Tag: Akcizas

  • Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Nauji maksimalūs įkainiai

    Lenkijoje trečiadienį paskelbti atnaujinti maksimalūs degalų kainų įkainiai, kurie aktualūs vairuotojams planuojant keliones ir pildant baką artimiausiomis dienomis. Skelbiama, kad 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,62 euro.

    Palyginti su ankstesne diena, maksimalios kainos kilo: 95 markės benzinas nuo maždaug 1,48 euro brango iki 1,50 euro, 98 markės benzinas – nuo 1,61 euro iki 1,63 euro, o dyzelinas – nuo 1,58 euro iki 1,62 euro. Tokie skirtumai reiškia, kad net ir nedidelis pokytis litre gali virsti juntama suma dažnai važinėjantiems.

    Kodėl kainos keičiasi

    Didžiausi leistini įkainiai nustatomi pagal aiškią formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis kuro mokestis, taikoma fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Šią savaitę papildomą signalą rinkai davė ir „Orlen“, pranešęs apie didmeninių kainų mažinimą. Nors didmeninės kainos ir kainų lubos nėra tas pats, jų kryptis dažnai veikia galutinį kainyną degalinėse, ypač kai rinka jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir logistikos kaštus.

    Kas prižiūri ir kas galioja toliau

    Pagal galiojančią tvarką atsakinga institucija darbo dienomis skelbia pranešimus dėl maksimalių kainų, o nauja riba įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei įkainiai paskelbiami prieš nedarbo dienas, jie gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą užtraukia sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių administravimu užsiimančios tarnybos. Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: net jei kainos degalinėse skiriasi, jos negali peržengti nustatytų lubų.

  • Lenkijos Vyriausybė skuba su viršpelnių mokesčiu degalams: įstatymą nori priimti iki birželio

    Lenkijos Vyriausybė planuoja iki 2026 metų birželio pabaigos priimti įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio, kuris būtų taikomas kai kurių skystųjų degalų gamybai ir prekybai. Tai numatyta Vyriausybės teisėkūros darbų plane, o surinktos lėšos būtų skirtos finansuoti degalų rinkos apsaugos priemones.

    Numatomas mokestis siejamas su valstybei brangiai kainuojančiais sprendimais degalų kainoms švelninti, įskaitant mokesčių pakeitimus ir mažmeninių kainų reguliavimo mechanizmus. Vyriausybė argumentuoja, kad tokios priemonės yra socialiai pagrįstos, tačiau reikšmingai didina biudžeto naštą.

    Kaip būtų skaičiuojamas mokestis?

    Už projektą atsakinga Finansų ministerija, o planuojamas Vyriausybės pritarimo terminas – 2026 metų antrasis ketvirtis. Mokestis būtų taikomas įmonėms, kurios nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja.

    Mokestinė bazė būtų apskaičiuojama kaip viršijimas: degalų pardavimo pajamos, viršijančios tas pajamas, kurios būtų gautos taikant 2025 metų vidutinę įmonės degalų pardavimo maržą, padidintą 20 proc. Tokiu būdu būtų nustatoma vadinamoji referencinė marža, nuo kurios ir būtų vertinamas viršpelnis.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus įmonių pelnų, kurie įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų pasiekti, ir panaudoti juos apsaugos priemonėms finansuoti“, – nurodoma Vyriausybės įraše teisėkūros plane.

    Tarifas – 75 proc., pajamas rinktų per avansus

    Finansų ministerija siūlo 75 proc. tarifą nuo apskaičiuotos viršpelnių bazės, teigdama, kad tai proporcingai atspindi netikėtų naudų mastą, kartu paliekant įmonei dalį papildomo uždarbio. Pasak planuojamo modelio, mokestis neturėtų mažinti įprasto įmonės pelningumo, kuris siejamas su standartine veiklos plėtra.

    Surinkimas būtų paremtas savarankiško apskaičiavimo principu: numatomi mėnesiniai avansiniai mokėjimai ir metinis galutinis deklaravimas atskiroje deklaracijoje. Tokia schema, Vyriausybės vertinimu, leistų reguliariai papildyti biudžetą neįvedant perteklinės administracinės naštos.

