CP v2

Tag: Akcizas

  • Degalų kainų lubos nuo rytojaus: kiek savaitgalį kainuos benzinas ir dyzelinas po mokesčių mažinimo

    Lenkijoje nuo rytojaus įsigalioja valstybės nustatomos degalų kainų lubos, kurios turėtų sumažinti kainas degalinėse bent artimiausiomis dienomis. Pokytis siejamas su atnaujintu vyriausybės paketu, kuriuo laikinai mažinami degalams taikomi mokesčiai ir įvedamos maksimalios pardavimo kainos.

    Pagal energetikos ministro paskelbtas ribas, litrui benzino 95 nustatyta ne didesnė kaip apie 1,55 euro kaina, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro. Šios kainų lubos galios nuo spalio 3 dienos iki spalio 5 dienos imtinai.

    Vyriausybė taip pat sumažino pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams iki 8 proc., o akcizą nuleido iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Teigiama, kad ši priemonė, kaip ir ankstesni analogiški sprendimai, valstybei kainuos šimtus milijonų eurų per mėnesį.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Lenkijos finansų ministras viešai nurodė, kad kainos degalinėse savaitgalį turėtų kristi apytikriai 0,28–0,30 euro už litrą, tačiau reali nuolaida priklausys nuo degalinių tinklų kainodaros. Kainų lubos įtvirtina maksimalų lygį, bet nedraudžia degalų parduoti dar pigiau.

    Analitikų vertinimu, mokesčių mažinimas sukuria erdvės pastebimoms korekcijoms, tačiau kainos ir toliau išliks jautrios naftos kainų svyravimams bei didmeninės rinkos tendencijoms. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis ministerija skelbs naują pranešimą, kuriame būtų nustatytos ribos kitam laikotarpiui.

    Ne visiems degalams taikoma

    Reguliavimas neapima autogazo, todėl jo kainos gali keistis pagal rinkos situaciją. Tai išskiria autogazą iš kitų degalų rūšių, kurioms laikinai taikomos aiškios „lubos“ ir dėl to kainų dinamika tampa labiau prognozuojama.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje fiksuotas ypač brangus degalų laikotarpis, kai vidutinės benzino ir dyzelino kainos buvo priartėjusios prie rekordų. Todėl valdžios sprendimas vertinamas kaip bandymas greitai sumažinti spaudimą vairuotojams ir verslui, tačiau dėl jo poveikio biudžetui bei rinkos iškraipymo rizikų diskusijos greičiausiai nesibaigs.

    „Jau šį savaitgalį degalinėse kainos bus mažesnės, o sutaupymas turėtų siekti apie 0,28–0,30 euro už litrą“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Lengvata pratęsta iki gegužės 1 dienos

    Italijos ministrų kabinetas pritarė naujam dekretui dėl degalų, kuriuo iki gegužės 1 dienos pratęsiamas akcizo mažinimas. Apie sprendimą po posėdžio pranešė ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Ankstesnė priemonė buvo patvirtinta kovo 18 dieną ir turėjo baigti galioti balandžio 7 dieną. Vyriausybė teigia, kad pratęsimas būtinas siekiant sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį gyventojams ir verslui.

    Kiek kainuos ir iš kur pinigai

    Pasak G. Giorgetti, dekretas valstybei kainuos apie 500 000 000 eurų. Ministro teigimu, dalis sumos dengiama iš didesnių pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, o kita dalis – perskirstant nepanaudotas lėšas iš taršos leidimų prekybos sistemos.

    Finansų ministerijai svarbus ir platesnis kontekstas: ilgiau trunkant įtampai Artimuosiuose Rytuose, didėja rizika, kad energijos kainos išliks nepastovios. Tokiu atveju, ministro vertinimu, gali stiprėti spaudimas Europos Sąjungai išlaikyti didesnį lankstumą dėl biudžeto deficito ribų.

    Ką numato dekretas degalinėse

    Dekretu pratęsiama nuolaida degalinėse, kuri buvo įvesta kovo 18 dieną. Italijoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka 0,25 euro mažiau už litrą, o už suskystintas naftos dujas taikoma apie 0,12 euro nuolaida už litrą.

