CP v2

Tag: Akcizas

  • Kiek kainuos benzinas ir dyzelinas: nustatytos maksimalios kainos, keisis ir mokesčiai

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas: benzino 95, benzino 98 ir dyzelino litras artimiausiomis dienomis negalės kainuoti daugiau nei nustatyta riba. Tokia tvarka taikoma kasdien darbo dienomis, o paskelbta kaina įsigalioja kitą dieną po publikavimo oficialiame leidinyje.

    Pagal pranešimą, nuo šeštadienio iki pirmadienio benzino 95 litro kaina negalės viršyti apie 1,40 euro, benzino 98 – apie 1,52 euro, o dyzelino – apie 1,49 euro. Maksimalios kainos šiek tiek mažesnės nei galiojusios penktadienį, kai ribos buvo atitinkamai apie 1,41 euro, 1,53 euro ir 1,50 euro už litrą.

    Ministerija pabrėžia, kad kitas pranešimas dėl naujų ribų bus skelbiamas pirmadienį ir apims kainas antradieniui. Jei maksimalios kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kaip apskaičiuojama maksimali kaina?

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei leistinais antkainiais. Į galutinę ribą įtraukiamas akcizas, degalų mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir fiksuota pardavimo marža, kuri šiame reguliavime siekia apie 0,07 euro už litrą.

    Valdžios institucijų tikslas – riboti staigius mažmeninių kainų šuolius, kai didmeninės kainos svyruoja dėl naftos biržų pokyčių, tiekimo grandinių ar valiutų kursų. Praktikoje tai reiškia, kad degalinės negali pardavinėti degalų brangiau nei nustatyta riba, net jei jų kainodara įprastai būtų aukštesnė.

    Laikinos mokesčių lengvatos

    Iki gegužės 31 dienos galioja laikinos mokestinės lengvatos, kurios mažina galutinę kainą vairuotojams. Tarp jų – pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Akcizas benzinui mažinamas maždaug 0,06 euro už litrą, o dyzelinui – apie 0,06 euro už litrą, iki Europos Sąjungos taisyklėse leidžiamo minimumo. Tokios priemonės įprastai taikomos siekiant amortizuoti energijos kainų šoką ir sumažinti infliacinį spaudimą, nes degalų kaina daro tiesioginę įtaką logistikai ir prekių bei paslaugų savikainai.

    Kas prižiūri ir kokios baudos?

    Pardavimas virš nustatytos maksimalios kainos užtraukia atsakomybę, o baudos gali siekti iki maždaug 215 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos, tikrindamos, ar degalinės laikosi nustatytų ribų.

    Vairuotojams tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kainos degalinėse turėtų laikytis nustatyto „lubų“ lygio, o realūs pokyčiai dažniausiai matomi tada, kai ministerija atnaujina ribas pagal didmeninės rinkos duomenis ir galiojančius mokesčius.

  • Lenkijoje skelbiamos naujos maksimalios degalų kainos: ką vairuotojai mokės penktadienį

    Lenkijoje skelbiamos naujos maksimalios degalų kainos: ką vairuotojai mokės penktadienį

    Kas keičiasi degalinių kainose

    Lenkijos energetikos ministras pranešė, kad penktadienį bus paskelbtos naujos maksimalios degalų kainos, kurios galios savaitgaliui ir pirmadieniui. Iki tol ketvirtadienį nustatytos lubos numatė, kad litras 95 markės benzino negali kainuoti daugiau kaip apie 1,47 euro, 98 markės benzino – apie 1,60 euro, o dyzelino – apie 1,58 euro.

    Palyginti su trečiadieniu, maksimalios kainos buvo nežymiai mažesnės: 95 markės benzinas atpigo maždaug iki 0,01 euro už litrą, 98 markės benzinas – taip pat apie 0,01 euro, o dyzelinas – apie 0,01 euro. Tokie pokyčiai rodo, kad reguliuojamos kainos artimiausiomis dienomis labiau koreguojamos smulkiais žingsniais, o ne staigiais šuoliais.

