CP v2

Tag: Akcijų rinka

  • „Strive“ didina bitkoinų rezervą virš 27 400 BTC: naujas 1 107 BTC pirkinys už 85 mln. eurų

    „Strive“ didina bitkoinų rezervą virš 27 400 BTC: naujas 1 107 BTC pirkinys už 85 mln. eurų

    JAV bendrovė „Strive“ dar kartą padidino savo bitkoinų atsargas ir peržengė 27 400 BTC ribą. Įmonė pranešė per praėjusios savaitės sandorius įsigijusi 1 107 bitkoinus, taip toliau kilstelėdama savo pozicijas tarp viešai kotiruojamų įmonių, kaupiančių kriptovaliutų rezervus.

    Pagal dokumentą, pateiktą JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai, „Strive“ už naują pirkinį sumokėjo apie 85 mln. eurų. Vidutinė įsigijimo kaina siekė maždaug 76 000 eurų už vieną bitkoiną, o bendras įmonės turimas kiekis išaugo iki 27 462 BTC.

    Tuo pat metu bitkoino kaina rinkoje smuko ir pasiekė žemiausią savaitės lygį, apie 74 000 eurų. Toks kainos judėjimas reiškia, kad įmonių strategijos, paremtos nuolatiniu pirkimu, tampa jautresnės trumpalaikiams svyravimams, ypač kai įsigijimai daromi artėjant aukštesniems kainų pikams.

    „Strive“ nurodė, kad kapitalą naujiems pirkiniams daugiausia užsitikrino platindama nuolatines privilegijuotąsias akcijas SATA ir papildomai pritraukdama lėšų iš anksčiau išleistų varantų įgyvendinimo. Iš varantų įgyvendinimo įmonė gavo apie 11 mln. eurų bendrųjų įplaukų, o didžioji dalis naujo finansavimo buvo susijusi būtent su SATA emisija.

    Pagal bendrovės įvardijamą tikslą, „Strive“ siekia iki 2026 metų pabaigos priartėti prie antros vietos pagal sukauptą BTC kiekį. Šiuo metu įmonė išlieka tarp penkių didžiausių viešų bitkoino turėtojų, tačiau norint aplenkti artimiausią konkurentą, jai reikėtų įsigyti dar daugiau kaip 16 000 BTC, jei konkurentų rezervai nesikeistų.

    Rinkoje ši strategija vertinama dvejopai: viena vertus, didėjantis BTC rezervas gali veikti kaip ilgalaikis statymas ant skaitmeninio turto brangimo, kita vertus, didesnė priklausomybė nuo kriptovaliutų kainos didina akcijų kainos svyravimų riziką. „Strive“ akcijos per dieną kito nežymiai, tačiau nuo metų pradžios jų rezultatas išlieka teigiamas, nors platesniame kriptoturto segmente nuotaikos pastaruoju metu tapo atsargesnės.

  • GTA 6 reklamos vajai nepadėjo: „Take-Two“ akcijos smuko, investuotojai laukia svarbios žinios

    GTA 6 reklamos vajai nepadėjo: „Take-Two“ akcijos smuko, investuotojai laukia svarbios žinios

    „GTA 6“ kūrėja „Rockstar Games“ pastaraisiais mėnesiais gerokai suaktyvino komunikaciją: gerbėjams parodyta ilgesnė žaidimo demonstracija, o aplink būsimo žaidimo tematiką aktyviau dirbama ir viešumoje. Visgi tai neįtikino investuotojų, o rinkos reakcija buvo vėsi.

    Po išplėstinės demonstracijos laikotarpio „Take-Two Interactive“ akcijos kaina, lyginant su ankstesnėmis aukštumomis, sumažėjo apie 13 proc. Straipsnyje minimi skaičiai rodo, kad vienos akcijos vertė krito maždaug 31 Jungtinių Valstijų doleriu, o tai sudaro apie 29 eurus.

    Kartu susitraukė ir leidėjos rinkos vertė: ji, pagal nurodytus duomenis, sumažėjo nuo 43,6 iki 37,7 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių. Perskaičiavus, tai reikštų kritimą maždaug nuo 40,6 iki 35,1 mlrd. eurų, arba apie 5,6 mlrd. eurų.

    Kas jaudina investuotojus?