    Priemonė apima ir verslą: numatytos mokesčių lengvatos bei kreditai tam tikroms grupėms, įskaitant kelių transporto sektorių. Taip pat pratęsiama pagalba žemės ūkiui, kuriai taikomas 20 proc. mokesčių kreditas už įsigytus degalus.

    Kodėl kainos kyla net ir su nuolaida

    Nors akcizo mažinimas turėjo slopinti kainų augimą, faktiniai degalų įkainiai ir toliau judėjo į viršų kartu su brangstančia nafta. Situaciją kaitina geopolitinės rizikos, ypač įtampa Artimuosiuose Rytuose ir nerimas dėl tiekimo grandinių, susijusių su strategiškai svarbiais naftos maršrutais.

    Italijos aplinkosaugos ministerijos stebėsena rodė, kad vidutinė benzino kaina siekė apie 1,733 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,032 euro už litrą. Vartotojų gynėjai pabrėžia, kad dalyje regionų dyzelino kaina priartėjo prie 2,1 euro už litrą ribos arba ją viršijo, ypač greitkeliuose.

    „Vien pratęsimo nepakanka, nes nuolaidos efektą praktiškai suvalgė kainų kilimas degalinėse“, – sakė vartotojų teises ginančios asociacijos Codacons atstovai.

    Asociacija ragina vyriausybę svarstyti didesnį fiskalinį atokvėpį, jei brangimas tęsis. Tuo metu Roma balansuoja tarp noro sušvelninti infliacijos spaudimą ir būtinybės neperžengti fiskalinės drausmės ribų, ypač artėjant naujiems biudžeto planavimo etapams.

  • Lenkijos ministrai ragina prezidentą nedelsti: degalų įstatymas žada mažesnes kainas vairuotojams

    Lenkijos energetikos ir infrastruktūros ministrai Miłoszas Motyka ir Dariuszas Klimczakas viešai paragino prezidentą Karolį Nawrockį nedelsiant pasirašyti vadinamąjį degalų įstatymą. Pasak jų, prezidento sprendimas yra lemiamas, kad įsigaliotų priemonės, kurios, Vyriausybės vertinimu, galėtų prisidėti prie degalų kainų mažinimo.

    Įstatymas numato vadinamąjį viršpelnio mokestį degalų sektoriui ir lėšomis finansuoti vartotojams skirtą programą Ceny Paliwa Niżej. Senatas dokumentą priėmė be pataisų, todėl tolesnis žingsnis yra prezidento parašas.

    Kas numatyta įstatyme?

    Pagrindinė priemonė yra mokestis nuo išskirtinai didelio pelningumo degalų rinkoje, taikomas tiek Lenkijoje degalus gaminantiems verslams, tiek importuotojams, dirbantiems pagal prekybos degalais licencijas. Mokestį planuojama susieti su vadinamąja referencine marža, kad apmokestinamos būtų tik virš jos gautos papildomos pajamos.

    Gamintojams numatyta 60 proc. tarifo dalis nuo apmokestinamosios bazės, o pardavėjams, kurie nėra gamintojai, 50 proc. Nustatytas ir saugiklis: mokėtina suma negalėtų viršyti 50 proc. jų metinių pajamų arba grynojo pelno, priklausomai nuo taikymo logikos konkrečiu atveju.

    Referencinė marža apibrėžiama kaip 2025 metų vidutinė procentinė degalų pardavimo marža, padidinta 20 proc., tačiau jos lygis negalėtų būti mažesnis nei 2 proc. Tokia konstrukcija skirta atskirti įprastą verslo maržą nuo situacijų, kai uždirbama gerokai daugiau dėl išorinių rinkos sukrėtimų.

    Politiniai argumentai ir ankstesnė istorija

    Ministrai teigė, kad delsimas pasirašyti įstatymą reikštų politinę atsakomybę už aukštas degalų kainas. Dariuszas Klimczakas akcentavo, jog greitas įsigaliojimas esą svarbus transportui ir visai ekonomikai, o diskusiją perkėlė ir į platesnį prezidento bei Vyriausybės bendradarbiavimo konfliktą.

    „Tikimės, kad prezidentas po grįžimo iš Jungtinių Valstijų nedelsdamas pasirašys šį įstatymą. Nėra jokio dalykinio pagrindo blokuoti sprendimą, kuris leistų mažinti degalų kainas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Tai yra antroji mėginimo įvesti vadinamąjį viršpelnio mokestį versija. Ankstesnę redakciją prezidentas buvo perdavęs Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, keldamas abejones dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data principo.

