Tag: Airbus

  • Lenkija laukia „Apache“: „Airbus“ siūlo H145M kaip naujus sraigtasparnius pilotų mokymui

    Lenkijos kariuomenė rengiasi dideliam sraigtasparnių parko šuoliui: iki dešimtmečio pabaigos šalis planuoja priimti 96 atakos sraigtasparnius AH-64E „Apache Guardian“. Kartu sprendžiamas klausimas, kuo ir kur bus rengiami pilotai, kol naujosios kovinės mašinos pasieks dalinius.

    Varšuvoje „Airbus“ pristatė H145M kaip kandidatą į mokomąjį ir daugiafunkcį sraigtasparnį, kuris galėtų tapti pereinamuoju etapu prieš persėdant prie „Apache“. Įmonė kartu su partneriais siūlo modelį, kurį jau naudoja kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, ruošiant būsimus „Apache“ pilotus.

    Didžiausias iššūkis yra apimtys: turint beveik šimtą dviviečių atakos sraigtasparnių, reikia parengti apie 300 pilotų, nes realioms užduotims reikia daugiau įgulų nei pačių orlaivių. Lenkijos gynybos sistema dėl šio poreikio grįžta ir prie sprendimo rengti pilotais ir dalį puskarininkių, pirmąsias grupes siunčiant į kursus užsienyje.

    Kaip siūlomas mokymo modelis?

    Pagal „Airbus“ siūlymą pilotai po bazinių skrydžių Lenkijos karo aviacijos akademijoje būtų perkeliami į pažangesnį etapą su H145M ir simuliatoriais. Šiame etape būtų siekiama sukaupti kelis šimtus skrydžio valandų, kad perėjimas prie sudėtingesnės „Apache“ platformos vyktų greičiau ir saugiau.

    Jei sprendimai ir sutartys būtų priimti artimiausiu metu, „Airbus“ teigia galinti pradėti tiekimus 2027–2032 metais, dažniausiai minint apie 24 sraigtasparnių poreikį. Tokia apimtis leistų sukurti nuoseklų mokymo „konvejerį“ ir palaikyti pastovų naujų įgulų srautą.

    Finansavimas ir SAFE terminas

    Lenkijos vyriausybė yra įtraukusi mokomuosius ir mokomuosius kovinius sraigtasparnius į projektus, kuriuos svarstoma finansuoti per Europos Sąjungos mažų palūkanų paskolų mechanizmą SAFE. Šio mechanizmo logika paprasta: jis skirtas greitesniam gynybos pajėgumų stiprinimui, tačiau projektų įgyvendinimas turi būti spėjamas atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos.

    Dėl to visas pirkimas, jei tiekimai tęstųsi iki 2032 metų, negalėtų būti pilnai padengtas SAFE lėšomis. Vis dėlto „Airbus“ nurodo, kad iki 2030 metų būtų įmanoma pristatyti daugiau nei pusę numatomo kiekio, taip pat visus simuliatorius ir pačią mokymo sistemą, kuri ir yra kritinis šio projekto elementas.

    Dar viena detalė susijusi su tiekimo grandinėmis: SAFE taisyklėse numatytos ribos komponentams iš šalių, kurios nėra ES ar kitų mechanizme dalyvaujančių valstybių sąraše. Tai reiškia, kad konkurse svarbi tampa ne tik technika, bet ir tai, kaip konkretaus gamintojo pasiūlymas „telpa“ į finansavimo ir kilmės reikalavimus.

    Ką reiškia H145M pasirinkimas?

    H145M yra karinė daugiafunkcio H145 versija, kilusi iš civilinių platformų šeimos, plačiai naudojamos Europoje. Ši klasė vertinama dėl ekonomikos, lankstumo ir galimybės efektyviai treniruoti įgulas prieš perėjimą prie didesnių, brangesnių ir taktiškai sudėtingesnių sraigtasparnių.

    Varšuvoje pristatytas H145 priklausė Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir buvo demonstruojamas su naujesne konfigūracija, įskaitant penkių menčių pagrindinį rotorių ir fenestron tipo uodegos sprendimą. Tokie techniniai patobulinimai paprastai gerina valdymo savybes ir triukšmo charakteristikas, kurios aktualios tiek mokymui, tiek tarnybiniam naudojimui.