    „Orlen“ mažina kainas didmenoje

    Valstybinis koncernas „Orlen“ ketvirtadienį dar kartą sumažino didmenines degalų kainas. Pagal atnaujintą kainyną 95 markės benzino kubinis metras kainavo apie 1 290 eurų, 98 markės benzino – apie 1 413 eurų, o dyzelino – apie 1 385 eurus.

    Didmeninių kainų mažėjimas įprastai su tam tikru vėlavimu atsispindi ir degalinėse, tačiau galutinei kainai įtaką daro ir konkurencija, bei logistika. Vis dėlto didmenos korekcijos dažnai tampa vienu svarbiausių signalų, ko tikėtis artimiausiomis dienomis.

    Kodėl kainos gali vėl kilti

    Tuo pat metu pasaulio biržose brango nafta, o rinkos jautriai reaguoja į geopolitinę įtampą ir riziką dėl galimų tiekimo sutrikimų. Būtent tarptautinės naftos kainos yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių, ar degalų kainų kryptis artimiausiu metu bus žemyn, ar aukštyn.

    Net ir esant kainų luboms, pasaulinių žaliavų kainų kilimas ilgainiui didina spaudimą vietos rinkai, todėl reguliuotojams tampa sudėtingiau išlaikyti stabilią situaciją. Dėl to vairuotojams verta stebėti ne tik ministerijos skelbiamas maksimalias kainas, bet ir signalus iš naftos rinkos.

    Kaip nustatomos maksimalios kainos

    Maksimalios degalų kainos Lenkijoje taikomos nuo kovo 31 dienos ir yra laikina priemonė, įvesta siekiant sušvelninti kainų šuolius. Pagal nustatytą tvarką Energetikos ministerija darbo dienomis skelbia naujas lubas, o jos įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje.

    Kainų lubos apskaičiuojamos pagal formulę, kuri apima vidutinę didmeninę kainą šalies rinkoje, papildomus mokesčius, taip pat nustatytą prekybos maržą, siekiančią apie 0,07 euro už litrą. Prekyba viršijant nustatytas maksimalias kainas gali užtraukti iki maždaug 226 000 eurų siekiančią baudą, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Be to, iki gegužės 31 dienos galioja laikini sprendimai, mažinantys mokesčių naštą degalams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo lengvatas. Tai yra viena priežasčių, kodėl net ir kylant naftos kainoms pasaulyje, vietos rinkoje kainų dinamika gali būti švelnesnė, nors tokios priemonės paprastai yra laikinos.

  • „Orlen“ gali laukti milijardinis viršpelnio mokestis: analitikai skaičiuoja sumas ir rizikas

    Lenkijoje svarstomas vadinamasis viršpelnio mokestis (windfall tax) naftos sektoriui gali reikšmingai paveikti didžiausią šalies energetikos grupę „Orlen“ ir kitus rinkos dalyvius. Investicijų bendrovės „Trigon DM“ analitikas Michałas Kozakas skaičiuoja, kad vien „Orlen“ potenciali mokestinė našta, esant dabartinėms rinkos sąlygoms, gali siekti apie 1,4 mlrd. eurų.

    Analitiko vertinimu, mažesnei bendrovei „Unimot“ mokestis galėtų kainuoti apytikriai nuo 14 mln. iki 47 mln. eurų, priklausomai nuo to, kaip bus pritaikytos detalios taisyklės. Jis pabrėžia, kad dabartinės projekto nuostatos vis dar nepakankamai tikslios, todėl poveikį konkrečioms įmonėms įvertinti iki galo sudėtinga.

    Kaip veiktų planuojamas mokestis?

    Iš valdžios projekto aprašymo matyti, kad mokestis būtų laikinas ir taikomas įmonėms, veikiančioms naftos rinkoje, įskaitant degalų gamintojus bei pasirinktų skystųjų degalų importuotojus ar prekiautojus tarptautinėje rinkoje. Apmokestinimo bazė būtų apskaičiuojama kaip skystųjų degalų pardavimo pajamų perteklius virš referencinio lygio.

