Tag: Akcizas

  • Naujos maksimalios degalų kainos Lenkijoje: nuo penktadienio benzinas ir dyzelinas pigesni

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas, kurios įsigalioja nuo penktadienio. Pagal nustatytas ribas, visi pagrindiniai degalų tipai turėtų kainuoti mažiau nei ketvirtadienį, todėl vairuotojai degalinėse teoriškai turėtų pamatyti nedidelį palengvėjimą.

    Skelbiama, kad didžiausia 95 markės benzino kaina nustatyta apie 1,51 euro už litrą, 98 markės benzino – apie 1,68 euro už litrą, o dyzelino – apie 1,84 euro už litrą. Šios sumos perskaičiuotos į eurus apytiksliai pagal įprastą zlotų ir euro kursą, todėl realūs skirtumai gali nežymiai kisti.

    Tokios kainų lubos yra dalis programos, kuria siekiama riboti degalų brangimą ir sušvelninti infliacijos poveikį gyventojų išlaidoms. Mechanizmas remiasi ne tik kainų ribojimu, bet ir laikinais mokesčių sprendimais, kurie trumpuoju laikotarpiu mažina galutinę kainą vartotojui.

    Kas laukia toliau?

    Ministerija taip pat nurodo, kad kitas pranešimas dėl naujų maksimalių kainų turėtų būti skelbiamas spalio 23 dieną. Jame planuojama nustatyti ribas savaitgaliui ir artimiausioms dienoms, kad kainų reguliavimas būtų pritaikomas pagal rinkos situaciją.

    Šis modelis reiškia, kad kainų lubos gali būti koreguojamos dažnai, todėl vairuotojams verta sekti oficialius atnaujinimus. Praktikoje galutinė kaina degalinėse gali skirtis priklausomai nuo vietovės, konkurencijos ir tiekimo sąlygų, tačiau maksimalios ribos nustato viršutinę ribą.

    Kontrolė ir sankcijos

    Už nustatytų maksimalių kainų nesilaikymą numatytos reikšmingos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už pažeidimus gali siekti iki maždaug 230 000 eurų, tad reguliavimo laikymasis degalinių operatoriams tampa ne tik reputacijos, bet ir didelės finansinės rizikos klausimu.

    Valdžios institucijos tokiomis priemonėmis siekia užtikrinti, kad kainų ribojimas nebūtų vien deklaracija. Kartu tai kelia diskusijų dėl ilgalaikio poveikio rinkai: dažnas kainų reguliavimas gali keisti tiekėjų elgseną ir degalų prieinamumą, jei rinkos kaina priartėja prie nustatytų lubų.

    Vartotojams tai signalas, kad artimiausiomis dienomis degalų sąnaudos turėtų mažėti, tačiau tendencijos išlikimas priklausys nuo naftos kainų, valiutų kursų ir sprendimų dėl mokesčių. Lenkijos sprendimai tradiciškai stebimi ir kaimyninėse rinkose, nes kainų skirtumai regione tiesiogiai veikia tarpvalstybinį degalų pirkimą.

  • Lenkijoje skelbiamas pigesnis kuras: nuo antradienio mažesnės maksimalios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti antradienį. Pagal nustatytas ribas, vairuotojams degalinėse žadamas kiek mažesnis benzino ir dyzelino įkainis nei savaitgalį ir pirmadienį.

    Nuo antradienio litro benzino 95 kaina negalės viršyti apie 1,56 euro, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,83 euro. Palyginimui, pirmadienį ir savaitgalį leistinos lubos buvo didesnės: atitinkamai apie 1,58 euro, 1,77 euro ir 1,84 euro už litrą.

    Maksimalių kainų mechanizmas yra dalis vyriausybės priemonių, kuriomis siekiama stabdyti degalų brangimą ir sumažinti kasdienes vairuotojų išlaidas. Šis modelis remiasi laikinais mokestinių komponentų pakeitimais, o maksimalios kainos atnaujinamos atskirais ministerijos pranešimais.

    Už nustatytų kainų ribų nesilaikymą numatytos griežtos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už maksimalios kainos viršijimą gali siekti iki maždaug 230 000 eurų.

