Tag: Akcijų rinkos

  • „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. dolerių vertės: rinkos svarsto, kas bus po Jenseno Huango

    „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. dolerių vertės: rinkos svarsto, kas bus po Jenseno Huango

    „Nvidia“ per kiek daugiau nei mėnesį prarado apie 1,8 trln. JAV dolerių rinkos vertės, o investuotojai dabar vertina, kiek bendrovės sėkmė buvo susieta su ilgamečiu vadovu Jensenu Huangu.

    Po to, kai ketvirtadienį paskelbta apie J. Huango atsistatydinimą, Volstryto analitikai ėmė perskaičiuoti bendrovės perspektyvas ir DI industrijos dinamiką, apie tai praneša „Euronews“.

    63 metų J. Huangas buvo vienas ryškiausių DI bumo veidų: „Nvidia“ pažangūs lustai tapo infrastruktūros pagrindu, o pati bendrovė investavo į klientus ir tiekėjus, kad šie galėtų plėsti duomenų centrus ir DI pajėgumus.

    Laikinąja vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress, šias pareigas einanti nuo 2013 metų. Nors investuotojams tai suteikia tęstinumo ženklą, rinkoje kyla klausimas, ar bus išlaikytas ankstesnis augimo ir sandorių tempas, kuris padėjo „Nvidia“ tapti DI rinkos lydere.

    Kas nutiko akcijoms ir vertei

    Bendrovės vertės kritimas fiksuotas po kelių įvykių sekos. Tekste minima, kad savaitgalio pranešimai apie J. Huango neištikimybę prisidėjo prie staigių nuostolių biržoje: tarp penktadienio uždarymo ir ketvirtadienio dienos žemiausio taško buvo „nubraukta“ apie 900 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės.

    Iš viso nuo rekordinio uždarymo spalio 6 dieną, kai akcijos dieną baigė ties 239,24 JAV dolerio, „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. JAV dolerių (apie 1,6 trln. eurų) rinkos vertės.

    Po žinios apie atsistatydinimą ketvirtadienį akcijos smuko 4,3 proc. iki 166,19 JAV dolerio ir priartėjo prie 52 savaičių žemumų.

    Kiek rinkoje buvo „Jensen premium“

    Rinkos dalyviai iš esmės sprendžia du klausimus: kokią kainą verta mokėti už „Nvidia“ būsimą pelną su nauju vadovu ir kiek bendrovė uždirbs, jei klientai sulėtins investicijas į DI.

    Minima, kad dalis analitikų nemato būtinybės nedelsiant keisti pelno prognozių 2027 ir 2028 finansiniams metams, tačiau įvardija ilgalaikes rizikas – vadovų kaitą, sandorių politiką ir didesnį dėmesį veiklai, susijusiai su Kinija.

    Rinkoje taip pat skaičiuojamas vadinamasis „Jensen premium“ – priedas prie vertės, kurį investuotojai siejo su J. Huango asmeniu ir jo vaidmeniu nuo produktų strategijos iki santykių su vyriausybėmis ir DI laboratorijomis.

    Dar iki atsistatydinimo kai kurie analitikai buvo bandę įvertinti, kaip pasikeistų „Nvidia“ akcijos vertė be J. Huango: tekste nurodoma 225 JAV dolerių už akciją įvertinimas be jo, palyginti su 300 JAV dolerių, kai jis vadovauja.

    Į ką investuotojai žiūrės toliau

    Esminis artimiausias taškas investuotojams – bendrovės finansinių rezultatų skelbimas antradienį, lapkričio 17 dieną, po JAV rinkų uždarymo.

    Per ketvirtį iki liepos 26 dienos „Nvidia“ pajamos, kaip teigiama, išaugo daugiau nei dvigubai iki 96,2 mlrd. JAV dolerių (apie 86,8 mlrd. eurų), o duomenų centrų segmentas sudarė daugiau nei 90 proc. pardavimų.

    Įmonė prognozavo apie 108 mlrd. JAV dolerių (apie 97,5 mlrd. eurų) pajamas už ketvirtį, apie kurį bus pranešta, o analitikų lūkesčiai, remiantis apklausos duomenimis, siekė 109,3 mlrd. JAV dolerių (apie 98,6 mlrd. eurų).

    Rinkai svarbiausia bus kito ketvirčio pardavimų ir pelningumo gairės: jos parodys, kokio augimo „Nvidia“ tikisi po staigių vertės svyravimų ir vadovų pasikeitimo, bei ar didžiosios debesijos bendrovės laikosi savo investicijų planų.

    Taip pat bus stebima, ar „Nvidia“ pavyks laiku pristatyti naująsias „Vera Rubin“ sistemas ir ar finansavimo susitarimai su DI klientais tęsis jau vadovaujant C. Kress, kol bus rastas nuolatinis generalinis direktorius.

    Ši situacija parodė, kad net technologijų milžinams investuotojų pasitikėjimas priklauso ne tik nuo užsakymų ir produktų planų, bet ir nuo aiškaus vadovavimo tęstinumo.

    Šis straipsnis nėra finansinis patarimas – prieš investuodami įvertinkite rizikas ir priimkite sprendimus pagal savo situaciją.

  • Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos biržos smuko po „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimo: investuotojai pervertina DI bumą

    Europos ir Azijos akcijų rinkos penktadienį daugiausia krito, investuotojams vertinant, ką pasaulinei dirbtinio intelekto (DI) industrijai gali reikšti Jenseno Huango pasitraukimas iš „Nvidia“ vadovo pareigų.

    Kaip praneša „Euronews“, Europos indeksai sesiją pradėjo žemiau: Londono FTSE 100 atsidarymo metu buvo smukęs 0,2 proc., o Paryžiaus ir Frankfurto pagrindiniai indeksai – apie 0,3 proc. Žemyn kryptelėjo ir JAV ateities sandoriai, įskaitant technologijų sektoriui jautrų „Nasdaq 100“.

    JAV ketvirtadienį „Nvidia“ akcijos užsidarė kritusios 4,3 proc. Tuo metu „S&P 500“, „Nasdaq Composite“ ir „Dow Jones“ indeksai kiekvienas smuko maždaug po 0,4 proc., o „Dow Jones“ sesiją baigė ties 52 297,09 punkto.

