CP v2

Tag: Akcijų rinkos

  • DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    Tarptautinių atsiskaitymų bankas (BIS), dažnai vadinamas centrinių bankų banku, perspėja, kad sparčiai augančios investicijos į dirbtinį intelektą gali kaupti rizikas, kurios finansų rinkas paverstų jautrias bet kokiam sukrėtimui. Metinėje ekonominėje ataskaitoje pabrėžiama, jog euforija technologijų sektoriuje gali persimesti į platesnę ekonomiką.

    BIS teigimu, per pastaruosius metus DI investicijos prisidėjo prie augimo ir akcijų rinkų rekordų, tačiau kartu didino ir finansinį pažeidžiamumą. Reguliuotojams signalizuojama, kad delsiant, vėlesnis prisitaikymas gali būti skausmingesnis tiek bendrovėms, tiek vartotojams.

    „Žinutė yra skubi: politikos formuotojai turėtų veikti dar prieš apsisukimą, nes vėliau prisitaikymas bus skausmingesnis“, – sakė BIS generalinis direktorius Pablo Hernández de Cos.

    Ataskaitoje išskiriamas investicijų mastas. BIS skaičiuoja, kad penki didžiausi vadinamieji hiperskalės debesijos ir technologijų žaidėjai 2025 ir 2026 metais gali įsipareigoti DI infrastruktūrai skirti daugiau nei 878 mlrd. eurų, o tempas kai kuriais atvejais lenkia uždirbamą pelną ir laisvus pinigų srautus.

    BIS aiškina, kad šias išlaidas skatina nuostata, jog rinkoje ilgainiui dominuos tik keli nugalėtojai, todėl bendrovės lenktyniauja investuodamos į projektus, kurių grąža išlieka neaiški. Tokia dinamika primena ankstesnes technologines manijas, kai proveržis buvo realus, bet kapitalo srautas pranokdavo komercinę logiką.

    Istorinės paralelės ir naujos rizikos

    BIS lygina dabartinį DI pakilimą su praeities investiciniais bumais, tokiais kaip XIX amžiaus kanalų ir geležinkelių karštinės, XX amžiaus elektrifikacijos šuolis ar vėliau sprogęs dotkomų burbulas. Bendras bruožas, anot ataskaitos, tas, kad investicijos augdavo sparčiau nei realiai pagrįsta grąža, o vėliau sekdavo staigesnis atoslūgis.

    Papildomą grėsmę, BIS vertinimu, kelia įtempti akcijų įverčiai ir sudėtingesni finansavimo modeliai. Ataskaitoje minimas ir vadinamasis žiedinis finansavimas, kai lustų gamintojai ar debesijos tiekėjai investuoja į DI laboratorijas, o šios vėliau įsipareigoja pirkti jų skaičiavimo resursus, taip tarsi perkeliančios pinigus atgal į pirminius finansuotojus per pajamas.

    Kita problema, anot BIS, yra tai, kad dalis kapitalo keliauja per mažiau prižiūrimus ne bankų kanalus, įskaitant rizikos fondus ir privataus kredito rinką. Tokia struktūra, BIS vertinimu, gali lemti greitesnį ir aštresnį nuosmukį, jei DI lūkesčiai pradėtų griūti.

    Duomenų centrų kaina ir infliacijos pavojus

    Rizikos matomos ne vien rinkose. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad DI plėtra turi ir paslėptą kainą, kuri atsispindi bendrovių apskaitoje bei vartotojų kainose, ypač dėl duomenų centrų statybų, elektros poreikio ir specializuotos įrangos atnaujinimo.

    Viena iš įvardijamų sričių yra duomenų centrų įrangos nusidėvėjimo prielaidos. Jei bendrovės daro prielaidą, kad brangi įranga tarnaus ilgiau, sąnaudos paskirstomos per daugiau metų, o trumpuoju laikotarpiu pelningumas gali atrodyti geresnis, nei rodo realus pinigų deginimas ir poreikis nuolat atnaujinti specializuotus lustus.

    Kolumbijos universiteto ekonomistas Stijn Van Nieuwerburgh yra nurodęs, kad per artimiausius šešerius metus bendra DI infrastruktūros plėtra galėtų kainuoti apie 7 trln. eurų. BIS atkreipia dėmesį, kad dalis tokių projektų gali būti finansuojami ir ne visuomet aiškiai matomomis struktūromis, kas nuosmukio atveju didintų netikėtumo riziką.

    Be to, vis garsiau kalbama apie infliacinį poveikį, kai didelė paklausa DI serveriams ir jų komponentams perskirsto tiekimo grandines, o brangstant atminties ir saugyklų sprendimams spaudimas gali persiduoti ir vartotojų elektronikai. BIS pabrėžia, kad elektros sąnaudų augimas ir duomenų centrų apetitas energijai taip pat gali tapti kainas didinančiu veiksniu.

    Kartu ataskaitoje pripažįstama ir priešinga galimybė: jei DI realiai pakels produktyvumą, ilgainiui jis gali veikti ir kaip infliaciją mažinantis veiksnys. Tačiau BIS akcentas aiškus: kol grąža neapibrėžta, o investicijos milžiniškos, finansų sistemos atsparumą būtina vertinti iš anksto, o ne po to, kai burbulas ima leistis.