    Kartu su kainų lubomis taikomos ir platesnės fiskalinės priemonės: laikinas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, kurio finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, uždirbančioms vadinamuosius viršpelnius. Šios priemonės pristatomos kaip laikinos, o jų tęstinumas priklauso nuo energijos išteklių kainų bei biudžeto galimybių.

    Nors maksimalios kainos nustato viršutinę ribą, faktinės kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, priklausomai nuo konkurencijos bei tiekimo sąlygų. Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiomis dienomis kainų pokyčiai gali būti matomi ne tik dėl lubų sumažinimo, bet ir dėl skirtingos degalinių kainodaros.

  • Prieš savaitgalį Lenkijoje mažėja degalų kainų lubos: 95 benzinas krenta žemiau 1,60 euro

    Lenkijoje prieš savaitgalį skelbiamos mažesnės maksimalios degalų kainos degalinėse. Energetikos ministras pranešė, kad 95 markės benzino litras penktadienį negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,60 euro, o dyzelino litras apie 1,85 euro.

    Palyginti su ketvirtadieniu, nustatytos lubos nuleistos visoms pagrindinėms degalų rūšims. Anksčiau 95 benzino riba siekė apie 1,61 euro už litrą, 98 benzino apie 1,80 euro, o dyzelino apie 1,85 euro.

    Kitas pranešimas dėl maksimalios kainos turėtų būti skelbiamas spalio 16 dieną ir apims šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį. Tai reiškia, kad kainų lubos artimiausiomis dienomis gali keistis pagal atnaujintus Vyriausybės sprendimus.

    Kaip veikia kainų lubų mechanizmas?

    Maksimalių degalų kainų nustatymas yra platesnio paketo dalis, kurio tikslas mažinti staigių kainų šuolių riziką ir riboti vairuotojų išlaidas. Ši schema siejama su laikinais mokesčių sprendimais ir papildomu apmokestinimu, taikomu įmonėms, kurios gauna išskirtinai didelį pelną iš prekybos degalais.

    Pagal paskelbtą modelį, numatytas 60 proc. mokestis nuo vadinamųjų perteklinių pelnų, gautų per apibrėžtą laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu virš istorinės 2025 metų maržos, papildomai ją padidinant 20 proc.

    Teisės aktuose taip pat numatyti saugikliai: referencinė marža negali būti mažesnė nei 2 proc., o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, bendras mokesčio dydis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynųjų pajamų. Šios nuostatos turėtų mažinti riziką, kad papildomas apmokestinimas taps neproporcinga našta skirtingiems rinkos dalyviams.

    Kiek tai kainuotų ir kokios sankcijos numatytos?

    Lenkijos Vyriausybės skaičiavimais, visas degalų kainų mažinimo paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo bendra kaina siektų apie 1,2 mlrd. eurų. Finansavimas planuojamas iš papildomo mokesčio degalų įmonėms ir kitų fiskalinių priemonių.

    Numatyta ir kontrolės dalis: už maksimalios kainos nesilaikymą gresia iki maždaug 225 000 eurų siekianti bauda. Taip siekiama užtikrinti, kad kainų ribojimas veiktų realiai, o ne liktų tik deklaracija.

    Praktikoje vairuotojams svarbiausia tai, kad oficialiai nustatytos lubos signalizuoja mažesnę leistiną kainą degalinėse, tačiau galutinė kaina gali priklausyti ir nuo konkretaus tinklo, vietos bei konkurencijos. Kainų ribojimo efektyvumą dažniausiai lemia tai, kaip greitai sprendimai persiduoda į realias kainas ir kiek griežtai vykdoma priežiūra.

  • Dyzelino kaina peržengė 2 eurus už litrą: benzinas kiek pinga, bet limitai griežtinami

    Energetikos ministerija paskelbė naujas degalų kainų lubas: dyzelino kaina kyla aukščiau nei benzino, o 95 ir 98 markės benzinas turėtų nežymiai atpigti. Tai reiškia, kad vairuotojai, kurie dažniau renkasi dyzeliną, artimiausiomis dienomis didesnio palengvėjimo greičiausiai nepajus.

