Tag: Akcijų rinka

  • ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    Europos Centrinis Bankas (ECB) perspėja, kad investuotojai gali patirti didelių nuostolių, jei susilpnėtų pasitikėjimas dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus augimu.

    Kaip skelbia „Euronews“, pirmadienį Frankfurte ECB viceprezidentas Borisas Vujčićas teigė, jog spartus DI plėtros tempas euro zonoje kuria naujų finansinio stabilumo iššūkių.

    Pasak jo, rinka gali staigiai „pervertinti“ DI istoriją – tai reikštų greitą kainų korekciją ir reikšmingus įmonių vertės kritimus.

    ECB dėmesį atkreipia ir tai, kad aktyvumas per pirminius viešuosius akcijų siūlymus JAV, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu, artėja prie vėlyvųjų 1990-ųjų „dot-com“ burbulo piko.

    Euro zonos fondai – labiau pažeidžiami

    B. Vujčićas pabrėžė, kad staigus DI bendrovių vertinimų smukimas smogtų euro zonai, nes regiono investiciniai fondai yra tapę labiau veikiami šio sektoriaus svyravimų.

    Rinkos nuotaikas pastaruoju metu, anot jo, jau veikė keli sukrėtimai – tarp jų ir „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango atsistatydinimas po skandalo bei JAV vidurio kadencijos rinkimai.

    ECB taip pat atkreipė dėmesį į prognozes, kad didžiosios JAV technologijų bendrovės iki 2030 metų kapitalo investicijoms kartu gali skirti 5,5 trilijono JAV dolerių. Tai didina riziką, kad investuotojų lūkesčiai gali tapti pernelyg optimistiniai.

    Kitos trys rizikos: skolos, fondai ir „šešėlinis“ finansavimas

    Be DI vertinimų, ECB įvardijo ir dar dvi galimas grėsmes finansiniam stabilumui: didelę kai kurių euro zonos šalių viešąją skolą bei silpnesnę jų viešųjų finansų būklę.

    Augant ilgalaikėms skolinimosi sąnaudoms, investuotojai gali netikėtai pareikalauti gerokai didesnės grąžos už valstybės obligacijas. ECB pabrėžė, kad nors rizikos draudimo fondai padeda palaikyti sklandžią obligacijų prekybą, streso metu jie gali greitai „susitraukti“ ir mažinti pozicijas.

    Trečia rizika siejama su sparčiai augančiais privačiais skolintojais ir investiciniais fondais. ECB teigimu, dalis tokių rinkos dalyvių gali daug skolintis, būti sunkiau prižiūrimi ir glaudžiai susiję su likusia finansų sistema, todėl sukrėtimai gali sustiprėti.

    Ko siekia ECB ir ką sako apie bankus

    ECB ragina peržiūrėti fondų išpirkimų (lėšų atsiėmimo) taisykles, kad jos geriau atspindėtų, kaip greitai fondai iš tiesų gali parduoti turimą turtą.

    Taip pat siūloma svarstyti ribas, kiek rizikos draudimo fondai gali skolintis, kad sumažėtų galimų staigių „išsipardavimų“ poveikis rinkoms.

    B. Vujčićas įspėjo, kad visos trys rizikos – DI vertinimų korekcija, valstybės skolų įtampa ir nebankinių finansuotojų sukrėtimai – gali pasireikšti vienu metu. Tuo metu euro zonos bankų kapitalo ir likvidumo padėtis, jo teigimu, išlieka stipri.

  • „Intel“ akcininkai padavė bendrovę į teismą po beveik 29 proc. akcijų kritimo

    „Intel“ akcininkai padavė bendrovę į teismą po beveik 29 proc. akcijų kritimo

    JAV lustų gamintoja „Intel“ sulaukė akcininkų ieškinio po to, kai bendrovės akcijos per vieną dieną smuko beveik 29 proc. – tai buvo didžiausias kritimas per kelis dešimtmečius.

    Akcininkai teigia, kad įmonė esą nuslėpė, kokią didelę įtaką jos rezultatams daro smukusi asmeninių kompiuterių paklausa. Apie ieškinį praneša „Euronews“.

    Akcijų nuosmukis fiksuotas spalio 30 dieną, kitą dieną po to, kai „Intel“ paskelbė silpnesnę, nei tikėtasi, ketvirtojo ketvirčio pajamų prognozę ir nurodė vangų kompiuterių rinkos aktyvumą bei gamybos ribojimus.