    Kas gali patekti į taikymo apimtį?

    Lenkijos Finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad viršpelnių mokestis turėtų kompensuoti biudžeto pajamų netektį, atsirandančią dėl degalų kainų mažinimo paketo. Politiniame lygmenyje akcentuojama, kad priemonė pirmiausia nukreipta į degalų sektoriaus koncernus.

    Anksčiau finansų ministras Andrzejus Domańskis viešai teigė, kad planuojamos pajamos iš šio mokesčio galėtų viršyti apie 930 000 000 eurų. Tarp galimų mokesčio mokėtojų minėta ir Orlen grupė, o premjeras Donaldas Tuskas buvo paskelbęs, kad viršpelnių mokestis degalų koncernams bus įvestas.

  • Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija iš dalies atnaujina aplinkosauginį mokestį degalams, kuris taikomas dėl anglies dioksido emisijų daromos oro taršos. Numatoma, kad nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos mokestis benzinui, dyzelinui ir šildymui skirtam kurui sieks 25,90 euro už vieną anglies dioksido toną.

    Kitoms energijos rūšims tarifas nesikeičia. Žibalui, suskystintoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms, sunkiems mazutams, taip pat dujiniams ir kietiems degalams ir toliau bus taikomas 30,85 euro už toną anglies dioksido mokestis.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Valdžia aiškina, kad skirtingi tarifai parinkti įvertinus energijos produktų naudojimo paskirtį ir poveikį aplinkai, taip pat galimą įtaką galutiniams vartotojams. Sprendimą papildomai grindžia siekis, kad pokytis būtų kuo artimesnis kainų neutralumui degalinėse, nors galutinę kainą vis tiek lemia ir naftos produktų rinka, ir mokesčių struktūra.

    Laikinas mokesčio sustabdymas Slovėnijoje buvo patvirtintas 2026 metų kovo 23 dieną. Jo sugrąžinimą šiuo metu leido degalų didmeninių kainų kritimas, kuris suteikia erdvės koreguoti mokesčius nepadidinant galutinės kainos staigiu šuoliu.

    Benzinui mažinamas akcizas

    Kartu su aplinkosauginio mokesčio grąžinimu mažinamas ir akcizas bešviniam benzinui. Jis nustatomas 0,42625 euro už litrą, kai anksčiau siekė 0,47457 euro už litrą.

    Dyzelinui ir šildymui skirtam kurui akcizų tarifai nesikeičia ir lieka jau anksčiau sumažintame lygyje. Dyzelinui toliau taikomas 0,33000 euro už litrą akcizas, o šildymo kurui – 0,07875 euro už litrą.

    Kodėl tai svarbu?

    Tokie sprendimai rodo, kaip valstybės balansuoja tarp klimato politikos tikslų ir infliacijos bei pragyvenimo kaštų spaudimo. Aplinkosauginiai mokesčiai Europos Sąjungoje dažnai naudojami kaip priemonė mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jie paprastai derinami su akcizų ir kitų dedamųjų korekcijomis, kad rinkoje būtų išvengta staigių kainų šuolių.

    Praktikoje degalų kainas lemia keli sluoksniai: žaliavos ir perdirbimo kaštai, logistika, prekybos maržos, taip pat akcizai ir su emisijomis susieti mokesčiai. Todėl Slovėnijos pasirinktas modelis, kai vienas mokestis grąžinamas, o kitas mažinamas, yra bandymas išlaikyti prognozuojamą kainų dinamiką ir kartu nepaleisti iš rankų taršos mažinimo signalo.

  • Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje atnaujintos maksimalios degalų kainos: nuo ketvirtadienio vairuotojai degalinėse už litrą mokės daugiau. Trečiadienį benzino 95 kaina negalėjo viršyti apie 1,47 euro, benzino 98 – apie 1,61 euro, o dyzelino – apie 1,60 euro.