    Rinkoje dažnai pasitaiko situacijų, kai itin laukiami žaidimai jau būna įskaičiuoti į akcijų kainą dar gerokai iki realių pardavimų starto. Tokiu atveju net ir ryški reklama ne visada kelia vertę, nes investuotojai laukia konkrečių skaičių: išleidimo datos patvirtinimo, išankstinių užsakymų tempo ir prognozių.

    Dalies investuotojų atsargumą gali didinti ir rizika, kad premjera bus nukelta, o apie internetinį režimą ir tolesnę monetizaciją bus paskelbta mažiau palankių naujienų. Žaidimų sektoriuje tokie neapibrėžtumai paprastai tiesiogiai veikia vertinimus biržoje.

    Kolekcinė versija sulaukė kritikos

    Pranešama, kad papildomos įtampos galėjo sukelti ir pristatyta prabangesnė kolekcinė versija, kuri, nors ir atkreipė dėmesį, susilaukė dalies bendruomenės kritikos. Tokie epizodai trumpuoju laikotarpiu gali stiprinti abejones dėl kainodaros ir turinio pasiūlos.

    Vis dėlto analitikai paprastai pabrėžia, kad vienos akcijos kainos svyravimai nebūtinai atspindi būsimo produkto sėkmę. „GTA“ serija istoriškai išlieka viena pelningiausių pramogų industrijoje, o „GTA 6“ laikomas vienu svarbiausių šio dešimtmečio leidinių.

    Kada laukiama premjera?

    Tekste primenama, kad „Rockstar Games“ naujojo hito premjera numatyta lapkričio 19 dieną. Artėjant šiai datai rinkos dėmesys, tikėtina, kryps į oficialius patvirtinimus, pardavimų prognozes ir tai, kaip bus vystomas internetinis režimas.

    Jei leidėjai pavyks įrodyti, kad planas realistiškas, o pajamų modelis tvarus, investuotojų nuotaikos gali greitai pasikeisti. Tačiau kol kas matyti, kad vien reklaminio tempo didinimas savaime nepašalina rinkos abejonės.

  • DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    JAV lustų gamintoja „AMD“ pasiekė simbolinę vieno trilijono JAV dolerių vertės ribą, kuri eurais sudaro apie 850 mlrd. eurų. Tokį šuolį paskatino investuotojų entuziazmas dėl dirbtinio intelekto plėtros ir augančios duomenų centrų paklausos.

    Prekybos sesijos metu „AMD“ akcijos vienu metu brango apie 9,4 proc., o įmonės vertė per savaitę padidėjo maždaug 170 mlrd. eurų. Rinkose tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad DI infrastruktūros ciklas tebėra įsibėgėjęs.

    Kas stumia augimą?

    „AMD“ pastaraisiais ketvirčiais pabrėžia duomenų centrų segmentą, kuris tapo pagrindiniu augimo varikliu. Įmonė pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo apie 50 proc. ir pasiekė maždaug 9,8 mlrd. eurų.

    Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau nei dvigubai augusios duomenų centrų pajamos. „AMD“ taip pat nurodė, kad 2026 metų antroje pusėje tikisi dar spartesnio duomenų centrų pardavimų tempo.

    Partnerystės DI rinkoje

    Įmonė siekia stiprinti pozicijas DI ekosistemoje bendradarbiaudama su ryškiausiais šios srities žaidėjais. Tarp skelbtų partnerių minimos „OpenAI“ ir „Anthropic“, o tokie ryšiai investuotojams signalizuoja apie didesnę galimybę patekti į stambius infrastruktūros užsakymus.

    Rinka šiuo metu ypač jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, rodančius, kad įmonės gali didinti DI skaičiavimo pajėgumus. Duomenų centrai, aptarnaujantys didelius kalbos modelius ir kitus DI sprendimus, reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir stabilaus tiekimo bei programinės ekosistemos.

    Vis dar pavijimo lenktynės

    Nors „AMD“ prisijungė prie trilijono vertės bendrovių klubo, pagal rinkos kapitalizaciją ji vis dar atsilieka nuo pagrindinės varžovės „Nvidia“. Pastarosios vertė, remiantis viešai skelbiamais rinkos vertinimais, artėja prie maždaug 4,7 trln. eurų.

    Analitikų vertinimu, investuotojai šiuo metu perka ne vien dabartinius rezultatus, bet ir lūkesčius, kad DI paklausa išliks aukšta kelerius metus. Tačiau kartu rinkoje auga ir rizikos, susijusios su itin dideliais vertinimais, konkurencija bei užsakymų ciklų nepastovumu.

