CP v2

Tag: Akcizas

  • Tailandas svarsto didesnius mokesčius kinų elektromobiliams: taip bando apginti vietos gamybą

    Tailandas svarsto griežtinti apmokestinimą importuojamiems elektromobiliams ir taip pristabdyti vis didesnį pigių modelių srautą iš Kinijos. Šalies valdžia siekia sumažinti kainų karą, kuris spaudžia vietos surinkėjus ir ilgus metus Tailando rinkoje dominavusius Japonijos gamintojus.

    Pagal svarstomą planą būtų įvesta trijų lygių akcizo struktūra. Mažiausias tarifas būtų taikomas Tailande pagamintiems elektromobiliams, didžiausias – visiškai importuojamiems, o tarpinis – modeliams, kuriuose dalis komponentų importuojama, bet dalis sukuriama vietoje.

    Kas yra siūloma ir kodėl

    Tokiu diferencijavimu valdžia tikisi paskatinti gamintojus perkelti gamybą į Tailandą ir didinti vietinės tiekimo grandinės dalį. Kitaip tariant, lengvatos būtų siejamos ne vien su elektromobilio tipu, o su realiu ekonominiu indėliu šalyje.

    Šis posūkis reiškia politikos korekciją: ankstesniais metais Tailandas rėmėsi žemesnėmis importo kliūtimis, kad greičiau išaugintų elektromobilių pasiūlą ir pritrauktų naujas investicijas. Tačiau kiniškų elektromobilių kainos ir jų skaičiaus augimas sustiprino spaudimą vietos rinkai.

    Smūgis pramonei ir investicijų lenktynės regione

    Tailandas laikomas vienu svarbiausių automobilių gamybos centrų Pietryčių Azijoje. Automobilių pramonė sukuria apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto, joje dirba daugiau kaip pusė milijono žmonių, o eksportas yra viena svarbiausių ekonomikos atramų.

    Vis dėlto šalia vidaus rinkos iššūkių šalis turi ir regioninę konkurenciją dėl investicijų: elektromobilių gamyklas, baterijų projektus ir tiekėjų centrus aktyviai vilioja ir kitos Pietryčių Azijos valstybės. Todėl Tailando tikslas – ne tik riboti importą, bet ir nukreipti gamintojus į vietos surinkimą bei komponentų gamybą.

    Ką tai gali reikšti vairuotojams

    Jei didžiausi mokesčiai būtų pritaikyti visiškai importuojamiems elektromobiliams, dalis modelių galėtų brangti, o gamintojai būtų spaudžiami ieškoti vietinės gamybos sprendimų. Tuo pat metu tarpinis tarifas gali tapti kompromisu įmonėms, kurios nori greitai įžengti į rinką, bet dar nėra pasirengusios pilnam lokalizavimui.

    Galutiniai sprendimai dar priklausys nuo vyriausybės patvirtinimo ir konkrečių tarifų dydžių. Tačiau kryptis aiški: Tailandas nori, kad elektromobilių bumas reikštų ne tik daugiau importo, bet ir daugiau gamybos darbo vietų bei investicijų šalies viduje.

  • Lenkija kelia PVM kai kuriems gėrimams: nealkoholinis alus su sultimis brangs iki 23 proc.

    Lenkijos finansų ministerija planuoja suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus kai kuriems gėrimams ir panaikinti, jos teigimu, nepagrįstas lengvatas. Vyriausybės tikslas – uždaryti spragas, kai panašūs produktai apmokestinami skirtingai vien dėl sudėties ar pavadinimo.

    Apie būsimus pakeitimus viešai kalbėjo finansų viceministras Jarosławas Nenemanas. Jis atkreipė dėmesį į situaciją, kai nealkoholinis alus be priedų apmokestinamas 23 proc. PVM, o analogiškas gėrimas, papildytas sultimis, gali patekti į 5 proc. tarifą.