    „Nvidia“ paskelbė, kad Huangas nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigų. Laikina vadove paskirta ilgametė finansų direktorė Colette Kress.

    Kas įvyko „Nvidia“ ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Bendrovės teigimu, sprendimas priimtas po pranešimų apie du Huango romanus, įskaitant vieną su moterimi, įtarta šnipinėjimu Kinijai, o tai esą sukėlė JAV nacionalinio saugumo susirūpinimą.

    Huango pasitraukimas rinkoms reikšmingas ir dėl jo vaidmens: jis buvo vienas „Nvidia“ įkūrėjų, ilgą laiką laikytas pagrindiniu bendrovės DI strategijos architektu ir vienu ryškiausių veidų platesniame pasauliniame DI pakilime.

    „Quilter Cheviot“ technologijų tyrimų vadovas Benas Barringeris sakė nesitikintis trumpalaikio poveikio įmonei, jei užsakymų portfelis išliks stiprus, o „Nvidia“ ir toliau pasieks numatytus veiklos tikslus.

    Vis dėlto, jo vertinimu, ši žinia gali kelti rizikų ilgesniam laikotarpiui: Huangas buvo labai įtakingas DI reguliavimo diskusijose ir prisidėjo prie „Nvidia“ lyderystės DI investicijų bei finansavimo srityje, todėl jo nebuvimas gali pakeisti jėgų balansą ekosistemoje.

    Azijoje lustų sektorius – nevienodas vaizdas

    Azijoje dalis su DI aparatine įranga susijusių bendrovių, kaip pažymima, stipriai priklauso nuo DI infrastruktūros plėtros tempo JAV, todėl nuotaikos regione taip pat išliko įtemptos.

    Japonijos „Nikkei 225“ pakilo 0,5 proc. iki 61 142,35, tačiau Pietų Korėjos „Kospi“ krito 1,0 proc. iki 5 290,53. Šanchajaus indeksas nusileido 0,6 proc. iki 3 634,35, o Honkongo „Hang Seng“ apie 09:00 GMT buvo smukęs daugiau nei 1,5 proc. iki 23 637,60.

    Lustų gamintojų akcijos judėjo skirtingomis kryptimis: Tokijuje „Tokyo Electron“ brango 1,7 proc., „Kioxia“ krito 2,2 proc., o „SoftBank Group“ (įvardijama kaip „OpenAI“ investuotoja) prarado 5,1 proc. Seule „Samsung Electronics“ smuko 1,0 proc., „SK Hynix“ – 3,2 proc.

    Taiwan’o „Taiex“ indeksas užsidarė 1,35 proc. aukščiau – ties 43 675,12; TSMC pakilo 0,43 proc. Australijos „S&P/ASX 200“ tuo metu krito 0,7 proc. iki 9 082,20.

    Naftos brangimas didino spaudimą akcijoms

    Rinkas papildomai slėgė augusios naftos kainos po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Vašingtonui „nereikia susitarimo su Iranu“, nors konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsiasi.

    Apie 07:00 GMT „Brent“ nafta brango 0,7 proc. iki 96,48 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, prieš Irano karą, prasidėjusį vasario pabaigoje, kaina siekė apie 72 JAV dolerius už barelį.

    JAV etaloninė „West Texas Intermediate“ nafta kilo 0,2 proc. iki 88,91 JAV dolerio už barelį. Tuo metu JAV aukso ateities sandoriai gruodžio pristatymui europinėje prekyboje kiek paaugo iki 3 899 JAV dolerių už Trojos unciją.

    Valiutų rinkoje euras šiek tiek stiprėjo iki 1,1061 JAV dolerio (nuo 1,1055), taip pat kilo iki 83,60 penso (nuo 83,53). Svaras smuktelėjo iki 1,3229 JAV dolerio (nuo 1,3235), o doleris silpnėjo iki 159,79 jenos (nuo 159,84).

  • Europos lustų akcijos smuko po žinių, kad „Nvidia“ valdyba svarsto atleisti Jenseną Huangą

    Europos lustų akcijos smuko po žinių, kad „Nvidia“ valdyba svarsto atleisti Jenseną Huangą

    Europos lustų gamintojų akcijos ketvirtadienį smuko po to, kai „Nvidia“ akcijos prekyboje po biržos krito 8,6 proc., pasirodžius pranešimams apie galimus pokyčius bendrovės vadovybėje.

    „The Wall Street Journal“ paskelbė, kad „Nvidia“ valdyba esą ruošiasi nušalinti generalinį direktorių Jenseną Huangą, o „Reuters“, remdamasi su situacija susipažinusiu asmeniu, pranešė apie vėlai trečiadienį JAV laiku vykusį valdybos posėdį.

    Ketvirtadienį prieš prasidedant oficialiai prekybai JAV „Nvidia“ akcijos buvo kritusios 7,2 proc. Investuotojai laukė aiškesnių žinių dėl bendrovės ateities, todėl pradiniai nuostoliai Europos rinkoje dalinai buvo atpirkti.

    Frankfurte 11:26 Vidurio Europos laiku „ASML“ akcijos buvo nusileidusios 1,9 proc., o „ASM International“ ir „STMicroelectronics“ smukimas siekė mažiau nei 0,3 proc.

    Rinkose – nevienodos nuotaikos

    Nors technologijų sektoriuje tvyrojo įtampa, platesnė Europos rinka kilo. Vokietijos DAX indeksas ryte augo daugiau nei 1 proc. ir pirmą kartą perkopė 27 000 punktų ribą.

    Prie DAX šuolio prisidėjo „Siemens“ – pramonės grupės akcijos pakilo daugiau nei 4 proc., bendrovei paskelbus apie rekordinius pelnus, kuriuos, anot pranešimų, skatino duomenų centrų paklausa.

    Londono FTSE 100 kilo 0,3 proc., Paryžiaus CAC 40 – 0,7 proc. Ankstesnė įtampa dėl „Nvidia“ persidavė ir Azijai: dauguma regiono indeksų ketvirtadienį leidosi žemyn.

