Tag: Akcizas

  • Lenkija skelbia naujas degalų kainų lubas: benzinas ir dyzelinas turėtų pigti

    Lenkijoje vairuotojų laukia dar vienas pokytis degalinių švieslentėse – energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios yra mažesnės nei galiojančios trečiadienį.

    Remiantis trečiadienį paskelbtu pranešimu, ketvirtadienį litras 95 markės benzino turėtų kainuoti ne daugiau kaip 5,97 zloto, 98 markės benzino – 6,62 zloto, o dyzelino – 7,30 zloto.

    Palyginimui, trečiadienį Lenkijoje maksimalios kainos buvo aukštesnės: 95 markės benzinas – iki 5,99 zloto, 98 markės – iki 6,64 zloto, o dyzelinas – iki 7,57 zloto.

    Taip pat nurodoma, kad kitas energetikos ministro pranešimas dėl maksimalių degalų kainų turi būti paskelbtas ketvirtadienį, lapkričio 19 dieną, ir jame bus nustatytos kainos penktadieniui.

    Programos tikslas – riboti kainų augimą

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra viena iš priemonių programoje „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) – tai jau trečioji jos dalis. Programos tikslas – apriboti degalų kainų kilimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas pradėtas taikyti įsigaliojus daliai nuostatų, susijusių su įstatymu dėl mokesčio už neeilinius (viršpelnio) degalų įmonių pelnus. Skelbiama, kad prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl vėlesnės kontrolės.

    Už maksimalių degalų kainų nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zlotų.

    Mokesčiai ir laikinos lengvatos

    Įstatymas atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir pridėtinės vertės mokestį degalams. Šių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauju mokesčiu, taikomu degalų koncernams, kurie uždirba virš vidutinių pelnų.

    Pagal valdžios planus visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zlotų.

    Naujos nuostatos numato 60 proc. mokestį nuo papildomų pelnų, gautų parduodant skystuosius degalus. Šis mokestis apimtų neeilinius pelnus, uždirbtus nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, degalų gamybos įmonėms ir subjektams, turintiems licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Ankstesnės CPN paketo dalys

    Pirmoji CPN programos dalis buvo įvesta šių metų kovo pabaigoje kaip reakcija į brangstančią naftą, siejamą su JAV ir Izraelio karu su Iranu. Tuomet laikinai buvo sumažinti PVM ir akcizas benzinui bei dyzelinui, taip pat įvestas ministro skelbiamas kainų lubų mechanizmas.

    Ši pirmoji priemonių dalis galiojo iki birželio pabaigos, o akcizo mažinimas – iki birželio vidurio. Antroji programos dalis buvo taikyta vasarą, nuo rugpjūčio 17 iki 31 dienos, tačiau be akcizo mažinimo.

  • Lenkijoje nuo lapkričio 13-osios mažėja degalų kainų „lubos“: atpigs benzinas ir dyzelinas

    Lenkijos vairuotojams prieš savaitgalį žadama pigesnė kelionė į degalinę – nuo penktadienio, 2026 metų lapkričio 13 dienos, mažinamos maksimalios benzino ir dyzelino kainos.

    Naujus, žemesnius kainų limitus paskelbė Energetikos ministerija. Apie sprendimą pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

    Pagal ketvirtadienį paskelbtą pranešimą, benzino 95 maksimalus įkainis mažėja iki 6,06 zloto už litrą, kai iki tol riba siekė 6,10 zloto.

    Pokyčiai palies ir kitus degalų tipus. Dalis vairuotojų realų kainų skirtumą pajus jau artimiausiomis dienomis, nes naujieji limitai taikomi visą parą.

    Pinga ir 98 benzinas, ir dyzelinas

    Brangesnio 98 markės benzino maksimalus įkainis taip pat mažinamas – nuo 6,70 iki 6,68 zloto už litrą.

    Didžiausias sumažėjimas numatytas dyzelinui: maksimalus tarifas krenta nuo 7,66 iki 7,54 zloto už litrą.

    Skelbiama, kad kitas ministerijos pranešimas dėl savaitgalio kainų ribų bus paskelbtas penktadienį.