    Palyginimui, antradienį leistinos kainų ribos buvo šiek tiek kitokios: benzinas 95 siekė iki maždaug 1,47 euro, benzinas 98 – iki 1,59 euro, o dyzelinas – iki 1,62 euro už litrą. Tai rodo, kad kainų korekcijos vyksta beveik kasdien ir gali keistis į abi puses.

    Nuo kovo 31 dienos, kai pradėtos taikyti maksimalios kainos, leistinos ribos jau buvo spėjusios pasislinkti: tuomet benzinas 95 siekė iki maždaug 1,44 euro, benzinas 98 – iki 1,58 euro, o dyzelinas – iki maždaug 1,78 euro už litrą. Didžiausias kritimas nuo starto matomas dyzelino segmente.

    Didmeninės kainos kilo

    Vienas iš signalų, kodėl kainų lubos gali augti, yra didmeninių kainų pokytis. Skelbta, kad „Orlen“ ketvirtadienį didino didmenines kainas, o tai paprastai gana greitai persiduoda mažmenai, ypač kai rinka jautri naftos kainų ir logistikos svyravimams.

    Tuo pačiu maksimalios kainos nėra nustatomos „iš lubų“: jos remiasi formule, kuri įvertina vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje ir prie jos pridedamus mokesčius bei fiksuotą pardavimo maržą. Pagal taikomą mechanizmą marža sudaro 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro.

    Paketas pratęstas iki gegužės pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad vyriausybinis paketas Ceny Paliw Niżej bus pratęstas iki gegužės pabaigos. Į šį paketą įeina mažesni PVM ir akcizo tarifai bei kai kuriems degalams taikomos maksimalios kainos.

    „Iki gegužės pabaigos Ceny Paliw Niżej tikrai bus pratęstas. Kas bus toliau, dar vertinsime“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Taip pat nurodoma, kad iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai, kuriais PVM degalams sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizas laikinai sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo. Benzinui akcizas mažintas 0,29 zloto, dyzelinui – 0,28 zloto už litrą, tai yra atitinkamai apie 0,07 ir 0,06 euro.

    Kaip skelbiamos kainų lubos?

    Pagal galiojančią tvarką energetikos institucijos darbo dienomis skelbia naują pranešimą dėl maksimalios degalų kainos, o nustatyta riba įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei kainos paskelbiamos prieš šventines ar nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą ribą užtraukia sankcijas: numatoma bauda iki 1 mln. zloto, tai yra iki maždaug 230 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administracija.

    Vairuotojams tai reiškia, kad net ir esant kainų luboms, degalų kaina gali palaipsniui augti, jei kyla didmena arba keičiasi mokesčių aplinka. Artimiausios kainų kryptį Lenkijoje lems nauji kasdieniai pranešimai ir sprendimai dėl lengvatinių tarifų tęstinumo.

  • Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkijos vyriausybė nusprendė pratęsti programą CPN, kuria siekiama laikinai sumažinti degalų kainas vartotojams. Finansų ministras Andrzejus Domańskis žurnalistams patvirtino, kad dabartinės priemonės galios mažiausiai iki gegužės pabaigos, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos rinkoje ir biudžeto galimybių.

    CPN paketas apima kelias mokesčių lengvatas, kurios tiesiogiai veikia kainas degalinėse. Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat taikomos laikinos akcizo lengvatos. Tokios priemonės dažniausiai pasirenkamos tada, kai naftos kainų ir logistikos svyravimai ima greitai persiduoti į galutinę kainą vartotojams.

    Mokesčių mažinimas ir kainų lubos

    Be PVM ir akcizo korekcijų, Lenkijoje taikomas ir maksimalios degalų kainos mechanizmas: atsakinga institucija darbo dienomis skelbia atnaujinamus orientyrus, pagal kuriuos reguliuojamos kainų lubos. Praktikoje tai leidžia valdžiai greičiau reaguoti į staigesnius šuolius ir riboti kainų kilimą, nors tokie sprendimai paprastai turi aiškią kainą valstybės biudžetui.