    Kas žinoma apie „Nvidia“ vadovo situaciją

    J. Huangas, vienas iš „Nvidia“ įkūrėjų, kompanijai vadovauja nuo 1993 metų ir yra tapęs jos viešuoju veidu. „Nvidia“ pozicijos lustų, naudojamų DI modeliams apmokyti, rinkoje pavertė bendrovę vienu ryškiausių DI bumo simbolių.

    Sekmadienį „Nvidia“ valdyba pranešė apie nepriklausomą tyrimą po žiniasklaidos publikacijų, kad J. Huangas esą buvo tapęs užsienio žvalgybos taikiniu. Pats vadovas taip pat yra pripažinęs turėjęs romaną ne santuokoje.

    Be to, „The New York Times“, remdamasis penkiais buvusiais „Nvidia“ darbuotojais, trečiadienį pranešė apie dar vieną J. Huango romaną – su Kimberly Powell, bendrovės sveikatos priežiūros viceprezidente.

    Įpėdinio klausimas ir platesnis poveikis

    Rinkas neramina ir tai, kad „Nvidia“ neturi aiškaus įpėdinio. Pasak „Quilter Cheviot“ technologijų tyrimų vadovo Beno Barringerio, valdyba į įtarimus žiūri labai rimtai ir esą pasitelkė išorinę paieškos bendrovę galimiems kandidatams vertinti.

    B. Barringeris teigė, kad akivaizdžiausia kandidatė galėtų būti finansų direktorė Colette Kress, tačiau kartu neatmetė scenarijaus, kad J. Huangas galėtų likti prezidentu su gerokai sumažintu vaidmeniu, išlaikydamas tam tikrą įtaką.

    Anot jo, vadovo pasikeitimas galėtų turėti atgarsį visai industrijai, nes J. Huangas yra įtakingas diskusijose dėl DI reguliavimo ir finansavimo, o susilpnėjęs jo balsas gali reikšti mažesnį „Nvidia“ svorį šiose debatose.

    Kiti signalai iš pasaulio rinkų

    JAV akcijų ateities sandoriai Europoje vėlų rytą rodė mišrias nuotaikas – „Nasdaq 100“ ateities sandoriai smuko 0,7 proc. Tuo metu trečiadienį Volstryte „Nasdaq Composite“ kilo 1,6 proc., S&P 500 – 1,3 proc., o „Dow Jones“ pridėjo 0,5 proc.

    Naftos kainos ketvirtadienį taip pat leidosi: JAV etaloninė nafta smuko daugiau nei 0,7 proc. iki 85,87 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ – beveik 0,8 proc. iki 92 JAV dolerių. Aukso ateities sandoriai krito daugiau nei 1 proc.

    Valiutų rinkoje doleris nežymiai silpnėjo jenos atžvilgiu, o euras kiek stiprėjo dolerio atžvilgiu. Investuotojai toliau vertina, ar DI paklausa atneš pakankamai pelno, kad pateisintų dideles sektoriaus investicijas.

  • Iš Kinijos biržų „išgaravo“ iki 3,5 trln. dolerių: ar Pekinui pavyks sustabdyti nuosmukį?

    Kinijos akcijų rinkose per kelis pastaruosius mėnesius fiksuotas staigus nuosmukis, o bendra prarasta vertė, remiantis skaičiavimais, galėjo siekti net iki 3,5 trln. JAV dolerių. Lapkričio pradžioje pasirodė pirmieji atšokimo ženklai, tačiau investuotojų nuotaikos išlieka trapios.

    Kaip savo analizėje nurodė „Reuters“, per mažiau nei keturis mėnesius technologijoms jautrus indeksas STAR50 smuko maždaug 40 proc. – iki 1 160,84 punkto, o tai reikštų apie 480 mlrd. JAV dolerių „ištrintą“ vertę. Viena iš minimų bendrovių – robotų gamintoja Unitree – per šį laiką neteko maždaug pusės akcijų vertės.

    Spalį Kinijos CSI 300 indeksas krito 8,5 proc. – tai buvo prasčiausias mėnuo nuo 2016 metų pradžios. Tuo pat metu „Shanghai Composite“ lapkričio 3 dieną buvo nukritęs į žemiausią lygį per daugiau nei metus, o rinka, po ilgos smukimo serijos, priartėjo prie vadinamosios „meškų“ fazės.

    Valdžios institucijų atsakas buvo ryškus: rinkai suteikta daugiau likvidumo, skatintas akcijų supirkimas, o su valstybe siejami finansiniai dalyviai aktyviau ėmėsi pirkimų. Vis dėlto dalis rinkos stebėtojų įspėja, kad tokios priemonės gali slopinti simptomus, bet nepanaikinti priežasčių, kurios maitina investuotojų nepasitikėjimą.

    Kaip Kinijoje susiformavo perkaitimas

    Metų pradžioje Kinijos biržose vyravo optimizmas: iki vasaros indeksai fiksavo rekordus, o kilimą labiausiai tempė pažangių technologijų sektorius – dirbtinis intelektas, puslaidininkiai ir robotika. Investuotojai aktyviai ieškojo alternatyvų nekilnojamojo turto rinkai, kuri Kinijoje vis dar išgyvena krizę.

    Kinijos Liaudies bankas namų ūkių indėlius šalies bankuose vertino 173–176 trln. juanių (apie 26 trln. JAV dolerių). Tokia „sukaupta“ santaupų masė valdžiai tapo svarbiu potencialiu vidaus kapitalo šaltiniu, kurį, bent iš dalies, būtų galima nukreipti į finansų rinkas.

    Valdžiai viešai signalizuojant norą palaikyti akcijų rinką, į biržą pradėjo plūsti ir smulkieji investuotojai. Kartu augo ir spekuliacijos požymiai: tekste minimas atvejis, kai STAR50 indekso P/E rodiklis priartėjo prie 250 – tai reiškė itin aukštus lūkesčius dėl būsimų pelnų.

    Perkaitimą didino ir prekyba skolintomis lėšomis. Straipsnyje pabrėžiama, kad tai priminė mechanizmus, kurie Kinijos rinką buvo destabilizavę prieš 2015 metų krizę, tik šįkart, anot apžvalgos, valstybė aktyviau bandė išlaikyti „hossą“.