  • „Jastrzębska Spółka Węglowa“ akcijos kyla jau tris savaites: brangstantis anglis grąžina investuotojų dėmesį

    „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) akcijos po ilgesnės stagnacijos vėl pateko į investuotojų akiratį: bendrovės vertybiniai popieriai brango kelias savaites iš eilės ir pasiekė aukščiausius lygius nuo 2024 metų pavasario. Rinkos dalyviai šį šuolį sieja su ryškiai atsigavusiomis anglies kainomis ir lūkesčiais dėl geresnių metų pabaigos rezultatų.

    Pagrindinis postūmis – brangstanti energetinė anglis Europoje, kurią dažnai palaiko ir dujų kainų svyravimai. Kai dujos brangsta, daliai elektros gamintojų anglis trumpuoju laikotarpiu tampa konkurencingesne alternatyva, todėl didėja paklausa ir atitinkamai kainos, o tai teigiamai veikia anglies sektoriaus bendrovių vertinimus.

    Kodėl brangsta JSW akcijos?

    Investuotojams svarbu tai, kad aukštesnės anglies kainos gali greitai persiduoti į gamintojų pajamas, ypač jei tuo pat metu stabilizuojasi arba mažėja sąnaudos. Rinkoje taip pat stebimas mažėjantis vadinamųjų trumpųjų pozicijų skaičius, kai dalis dalyvių stato už akcijos kritimą – tai dažnai mažina spaudimą kainai ir gali stiprinti kilimo inerciją.

    Vis dėlto rinkos analitikai pabrėžia, kad svarbiausias klausimas – kainų atsigavimo tvarumas. Anglies ir koksinės anglies kainas veikia ne tik Europa, bet ir pasauliniai srautai, ypač paklausa Azijoje bei plieno gamybos ciklas, todėl staigūs pokyčiai gali būti ir trumpalaikiai.

    JSW vieta sektoriuje ir rizikos

    JSW grupė išsiskiria tuo, kad yra viena svarbiausių koksinės anglies tiekėjų regione, o ši žaliava reikalinga plieno gamybai. Dėl to bendrovės rezultatai priklauso ne vien nuo energetinės anglies kainų, bet ir nuo plieno pramonės aktyvumo, koksinės anglies kontraktų dinamikos bei gamybos apimčių.

    Ilgesniu laikotarpiu anglies sektoriui įtaką darys Europos klimato politika, CO2 taršos leidimų kaina ir pramonės persitvarkymas. Todėl net ir esant palankiam kainų ciklui, investuotojai vertina reguliacines rizikas, energijos gamybos struktūros pokyčius bei tai, kaip bendrovė valdys kaštus ir investicijų poreikį.

  • „BP“ po valdybos skandalo turi naują pirmininką: kas yra Ianas Tyleris ir kas laukia įmonės?

    „BP“ po valdybos skandalo turi naują pirmininką: kas yra Ianas Tyleris ir kas laukia įmonės?

    Netikėtas pokytis „BP“ viršūnėje

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė nuolatiniu valdybos pirmininku paskyrusi Ianą Tylerį. Jis pareigas pradėjo eiti nedelsdamas, po kelių mėnesių trukusio kandidatų vertinimo, kuriame buvo svarstomi ir vidiniai, ir išoriniai pretendentai.

    Tyleris iki šiol ėjo laikinojo pirmininko pareigas, kai gegužės 26 dieną „BP“ staiga atleido ankstesnį pirmininką Albertą Manifoldą. Bendrovė tuomet nurodė, kad valdyba nustatė nepriimtinų valdymo priežiūros ir elgesio problemų.

    Manifoldas viešai ginčijo tokį įvykių aiškinimą ir nurodė ieškantis teisinės konsultacijos. Po žinios apie jo pasitraukimą „BP“ akcijos buvo kritusios iki 9 proc., vėliau dalį nuosmukio susigrąžino.

    Kas yra Ianas Tyleris

    Ianas Tyleris prie „BP“ valdybos prisijungė 2025 metų balandį kaip nevykdomasis direktorius. Jis anksčiau vadovavo statybų grupei „Balfour Beatty“, taip pat šiuo metu pirmininkauja statybinių medžiagų bendrovei „Grafton Group“.