    „Norime kiek sutvarkyti kai kurių gėrimų PVM tarifus ir pašalinti dabartinius absurdus. Pavyzdžiui, nealkoholinis alus apmokestinamas 23 proc., o toks pats alus su sultimis – 5 proc. Sulyginsime tarifą iki 23 proc. ir tęsim šiuos veiksmus“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pagal ministerijos kryptį, mažesnis 5 proc. tarifas tokiems gėrimams būtų panaikintas, o taikomas standartinis 23 proc. PVM. Tai reikštų, kad dalis šiandien „maisto kategorijai“ priskiriamų mišrių gėrimų parduotuvėse gali pabrangti, jei verslas mokesčio padidėjimą perkelia į galutinę kainą.

    Viceministras taip pat nurodė, kad valstybė ketina atsisakyti lengvatų nealkoholiniams gėrimams, kurie parduodami pavadinimais ar pakuotėmis, primenančiomis alkoholinius produktus. Panašūs sprendimai numatomi ir energetiniams gėrimams su sultimis, jei jie dėl sudėties patenka į palankesnį tarifą.

    Be PVM korekcijų, Finansų ministerija rengia ir pokyčius alkoholio akcizų srityje. Viešai minėta, kad ankstesni planai didinti kai kurių gėrimų apmokestinimą buvo sustabdyti prezidento veto, tačiau naujame variante numatomas aiškesnis papildomų akcizo pajamų nukreipimas sveikatos apsaugos finansavimui.

    „Nors prezidentas vetavo akcizo didinimą šiems gėrimams, naujame pasiūlyme numatėme, kad papildomos akcizo pajamos tiesiogiai didintų sveikatos sistemos finansavimą. Tai atliepia prezidento argumentus dėl didesnių lėšų sveikatai“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pasak ministerijos atstovo, artimiausiu metu vyriausybė turėtų priimti įstatymo projekto paketą, kuriame šie sprendimai būtų įtvirtinti. Praktikoje tai reikštų, kad dalis rinkos dalyvių turės peržiūrėti produktų klasifikavimą, kainodarą ir ženklinimą, o pirkėjai pokyčius greičiausiai pajus per kainas lentynose.

  • Lenkija naikina 5 proc. PVM kai kuriems gėrimams: nealkoholinis alus su sultimis brangtų iki 23 proc.

    PVM suvienodinimas gėrimams

    Lenkijos Finansų ministerija ruošia kai kurių gėrimų PVM pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti skirtingus tarifus panašiems produktams. Viceministras Jarosławas Nenemanas spaudai aiškino, kad dabartinė sistema sukuria paradoksų, kai vieni gėrimai apmokestinami lengviau vien dėl sudėties ar pavadinimo.

    Kaip pavyzdys minimas nealkoholinis alus: jam taikomas standartinis 23 proc. PVM, tačiau analogiškas produktas su sulčių priedu kai kuriais atvejais patenka į lengvatinį 5 proc. tarifą. Ministerija ketina šią išimtį panaikinti ir tarifą suvienodinti iki 23 proc.

    „Šiek tiek sutvarkysime kai kurių gėrimų PVM tarifus, kad panaikintume dabartinius absurdus. Pavyzdžiui, nealkoholiniam alui taikomas 23 proc. PVM, o tam pačiam alui su sultimis – 5 proc. Suvienodinsime iki 23 proc. ir tęsime šiuos veiksmus“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Praktikoje tai reikštų, kad dalis gėrimų, kurie iki šiol buvo apmokestinami lengvatiniu tarifu, parduotuvėse gali pabrangti. Nors PVM mokėtojas yra verslas, dalis mokesčio pokyčio dažnai persiduoda galutinei kainai, ypač kai rinka turi ribotą galimybę sumažinti antkainius.

    Finansų ministerija taip pat planuoja peržiūrėti lengvatinio tarifo taikymą nealkoholiniams gėrimams, kurie pateikiami pavadinimais ar pakuotėmis, panašiomis į alkoholinius. Be to, užsimenama, kad analogiškas suvienodinimas gali paliesti ir kai kuriuos energinius gėrimus su sulčių priedu.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui

    Tokio pobūdžio PVM pakeitimai paprastai pristatomi kaip bandymas užtikrinti mokesčių neutralumą ir mažinti produktų klasifikavimo „pilkąsias zonas“. Gamintojams ir prekybininkams tai dažnai reiškia receptūrų, ženklinimo ir apskaitos peržiūrą, kad produktai būtų teisingai priskirti tarifų grupei.

