CP v2

Tag: Akumuliatoriai

  • „Volkswagen“ šaukia į servisą apie 100 000 elektromobilių: įspėja dėl akumuliatoriaus gaisro rizikos

    „Volkswagen“ Europoje pradėjo techninės priežiūros kampaniją, apimančią apie 100 000 elektrinių automobilių. Gamintojas įspėja, kad dalyje transporto priemonių gali būti akumuliatoriaus defektas, dėl kurio įkrovimo metu kyla gaisro rizika.

    Gamintojo nurodymu, iki patikros vairuotojams rekomenduojama laikytis papildomų atsargumo priemonių. Tarp jų – nekrauti akumuliatoriaus virš 80 proc. ir, jei įmanoma, įkrovimą vykdyti tik lauke, o ne uždarose patalpose.

    Kuriems modeliams tai aktualu?

    Skelbiama, kad patikros pirmiausia susijusios su „Volkswagen“ ID serijos elektromobiliais. Į kampaniją įtraukiami modeliai ID.3, ID.4, ID.5 ir ID. Buzz, pagaminti nuo 2023 metų birželio 24 dienos iki 2024 metų rugpjūčio 23 dienos.

    Problema siejama su aukštos įtampos akumuliatoriaus moduliais, kuriuose galimi gedimai atskiruose elementuose. Tokie gedimai retais atvejais gali sukelti perkaitimą, o įkrovimo metu tai laikoma didesnės rizikos situacija.

    Ką turi žinoti vairuotojai?

    Pastaruoju metu Prancūzijoje užfiksuoti bent du atvejai, kai elektromobiliai užsidegė įkrovimo metu. Tai tapo vienu iš signalų, paskatinusių gamintoją plėsti prevencinius patikrinimus ir iš anksto informuoti klientus apie laikinus naudojimo apribojimus.

    „Volkswagen“ savininkams išsiuntė pranešimus, kuriuose pabrėžiama, kad iki apsilankymo servise nereikėtų krauti baterijos virš 80 proc., o įkrovimui rinktis atvirą erdvę. Taip pat rekomenduojama vengti įkrovimo požeminiuose garažuose ir bendrose uždarose stovėjimo aikštelėse.

    Kampanija aktuali ir Lietuvos vairuotojams, jeigu jų automobilis patenka į nurodytą gamybos laikotarpį. Praktikoje tai reiškia, kad savininkai turėtų susisiekti su oficialiu „Volkswagen“ atstovu arba servisu ir užregistruoti automobilį patikrai, o iki vizito laikytis gamintojo nurodytų apribojimų.

  • „Lexus“ pristatė 6 vietų elektrinį TZ: 530 km nuotolis ir V10 garso imitacija iš LFA

    „Lexus“ pristatė naują elektrinį krosoverį TZ – 6 vietų modelį, kurio prekybos startas Europoje planuojamas 2027 metų pradžioje. Gamintojas akcentuoja erdvų saloną, pažangią garso izoliaciją ir sprendimus, skirtus komfortui ilgose kelionėse.

    Modelis sukurtas ant „Toyota“ grupės modulinės platformos, naudojamos keliuose naujausiuose elektriniuose automobiliuose. Pats kėbulas dalinai primena GX stilistiką, o matmenimis TZ artėja prie didžiųjų SUV segmento: automobilio ilgis siekia apie 5,1 metro, ratų bazė – 3 050 mm.

    „Lexus TZ“ sukomplektuotas su šešiomis sėdimomis vietomis, o didžiausias dėmesys skiriamas antrajai eilei. Čia numatytos dvi atskiros sėdynės su komforto funkcijomis, tokiomis kaip šildymas ir ventiliacija, o trečioji eilė – vientisas sulankstomas suoliukas.

    Gamintojas pabrėžia skaitmenizuotą valdymą: didelė dalis funkcijų perkelta į multimedijos ekraną, siekiant švaresnio prietaisų skydelio dizaino. Be to, TZ siūloma „Mark Levinson“ garso sistema su 21 garsiakalbiu, o papildoma funkcija Active Sound Control imituoja benzininio V10 variklio skambesį, primenantį superautomobilį LFA.

    Pagal paskelbtus duomenis, „Lexus TZ“ numatomas nuvažiuojamas atstumas – apie 530 km, o energiją tiekia 95,8 kWh talpos baterija. 2026 metų elektromobilių kontekste tai nėra rekordas, todėl „Lexus“ išskiria papildomą sprendimą, turintį padėti šaltuoju sezonu.

    Siekiant sumažinti energijos sąnaudas salonui šildyti, prie įprastos klimato kontrolės pridėtas infraraudonųjų spindulių kojų šildymas priekyje sėdintiems keleiviams. Tokia logika paremta tuo, kad kryptinis šilumos pojūtis gali leisti rečiau kelti bendrą salono temperatūrą, taip tausojant baterijos įkrovą.

    Techninėje dalyje nurodoma, kad modelis turės du elektros variklius, kurių bendra galia siekia apie 407,8 arklio galios. Įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h trunka maždaug 5,4 sekundės, o maksimalus greitis kol kas neatskleidžiamas.

    Kainos dar nepaskelbtos, tačiau „Lexus“ aiškiai pozicionuoja TZ kaip didelį, šeimai ir kelionėms pritaikytą elektrinį SUV, kuriame prioritetas teikiamas tylai, komfortui ir technologijoms. Artėjant 2027 metų startui, daugiau detalių turėtų paaiškėti apie komplektacijas, įkrovimo galimybes ir konkrečius rinkų variantus.