    Pagal nustatytus maksimalius tarifus, 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,52 euro, 98 markės benzino – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,75 euro. Lyginant su ankstesne diena, benzino limitai mažėja, o dyzelino riba didėja.

    Tokios kainų lubos yra vienas iš platesnio paketo, kuriuo siekiama riboti degalų kainų šuolius degalinėse. Mechanizmas remiasi valstybės nustatomais trumpalaikiais kainų limitais ir laikinais mokestinių dedamųjų pakeitimais, kad galutinė kaina vartotojams augtų lėčiau.

    „Kainų limitai yra skirti suvaldyti staigius svyravimus ir sumažinti spaudimą vartotojams, kai rinkose kyla įtampa“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Numatyta, kad už kainų lubų nesilaikymą įmonėms gali grėsti baudos, kurios gali siekti iki maždaug 217 000 eurų. Kontrolės priemonėmis siekiama užtikrinti, kad deklaruojami limitai realiai veiktų degalinėse, o ne liktų tik rekomendacinio pobūdžio.

    Paketas taip pat siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus degalų pardavimo laikotarpiais. Pagal planą, viršpelnio apmokestinimas galėtų siekti 60 proc., o jo taikymo laikotarpis apimtų laiką nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama nuo pajamų dalies, viršijančios istoriškai įprastą maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatoma minimali 2 proc. orientacinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. grynojo pelno arba pajamų.

    Sprendimai dėl laikinų mokestinių lengvatų ir kainų ribojimo paprastai priimami reaguojant į išorinius veiksnius, kurie staigiai kelia naftos ir degalų kainas. Tokiais atvejais labiausiai juntamas poveikis logistikai ir vežėjams, todėl dyzelino kainos kryptis tampa reikšminga ir platesnei ekonomikai.

    Kitas ministerijos pranešimas su atnaujintomis degalų kainų lubomis turi būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Vairuotojams tai bus signalas, ar dyzelino brangimas yra trumpalaikis, ar rinkoje formuojasi ilgesnė aukštų kainų banga.

  • Degalų kainos Lenkijoje vėl mažės: nustatytos maksimalios kainos ir griežtos baudos

    Kokios kainos įsigalios?

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti ketvirtadienį. Pagal sprendimą, litras benzino 95 negalės kainuoti daugiau nei apie 1,59 euro, benzino 98 – apie 1,80 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro.

    Šios lubos reiškia dar vieną kainų mažinimo etapą, palyginti su anksčiau galiojusiais liminais. Vyriausybė teigia, kad priemonės tikslas – sumažinti vairuotojų išlaidas ir stabilizuoti kainas degalinėse.

    Kas laukia degalinių už pažeidimus?

    Už maksimalios kainos nesilaikymą numatytos didelės sankcijos. Skelbiama, kad bauda gali siekti iki maždaug 232 000 eurų, todėl degalinių tinklams ir nepriklausomiems prekybininkams rizika tampa apčiuopiama.

    Tokios priemonės paprastai reikalauja ne tik kainų korekcijų švieslentėse, bet ir griežtesnės vidaus kontrolės, ypač kai kainos keičiasi dažnai, o tiekimo savikaina priklauso nuo pasaulinių naftos kainų ir logistikos.

    Kaip veikia kainų mažinimo paketas?

    Maksimalių kainų nustatymas yra platesnio Lenkijos kainų mažinimo paketo dalis. Jis siejamas su laikinais mokesčių pakeitimais, tarp jų – akcizo ir PVM mažinimu degalams, kad galutinė kaina vartotojui kristų greičiau.

    Priemonių finansavimui numatytas papildomas apmokestinimas įmonėms, kurios iš degalų prekybos uždirba viršįprastą pelną. Įstatyme numatytas 60 proc. mokestis vadinamiesiems pertekliniams pelnams, skaičiuojamiems pagal viršijimą, palyginti su 2025 metais fiksuotomis maržomis.

    Taip pat apibrėžta, kad skaičiuojant taikomas tam tikras maržos „grindų“ principas, o kai kuriais atvejais mokestis negalės viršyti nustatytos dalies nuo įmonės pelno. Vyriausybės vertinimu, visas paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos ir kainuoti apie 1 160 000 000 eurų.

