CP v2

Tag: Akcizas

  • Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija iš dalies atnaujina aplinkosauginį mokestį degalams, kuris taikomas dėl anglies dioksido emisijų daromos oro taršos. Numatoma, kad nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos mokestis benzinui, dyzelinui ir šildymui skirtam kurui sieks 25,90 euro už vieną anglies dioksido toną.

    Kitoms energijos rūšims tarifas nesikeičia. Žibalui, suskystintoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms, sunkiems mazutams, taip pat dujiniams ir kietiems degalams ir toliau bus taikomas 30,85 euro už toną anglies dioksido mokestis.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Valdžia aiškina, kad skirtingi tarifai parinkti įvertinus energijos produktų naudojimo paskirtį ir poveikį aplinkai, taip pat galimą įtaką galutiniams vartotojams. Sprendimą papildomai grindžia siekis, kad pokytis būtų kuo artimesnis kainų neutralumui degalinėse, nors galutinę kainą vis tiek lemia ir naftos produktų rinka, ir mokesčių struktūra.

    Laikinas mokesčio sustabdymas Slovėnijoje buvo patvirtintas 2026 metų kovo 23 dieną. Jo sugrąžinimą šiuo metu leido degalų didmeninių kainų kritimas, kuris suteikia erdvės koreguoti mokesčius nepadidinant galutinės kainos staigiu šuoliu.

    Benzinui mažinamas akcizas

    Kartu su aplinkosauginio mokesčio grąžinimu mažinamas ir akcizas bešviniam benzinui. Jis nustatomas 0,42625 euro už litrą, kai anksčiau siekė 0,47457 euro už litrą.

    Dyzelinui ir šildymui skirtam kurui akcizų tarifai nesikeičia ir lieka jau anksčiau sumažintame lygyje. Dyzelinui toliau taikomas 0,33000 euro už litrą akcizas, o šildymo kurui – 0,07875 euro už litrą.

    Kodėl tai svarbu?

    Tokie sprendimai rodo, kaip valstybės balansuoja tarp klimato politikos tikslų ir infliacijos bei pragyvenimo kaštų spaudimo. Aplinkosauginiai mokesčiai Europos Sąjungoje dažnai naudojami kaip priemonė mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jie paprastai derinami su akcizų ir kitų dedamųjų korekcijomis, kad rinkoje būtų išvengta staigių kainų šuolių.

    Praktikoje degalų kainas lemia keli sluoksniai: žaliavos ir perdirbimo kaštai, logistika, prekybos maržos, taip pat akcizai ir su emisijomis susieti mokesčiai. Todėl Slovėnijos pasirinktas modelis, kai vienas mokestis grąžinamas, o kitas mažinamas, yra bandymas išlaikyti prognozuojamą kainų dinamiką ir kartu nepaleisti iš rankų taršos mažinimo signalo.

  • Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje atnaujintos maksimalios degalų kainos: nuo ketvirtadienio vairuotojai degalinėse už litrą mokės daugiau. Trečiadienį benzino 95 kaina negalėjo viršyti apie 1,47 euro, benzino 98 – apie 1,61 euro, o dyzelino – apie 1,60 euro.

    Palyginimui, antradienį leistinos kainų ribos buvo šiek tiek kitokios: benzinas 95 siekė iki maždaug 1,47 euro, benzinas 98 – iki 1,59 euro, o dyzelinas – iki 1,62 euro už litrą. Tai rodo, kad kainų korekcijos vyksta beveik kasdien ir gali keistis į abi puses.

    Nuo kovo 31 dienos, kai pradėtos taikyti maksimalios kainos, leistinos ribos jau buvo spėjusios pasislinkti: tuomet benzinas 95 siekė iki maždaug 1,44 euro, benzinas 98 – iki 1,58 euro, o dyzelinas – iki maždaug 1,78 euro už litrą. Didžiausias kritimas nuo starto matomas dyzelino segmente.