    Naujoje versijoje esminis pakeitimas yra apmokestinimo laikotarpio perstumdymas į 2026 metų kovo 1 dienos–2027 metų kovo 31 dienos intervalą. Kartu numatyta, kad finansų ministras galėtų mažinti akcizo tarifą poįstatyminiu aktu, jei būtų priimtas politinis sprendimas greičiau reaguoti į kainų dinamiką.

    Kiek kainuotų programa?

    Iš mokesčio planuojama finansuoti programą Ceny Paliwa Niżej, kurią Vyriausybė pristato kaip vartotojams skirtą apsauginę priemonę. Pradiniame vertinime viršpelnio mokesčio įplaukos buvo siejamos su maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, suma.

    Tuo metu bendrą programos biudžetą Lenkijos finansų ministerija siejo su maždaug 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1 210 000 000 eurų. Premjeras Donaldas Tuskas yra deklaravęs, kad kainų mažinimo mechanizmai galėtų būti aktyvuojami iškart po prezidento parašo.

    Kritikai iš Prezidento kanceliarijos pusės teigia, kad papildomas mokestis gali būti perkeltas vartotojams ir sukelti priešingą efektą. Jie taip pat akcentuoja konstitucinį lex retro non agit principą, o Vyriausybė atsako, kad sprendimas yra reakcija į neprognozuojamas geopolitines įtampas ir energijos kainų šokus.

  • Senatas pritarė naftos milžinų viršpelnių mokesčiui: sprendimas – prezidento rankose

    Lenkijos Senatas 2026 metų rugsėjo 24 dieną pritarė įstatymui dėl naftos sektoriaus bendrovių viršpelnių apmokestinimo be pataisų. Dabar dokumentas perduodamas prezidentui, kuris spręs, ar pasirašyti įstatymą, ar jį blokuoti.

    Įstatymas numato naują vadinamąjį viršpelnių mokestį, kurio pajamos būtų nukreiptos į vartotojų apsaugos paketą Ceny Paliwa Niżej. Jo tikslas – amortizuoti degalų kainų šuolius, kai tarptautinė naftos rinka patiria sukrėtimus.

    Plenariniame posėdyje buvo pateiktos dvi pataisos: viena siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2026 metų lapkričio 1 dienos, kita – įtvirtinti aiškų reikalavimą mokesčio pajamas skirti degalų kainoms mažinti. Abi pataisos buvo atmestos Senato komitetuose, todėl balsavimui pateiktas pirminis variantas.

    Antroji viršpelnių mokesčio versija

    Tai jau antrasis valdančiosios koalicijos bandymas įvesti viršpelnių mokestį naftos koncernams. Ankstesnį įstatymo variantą prezidentas liepą perdavė Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, argumentuodamas galimu draudimo taikyti įstatymą atgaline data pažeidimu.

    Naujajame variante pakeistas apmokestinamas laikotarpis: mokestis būtų skaičiuojamas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Ši korekcija tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo pakeistas ir įstatymo pavadinimas.

    Taip pat atsirado papildoma „lubų“ nuostata toms įmonėms, kurios ne gamina degalus, o juos parduoda: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. proporcingai mokestiniams metams tenkančio pelno arba grynojo rezultato. Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką mažesniems rinkos dalyviams.

    Tarifai, marža ir programos kaina

    Pagal įstatymą degalų gamintojams būtų taikomas 60 proc. tarifas nuo apmokestinamosios bazės, o ne gamintojams pardavėjams – 50 proc. Apmokestinamoji bazė apibrėžiama kaip pajamų perviršis virš to lygio, kuris būtų gautas taikant vadinamąją referencinę maržą.

    Referencinė marža siejama su 2025 metų istorine konkrečios įmonės degalų pardavimo marža, ją didinant 20 proc., tačiau nustatant ir minimalų 2 proc. slenkstį. Tokia konstrukcija pasirinkta siekiant apmokestinti ne įprastą verslo grąžą, o išskirtinį, rinkos sukrėtimų metu susidariusį „perteklinį“ pelną.