  • 2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    2026-ųjų pusmečio investicijų šokas: DI laimėtojai šovė į viršų, auksas ir bitkoinas krito

    Pirmasis 2026 metų pusmetis pasaulio rinkose atnešė aiškią žinutę: daugiausia uždirbo tie, kurie statė ne ant pažadų, o ant DI infrastruktūros. Tuo metu dalis tradicinių saugių prieglobsčių ir populiarių spekuliacinių aktyvų investuotojus nuvylė, nors geopolitinė įtampa niekur nedingo.

    Fone vyravo karas Artimuosiuose Rytuose, politinis neapibrėžtumas ir naftos kainų šuoliai, tačiau kai kurių regionų akcijų indeksai vis tiek pasiekė naujas aukštumas. Rinkos dalyviai vis dažniau vertino ne emocijas, o pinigų srautus, palūkanų normų kryptį ir tai, kur realiai keliauja didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo išlaidos.

    Kas kilo: atmintis, lustai ir duomenų centrai

    Ryškiausia metų pradžios žvaigždė buvo ne pati matomiausia technologijų sritis, o atminties ir duomenų saugyklų gamintojai. DI modelių mokymui ir veikimui reikia milžiniškų didelės spartos atminties bei kaupiklių apimčių, o paklausai susidūrus su ribota pasiūla kainos šoktelėjo kartu su akcijomis.

    Tarp JAV biržų lyderių minimos bendrovės, susijusios su atminties ir duomenų saugojimo grandine: „SanDisk“ per pusmetį augo daugiau kaip 850 proc., o „Western Digital“, „Micron Technology“ ir „Seagate Technology“ vertė per tą patį laikotarpį daugiau nei patrigubėjo. Tokie tempai įprastai būtų siejami su kelerių metų ciklu, o ne su šešiais mėnesiais.

    DI investicijų banga kilstelėjo ir kitus JAV technologijų vardus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su aparatine įranga ar gamybos grandine. Tarp stipriausiai brangusių minimos „Intel“, „Dell“, „Advanced Micro Devices“ ir „Applied Materials“, kurių akcijų pokytis nuo metų pradžios siekė maždaug 150–280 proc.

    Banga persimetė ir į Aziją bei besiformuojančias rinkas, kur puslaidininkių ekosistema turi didelį svorį indeksuose. Minima, kad Pietų Korėjos KOSPI per pusmetį padvigubėjo, Japonijos Nikkei 225 pakilo apie 40 proc., o MSCI Emerging Markets indeksas ūgtelėjo maždaug 27 proc.

    Europoje vaizdas buvo ramesnis: FTSE 100 per pusmetį pakilo 7 proc., Prancūzijos CAC 40 augo 5 proc., Vokietijos DAX pridėjo 2 proc. Tuo pat metu MSCI India indeksas smuko 5 proc., o Honkongo Hang Seng krito 6 proc., atspindėdamas skirtingas kapitalo srautų kryptis ir investuotojų rizikos apetitą.

    Vis dėlto dalis įspūdingų technologijų prieaugių ėmė braškėti metų viduryje, kai rinkoje sustiprėjo išpardavimas technologijų sektoriuje. Tai priminė, kad DI temoje kainų svyravimai gali būti itin staigūs, o pelnai dažnai realizuojami tada, kai lūkesčiai tampa pernelyg vienpusiai.

    Kas nuvylė: vakarykščiai favoritai ir saugūs prieglobsčiai

    Kita medalio pusė buvo skausminga vakarykščiams lyderiams. Minima, kad buvusios DI rinkos numylėtinės „Meta“ ir „Microsoft“ pagal bendrą grąžą atsiliko, atitinkamai smukdamos 14 proc. ir 24 proc., nes didelės investicijos į DI infrastruktūrą padidino kapitalo poreikį, o investuotojai ėmė skeptiškiau vertinti aukštus įkainojimus.

    Geopolitinės įtampos sąlygomis dalis investuotojų tikėjosi aukso renesanso, tačiau kryptis pasirodė priešinga. Straipsnyje minimas rekordinis kainos pikas metų pradžioje ir vėlesnis maždaug 28 proc. kritimas nuo viršūnės, o pagrindiniu spaudimo veiksniu įvardijamos didesnės obligacijų pajamingumo ir grynųjų palūkanų normos, nes auksas pats pajamų negeneruoja.

    Dar labiau nuvylė bitkoinas, kuris per pirmąjį pusmetį, kaip nurodoma, krito apie 28 proc. Rinkos nuotaiką čia slopino kapitalo rotacija į su DI susijusias akcijas ir vėstantis rizikos apetitas kriptoturtui, kai investuotojai pradėjo griežčiau vertinti nepastovumo kainą.

    Perkainojimas ir atvėsusios temos

    Jungtinėje Karalystėje nemažą dalį judėjimo generavo įsigijimų ir perėmimų lūkesčiai, o kai kurios FTSE 100 bendrovės sulaukė pirkėjų dėmesio. Tai signalizavo, kad net ir po ilgesnio įkainių persitvarkymo dalis tarptautinių investuotojų vis dar mato vertę britų biržos flagmanuose.