    Ieškinį inicijavo Mičigano ugniagesių ir policijos pareigūnų pensijų fondas „City of Southfield Fire and Police Retirement System“. Tai siūlomas kolektyvinis ieškinys, kuriame investuotojai kviečiami jungtis, jei patyrė reikšmingų nuostolių.

    Ką akcininkai priekaištauja „Intel“

    Skunde teigiama, kad „Intel“ ir jos vadovai investuotojams pateikė iš esmės klaidinančius arba neteisingus pareiškimus apie bendrovės verslą ir finansinę padėtį.

    Akcininkų teigimu, buvo sumenkinta, kiek silpnesni kompiuterių pardavimai paveikė padalinį, atsakingą už nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių lustus.

    Ieškinyje taip pat akcentuojama, kad prastesnė prognozė atskleidė ne tik gilėjantį asmeninių kompiuterių rinkos nuosmukį, bet ir „Intel“ sunkumus patenkinant serverių lustų paklausą.

    Liepos prognozės ir spalio realybė

    „Intel“ buvo įspėjusi, kad platesnė asmeninių kompiuterių rinka silpnėja. Vis dėlto liepos rezultatų aptarime bendrovės finansų vadovas Davidas Zinsneris sakė besitikintis, kad pajamos iš nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių lustų trečiąjį ketvirtį išliks maždaug stabilios, o viso padalinio pajamos šiek tiek augs.

    Tačiau spalio 29 dieną, skelbiant trečiojo ketvirčio rezultatus, šio padalinio pajamos, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, buvo kritusios 9 proc. – apie 800 mln. JAV dolerių iki 8,1 mlrd. JAV dolerių.

    Ketvirtinėje ataskaitoje nurodyta ir tai, kad nešiojamųjų bei stacionariųjų kompiuterių segmento pajamos smuko iki 6,9 mlrd. JAV dolerių – 424 mln. JAV dolerių mažiau nei prieš metus. Bendrovė aiškino, kad pardavė 14 proc. mažiau vienetų dėl silpnesnės paklausos ir konkurencijos.

    Prognozės: silpna rinka gali tęstis iki 2027-ųjų

    Ketvirtojo ketvirčio pajamų prognozėje „Intel“ numatė 15–16 mlrd. JAV dolerių. Skunde pažymima, kad šio intervalo vidurkis buvo 1 mlrd. JAV dolerių mažesnis nei trečiojo ketvirčio pajamos ir maždaug 1,5 mlrd. JAV dolerių žemesnis už vidutinį analitikų lūkestį.

    Bendrovė taip pat prognozavo, kad asmeninių kompiuterių rinkos nuosmukis gali tęstis bent iki 2027 metų pirmos pusės. „Intel“ tikisi, kad 2027 metais rinka, skaičiuojant vienetais, trauksis apie 10 proc., po maždaug 12 proc. kritimo 2026 metais.

    Nors įmonė išlieka optimistiška dėl ilgalaikės paklausos ir skelbia užsakanti daugiau įrangos gamybos apimtims didinti, ieškinys akcentuoja, kad gamybos ribojimai ir serverių lustų trūkumas galėjo riboti naudą iš augančių DI duomenų centrų.

    „Intel“ į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • Dėl skandalo pasitraukusio „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango sugrįžimo reikalauja jau 172 tūkst. pasirašiusiųjų

    Dėl skandalo iš „Nvidia“ vadovo pareigų pasitraukusio Jenseno Huango sugrąžinimo į postą pasirašė jau daugiau kaip 172 tūkst. žmonių – tarp jų ir bendrovės akcininkai, ir darbuotojai.

    Peticijoje raginama bendrovės valdybą atšaukti sprendimą ir leisti Jensenui Huangui grįžti į prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas. Apie iniciatyvą praneša Lenkijos portalas WNP.

    J. Huangas pasitraukė po to, kai žiniasklaidoje paviešintas jo romanas su verslininke Alice Huang, kuri, kaip teigiama, galėjo perduoti jautrią informaciją Kinijos žvalgybai arba koncernui „Huawei“.

    Tekste minima, kad tai galėjo būti susiję su bandymais apeiti JAV draudimą tiekti į Kiniją naujausios kartos lustus ir pažangias su dirbtiniu intelektu susijusias technologijas.

    Ko reikalaujama peticijoje

    Peticiją pasirašę asmenys valdybai pateikia aiškų prašymą: grąžinti J. Huangą į pareigas, kol nepriklausomas tyrimas nustatys faktines aplinkybes.