    Lenkijos finansų ministerija anksčiau skelbė, kad planuotos įplaukos siektų apie 900 000 000 eurų, o viso vartotojų apsaugos paketo Ceny Paliwa Niżej kaina – apie 1 200 000 000 eurų. Tai reiškia, kad vien viršpelnių mokesčio gali nepakakti visam paketui padengti, todėl lieka klausimas dėl papildomų finansavimo šaltinių.

    Įstatyme taip pat numatyta galimybė už finansus atsakingam ministrui, esant poreikiui, mažinti akcizą degalams poįstatyminiu aktu. Šis elementas suteiktų vykdomajai valdžiai daugiau lankstumo greitai reaguoti į kainų bangas, tačiau kartu kelia diskusijų dėl fiskalinės drausmės ir politinės atsakomybės.

    „Garantuoju, kad jei prezidentas pagaliau pasirašys iš naujo pateiktą įstatymą dėl viršpelnių, iš karto įgyvendinsime kitą CPN variantą, tai yra degalų kainų mažinimą“, – sakė Donald Tusk.

    Diskusijų epicentre išlieka rizika, kad įmonės dalį mokesčio naštos perkels vartotojams per kainas, todėl realus efekto mastas priklausys nuo konkurencijos rinkoje ir priežiūros mechanizmų. Kartu tai yra platesnės Europos tendencijos dalis: po 2022–2024 metų energetinių sukrėtimų daugelyje šalių buvo svarstomi arba taikyti laikini viršpelnių mokesčiai energijos ir iškastinio kuro sektoriams.

  • Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekijos Vyriausybė paskelbė nuo spalio 1 dienos atnaujinanti degalų kainų reguliavimą: bus ribojami mažmenininkų antkainiai, mažinamas dyzelino akcizas ir įvedamas laikinas mokestis naftos perdirbėjams. Sprendimas priimtas degalų kainoms šalyje sparčiai kylant dėl suaktyvėjusių geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose.

    Pasak Čekijos finansų ministrės Alenos Schillerovos, Finansų ministerija kiekvieną darbo dieną skelbs maksimalias benzino ir dyzelino kainas kitai dienai. Taip siekiama greitai reaguoti į rinkos svyravimus ir sumažinti spaudimą vairuotojams bei verslui, kurio sąnaudas tiesiogiai veikia degalų brangimas.

    „Vyriausybė pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos atnaujinti degalų kainų reguliavimą“, – sakė Alena Schillerova.

    Numatyta riboti degalinių pelno maržas iki maždaug 0,10 euro už litrą. Kartu planuojama sumažinti dyzelino akcizą iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės: nuo maždaug 0,41 euro iki apie 0,33 euro už litrą, o įvertinus ir PVM poveikį, galutinė kaina degalinėse, ministerijos skaičiavimu, galėtų mažėti apie 0,10 euro už litrą.

    Čekijoje tai jau antras toks žingsnis 2026 metais. Pavasarį buvo įvestos laikinos kainų kontrolės ir sumažintas dyzelino akcizas, tačiau ankstesnės priemonės galiojimą baigė liepos 19 dieną, o kainų spaudimas rinkoje vėl sustiprėjo.

    Kainų augimą regiono mastu pakurstė tiek žaliavinės naftos, tiek perdirbtų produktų brangimas. Sutrikimai pagrindiniuose tiekimo maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kelia papildomą riziką tiek žaliavos eksportui iš Persijos įlankos, tiek Europos degalų rinkos stabilumui.

    Laikinas mokestis perdirbėjams

    Be priemonių degalinėms ir akcizų korekcijų, Čekijos Vyriausybė patvirtino ir laikiną įmoką naftos perdirbėjams, kurie, valdžios vertinimu, gauna naudos iš išaugusių maržų. Mokestis būtų taikomas 2026 ir 2027 metais.

    Numatyta apmokestinti 50 proc. perdirbėjų bendrosios maržos padidėjimą, lyginant su 2025 metais. Bendroji perdirbimo marža paprastai apibūdina skirtumą tarp žaliavinės naftos kainos ir pagamintų degalų bei kitų produktų vertės rinkoje.

    Europos šalys ieško apsaugos

    Čekija prisijungia prie kitų Europos valstybių, kurios pastaruoju metu griebėsi kainų kontrolės ar mokesčių mažinimo, siekdamos amortizuoti degalų brangimo poveikį. Panašias priemones įvairiomis formomis anksčiau taikė, pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Kroatija ir Rumunija, o kai kur stabilumui palaikyti naudojamos ir tikslinės subsidijos.