    Kodėl nuotaikos apsivertė

    Nuosmukio priežasčių – kelios. Viena jų – vis akivaizdesnė spekuliacinio burbulo rizika dirbtinio intelekto ir puslaidininkių segmente, kai investuotojų lūkesčiai pradeda prasilenkti su realiomis pajamomis bei pelningumu.

    Prie spaudimo prisidėjo ir didžiulės investicijos į infrastruktūrą, reikalingą DI plėtrai, taip pat silpnesnė vidaus paklausa ir neapibrėžtumas dėl galimų eksporto ribojimų. Tekste cituojama „Goldman Sachs“ įžvalga, kad DI bendrovių akcijos pastaruoju metu galėjo sudaryti 57 proc. visų biržos sandorių Kinijoje – tai dar labiau didina pažeidžiamumą, jei sektoriuje prasideda korekcija.

    Kinijos rinkos nervingumą stiprino ir platesnis fonas: spalį smuko ir dalis JAV technologijų gigantų akcijų, o tai investuotojams priminė bendrą problemą – DI plėtra brangi, o investicijų grąža ne visada aiški. Konkurencija tarp JAV ir Kinijos šį neapibrėžtumą tik didina.

    Valstybės intervencija ir trumpalaikis atšokimas

    Rinkos stabilizavime svarbus vaidmuo tenka su valdžia siejamiems dalyviams, kurie atvirai perka ir parduoda akcijas, siekdami paveikti kainas. Tekste tai apibūdinama kaip „nacionalinė komanda“ – valstybės palaikomi fondai ir institucijos, kurių veikla turėtų pristabdyti paniką.

    Lapkričio pradžioje Kinijos Liaudies bankas ir vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos susitiko su bankais bei brokeriais. Po susitikimo bankas atliko 100 mlrd. juanių (apie 14,9 mlrd. JAV dolerių) apsikeitimo (swap) operaciją, kad finansų institucijoms būtų lengviau gauti likvidumo ir dalį jo nukreipti į akcijų rinką.

    Tuo pat metu buvo plečiamas refinansavimo mechanizmas, susijęs su bankų paskolomis akcijų supirkimui ir dalyvavimo didinimui bendrovėse, o kai kurių priemonių paklausa, kaip teigiama tekste, viršijo 200 mlrd. juanių. Atskirų įmonių planai supirkti savo akcijas ar grąžinti vertę per dividendus taip pat prisidėjo prie nuotaikų stabilizavimo.

    Po šių priemonių indeksai sureagavo teigiamai: lapkričio 4 dieną CSI 300 ir „Shanghai Composite“ ūgtelėjo daugiau nei 2 proc., o STAR50 pašoko beveik 10 proc. – tai buvo geriausia jo sesija nuo liepos.

    Kas gali laukti toliau

    Nors pirmasis rinkos „gynybos“ etapas, vertinant pagal atšokimą, buvo sėkmingas, esminis klausimas – kiek ilgai pavyks išlaikyti investuotojų pasitikėjimą. Tekste pabrėžiama, kad dalis rinkos dalyvių Pekino veiksmus vertina kaip bandymą sustabdyti nuostolius, bet ne kaip tvirtą naujo augimo pagrindą.

    Riziką didina ir informacijos skaidrumo problema. Straipsnyje aptariamas tyrimas, publikuotas „The Accounting Review“, kuriame lygintos Kinijos biržinių bendrovių ataskaitos kinų ir anglų kalbomis – teigiama, kad jų turinys gali skirtis, o tai užsienio investuotojams kelia papildomų abejonių.

    Kitas neapibrėžtumo šaltinis – geopolitika ir JAV vidaus politika. Tekste minima, kad nuotaikas laikinai pagerino JAV rinkimų rezultatai, tačiau tai nebūtinai reiškia švelnesnę prekybos ar technologijų politiką Kinijos atžvilgiu.

    Galiausiai išlieka ir platesni Kinijos ekonomikos iššūkiai: nekilnojamojo turto krizė, vietos valdžių skolos, silpnesnis finansų sektorius ir vangi vartojimo dinamika. Kol šie veiksniai nepasikeis, investuotojų optimizmas gali išlikti atsargus, o bet koks atšokimas – pažeidžiamas.

  • „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    Technologijų sektorių pasaulio biržose supurtė nauja nusivylimą sukėlusių ketvirtinių rezultatų banga: investuotojai ėmė agresyviau pardavinėti su dirbtiniu intelektu siejamas bendroves, o nuotaikas temdo ir augančios investicijų sąnaudos. Spaudimą sustiprino signalai, kad reklamos ir debesijos augimas ne visur pateisina lūkesčius, nors kapitalo išlaidos DI infrastruktūrai toliau didėja.

    Rinkų dėmesio centre atsidūrė „Amazon“ ataskaita, kuri, kaip skelbiama, nepasiekė analitikų prognozių pagal pelną ir pajamas. Papildomai investuotojus nuvylė „Intel“ ateities gairės, kuriose minėta silpnesnė asmeninių kompiuterių procesorių paklausa bei tiekimo grandinės iššūkiai.

    Po pranešimų smarkiai krito pagrindinių sektoriaus įmonių akcijos: „Alphabet“ vertė biržoje susitraukė daugiau nei 12 proc., „Amazon“ po prekybos sesijos smuko daugiau nei 7 proc., o „Intel“ prarado apie 23 proc. Technologijų indeksas „Nasdaq“ sesiją baigė daugiau nei 1 proc. minuse, rodydamas, kad investuotojai vis mažiau atlaidūs prastesnėms ataskaitoms.

    Išpardavimas persimetė į Aziją, kur jautriai reaguoja puslaidininkių gamintojai ir tiekėjai. Skelbiama, kad Pietų Korėjos lustų gamintoja SK hynix krito daugiau nei 7 proc., „Samsung“ akcijos smuko apie 3 proc., o Taivano TSMC neteko apie 1,9 proc. vertės.