    Tuo pat metu nekilnojamojo turto rinkos vangumas smogė daliai statytojų, o kai kurios su technologijomis susijusios bendrovės atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl DI galimos konkurencijos. Investuotojai vis dažniau klausia, kurios verslo nišos taps DI laimėtojomis, o kurios bus priverstos skubiai keisti modelį.

    Išskirtinai atvėso gynybos sektoriaus sandoris: po stiprių 2025 metų dalis gynybos bendrovių akcijų traukėsi, nes augantys karinių biudžetų lūkesčiai, panašu, buvo jau įskaičiuoti į kainas. Tai dar kartą parodė, kad net ir akivaizdžiai palankios tendencijos rinkoje gali būti įkainotos anksčiau, nei pasimato realūs finansiniai rezultatai.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, diversifikaciją ir tai, kaip palūkanų normos, žaliavų kainos bei DI investicijų ciklas gali paveikti skirtingas turto klases.

  • „Ferrari“ pristatė 550 000 eurų elektromobilį: internete juokiasi, akcijos krito 7,8 proc.

    „Ferrari“ pristatė 550 000 eurų elektromobilį: internete juokiasi, akcijos krito 7,8 proc.

    „Ferrari“ pirmadienį Romoje pristatė pirmąjį visiškai elektrinį savo automobilį „Luce“. Penkiavietis modelis, kurio kaina siekia apie 550 000 eurų, iškart tapo vienu brangiausių serijinių elektromobilių rinkoje.

    Tačiau džiaugsmą netrukus pakeitė kritika: socialiniuose tinkluose automobilio dizainas pradėtas lyginti su „Nissan Leaf“ ir pigesniais „Toyota“ modeliais. Investuotojų reakcija taip pat buvo aštri: prekybos Milane metu „Ferrari“ akcijos buvo smukusios iki 7,8 proc.

    Interneto verdiktas ir politika

    Kritika apsiribojo ne vien anoniminiais komentarais. Buvęs Italijos pramonės ministras Carlo Calenda, kadaise dirbęs „Ferrari“, naujieną pavertė platesne ataka prieš įmonės vadovą Johną Elkanną ir jo sprendimus.

    Politikas teigė, kad „Luce“ esą yra įžeidimas markės gerbėjams ir kartu simbolizuoja, kaip silpnėja Italijos pramonės pamatai. Tokie pasisakymai greitai išplito, o diskusija persimetė nuo dizaino prie strategijos ir identiteto klausimų.

    Ką žada „Luce“ technika

    Techninė pusė, sprendžiant iš pristatymo, skirta nutildyti skeptikus. „Ferrari“ nurodo, kad „Luce“ turi keturis elektros variklius, po vieną kiekvienam ratui, o bendra galia viršija 1 000 arklio galių.

    Skelbiama, kad automobilis iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja per 2,5 sekundės, o maksimalus greitis viršija 310 kilometrų per valandą. Taip pat akcentuojamas praktiškumas: penkios sėdimos vietos ir 600 litrų bagažinė, kas „Ferrari“ pasaulyje nėra įprastas prioritetas.

    Kas slypi už dizaino ir garso

    „Luce“ dizainas kurtas bendradarbiaujant su buvusiu „Apple“ dizaino vadovu Jony Ive ir jo kolektyvu „LoveFrom“. Glotnus, stikliškas kėbulas ryškiai nutolsta nuo tradiciškai raumeningų „Ferrari“ siluetų, todėl daliai gerbėjų jis tapo sunkiai atpažįstamas.

    Gamintojas bandė iš anksto suvaldyti ir kitą jautrią temą, elektromobilių skleidžiamą garsą. „Ferrari“ teigia penkerius metus kūrusi akustinę sistemą, kuri fiksuoja ir sustiprina elektros pavaros skleidžiamą ūžesį, vietoj to, kad dirbtinai imituotų vidaus degimo variklio riaumojimą.

    „„Ferrari Luce“ nėra atsakas į pokyčius. Tai sąmoningas sprendimas vesti į priekį tai, kas ateina“, – sakė Johnas Elkannas.

    Užsakymai, kaip skelbiama, pradėti priimti nuo pirmadienio, o pirmieji pristatymai planuojami dar iki metų pabaigos. Rinkoje, kur prestižiniai gamintojai vis aktyviau elektrifikuoja modelių gamą, „Ferrari“ žingsnis gali tapti lūžio tašku, tačiau pirmosios reakcijos rodo, kad kova vyks ne tik dėl technologijų, bet ir dėl prekės ženklo įvaizdžio.

  • „BP“ akcijos smigo: valdyba netikėtai pašalino pirmininką Albertą Manifoldą dėl elgesio

    „BP“ akcijos smigo: valdyba netikėtai pašalino pirmininką Albertą Manifoldą dėl elgesio

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinės „BP“ akcijos smarkiai krito po to, kai bendrovės valdyba netikėtai atleido valdybos pirmininką Albertą Manifoldą. Rinka į šią žinią sureagavo nervingai, o Londono biržoje kotiruojamų akcijų vertė prekybos metu buvo nusmukusi iki maždaug 9 proc.