    Programos CPN tikslas – mažesnės kainos degalinėse

    Kainų „lubos“ – dalis trečiosios programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) dalies, kuria siekiama sumažinti degalų brangimo poveikį gyventojų biudžetams.

    Programą Lenkija pradėjo 2026 metų kovo pabaigoje, reaguodama į naftos kainų šuolį, siejamą su įtampa Artimuosiuose Rytuose. Antroji programos dalis vyko rugpjūtį, o dabartinė, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki metų pabaigos.

    Nurodoma, kad paketas remiasi mažesniu PVM degalams (nuo 23 iki 8 proc.), akcizo mažinimu ir nuolatine kainų stebėsena.

    Už limitų nesilaikymą – iki milijono zloto bauda

    Degalinių savininkai įpareigoti laikytis nustatytų maksimalių įkainių. Už degalų pardavimą virš nustatyto limito gresia administracinės sankcijos.

    Skelbiama, kad bauda už reikalavimų ignoravimą gali siekti iki 1 mln. zlotų, o kontrolės institucijos reguliariai tikrina degalines.

    Tuo pat metu nurodoma, kad iki šiol patikrinimų metu nustatyta kelios dešimtys pažeidimų atvejų, nors dauguma degalinių kainų ribojimo laikosi.

    Iš kur finansuojamas degalų pigimas?

    Mokesčių mažinimo kaštus planuojama dengti iš naujos įmokos – 60 proc. mokesčio nuo „viršpelnio“, taikomo degalų sektoriaus bendrovėms.

    Šis mokestis apima papildomas pajamas, gautas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, o apmokestinimo bazė siejama su 2025 metų referencine marža.

    Nurodoma, kad įstatymą pasirašė prezidentas, tačiau jis kartu perduotas Konstituciniam Tribunolui vėlesnei kontrolei. Kol kas taisyklės galioja, o CPN mechanizmas, valdžios teigimu, turi realų poveikį degalų kainoms degalinėse.

  • Lenkijoje prieš savaitgalį mažėja degalų kainų lubos: benzinas ir dyzelinas pigs nuo penktadienio

    Lenkijoje prieš savaitgalį mažėja degalų kainų „lubos“ – nuo penktadienio nustatytos mažesnės maksimalios benzino ir dyzelino kainos degalinėse.

    Kaip skelbiama Energetikos ministro ketvirtadienį paskelbtame pranešime, litras benzino 95 nuo penktadienio turėtų kainuoti ne daugiau kaip 6,06 zl, benzino 98 – 6,68 zl, o dyzelino – 7,54 zl.

    Šie limitai yra mažesni nei ketvirtadienį galiojusios maksimalios kainos. Tuomet benzino 95 viršutinė riba siekė 6,10 zl už litrą, benzino 98 – 6,70 zl, o dyzelino – 7,66 zl.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad kitas Energetikos ministro skelbimas dėl maksimalios degalų kainos bus paskelbtas penktadienį – jame bus nustatytos kainos šeštadieniui, sekmadieniui ir pirmadieniui.

    Kodėl taikomos kainų „lubos“?

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra vienas iš programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) elementų, kuriuo siekiama riboti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas susietas su dalies nuostatų įsigaliojimu įstatyme dėl vadinamojo „viršpelnių“ mokesčio degalų sektoriaus įmonėms. Prezidentas įstatymą pasirašė ir kartu kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą dėl jo kontrolės po įsigaliojimo.

    Už nustatytų maksimalių kainų nesilaikymą gali būti numatyta bauda iki 1 mln. zl.

    Viršpelnių mokestis ir akcizo bei PVM mažinimas

    Įstatymas taip pat atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM skystiesiems degalams. Nurodoma, kad šios priemonės turėtų būti finansuojamos iš naujo mokesčio degalų koncernams, gaunantiems viršvidutinius pelnus.

    Pagal vyriausybės prielaidas visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    Naujos taisyklės numato 60 proc. mokestį nuo perteklinių pelnų, gautų iš prekybos skystaisiais degalais. Jis apimtų laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos įmonėms, užsiimančioms degalų gamyba, ir subjektams, turintiems licenciją prekiauti degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų perteklinės pajamos, viršijančios istorinę 2025 metų maržą, padidintą 20 proc. Numatyta ir minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pajamų arba grynojo pelno.