    „BP“ pabrėžė, kad Tyleris nevykdomojo vadovavimo karjeroje yra dirbęs su daugiau nei 15 generalinių direktorių ir turi patirties naftos bei dujų, gamtinių išteklių ir inžinerijos sektoriuose. Tokia patirtis ypač reikšminga, kai akcininkai reikalauja aiškesnės kontrolės ir griežtesnės rizikų priežiūros.

    „Ianas suteikia reikšmingos patirties, kaip kelti klausimus ir remti vadovų komandas, kartu išlaikant stiprią valdymo kultūrą ir priežiūrą akcininkų vardu“, – sakė „BP“ vyresnioji nepriklausoma direktorė Amanda Blanc.

    Restruktūrizacija ir skolos mažinimas

    Naujasis pirmininkas vadovaus valdybai tuo metu, kai generalinė direktorė Meg O’Neill įgyvendina pertvarkos programą. Pagrindiniai akcentai yra portfelio supaprastinimas, balanso stiprinimas ir griežtesnė investicijų disciplina.

    „BP“ yra paskelbusi tikslą iki 2027 metų pabaigos sumažinti grynąją skolą iki 12–15,4 milijardo eurų. Bendrovė liepą skaičiavo, kad birželio pabaigoje grynoji skola siekė apie 19–20 milijardų eurų, todėl valdybai teks užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti be papildomų sukrėtimų rinkai.

    Skolos mažinimas yra platesnio strateginio persitvarkymo dalis, pradėto 2025 metų vasarį. Tuomet „BP“ skelbė nukreipianti daugiau investicijų atgal į naftos ir dujų veiklą, mažinanti planuojamas išlaidas mažo anglies intensyvumo verslams ir griežtinanti kapitalo paskirstymą.

    Rinkoje „BP“ akcijos po paskyrimo reikšmingai nekito, o nuo metų pradžios buvo pakilusios maždaug 25 proc., panašiai kaip konkurentės „Shell“. Vis dėlto valdybos stabilumas investuotojams šiuo metu yra ne mažiau svarbus nei finansiniai tikslai, ypač po viešai nuskambėjusio valdymo skandalo.

    „BP“ taip pat pranešė, kad Amanda Blanc kitų metų visuotiniame akcininkų susirinkime nesieks perrinkimo. Ji paliks valdybą, kai bus paskirtas jos įpėdinis, o tai reikš dar vieną pokytį aukščiausio lygio priežiūros grandyje.

  • „Apple“ rekordas nepadėjo: akcijos smuko, o prognozė nuvylė – kas išgąsdino rinką

    „Apple“ rekordas nepadėjo: akcijos smuko, o prognozė nuvylė – kas išgąsdino rinką

    Rekordinis ketvirtis, bet kritusios akcijos

    „Apple“ paskelbė stiprius ketvirčio rezultatus: bendrovės pajamos augo, o pelnas šoktelėjo, tačiau investuotojų reakcija buvo šalta. Po prekybos valandų akcijos smuko, nes rinką labiau nei rekordai nuvylė vadovybės pateiktos artimiausio ketvirčio gairės.

    Rinkos dalyviai taip pat sureagavo į perspėjimus dėl tiekimo grandinės apribojimų ir didėjančių komponentų sąnaudų. Tokie signalai dažnai vertinami kaip ženklas, kad pelningumą artimiausiais mėnesiais gali spausti kaštai.

    Skaičiai, kuriuos paskelbė „Apple“

    Bendrovė nurodė, kad per balandžio–birželio laikotarpį uždirbo apie 25,9 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus jis siekė maždaug 20,4 mlrd. eurų. Pajamos išaugo iki maždaug 95,2 mlrd. eurų, palyginti su apie 81,8 mlrd. eurų prieš metus.

    Didžiausią postūmį suteikė „iPhone“ pardavimai: jų pajamos šoktelėjo iki maždaug 47,2 mlrd. eurų ir pasiekė ketvirčio rekordą. „Mac“ segmento pajamos pakilo iki maždaug 9 mlrd. eurų, o bendrovė pabrėžė, kad augimas fiksuotas ir paslaugų krypties veikloje.

    Kodėl prognozė nuvylė?

    „Apple“ nurodė, kad einamąjį ketvirtį tikisi 9–11 proc. pajamų augimo, o rinkoje buvo laukiama maždaug 12 proc. Tokie skirtumai, net ir nedideli, didelių technologijų bendrovėms gali sukelti stiprią akcijų kainos reakciją, nes vertinimai remiasi ateities augimu.