    „BP“ pranešė, kad sprendimas įsigalioja nedelsiant ir siejamas su rimtais nuogąstavimais dėl valdysenos standartų, priežiūros ir elgesio. Bendrovė plačiau detalių neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad valdyba į situaciją sureagavo ryžtingai.

    „Albertas padėjo suteikti daugiau tempo „BP“ transformacijai, tačiau valdybą nustebino ir nuvylė su priežiūra ir elgesiu susiję klausimai, kuriuos ji laiko nepriimtinais“, – sakė „BP“ vyresnioji nepriklausoma direktorė Amanda Blanc.

    Laikinuoju valdybos pirmininku paskirtas Ianas Tyleris, o nuolatinio vadovo atrankos procesas, anot įmonės, bus pradėtas artimiausiu metu. „BP“ taip pat tvirtina nekeičianti strateginės krypties ir akcentuoja finansinę drausmę bei siekį didinti akcininkų grąžą.

    Šis sprendimas priimtas įtemptame kontekste: Albertas Manifoldas pirmininko pareigas ėjo tik nuo spalio, o visai neseniai akcininkų susirinkime sulaukė mažesnio nei įprasta palaikymo. Už jo kandidatūrą balsavo 81,8 proc. akcininkų, nors tokiose procedūrose valdybos nariai dažnai gauna gerokai artimesnį 100 proc. pritarimą.

    Vadovų ir valdysenos klausimai „BP“ pastaraisiais metais tapo itin jautrūs, ypač investuotojams keliant reikalavimus dėl skaidrumo, rizikų kontrolės ir aiškesnio strategijos vykdymo. Analitikų vertinimu, netikėti pokyčiai valdybos viršuje trumpuoju laikotarpiu didina neapibrėžtumą ir gali didinti akcijos kainos svyravimus.

    Pokyčiai sutampa ir su bendrovės strategijos persiorientavimu: „BP“ viešai skelbė grįžtanti prie pagrindinio naftos ir dujų verslo, daugiau dėmesio skirdama kapitalo disciplinai. Tuo pat metu pasikeitė ir vykdomoji vadovybė, todėl investuotojai atidžiai stebi, ar nauja komanda sugebės stabilizuoti valdyseną ir įtikinti rinką dėl pasirinkto kurso.

    Į situaciją dėmesį atkreipė ir Jungtinės Karalystės institucijos: žiniasklaida pranešė, kad užklausos buvo pateiktos Sunkių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Londono Metropoliteno policijai. Kol kas viešų institucijų komentarų dėl galimo tyrimo ar jo krypties nėra.

  • „Ubisoft“ akcijos smigo po perspėjimo: „Assassin’s Creed“ kūrėja prognozuoja nuostolius

    „Ubisoft“ akcijos smigo po perspėjimo: „Assassin’s Creed“ kūrėja prognozuoja nuostolius

    Prancūzijos vaizdo žaidimų leidėjos „Ubisoft“ akcijos smarkiai krito po to, kai bendrovė perspėjo dėl silpnesnių šių metų rezultatų ir tikėtinų veiklos nuostolių. Investuotojų reakcija buvo aštri, nes įmonė signalizavo, kad artimiausi mėnesiai gali tapti vienu sudėtingiausių etapų pastaraisiais metais.

    Bendrovė nurodė, kad 2026 finansiniais metais patyrė apie 1,3 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Tuo pat metu grynieji užsakymai sudarė 1,5 mlrd. eurų ir buvo 17,4 proc. mažesni nei metais anksčiau, o tai rodo susilpnėjusį žaidimų pardavimų tempą ir įtaką išleidimų kalendoriui.

    „Šie finansiniai metai turėtų tapti žemiausiu tašku mūsų laisvųjų pinigų srautų trajektorijoje dėl silpnesnio išleidimų plano ir restruktūrizavimo sąnaudų“, – sakė „Ubisoft“ vadovas ir bendraįkūrėjas Yvesas Guillemot.

    Įmonė prognozuoja, kad per visus metus grynieji užsakymai gali mažėti dideliu vienženkliu procentu, o veiklos rezultatas išlikti neigiamas, su vienženkle veiklos nuostolio marža. Tokios gairės rinkoje paprastai vertinamos kaip signalas, kad atsigavimas bus lėtesnis, nei tikėtasi.

    Restruktūrizavimas ir atidėjimai

    „Ubisoft“ jau kurį laiką bando stabilizuoti veiklą po pandemijos laikotarpiu išaugusių lūkesčių ir vėlesnio žaidimų rinkos atvėsimo. Bendrovė pripažino, kad restruktūrizavimo kontekste nutraukė septynis projektus ir atidėjo dar šešis, siekdama susikoncentruoti į prioritetines franšizes ir sumažinti riziką.

    Fiksuotų sąnaudų mažinimas įvardijamas kaip vienas svarbiausių tikslų. Bendrovė skelbia, kad ankstesnė kaštų mažinimo programa buvo įgyvendinta metais anksčiau nei planuota, o 2026 finansiniais metais fiksuotos sąnaudos siekė 1,4 mlrd. eurų.

