Tag: Akmenų ratai

  • Saudo Arabijoje iš oro pastebėti paslaptingi akmenų ratai: jų paskirtis kol kas tik spėjama

    Saudo Arabijoje iš oro pastebėti paslaptingi akmenų ratai: jų paskirtis kol kas tik spėjama

    Vakarų Saudo Arabijos pakrantėje aptiktos neįprastos akmeninės struktūros, iš viršaus sudarančios aiškius geometrinius raštus. Mokslininkų dėmesį jos patraukė po to, kai Saudo Arabijos spaudos agentūra paviešino iš oro darytas nuotraukas.

    Iš žemės šios konstrukcijos beveik susilieja su aplinkiniu kraštovaizdžiu, todėl jų visuma geriausiai atsiskleidžia tik pažvelgus iš aukščiau. Būtent tada matyti, kad tai ne atsitiktinai išmėtyti akmenys, o apgalvotas išdėstymas.

    Formacijos sudėliotos iš vietinių vulkaninių uolienų. Jos primena skirtingo skersmens žiedus, dalis jų persidengia, o kai kur didesnių ratų viduje matyti ir mažesni apskritimai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad reguliarumas gali būti svarbi užuomina: tokį tikslų išplanavimą paprastai sunku paaiškinti vien gamtiniais procesais. Vis dėlto kol kas nėra atsakymo, kam šios struktūros buvo skirtos ir kada tiksliai atsirado.

    Versija: matematinė ar astronominė paskirtis

    Vieną iš hipotezių pateikė Saudo Arabijos istorikas Mohammedas Khuraisas Al-Marhabi. Pasak jo, šių darinių schema nepanaši nei į įprastus gyvenviečių pėdsakus, nei į laidojimo vietas.

    Todėl svarstoma, kad konstrukcijos galėjo turėti matematinę ar astronominę funkciją. Galbūt jos buvo naudojamos stebėti sezonų ciklus, orų pokyčius arba dangaus kūnų – Saulės ir Mėnulio – judėjimą.

    Tokios žinios senosioms bendruomenėms galėjo būti itin praktiškos, ypač jei jų kasdienis gyvenimas ir žemdirbystė priklausė nuo gebėjimo numatyti metų laikų kaitą. Tačiau kol kas tai tik spėjimai, nes archeologiniai tyrimai dar nebuvo atlikti.

    Kodėl vieta gali būti neatsitiktinė

    Struktūros aptiktos Hali slėnyje – regione, kuris laikomas turinčiu ilgą apgyvendinimo istoriją. Derlingesnės teritorijos paprastai traukdavo bendruomenes, o vietovė istoriškai sieta ir su Mekos regionu.

    Pasak Al-Marhabio, vietos gyventojai galėjo turėti tradicijų, susijusių su sezoninių pokyčių stebėjimu ir kalendoriaus nustatymu. Vis dėlto norint patikrinti šią idėją, reikėtų tikslių matavimų – pavyzdžiui, įvertinti ratų orientaciją ir jų tarpusavio išsidėstymą.

    Tokie radiniai pusiasalyje – ne naujiena

    Panašūs akmeniniai objektai Arabijos pusiasalyje aptinkami ne pirmą kartą. Neseniai archeologai tyrinėjo neolito laikotarpiui priskiriamas akmenines konstrukcijas, kurių skersmuo siekė nuo 4 iki 8 metrų.

    Manoma, kad dalis jų galėjo būti senųjų būstų liekanos: akmenys galėjo sudaryti pagrindą mediniams stulpams, laikiusiems stogą. Taip pat 2024 metais skelbta apie bronzos amžiaus gyvenvietės atradimą Chajbaro oazėje.

    Vis dėlto panašumas dar nereiškia, kad visi tokie akmeniniai statiniai pastatyti tuo pačiu metu ar atliko tą pačią funkciją. Hali slėnio ratų chronologija ir kilmė kol kas nenustatytos, todėl atsakymų tikimasi tik po išsamesnių archeologinių darbų.

  • Norvegijoje po žeme aptiko paslaptingus akmenų ratus: mokslininkai vis dar nežino, kam jie skirti

    Norvegijoje po žeme aptiko paslaptingus akmenų ratus: mokslininkai vis dar nežino, kam jie skirti

    Rytų Norvegijoje, Hunn kapinyne, archeologai atidengė iki šiol nežinotus akmenų ratų pėdsakus. Iš pirmo žvilgsnio vietovėje dominavo pilkapiai, tačiau tik nuėmus viršutinį grunto sluoksnį išryškėjo aiškios žiedinės struktūros.

    Paieškose pasitelktas georadaras, leidžiantis aptikti po žeme esančius objektus neardant didelių plotų. Matavimai parodė kelias apvalias anomalijas, kurios vėliau patvirtintos kasinėjimais ir detalesne archeologine analize.

    Tyrėjai identifikavo vadinamuosius žiedinius griovius, t. y. žemėje išlikusius senųjų apskritų konstrukcijų kontūrus. Jie galėjo žymėti pilkapių ribas arba būti susiję su akmenų ratų statiniais, kurių dalis akmenų vėliau buvo pašalinta.

    Vienoje vietoje aptikta požymių, kad ratelyje galėjo stovėti 15 vertikalių akmenų. Archeologų teigimu, kai kurių senųjų riedulių pamatuose išliko smulkių akmenų sankaupos, kurios tikėtina buvo naudojamos stabilizuoti šimtus kilogramų sveriančius luitus.