    Prie nerimo prisidėjo ir įspėjimai apie tiekimo apribojimus bei brangstančią atmintį. Pastaruoju metu atminties lustų kainas kelia išaugusi paklausa, siejama su DI bumu ir investicijomis į duomenų centrus, o tai riboja gamybinius pajėgumus ir didina konkurenciją dėl komponentų.

    „Šiandien „Apple“ didžiuojasi galėdama pranešti apie stipriausią birželio ketvirtį bendrovės istorijoje“, – sakė Timas Cookas.

    Brangesni įrenginiai ir vadovų pokyčiai

    Bendrovė pastaruoju metu jau didino kai kurių „Mac“ ir „iPad“ modelių kainas, argumentuodama augančiomis sąnaudomis ir tiekimo iššūkiais. „iPhone“ kainos kol kas nebuvo keltos, tačiau analitikai svarsto, kad vėliau metais tai gali tapti viena priemonių maržoms apsaugoti.

    Papildomą dėmesį prikaustė ir vadovų kaita: ši rezultatų konferencija pristatyta kaip paskutinė Timo Cooko prieš planuojamą pasitraukimą po 15 metų vadovavimo. Skelbiama, kad nuo rugsėjo 1 dienos generalinio direktoriaus pareigas perims Johnas Ternusas, iki šiol vadovavęs techninės įrangos inžinerijai.

    „Esu visiškai tikras jo lyderyste, vadovų komanda ir nepaprastais „Apple“ žmonėmis“, – sakė Timas Cookas.

    Rinka artimiausiomis savaitėmis tikėtina vertins, ar „Apple“ gebės išlaikyti tempą ne tik dėl „iPhone“ ciklo, bet ir dėl paslaugų augimo, kuris dažnai laikomas stabilesniu pajamų šaltiniu. Investuotojams svarbiausia, ar brangstant atminčiai ir esant pajėgumų trūkumui bendrovė išsaugos pelningumą ir nenusileis prognozių kartelės.

  • Žabkos akcijos krito beveik 10 proc.: „Seven & i Holdings“ atsisakė planuotos investicijos

    Rinka sureagavo staigiai

    Pirmadienio prekybos sesijoje Varšuvos vertybinių popierių biržoje „Žabka“ akcijos atpigo 9,57 proc. ir užsidarė ties 28,17 zlotų lygiu. Tuo pat metu pagrindinis indeksas WIG20 ūgtelėjo 0,22 proc., tad investuotojų reakcija buvo nukreipta būtent į šią bendrovę.

    Prekyba „Žabka“ akcijomis buvo ypač aktyvi: apyvarta siekė apie 320 mln. zlotų, tai yra maždaug 74 mln. eurų. Toks šuolis paprastai rodo, kad rinkoje vienu metu veikė ir spekuliatyvūs, ir ilgalaikiai investuotojai, perskaičiuojantys riziką po naujienų.

    Japonų sprendimas pakeitė lūkesčius

    Šeštadienį Japonijos mažmeninės prekybos grupė „Seven & i Holdings“, valdanti ir pasaulinį „Seven-Eleven“ tinklą, pranešė atsisakanti planuotos investicijos į „Żabka“ grupę. Bendrovė kartu pabrėžė, kad toliau ieško verslo galimybių Europoje, tačiau konkretus sandoris su „Żabka“ nebevykdomas.

    Rinka į tokias žinias dažnai reaguoja ypač jautriai, nes strateginio investuotojo įsitraukimas paprastai siejamas su papildomu kapitalu, tarptautine plėtra ir geresnėmis augimo perspektyvomis. Atsisakymas reiškia, kad dalis anksčiau į kainą įskaičiuotų lūkesčių turi būti išimti.

    „Sprendimas nekeičia mūsų ketinimo ieškoti augimo galimybių Europoje, tačiau šiuo etapu investicija į „Żabka“ nebus vykdoma“, – sakė „Seven & i Holdings“ atstovas.

    Ką tai reiškia „Żabka“ grupei

    „Żabka“ yra viena didžiausių patogumo parduotuvių tinklų regione, veikianti franšizės principu. Be tradicinių parduotuvių, grupė vysto ir autonominių, be darbuotojų veikiančių parduotuvių formatą „Żabka Nano“.