    Akcizo mažinimas, apie kurį kalbama CPN kontekste, siejamas su Europos Sąjungos nustatytomis minimaliosiomis ribomis. Tai reiškia, kad erdvė papildomai mažinti mokesčius nėra neribota, todėl vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu priemonių reikėtų ilgiau nei kelis mėnesius.

    Biudžetui tai brangus sprendimas

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau viešai pripažino, kad programos tęstinumas yra didelis iššūkis valstybės finansams. Pasak jo, vyriausybė svarsto ir kitus instrumentus, įskaitant laikinas taisykles, kurios leistų dalį priemonių kaštų padengti iš energetikos bendrovių ar degalų rinkos dalyvių viršpelnių.

    Finansų ministerija taip pat yra užsiminusi apie planus stiprinti biudžeto pajamas iš viršpelnių apmokestinimo. Viešojoje erdvėje minėta, kad tarp bendrovių, kurios galėtų patekti į tokių priemonių taikymo lauką, yra ir „Orlen“, viena didžiausių regiono naftos perdirbimo bei degalų prekybos grupių.

    Kas gali lemti sprendimus toliau?

    Degalų kainas Europoje artimiausiais mėnesiais lems keli veiksniai: pasaulinė naftos pasiūla, perdirbimo pajėgumų apkrovos, sezoninis paklausos augimas bei geopolitinės įtampos, kurios gali didinti draudimo ir transporto sąnaudas. Vyriausybėms tai reiškia sudėtingą pasirinkimą tarp trumpalaikės pagalbos vairuotojams ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.

    Jei lengvatos būtų tęsiamos ilgiau, tikėtina, kad diskusijos dėl tikslinių kompensacijų ar papildomų sektoriaus mokesčių aštrės. Tokie sprendimai dažnai kelia klausimų dėl konkurencijos, investicijų aplinkos ir to, kiek ilgai valstybė gali amortizuoti kainų svyravimus, nepakenkdama viešųjų finansų balansui.

    „Iki gegužės pabaigos CPN bus pratęstas tikrai. Kas bus toliau, pamatysime“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.

  • „Orlen“ dar kartą mažina didmenines degalų kainas: ką tai gali reikšti kainoms degalinėse?

    „Orlen“ dar kartą mažina didmenines degalų kainas: ką tai gali reikšti kainoms degalinėse?

    Didmeninės kainos vėl traukiasi

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ šeštadienį dar kartą sumažino degalų didmenines kainas. Tai jau kelintas kainų koregavimas per vieną savaitę, todėl vairuotojai tikisi, kad atpigimas greičiau pasieks ir degalines.

    Pagal viešai skelbiamą didmeninį kainyną, dyzelinas Ekodiesel atpigo iki maždaug 1 410 eurų už kubinį metrą, o benzinas Eurosuper 95 – iki maždaug 1 270 eurų už kubinį metrą. Palyginti su ankstesne diena, tai atitinkamai apie 23 ir 12 eurų mažiau.

    Kodėl didmena svarbi vairuotojams

    Straipsnyje pabrėžiama, kad didmeninės kainos daro tiesioginę įtaką galutinėms kainoms degalinėse, nes iš jų skaičiuojamos vidutinės rinkos kainos. Nuo jų savo ruožtu priklauso ir valdžios skelbiamos maksimalios degalų kainos, kurios vėliau taikomos degalinėse.

    Maksimalios kainos paprastai atnaujinamos darbo dienomis, o savaitgaliui ir pirmadieniui galioja paskutinio darbo dieną paskelbtas dydis. Tai reiškia, kad didmeninės kainos pokyčiai ne visada iš karto matomi degalinių švieslentėse, ypač per savaitgalį.

    Maksimalios kainos ir mokesčiai

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje laikinai taikomas reguliavimo paketas, kuriuo ribojamos degalų kainos degalinėse. Maksimali kaina skaičiuojama prie vidutinės didmeninės kainos pridedant akcizą, vadinamąją kuro rinkliavą, prekybos maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio tarifų degalams ir sumažinto akcizo. Politikai viešai svarsto, ar tokias priemones tęsti, nes sprendimui įtaką daro biudžeto galimybės ir situacija tarptautinėse energijos žaliavų rinkose.