    Be to, „Ubisoft“ siekia iki 2028 metų kovo mėnesio papildomai sumažinti sąnaudų bazę beveik 200 mln. eurų. Tokie sprendimai paprastai reiškia griežtesnę projektų atranką, komandos struktūros peržiūras ir didesnį dėmesį pelningumui, o ne vien augimui.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Pastaraisiais metais žaidimų industrija susiduria su išaugusiomis kūrimo sąnaudomis, ilgesniais gamybos ciklais ir didesne konkurencija dėl žaidėjų dėmesio. Didžiųjų leidėjų rezultatus vis dažniau lemia keli stambūs leidimai, todėl kiekvienas atidėjimas ar silpnesnės pardavimų prognozės turi tiesioginį poveikį akcijų kainai.

    „Ubisoft“ atvejis taip pat išryškina platesnę tendenciją, kai leidėjai peržiūri portfelius, atsisako dalies projektų ir stengiasi mažinti fiksuotas išlaidas. Rinkai svarbu, ar bendrovei pavyks suderinti kaštų mažinimą su naujų aukštos kokybės žaidimų leidimais, kurie galėtų atkurti pardavimų augimą.

    Įmonės akcijų kritimą sustiprina ir tai, kad investuotojai pastaruoju metu itin jautriai vertina ateities gaires. Kai bendrovė nurodo galimus veiklos nuostolius ir silpnesnį išleidimų planą, rinka paprastai perskaičiuoja tikėtiną pelningumą ir pinigų srautus, o tai spaudžia vertinimą.

  • „SpaceX“ IPO gali išsiurbti kapitalą: analitikai perspėja, kas laukia Europos biržų

    „SpaceX“ IPO gali išsiurbti kapitalą: analitikai perspėja, kas laukia Europos biržų

    Artėjantis „SpaceX“ pirminis viešas akcijų siūlymas gali tapti didžiausiu akcijų debiutu istorijoje ir laikinai perbraižyti viso IPO sektoriaus dėmesio bei kapitalo srautus. Rinkos dalyviai perspėja, kad tokio masto sandoris gali sumažinti investuotojų apetitą kitoms naujoms emisijoms, ypač Europoje.

    Kapitalo rinkų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Europos IPO rinka pastaruoju metu sunkiai įgauna pagreitį, o JAV biržose aktyvumas išlieka gerokai didesnis. Ši disproporcija reiškia, kad naujiems listinguojamiems emitentams Europoje konkuruoti dėl kapitalo tampa dar sudėtingiau.

    „Yra tikimybė, kad tai gali tapti neigiamu veiksniu visai pasaulinei IPO rinkai“, – sakė „Mergermarket“ pasaulinis akcijų kapitalo rinkų vadovas Samuelis Kerr.

    Jo vertinimu, „SpaceX“ sandorio mastas gali „išsiurbti visą deguonį iš kambario“ kitiems planuojamiems debiutams, nes dauguma investuotojų trumpuoju laikotarpiu koncentruos dėmesį ir pavedimus būtent į šį pasiūlymą. Praktikoje tai reikštų, kad kiti emitentai gali vengti eiti į rinką tuo pačiu metu arba būti priversti taikytis prie prastesnių kainodaros sąlygų.

    Rinkoje dažnai siekiama, kad paklausa prieš nustatant galutinę kainą kelis kartus viršytų siūlomų akcijų apimtį. Dėl to itin dideli IPO paprastai reikalauja ne tik milžiniško absoliutaus investuotojų susidomėjimo, bet ir laisvos likvidumo erdvės portfeliuose, kurią neretai tenka sukurti parduodant kitus aktyvus.

    Europos IPO spaudžia palūkanos

    Įtampą Europos IPO aplinkai didina ir makroekonominiai veiksniai: obligacijų rinkų svyravimai, lūkesčiai dėl palūkanų normų krypties bei energetikos kainų rizikos. Kai skolinimosi kaina aukšta arba neapibrėžta, įmonėms tampa sunkiau pagrįsti ambicingus vertinimus, o investuotojai dažniau renkasi mažiau rizikingas alternatyvas.

    Papildomai spaudžia ir ankstesnių metų patirtis, kai dalis naujai listinguotų Europos bendrovių nuvylė rezultatais po įtraukimo į biržą. Tai mažina pasitikėjimą naujomis emisijomis ir verčia rinkos dalyvius reiklesniais kainai, pelningumo perspektyvoms ir skaidrumui.

    Mega IPO gali laikinai sausinti likvidumą

    „Fidelity International“ pasaulinis makro ir strateginio turto paskirstymo vadovas Salmanas Ahmedas perspėjo, kad mega IPO banga gali laikinai nusausinti likvidumą platesnėse akcijų rinkose. Jo teigimu, kai į rinką ateina keli labai dideli siūlymai, portfelių valdytojai dažnai priversti perbalansuoti pozicijas, o tai gali sukelti trumpalaikį kainų nepastovumą.