    Iniciatoriai taip pat nurodo, kad vadovo atleidimas turėtų būti pagrįstas įtikinamais įrodymais, jog toks sprendimas buvo priimtas „Nvidia“ interesais.

    Tarp pasirašiusiųjų minimas ir Elonas Muskas.

    Laikinai vadovauja finansų direktorė

    Po J. Huango pasitraukimo „Nvidia“ valdyba priėmė jo sprendimą, o laikina bendrovės vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress.

    Šis pokytis įvardijamas kaip laikinas sprendimas, kol bendrovė sprendžia dėl tolesnės vadovybės struktūros.

    Rinkos reakcija: akcijos krito daugiau kaip 20 proc.

    Po personalinio sukrėtimo „Nvidia“ akcijų kaina smuko: nurodoma, kad vienu laikotarpiu kritimas viršijo 20 proc., o bendrovės vertė nukrito žemiau 4 trln. JAV dolerių.

    Tekste pateikiami ir konkretūs akcijos kainos pavyzdžiai: spalio 21 dieną ji siekė 222,17 JAV dolerio, o lapkričio 16 dieną prieš biržos sesiją buvo 162,85 JAV dolerio.

    Taip pat teigiama, kad per pastaruosius tris mėnesius bendrovės kapitalizacija sumažėjo maždaug 23 proc., o anksčiau šiais metais ji buvo viršijusi 5 trln. JAV dolerių ribą.

    Peticijos šalininkai viliasi, kad vadovo sugrįžimas padėtų stabilizuoti situaciją ir sustabdyti neigiamą tendenciją rinkoje.

  • Daugiau nei 170 tūkst. pasirašė peticiją grąžinti Jenseną Huangą į „Nvidia“ vadovus

    Daugiau nei 172 tūkst. „Nvidia“ darbuotojų, akcininkų ir technologijų sektoriaus atstovų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama į buvusį postą grąžinti Jenseną Huangą. Tarp pasirašiusiųjų minimas ir Elonas Muskas.

    Peticija adresuota bendrovės valdybai ir ragina panaikinti sprendimą, priimtą po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie J. Huango romaną. Tekste taip pat prašoma, kad vadovas būtų grąžintas bent iki nepriklausomas tyrimas galutinai nustatys faktus.

    Skandalo centre atsidūrė verslininkė Alice Huang, su kuria, kaip teigiama, J. Huangas turėjo romaną. Ji įvardijama kaip tariama Kinijos žvalgybos agentė, galėjusi gauti prieigą prie jautrios informacijos.

    Publikacijoje nurodoma, kad kalbama apie duomenis, susijusius su galimybe apeiti JAV draudimą tiekti naujausios kartos lustus ir pažangias technologijas į Kiniją. Ši tema ypač jautri dėl DI sprendimų ir jų eksporto ribojimų.

    Kas nutiko „Nvidia“ vadovybei

    Po kilusios kritikos ir spaudimo Jenseną Huangą siejamos istorijos fone jis pasitraukė iš „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus pareigų, o įmonės valdyba atsistatydinimą priėmė.

    Laikinąja vadove paskirta bendrovės finansų direktorė Colette Kress. Peticijos autoriai pabrėžia, kad toks sprendimas turi būti peržiūrėtas, kol nėra pateiktos galutinės nepriklausomo tyrimo išvados.

    Peticijos tikslas – sustabdyti kritimą biržoje

    Peticiją pasirašę asmenys teigia, kad pagrindinis jų tikslas – stabilizuoti bendrovės padėtį po personalinio sukrėtimo. Straipsnyje teigiama, kad po šių įvykių „Nvidia“ akcijų kaina krito daugiau nei 20 proc.

    Pateikiami ir konkretūs skaičiai: spalio 21 dieną viena akcija uždarymo metu kainavo 222,17 JAV dolerio, o lapkričio 16 dieną prieš prekybos sesiją – 162,85 JAV dolerio.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovės rinkos kapitalizacija smuko žemiau 4 trln. JAV dolerių ribos, kai vėlyvą pavasarį siekė daugiau nei 5 trln. JAV dolerių. Per pastaruosius tris mėnesius vertė, teigiama, sumažėjo maždaug 23 proc.

  • „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas traukiasi: akcijos smuko, įmonės vertė krito žemiau 4 trln. dolerių

    „Nvidia“ vadovas ir bendrovės bendraįkūrėjas Jensenas Huangas ketvirtadienį nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus (CEO) ir valdybos nario pareigų. Ši žinia iškart smogė rinkai – bendrovės akcijos smuko, o kapitalizacija nusileido žemiau 4 trln. JAV dolerių.