    Vartotojams svarbiausia pasekmė būtų kainų pokytis produktų kategorijose, kurios iki šiol naudojosi 5 proc. tarifu. Jei tarifas didinamas iki 23 proc., vien mokesčio dalis galutinėje kainoje išauga reikšmingai, todėl net ir esant konkurencijai pabrangimo rizika išlieka.

    Planuojami ir kiti pakeitimai

    J. Nenemanas taip pat užsiminė apie planus keisti alkoholio apmokestinimą akcizu. Pasak jo, ankstesnę iniciatyvą buvo sustabdęs prezidento veto, tačiau naujame variante numatomi mechanizmai, kurie papildomas akcizo pajamas tiesiogiai nukreiptų sveikatos apsaugos finansavimui.

    Finansų ministerija teigia, kad artimiausiu metu Vyriausybė turėtų svarstyti įstatymo projektą, kuriame būtų įtvirtinti šie pakeitimai. Konkreti įsigaliojimo data ir galutinis taikymo sąrašas priklausys nuo teisėkūros proceso bei galutinių produktų apibrėžimų.

  • Savaitgalį degalai brangs nevienodai: benzinas kils, dyzelinas pigs – tokios numatytos lubos

    Savaitgalį ir pirmadienį degalų kainos degalinėse turėtų keistis nevienodai: benzinas brangs, o dyzelinas kiek pigs. Tai numatyta naujausiame Lenkijos energetikos ministro pranešime dėl maksimalių degalų kainų, taikomų trumpam laikotarpiui.

    Pagal paskelbtas lubas, benzino 95 kaina gali siekti iki maždaug 1,49 euro už litrą, benzino 98 – iki 1,67 euro, o dyzelino – iki 1,64 euro. Lyginant su penktadienio ribomis, benzino kainos kyla, o dyzelino – mažėja.

    Penktadienį maksimalios ribos buvo žemesnės benzinui ir kiek aukštesnės dyzelinui: benzinas 95 – apie 1,48 euro, benzinas 98 – apie 1,65 euro, dyzelinas – apie 1,65 euro už litrą. Tokie pokyčiai reiškia, kad savaitgalį didžiausią skirtumą vairuotojai greičiausiai pajus pildami benziną.

    Lenkijoje maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir papildomais mokesčiais. Į ją įtraukiami akcizas, vadinamasis kuro mokestis, fiksuota prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Ši sistema yra dalis priemonių paketo, kurio esmė – laikinai mažinti vartotojams tenkančią kainų naštą, kai energijos ištekliai rinkose brangsta. Paketas buvo atnaujintas ribotai ir numato, kad už degalų pardavimą virš nustatytos maksimalios kainos gali grėsti bauda iki maždaug 225 000 eurų.

    Vienas svarbiausių paketo elementų – laikinai sumažintas pridėtinės vertės mokestis degalams. Pagal galiojančias nuostatas, pridėtinės vertės mokesčio tarifas benzino ir dyzelino pardavimui sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc., tačiau tai yra terminuota priemonė, galiojanti iki rugpjūčio 31 dienos.

    Valstybės finansų institucijos anksčiau nurodė, kad viso paketo kaštai biudžetui yra reikšmingi, o vien tik laikinas pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas trumpam laikotarpiui kainuoja dešimtis milijonų eurų. Dėl to tolimesni sprendimai paprastai siejami su naftos kainų dinamika, didmeninių kainų tendencijomis ir biudžeto galimybėmis.

    Kitas atnaujinimas dėl maksimalių kainų numatomas pirmadienį, kai bus paskelbtos ribos antradieniui. Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojams verta sekti ne tik švieslentes degalinėse, bet ir oficialius pranešimus, nes trumpalaikiai svyravimai gali būti ryškesni nei įprastai.

  • Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje šią savaitę fiksuojamas degalų brangimas, nors abi šalys taiko kainų reguliavimo priemones. Kroatijos Vyriausybė rugpjūčio 18 dieną pratęsė degalų kainų reguliavimą, o Slovėnija patvirtino didžiausias leistinas mažmenines kainas už automagistralių ir greitkelių ribų.