    „Jiems teks įsiurbti daug kapitalo iš sistemos, todėl turime būti atsargūs dėl dabartinių laimėtojų, nes būtent iš ten kapitalas gali būti paimtas šiems mega IPO finansuoti“, – sakė Salmanas Ahmedas.

    Rinkos dalyviai taip pat laukia, kada „SpaceX“ pateiks prospektą ir detalesnes siūlymo sąlygas. Nuo jų priklausys ir tai, kiek agresyviai investuotojai bus linkę perkelti kapitalą iš kitų rinkų segmentų, taip paveikdami tiek Europos, tiek JAV naujų listinguojamų bendrovių planus.

  • Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Pirmadienį naftos kainos kilo, o Europos akcijų rinkos prekybą pradėjo smukimu po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė naują griežtą žinutę Iranui. Investuotojai baiminasi, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau išplėsti rizikas energijos tiekimui ir infliacijai.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 103 eurų už barelį, o JAV „WTI“ kilo iki maždaug 100 eurų už barelį. Kainų šuolį kurstė ne tik politiniai pareiškimai, bet ir nuogąstavimai dėl naujų incidentų regione.

    „Iranui laikas senka, jie turi judėti greitai, kitaip jiems nieko neliks“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą eskalaciją, nes Artimieji Rytai išlieka vienu svarbiausių pasaulio naftos tiekimo mazgų. Prekybininkai į kainą įskaičiuoja rizikos priedą, ypač kai kyla grėsmė infrastruktūrai ar laivybai.

    Papildomą nerimą savaitgalį sustiprino pranešimai apie drono smūgį netoli Jungtinių Arabų Emyratų branduolinės energetikos objekto, sukėlusį gaisrą. Nors tokie incidentai ne visada tiesiogiai sutrikdo tiekimą, jie didina neapibrėžtumą ir skatina staigius kainų judesius.

    Azijoje – mišri prekyba

    Azijos ir Ramiojo vandenyno biržose vyravo atsargesnės nuotaikos. Tokijo „Nikkei 225“ indeksas smuko, o technologijų sektoriaus akcijos, anksčiau kilusios dėl DI plėtros, patyrė didesnį spaudimą.

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, rinkoms vertinant griežtėjančią pinigų politiką ir energijos brangimo poveikį infliacijos lūkesčiams. Obligacijų pajamingumų šuoliai dažnai reiškia brangesnį skolinimąsi įmonėms ir vartotojams.

    Volstrite – korekcijos nuotaikos

    JAV biržose po rekordų fiksuotas kritimas, o ateities sandoriai rodė prekybą be aiškios krypties. Rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar brangesnė nafta neperduos naujo impulso infliacijai, kuris galėtų išlaikyti aukštesnes palūkanų normas ilgiau, nei tikėtasi.

    Didžiausią smūgį patyrė technologijų įmonės, kurios pastaruoju metu kilo dėl DI bumo, tačiau dabar susiduria su pelnų realizavimu ir didesniu jautrumu palūkanų normų pokyčiams. Tarp labiau kritusių buvo „Nvidia“ ir „Micron Technology“ akcijos, kurios prieš tai buvo tapusios vienomis ryškiausių šio ciklo lyderių.

    „Matome, kad rinka buvo priartėjusi prie perkaitimo ribos, todėl disciplina dabar svarbesnė už viltį“, – sakė Annex Wealth Management strategas Brianas Jacobsenas.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos brangimas dažniausiai veikia keliais kanalais: didina transporto ir gamybos kaštus, spaudžia vartotojų perkamąją galią ir gali keisti centrinių bankų sprendimus. Todėl investuotojų akiratyje artimiausiu metu bus geopolitikos naujienos, naftos tiekimo signalai ir infliacijos duomenys.

  • Naujasis FED vadovas patvirtintas vos 54 balsais: įtampa kyla ir dėl Trumpo susitikimo Pekine

    Naujasis FED vadovas patvirtintas vos 54 balsais: įtampa kyla ir dėl Trumpo susitikimo Pekine

    Istoriškai artimas balsavimas Senate

    JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą naujuoju Federalinio rezervo sistemos vadovu, o sprendimas priimtas minimalia persvara. Tai vienas artimiausių balsavimų modernioje istorijoje, signalizuojantis, kad naujajam vadovui teks dirbti didelės politinės įtampos fone.

    Warshas anksčiau buvo Federalinio rezervo valdytojas ir viešai kritikavo JAV pinigų politikos kryptį, ragindamas pokyčių. Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas dabar yra tai, kiek jis sugebės sutelkti Federalinio rezervo komitetą bendriems sprendimams, ypač jei infliacijos spaudimas išliks.

    Trumpas Pekine: derybų darbotvarkė plati

    Tuo pat metu pasaulio dėmesys krypsta į JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Pekine su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Skelbiama, kad pokalbiuose aptarti geopolitiniai klausimai, prekyba ir technologijos, o taip pat jautrūs saugumo klausimai, įskaitant Taivaną.