    Referencinis lygis būtų nustatomas pagal 2025 metais fiksuotą vidutinę pardavimo maržą, ją padidinant 20 proc. Tokiai bazei numatyta 75 proc. mokesčio norma, o surinkimas būtų organizuojamas savarankiško apskaičiavimo principu, mokant mėnesines įmokas ir atliekant metinį perskaičiavimą specialioje deklaracijoje.

    Kas mokėtų ir kada?

    Pagal pateikiamas gaires, mokesčio mokėtojais taptų įmonės, kurios Lenkijos teritorijoje nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos gamintų skystuosius degalus arba vykdytų jų importą ir įsigijimą Bendrijos viduje. Taikymas apimtų veiklą tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus.

    Numatomas ir mechanizmas, skirtas palyginti dabartinį įmonių pelningumą su istoriniu, kad apmokestinama būtų tik ta pajamų dalis, kuri viršija įprastą lygį. Projekto logika tokia, kad mokestis taikomas ne produktyvumo augimo ar investicijų rezultatui, o išskirtinai rinkos sąlygomis susidariusiam vadinamajam „nadzwyczajnym“ pelnui.

    Ką tai reikštų „Orlen“ ir rinkai?

    „Trigon DM“ analitikas atkreipia dėmesį, kad valdžia, panašu, renkasi apmokestinti degalų gamybą ir prekybą Lenkijoje, o ne žaliavinės naftos gavybos segmentą. Tai reikštų didesnį poveikį „Orlen“ perdirbimo ir degalų prekybos veikloms, o „Unimot“ atveju labiau paliestų skystuosius degalus ir suskystintas naftos dujas.

    „Atrodo, kad valdžia nusprendė apmokestinti skystųjų degalų gamybą ir prekybą Lenkijoje, o ne gavybą. Tai reikštų poveikį „Orlen“ perdirbimo ir degalų prekybos segmentams bei „Unimot“ skystųjų degalų ir suskystintų naftos dujų veiklai“, – sakė Michałas Kozakas.

    Analitiko vertinimu, rinka jau galėjo dalinai įkainoti šią riziką „Orlen“ akcijose, tačiau mažesnių bendrovių atveju toks scenarijus galėjo būti įtrauktas menkiau. Jis taip pat pažymi, kad, jei mokestis būtų įvestas dabartine forma, dalis išskirtinai palankių maržų degalų sektoriuje galėtų būti „suvartojama“ mokesčio, o tai mažintų galimybę tikėtis itin didelių pelnų tęstinumo.

    Be atskirų įmonių poveikio, analitikas mini ir platesnį biudžeto kontekstą: teoriškai viso sektoriaus įplaukos iš šio mokesčio 2026 metais galėtų siekti apie 3,3 mlrd. eurų. Tai, jo skaičiavimu, būtų panašu į bendrą biudžeto pajamų netektį dėl mažesnio PVM ir akcizo degalams per 2026 metų kovo–gruodžio laikotarpį.

  • Lenkijoje nuo birželio 1 dienos brangstantys degalai: jei lengvatos baigsis, litras gali pabrangti apie 0,28 euro

    Lenkijoje vairuotojai artimiausiomis dienomis gali sulaukti nedidelio degalų atpigimo, tačiau didžiausia intriga siejama su birželio pradžia. Analitikai įspėja, kad pasibaigus laikinosioms mokestinėms lengvatoms benzino ir dyzelino kainos degalinėse gali šoktelėti.

    Portalo e-petrol.pl analitikas dr. Jakubas Boguckis teigė, kad jei Vyriausybė nepratęs vadinamojo paketo, kuris iki gegužės pabaigos mažina mokesčių naštą degalams, kainų pokytis būtų greitai pajuntamas. Jo vertinimu, prie kainos galėtų prisidėti apie 0,28 euro už litrą.

    Kodėl kainos gali šoktelėti?