    Kaip skelbiama, sprendimas priimtas po viešumoje aptariamo skandalo dėl Huango asmeninio gyvenimo ir ryšių su moterimi, kuri, žiniasklaidos teigimu, siejama su įtarimais dėl šnipinėjimo Kinijos naudai. Dėl situacijos bendrovės valdyba buvo susirinkusi svarstyti jo nušalinimo.

    „Nvidia“ valdybą sudaro 11 narių, iš jų 10 – nepriklausomi. Huango atšaukimui būtų pakakę paprastos daugumos, tačiau, nurodoma, CEO pats pasirinko pasitraukti.

    Laikinojo generalinio direktoriaus pareigos patikėtos finansų direktorei (CFO) Colette Kress. Ji laikinai eis šias pareigas kartu su savo įprastomis funkcijomis.

    Rinkų reakcija: per savaitę minus 20 proc.

    Rinkos nuotaikos dėl „Nvidia“ krypties ir reputacijos susvyravo itin greitai. Per savaitę bendrovės akcijų kaina sumažėjo maždaug 20 proc., o išpardavimas tęsėsi ir ketvirtadienį.

    Prekybai ketvirtadienį prasidėjus, „Nvidia“ akcijos krito daugiau nei 10 proc. Dėl to bendrovės vertė smuko iki maždaug 3,96 trln. JAV dolerių.

    Tekste pažymima, kad nuotaikas dar labiau pablogino papildomos publikacijos apie Huango privatų gyvenimą: trečiadienį pasirodė informacija apie dar vieną jo nesantuokinį ryšį.

    Nepriklausomas tyrimas ir FBI dėmesys

    Dar anksčiau, lapkričio 8 dieną, valdyba sudarė nepriklausomą komitetą, turintį ištirti Huango ryšį su Alice Huang – Singapūro bendrovės „Megaspeed“ vadove, kuri minima kaip įtariama turinti ryšių su Kinijos žvalgyba.

    Nurodoma, kad šia istorija domisi ir JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI). Žiniasklaida ją sieja su atskiru tyrimu dėl lustų eksporto į Kiniją kontrolės, kurio vertė minima 7,5 mlrd. JAV dolerių.

    Kol kas nėra aišku, kiek ši situacija turės ilgalaikių pasekmių „Nvidia“ strategijai bei jos vadovybės sudėčiai, tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojų reakcija jau matoma akcijų kainoje.

  • NVIDIĄ sukrėtė Jenseno Huango atsistatydinimas: akcijos krito daugiau nei 10 proc.

    NVIDIĄ sukrėtė Jenseno Huango atsistatydinimas: akcijos krito daugiau nei 10 proc.

    NVIDIA ilgametis vadovas ir vienas įkūrėjų Jensenas Huangas atsistatydino iš generalinio direktoriaus pareigų, o rinkoje kilo stipri reakcija – bendrovės akcijos smuko daugiau nei 10 proc.

    Kaip rašoma „Interia“, sprendimas įsigaliojo nedelsiant lapkričio 12 dieną. Huangas NVIDIĄ valdė nuo 1993 metų – nuo pat įmonės įkūrimo kartu su Chrisu Malachowsky’iu ir Curtisu Priemu.

    Pranešime teigiama, kad atsistatydinimas siejamas su keliais pastarųjų dienų viešumoje aptartais asmeniniais skandalais. Pats Huangas prisipažino turėjęs romaną su Alice Huang, užimančia vadovaujančias pareigas bendrovėje „Megaspeed“.

    Publikacijoje taip pat minimos spekuliacijos, esą ši moteris galėjo būti susijusi su Kinijos žvalgyba, o tai papildomai pakurstė kalbas apie galimą geopolitinę riziką ir poveikį bendrovės veiklai.

    Laikinai NVIDIAi vadovaus Colette Kress

    Laikinosios vadovės pareigos patikėtos ilgametei finansų direktorei Colette Kress. Ji prie NVIDIA prisijungė 2013 metais ir ilgą laiką buvo viena svarbiausių vadovų, atsakingų ir už santykius su investuotojais.

    Pranešama, kad naujuoju valdybos pirmininku tapo buvęs „Synopsys“ vadovas Harvey C. Jonesas. Jis tvirtino, kad valdyba pasitiki C. Kress ir vadovų komanda, o įmonės veikla, įsipareigojimai klientams ir produktų planai turėtų būti tęsiami be trikdžių.