    Viešai akcentuota ir būtinybė mažinti rizikas globaliose tiekimo grandinėse bei užtikrinti stabilumą strategiškai svarbiuose regionuose. Tokie susitikimai paprastai turi tiesioginį poveikį rinkų lūkesčiams, ypač energetikos kainoms, muitams ir puslaidininkių bei kitų aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Pagrindinė užduotis dabar yra nustatyti aiškias taisykles ir apsaugas, kad pažangios technologijos nepatektų į netinkamas rankas“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Rinkos: rekordai, bet infliacijos signalai aštrėja

    JAV akcijų rinkos fone matyti paradoksas: indeksai artėjo prie rekordų, nors didelė dalis įmonių sesiją baigė su minusu. Investuotojai daugiausia rėmėsi technologijų sektoriaus kilimu, tačiau tuo pat metu didesni nei tikėtasi infliacijos rodikliai priminė, kad palūkanų mažinimas gali būti sudėtingesnis.

    Padidėję gamintojų kainų rodikliai rodo, kad kainų spaudimas gali persiduoti į galutines vartotojų kainas, todėl Federaliniam rezervui sprendimų laisvė išlieka ribota. Dėl to rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie būsimą pinigų politiką, ypač artėjant naujojo vadovo darbo pradžiai.

    „Cisco“ rezultatai ir atleidimai

    Tarp ryškiausių verslo naujienų išsiskyrė „Cisco“ ketvirčio rezultatai, kurie pranoko Volstrito lūkesčius ir paskatino akcijų šuolį prekyboje po biržos uždarymo. Bendrovė taip pat pranešė apie planuojamą darbuotojų skaičiaus mažinimą, kas rodo, kad net ir augant pajamoms įmonės toliau optimizuoja kaštus.

    „Cisco“ teigė šiemet jau sukaupusi reikšmingą užsakymų portfelį, susijusį su DI sprendimais ir duomenų centrų infrastruktūra. Tai atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai įmonės investuoja į tinklų pajėgumus, kibernetinį saugumą ir skaičiavimo resursus, reikalingus DI projektams.

    Vartojimas lėtėja: mažiau perkama alaus

    Kitoje ekonomikos pusėje matyti vartotojų nuotaikų atsargumas: JAV mažėjo alaus ir panašių gėrimų pardavimo apimtys, ypač degalinių ir mažų parduotuvių kanale. Analitikai tai sieja su išaugusiomis degalų kainomis ir bendru pragyvenimo brangimu, kai dalis pirkinių krepšelio tampa lengviau atsisakoma.

    Tokie pokyčiai dažnai laikomi ankstyvu signalu, kad namų ūkių biudžetai patiria spaudimą. Jei tendencija tęsis, ji gali persikelti ir į kitus nebūtinųjų prekių segmentus, o tai svarbu vertinant ekonomikos augimo perspektyvas.

  • DI euforija baigėsi? „Qualcomm“ smuko 11 proc., krenta ir „Intel“ – kas nutiko rinkose

    DI euforija baigėsi? „Qualcomm“ smuko 11 proc., krenta ir „Intel“ – kas nutiko rinkose

    Antradienį JAV puslaidininkių sektorius staigiai pasuko žemyn po įspūdingo DI bangos sukelto ralio, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo iškėlęs daugelį lustų gamintojų akcijų į rekordus. Daugiausia dėmesio sulaukė „Qualcomm“, kurios akcijos prekybos metu smuko daugiau nei 11 proc. ir fiksavo vieną prasčiausių dienų nuo 2020 metų.

    Kartu krito ir kitos rinkos žvaigždėmis tapusios bendrovės: „Intel“ neteko apie 7 proc., „Skyworks Solutions“ smuko daugiau nei 5 proc., o „Marvell Technology“ prarado apie 4 proc. Visą sektoriaus nuotaiką atspindintis „iShares Semiconductor ETF“ leidosi maždaug 3 proc., signalizuodamas platesnį rizikos mažinimą.

    Kodėl investuotojai staiga traukėsi?

    Pagrindiniu katalizatoriumi tapo didesnė nei prognozuota infliacija, kuri sustiprino rinkos lūkesčius, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau. Tokiais momentais investuotojai dažnai mažina pozicijas rizikingesniuose aktyvuose, o ypač tuose, kurių kainas neseniai kilstelėjo lūkesčiai dėl ateities augimo.

    Papildomos įtampos įnešė ir geopolitiniai veiksniai, kurie stumia aukštyn naftos kainas ir didina neapibrėžtumą dėl vartotojų bei įmonių išlaidų. Tokia aplinka paprastai nepalanki sparčiai brangusioms akcijoms, nes jų vertinimai jautresni palūkanų normų ir ekonomikos ciklo pokyčiams.

    DI ralis išsiplėtė už „Nvidia“ ribų

    Pastaruoju metu DI tema rinkoje išsiplėtė nuo „Nvidia“ į platesnį lustų ir komponentų gamintojų ratą. Investuotojai vis dažniau statė ne tik už vaizdo plokštes ir didelio našumo skaičiavimus, bet ir už platesnę infrastruktūrą, reikalingą DI plėtrai duomenų centruose ir įrenginiuose.

    Rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie perėjimą nuo DI modelių apmokymo prie praktinių pritaikymų, įskaitant DI agentus, kurie gali vykdyti užduotis, planuoti veiksmus ir integruotis į verslo procesus. Tai kelia lūkesčius, kad augs paklausa ne vien pažangiausiems procesoriams, bet ir atminties, ryšio, energijos valdymo bei kitoms lustų kategorijoms.