    Didmeninės kainos kilo

    Vienas iš signalų, kodėl kainų lubos gali augti, yra didmeninių kainų pokytis. Skelbta, kad „Orlen“ ketvirtadienį didino didmenines kainas, o tai paprastai gana greitai persiduoda mažmenai, ypač kai rinka jautri naftos kainų ir logistikos svyravimams.

    Tuo pačiu maksimalios kainos nėra nustatomos „iš lubų“: jos remiasi formule, kuri įvertina vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje ir prie jos pridedamus mokesčius bei fiksuotą pardavimo maržą. Pagal taikomą mechanizmą marža sudaro 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro.

    Paketas pratęstas iki gegužės pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad vyriausybinis paketas Ceny Paliw Niżej bus pratęstas iki gegužės pabaigos. Į šį paketą įeina mažesni PVM ir akcizo tarifai bei kai kuriems degalams taikomos maksimalios kainos.

    „Iki gegužės pabaigos Ceny Paliw Niżej tikrai bus pratęstas. Kas bus toliau, dar vertinsime“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Taip pat nurodoma, kad iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai, kuriais PVM degalams sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizas laikinai sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo. Benzinui akcizas mažintas 0,29 zloto, dyzelinui – 0,28 zloto už litrą, tai yra atitinkamai apie 0,07 ir 0,06 euro.

    Kaip skelbiamos kainų lubos?

    Pagal galiojančią tvarką energetikos institucijos darbo dienomis skelbia naują pranešimą dėl maksimalios degalų kainos, o nustatyta riba įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei kainos paskelbiamos prieš šventines ar nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą ribą užtraukia sankcijas: numatoma bauda iki 1 mln. zloto, tai yra iki maždaug 230 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administracija.

    Vairuotojams tai reiškia, kad net ir esant kainų luboms, degalų kaina gali palaipsniui augti, jei kyla didmena arba keičiasi mokesčių aplinka. Artimiausios kainų kryptį Lenkijoje lems nauji kasdieniai pranešimai ir sprendimai dėl lengvatinių tarifų tęstinumo.

  • Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkijos vyriausybė nusprendė pratęsti programą CPN, kuria siekiama laikinai sumažinti degalų kainas vartotojams. Finansų ministras Andrzejus Domańskis žurnalistams patvirtino, kad dabartinės priemonės galios mažiausiai iki gegužės pabaigos, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos rinkoje ir biudžeto galimybių.

    CPN paketas apima kelias mokesčių lengvatas, kurios tiesiogiai veikia kainas degalinėse. Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat taikomos laikinos akcizo lengvatos. Tokios priemonės dažniausiai pasirenkamos tada, kai naftos kainų ir logistikos svyravimai ima greitai persiduoti į galutinę kainą vartotojams.

    Mokesčių mažinimas ir kainų lubos

    Be PVM ir akcizo korekcijų, Lenkijoje taikomas ir maksimalios degalų kainos mechanizmas: atsakinga institucija darbo dienomis skelbia atnaujinamus orientyrus, pagal kuriuos reguliuojamos kainų lubos. Praktikoje tai leidžia valdžiai greičiau reaguoti į staigesnius šuolius ir riboti kainų kilimą, nors tokie sprendimai paprastai turi aiškią kainą valstybės biudžetui.

    Akcizo mažinimas, apie kurį kalbama CPN kontekste, siejamas su Europos Sąjungos nustatytomis minimaliosiomis ribomis. Tai reiškia, kad erdvė papildomai mažinti mokesčius nėra neribota, todėl vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu priemonių reikėtų ilgiau nei kelis mėnesius.

    Biudžetui tai brangus sprendimas

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau viešai pripažino, kad programos tęstinumas yra didelis iššūkis valstybės finansams. Pasak jo, vyriausybė svarsto ir kitus instrumentus, įskaitant laikinas taisykles, kurios leistų dalį priemonių kaštų padengti iš energetikos bendrovių ar degalų rinkos dalyvių viršpelnių.