    Degalų brangimas tampa ne tik namų ūkių, bet ir infliacijos veiksniu: brangesnis transportas bei logistika persiduoda prekių ir paslaugų kainoms. Europos Centrinis Bankas ne kartą yra pabrėžęs, kad energijos kainų sukrėtimai gali ilgiau išlaikyti infliaciją aukštesnę, nei tikimasi, o tai didina spaudimą pinigų politikos sprendimams.

    Čekijos priemonės turėtų suteikti trumpalaikį kainų palengvėjimą, tačiau jų efektyvumas priklausys nuo situacijos naftos rinkose ir tiekimo grandinių stabilumo. Jei geopolitinė įtampa užsitęstų, degalų kainų svyravimai Europoje gali išlikti dideli, o vyriausybėms tektų rinktis tarp biudžeto pajamų ir vartotojų apsaugos.

  • Kodėl litras degalų kainuoja apie 2 eurus: skaičiavimai rodo, kiek sudaro mokesčiai ir antkainiai

    Lenkijoje degalų kainos vėl priartėjo prie psichologiškai svarbios ribos: dyzelino litro kaina kai kuriose vietose siekia apie 2 eurus. Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad galutinei kainai didelę įtaką daro ne tik naftos produktų savikaina, bet ir mokesčiai bei privalomos rinkliavos.

    Remiantis analitikų skaičiavimais, jei iš maždaug 2 eurų už litrą būtų atimti mokesčiai ir dalis privalomų įmokų, degalų kaina be jų sudarytų apie 1,27 euro. Likusi dalis, maždaug 0,73 euro, tenka pridėtinės vertės mokesčiui, akcizui ir vadinamajam degalų mokesčiui.

    Degalų kainos struktūroje reikšmingą dalį sudaro ir tiekimo grandinės kaštai. Į „be mokesčių“ skaičiuojamą dalį paprastai įtraukiama perdirbimo (naftos perdirbimo gamyklų) kaina, mažmeninė marža bei papildoma įmoka, skirta su tarša susijusioms priemonėms finansuoti.

    Kas labiausiai kelia kainą?

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausias „bazinis“ komponentas dažniausiai yra perdirbimo kaina, kuri gali sudaryti beveik visą degalų savikainos dalį iki mokesčių. Mažmeninė marža, lyginant su mokesčiais, paprastai yra nedidelė, tačiau gali kisti priklausomai nuo konkurencijos, logistikos ir paklausos regione.

    Be vietinių veiksnių, degalų kainoms didelę įtaką daro ir pasaulinė rinka. Naftos kainų svyravimus dažnai sustiprina geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose, taip pat transporto maršrutų rizikos ir draudimo kaštai, kurie galiausiai persiduoda į didmeninę ir mažmeninę kainodarą.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Ekspertai prognozuoja, kad kainos trumpuoju laikotarpiu gali išlikti padidėjusios, jei išliks įtampa pasaulinėse energijos žaliavų rinkose. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir nedideli pokyčiai naftos ar didmeninėse kainose gali greitai atsispindėti švieslentėse degalinėse, nes mokesčiai sudaro fiksuotą ir reikšmingą galutinės sumos dalį.

    Kartu tokia kainos sandara rodo, kad diskusijos apie degalų brangimą dažnai neapsiriboja vien naftos kaina. Galutinį mokamą eurų skaičių lemia ir fiskalinė politika, akcizų dydžiai, PVM tarifas bei tai, kokias privalomas rinkliavas valstybė taiko degalams.

  • Orlen perspėja dėl degalų kainų plano Lenkijoje: ribojant maržas gali pritrūkti kuro

    Lenkijoje į viešą darbotvarkę grįžo idėja administracinėmis priemonėmis sumažinti degalų kainas. Prezidento Karolio Nawrockio iniciatyva parengtame įstatymo projekte numatyta, kad benzinas ir dyzelinas degalinėse galėtų atpigti iki maždaug 0,60 euro už litrą.

    Projektas apima kelias kryptis: iki 2027 metų kovo pabaigos siūloma iki nulio sumažinti mažmeninės prekybos degalais mokestį, suteikti finansų ministrui teisę lanksčiau mažinti akcizo tarifus ir įtvirtinti įstatyminę degalų bendrovių maržų „lubų“ ribą.