    Kroatijoje, palyginti su ankstesniu septynių dienų laikotarpiu, sumažintos reguliuojamos antkainių ribos. Dyzelinui jos apkarpytos 0,01 euro už litrą, o vadinamajam mėlynajam dyzelinui – 0,02 euro už litrą.

    Akcizų tarifai šiuo sprendimu nebuvo keičiami, tačiau šalis ir toliau taiko mažesnius akcizus nei iki energetikos krizės laikotarpio. Skelbiama, kad bešviniam benzinui akcizas yra sumažintas iš viso 0,09 euro už litrą, o dyzelinui – 0,07 euro už litrą.

    Kroatijos institucijos nurodo, kad maksimalios mažmeninės kainos skaičiuojamos pagal praėjusio septynių dienų laikotarpio bazinę iškastinio kuro kainą, taikant nustatytas antkainių lubas. Benzinui antkainis ribojamas iki 0,1435 euro už litrą, dyzelinui – iki 0,1045 euro už litrą, o mėlynajam dyzelinui – iki 0,0236 euro už litrą.

    Taip pat nustatytos suskystintų naftos dujų kainų ribos: propano ir butano mišiniui balionuose – iki 0,9037 euro už kilogramą, o didesnėse talpyklose – iki 0,4416 euro už kilogramą. Naujoji tvarka Kroatijoje galios iki rugpjūčio 24 dienos.

    Pagal patvirtintas kainas Kroatijoje benzinas kainuos 1,63 euro už litrą, dyzelinas – 1,80 euro už litrą, o mėlynasis dyzelinas – 1,27 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuos 1,24 euro už kilogramą, o balionuose – 1,81 euro už kilogramą.

    Kroatijos skaičiavimu, be valstybės priemonių kainos būtų aukštesnės: benzinas siektų 1,78 euro už litrą, dyzelinas – 2,01 euro už litrą, mėlynasis dyzelinas – 1,36 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuotų 1,35 euro už kilogramą, o balionuose – 2,05 euro už kilogramą.

    Slovėnijoje rugpjūčio 18–24 dienomis nustatytos maksimalios leistinos mažmeninės kainos už automagistralių ir greitkelių ribų. Standartinio benzino NMB-95 kaina bus 1,582 euro už litrą, standartinio dyzelino – 1,857 euro už litrą.

    Be to, Slovėnijoje patvirtinta ir šildymo kuro kainų riba: šildymo alyva ELKO kainuos 1,470 euro už litrą. Šie skaičiai aktualūs gyventojams, kurie šildymo sezonui atsargas planuoja iš anksto, nes kainos vasaros pabaigoje dažnai tampa indikatoriumi, kokių sąnaudų galima tikėtis rudenį.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų lubos paprastai veikia kaip amortizatorius: jos gali pristabdyti staigius šuolius, tačiau ne visada sustabdo bendrą brangimo kryptį, kai didėja bazinės žaliavų kainos ir logistikos kaštai. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir taikant reguliavimą verta sekti savaitinius kainų atnaujinimus ir planuoti degalų pirkimą tada, kai įsigalioja palankesnis perskaičiavimas.

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.

  • Degalų kainų lubos Lenkijoje nesikeičia: kiek nuo trečiadienio mokės už benziną ir dyzeliną

    Lenkijos Energetikos ministerija paskelbė trečiadienio degalų kainų lubas, kurios degalinėse turi galioti kaip maksimalūs tarifai. Pagal pranešimą, nustatytos ribos sutampa su ankstesnės dienos limitais, todėl staigių pokyčių vairuotojai neturėtų pajusti.

    Nurodyta, kad benzino 95 kaina negali viršyti maždaug 1,41 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,53 euro, o dyzelino – apie 1,48 euro. Šios sumos perskaičiuotos iš zlotų, taikant apytikrį 4,55 zloto už eurą kursą.

    Maksimalios kainos Lenkijoje skelbiamos darbo dienomis, o naujai paskelbtas limitas įsigalioja nuo kitos dienos. Jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, ta pati riba paprastai galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Pardavimas viršijant nustatytas lubas gali užtraukti griežtas sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių ir muitų institucijos. Pranešimuose taip pat akcentuojama, kad baudos gali siekti iki maždaug 219 800 eurų, todėl degalinių tinklai privalo operatyviai prisitaikyti.