    CPN paketas: kada pradėtas taikyti?

    Pirmoji CPN paketo versija buvo įvesta kovo pabaigoje kaip atsakas į brangusią naftą dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Tuomet buvo laikinai mažinamas PVM ir akcizas benzinui bei dyzelinui, taip pat įvestas ministro skelbiamas maksimalios kainos mechanizmas.

    Pirmasis etapas galiojo iki birželio pabaigos, o akcizo sumažinimas – iki birželio vidurio. Antrasis CPN etapas buvo taikytas rugpjūčio 17–31 dienomis, tačiau be akcizo mažinimo.

  • Lenkijoje nuo šeštadienio atpigo degalai: 95 benzinas ir dyzelinas – po 8 grašius, 98 – 13

    Lenkijoje nuo šeštadienio įsigaliojo naujos maksimalios degalų kainos – dauguma jų sumažėjo keliais grašiais už litrą.

    Kaip nurodoma paskelbtame pranešime, 95 oktanų benzinas gali kainuoti ne daugiau kaip 6,12 zl, dyzelinas – 7,83 zl, o 98 oktanų benzinas – 6,80 zl.

    Lyginant su penktadieniu, 95 benzinas ir dyzelinas atpigo po 8 grašius, o 98 benzino kaina sumažėjo dar labiau – 13 grašių.

    Šios maksimalios kainos galios iki pirmadienio imtinai, o tą pačią dieną turi būti paskelbtas naujas pranešimas su kainomis antradieniui.

    Kas numatyta „CPN“ pakete

    Maksimalių kainų skelbimas yra viena iš trečiosios „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) paketo dalių. Šio paketo tikslas – riboti degalų kainų augimą degalinėse ir mažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas pradėtas taikyti įsigaliojus daliai teisės aktų, susijusių su mokesčiu nuo neįprastai didelio pelno, kurį uždirba degalų sektoriaus įmonės.

    Skelbiama, kad Lenkijos prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu jį perdavė Konstituciniam Tribunolui vėlesnei kontrolei.

    Baudos ir planuojamas mokesčių mažinimas

    Už maksimalios kainos nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zl.

    Įstatymas taip pat atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM skystiems degalams. Šių priemonių finansavimas numatytas iš naujos rinkliavos, taikomos įmonėms, gaunančioms viršįprastą pelną.

    Pagal vyriausybės planą visas degalų kainų paramos paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    60 proc. mokestis nuo viršpelnio

    Naujos nuostatos numato 60 proc. mokestį nuo viršpelnio, gauto parduodant skystus degalus. Jis būtų taikomas neįprastam pelnui, uždirbtam nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų pajamų perviršis, viršijantis istorinę 2025 metų maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatyta minimali 2 proc. referencinė marža.

    Įmonėms, kurios degalų negamina, nustatyta papildoma riba – mokesčio dydis negalėtų viršyti 50 proc. pajamų ar grynojo pelno.

    Primenama, kad pirmoji CPN paketo dalis buvo įvesta kovo pabaigoje, reaguojant į brangstančią naftą dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Vasarą, rugpjūčio 17–31 dienomis, taikyta antroji programos dalis – jau be akcizo mažinimo.

  • Lenkijoje nuo ketvirtadienio mažėja maksimalios degalų kainos: 95 benzinui – iki 6,29 zl

    Lenkijos vairuotojai nuo ketvirtadienio galės tikėtis kiek mažesnių degalų kainų – vyriausybė dar kartą mažina maksimalias leistinas kainas degalinėse.

    Nuo šios dienos litras 95 markės benzino Lenkijoje negalės kainuoti daugiau nei 6,29 zl, o dyzelino – daugiau nei 7,97 zl. Taip pat nustatyta, kad 98 markės benzino kaina negalės viršyti 7,10 zl už litrą.

    Skelbiama, kad tai yra kainų „lubos“ – nė viena degalinė Lenkijoje neturi teisės parduoti degalų brangiau nei nustatytas maksimalus tarifas. Tuo pat metu degalinės gali taikyti ir mažesnes kainas, jei randa galimybių sumažinti sąnaudas.