    Pastaraisiais metais grupė plėtė skaitmeninę ekosistemą, į kurią įeina ir maisto bei kasdienių paslaugų sprendimai. Ji taip pat ieško augimo už Lenkijos ribų, o 2024 metais pradėjo veiklą Rumunijoje su prekės ženklu „Froo“.

    „Żabka“ į biržą išėjo 2024 metų spalio 17 dieną. Tarp pagrindinių akcininkų minimas Heket Topco S.à r.l., kurį kontroliuoja investicinis fondas CVC Capital Partners, o reikšmingą paketą turi ir PG Investment Company 1113B.

    Investuotojams artimiausiu metu svarbiausia bus tai, ar bendrovė pateiks aiškesnį planą dėl kapitalo poreikio, tarptautinės plėtros tempo ir pelningumo tikslų. Po tokio kurso kritimo rinkoje dažniausiai didėja dėmesys skaidriai komunikacijai ir artimiausiems rezultatams.

  • „AstraZeneca“ pelnas augo, akcijos šoktelėjo: vėžio vaistai tempia, bet yra ir skaudus smūgis

    „AstraZeneca“ pelnas augo, akcijos šoktelėjo: vėžio vaistai tempia, bet yra ir skaudus smūgis

    Farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ akcijos pirmadienį Europos biržose brango po to, kai įmonė paskelbė antrojo ketvirčio rezultatus ir pakartojo visų 2026 metų prognozes. Investuotojai teigiamai įvertino tai, kad rodikliai viršijo analitikų lūkesčius, o augimą tempė onkologinių vaistų pardavimai.

    Bendrovė pranešė, kad grynasis pelnas per tris mėnesius iki birželio pabaigos padidėjo kiek daugiau nei 2 proc. ir siekė apie 2,2 mlrd. eurų. Pajamos, skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, augo 5 proc. iki maždaug 13,5 mlrd. eurų, o didžiausią įtaką darė vėžio ir retųjų ligų gydymo vaistai.

    Pagrindinis pelnas vienai akcijai, apskaičiuotas pastoviais valiutų kursais, augo 18 proc. iki 2,3 euro ir buvo didesnis nei rinkos prognozuota reikšmė. Rinkoje tai sustiprino lūkesčius, kad įmonė išlaikys pelningumą net ir brangstant klinikiniams tyrimams bei didėjant konkurencijai dėl inovatyvių terapijų.

    Ambicingas tikslas iki 2030 metų

    „AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot pabrėžė, kad bendrovė išlieka kelyje siekti apie 70,2 mlrd. eurų metinių pajamų iki 2030 metų. Toks tikslas remiasi sparčiai augančiu onkologijos portfeliu, naujų indikacijų plėtra ir investicijomis į vaistų kūrimo programą.

    „Esame kelyje įgyvendinti savo ambiciją, o artimiausiais mėnesiais ir metais mūsų laukia daug svarbių tyrimų rezultatų“, – sakė Pascalis Soriot.

    Rinka primena apie rizikas

    Nors šįkart rezultatai sustiprino pasitikėjimą, liepos pradžioje bendrovės akcijas buvo nuspaudusi žinia apie vėlyvos stadijos klinikinio tyrimo nesėkmę, kai vaistas Wainua nepasiekė numatytų tikslų. Tokie epizodai primena, kad biomedicinos sektoriuje net pažengę projektai gali nepasiteisinti, o tai turi tiesioginį poveikį prognozėms ir investuotojų nuotaikoms.

    Tokio pobūdžio svyravimai ypač svarbūs, nes farmacijos sektoriuje didelę vertės dalį sudaro būsimos pajamos iš dar tik kuriamų produktų. Todėl investuotojai atidžiai stebi ne tik pardavimus, bet ir klinikinių tyrimų kalendorių bei reguliacinius sprendimus.

    Žvilgsnis į nutukimo gydymo rinką

    Be onkologijos, „AstraZeneca“ aktyviai ieško vietos sparčiai augančioje nutukimo gydymo rinkoje. Birželį paskelbti ankstyvesnės stadijos duomenys parodė, kad didžiausią eksperimentinės svorio mažinimo tabletės elecoglipron dozę vartoję pacientai per 26 savaites vidutiniškai neteko 10,5 proc. kūno svorio, o per 36 savaites svorio kritimas siekė 11,8 proc.