    Kas spaudžia kainas pasaulyje

    Degalų kainos regione priklauso ne tik nuo vietinės didmenos, bet ir nuo naftos bei gatavų naftos produktų kainų tarptautinėse biržose. Straipsnyje primenama, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose gali didinti kainų svyravimus, o tai greitai persiduoda tiekimo grandinei.

    Net ir krentant didmenai, galutinė kaina degalinėse gali keistis nevienodai: dalį laiko ją palaiko logistikos kaštai, degalinių maržos ir atsargų įsigijimo kaina. Vis dėlto keli nuoseklūs didmeninių kainų mažinimai dažniausiai sudaro prielaidas mažėjimui ir mažmenoje.

  • „Orlen“ ketvirtą kartą per savaitę mažino didmenines degalų kainas: ką tai reiškia vairuotojams

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ dar kartą sumažino didmenines degalų kainas – tai jau ketvirtas mažinimas per vieną savaitę. Tokie pokyčiai didmeninėje rinkoje paprastai tampa vienu iš signalų, pagal kuriuos degalinių tinklai sprendžia, ar yra erdvės atpiginti degalus prie kolonėlių.

    Skelbiama, kad šį kartą didmeninė dyzelino kaina sumažinta labiau nei benzino. Skaičiuojant iš pateiktų duomenų, dyzelinas atpigo maždaug 0,10 euro už litrą, o benzinas – apie 0,05 euro už litrą, jei kainų pokytį perskaičiuotume iš kubinio metro į litrus.

    Vis dėlto mažesnė didmeninė kaina dar nereiškia automatinio ir tokio paties kritimo degalinėse. Galutinę kainą lemia ne tik tiekėjų įkainiai, bet ir mokesčiai, logistika, degalinių marža bei tai, kokiomis kainomis degalai buvo įsigyti anksčiau.

    Maksimalios kainos degalinėse

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje degalinėse taikomos laikinos maksimalios kainos, įvestos per valstybės reguliavimo paketą. Maksimali kaina paprastai apskaičiuojama remiantis vidutine didmenine kaina, prie jos pridedant akcizą, kitus privalomus mokesčius, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Tokiu atveju kasdien arba reguliariai atnaujinamas maksimalus kainų lygis gali veikti kaip „lubos“, ribojančios, kiek degalai gali kainuoti degalinėse. Kartu tai reiškia, kad kai didmeninės kainos krinta, rinka spaudžiama koreguotis greičiau, nes reguliavimas tampa aiškia nuoroda vartotojams ir konkurentams.

    Mokesčių ir naftos kainų įtaka

    Degalų kainoms lemiamą įtaką daro naftos ir gatavų naftos produktų biržos kainos, kurios reaguoja į geopolitiką, tiekimo rizikas ir paklausos lūkesčius. Staigesni svyravimai dažnai pirmiausia matomi didmeninėje grandyje, o vėliau, su tam tikru vėlavimu, persiduoda mažmenai.

    Ne mažiau svarbūs ir mokesčiai: pridėtinės vertės mokesčio bei akcizo pokyčiai gali greitai pakeisti galutinę litro kainą net ir tuo atveju, jei žaliavos kaina pasaulyje juda priešinga kryptimi. Todėl vartotojams, vertinantiems kainų perspektyvą, svarbu stebėti ne tik naftos biržą, bet ir politinius sprendimus dėl mokestinės naštos.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu degalinių kainas labiausiai veikia didmeninės kainos ir konkurencija tarp tinklų, o vidutiniu laikotarpiu – naftos kainų kryptis ir valiutų kursai. Dėl to keturi didmeniniai mažinimai per savaitę yra ženklas, kad rinkoje susiformavo aiškesnis spaudimas kainoms žemyn, tačiau kiek ir kada tai pajus vairuotojai, priklausys nuo konkrečių degalinių kainodaros.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Nuo ketvirtadienio degalinėse mažėja maksimalios degalų kainos: ministras paskelbė naujus limitus benzinui 95, benzinui 98 ir dyzelinui. Sprendimas reiškia, kad leistinos kainų „lubos“ bus žemesnės nei galiojusios trečiadienį.