    Už nustatytų taisyklių pažeidimą, kai degalai parduodami brangiau nei leidžiama, numatytos finansinės baudos – jos gali siekti iki 1 mln. zl.

    Naujos maksimalios kainos degalinėse

    Pagal naujausią sprendimą, 95 markės benzino „lubos“ nustatytos ties 6,29 zl už litrą – tai yra 8 grašiais mažiau nei trečiadienį.

    98 markės benzinas atpigo labiau: jo maksimali kaina sumažinta 14 grašių iki 7,10 zl už litrą.

    Dyzelino maksimalios kainos taip pat sumažintos 8 grašiais – iki 7,97 zl už litrą.

    Kas lemia kainų mažinimą?

    Degalų kainų mažinimas siejamas su vyriausybės programa „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) – tai jau trečioji jos versija.

    Programos kontekste minimas ir prezidento Karolio Nawrockio pasirašytas įstatymas dėl mokesčio nuo neįprastai didelio degalų bendrovių pelno. Nors dokumentas kartu perduotas Konstituciniam Tribunolui, įstatymo įsigaliojimas nebuvo sustabdytas.

    Pirmą kartą CPN paketas pradėtas taikyti 2026 metų kovą – kaip reakcija į brangstančią naftą, kuri, kaip nurodoma, kilo dėl ginkluoto konflikto tarp JAV ir Izraelio bei Irano.

    Naujas mokestis degalų sektoriui

    Vienas svarbiausių mechanizmo elementų – nauja 60 proc. dydžio įmoka nuo „viršpelnių“, kuriuos gauna degalų koncernai. Ji taikoma pelnui, uždirbtam nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, ir apima tiek gamintojus, tiek importuotojus.

    Skaičiavimo principas siejamas su pajamų perviršiu, viršijančiu istorinę 2025 metų maržą, padidintą 20 proc. Nurodoma, kad būtent iš šių lėšų finansuojamas laikinas PVM ir akcizo tarifų mažinimas, leidžiantis nustatyti žemesnes kainų „lubas“ degalinėse.

    Taip pat skelbiama, kad pagal vyriausybės vertinimus visas paketas biudžetui turėtų kainuoti apie 5 mlrd. zl ir būti taikomas iki 2026 metų pabaigos. Kitas pranešimas su penktadienio kainomis turėtų būti paskelbtas lapkričio 5 dieną.

  • Lenkijoje trečiadienį mažėja maksimalios degalų kainos: pigiau ir benzinas, ir dyzelinas

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas trečiadieniui – jos bus mažesnės nei galiojančios antradienį.

    Pagal antradienį paskelbtą pranešimą, litras benzino 95 kainuos ne daugiau kaip 6,37 zl, benzino 98 – 7,24 zl, o dyzelino – 8,05 zl.

    Palyginimui, antradienį nustatytos maksimalios kainos buvo aukštesnės: benzino Pb95 – 6,45 zl už litrą, Pb98 – 7,31 zl, dyzelino – 8,14 zl.

    Toks ribojimas yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama pristabdyti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas, tačiau kartu numatoma ir griežta kontrolė už nustatytų lubų nesilaikymą.

    Už kainų nesilaikymą – baudos iki 1 mln. zl

    Pranešime nurodoma, kad už maksimalios kainos reikalavimų nepaisymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zl.

    Degalų kainų „lubos“ įvardijamos kaip dalis jau trečiosios paketo „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) versijos, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą ir mažinti tankavimo kaštus.

    Kaip planuojama finansuoti priemones

    Mechanizmas buvo įvestas po to, kai įsigaliojo dalis nuostatų, susijusių su įstatymu dėl įmonių, gaunančių viršpelnius iš degalų sektoriaus, apmokestinimo. Prezidentas šį įstatymą pasirašė, tačiau kartu perdavė jį Konstituciniam Teismui vėlesnei kontrolei.

    Įstatymas atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM degalams, o tokių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauja įmoka, taikoma degalų koncernams, uždirbantiems virš vidutinio lygio.