    Finansų ministerija taip pat yra užsiminusi apie planus stiprinti biudžeto pajamas iš viršpelnių apmokestinimo. Viešojoje erdvėje minėta, kad tarp bendrovių, kurios galėtų patekti į tokių priemonių taikymo lauką, yra ir „Orlen“, viena didžiausių regiono naftos perdirbimo bei degalų prekybos grupių.

    Kas gali lemti sprendimus toliau?

    Degalų kainas Europoje artimiausiais mėnesiais lems keli veiksniai: pasaulinė naftos pasiūla, perdirbimo pajėgumų apkrovos, sezoninis paklausos augimas bei geopolitinės įtampos, kurios gali didinti draudimo ir transporto sąnaudas. Vyriausybėms tai reiškia sudėtingą pasirinkimą tarp trumpalaikės pagalbos vairuotojams ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.

    Jei lengvatos būtų tęsiamos ilgiau, tikėtina, kad diskusijos dėl tikslinių kompensacijų ar papildomų sektoriaus mokesčių aštrės. Tokie sprendimai dažnai kelia klausimų dėl konkurencijos, investicijų aplinkos ir to, kiek ilgai valstybė gali amortizuoti kainų svyravimus, nepakenkdama viešųjų finansų balansui.

    „Iki gegužės pabaigos CPN bus pratęstas tikrai. Kas bus toliau, pamatysime“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.

  • „Orlen“ dar kartą mažina didmenines degalų kainas: ką tai gali reikšti kainoms degalinėse?

    „Orlen“ dar kartą mažina didmenines degalų kainas: ką tai gali reikšti kainoms degalinėse?

    Didmeninės kainos vėl traukiasi

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ šeštadienį dar kartą sumažino degalų didmenines kainas. Tai jau kelintas kainų koregavimas per vieną savaitę, todėl vairuotojai tikisi, kad atpigimas greičiau pasieks ir degalines.

    Pagal viešai skelbiamą didmeninį kainyną, dyzelinas Ekodiesel atpigo iki maždaug 1 410 eurų už kubinį metrą, o benzinas Eurosuper 95 – iki maždaug 1 270 eurų už kubinį metrą. Palyginti su ankstesne diena, tai atitinkamai apie 23 ir 12 eurų mažiau.

    Kodėl didmena svarbi vairuotojams

    Straipsnyje pabrėžiama, kad didmeninės kainos daro tiesioginę įtaką galutinėms kainoms degalinėse, nes iš jų skaičiuojamos vidutinės rinkos kainos. Nuo jų savo ruožtu priklauso ir valdžios skelbiamos maksimalios degalų kainos, kurios vėliau taikomos degalinėse.

    Maksimalios kainos paprastai atnaujinamos darbo dienomis, o savaitgaliui ir pirmadieniui galioja paskutinio darbo dieną paskelbtas dydis. Tai reiškia, kad didmeninės kainos pokyčiai ne visada iš karto matomi degalinių švieslentėse, ypač per savaitgalį.

    Maksimalios kainos ir mokesčiai

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje laikinai taikomas reguliavimo paketas, kuriuo ribojamos degalų kainos degalinėse. Maksimali kaina skaičiuojama prie vidutinės didmeninės kainos pridedant akcizą, vadinamąją kuro rinkliavą, prekybos maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio tarifų degalams ir sumažinto akcizo. Politikai viešai svarsto, ar tokias priemones tęsti, nes sprendimui įtaką daro biudžeto galimybės ir situacija tarptautinėse energijos žaliavų rinkose.

    Kas spaudžia kainas pasaulyje

    Degalų kainos regione priklauso ne tik nuo vietinės didmenos, bet ir nuo naftos bei gatavų naftos produktų kainų tarptautinėse biržose. Straipsnyje primenama, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose gali didinti kainų svyravimus, o tai greitai persiduoda tiekimo grandinei.

    Net ir krentant didmenai, galutinė kaina degalinėse gali keistis nevienodai: dalį laiko ją palaiko logistikos kaštai, degalinių maržos ir atsargų įsigijimo kaina. Vis dėlto keli nuoseklūs didmeninių kainų mažinimai dažniausiai sudaro prielaidas mažėjimui ir mažmenoje.