    Japonijoje nuosmukį fiksavo puslaidininkių sektoriaus bendrovės: Kioxia prarado daugiau nei 7 proc., o „Advantest“ ir „SoftBank“ smuko beveik 6 proc. Plačiau regione taip pat raudonavo akcijų indeksai, nes technologijų sektorius yra viena svarbiausių Azijos eksporto ir investicijų grandžių.

    DI investicijų bumas kelia klausimų

    Analitikai pabrėžia, kad rinkos nervingumas kyla ne vien dėl trumpalaikio pajamų svyravimo. Investuotojai vis dažniau klausia, kada milžiniškos investicijos į duomenų centrus, DI lustus ir energijai imlią infrastruktūrą pradės duoti apčiuopiamą grąžą, ypač kai skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    „Šis rezultatų sezonas DI žaidėjams buvo negailestingas, nes rinkoje daugėja kalbų apie burbulą ir infliacijos rizikas“, – sakė „Floodlines Research“ analitikė Anna Wu.

    Jos teigimu, pagrindinė baimė yra ne tai, kad DI paklausa jau sustojo, o tai, kad brangesnis finansavimas ir didesnė kredito rizika galiausiai gali priversti didžiuosius debesijos paslaugų teikėjus lėtinti plėtrą. Būtent šios įmonės šiandien yra didžiausios naujos skaičiavimo galios pirkėjos, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia visą tiekimo grandinę.

    Nuotaikų kontrastas ypač ryškus, nes dar savaitės pradžioje rinkas džiugino įspūdingi kai kurių žaidėjų skaičiai. SK hynix buvo pranešusi, kad veiklos pelnas pašoko 632 proc., o DI bendrovė „Anthropic“ IPO dokumentuose nurodė pirmojo pusmečio pajamų šuolį apie 1 300 proc., kas trumpam atgaivino tikėjimą sparčiu komercializavimu.

    Nafta brangsta dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Rizikos apetitas slopo ne tik technologijų sektoriuje: investuotojai stebi ir geopolitiką, kuri daro įtaką energetikos kainoms. Skelbiama, kad baimės dėl galimo JAV ir Irano santykių paaštrėjimo kilstelėjo naftos kainas, o „Brent“ rūšies nafta artėjo prie 120 JAV dolerių už barelį ribos.

    Kadangi atsiskaitymai tarptautinėje naftos rinkoje dažniausiai vyksta JAV doleriais, ši kaina europiečiams reikštų apie 110 eurų už barelį, priklausomai nuo euro ir dolerio kurso. Brangstanti nafta didina spaudimą infliacijai, todėl rinkos jautriau vertina įmonių pelningumą ir planuojamas išlaidas.

    Tuo pat metu kriptovaliutų rinka taip pat patyrė smūgį: bitkoino kaina per dieną smuko apie 5 proc. iki maždaug 76 400 JAV dolerių, tai yra apie 70 000 eurų, fiksuodama žemiausią lygį per maždaug mėnesį.

    Šį kritimą lydėjo pranešimai apie didelio masto incidentą kriptovaliutų biržoje „Binance“. Bendrovė nurodė, kad paveiktas lėšas dalinai pavyko įšaldyti ir akcentavo, jog vartotojų pinigai yra saugūs, tačiau pati situacija padidino rizikos vengimą visame sektoriuje.

    Valiutų rinkoje investuotojai taip pat reagavo į centrinių bankų signalus: Japonijos jena stiprėjo po to, kai Japonijos bankas paliko palūkanų normas nepakeistas ir pažymėjo, kad infliacija viršijo 2 proc. tikslą. Tokie pranešimai rinkoms primena, kad finansavimo kaina gali išlikti aukšta ilgiau, o tai ypač jautru kapitalui imlioms DI investicijoms.

  • ESMA perspėja dėl DI burbulo: kelių technologijų milžinų akcijų kritimas galėtų sukrėsti ekonomiką

    ESMA perspėja dėl DI burbulo: kelių technologijų milžinų akcijų kritimas galėtų sukrėsti ekonomiką

    Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) perspėja, kad investuotojų susitelkimas į nedidelį skaičių didžiųjų technologijų bendrovių, siejamų su dirbtinis intelektas bumu, gali tapti rizika visai ekonomikai. Pasak priežiūros institucijos, jei lūkesčiai dėl DI nepasitvirtintų, staigesnis akcijų nuosmukis galėtų paveikti ne tik rinkas, bet ir realųjį augimą.

    ESMA vadovė Verena Ross pabrėžė, kad itin didelė rinkos vertės koncentracija keliuose varduose kelia klausimų dėl investuotojų portfelių diversifikavimo. Kai didelė dalis indeksų grąžos ir nuotaikų priklauso nuo kelių bendrovių rezultatų, pasitikėjimo praradimas gali greitai persiduoti platesnei rinkai.

    „Tokia didelė koncentracija keliuose sektoriaus lyderiuose reiškia, kad pasitikėjimo praradimas galėtų turėti reikšmingą poveikį augimui“, – sakė Verena Ross.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Vienas ESMA akcentuojamų veiksnių yra atotrūkis tarp įverčių rinkoje ir platesnio makroekonominio vaizdo. Priežiūros institucijos visame pasaulyje stebi, ar DI plėtra pagrindžiama tvariais pajamų srautais, ar vertinimai labiau paremti lūkesčiais, kurie gali pasikeisti pasirodžius silpnesniems rezultatams.

    Papildomą riziką, pasak ESMA, didina skolinto kapitalo vaidmuo finansuojant DI infrastruktūrą. Dideli duomenų centrai, didelės galios skaičiavimo įranga ir lustų paklausa reikalauja milžiniškų investicijų, o dalis jų dengiama skola, todėl jautrumas palūkanų normoms ir rinkos nuotaikoms išlieka aukštas.

    Skolos ir nauji finansavimo kanalai

    ESMA atkreipia dėmesį, kad DI srityje veikiančios bendrovės kapitalą pritraukia įvairiais kanalais: nuo viešų akcijų siūlymų iki privataus kredito ir obligacijų emisijų. Reguliuotojams svarbu suprasti, kas finansuoja šią plėtrą, kur sistemoje kaupiasi svertas ir ar neauga tarpusavio priklausomybės, galinčios sustiprinti krizės efektą.