    Pagal paskelbtus limitus, benzino 95 litro kaina negalės viršyti maždaug 1,36 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,54 euro. Palyginimui, trečiadienį maksimalūs įkainiai buvo kiek didesni: atitinkamai apie 1,36 euro, 1,48 euro ir 1,55 euro už litrą.

    Kaip galioja kainų limitai?

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis oficialiame leidinyje ir įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis paprastai taikomas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

    Prekyba viršijant nustatytą kainos „lubų“ ribą užtraukia sankcijas: numatyta bauda iki maždaug 221 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administratorius, kuris gali tikrinti, ar degalinės laikosi nustatytų reikalavimų.

    Nuo ko priklauso maksimalios kainos?

    Maksimali degalų kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurioje įvertinama vidutinė didmeninė degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedami pagrindiniai mokesčiai. Taip pat įtraukiama fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Įtaką galutiniam limitui daro ir laikinos mokestinės priemonės: tam tikram laikotarpiui gali būti sumažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei koreguojamas akcizas. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sušvelninti staigių naftos kainų ir logistikos kaštų svyravimų poveikį vartotojams.

  • Lenkijoje brangsta benzinas: nuo antradienio keliamos kainų lubos, dyzelino limitas nesikeičia

    Lenkijoje nuo antradienio didinamos maksimalios benzino kainos degalinėse, rodo Energetikos ministerijos skelbiamas limitų atnaujinimas. Populiariausio 95 markės benzino litro „lubos“ kyla iki maždaug 1,52 euro, o 98 markės – iki maždaug 1,64 euro.

    Tuo metu dyzelino maksimali kaina nesikeičia ir lieka apie 1,71 euro už litrą. Tai reiškia, kad vairuotojams didžiausias pokytis artimiausią dieną laukia būtent benzino segmente, o dyzelinių automobilių savininkams situacija bent trumpuoju laikotarpiu išlieka stabili.

    Maksimalios kainos Lenkijoje nustatomos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina šalies rinkoje ir mokesčiais. Prie bazės pridedami akcizas, kuro rinkliava, nustatyta 0,30 zloto už litrą marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Energetikos ministerija tokius limitus skelbia darbo dienomis, o įsigalioja jie nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 213 000 eurų. Kontrolę vykdo Krajowa Administracja Skarbowa, todėl degalinėms kainodaros taisyklių nepaisymas gali virsti ne tik finansine našta, bet ir papildomais patikrinimais.

    Laikini mokesčių mažinimai

    Iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikini mokesčių pakeitimai, skirti švelninti degalų brangimą. Tarp jų – sumažintas PVM tarifas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Pagal galiojančias nuostatas akcizas benzino litrui sumažintas 0,29 zloto, o dyzelino – 0,28 zloto, tai yra iki mažiausio lygio, leidžiamo Europos Sąjungos taisyklėmis. Vis dėlto, net ir esant mokesčių lengvatoms, kainų limitai kasdien gali kisti priklausomai nuo didmeninių kainų dinamikos.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Praktiškai šie limitai nurodo didžiausią leistiną kainą, todėl realios kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, jei leidžia konkurencija ar tiekėjų sąlygos. Tačiau lubų kilimas paprastai signalizuoja, kad spaudimas kainoms didėti rinkoje išlieka, ypač benzino kategorijoje.

    Vairuotojams tai svarbu planuojant kasdienes išlaidas ir keliones, o vežėjams bei verslams – vertinant kuro sąnaudų riziką artimiausioms dienoms. Kadangi limitai atnaujinami dažnai, situacija gali keistis jau su kitu ministerijos skelbimu.