    Tuo pat metu pradedama ieškoti nuolatinio J. Huango įpėdinio – svarstomi tiek vidiniai kandidatai, tiek žmonės iš išorės.

    Rinkos reakcija: smukusios akcijos ir investuotojų nerimas

    Tekste pažymima, kad po atsistatydinimo NVIDIA akcijos krito daugiau nei 10,3 proc. Taip pat skelbiama, jog bendra išpardavimo banga galėjo „išgarinti“ iš bendrovės kapitalizacijos net iki 1 trilijono JAV dolerių.

    Investuotojus neramina ne vien skandalai, bet ir tai, kaip įmonė bus valdoma po staigaus lyderio pasitraukimo. Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad NVIDIA ilgus metus rėmėsi specifiniu valdymo modeliu, kuriame J. Huangas asmeniškai prižiūrėjo esminius sprendimus ir didelį skaičių aukšto lygio vadovų.

    Be to, įtarimų šešėlis dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba, pasak teksto autorių, gali didinti riziką, kad JAV administracija imtųsi griežtesnės eksporto kontrolės ar kitų reguliacinių ribojimų technologijų milžinei.

  • Kinijos akcijų rinkoje „ištirpo“ trilijonai: Pekinas stabdo kritimą, bet nerimas išlieka

    Kinijos akcijų rinkos lapkritį pradėjo atšokimu po ypač prasto laikotarpio, per kurį iš biržų vertės galėjo „išgaruoti“ net 3,5 trln. JAV dolerių. Vis dėlto investuotojų nuotaikos tebėra trapios, o dalis analitikų abejoja, ar valdžios priemonės sprendžia tikrąsias problemų priežastis.

    Spalį indeksas CSI 300 smuko 8,5 proc. – tai buvo blogiausias mėnuo nuo 2016 metų pradžios, o 12 savaičių kritimų serija nustumė indeksą į vadinamosios meškų rinkos zoną. Tuo metu „Shanghai Composite“ lapkričio 3 dieną pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei metus.

    Metų pradžioje vaizdas buvo visai kitoks: iki liepos Kinijos indeksai fiksavo rekordus, o augimą daugiausia tempė pažangių technologijų bendrovės – ypač susijusios su dirbtiniu intelektu ir robotika. Tačiau euforiją pakeitė staigus nuosmukis, išryškinęs rizikas, kurios kaupėsi sparčiai brangusiame sektoriuje.

    Kaip savo analizėje skaičiavo naujienų agentūra „Reuters“, per mažiau nei keturis mėnesius technologijų lyderius apimantis indeksas STAR50 nukrito apie 40 proc., o tai, vertinama pinigais, galėjo reikšti maždaug 480 mlrd. JAV dolerių vertės sumažėjimą. Kritimas palietė ir atskiras įmones – pavyzdžiui, robotų gamintojo „Unitree“ akcijos neteko maždaug pusės vertės.

    Nuo technologijų bumo iki burbulo baimių

    Kinijos valdžia, ieškodama būdų skatinti silpstančios ekonomikos augimą, daug vilčių siejo su investicijomis į modernias technologijas. Dirbtinio intelekto plėtra ir jai reikalinga infrastruktūra reikalauja didžiulio kapitalo, todėl rinkoje greitai atsirado ir spekuliacijos požymių.

    Siekiant įlieti daugiau kapitalo į akcijų rinką, Pekinas mėgino aktyvinti ir gyventojų santaupas. Nurodoma, kad Kinijos namų ūkių indėliai bankuose gali siekti 173–176 trln. juanių (apie 26 trln. JAV dolerių), tad akcijų rinka valdžiai tapo viena iš potencialių „kanalų“ ekonomikai gaivinti.

    Augant karštligiškam pirkimui, rodikliai darėsi sunkiai pateisinami fundamentaliai: STAR50 kainos ir pelno santykis (P/E) priartėjo prie 250. Tai reiškė, kad investuotojai mokėjo beveik 250 juanių už kiekvieną juanį metinio pelno, tenkančio akcijai – gerokai daugiau nei įprasta brandesnėse rinkose.

    Prie nuotaikų pasikeitimo prisidėjo ir dideli svyravimai JAV technologijų sektoriuje: spalį ryškiai krito tokių bendrovių kaip „Amazon“, „Google“, „Meta“, „Nvidia“ ar „Intel“ akcijos. Abiejose Ramiojo vandenyno pusėse išryškėjo panašus klausimas – investicijos į DI brangios, o jų atsiperkamumas ne visada aiškus.