    Toks vertinimas ypač aktualus, kai rinkoje formuojasi siauras lyderių ratas, o platesni investuotojų portfeliai, pensijų fondai ir indeksiniai produktai tampa vis labiau priklausomi nuo tų pačių emitentų. Jei staigus kainų koregavimas sutaptų su finansavimo brangimu, tai galėtų sustiprinti spaudimą tiek bendrovėms, tiek finansų rinkoms.

    DI ir kibernetinės rizikos

    ESMA taip pat išskiria kibernetines grėsmes, susijusias su sparčiai tobulėjančiais DI modeliais ir automatizuotais agentais. Reguliuotojai vertina scenarijus, kuriuose sukrėtimą rinkose galėtų sukelti ne likvidumo stygius, o kibernetinė ataka ar plataus masto sisteminis incidentas, paveikiantis finansų institucijų veiklą.

    Pasak ESMA, DI sektoriaus pokyčiai vyksta itin greitai, o tai apsunkina rizikų vertinimą ir jų suvaldymą. Dėl šios priežasties priežiūros institucijos žada atidžiau stebėti tiek rinkos koncentraciją, tiek finansavimo struktūrą, tiek naujas technologines grėsmes, kurios gali netikėtai paveikti investuotojų pasitikėjimą.

  • „Google“ motinę „Alphabet“ supurtė rezultatai: akcijos krito, rinkos laukia centrinių bankų žinių

    „Google“ motinę „Alphabet“ supurtė rezultatai: akcijos krito, rinkos laukia centrinių bankų žinių

    Ketvirtadienį prieš Europos biržų atsidarymą rinkose vyravo mišrios nuotaikos: Azijos akcijų indeksai ir JAV ateities sandoriai svyravo po to, kai „Google“ motininės bendrovės „Alphabet“ paskelbti rezultatai nuvylė investuotojus.

    Po prekybos valandų „Alphabet“ akcijos smuko apie 10 proc. Investuotojus nuvylė ketvirčio pajamos ir kilo daugiau klausimų, ar bendrovė sugebės pakankamai sparčiai didinti pardavimus, kad pateisintų dideles investicijas į DI.

    Tuo metu „Microsoft“ akcijos po prekybos valandų brango beveik 3 proc., nes bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi rezultatus. Skirtingos technologijų gigantų ataskaitos priminė, kad DI bumas kelia itin aukštus lūkesčius, o bet koks nukrypimas nuo prognozių iškart atsiliepia akcijų kainoms.

    Naftos kainos traukėsi

    Žaliavų rinkoje naftos kainos ketvirtadienio rytą smuko daugiau nei 1 proc. „Brent“ rūšies nafta atpigo iki maždaug 101 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta nusileido iki apie 93 eurų už barelį.

    Rinkos dalyviai vertino ir geopolitines rizikas, kurios pastaraisiais mėnesiais palaikė aukštesnį energijos išteklių kainų lygį. Analitikai atkreipia dėmesį, kad naftos kainoms didelę įtaką daro tiek faktiniai pasiūlos pokyčiai, tiek lūkesčiai dėl galimų trikdžių.

    Investuotojai stebi palūkanas

    Obligacijų rinkoje 10 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas kiek sumažėjo ir laikėsi žemiau 5,00 proc. Lūkesčius veikė ir naujausi signalai iš JAV centrinio banko, investuotojams vertinant, kada galėtų būti kitas palūkanų normų žingsnis.

    Ketvirtadienį dėmesys krypo ir į Europos Centrinio Banko sprendimus, o Japonijos banko posėdžio pabaigos laukiama penktadienį. Šių institucijų komunikacija rinkoms svarbi dėl skolinimosi kainos, valiutų kursų ir investuotojų apetito rizikai.

    Azijoje krito technologijų vardai

    Azijos biržose indeksai judėjo skirtingomis kryptimis: Japonijos „Nikkei 225“ nežymiai kilo, o Pietų Korėjos „Kospi“ smuko daugiau nei 2 proc. Taivano rinka taip pat leidosi žemyn, nors pastaruoju metu buvo gavusi postūmį iš DI tematikos.

    Pietų Korėjoje „Samsung Electronics“ akcijos krito daugiau nei 5 proc. nepaisant stiprių ketvirčio rezultatų, nes dalį investuotojų nuvylė akcininkų grąžos planai. Honkonge ir Kinijoje nuotaikos buvo santūrios, o Australijos rinka fiksavo kilimą.

  • „Boeing“ akcijos smigo: vadovas atskleidė, kada 737 MAX pasieks pilną tempą ir grįš pinigų srautas

    „Boeing“ akcijos smigo: vadovas atskleidė, kada 737 MAX pasieks pilną tempą ir grįš pinigų srautas

    „Boeing“ akcijos antradienį smuko apie 9 proc., investuotojams sureagavus į bendrovės atsargesnę gamybos augimo prognozę. Rinka tikėjosi greitesnio tempo, tačiau įmonė pabrėžė, kad po pastarųjų metų sukrėtimų svarbiausia yra stabilumas ir kokybė.

    Bendrovės vadovas Kelly Ortbergas teigė, kad 737 MAX gamyba iki 52 lėktuvų per mėnesį turėtų pasiekti tik 2027 metų antrąją pusę. Iki tol „Boeing“ ketina įsitvirtinti ties 47 lėktuvų per mėnesį lygiu, sprendžiant tiekimo grandinės ir gamybos nuspėjamumo problemas.

    „Svarbiau teisingai įgyvendinti gamybos didinimą, o ne bet kokia kaina pasiekti konkrečią mėnesio ribą“, – sakė K. Ortbergas.

    Investuotojams 737 MAX gamybos didinimas laikomas vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių pajamų ir pelno augimą, nes šis modelis sudaro komercinių pristatymų pagrindą. Vis dėlto „Boeing“ primena, kad gamybos tempą riboja ne tik vidiniai procesai, bet ir sparnų bei fiuzeliažų tiekimas, ypač JAV Kanzaso padalinyje.