    Kodėl „Orlen“ kelia rizikos klausimą?

    Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ viešai įspėjo, kad maržų ribojimas įstatymu gali turėti neplanuotą šalutinį efektą. Įmonės vertinimu, dirbtinai sumažinus maržas, rinkoje gali sumažėti degalų pasiūla, o daliai tiekėjų ir importuotojų verslas taptų nebeapsimokantis.

    „Nuo vakar klausiate, ar įstatymu įmanoma sumažinti maržas. Atsakome: įmanoma. Tik tada nebus degalų“, – teigė „Orlen“ atstovai.

    Šis argumentas remiasi paprasta ekonomine logika: kai galutinė kaina ar marža apribojama, tiekėjai praranda paskatas importuoti ar laikyti atsargas, ypač kai didmeninės kainos svyruoja. Tokiose situacijose deficitą dažniausiai pirmiausia pajunta regioninės degalinės ir logistikos grandinės, jautresnės finansiniams svyravimams.

    Ekspertai primena ankstesnį precedentą

    Degalų rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad panašūs mechanizmai Lenkijoje jau buvo taikyti prieš maždaug trejus metus. Tuomet, jų teigimu, dirbtinis maržų spaudimas sumažino importo patrauklumą, o rinkoje buvo fiksuojami tiekimo sutrikimų požymiai.

    Rizika tokiais atvejais paprastai išauga prieš politinius ciklus, kai kainų mažinimo priemonės pristatomos kaip greitas sprendimas gyventojams. Tačiau ilgainiui, jei skirtumas tarp reguliuojamos mažmeninės kainos ir realių tiekimo sąnaudų per didelis, atsiranda „tuščių kolonėlių“ ir eilių scenarijus.

    Tuo pat metu Europos Komisijos skelbiami vidutinių kainų palyginimai rodo, kad kainų skirtumai regione išlieka. Naujausiais duomenimis, vidutinė benzino kaina Europos Sąjungoje siekia apie 2,06 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,16 euro, kai Lenkijoje rodikliai yra mažesni ir artimi kai kurioms kaimyninėms rinkoms.

    Diskusija Seime, tikėtina, suksis apie tai, kur yra riba tarp mokesčių mažinimo, kuris gali turėti tiesioginį efektą kainai, ir administracinio maržų reguliavimo, kuris didina tiekimo sutrikimų riziką. Rinkos dalyviai taip pat vertins, kaip tokios priemonės dera su ES vidaus rinkos principais ir konkurencijos logika.

  • Lenkijos prezidentas teikia Seimui įstatymą dėl pigesnių degalų: siūlo riboti maržas ir mokesčius

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama laikinai sumažinti degalų kainas. Projekte numatyta galimybė krizės laikotarpiu riboti degalų įmonių maržas ir taikyti papildomas mokesčių lengvatas, kad mažėjimas pasiektų vairuotojus.

    Pagrindinis siūlomų priemonių tikslas – suteikti Vyriausybei įrankius reaguoti į staigius kainų šuolius rinkoje. Projektas orientuotas į benzino, dyzelino ir biokomponentų kainodarą, kai didesnę galutinės kainos dalį sudaro ne tik žaliavos kaina, bet ir mokesčiai bei prekybos grandinės antkainiai.

    Kada būtų skelbiamas kainų režimas?

    Įstatymo projekte apibrėžiama, kada situacija laikoma „ypatingu sutrikimu“ degalų rinkoje. Vienas iš kriterijų siejamas su „Brent“ rūšies naftos vidutinės atsiskaitymo kainos pokyčiu per 14 prekybos dienų, lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus – jei augimas siektų bent 20 proc.

    Numatyta, kad tokiu atveju Vyriausybė galėtų įvesti laikinus ribojimus: nustatyti didžiausias leistinas rafinavimo, importo ir pardavimo maržas, taip pat – prireikus – mažmeninę maksimalią degalų kainą. Projekte pabrėžiama, kad maržos būtų apibrėžiamos kaip konkrečios sumos, o ne procentai, siekiant atskirti maržų kontrolę nuo žaliavos kainos svyravimų.