    Pagal Vyriausybės prielaidas, visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    Numatytas 60 proc. mokestis nuo „viršpelnių“

    Naujose nuostatose įtvirtintas 60 proc. mokestis nuo perteklinio pelno, gauto parduodant skystuosius degalus. Jis apimtų „nepaprastąjį“ pelną, gautą nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Apmokestinimas būtų taikomas degalų gamyba užsiimančioms įmonėms ir subjektams, turintiems licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų pajamų perviršis virš lygio, apskaičiuoto pagal 2025 metais pasiektą istorinę maržą, ją padidinus 20 proc. Įstatymų leidėjas taip pat numatė minimalią 2 proc. referencinę maržą.

    Įmonėms, kurios negamina degalų, įtvirtinta papildoma riba: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. jų pajamų arba grynojo pelno.

    Kitas pranešimas dėl maksimalių degalų kainų turėtų būti paskelbtas lapkričio 4 dieną – jame bus nustatytos kainos ketvirtadieniui.

  • Lenkijoje įsigaliojo naujas mokestis: naftos ir degalų koncernams – milijardinės įmokos

    Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, įvedantis mokestį nuo vadinamųjų viršpelnų, kuriuos degalų sektoriaus įmonės uždirbs parduodamos skystuosius degalus. Finansų ministerija skaičiuoja, kad biudžetas iš šio mokesčio gali gauti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Naujasis reguliavimas numato 60 proc. tarifą viršpelnui, apskaičiuojamam pagal pardavimo pajamų perviršį, palyginti su istorine marža. Mokestis bus taikomas laikotarpiu nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Pagal įstatymą, atskaitos tašku laikoma 2025 metais fiksuota marža, papildomai didinama 20 proc., o minimali referencinė marža nustatoma 2 proc. Kartu įtvirtintas ir saugiklis daliai rinkos dalyvių: įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynojo rezultato.

    Lenkijos valdžia sprendimą aiškina kaip reakciją į staigiai išaugusias maržas ir dalies rinkos dalyvių pelnus, kurie, pasak argumentų, sustiprėjo po įtampos Artimuosiuose Rytuose ir naftos tiekimo sutrikimų. Tokiose situacijose vyriausybės dažnai siekia dalį netikėtai išaugusių įplaukų nukreipti vartotojų apsaugai ar viešiesiems finansams.

    Įstatymas taip pat susietas su priemonėmis, skirtomis laikinai mažinti galutines degalų kainas: jis atvėrė kelią dar vienam programos Ceny Paliwa Niżej etapui. Numatoma, kad būtent iš viršpelnių mokesčio gautos pajamos turėtų finansuoti šią kainų mažinimo schemą.

    Finansų ministerija anksčiau yra nurodžiusi, kad pirmosios dvi programos fazės bendrai kainavo apie 1,2 mlrd. eurų. Todėl naujo mokesčio planuojamos įplaukos iš esmės turėtų padengti panašaus masto intervencijos į degalų kainas kaštus, nors galutinis rezultatas priklausys nuo rinkos situacijos ir faktinių įmonių maržų.

  • Prieš savaitgalį mažės degalų kainų lubos: nustatytos naujos benzino ir dyzelino ribos

    Prieš savaitgalį vairuotojams žadamos mažesnės degalų kainos: Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias benzino ir dyzelino kainų ribas. Jos įsigalioja penktadienį ir yra kiek žemesnės nei galiojusios ketvirtadienį.

    Pagal ministerijos pranešimą, benzino 95 kaina negalės viršyti maždaug 1,50 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,88 euro. Ketvirtadienį galiojusios lubos buvo simboliškai didesnės, todėl pokytis labiau primena korekciją nei ryškų atpigimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad kitas sprendimas dėl degalų kainų lubų turėtų būti skelbiamas penktadienį ir apims šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį. Tai reiškia, kad realios kainos degalinėse gali kisti dar kartą, priklausomai nuo nustatytų limitų ir rinkos dinamikos.

    Kaip veikia kainų lubos?

    Maksimalių kainų mechanizmas yra platesnio priemonių paketo dalis, kuriuo siekiama riboti staigius kainų šuolius degalinėse. Paprastai tokie paketai remiasi laikinais mokesčių sprendimais ir papildomomis taisyklėmis rinkos dalyviams, kad kainų svyravimai vartotojams būtų mažiau skausmingi.

