Didžiosios Europos pramonės ir technologijų bendrovės siekia nuolatinio, tiesioginio dialogo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Įmonių vadovai tvirtina, kad taip Briuselio sprendimai būtų priimami greičiau, o taisyklės iš anksto būtų kuriamos paprasčiau.
Iniciatyvoje dalyvauja tokių bendrovių kaip „Airbus“, „ASML“, „Ericsson“, „Mistral“, „Nokia“, „SAP“ ir „Siemens“ vadovai. Jie buriasi į nuolatinį formatą, vadinamą European Tech Creators, ir akcentuoja, kad Europa turi mažinti administracinę naštą bei spartinti bendrosios rinkos užbaigimą.
Ko prašo verslo vadovai
Nyderlandų lustų įrangos milžinės „ASML“ vadovas Christophe Fouquet pabrėžė, kad sudėtingos politikos vėliau supaprastinti nepavyksta taip greitai, kaip reikalauja rinka. Jo teigimu, geriau iš karto priimti tikslesnes taisykles, nes technologijų sektorius juda per greitai, kad lauktų ilgų pataisų ciklų.
Diskusijose keliami keli konkretūs klausimai: mažiau perteklinio reguliavimo, lankstesnės susijungimų taisyklės ir didesnės galimybės Europos įmonėms augti iki masto, leidžiančio konkuruoti su Jungtinių Valstijų ir Kinijos rinkos žaidėjais. Bendrovių vadovai argumentuoja, kad fragmentuota rinka ir skirtingos nacionalinės taisyklės trukdo investicijoms bei technologijų plėtrai.
DI lenktynės ir laiko spaudimas
Ypač daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto plėtrai, kurioje, pasak verslo atstovų, sprendimų tempas tampa kritinis. „Mistral“ vienas iš įkūrėjų Arthur Mensch teigė, kad DI srityje dveji metai gali reikšti prarastą konkurencinį langą, todėl Europa turi trumpinti kelią nuo politinių idėjų iki realaus įgyvendinimo.
Įmonių vadovai taip pat pabrėžia debesijos, duomenų centrų, puslaidininkių ir programinės įrangos svarbą, nes šiose srityse Europos priklausomybė nuo išorinių tiekėjų laikoma strategine rizika. Šis argumentas dera su platesnėmis Europos Komisijos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir pramonės atsparumą.
Kritika dėl artumo pramonei
Von der Leyen antrosios kadencijos pradžioje akcentuoja pramonę palaikančią darbotvarkę, tačiau kai kurie sprendimai sulaukia kritikos dėl galimų interesų konfliktų. Viešojoje erdvėje diskutuota ir apie tai, ar Komisija nepersveria svarstyklių į didžiųjų korporacijų pusę, kai į patariamąsias roles kviečiami aukšto rango pramonės atstovai.
Vis dėlto iniciatyvos dalyviai tvirtina, kad reguliarus dialogas nėra bandymas apeiti demokratines procedūras, o siekis padėti institucijoms priimti praktiškesnius sprendimus. Jų teigimu, jei Europa nori išlaikyti pramoninį konkurencingumą, jai reikia ne tik ambicingų strategijų, bet ir greitesnio, labiau prognozuojamo reguliavimo.
Leave a Reply