    Lengvatų paketas Lenkijoje buvo įvestas siekiant amortizuoti energetikos ir naftos kainų šokus, sumažinant kai kuriuos mokesčius degalams. Jei šios priemonės pasibaigtų, į kainą sugrįžtų didesnė mokestinė dalis, o tai automatiškai padidintų kainą galutiniam vartotojui.

    Analitikai pabrėžia, kad tai svarbu ne tik privatiems vairuotojams. Degalų mokestinės lengvatos mažina transporto ir logistikos sąnaudas, todėl jų nepratęsimas galėtų būti juntamas platesnėje ekonomikoje per prekių ir paslaugų kainas.

    Trumpuoju laikotarpiu – šiek tiek žemyn

    Vertinant dabartinę situaciją tarptautinėse rinkose, artimiausiomis dienomis Lenkijos degalinėse galimas nedidelis kainų koregavimas žemyn. Pasak dr. Jakubo Boguckio, benzino kainos gali priartėti prie žemesnių lygių, o dyzelinas taip pat turėtų turėti erdvės nežymiai atpigti.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu lemia naftos ir degalų didmeninės kainos, tiekimo grandinių stabilumas bei geopolitinės rizikos vertinimas. Jei įtampos pasaulyje slūgsta, rinkos paprastai reaguoja mažesne rizikos premija, kuri atsispindi ir degalų kainose.

    Kas labiausiai stebima prieš birželį?

    Pagrindinis veiksnys – politinis sprendimas dėl lengvatų pratęsimo. Jei jos būtų išlaikytos, kainų šuolis birželio pradžioje nebūtinai įvyktų, o kainas labiau diktuotų įprasti rinkos mechanizmai: naftos kainos, rafinavimo maržos ir valiutų kursai.

    Jei sprendimas būtų nepalankus vairuotojams, degalų brangimas galėtų įvykti gana greitai, nes mokesčių pakeitimai tiesiogiai persikelia į mažmeninę kainą. Tokiu atveju vartotojai paprastai bando „užsipilti iš anksto“, o tai laikinai gali padidinti srautą degalinėse.

  • Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Nauji maksimalūs įkainiai

    Lenkijoje trečiadienį paskelbti atnaujinti maksimalūs degalų kainų įkainiai, kurie aktualūs vairuotojams planuojant keliones ir pildant baką artimiausiomis dienomis. Skelbiama, kad 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,62 euro.

    Palyginti su ankstesne diena, maksimalios kainos kilo: 95 markės benzinas nuo maždaug 1,48 euro brango iki 1,50 euro, 98 markės benzinas – nuo 1,61 euro iki 1,63 euro, o dyzelinas – nuo 1,58 euro iki 1,62 euro. Tokie skirtumai reiškia, kad net ir nedidelis pokytis litre gali virsti juntama suma dažnai važinėjantiems.

    Kodėl kainos keičiasi

    Didžiausi leistini įkainiai nustatomi pagal aiškią formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis kuro mokestis, taikoma fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Šią savaitę papildomą signalą rinkai davė ir „Orlen“, pranešęs apie didmeninių kainų mažinimą. Nors didmeninės kainos ir kainų lubos nėra tas pats, jų kryptis dažnai veikia galutinį kainyną degalinėse, ypač kai rinka jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir logistikos kaštus.

    Kas prižiūri ir kas galioja toliau

    Pagal galiojančią tvarką atsakinga institucija darbo dienomis skelbia pranešimus dėl maksimalių kainų, o nauja riba įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei įkainiai paskelbiami prieš nedarbo dienas, jie gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą užtraukia sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių administravimu užsiimančios tarnybos. Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: net jei kainos degalinėse skiriasi, jos negali peržengti nustatytų lubų.

  • Lenkijos Vyriausybė skuba su viršpelnių mokesčiu degalams: įstatymą nori priimti iki birželio

    Lenkijos Vyriausybė planuoja iki 2026 metų birželio pabaigos priimti įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio, kuris būtų taikomas kai kurių skystųjų degalų gamybai ir prekybai. Tai numatyta Vyriausybės teisėkūros darbų plane, o surinktos lėšos būtų skirtos finansuoti degalų rinkos apsaugos priemones.