    Šioje schemoje kartu numatytos laikinos mokestinės lengvatos degalams, o finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios gauna viršplaninį pelną iš degalų prekybos. Už reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos didelės baudos, kurios, kaip skelbiama, gali siekti iki 1 000 000 eurų.

    Kodėl kainos koreguojamos dabar?

    Degalų kainas pastaraisiais metais labiausiai veikia naftos kainų svyravimai, geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikos, o Europoje papildomai reikšmę turi ir mokesčių struktūra. Net ir nedidelis kainų lubų sumažinimas prieš intensyvesnį savaitgalio eismą dažnai vertinamas kaip signalas rinkai, nors galutinis efektas vairuotojams priklauso nuo to, ar degalinės dirba arti nustatytų ribų.

    Vartotojams verta atkreipti dėmesį, kad maksimalios kainos nebūtinai reiškia vienodą atpigimą visur: skirtingose vietovėse kainos gali skirtis dėl logistikos, konkurencijos ir konkrečių degalinių kainodaros. Daugiausia įtakos paprastai pajuntama ten, kur kainos priartėja prie nustatytų lubų.

  • Dyzelinas brangsta dar vieną dieną: nustatyta maksimali kaina, kiek kainuos litras degalinėse

    Lenkijoje skelbiamos naujos degalų kainų lubos rodo aiškią kryptį: dyzelinas brangsta, o benzinas turėtų šiek tiek atpigti. Pagal Energetikos ministro paskelbtus trečiadienio limitus, benzino 95 litro kaina negalės viršyti apie 1,50 euro, benzino 98 – apie 1,66 euro, o dyzelino – apie 1,90 euro.

    Lyginant su antradienio riba, benzino kainų lubos mažėja keliais euro centais, tačiau dyzelino limitas didėja. Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojai, pilantys dyzeliną, degalinėse gali dažniau matyti kainų kilimą, net jei benzino eilutė švieslentėje traukiasi.

    Kaip keičiasi kainų lubos?

    Antradienį buvo nustatyta, kad benzino 95 litras negali kainuoti daugiau nei apie 1,51 euro, benzino 98 – apie 1,67 euro, o dyzelino – apie 1,88 euro. Trečiadienį benzino ribos nuleidžiamos, o dyzelino – keliamos, todėl dyzelino brangimas tęsiasi antrą dieną iš eilės.

    Kainų lubos skelbiamos kasdien, o kitas Energetikos ministro pranešimas numatytas spalio 28 dieną. Jame bus nurodytos maksimalios kainos ketvirtadieniui, todėl degalų kainų kryptis paaiškės iš naujo.

    Kodėl taikomos maksimalios kainos?

    Maksimalių kainų mechanizmas yra dalis programos, kuri sieja laikinus mokesčių pakeitimus ir papildomą apmokestinimą degalų sektoriui. Šio modelio logika paprasta: valdžia riboja kainas degalinėse, dalį spaudimo mažina mažesniais mokesčiais, o skirtumą tikisi kompensuoti papildomu mokesčiu įmonėms, uždirbančioms išskirtinai didelius pelnus.

    Pagal aprašomą schemą numatytas 60 proc. mokestis nuo vadinamųjų perteklinių pelnų, apskaičiuojamų pagal istorines maržas ir nustatytą atskaitos ribą. Toks sprendimas paprastai grindžiamas argumentu, kad dalis pelnų kyla ne dėl efektyvumo, o dėl staigių rinkos šokų ir geopolitinių įvykių.

    Už kainų lubų nesilaikymą numatytos didelės baudos, kurios gali siekti apie 230 000 eurų. Tai turėtų priversti degalines laikytis nustatytų ribų, tačiau reali vartotojo mokama kaina vis tiek priklausys nuo to, kaip arti limito formuosis konkurencinė kaina konkrečiame regione.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Vairuotojams ši situacija išryškina skirtumą tarp benzino ir dyzelino dinamikos: net ir esant reguliuojamoms luboms, dyzelino kainų spaudimas išlieka didesnis. Tam įtakos gali turėti tiek dyzelino paklausos struktūra, tiek tiekimo kaštai, kurie dažnai jautriau reaguoja į logistikos ir pramonės svyravimus.