    Lenkijai sprendžiant dėl mokomųjų sraigtasparnių, reali konkurencija tikėtina ir iš kitų Europos gamintojų, ypač jei pasiūlymas siejamas su vietos pramonės dalyvavimu. Vis dėlto „Apache“ programos kontekste svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien platformos parametrai, o parengtas, patikrintas mokymo kelias ir jo suderinamumas su planuojamu „Apache“ pajėgumo įvedimo grafiku.

  • Šitaip atrodys ateities lėktuvai: daugiau privatumo, USB-C ir mažesnės sąnaudos

    Šitaip atrodys ateities lėktuvai: daugiau privatumo, USB-C ir mažesnės sąnaudos

    Avialinijų ir lėktuvų gamintojų planuose bręsta pokyčiai, kurie keleiviams turėtų būti juntami greičiau nei nauji orlaivių modeliai. Daugiausia dėmesio skiriama kabinos patogumui, skaitmeninėms paslaugoms ir sprendimams, mažinantiems degalų sąnaudas bei taršą.

    2026 metų balandžio 12–14 dienomis Hamburge vykusioje parodoje Aircraft Interiors Expo pristatytos naujos sėdynių, apšvietimo ir pramogų sistemų idėjos rodo aiškią kryptį. Verslo ir pirmos klasės segmente akcentuojamas didesnis privatumas, o ekonominėje klasėje ieškoma būdų pagerinti savijautą nemažinant vietų skaičiaus.

    Kas keisis keleiviams jau greitai?

    Praktiškiausios naujovės dažnai nėra įspūdingos iš pirmo žvilgsnio, tačiau jos labiausiai keičia kasdienę patirtį. Gamintojai demonstruoja erdvesnius viršutinius bagažo skyrius, patvaresnes salono detales ir tylesnės kabinos sprendimus, padedančius mažinti nuovargį ilguose skrydžiuose.

    Vis dažniau akcentuojamas universalus USB-C jungčių diegimas ir didesnė įkrovimo galia, kad keleiviai galėtų patikimai krauti telefonus bei kompiuterius. Kartu plečiama išmaniųjų telefonų integracija su borto pramogų sistemomis, kad turinį ir nustatymus būtų galima valdyti asmeniniu įrenginiu.

    Nauja aerodinamika ir lengvesnės medžiagos

    Pokyčiai vyksta ne tik salone: naujos kartos lėktuvuose efektyvumą lemia aerodinamika ir masė, o ne vien variklių galia. Tokie modeliai kaip Boeing 787 Dreamliner ar Airbus A350 jau plačiai naudoja kompozitines medžiagas, leidžiančias sumažinti konstrukcijos svorį ir degalų sąnaudas ilguose maršrutuose.

    Kitas žingsnis – tolimesnė klasikinės schemos, kai fiuzeliažas ir sparnai yra aiškiai atskirti, evoliucija. Daug dėmesio skiriama labiau integruotoms formoms, kurios gali sumažinti oro pasipriešinimą ir suteikti papildomą efektyvumo rezervą be akivaizdaus orlaivio didinimo.

    Vandenilis, SAF ir išmanesni skrydžiai

    Vienas ambicingiausių krypčių – blended wing body tipo koncepcijos, kur fiuzeliažas ir sparnas sudaro vientisesnę formą ir patys generuoja daugiau keliamojoje jėgos. Tokie sprendimai teorijoje gali pagerinti ekonomiją dviženkliu procentu, tačiau jiems reikalingi ilgi bandymai, sertifikavimas ir prisitaikymas oro uostuose.

    Lygiagrečiai ieškoma švaresnių energijos šaltinių: „Airbus“ plėtoja ZEROe programą, kurioje svarstomi vandeniliu varomi lėktuvai, tačiau tam prireiktų naujos degalų tiekimo ir saugojimo infrastruktūros. Artimesnėje perspektyvoje didžiausią poveikį gali turėti tvaresni aviaciniai degalai, geresnė skrydžių trajektorijų optimizacija ir pažangesnės valdymo sistemos, vis dažniau pasitelkiančios DI realaus laiko sprendimams.

