Archeologai pietų Belfaste aptiko po žeme išlikusius akmenų rato pėdsakus, datuojamus vėlyvuoju neolitu arba ankstyvuoju bronzos amžiumi. Tyrėjų vertinimu, monumentas galėjo būti pastatytas apie 2000 metus prieš mūsų erą, tačiau jo paskirtis iki šiol kelia klausimų.
Vieta atsidūrė mokslininkų akiratyje po to, kai analizuodami aerofotografijas jie pastebėjo pasėliuose išryškėjusius vadinamuosius augalų ženklus. Tokie kontūrai dažnai išduoda po paviršiumi esančius griovius, duobes ar akmenų konstrukcijas, nes dirvožemio drėgmė ir maistinės medžiagos ten pasiskirsto kitaip.
Kasdienį vaizdą pakeitė kasinėjimai: po ariamu lauku rasti akmenų išdėstymo fragmentai leido atkurti pirminį rato planą. Archeologai mano, kad objektas greičiausiai atliko ceremoninę ar ritualinę funkciją, nes kol kas nėra požymių, jog tai buvo kapinynas.
Tyrimai atskleidė ir praradimų mastą: dalis akmenų, tikėtina, buvo pašalinta XIX amžiuje, kai ūkininkai valė laukus nuo kliūčių žemdirbystei. Vis dėlto žemėje likusių struktūrų pakako, kad būtų galima suprasti monumento mastą ir išsidėstymą.
Kartu su akmenų rato liekanomis aptikta ir reikšmingų artefaktų, liudijančių intensyvų žmonių gyvenimą šiame regione prieš tūkstantmečius. Tarp radinių – puikiai išsilaikęs titnaginis strėlės antgalis, kurio amžius siekia apie 4 000 metų, taip pat keramikos fragmentai ir akmeniniai įrankiai.
Naujasis atradimas ypač svarbus dėl netoliese esančio Giant’s Ring – vieno žinomiausių megalitinių objektų Šiaurės Airijoje. Archeologai neatmeta, kad abu statiniai galėjo būti didesnio ritualinio kraštovaizdžio dalys, o tai reikštų, jog šio regiono priešistorės žemėlapį teks perbraižyti iš naujo.
Specialistai pabrėžia, kad akmenų ratų funkcijos Britų salose skyrėsi: vieni galėjo būti bendruomenių susibūrimų vietos, kiti – apeigų erdvės ar orientyrai, susiję su dangaus reiškinių stebėjimu. Šiuo atveju palaidojimų nebuvimas leidžia spėti, kad vietos paskirtis galėjo būti kitokia nei dalies panašių megalitinių kompleksų.
Leave a Reply