    Maržų ribojimas, ataskaitos ir baudos

    Projektas numato, kad kainų ir maržų reguliavimo režimas galėtų būti įvedamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, su galimybe jį pratęsti, tačiau bendra trukmė negalėtų viršyti 12 mėnesių. Taip pat siūloma įtvirtinti atskaitomybę dėl rafinavimo maržų bei administracines sankcijas, jei taikomos maržos viršytų nustatytą ribą.

    Kartu projektu aptariama galimybė krizės metu koreguoti akcizą poįstatyminiu aktu. Tokia konstrukcija reikštų, kad mokesčių ir kainų reguliavimo priemonės būtų derinamos, priklausomai nuo situacijos rinkoje ir politinio sprendimo dėl vartotojų apsaugos.

    Mokesčių lengvatos ir poveikis infliacijai

    Viena ryškiausių projekto nuostatų – laikinas mažmeninės benzino, dyzelino ir biokomponentų prekybos atleidimas nuo mažmeninės prekybos mokesčio. Aiškinamajame rašte teigiama, kad taip siekiama sumažinti viešųjų finansinių naštų „susidėjimą“ galutinėje kainoje ir užtikrinti, kad mokestinės lengvatos realiai atsispindėtų degalinių kainose.

    Projekte pateikiamas ir platesnis ekonominis argumentas: jei degalų litras atpigtų maždaug 2 zlotais, tai dėl degalų svorio vartotojų kainų krepšelyje infliacija galėtų sumažėti apie 1,2 procentinio punkto. Toks efektas, vertinant pagal projekte minimus skaičiavimus, priartintų infliaciją prie Lenkijos centrinio banko tikslo – 2,5 proc.

    Tuo pat metu Lenkijos politinėje darbotvarkėje tęsiamos diskusijos dėl vadinamojo „netikėtų pelnų“ apmokestinimo degalų sektoriuje, kurio lėšos būtų nukreipiamos vartotojų apsaugos programoms. Prezidento pozicija šiuo klausimu anksčiau kėlė ginčų dėl teisėkūros principų, ypač dėl galimo teisės aktų taikymo atgaline data.

  • Lenkijos biudžeto deficitas artėja prie rekordo: po rugpjūčio jau viršyta pusė metų plano

    Lenkijos finansų ministerija paskelbė naujausius centrinio valstybės biudžeto vykdymo duomenis: po rugpjūčio pajamos siekė apie 90,6 mlrd. eurų, o išlaidos – maždaug 125,9 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto deficitas sudarė apie 35,4 mlrd. eurų.

    Ministerijos vertinimu, toks deficitas jau atitinka 55,6 proc. 2025 metų plane numatyto metinio deficito. Pajamų planas įvykdytas 59,8 proc., o išlaidų – 58,6 proc., todėl bendra dinamika rodo reikšmingą atotrūkį tarp surenkamų lėšų ir finansuojamų programų.

    Kas labiausiai maitino pajamas?

    Didžiąją dalį pajamų sudarė mokesčiai: mokestinės įplaukos siekė apie 80,2 mlrd. eurų. Tarp svarbiausių šaltinių išsiskyrė akcizo pajamos – apie 14,2 mlrd. eurų, pelno mokestis (CIT) – maždaug 13,4 mlrd. eurų.

    Be to, bankų mokestis sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. Tokia struktūra rodo, kad biudžeto pajamos ir toliau stipriai priklauso nuo vartojimo bei įmonių pelningumo, o tai ypač jautru ekonominio augimo tempų, infliacijos ir palūkanų normų pokyčiams.

    Kur išleidžiama daugiausia?

    Didžiausios išlaidų eilutės po rugpjūčio buvo susijusios su valstybės skolos aptarnavimu ir socialinės sistemos finansavimu. Skolos aptarnavimui skirta apie 11,6 mlrd. eurų, o dotacijos Socialinio draudimo fondui – apie 9,9 mlrd. eurų.

    Toks išlaidų profilis svarbus vertinant ir ateities biudžeto rizikas: kai didelę dalį išlaidų sudaro privalomi mokėjimai, biudžeto lankstumas mažėja. Tai reiškia, kad net ir pagerėjus pajamų surinkimui, deficitą sumažinti greitai tampa sudėtinga be struktūrinių sprendimų.

    Ką tai signalizuoja metų pabaigai?