    Jei šie rezultatai bus patvirtinti didesniuose tyrimuose, bendrovė galėtų realiai įžengti į itin pelningą segmentą, kuriame šiuo metu dominuoja Danijos „Novo Nordisk“ ir JAV „Eli Lilly“. Rinkos dalyviai vertina, kad paklausa šios grupės vaistams ilgainiui gali augti dėl didėjančio nutukimo paplitimo ir platesnio gydymo kompensavimo įvairiose šalyse.

  • „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ aplenkė „Nvidia“ ir vėl tapo brangiausia pasaulyje: kas iš tiesų vyksta rinkoje

    „Apple“ trumpam susigrąžino brangiausios pasaulio bendrovės titulą, aplenkdama „Nvidia“. Investuotojai teigiamiau įvertino „Apple“ DI kryptį ir tvirtus „iPhone“ pardavimus, o dalis rinkos tuo pat metu suabejojo DI bendrovių įkainojimais.

    Prekybos metu „Nvidia“ akcijos buvo smukusios iki maždaug 4 proc., todėl jos rinkos vertė laikinai nusileido žemiau „Apple“. Vėliau kritimas sumažėjo, o abi bendrovės dar kartą atsidūrė beveik vienoje linijoje, rinkai svyruojant dėl lūkesčių ir rizikų.

    Skaičiuojant pagal straipsnyje minimus vertinimus, „Nvidia“ kapitalizacija siekė apie 4,2 trilijono eurų, o „Apple“ buvo vertinama apie 4,3 trilijono eurų. Tokie skirtumai rinkoje gali greitai išnykti, nes juos lemia ne tik rezultatai, bet ir nuotaikos dėl artimiausių ketvirčių.

    DI bumo variklis ir abejonės

    „Nvidia“ šuolis tapo viena ryškiausių DI eros istorijų: nuo 2023 metų pradžios jos akcijos pabrango daugiau nei 1 200 proc. Bendrovės grafikos procesoriai, kadaise siejami daugiausia su vaizdo žaidimais, tapo pagrindine infrastruktūra DI duomenų centruose.

    Didžiausią paklausą kuria didelių kalbos modelių mokymas ir jų diegimas komerciniuose produktuose, todėl įrangos ir programinės ekosistemos svarba tik išaugo. Tačiau pastaruoju metu analitikai vis dažniau klausia, ar milžiniškos investicijos į lustus ir DI platformas atsipirks taip greitai, kaip tikimasi.

    Rinkos diskusijas kaitina ir tai, kad DI sektoriaus lyderiai siekia pritraukti dar daugiau kapitalo. Pavyzdžiui, „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ ir konkurentė „Anthropic“ paskelbė apie planus žengti į biržą, o tai dažnai padidina jautrumą vertinimų temai visame sektoriuje.

    „Apple“ strategija: mažiau triukšmo, daugiau stabilumo

    „Apple“ atvejis kitoks: ji nėra žinoma kaip pati kurianti didelius kalbos modelius, tačiau investuotojai vis dažniau palankiai vertina atsargesnį ir labiau į produktus orientuotą kelią. Šis požiūris rinkoje interpretuojamas kaip bandymas DI integruoti taip, kad tai duotų apčiuopiamą naudą vartotojams ir nepakenktų įrenginių ekosistemos stabilumui.

    Pastarosiomis savaitėmis „Apple“ akcijos, kaip nurodoma tekste, pakilo apie 20 proc., o papildomo dėmesio sulaukė atnaujinta „Siri“ versija. Ankstyvosios apžvalgos buvo gana palankios, o tai sustiprino lūkesčius, kad DI funkcijos gali tapti nauju „iPhone“ atnaujinimo ciklo katalizatoriumi.

    Investuotojų akyse ši dvikova tampa platesne istorija apie tai, kas artimiausiais metais kurs didžiausią vertę: DI infrastruktūros tiekėjai ar vartotojų technologijų milžinai, gebantys greitai paversti DI funkcijas masiniu produktu. Kol kas rinka rodo, kad lyderystė gali keistis net per vieną prekybos sesiją.

  • WIG20 pasiekė naują šio ralio rekordą, bet finišavo žemiau: ar 3 800 punktų riba bus išlaikyta?