  • Lenkija skelbia naujas degalų kainų lubas: benzinas brangs, dyzelinas pigs jau antradienį

    Lenkijos energetikos ministerija paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas, kurios įsigalios antradienį. Pagal ministerijos pranešimą, nustatomos kainų „lubos“ reiškia, kad benzinas gali pabrangti, o dyzelinas – šiek tiek atpigti.

    Nurodoma, kad benzino 95 maksimali kaina sieks apie 1,55 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,75 euro, o dyzelino – apie 1,79 euro. Palyginti su savaitgalį galiojusiomis ribomis, benzino limitai didinami, tuo metu dyzelino – mažinami.

    Šios lubos yra dalis vyriausybės tęsiamo paketo, kuriuo siekiama pristabdyti kainų šuolius degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Mechanizmas remiasi laikinais mokesčių pakeitimais degalams, numatant galimybę mažinti akcizą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Kaip planuojama finansuoti priemones

    Priemonių finansavimas siejamas su papildoma įmoka, taikoma degalų sektoriaus bendrovėms, kai jų pelningumas viršija įprastą lygį. Teisinė schema numato 60 proc. mokestį nuo vadinamųjų perteklinių pajamų, gautų iš skystojo kuro pardavimo.

    Skaičiuojant mokestinę bazę, perteklinėmis laikomos pajamos, viršijančios 2025 metais fiksuotą istorinę maržą, padidintą 20 proc. Taip pat įtvirtinta minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalės viršyti 50 proc. grynojo pelno.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai

    Maksimalios kainos neužtikrina, kad visose degalinėse kainos automatiškai bus tokios pačios, tačiau jos nustato viršutinę ribą. Praktikoje tai dažnai veikia kaip orientyras rinkai, ypač trumpuoju laikotarpiu, kai naftos kainos ir valiutų kursai svyruoja.

    Degalų kainoms regione įtaką daro keli veiksniai: žaliavinės naftos ir rafinuotų produktų kainos, sezoniškumas, logistika, taip pat mokesčių politika. Dėl to net ir esant kainų luboms vartotojai gali matyti skirtumus tarp atskirų miestų ir degalinių tinklų.

  • Degalų kainų lubos nuo rytojaus: kiek savaitgalį kainuos benzinas ir dyzelinas po mokesčių mažinimo

    Lenkijoje nuo rytojaus įsigalioja valstybės nustatomos degalų kainų lubos, kurios turėtų sumažinti kainas degalinėse bent artimiausiomis dienomis. Pokytis siejamas su atnaujintu vyriausybės paketu, kuriuo laikinai mažinami degalams taikomi mokesčiai ir įvedamos maksimalios pardavimo kainos.

    Pagal energetikos ministro paskelbtas ribas, litrui benzino 95 nustatyta ne didesnė kaip apie 1,55 euro kaina, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro. Šios kainų lubos galios nuo spalio 3 dienos iki spalio 5 dienos imtinai.

    Vyriausybė taip pat sumažino pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams iki 8 proc., o akcizą nuleido iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Teigiama, kad ši priemonė, kaip ir ankstesni analogiški sprendimai, valstybei kainuos šimtus milijonų eurų per mėnesį.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Lenkijos finansų ministras viešai nurodė, kad kainos degalinėse savaitgalį turėtų kristi apytikriai 0,28–0,30 euro už litrą, tačiau reali nuolaida priklausys nuo degalinių tinklų kainodaros. Kainų lubos įtvirtina maksimalų lygį, bet nedraudžia degalų parduoti dar pigiau.

    Analitikų vertinimu, mokesčių mažinimas sukuria erdvės pastebimoms korekcijoms, tačiau kainos ir toliau išliks jautrios naftos kainų svyravimams bei didmeninės rinkos tendencijoms. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis ministerija skelbs naują pranešimą, kuriame būtų nustatytos ribos kitam laikotarpiui.