    Valstybės įsikišimas: „nacionalinė komanda“ ir likvidumo priemonės

    Kinijos rinkai būdingas ryškesnis valdžios vaidmuo. Tekste aprašoma praktika, kai su valdžia siejami subjektai, kartais vadinami „nacionaline komanda“, aktyviai perka ir parduoda akcijas, siekdami paveikti rinkos kryptį ir stabilumą.

    Rudenį skelbta, kad valstybinės įmonės ir su valdžia susiję investiciniai fondai į rinką nukreipė apie 25,5 mlrd. JAV dolerių, pirkdami, be kita ko, ETF fondų vienetus. Vis dėlto, lyginant su kritimo mastu, šios priemonės ilgalaikio efekto iš karto nesukūrė.

    Ryžtingesni žingsniai įvyko lapkričio pradžioje. Lapkričio 2 dieną surengtas Kinijos liaudies banko ir vertybinių popierių priežiūros institucijos susitikimas su bankais ir maklerio įmonėmis, o kitą dieną centrinis bankas atliko 100 mlrd. juanių (apie 14,9 mlrd. JAV dolerių) vertės apsikeitimo (swap) operaciją, skirtą didinti rinkos likvidumą.

    Tą patį laikotarpį lydėjo ir įmonių pranešimai apie akcijų supirkimus bei dividendų planus. Pavyzdžiui, atminties lustų gamintojas CXMT paskelbė apie galimą akcijų supirkimą už 2,5–5 mlrd. juanių, o „Dongshan Precision Manufacturing“ akcininkai įsipareigojo iki metų pabaigos skirti ne mažiau kaip 1 mlrd. juanių dividendams ir supirkimui.

    Atšokimas įvyko, bet ar jis tvarus?

    Rinka į naujienas sureagavo teigiamai: lapkričio 4 dieną indeksai CSI 300 ir „Shanghai Composite“ pakilo daugiau nei 2 proc., o STAR50 ūgtelėjo beveik 10 proc. – tai buvo geriausia jo sesija nuo liepos.

    Nuotaikas papildomai paveikė ir JAV tarpinių rinkimų rezultatai: dalis Kinijos investuotojų tikėjosi, kad Kongreso kontrolės pasikeitimai gali reikšti labiau nuspėjamą JAV politiką. Tačiau pabrėžiama, kad tai savaime nereiškia automatinio prekybos ar technologinių ribojimų Kinijai švelnėjimo.

    Didžiausias klausimas – kiek ilgai pavyks išlaikyti pasitikėjimą. Net ir po atšokimo dalis rinkos dalyvių Pekino veiksmus vertina kaip bandymą stabdyti nuostolius, o ne sukurti tvirtą augimo pagrindą.

    Tekste akcentuojama, kad Kinijos ekonomikos „fundamentai“ išlieka silpni: nekilnojamojo turto sektoriaus krizė, vietos valdžios skolos, finansų sistemos problemos ir vangi vidaus paklausa niekur nedingo. Tai reiškia, kad net ir aktyviai remiant akcijų rinką, didesni iššūkiai gali sugrįžti, jei nebus sprendžiamos struktūrinės priežastys.

  • „Vodafone“ fiksavo 4,79 mlrd. eurų nuostolį, bet pagerino visų metų prognozę

    „Vodafone“ fiksavo 4,79 mlrd. eurų nuostolį, bet pagerino visų metų prognozę

    Telekomunikacijų milžinė „Vodafone“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį patyrė didelį grynąjį nuostolį – 4,79 mlrd. eurų. Nuostolį daugiausia lėmė reikšmingas turto vertės sumažinimas Vokietijoje.

    Kaip rašo „Euronews“, bendrovė nurodė, kad per šešis mėnesius iki rugsėjo pabaigos Vokietijoje užfiksavo 4,85 mlrd. eurų vertės sumažėjimą. Be to, dar prieš tai paskelbta, kad šalyje planuojama atsisveikinti su 2 300 darbuotojų.

    Palyginimui, 2025–2026 finansinių metų pirmąjį pusmetį „Vodafone“ dar buvo uždirbusi 829 mln. eurų pelno po mokesčių. Bendrovės vadovė Margherita Della Valle pripažino, kad nors bendri rezultatai džiugina, Vokietijos rinka kol kas „nėra ten, kur turėtų būti“.