    Kas lemia kainų lubas?

    Ministerija aiškina, kad maksimalios kainos skaičiuojamos pagal įstatyme apibrėžtą formulę. Joje remiamasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje, prie jos pridedami mokesčiai ir rinkliavos, taip pat nustatyta fiksuota prekybos marža, o galiausiai pritaikomas pridėtinės vertės mokestis.

    Didelę įtaką galutinei lubų reikšmei daro mokesčių pokyčiai. Tekste primenama, kad iki gegužės 31 dienos Lenkijoje galiojo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams ir sumažintas akcizas, todėl maksimalios kainos buvo nustatomos atsižvelgiant į šiuos laikinus sprendimus.

    Kontekstas svarbus ir vartotojams, nes kainų lubos ne visada reiškia realią vidutinę rinkos kainą, o veikiau nustato viršutinę ribą. Praktikoje kai kurios degalinės gali taikyti ir mažesnes kainas, ypač stipresnės konkurencijos regionuose ar vykdydamos trumpalaikes akcijas.

  • Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinantis priemonių paketas greičiausiai bus pratęstas. Sprendimas svarstomas dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos kainoms, kuris jau atsispindėjo degalinių švieslentėse.

    Ministras apie tai kalbėjo ekonomikos forume, pabrėždamas, kad Vyriausybė stebi situaciją rinkose ir vertina poreikį išlaikyti reguliavimą. Jo teigimu, pastarosiomis dienomis matyti ženklų, kad „Brent“ rūšies naftos kaina krinta, tačiau neapibrėžtumas išlieka.

    „Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ greičiausiai bus pratęstas“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Anot ministro, jei priemonės bus tęsiamos, jos ir toliau būtų pratęsiamos trumpais intervalais, dažniausiai po dvi savaites. Toks modelis, pasak jo, leidžia finansų ministerijai išlaikyti lankstumą ir reaguoti į staigius pokyčius naftos ir degalų didmeninėse rinkose.

    Kartu A. Domańskis priminė, kad priemonės yra brangios valstybės finansams. Jo teigimu, programa mokesčių mokėtojams per mėnesį kainuoja apie 1,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 370 mln. eurų, todėl kiekvienas pratęsimas vertinamas ir per biudžeto tvarumo prizmę.

    „Tai nėra mažos sumos, todėl paketą tęsime tiek, kiek reikės, bet turime prisiminti ir biudžeto apribojimus“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kaip veikia kainų ribojimas?

    Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ Lenkijoje įvestas 2026 metais kovo 31 dieną. Jis apima maksimalias degalų kainas degalinėse, kurios apskaičiuojamos pagal formulę, įvertinant vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje, akcizą, vadinamąjį kuro mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir prekybos maržą.

    Maksimalios kainos skelbiamos oficialiame valstybės leidinyje kiekvieną darbo dieną, o įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija, kuri tikrina, ar degalinės laikosi nustatytų lubų. Už taisyklių nesilaikymą numatytos didelės sankcijos, kurios gali siekti iki 1 mln. zlotų, tai yra apie 230 000 eurų.

    Mokesčiai ir įtaka vartotojams

    Iki 2026 metais gegužės 31 dienos Lenkijoje taip pat galioja papildomos laikinos mokestinės priemonės, skirtos mažinti galutinę kainą vairuotojams. Tarp jų – pridėtinės vertės mokesčio mažinimas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat akcizo sumažinimas iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės.

    Ekonomistų vertinimai dėl tokių priemonių dažnai išsiskiria: vieni akcentuoja infliacijos ir socialinės įtampos mažinimą, kiti – didelę fiskalinę kainą ir riziką, kad reguliavimas iškraipo rinkos signalus. Dėl to Vyriausybei tenka derinti trumpalaikę pagalbą vartotojams su ilgalaikiu biudžeto stabilumu.