    Atminties lustai ir tiekimo įtampa

    Ryški DI plėtros kryptis yra didėjantis atminties lustų poreikis, nes dideli modeliai ir jų naudojimas reikalauja daugiau atminties bei pralaidumo. Dėl to rinkoje fiksuojamas pasiūlos ir paklausos disbalansas, o kai kurie gamintojai kelia kainas, siekdami atspindėti suaktyvėjusią paklausą ir ribotą pasiūlą.

    Tarp kritusių bendrovių buvo ir „Micron Technology“, kurios akcijos smuko apie 4 proc. Tuo metu „Sandisk“ krito apie 6 proc., nors nuo metų pradžios jos akcijų kaina buvo pašokusi daugiau nei šešis kartus, todėl daliai investuotojų tai tapo proga fiksuoti pelną.

    Analitikų vertinimu, tokie svyravimai po staigaus kilimo nėra neįprasti, ypač kai rinkos nuotaikas formuoja ir makroekonominiai rodikliai. Tolimesnę puslaidininkių sektoriaus kryptį lems ne tik DI užsakymų dinamika, bet ir palūkanų normų trajektorija, įmonių rezultatų sezonas bei signalai apie realų DI projektų atsiperkamumą.

  • Hedžų fondai atsitiesė po Artimųjų Rytų šoko: trys tendencijos, kurios apvertė rinką

    Hedžų fondai atsitiesė po Artimųjų Rytų šoko: trys tendencijos, kurios apvertė rinką

    Po kovo mėnesį patirtų ryškių nuostolių, kuriuos paskatino įtampa Artimuosiuose Rytuose ir naftos kainų šuoliai, hedžų fondų rezultatai balandį staigiai pagerėjo. Remiantis „Hedge Fund Research“ duomenimis, vidutiniškai industrija per mėnesį paaugo apie 3 proc.

    Didžiausią indėlį į šį atšokimą davė akcijomis besiremiančios strategijos, kai fondų valdytojai vienas akcijas perka, o kitas parduoda skolintomis, tikėdamiesi kainų kritimo. Ši kryptis balandį investuotojams uždirbo 5,43 proc., atsitiesusi po kovo 4,33 proc. smukimo.

    „Balandį matėme istorinį rezultatų atsigavimą po istoriškai silpno kovo“, – sakė „Hedge Fund Research“ vadovas Kennethas Heinzas.

    Kas pastūmėjo atšokimą?

    Pasak K. Heinzo, pirmasis veiksnys buvo rinkų ralį paskatinusios žinios apie balandžio 8 dieną pasiektas paliaubas regione, kurios sumažino geopolitinę riziką. Investuotojų nuotaikos greitai pasikeitė, o rizikingesnis turtas vėl sulaukė paklausos.

    Antrasis impulsas – sugrįžęs susidomėjimas technologijų sektoriumi ir DI tema. Po ankstesnių mėnesių nerimo, kad DI gali mažinti kai kurių verslų pajamas ar ardyti nusistovėjusius verslo modelius, balandį rinkoje dominavo priešinga logika: investuotojai vėl ieškojo galimų laimėtojų.

    Trečias veiksnys siejamas su lūkesčiais, kad artimiausiais mėnesiais suaktyvės pirminiai viešieji akcijų siūlymai. Tokia aplinka dažnai palanki įvykių valdomoms strategijoms, kurios siekia uždirbti iš kainodaros netikslumų per įmonių sandorius, restruktūrizacijas ar į biržą žengiančių bendrovių istorijas.

    Indeksai rodo platesnį pagerėjimą

    Prekiaujamas „HFRX Global Hedge Fund Index“, apimantis skirtingas strategijas, balandį pakilo 2,98 proc., kai kovą buvo smukęs 2,95 proc. Tai rodo, kad atšokimas neapsiribojo viena niša ir apėmė platesnę fondų strategijų įvairovę.

    Papildomu palaikymu tapo ir naftos kainų kritimas, sumažinęs spaudimą infliacijos lūkesčiams bei įmonių sąnaudoms. K. Heinzas pažymėjo, kad bent trumpuoju laikotarpiu įtampa iš karinių veiksmų persikelia į ekonominę plotmę, susijusią su tiekimo grandinių ir energetikos rinkų rizikomis.

    Išsiskyrė besivystančios rinkos

    Balandį itin stipriai pasirodė besivystančių rinkų strategijos. „HFRX Emerging Markets“ indeksas pakilo 7,33 proc. ir pasiekė geriausią mėnesio rezultatą nuo 2020 metų balandžio, kai finansų rinkos reagavo į pirmąją pandemijos bangą.

    Toks šuolis paprastai rodo, kad investuotojai vėl linkę prisiimti daugiau rizikos ir ieško grąžos ten, kur svyravimai didesni. Vis dėlto šio segmento rezultatai istoriškai yra labiau nepastovūs, todėl tolimesnę kryptį lems geopolitika, žaliavų kainos ir centrinių bankų politika.