    Numatomas mokestis siejamas su valstybei brangiai kainuojančiais sprendimais degalų kainoms švelninti, įskaitant mokesčių pakeitimus ir mažmeninių kainų reguliavimo mechanizmus. Vyriausybė argumentuoja, kad tokios priemonės yra socialiai pagrįstos, tačiau reikšmingai didina biudžeto naštą.

    Kaip būtų skaičiuojamas mokestis?

    Už projektą atsakinga Finansų ministerija, o planuojamas Vyriausybės pritarimo terminas – 2026 metų antrasis ketvirtis. Mokestis būtų taikomas įmonėms, kurios nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja.

    Mokestinė bazė būtų apskaičiuojama kaip viršijimas: degalų pardavimo pajamos, viršijančios tas pajamas, kurios būtų gautos taikant 2025 metų vidutinę įmonės degalų pardavimo maržą, padidintą 20 proc. Tokiu būdu būtų nustatoma vadinamoji referencinė marža, nuo kurios ir būtų vertinamas viršpelnis.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus įmonių pelnų, kurie įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų pasiekti, ir panaudoti juos apsaugos priemonėms finansuoti“, – nurodoma Vyriausybės įraše teisėkūros plane.

    Tarifas – 75 proc., pajamas rinktų per avansus

    Finansų ministerija siūlo 75 proc. tarifą nuo apskaičiuotos viršpelnių bazės, teigdama, kad tai proporcingai atspindi netikėtų naudų mastą, kartu paliekant įmonei dalį papildomo uždarbio. Pasak planuojamo modelio, mokestis neturėtų mažinti įprasto įmonės pelningumo, kuris siejamas su standartine veiklos plėtra.

    Surinkimas būtų paremtas savarankiško apskaičiavimo principu: numatomi mėnesiniai avansiniai mokėjimai ir metinis galutinis deklaravimas atskiroje deklaracijoje. Tokia schema, Vyriausybės vertinimu, leistų reguliariai papildyti biudžetą neįvedant perteklinės administracinės naštos.

    Kas gali patekti į taikymo apimtį?

    Lenkijos Finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad viršpelnių mokestis turėtų kompensuoti biudžeto pajamų netektį, atsirandančią dėl degalų kainų mažinimo paketo. Politiniame lygmenyje akcentuojama, kad priemonė pirmiausia nukreipta į degalų sektoriaus koncernus.

    Anksčiau finansų ministras Andrzejus Domańskis viešai teigė, kad planuojamos pajamos iš šio mokesčio galėtų viršyti apie 930 000 000 eurų. Tarp galimų mokesčio mokėtojų minėta ir Orlen grupė, o premjeras Donaldas Tuskas buvo paskelbęs, kad viršpelnių mokestis degalų koncernams bus įvestas.

  • Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija iš dalies atnaujina aplinkosauginį mokestį degalams, kuris taikomas dėl anglies dioksido emisijų daromos oro taršos. Numatoma, kad nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos mokestis benzinui, dyzelinui ir šildymui skirtam kurui sieks 25,90 euro už vieną anglies dioksido toną.

    Kitoms energijos rūšims tarifas nesikeičia. Žibalui, suskystintoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms, sunkiems mazutams, taip pat dujiniams ir kietiems degalams ir toliau bus taikomas 30,85 euro už toną anglies dioksido mokestis.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Valdžia aiškina, kad skirtingi tarifai parinkti įvertinus energijos produktų naudojimo paskirtį ir poveikį aplinkai, taip pat galimą įtaką galutiniams vartotojams. Sprendimą papildomai grindžia siekis, kad pokytis būtų kuo artimesnis kainų neutralumui degalinėse, nors galutinę kainą vis tiek lemia ir naftos produktų rinka, ir mokesčių struktūra.

    Laikinas mokesčio sustabdymas Slovėnijoje buvo patvirtintas 2026 metų kovo 23 dieną. Jo sugrąžinimą šiuo metu leido degalų didmeninių kainų kritimas, kuris suteikia erdvės koreguoti mokesčius nepadidinant galutinės kainos staigiu šuoliu.