  • „Orlen“ ketvirtą kartą per savaitę mažino didmenines degalų kainas: ką tai reiškia vairuotojams

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ dar kartą sumažino didmenines degalų kainas – tai jau ketvirtas mažinimas per vieną savaitę. Tokie pokyčiai didmeninėje rinkoje paprastai tampa vienu iš signalų, pagal kuriuos degalinių tinklai sprendžia, ar yra erdvės atpiginti degalus prie kolonėlių.

    Skelbiama, kad šį kartą didmeninė dyzelino kaina sumažinta labiau nei benzino. Skaičiuojant iš pateiktų duomenų, dyzelinas atpigo maždaug 0,10 euro už litrą, o benzinas – apie 0,05 euro už litrą, jei kainų pokytį perskaičiuotume iš kubinio metro į litrus.

    Vis dėlto mažesnė didmeninė kaina dar nereiškia automatinio ir tokio paties kritimo degalinėse. Galutinę kainą lemia ne tik tiekėjų įkainiai, bet ir mokesčiai, logistika, degalinių marža bei tai, kokiomis kainomis degalai buvo įsigyti anksčiau.

    Maksimalios kainos degalinėse

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje degalinėse taikomos laikinos maksimalios kainos, įvestos per valstybės reguliavimo paketą. Maksimali kaina paprastai apskaičiuojama remiantis vidutine didmenine kaina, prie jos pridedant akcizą, kitus privalomus mokesčius, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Tokiu atveju kasdien arba reguliariai atnaujinamas maksimalus kainų lygis gali veikti kaip „lubos“, ribojančios, kiek degalai gali kainuoti degalinėse. Kartu tai reiškia, kad kai didmeninės kainos krinta, rinka spaudžiama koreguotis greičiau, nes reguliavimas tampa aiškia nuoroda vartotojams ir konkurentams.

    Mokesčių ir naftos kainų įtaka

    Degalų kainoms lemiamą įtaką daro naftos ir gatavų naftos produktų biržos kainos, kurios reaguoja į geopolitiką, tiekimo rizikas ir paklausos lūkesčius. Staigesni svyravimai dažnai pirmiausia matomi didmeninėje grandyje, o vėliau, su tam tikru vėlavimu, persiduoda mažmenai.

    Ne mažiau svarbūs ir mokesčiai: pridėtinės vertės mokesčio bei akcizo pokyčiai gali greitai pakeisti galutinę litro kainą net ir tuo atveju, jei žaliavos kaina pasaulyje juda priešinga kryptimi. Todėl vartotojams, vertinantiems kainų perspektyvą, svarbu stebėti ne tik naftos biržą, bet ir politinius sprendimus dėl mokestinės naštos.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu degalinių kainas labiausiai veikia didmeninės kainos ir konkurencija tarp tinklų, o vidutiniu laikotarpiu – naftos kainų kryptis ir valiutų kursai. Dėl to keturi didmeniniai mažinimai per savaitę yra ženklas, kad rinkoje susiformavo aiškesnis spaudimas kainoms žemyn, tačiau kiek ir kada tai pajus vairuotojai, priklausys nuo konkrečių degalinių kainodaros.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Nuo ketvirtadienio degalinėse mažėja maksimalios degalų kainos: ministras paskelbė naujus limitus benzinui 95, benzinui 98 ir dyzelinui. Sprendimas reiškia, kad leistinos kainų „lubos“ bus žemesnės nei galiojusios trečiadienį.

    Pagal paskelbtus limitus, benzino 95 litro kaina negalės viršyti maždaug 1,36 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,54 euro. Palyginimui, trečiadienį maksimalūs įkainiai buvo kiek didesni: atitinkamai apie 1,36 euro, 1,48 euro ir 1,55 euro už litrą.

    Kaip galioja kainų limitai?

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis oficialiame leidinyje ir įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis paprastai taikomas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

    Prekyba viršijant nustatytą kainos „lubų“ ribą užtraukia sankcijas: numatyta bauda iki maždaug 221 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administratorius, kuris gali tikrinti, ar degalinės laikosi nustatytų reikalavimų.