    „Vodafone“ teigimu, Vokietijoje apskaitinį vertės sumažėjimą pirmiausia lėmė nepalankūs palūkanų normų pokyčiai. Pastaraisiais metais grupė šioje šalyje susidūrė ir su teisiniais pokyčiais, kurie apribojo TV paslaugų sutarčių „pririšimą“ prie nuomos.

    Augo pajamos ir pakelta metų prognozė

    Nors nuostolį didino nurašymai, bendros pirmojo pusmečio pajamos išaugo 11,4 proc. ir pasiekė 21,9 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė, kad tam įtakos turėjo keli struktūriniai pokyčiai grupėje.

    Viena pagrindinių priežasčių – „VodafoneThree“ konsolidavimas po to, kai „Vodafone“ išpirko „CK Hutchison“ dalį Jungtinės Karalystės bendroje įmonėje. Pajamas taip pat didino Kenijos „Safaricom“ ir „Telekom Romania“ integravimas.

    Žvelgdama į visus finansinius metus, „Vodafone“ pagerino pakoreguoto pelno prognozę: dabar tikimasi 13,2–13,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo nurodomas 13–13,3 mlrd. eurų intervalas.

    Taupymas Europoje ir rinkos reakcija

    Bendrovė skelbia per pirmąjį pusmetį sutaupiusi daugiau nei 200 mln. eurų – tai siejama su 3 000 darbo vietų mažinimu visoje Europoje. Pertvarkos yra platesnės restruktūrizacijos dalis, pradėtos dar 2023 metais.

    Dar vienas pastarųjų mėnesių pokytis – prancūzų verslininko Xavier Niel investicija: liepą jis už 5,1 mlrd. eurų tapo didžiausiu „Vodafone“ akcininku. Po rezultatų paskelbimo įmonės akcijų kaina Londono biržoje smuktelėjo 0,8 proc., nors iš pradžių buvo kilusi.

    Investicijų bendrovės „AJ Bell“ atstovas Russas Mouldas pažymėjo, kad Vokietija išlieka didžiausias iššūkis, kurį „Vodafone“ dar turės įveikti. O pati bendrovė pastaruoju metu jau pardavė veiklą Italijoje ir Ispanijoje, labiau koncentruodamasi į Vokietijos ir Jungtinės Karalystės rinkas.

  • „Nvidia“ akcijos smuko 4,5 proc.: pradėtas nepriklausomas tyrimas dėl CEO J. Huango

    „Nvidia“ akcijos smuko 4,5 proc.: pradėtas nepriklausomas tyrimas dėl CEO J. Huango

    „Nvidia“ akcijos prieš JAV biržų atsidarymą smuko 4,51 proc., bendrovei paskelbus apie pradėtą nepriklausomą tyrimą. Jį valdyba inicijavo po pranešimų, kad įkūrėjas ir generalinis direktorius Jensenas Huangas galėjo tapti užsienio žvalgybos taikiniu.

    Apie tai skelbia „Euronews“, nurodydamas, kad tyrimą prižiūrės nepriklausomų direktorių komitetas, kuriam talkins išorės nepriklausomi teisininkai. Bendrovės teigimu, bus nagrinėjama visa turima informacija.

    „Nvidia“ pabrėžė, kad valdyba prioritetu laiko JAV nacionalinį ir ekonominį saugumą, o tai, anot bendrovės, yra itin svarbu tiek „Nvidia“, tiek jos akcininkams. Kartu pažymėta, kad kol kas nėra pagrindo manyti, jog nacionalinis saugumas ar bendrovės paslaptys galėjo būti pažeistos.

    Bendrovės pranešime taip pat teigiama, kad Jensenas Huangas visiškai palaiko peržiūrą ir įsipareigojo bendradarbiauti. Valdyba nurodė pasitikinti vadovu ir jo komanda bei žadėjo pateikti daugiau informacijos, kai tai bus tinkama.

    Tyrimo fone – geopolitinės įtampos

    Tuo metu Kinija pirmadienį paneigė, kad esą buvo mėginta įtraukti „Nvidia“ vadovą į šnipinėjimo schemą. Pekinas tokias kaltinimų užuominas pavadino nepagrįstomis ir pareiškė, kad tai esą yra šmeižto kampanija.

    Rinkos dalyviams ši tema jautri ir dėl jau anksčiau buvusių JAV bei Kinijos technologinių įtampų, įskaitant eksporto ribojimus pažangiems lustams. Dėl to bet kokie signalai apie galimą saugumo riziką gali turėti tiesioginę įtaką investuotojų nuotaikoms.