  • „Airbus“ pelnas smuko perpus: pristatymai stringa, o užsakymų eilė jau viršija 9 000

    „Airbus“ pelnas smuko perpus: pristatymai stringa, o užsakymų eilė jau viršija 9 000

    Europos aviacijos milžinė „Airbus“ pranešė, kad pirmąjį ketvirtį jos pelningumas pastebimai suprastėjo, nes sulėtėjo komercinių lėktuvų pristatymai. Bendrovė nurodė, kad pagrindinė veikla išlieka stipri, tačiau tiekimo grandinės ir administraciniai trikdžiai vis dar riboja tempą.

    Per ketvirtį „Airbus“ gavo 12,65 mlrd. eurų pajamų, o pelnas vienai akcijai siekė 0,74 euro. Pakoreguotas veiklos pelnas krito iki 300 mln. eurų, kai prieš metus buvo 624 mln. eurų, o bendros pajamos sumažėjo 7 proc.

    „Airbus“ jau buvo atskleidusi, kad per pirmus tris metų mėnesius klientams perdavė 114 komercinių orlaivių, palyginti su 136 prieš metus. Bendrovė tikina, kad metų planai nekeičiasi, tačiau pripažįsta, jog pristatymų ritmą lemia ne vien gamyba, bet ir techninės bei procedūrinės kliūtys.

    „Tai buvo silpnas pirmasis ketvirtis, o dalį pristatymų pristabdė administraciniai sunkumai, ypač dirbant su klientais Kinijoje“, – sakė „Airbus“ vadovas Guillaume’as Faury.

    Pasak jo, dėl šių kliūčių buvo paveiktas beveik 20 orlaivių perdavimas. Kartu bendrovė tęsia derybas su variklių tiekėju „Pratt & Whitney“, nes variklių stygius išlieka vienu jautriausių taškų visoje pramonėje.

    Variklių trūkumas ir 2026 metų planai

    „Airbus“ pakartojo anksčiau skelbtą prognozę 2026 metais pristatyti 870 komercinių orlaivių. Bendrovė pabrėžia, kad prognozėje daroma prielaida, jog neatsiras papildomų sukrėtimų pasaulinei prekybai, oro eismui ar tiekimo grandinėms.

    Variklių tiekimo sutrikimai po pandemijos tapo vienu svarbiausių aviacijos gamintojų ribojimų, o ypač tai juntama siauro fiuzeliažo lėktuvų segmente, kur paklausa didžiausia. Dėl vėluojančių komponentų aviakompanijos dažniau priverstos pratęsti senesnių orlaivių eksploataciją, o tai kelia papildomų kaštų ir mažina parkų atnaujinimo greitį.

    Užsakymų eilė rekordinė

    Nepaisant pelno spaudimo, „Airbus“ akcentuoja paklausos tvirtumą: bendras užsakymų portfelis viršija 9 000 orlaivių. Per ketvirtį bendrovė gavo 408 naujų komercinių orlaivių užsakymus, tai yra 46 proc. daugiau nei prieš metus.

    Komercinių orlaivių padalinio pardavimai per ketvirtį smuko 11 proc., sraigtasparnių segmentas iš esmės nekito, o gynybos ir kosmoso veikla augo 7 proc. Tokia dinamika atspindi platesnę rinkos realybę: civilinėje aviacijoje paklausą riboja ne noras pirkti, o gamybos pajėgumai ir dalių prieinamumas.

    Konkurencija su „Boeing“ ir rinkos nuotaikos

    Rinkoje taip pat ryškėja konkurencinės nuotaikos: analitikai pastebi, kad investuotojų sentimentas „Airbus“ atžvilgiu šiemet tapo atsargesnis, o „Boeing“ palaipsniui atgauna pozicijas po ilgai trukusių kokybės ir gamybos problemų. Abu gamintojai vis dar susiduria su tiekimo grandinių įtampa, tačiau „Boeing“ pastaruoju metu investuotojams siunčia daugiau stabilizacijos signalų.

    Tuo pačiu „Airbus“ vadovas teigė nematantis, kad Artimųjų Rytų įtampa verstų klientus atšaukti ar atidėti užsakymus. Jeigu išliktų aukštesnės degalų kainos ar trūkumai, aviakompanijos, tikėtina, dar aktyviau siektų eksploatuoti taupesnius orlaivius, o tai ilgainiui galėtų palaikyti naujų lėktuvų paklausą.