    Varšuvos biržos didžiųjų bendrovių indeksas WIG20 trečiadienį dar kartą atnaujino šio kilimo bangos rekordą ir trumpam pakilo iki 3 830 punktų. Vis dėlto sesijos pabaigoje investuotojų entuziazmas priblėso, o indeksas smuktelėjo 0,4 proc. ir užsidarė ties 3 803 punktų riba.

    Rinkos dalyvių akys dabar krypsta į 3 800 punktų lygį, kuris vertinamas kaip svarbus psichologinis ir techninis slenkstis. Jo išlaikymas gali rodyti, kad pastarojo meto kilimas kol kas nesibaigia, tačiau vis daugiau kalbama ir apie galimą pauzę po spartaus šuolio.

    „Sesija kartu patvirtino išsiveržimą virš 3 800 punktų, bet ir priminė, kad po staigių kilimų rinka dažnai sustoja konsolidacijai“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Platesniame kontekste dalis Varšuvos biržos indeksų demonstravo didesnį atsparumą: bendras WIG dienos metu taip pat buvo pasiekęs naujas aukštumas, o vidutinių bendrovių mWIG40 užfiksavo naują viršūnę ir sesiją baigė ties 10 034 punktais, pakilęs 0,2 proc. Tuo metu smulkių bendrovių sWIG80 nuo ankstesnių rekordų, pasiektų pavasario pabaigoje, išlieka nuosaikiai nusileidęs.

    Kiek trūksta iki istorinio rekordo?

    WIG20 visų laikų rekordas siekia 3 940 punktų ir buvo užfiksuotas 2007 metais. Po trečiadienio uždarymo iki šio lygio indeksui trūksta kiek daugiau nei 3,5 proc., todėl rinka priartėjo prie zonos, kurioje dažnai didėja svyravimai ir dalis investuotojų linkę fiksuoti pelną.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis svarbiausia bus ne tik bandymai artėti prie 3 900 ar net 4 000 punktų, bet ir tai, ar pavyks išsaugoti virš 3 800 punktų susiformavusį pagrindą. Jei indeksas imtų tvariau kristi žemiau šios ribos, didėtų tikimybė, kad prasidės gilesnė korekcija.

    Kas palaiko apetitą rizikai?

    WIG20 impulso fonui svarbūs ir išoriniai veiksniai, ypač JAV makroekonominiai rodikliai ir jų įtaka palūkanų normų lūkesčiams. Rinkas pastaruoju metu palaikė lėtėjanti infliacija JAV: metinis vartotojų kainų indekso augimas sumažėjo iki 3,5 proc., o tai sustiprino viltis, kad pinigų politika artimiausiu metu gali būti griežtinama lėčiau.

    Tokios nuotaikos paprastai skatina investuotojus grįžti į rizikingesnį turtą, tarp jų ir į akcijas besivystančiose rinkose. Kartu tai gali palaikyti kapitalo srautus į Vidurio Europos regioną, nors trumpalaikiai svyravimai išlieka tikėtini.

    „WIG20 išsiveržė iš kelių mėnesių konsolidacijos, o tai atveria galimybę formuotis dar vienai augimo bangai, tačiau spartus kilimas didina ir korekcijos riziką“, – sakė Noble Securities analitikas Jacekas Borawskis.

    Bankai traukėsi, bet indeksas kilo

    Įprastai bankų sektorius laikomas vienu svarbiausių WIG20 krypties veiksnių, nes jo svoris rinkoje reikšmingas. Pastaruoju metu bankų indeksas per metus yra pakilęs apie 50 proc., o per dvejus metus augimas siekia apie 80 proc., tačiau šįkart situacija buvo neįprasta.

    WIG20 naujos viršūnės buvo pasiektos tuo metu, kai bankų sektorius dvi dienas iš eilės silpo ir kiekvieną kartą krito daugiau nei 1 proc. Tai rodo, kad kilimą bent trumpuoju laikotarpiu palaikė kiti sektoriai, tačiau taip pat didina klausimų, ar ralis taps platesnis ir tvaresnis.

    Rinkos dalyviai dabar laukia, ar WIG20 sugebės stabilizuotis virš 3 800 punktų, ir ar pirkėjų jėgų užteks artėti prie 2007 metų rekordo. Net ir esant palankiam fonui, po pastarųjų savaičių šuolio tikėtina, kad investuotojai dažniau rinksis atsargesnę taktiką ir bus jautresni bet kokiems signalams apie galimą korekciją.