    Faktas, kad per aštuonis mėnesius jau pasiekta daugiau nei pusė metinio deficito plano, didina tikimybę, jog metų pabaigoje deficito tema taps viena iš svarbiausių fiskalinės politikos darbotvarkėje. Finansų rinkoms tai dažnai reiškia didesnį dėmesį skolinimosi poreikiui ir skolos aptarnavimo kaštams.

    Lenkijai, kaip ir daugeliui Europos Sąjungos valstybių, biudžeto balansą veikia keli lygiagrečiai veiksniai: didesnės palūkanų išlaidos dėl anksčiau kilusių bazinių normų, socialinių įsipareigojimų apimtis ir politiniai sprendimai dėl paramos programų. Galutinė metų rezultato trajektorija priklausys nuo pajamų surinkimo antroje metų pusėje ir nuo to, ar pavyks suvaldyti išlaidų augimą.

  • Lenkijoje vėl svarstomas CPN: Donaldas Tuskas žada mažesnes degalų kainas po prezidento parašo

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad degalų kainos šalyje galėtų mažėti, jei prezidentas pasirašytų pakartotinai pateiktą įstatymą dėl vadinamojo viršpelnio mokesčio degalų įmonėms. Pasak premjero, vos po parašo Vyriausybė būtų pasirengusi grįžti prie dar vieno programos CPN varianto, skirto degalų kainoms mažinti.

    CPN, kurios pavadinimą būtų galima versti kaip Ceny Paliwa Niżej, jau buvo taikoma anksčiau, tačiau pasibaigus jos antrajam etapui degalų kainos degalinėse vėl pastebimai pakilo. Tuskas akcentavo, kad šuoliai rinkoje labiausiai smogia vartotojams, o krizinių laikotarpių naudą dažniau pasiima didžiosios degalų bendrovės.

    Kas turėtų finansuoti CPN?

    Premjeras pabrėžė, kad idėja apmokestinti „nadzwyczajne zyski“, tai yra neįprastai išaugusį pelną, atsirado siekiant surinkti lėšų mokesčių lengvatoms degalams. Vyriausybės logika tokia: dalis papildomų įmonių uždarbių būtų grąžinama gyventojams per mažesnius vartojimo mokesčius ar kitus kainų mažinimo mechanizmus.

    Kaip nurodė Lenkijos finansų ministerija, viršpelnio mokesčio tarifas sudarytų 60 proc. apmokestinamosios bazės. Ministerijos vertinimu, už laikotarpį nuo 2026 metų kovo iki 2026 metų gruodžio biudžetas galėtų papildomai gauti apie 920 000 000 eurų pajamų.

    „Garantuoju, kad jeigu prezidentas pagaliau pasirašys pakartotinai pateiktą viršpelnio mokesčio įstatymą, iškart įgyvendinsime kitą CPN variantą, kad degalai atpigtų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką CPN reiškė vairuotojams?

    Ankstesni CPN etapai buvo paremti laikinais mokesčių pakeitimais ir kainų reguliavimo priemonėmis. Viename iš etapų buvo mažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas kai kurioms degalų rūšims, taip pat taikytos laikinos akcizo lengvatos, o tam tikru laikotarpiu buvo nustatytos ir maksimalios degalų kainos degalinėse.

    Skaičiuojama, kad bendra programos CPN kaina Lenkijos biudžetui siekė apie 1 200 000 000 eurų. Iš jų trumpas etapas rugpjūčio antroje pusėje kainavo apie 114 000 000 eurų, todėl sprendimas tęsti ar atnaujinti programą tiesiogiai priklauso nuo papildomų pajamų šaltinių.

    Politinis konfliktas ir kainų rizikos

    Donaldas Tuskas viešai spaudė prezidentą pasirašyti įstatymą, teigdamas, kad delsimas gali kainuoti brangiai vartotojams. Premjeras siejo galimą kainų kilimą su geopolitinėmis rizikomis Artimuosiuose Rytuose bei Rusijos karo veiksnių poveikiu energijos žaliavų rinkoms.

    Tuo metu Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau buvo pripažinęs, kad tęsti CPN be papildomų biudžeto įplaukų sudėtinga dėl įtemptos valstybės finansų padėties. Jo vertinimu, viršpelnio mokestis būtų esminė sąlyga, leidžianti programą aktyvuoti dar kartą.