    Ne visiems degalams taikoma

    Reguliavimas neapima autogazo, todėl jo kainos gali keistis pagal rinkos situaciją. Tai išskiria autogazą iš kitų degalų rūšių, kurioms laikinai taikomos aiškios „lubos“ ir dėl to kainų dinamika tampa labiau prognozuojama.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje fiksuotas ypač brangus degalų laikotarpis, kai vidutinės benzino ir dyzelino kainos buvo priartėjusios prie rekordų. Todėl valdžios sprendimas vertinamas kaip bandymas greitai sumažinti spaudimą vairuotojams ir verslui, tačiau dėl jo poveikio biudžetui bei rinkos iškraipymo rizikų diskusijos greičiausiai nesibaigs.

    „Jau šį savaitgalį degalinėse kainos bus mažesnės, o sutaupymas turėtų siekti apie 0,28–0,30 euro už litrą“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Lengvata pratęsta iki gegužės 1 dienos

    Italijos ministrų kabinetas pritarė naujam dekretui dėl degalų, kuriuo iki gegužės 1 dienos pratęsiamas akcizo mažinimas. Apie sprendimą po posėdžio pranešė ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Ankstesnė priemonė buvo patvirtinta kovo 18 dieną ir turėjo baigti galioti balandžio 7 dieną. Vyriausybė teigia, kad pratęsimas būtinas siekiant sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį gyventojams ir verslui.

    Kiek kainuos ir iš kur pinigai

    Pasak G. Giorgetti, dekretas valstybei kainuos apie 500 000 000 eurų. Ministro teigimu, dalis sumos dengiama iš didesnių pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, o kita dalis – perskirstant nepanaudotas lėšas iš taršos leidimų prekybos sistemos.

    Finansų ministerijai svarbus ir platesnis kontekstas: ilgiau trunkant įtampai Artimuosiuose Rytuose, didėja rizika, kad energijos kainos išliks nepastovios. Tokiu atveju, ministro vertinimu, gali stiprėti spaudimas Europos Sąjungai išlaikyti didesnį lankstumą dėl biudžeto deficito ribų.

    Ką numato dekretas degalinėse

    Dekretu pratęsiama nuolaida degalinėse, kuri buvo įvesta kovo 18 dieną. Italijoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka 0,25 euro mažiau už litrą, o už suskystintas naftos dujas taikoma apie 0,12 euro nuolaida už litrą.

    Priemonė apima ir verslą: numatytos mokesčių lengvatos bei kreditai tam tikroms grupėms, įskaitant kelių transporto sektorių. Taip pat pratęsiama pagalba žemės ūkiui, kuriai taikomas 20 proc. mokesčių kreditas už įsigytus degalus.

    Kodėl kainos kyla net ir su nuolaida

    Nors akcizo mažinimas turėjo slopinti kainų augimą, faktiniai degalų įkainiai ir toliau judėjo į viršų kartu su brangstančia nafta. Situaciją kaitina geopolitinės rizikos, ypač įtampa Artimuosiuose Rytuose ir nerimas dėl tiekimo grandinių, susijusių su strategiškai svarbiais naftos maršrutais.

    Italijos aplinkosaugos ministerijos stebėsena rodė, kad vidutinė benzino kaina siekė apie 1,733 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,032 euro už litrą. Vartotojų gynėjai pabrėžia, kad dalyje regionų dyzelino kaina priartėjo prie 2,1 euro už litrą ribos arba ją viršijo, ypač greitkeliuose.

    „Vien pratęsimo nepakanka, nes nuolaidos efektą praktiškai suvalgė kainų kilimas degalinėse“, – sakė vartotojų teises ginančios asociacijos Codacons atstovai.

    Asociacija ragina vyriausybę svarstyti didesnį fiskalinį atokvėpį, jei brangimas tęsis. Tuo metu Roma balansuoja tarp noro sušvelninti infliacijos spaudimą ir būtinybės neperžengti fiskalinės drausmės ribų, ypač artėjant naujiems biudžeto planavimo etapams.