    Ne mažiau intriguoja tai, kad panašiuose akmenų ratuose neretai kartojasi nelyginis akmenų skaičius, pavyzdžiui, 9, 11, 13 ar 15. Kodėl anuometės bendruomenės laikėsi tokios taisyklės, kol kas lieka neaišku, nes trūksta tiesioginių užrašytinių šaltinių.

    Kam galėjo tarnauti ratai?

    Didžiausia mįslė yra šių struktūrų paskirtis. Anksčiau panašūs statiniai kai kuriose Šiaurės Europos vietovėse buvo aiškinami kaip bendruomenių susibūrimų erdvės, kur galėjo vykti sprendimų priėmimas ar ginčų nagrinėjimas.

    Vis dėlto Hunn kapinyne kai kurių ratų teritorijoje aptikti žmonių palaikų pėdsakai labiau sieja šiuos objektus su laidojimo papročiais. Tai sustiprina versiją, kad akmenų ratai galėjo veikti kaip kapo paminklai arba ritualinės zonos, susijusios su atsisveikinimo ceremonijomis.

    „Pirmiausia tai reikėtų vertinti kaip kapo paminklus, nors neatmestina, kad laikui bėgant jų funkcijos galėjo keistis“, – sakė Oslo Kultūros istorijos muziejaus profesorė Anne Lene Melheim.

    Tyrėjai neatmeta ir kelių etapų scenarijaus, kai pradžioje suformuojamas apskritas kontūras, o tik vėliau statomi akmenys. Kita hipotezė siejama su žmonių judėjimu per apeigas, kai aplink ratą mindoma žemė galėjo suformuoti aiškų apskritą pėdsaką.

    Kada jie pastatyti?

    Tikslesnis datavimas dar laukia patvirtinimo, tačiau pats Hunn kapinynas siejamas su bronzos ir geležies amžiais. Šis laikotarpis Skandinavijoje apima maždaug nuo 1500 metų prieš mūsų erą iki 1000 metų mūsų eros.

    Netoliese taip pat fiksuoti radiniai iš romėniškojo geležies amžiaus, maždaug prieš 1 500–2 000 metų. Tai leidžia manyti, kad teritorija buvo naudojama ilgą laiką, o skirtingos kartos galėjo perimti ir keisti ritualus, palikdamos daugiasluoksnį archeologinį vaizdą.

    Šiuolaikinėje archeologijoje vis dažniau derinami neinvaziniai metodai, tokie kaip georadaras, su tiksliniais kasinėjimais. Tokia praktika leidžia greičiau patikrinti hipotezes, mažiau pažeisti kontekstą ir tiksliau suplanuoti, kur verta kasti, kad būtų išsaugota kuo daugiau informacijos apie senųjų bendruomenių gyvenimą ir mirtį.

  • Netoli Belfasto atrado 4 000 metų paslaptį: akmenų ratas slėpė stulbinančius radinius

    Netoli Belfasto atrado 4 000 metų paslaptį: akmenų ratas slėpė stulbinančius radinius

    Archeologai pietų Belfaste aptiko po žeme išlikusius akmenų rato pėdsakus, datuojamus vėlyvuoju neolitu arba ankstyvuoju bronzos amžiumi. Tyrėjų vertinimu, monumentas galėjo būti pastatytas apie 2000 metus prieš mūsų erą, tačiau jo paskirtis iki šiol kelia klausimų.

    Vieta atsidūrė mokslininkų akiratyje po to, kai analizuodami aerofotografijas jie pastebėjo pasėliuose išryškėjusius vadinamuosius augalų ženklus. Tokie kontūrai dažnai išduoda po paviršiumi esančius griovius, duobes ar akmenų konstrukcijas, nes dirvožemio drėgmė ir maistinės medžiagos ten pasiskirsto kitaip.

    Kasdienį vaizdą pakeitė kasinėjimai: po ariamu lauku rasti akmenų išdėstymo fragmentai leido atkurti pirminį rato planą. Archeologai mano, kad objektas greičiausiai atliko ceremoninę ar ritualinę funkciją, nes kol kas nėra požymių, jog tai buvo kapinynas.

    Tyrimai atskleidė ir praradimų mastą: dalis akmenų, tikėtina, buvo pašalinta XIX amžiuje, kai ūkininkai valė laukus nuo kliūčių žemdirbystei. Vis dėlto žemėje likusių struktūrų pakako, kad būtų galima suprasti monumento mastą ir išsidėstymą.

    Kartu su akmenų rato liekanomis aptikta ir reikšmingų artefaktų, liudijančių intensyvų žmonių gyvenimą šiame regione prieš tūkstantmečius. Tarp radinių – puikiai išsilaikęs titnaginis strėlės antgalis, kurio amžius siekia apie 4 000 metų, taip pat keramikos fragmentai ir akmeniniai įrankiai.

    Naujasis atradimas ypač svarbus dėl netoliese esančio Giant’s Ring – vieno žinomiausių megalitinių objektų Šiaurės Airijoje. Archeologai neatmeta, kad abu statiniai galėjo būti didesnio ritualinio kraštovaizdžio dalys, o tai reikštų, jog šio regiono priešistorės žemėlapį teks perbraižyti iš naujo.

    Specialistai pabrėžia, kad akmenų ratų funkcijos Britų salose skyrėsi: vieni galėjo būti bendruomenių susibūrimų vietos, kiti – apeigų erdvės ar orientyrai, susiję su dangaus reiškinių stebėjimu. Šiuo atveju palaidojimų nebuvimas leidžia spėti, kad vietos paskirtis galėjo būti kitokia nei dalies panašių megalitinių kompleksų.