    Benzinui mažinamas akcizas

    Kartu su aplinkosauginio mokesčio grąžinimu mažinamas ir akcizas bešviniam benzinui. Jis nustatomas 0,42625 euro už litrą, kai anksčiau siekė 0,47457 euro už litrą.

    Dyzelinui ir šildymui skirtam kurui akcizų tarifai nesikeičia ir lieka jau anksčiau sumažintame lygyje. Dyzelinui toliau taikomas 0,33000 euro už litrą akcizas, o šildymo kurui – 0,07875 euro už litrą.

    Kodėl tai svarbu?

    Tokie sprendimai rodo, kaip valstybės balansuoja tarp klimato politikos tikslų ir infliacijos bei pragyvenimo kaštų spaudimo. Aplinkosauginiai mokesčiai Europos Sąjungoje dažnai naudojami kaip priemonė mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jie paprastai derinami su akcizų ir kitų dedamųjų korekcijomis, kad rinkoje būtų išvengta staigių kainų šuolių.

    Praktikoje degalų kainas lemia keli sluoksniai: žaliavos ir perdirbimo kaštai, logistika, prekybos maržos, taip pat akcizai ir su emisijomis susieti mokesčiai. Todėl Slovėnijos pasirinktas modelis, kai vienas mokestis grąžinamas, o kitas mažinamas, yra bandymas išlaikyti prognozuojamą kainų dinamiką ir kartu nepaleisti iš rankų taršos mažinimo signalo.

  • Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje atnaujintos maksimalios degalų kainos: nuo ketvirtadienio vairuotojai degalinėse už litrą mokės daugiau. Trečiadienį benzino 95 kaina negalėjo viršyti apie 1,47 euro, benzino 98 – apie 1,61 euro, o dyzelino – apie 1,60 euro.

    Palyginimui, antradienį leistinos kainų ribos buvo šiek tiek kitokios: benzinas 95 siekė iki maždaug 1,47 euro, benzinas 98 – iki 1,59 euro, o dyzelinas – iki 1,62 euro už litrą. Tai rodo, kad kainų korekcijos vyksta beveik kasdien ir gali keistis į abi puses.

    Nuo kovo 31 dienos, kai pradėtos taikyti maksimalios kainos, leistinos ribos jau buvo spėjusios pasislinkti: tuomet benzinas 95 siekė iki maždaug 1,44 euro, benzinas 98 – iki 1,58 euro, o dyzelinas – iki maždaug 1,78 euro už litrą. Didžiausias kritimas nuo starto matomas dyzelino segmente.

    Didmeninės kainos kilo

    Vienas iš signalų, kodėl kainų lubos gali augti, yra didmeninių kainų pokytis. Skelbta, kad „Orlen“ ketvirtadienį didino didmenines kainas, o tai paprastai gana greitai persiduoda mažmenai, ypač kai rinka jautri naftos kainų ir logistikos svyravimams.

    Tuo pačiu maksimalios kainos nėra nustatomos „iš lubų“: jos remiasi formule, kuri įvertina vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje ir prie jos pridedamus mokesčius bei fiksuotą pardavimo maržą. Pagal taikomą mechanizmą marža sudaro 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro.

    Paketas pratęstas iki gegužės pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad vyriausybinis paketas Ceny Paliw Niżej bus pratęstas iki gegužės pabaigos. Į šį paketą įeina mažesni PVM ir akcizo tarifai bei kai kuriems degalams taikomos maksimalios kainos.

    „Iki gegužės pabaigos Ceny Paliw Niżej tikrai bus pratęstas. Kas bus toliau, dar vertinsime“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Taip pat nurodoma, kad iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai, kuriais PVM degalams sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizas laikinai sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo. Benzinui akcizas mažintas 0,29 zloto, dyzelinui – 0,28 zloto už litrą, tai yra atitinkamai apie 0,07 ir 0,06 euro.