    Nuo ko priklauso maksimalios kainos?

    Maksimali degalų kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurioje įvertinama vidutinė didmeninė degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedami pagrindiniai mokesčiai. Taip pat įtraukiama fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Įtaką galutiniam limitui daro ir laikinos mokestinės priemonės: tam tikram laikotarpiui gali būti sumažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei koreguojamas akcizas. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sušvelninti staigių naftos kainų ir logistikos kaštų svyravimų poveikį vartotojams.

  • Lenkijoje brangsta benzinas: nuo antradienio keliamos kainų lubos, dyzelino limitas nesikeičia

    Lenkijoje nuo antradienio didinamos maksimalios benzino kainos degalinėse, rodo Energetikos ministerijos skelbiamas limitų atnaujinimas. Populiariausio 95 markės benzino litro „lubos“ kyla iki maždaug 1,52 euro, o 98 markės – iki maždaug 1,64 euro.

    Tuo metu dyzelino maksimali kaina nesikeičia ir lieka apie 1,71 euro už litrą. Tai reiškia, kad vairuotojams didžiausias pokytis artimiausią dieną laukia būtent benzino segmente, o dyzelinių automobilių savininkams situacija bent trumpuoju laikotarpiu išlieka stabili.

    Maksimalios kainos Lenkijoje nustatomos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina šalies rinkoje ir mokesčiais. Prie bazės pridedami akcizas, kuro rinkliava, nustatyta 0,30 zloto už litrą marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Energetikos ministerija tokius limitus skelbia darbo dienomis, o įsigalioja jie nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 213 000 eurų. Kontrolę vykdo Krajowa Administracja Skarbowa, todėl degalinėms kainodaros taisyklių nepaisymas gali virsti ne tik finansine našta, bet ir papildomais patikrinimais.

    Laikini mokesčių mažinimai

    Iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikini mokesčių pakeitimai, skirti švelninti degalų brangimą. Tarp jų – sumažintas PVM tarifas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Pagal galiojančias nuostatas akcizas benzino litrui sumažintas 0,29 zloto, o dyzelino – 0,28 zloto, tai yra iki mažiausio lygio, leidžiamo Europos Sąjungos taisyklėmis. Vis dėlto, net ir esant mokesčių lengvatoms, kainų limitai kasdien gali kisti priklausomai nuo didmeninių kainų dinamikos.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Praktiškai šie limitai nurodo didžiausią leistiną kainą, todėl realios kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, jei leidžia konkurencija ar tiekėjų sąlygos. Tačiau lubų kilimas paprastai signalizuoja, kad spaudimas kainoms didėti rinkoje išlieka, ypač benzino kategorijoje.

    Vairuotojams tai svarbu planuojant kasdienes išlaidas ir keliones, o vežėjams bei verslams – vertinant kuro sąnaudų riziką artimiausioms dienoms. Kadangi limitai atnaujinami dažnai, situacija gali keistis jau su kitu ministerijos skelbimu.

  • Ilgasis savaitgalis brangins degalus: Lenkija skelbia naujas maksimalias benzino ir dyzelino kainas

    Lenkijoje ilgojo savaitgalio laikotarpiu kyla maksimalios degalų kainos, kurias nustato Energetikos ministerija. Nuo penktadienio iki pirmadienio įsigalioja didesnės lubos benzinui ir dyzelinui, palyginti su ketvirtadienį galiojusiomis ribomis.

    Pagal ministerijos paskelbtas ribas, benzino 95 maksimali kaina siekia apie 1,47 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,58 euro, o dyzelino – apie 1,67 euro. Iki tol nustatytos maksimalios kainos buvo mažesnės: benzinas 95 siekė apie 1,43 euro, benzinas 98 – apie 1,54 euro, dyzelinas – apie 1,62 euro už litrą.

    Kaip nustatomos kainų lubos?