    Vadovas taip pat nurodė terminą, kada įmonė tikisi pasiekti svarbų finansinės sveikatos rodiklį: apie 9 milijardų eurų metinį laisvą pinigų srautą. Pasak jo, toks lygis turėtų būti pasiektas 2029 metais, o kelias iki jo bus laipsniškas.

    „Visi nori, kad judėtume greičiau. Aš tai suprantu, bet didindami gamybą išliksime disciplinuoti“, – sakė K. Ortbergas.

    Šis atsargus tonas rinkai buvo signalas, kad staigaus šuolio rezultatų eilutėje artimiausiu metu gali nebūti, todėl po vadovo komentarų akcijos krito dar labiau. Analitikai tokius svyravimus paprastai sieja su tuo, kad investuotojai linkę įkainoti ne tik dabartinius rezultatus, bet ir tempą, kuriuo prognozės virsta realiais pristatymais.

    „Boeing“ vadovu K. Ortbergas tapo 2024 metų rugpjūtį, kai bendrovė siekė atsitiesti po 737 MAX reputaciją sukrėtusių nelaimių ir 2024 metų sausį plačiai aptarto incidento, kai skrydžio metu iškrito fiuzeliažo panelė. Pastaraisiais metais bendrovė taip pat susidūrė su sustiprinta reguliuotojų priežiūra ir spaudimu keisti saugos kultūrą.

    Aviacijos ekspertas Richardas Aboulafia pažymėjo, kad įmonė juda į priekį, tačiau tiekimo grandinė išlieka viena didžiausių rizikų. Tokia rizika aviacijos pramonėje ypač jautri, nes net nedideli vėlavimai pas tiekėjus gali stabdyti galutinį surinkimą ir pristatymus oro linijoms.

    Nuostolis sumažėjo, bet lūkesčiai liko aukšti

    „Boeing“ paskelbė apie trečiojo ketvirčio 100 milijonų eurų nuostolį, kai prieš metus nuostolis siekė apie 4,6 milijardo eurų. Didelį ankstesnio laikotarpio rezultatų pablogėjimą bendrovė siejo su 777X sertifikavimo vėlavimais ir su tuo susijusiomis sąnaudomis.

    Pajamos augo 4 proc. iki maždaug 20,9 milijardo eurų, daugiausia dėl didesnių apimčių gynybos, kosmoso ir saugumo segmente bei augančių Boeing Global Services pardavimų. Tuo metu komercinių lėktuvų padalinio pajamos mažėjo, o per ketvirtį pristatyta 161 orlaivis, tik vienu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Sertifikavimas ir gynybos užsakymai

    Vadovas kaip teigiamus postūmius išskyrė JAV Federalinės aviacijos administracijos sprendimus, susijusius su 737 MAX 7 ir 737 MAX 10 sertifikavimu. Taip pat akcentuotas reikšmingas Pentagono kontraktas dėl JAV karinio jūrų laivyno naujos kartos naikintuvų programos, kuris, bendrovės vertinimu, turėtų sustiprinti gynybos krypties portfelį.

    Tuo pačiu „Boeing“ pripažįsta, kad rinkai vis dar svarbiausias klausimas yra vykdymas: ar sertifikavimo grafikai ir gamybos didinimas taps nuspėjamais. Įmonė pabrėžia, kad būtent nuspėjamumas yra pagrindinė sąlyga, kad pristatymai ir pinigų srautas stabiliai augtų kelių metų horizonte.

    777X programos atžvilgiu vadovybė teigė tikinti, kad sertifikavimas galėtų įvykti 2027 metais. Bendrovė taip pat prognozavo, kad kitais metais galėtų pristatyti nuo 10 iki 15 šio modelio lėktuvų, tačiau galutinis tempas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų ir gamybos pasirengimo.

    „Dabar esame taške, kai galimų rezultatų amplitudė siaurėja, ir akcininkams turėtų būti lengviau matyti, kaip pažanga virs finansiniais skaičiais“, – sakė K. Ortbergas.

  • „Meta“ akcijos šoktelėjo 5 proc.: DI investicijos kelia pajamas, bet grynųjų srautas – minusinis

    „Meta“ akcijos šoktelėjo 5 proc.: DI investicijos kelia pajamas, bet grynųjų srautas – minusinis

    „Meta Platforms“ akcijos po prekybos valandų pakilo apie 5 proc., kai bendrovė paskelbė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį fiksavo spartų pajamų augimą ir gerokai šoktelėjusį pelną. Investuotojai palankiai įvertino signalus, jog intensyvios DI investicijos pradeda duoti apčiuopiamą grąžą pagrindiniam reklamos verslui.

    Bendrovės pajamos per metus padidėjo 26 proc. ir pasiekė apie 56 mlrd. eurų. Augimą, pasak įmonės, palaikė DI paremtos rekomendacijos, didesnis rodomų reklamų kiekis ir aukštesnės reklamos kainos, kurios atspindi atsigaunantį rinkodaros biudžetų ciklą.

    Grynasis pelnas liepą–rugsėjį siekė apie 8,5 mlrd. eurų, arba maždaug 3,31 euro pelno vienai akcijai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pelnas buvo daugiau nei tris kartus didesnis, kai ankstesnius rezultatus reikšmingai veikė vienkartiniai mokesčių veiksniai.

    DI agentas „Muse“ ir naujos pajamos

    Rinkos dėmesį patraukė ir rugsėjį pristatytas asmeninis DI agentas „Muse“, kurį „Meta“ pozicionuoja kaip naują augimo kryptį šalia socialinių tinklų. Įmonės vadovas Markas Zuckerbergas teigė, kad ilgainiui tokie agentai galėtų generuoti daugiau pajamų vienam vartotojui nei tradicinės platformos, tokios kaip „Instagram“ ar „Facebook“.

    Pasak bendrovės, „Muse“ ateities pajamų modelyje svarstomos prenumeratos, reklama, prekybos internetu įrankiai ir papildomos funkcijos. „Meta“ nurodė, kad daugiau kaip 10 mln. žmonių JAV ir Kanadoje jau susikūrė „Muse“ paskyras, o dalis naudojimo scenarijų susiję su kelionėmis ir apsipirkimu.