    Kaip skelbiamos kainų lubos?

    Pagal galiojančią tvarką energetikos institucijos darbo dienomis skelbia naują pranešimą dėl maksimalios degalų kainos, o nustatyta riba įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei kainos paskelbiamos prieš šventines ar nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą ribą užtraukia sankcijas: numatoma bauda iki 1 mln. zloto, tai yra iki maždaug 230 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administracija.

    Vairuotojams tai reiškia, kad net ir esant kainų luboms, degalų kaina gali palaipsniui augti, jei kyla didmena arba keičiasi mokesčių aplinka. Artimiausios kainų kryptį Lenkijoje lems nauji kasdieniai pranešimai ir sprendimai dėl lengvatinių tarifų tęstinumo.

  • Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkijos vyriausybė nusprendė pratęsti programą CPN, kuria siekiama laikinai sumažinti degalų kainas vartotojams. Finansų ministras Andrzejus Domańskis žurnalistams patvirtino, kad dabartinės priemonės galios mažiausiai iki gegužės pabaigos, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos rinkoje ir biudžeto galimybių.

    CPN paketas apima kelias mokesčių lengvatas, kurios tiesiogiai veikia kainas degalinėse. Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat taikomos laikinos akcizo lengvatos. Tokios priemonės dažniausiai pasirenkamos tada, kai naftos kainų ir logistikos svyravimai ima greitai persiduoti į galutinę kainą vartotojams.

    Mokesčių mažinimas ir kainų lubos

    Be PVM ir akcizo korekcijų, Lenkijoje taikomas ir maksimalios degalų kainos mechanizmas: atsakinga institucija darbo dienomis skelbia atnaujinamus orientyrus, pagal kuriuos reguliuojamos kainų lubos. Praktikoje tai leidžia valdžiai greičiau reaguoti į staigesnius šuolius ir riboti kainų kilimą, nors tokie sprendimai paprastai turi aiškią kainą valstybės biudžetui.

    Akcizo mažinimas, apie kurį kalbama CPN kontekste, siejamas su Europos Sąjungos nustatytomis minimaliosiomis ribomis. Tai reiškia, kad erdvė papildomai mažinti mokesčius nėra neribota, todėl vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu priemonių reikėtų ilgiau nei kelis mėnesius.

    Biudžetui tai brangus sprendimas

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau viešai pripažino, kad programos tęstinumas yra didelis iššūkis valstybės finansams. Pasak jo, vyriausybė svarsto ir kitus instrumentus, įskaitant laikinas taisykles, kurios leistų dalį priemonių kaštų padengti iš energetikos bendrovių ar degalų rinkos dalyvių viršpelnių.

    Finansų ministerija taip pat yra užsiminusi apie planus stiprinti biudžeto pajamas iš viršpelnių apmokestinimo. Viešojoje erdvėje minėta, kad tarp bendrovių, kurios galėtų patekti į tokių priemonių taikymo lauką, yra ir „Orlen“, viena didžiausių regiono naftos perdirbimo bei degalų prekybos grupių.

    Kas gali lemti sprendimus toliau?

    Degalų kainas Europoje artimiausiais mėnesiais lems keli veiksniai: pasaulinė naftos pasiūla, perdirbimo pajėgumų apkrovos, sezoninis paklausos augimas bei geopolitinės įtampos, kurios gali didinti draudimo ir transporto sąnaudas. Vyriausybėms tai reiškia sudėtingą pasirinkimą tarp trumpalaikės pagalbos vairuotojams ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.

    Jei lengvatos būtų tęsiamos ilgiau, tikėtina, kad diskusijos dėl tikslinių kompensacijų ar papildomų sektoriaus mokesčių aštrės. Tokie sprendimai dažnai kelia klausimų dėl konkurencijos, investicijų aplinkos ir to, kiek ilgai valstybė gali amortizuoti kainų svyravimus, nepakenkdama viešųjų finansų balansui.

    „Iki gegužės pabaigos CPN bus pratęstas tikrai. Kas bus toliau, pamatysime“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.