    Pagal galiojančią tvarką Energetikos ministerija kiekvieną darbo dieną skelbia pranešimą apie maksimalias degalų kainas. Šios lubos paprastai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, o jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje, prie jos pridedami mokesčiai ir nustatyti priedai. Į skaičiavimą įtraukiami akcizas, degalų mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir nustatyta prekybos marža, kuri šiame mechanizme siekia apie 0,07 euro už litrą.

    Ką reiškia prekybai ir vairuotojams?

    Prekyba degalais viršijant nustatytą maksimalią kainą laikoma pažeidimu, už kurį gali būti taikomos griežtos sankcijos. Už tokius pažeidimus numatyta bauda iki maždaug 220 000 eurų, o kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administracija.

    Kita kainų riba turėtų būti paskelbta pirmadienį ir apims kainas, kurios galiotų nuo antradienio. Tokie atnaujinimai trumpuoju laikotarpiu lemia, kad vairuotojai, planuojantys ilgesnes keliones, dažniau seka ne tik degalinių švieslentes, bet ir oficialius nustatomus limitus.

    Mokesčių lengvatos pratęstos iki gegužės vidurio

    Taip pat paskelbta, kad laikinai sumažintų degalų mokesčių galiojimas pratęstas: lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo tarifai benzinui bei dyzelinui taikomi ilgiau, nei planuota anksčiau. Naujas terminas pratęstas nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 15 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad valdžia siekia amortizuoti staigesnius kainų svyravimus vartotojams, nors trumpalaikiai padidėjimai per ilguosius savaitgalius vis tiek išlieka tikėtini dėl didesnės paklausos ir rinkos kainų dinamikos.

  • Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbijos vyriausybė nusprendė dar vienam mėnesiui pratęsti naftos ir naftos produktų, skirtų variklių kurui, eksporto draudimą. Priemonė galios iki birželio pabaigos ir apims dyzeliną, benziną bei žaliavinę naftą, nepriklausomai nuo to, kokiu transportu kroviniai būtų gabenami.

    Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti stabilų degalų tiekimą vidaus rinkoje ir sumažinti kainų šuolių riziką. Energetikos institucijų vertinimu, pasaulinėje rinkoje išliekantis neapibrėžtumas didina spaudimą šalies ekonomikai, o tiekimo grandinių sutrikimų trukmė vis dar sunkiai prognozuojama.

    Intervencija iš rezervų

    Kartu su eksporto ribojimu Serbija papildomai iš valstybinių rezervų į rinką išleido 30 000 tonų euro dyzelino. Skelbiama, kad sudėjus šį kiekį su anksčiau naftos bendrovių paleistais kiekiais, bendra rinkos intervencija siekia 65 000 tonų degalų.

    Tokio masto rezervų panaudojimas paprastai taikomas tada, kai valdžia siekia greitai padidinti pasiūlą ir amortizuoti trumpalaikius kainų svyravimus. Serbijos atveju tai derinama su administracinėmis priemonėmis, kurios riboja degalų nutekėjimą į užsienio rinkas.

    Mažinamas akcizas ir kaupiamos atsargos

    Serbija taip pat sumažino degalų akcizą 25 proc., taip siekdama pristabdyti kainų augimą galutiniams vartotojams. Tokie sprendimai trumpuoju laikotarpiu gali padėti stabilizuoti kainodarą, tačiau kartu mažina biudžeto pajamas ir didina poreikį itin tiksliai planuoti atsargų papildymą.

    Energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović teigė, kad privalomos naftos ir naftos produktų atsargos per pastaruosius ketverius metus padidėjo nuo 31 dienos vidutinio vartojimo iki 55 dienų. Pasak jos, nuo 2022 metais privalomos euro dyzelino ir benzino atsargos buvo padvigubintos.

    Tokios atsargos laikomos vienu svarbiausių energetinio saugumo instrumentų, ypač kai regiono šalys susiduria su staigiais kainų pokyčiais ir logistikos trikdžiais. Artimiausiomis savaitėmis rinkos dalyviai stebės, ar eksporto ribojimai ir rezervų išleidimas padės išlaikyti tiekimą bei kainų stabilumą iki vasaros piko.