    „Keturčio metu pasiekėme svarbių riboženklių, o investicijos atsiperka: pagrindinis verslas stiprus“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Išlaidos auga, grynųjų srautas smuko

    Vis dėlto įmonė pripažino, kad DI plėtra kainuoja brangiai: ketvirtinis laisvasis pinigų srautas tapo neigiamas pirmą kartą nuo 2012 metų. Tai siejama su didelėmis išlaidomis duomenų centrams, lustams ir infrastruktūrai, reikalingai dideliems modeliams treniruoti ir aptarnauti.

    „Meta“ pakoregavo 2026 metų kapitalo investicijų planą ir dabar prognozuoja 119–128 mlrd. eurų intervalą. Bendrovė nurodė, kad ir toliau agresyviai investuos tiek į pagrindinį verslą, tiek į DI produktų ekosistemą, tikėdamasi, jog mastas leis pagerinti kaštų efektyvumą.

    Vartotojų mastas išlieka vienu svarbiausių „Meta“ pranašumų: kasdien aktyvių žmonių skaičius „programėlių šeimoje“, kuri apima „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „WhatsApp“, rugsėjį vidutiniškai siekė 3,64 mlrd. Tai buvo 3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Teisinės rizikos ir nauja akcijų klasė

    Rezultatus temdė ir teisiniai veiksniai. Bendrovė pranešė apie naują finansinę sankciją byloje Naujojoje Meksikoje, kur teisėjas nurodė sumokėti 21,7 mlrd. eurų dėl vartotojų klaidinimo duomenų privatumo klausimais, bylos kontekste minint ir „Cambridge Analytica“ skandalą.

    „Toliau stebime aktyvius teisinius ir reguliacinius procesus, kurie gali reikšmingai paveikti mūsų veiklą ir finansinius rezultatus“, – sakė finansų direktorė Susan Li.

    Be to, „Meta“ priminė apie susitarimą dėl socialinių tinklų poveikio paauglių psichikos sveikatai, kurio vertė gali siekti iki 16,1 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad įgyvendins papildomas priemones, skirtas nepilnamečių apsaugai ir amžiaus patikrai.

    Tą pačią dieną bendrovė taip pat pranešė, kad valdyba patvirtino naujos viešai listinguojamos, balsavimo teisės nesuteikiančios C klasės paprastųjų akcijų sukūrimą nuo sausio. Įmonė aiškina, kad tai gali palengvinti kapitalo pritraukimą DI infrastruktūrai, kartu išlaikant Marko Zuckerbergo kontrolę balsavimo teisėmis.

    Artimiausiam ketvirčiui „Meta“ prognozuoja 64,6–67,3 mlrd. eurų pajamų intervalą. Rinka vertins, ar reklamos augimas išliks stabilus, o DI produktai, įskaitant „Muse“, pradės generuoti apčiuopiamas, pakartojamas pajamas nepaisant didėjančių investicijų.

  • „TSMC“ pelnas vėl mušė rekordą: DI bumas kelia lustų paklausą, bet akcijos vis tiek krito

    „TSMC“ pelnas vėl mušė rekordą: DI bumas kelia lustų paklausą, bet akcijos vis tiek krito

    Taivano puslaidininkių milžinė „TSMC“ pranešė, kad trečiąjį metų ketvirtį jos grynasis pelnas pasiekė naują rekordą. Bendrovė teigia, jog rezultatą labiausiai kėlė išaugusi pasaulinė DI aparatinės įrangos paklausa.

    „TSMC“ yra didžiausia pasaulyje sutartinė mikroschemų gamintoja, gaminanti lustus įvairiems technologijų lyderiams. Tarp jų yra ir „Nvidia“ sprendimai, naudojami duomenų centrų procesoriuose, kurie tapo vienu svarbiausių DI infrastruktūros variklių.

    Rekordinis ketvirtis skaičiais

    Liepos–rugsėjo laikotarpiu „TSMC“ grynasis pelnas šoktelėjo 68,7 proc. ir siekė apie 23,6 mlrd. eurų. Tai viršijo rinkos lūkesčius, kurie buvo vertinami maždaug 22,9 mlrd. eurų.

    Bendrovės pajamos per ketvirtį išaugo 50,9 proc. ir sudarė apie 46,4 mlrd. eurų. Tai jau šeštas iš eilės ketvirtis, kai „TSMC“ fiksuoja rekordinį ketvirtinį grynąjį pelną.

    Naujas rezultatas aplenkė ankstesnį bendrovės ketvirtinį rekordą, pasiektą antrąjį metų ketvirtį. Tuomet „TSMC“ grynasis pelnas siekė apie 21,9 mlrd. eurų.

    Kodėl DI taip stipriai keičia lustų rinką?

    DI plėtrai reikalingi didelio našumo skaičiavimai, todėl sparčiai auga duomenų centrų investicijos į modernius grafikos procesorius ir kitus akseleratorius. Tokiai įrangai būtini pažangūs gamybos procesai ir didelė gamybos apimtis, kurioje „TSMC“ vaidmuo yra kritinis.

    Rinkoje taip pat stiprėja konkurencija dėl gamybos pajėgumų, nes pažangiausios mikroschemos naudojamos ne tik DI, bet ir išmaniuosiuose telefonuose, automobiliuose, ryšio įrangoje. Dėl to užsakymų portfelis gali būti jautrus tiek technologijų ciklams, tiek geopolitinei rizikai Azijoje.

    Akcijos krito nepaisant gerų naujienų

    Nors bendrovė paskelbė apie rekordinius rodiklius, „TSMC“ akcijos prieš rezultatų pranešimą buvo smukusios 2,2 proc. Po atnaujinimo jos išliko neigiamoje zonoje, o tai rodo, kad investuotojai vertina ne tik dabartinius skaičius, bet ir platesnį technologijų sektoriaus sentimentą.

    Pastaruoju metu rinkose matomi ryškesni technologijų akcijų svyravimai, kuriuos lemia palūkanų normų lūkesčiai, vertinimų peržiūros ir diskusijos dėl DI investicijų tvarumo. Tokiose sąlygose net ir labai stiprūs ketvirčio rezultatai ne visada garantuoja teigiamą akcijų reakciją.