    Sprendimas dėl paketo pratęsimo, kaip rodo ministro pasisakymai, priklausys nuo naftos kainų dinamikos, tiekimo rizikų ir biudžeto galimybių. Artimiausios savaitės parodys, ar kritusios didmeninės kainos leis atsisakyti reguliavimo, ar jis taps ilgesnio laikotarpio priemone.

  • Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje pirmadienį galiojo atnaujintos maksimalios degalų kainos, o Energetikos ministerija antradienį turėjo paskelbti naujas ribas, kurios įsigalioja nuo kitos dienos. Ši tvarka taikoma laikinai, ją įvedus pagal reguliavimo paketą CPN, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą.

    Pagal tuo metu galiojusias „lubas“, 95 markės benzino litras negalėjo kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,59 euro. Palyginti su keliomis dienomis anksčiau, maksimalios kainos buvo nežymiai sumažintos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pirmadienį teigė, kad CPN paketas greičiausiai bus pratęstas, nes rinkose fiksuojami palankesni signalai, įskaitant mažėjančią „Brent“ naftos kainą. Pasak ministro, sprendimas dėl pratęsimo vertinamas pragmatiškai, atsižvelgiant ir į biudžeto ribas.

    „Vyksta analizės, o po savaitgalio matome gana pozityvią įvykių eigą. Matome, kad šiandien krenta „Brent“ kainos, todėl tikėtina, kad tokio pratęsimo reikės“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministro aiškinimu, paketas paprastai pratęsiamas dviejų savaičių laikotarpiui, kad valdžia galėtų lanksčiai reaguoti į situaciją rinkose. Jis taip pat priminė, kad programa mokesčių mokėtojams kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl sprendimai turi būti derinami su valstybės finansinėmis galimybėmis.

    Kaip nustatomos degalų kainų „lubos“?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei nustatytais priedais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis degalų mokestis, taip pat fiksuota mažmeninės prekybos marža – 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro, ir PVM.

    Lenkijoje taip pat buvo taikomos laikinos mokestinės lengvatos degalams – mažintas PVM tarifas ir akcizas iki mažiausio leidžiamo lygio pagal Europos Sąjungos taisykles. Toks derinys, kartu su kainų „lubomis“, buvo pasirinktas kaip priemonė amortizuoti svyravimus pasaulinėse naftos rinkose ir sumažinti spaudimą vartotojų išlaidoms.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai?

    Maksimali kaina įsigalioja nuo kitos dienos po jos paskelbimo, o prieš šventines dienas ar savaitgalius gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai. Už degalų pardavimą brangiau nei leidžiama numatytos baudos, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Pratęsus CPN paketą, vairuotojams tai reikštų didesnį kainų nuspėjamumą artimiausiomis savaitėmis, tačiau galutinis efektas priklauso nuo didmeninių kainų ir naftos rinkos krypties. Jei pasaulinės naftos kainos vėl imtų kilti, kainų „lubos“ taptų jautriu klausimu tiek degalinių pelningumui, tiek valstybės biudžetui.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Antradienį degalinių kainų lubos bus mažesnės nei pirmadienį, rodo Energetikos ministerijos paskelbtas naujausias pranešimas. Pagal nustatytus limitus litras 95 markės benzino negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,44 euro, 98 markės benzino – apie 1,56 euro, o dyzelino – apie 1,51 euro.

    Palyginti su pirmadieniu, visi maksimalūs tarifai mažėja. Dieną prieš tai 95 benzino riba siekė apie 1,45 euro už litrą, 98 benzino – apie 1,57 euro, dyzelino – apie 1,53 euro.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos reikšmingos sankcijos. Už prekybą brangiau nei leidžiama gali grėsti bauda iki maždaug 225 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Ministerija taip pat primena, kad kainų lubos apskaičiuojamos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir mokesčiais. Į galutinę ribą įtraukiami akcizas, vadinamasis kuro mokestis, fiksuota prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Pastaruoju laikotarpiu degalų kainas vartotojams dar labiau veikia ir mokesčių pakeitimai. Taikomos laikinos priemonės, mažinančios PVM tarifą degalams ir akcizo naštą, todėl kainų lubų dinamika priklauso ne tik nuo naftos ir didmeninių kainų, bet ir nuo mokestinės aplinkos.