  • Lenkijos ministrai ragina prezidentą nedelsti: degalų įstatymas žada mažesnes kainas vairuotojams

    Lenkijos energetikos ir infrastruktūros ministrai Miłoszas Motyka ir Dariuszas Klimczakas viešai paragino prezidentą Karolį Nawrockį nedelsiant pasirašyti vadinamąjį degalų įstatymą. Pasak jų, prezidento sprendimas yra lemiamas, kad įsigaliotų priemonės, kurios, Vyriausybės vertinimu, galėtų prisidėti prie degalų kainų mažinimo.

    Įstatymas numato vadinamąjį viršpelnio mokestį degalų sektoriui ir lėšomis finansuoti vartotojams skirtą programą Ceny Paliwa Niżej. Senatas dokumentą priėmė be pataisų, todėl tolesnis žingsnis yra prezidento parašas.

    Kas numatyta įstatyme?

    Pagrindinė priemonė yra mokestis nuo išskirtinai didelio pelningumo degalų rinkoje, taikomas tiek Lenkijoje degalus gaminantiems verslams, tiek importuotojams, dirbantiems pagal prekybos degalais licencijas. Mokestį planuojama susieti su vadinamąja referencine marža, kad apmokestinamos būtų tik virš jos gautos papildomos pajamos.

    Gamintojams numatyta 60 proc. tarifo dalis nuo apmokestinamosios bazės, o pardavėjams, kurie nėra gamintojai, 50 proc. Nustatytas ir saugiklis: mokėtina suma negalėtų viršyti 50 proc. jų metinių pajamų arba grynojo pelno, priklausomai nuo taikymo logikos konkrečiu atveju.

    Referencinė marža apibrėžiama kaip 2025 metų vidutinė procentinė degalų pardavimo marža, padidinta 20 proc., tačiau jos lygis negalėtų būti mažesnis nei 2 proc. Tokia konstrukcija skirta atskirti įprastą verslo maržą nuo situacijų, kai uždirbama gerokai daugiau dėl išorinių rinkos sukrėtimų.

    Politiniai argumentai ir ankstesnė istorija

    Ministrai teigė, kad delsimas pasirašyti įstatymą reikštų politinę atsakomybę už aukštas degalų kainas. Dariuszas Klimczakas akcentavo, jog greitas įsigaliojimas esą svarbus transportui ir visai ekonomikai, o diskusiją perkėlė ir į platesnį prezidento bei Vyriausybės bendradarbiavimo konfliktą.

    „Tikimės, kad prezidentas po grįžimo iš Jungtinių Valstijų nedelsdamas pasirašys šį įstatymą. Nėra jokio dalykinio pagrindo blokuoti sprendimą, kuris leistų mažinti degalų kainas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Tai yra antroji mėginimo įvesti vadinamąjį viršpelnio mokestį versija. Ankstesnę redakciją prezidentas buvo perdavęs Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, keldamas abejones dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data principo.

    Naujoje versijoje esminis pakeitimas yra apmokestinimo laikotarpio perstumdymas į 2026 metų kovo 1 dienos–2027 metų kovo 31 dienos intervalą. Kartu numatyta, kad finansų ministras galėtų mažinti akcizo tarifą poįstatyminiu aktu, jei būtų priimtas politinis sprendimas greičiau reaguoti į kainų dinamiką.

    Kiek kainuotų programa?

    Iš mokesčio planuojama finansuoti programą Ceny Paliwa Niżej, kurią Vyriausybė pristato kaip vartotojams skirtą apsauginę priemonę. Pradiniame vertinime viršpelnio mokesčio įplaukos buvo siejamos su maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, suma.

    Tuo metu bendrą programos biudžetą Lenkijos finansų ministerija siejo su maždaug 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1 210 000 000 eurų. Premjeras Donaldas Tuskas yra deklaravęs, kad kainų mažinimo mechanizmai galėtų būti aktyvuojami iškart po prezidento parašo.

    Kritikai iš Prezidento kanceliarijos pusės teigia, kad papildomas mokestis gali būti perkeltas vartotojams ir sukelti priešingą efektą. Jie taip pat akcentuoja konstitucinį lex retro non agit principą, o Vyriausybė atsako, kad sprendimas yra reakcija į neprognozuojamas geopolitines įtampas ir energijos kainų šokus.