    Rinkų komentarai: reputacijos ir valdymo rizika

    AJ Bell rinkų vadovas Danas Coatsworthas teigė, kad vadovų neatskleisti asmeniniai santykiai valdyboms dažnai vertinami skirtingai, priklausomai nuo to, su kuo tie santykiai siejami. Jo vertinimu, santykiai su žmonėmis už įmonės ribų dažniausiai laikomi privačiu reikalu, kol nekyla saugumo, reputacijos ar bendrovės išteklių naudojimo rizika.

    Jis taip pat pažymėjo, kad „Nvidia“ situacija bus vertinama itin atidžiai dėl jau egzistuojančio jautrumo, susijusio su Kinijos galimybe pasiekti JAV technologijas. Pasak D. Coatswortho, neatmestina, kad vykstant tyrimui vadovas galėtų laikinai pasitraukti iš pareigų.

    Kartu D. Coatsworthas atkreipė dėmesį, kad valdyba gali būti suinteresuota išsaugoti Jenseną Huangą poste. Jis įvardijamas kaip vienas pagrindinių „Nvidia“ sėkmės architektų, o daugeliui investuotojų jis yra bendrovės veidas ir dabartinės strategijos tęstinumo garantas.

  • Trumpas žada remti DI, bet po Kongreso rinkimų „Nasdaq“ smuko 5,5 proc., o gigantai prarado apie 1 trln. dolerių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė remsiantis dirbtinį intelektą, tačiau rinkos į šią žinutę reagavo itin nervingai: po JAV Kongreso rinkimų technologijų sektorius patyrė staigų išpardavimą.

    Per vieną prekybos sesiją technologijų indeksas „Nasdaq“ smuko 5,5 proc., o didžiausių bendrovių rinkos vertė, įskaitant „Tesla“ ir „Nvidia“, susitraukė maždaug 1 trilijonu JAV dolerių.

    Kaip skelbia BBC, tokia rinkos reakcija siejama su politiniu neapibrėžtumu po rinkimų rezultatų ir baime, kad DI sektorių gali paliesti griežtesnis reguliavimas.

    Ši situacija rodo, kaip stipriai investuotojų nuotaikas veikia ne tik įmonių rezultatai, bet ir Vašingtono sprendimai: užtenka kelių signalų dėl būsimų taisyklių, kad akcijos pradėtų smarkiai svyruoti.

    Ką Trumpas pasakė apie dirbtinį intelektą?

    Penktadienį D. Trumpas viešai pabrėžė, kad dirbtinis intelektas, jo vertinimu, yra ateitis, į kurią Amerika turi investuoti. Jis taip pat teigė ketinantis aktyviai bendradarbiauti su tomis valstijomis, kurios rinksis vystyti DI.

    BBC atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas DI kontekste pavartojo terminą „superintelektas“ – tai jo paties sugalvotas žodis, kuriuo jis apibūdina šią technologijų kryptį.

    Kaip rinkos sureagavo po rinkimų į Kongresą?

    Investuotojų nuotaikos prastėti ėmė dar prieš D. Trumpo pareiškimą, o po rinkimų rezultatų nerimas išaugo: prasidėjo masinis technologijų bendrovių akcijų pardavimas.

    Didžiausias smūgis teko su DI susijusioms įmonėms. BBC nurodo, kad „Nvidia“ akcijos krito daugiau nei 9 proc., o „Tesla“ – beveik 11 proc.

    Neigiamos nuotaikos persimetė ir už JAV ribų: penktadienį kritimai tęsėsi, o „raudona banga“ pasiekė ir Azijos biržas, sustiprindama pasaulinį investuotojų nerimą.

    Kodėl kalbama apie DI reguliavimą?

    Vienas esminių rinkų nerimo šaltinių – politinė įtampa dėl galimų pokyčių įstatymų leidyboje. Pasak straipsnyje pateikiamos informacijos, demokratai po rinkimų įgijo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose ir tarp prioritetų įvardija DI sektoriaus reguliavimą.

    Rinkoms tai reiškia riziką, kad naujos taisyklės gali didinti įmonių kaštus, riboti kai kurias praktikas ar mažinti pelningumo lūkesčius, todėl investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie būsimus teisės aktus.

    Tokiame fone D. Trumpo deklaracija dėl paramos DI tampa politiniu signalu technologijų sektoriui, tačiau kartu išryškina galimą konfliktą tarp Baltųjų rūmų ir Kongreso daugumos – o būtent neapibrėžtumas finansų rinkoms paprastai yra blogiausias scenarijus.