    Kadangi kainų lubos koreguojamos trumpu periodu, vairuotojams tai tampa signalu sekti ne tik pačią kainą degalinėje, bet ir oficialius skelbimus. Jei dyzelino limitai ir toliau kils, net ir nedideli dienos pokyčiai per savaitę gali reikšmingai padidinti išlaidas tiems, kurie daug važinėja.

  • Lenkai ruošiasi alkoholio kainų šokui: nuo 2027 metų akcyzas kils, brangs alus ir degtinė

    Lenkijoje artėja reikšmingi alkoholio apmokestinimo pokyčiai: nuo 2027 metų planuojama didinti akcizą, o tai, tikėtina, atsispindės ir parduotuvių kainose. Senato Biudžeto ir viešųjų finansų komisija įstatymo projektui pritarė be pataisų, todėl teisės aktas priartėjo prie galutinio priėmimo.

    Numatoma, kad naujosios nuostatos įsigalios 2027 metų sausio 1 dieną. Valdžia pokyčius sieja su papildomomis biudžeto pajamomis ir didesniu sveikatos sistemos finansavimu, todėl akcizo didinimas pristatomas kaip fiskalinė ir visuomenės sveikatos priemonė.

    Kurie gėrimai brangs labiausiai?

    Pagal projekte įtvirtintas formas didinamos skirtingų alkoholio kategorijų akcizo normos, todėl kainų pokyčiai gali būti nevienodi. Stipriųjų gėrimų segmente numatytas akcizo augimas etilo alkoholiui, o alui tarifas didinamas pagal Plato laipsnį, kuris siejamas su misos ekstraktingumu.

    Perskaičiavus komisijoje aptartus tarifus, etilo alkoholio akcizas didėtų nuo maždaug 2 040 eurų iki apie 2 340 eurų už hektolitrą 100 proc. alkoholio. Alui tarifas augtų nuo maždaug 2,79 euro iki apie 3,20 euro už hektolitrą už kiekvieną Plato laipsnį.

    Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams tarifas didėtų nuo maždaug 57 eurų iki apie 65 eurų už hektolitrą, o tarpiniams produktams, pavyzdžiui, spirituotiems vynams, nuo maždaug 114 eurų iki apie 131 euro. Silpnesniems gėrimams, tokiems kaip sidras ir peris iki 5 proc. stiprumo, tarifas kiltų nuo maždaug 23 eurų iki apie 27 eurų už hektolitrą.

    Kodėl keliami mokesčiai?

    Įstatymo logika grindžiama tuo, kad didesnės akcizo pajamos turėtų stiprinti sveikatos sistemos finansavimą. Numatoma, kad papildomos lėšos bus nukreipiamos sveikatos priežiūros paslaugoms, o pereinamuoju laikotarpiu gali būti taikomas išankstinis finansavimas, kol susikaups faktinės įplaukos.

    Ekonomistai ir rinkos dalyviai paprastai pabrėžia, kad akcizas yra viena tiesiausių priemonių paveikti galutinę kainą, tačiau galutinis poveikis priklauso ir nuo gamintojų bei prekybininkų kainodaros. Be to, kainas tuo pačiu laikotarpiu gali koreguoti ir kiti veiksniai, tokie kaip žaliavų, energijos bei logistikos kaštai.

    Kada vartotojai tai pajus?

    Jei teisės aktas bus priimtas galutine forma, aiškiausias kainų poveikis pasimatytų nuo 2027 metų pradžios. Vis dėlto dalis rinkos pokyčių gali prasidėti anksčiau, jei verslas pradėtų iš anksto peržiūrėti sutartis, atsargas ar kainų strategijas.

    Akcizo didinimas alkoholiui Europoje dažnai derinamas su visuomenės sveikatos tikslais, tačiau praktikoje poveikis vartojimui ir biudžeto pajamoms priklauso nuo to, kaip keičiasi vartotojų elgsena bei ar auga nelegali rinka. Dėl to sprendimo rezultatai pilnai išryškėja tik praėjus kuriam laikui po įsigaliojimo.