  • Senatas pritarė naftos milžinų viršpelnių mokesčiui: sprendimas – prezidento rankose

    Lenkijos Senatas 2026 metų rugsėjo 24 dieną pritarė įstatymui dėl naftos sektoriaus bendrovių viršpelnių apmokestinimo be pataisų. Dabar dokumentas perduodamas prezidentui, kuris spręs, ar pasirašyti įstatymą, ar jį blokuoti.

    Įstatymas numato naują vadinamąjį viršpelnių mokestį, kurio pajamos būtų nukreiptos į vartotojų apsaugos paketą Ceny Paliwa Niżej. Jo tikslas – amortizuoti degalų kainų šuolius, kai tarptautinė naftos rinka patiria sukrėtimus.

    Plenariniame posėdyje buvo pateiktos dvi pataisos: viena siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2026 metų lapkričio 1 dienos, kita – įtvirtinti aiškų reikalavimą mokesčio pajamas skirti degalų kainoms mažinti. Abi pataisos buvo atmestos Senato komitetuose, todėl balsavimui pateiktas pirminis variantas.

    Antroji viršpelnių mokesčio versija

    Tai jau antrasis valdančiosios koalicijos bandymas įvesti viršpelnių mokestį naftos koncernams. Ankstesnį įstatymo variantą prezidentas liepą perdavė Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, argumentuodamas galimu draudimo taikyti įstatymą atgaline data pažeidimu.

    Naujajame variante pakeistas apmokestinamas laikotarpis: mokestis būtų skaičiuojamas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Ši korekcija tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo pakeistas ir įstatymo pavadinimas.

    Taip pat atsirado papildoma „lubų“ nuostata toms įmonėms, kurios ne gamina degalus, o juos parduoda: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. proporcingai mokestiniams metams tenkančio pelno arba grynojo rezultato. Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką mažesniems rinkos dalyviams.

    Tarifai, marža ir programos kaina

    Pagal įstatymą degalų gamintojams būtų taikomas 60 proc. tarifas nuo apmokestinamosios bazės, o ne gamintojams pardavėjams – 50 proc. Apmokestinamoji bazė apibrėžiama kaip pajamų perviršis virš to lygio, kuris būtų gautas taikant vadinamąją referencinę maržą.

    Referencinė marža siejama su 2025 metų istorine konkrečios įmonės degalų pardavimo marža, ją didinant 20 proc., tačiau nustatant ir minimalų 2 proc. slenkstį. Tokia konstrukcija pasirinkta siekiant apmokestinti ne įprastą verslo grąžą, o išskirtinį, rinkos sukrėtimų metu susidariusį „perteklinį“ pelną.

    Lenkijos finansų ministerija anksčiau skelbė, kad planuotos įplaukos siektų apie 900 000 000 eurų, o viso vartotojų apsaugos paketo Ceny Paliwa Niżej kaina – apie 1 200 000 000 eurų. Tai reiškia, kad vien viršpelnių mokesčio gali nepakakti visam paketui padengti, todėl lieka klausimas dėl papildomų finansavimo šaltinių.

    Įstatyme taip pat numatyta galimybė už finansus atsakingam ministrui, esant poreikiui, mažinti akcizą degalams poįstatyminiu aktu. Šis elementas suteiktų vykdomajai valdžiai daugiau lankstumo greitai reaguoti į kainų bangas, tačiau kartu kelia diskusijų dėl fiskalinės drausmės ir politinės atsakomybės.

    „Garantuoju, kad jei prezidentas pagaliau pasirašys iš naujo pateiktą įstatymą dėl viršpelnių, iš karto įgyvendinsime kitą CPN variantą, tai yra degalų kainų mažinimą“, – sakė Donald Tusk.

    Diskusijų epicentre išlieka rizika, kad įmonės dalį mokesčio naštos perkels vartotojams per kainas, todėl realus efekto mastas priklausys nuo konkurencijos rinkoje ir priežiūros mechanizmų. Kartu tai yra platesnės Europos tendencijos dalis: po 2022–2024 metų energetinių sukrėtimų daugelyje šalių buvo svarstomi arba taikyti laikini viršpelnių mokesčiai energijos ir iškastinio kuro sektoriams.