  • Kretingos rajone startuoja atliekų surinkimo akcija: nemokamai priims elektroniką ir baterijas

    Kur ir kada vyks akcija

    Gegužės 12 dieną Kretingos rajono savivaldybėje organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Ji rengiama vykdant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus ir siekiant, kad pavojingos atliekos nepatektų į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Organizatoriai kviečia gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas iš anksto įvertinti, kokių atliekų yra sukaupta, ir pasirūpinti jų perdavimu tvarkytojams. Tokios akcijos paprastai padeda patogiau atsikratyti pavojingų atliekų, ypač kai jos laikomos namuose ar dirbtuvėse.

    Kas priimama nemokamai

    Akcijos metu nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Šios atliekos priskiriamos srautams, kuriuose dažnai pasitaiko sunkiųjų metalų, elektrolitų ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Gyventojams primenama, kad elektronikos atliekų ar baterijų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Net ir nedidelis kiekis netinkamai išmestos pavojingos atliekos gali prisidėti prie dirvožemio ir vandens taršos, o per atliekų tvarkymo grandinę didėja rizika žmonių sveikatai.

    Kokios atliekos priimamos už mokestį

    Sumokant atliekų turėtojui, bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, automobilinės ir pramoninės baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Organizatoriai nurodo, kad amortizatorių atliekoms gali būti taikomos išimtys, todėl prieš perduodant rekomenduojama pasitikslinti sąlygas.

    Taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims palankiomis sąlygomis bus sudaryta galimybė priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Alyvos ir filtrų atliekos laikomos pavojingomis, todėl jų surinkimas ir sutvarkymas privalo vykti per licencijuotus tvarkytojus.

    Kodėl svarbu nepraleisti progos

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose esančios medžiagos, patekusios į aplinką, gali būti ilgalaikės taršos šaltinis. Tinkamas surinkimas užtikrina, kad vertingos žaliavos būtų nukreiptos perdirbimui, o pavojingos sudedamosios dalys būtų sutvarkytos saugiai.

    Eksploatuoti netinkami automobiliai taip pat kelia rizikų: iš jų gali ištekėti degalai, alyva ar kiti techniniai skysčiai, o aplinkoje paliktos detalės ir stiklai gali tapti ir taršos, ir traumų priežastimi. Dėl to raginama nepalikti nebenaudojamų transporto priemonių kiemuose ar pakelėse ir perduoti jas teisėtiems tvarkytojams.

    Akciją organizuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija, VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija ir Kretingos rajono savivaldybė, o atliekų surinkimą vykdo UAB Atliekų tvarkymo centras. Registracija dalyvavimui vyksta iki 2026 metų gegužės 10 dienos el. paštu arba telefonu, nurodytais organizatorių pranešime.

  • Klaipėdos apskrityje gegužės viduryje surinks baterijas ir elektroniką: ką svarbu pranešti iki 11 dienos

    Surinkimas vyks gegužės 12–15 dienomis

    Gamintojų ir Importuotojų Asociacija kartu su UAB „Atliekų tvarkymo centras“ ir VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ tęsia panaudotų baterijų ir elektronikos surinkimo projektą „Mes rūšiuojam įmonėje“.

    Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje iš projekto dalyvių bus renkamos panaudotos nešiojamosios baterijos, akumuliatoriai bei nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga. Atliekų paėmimas planuojamas gegužės 12–15 dienomis.

    Kokiose savivaldybėse bus vykdomas surinkimas

    Surinkimas apims Šilutės, Skuodo, Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybes, taip pat Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų savivaldybes. Projekto organizatoriai ragina įstaigas iš anksto įsivertinti, kokių atliekų yra sukaupta ir ką planuojama nurašyti artimiausiu metu.

    Dažniausiai perduodami stambūs buitiniai prietaisai, tokie kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ar indaplovės, taip pat televizoriai, monitoriai, kompiuteriai, spausdintuvai ir kita smulki elektronika. Atskirai prašoma sužymėti nešiojamas baterijas ir akumuliatorius.

    Ką būtina pateikti iki 11 dienos

    Organizatoriai prašo iki gegužės 11 dienos 10 valandos ryto pateikti informaciją apie sukauptas atliekas: kiekį vienetais ir, jei įmanoma, apytikrį svorį. Šie duomenys reikalingi logistikai suplanuoti ir surinkimui užtikrinti.

    Taip pat svarbu nurodyti kontaktinį telefono numerį ir įstaigos darbo laiką, kada būtų patogiausia atvykus išvežti atliekas. Praktikoje tai padeda išvengti situacijų, kai transportas atvyksta netinkamu metu arba atliekos nebūna paruoštos perdavimui.

    „Atkreipiame dėmesį, kad sukauptas atliekas perduokite tik UAB „Atliekų tvarkymo centras“ darbuotojams“, – skelbia organizatoriai.

    Pabrėžiama, kad tik oficialiai UAB „Atliekų tvarkymo centras“ darbuotojams perduotos atliekos bus fiksuojamos kaip projekte dalyvaujančių įmonių sukaupti kiekiai. Ši informacija vėliau naudojama projekto pabaigoje, kai taškai keičiami į prizus.

    Kodėl tai aktualu įmonėms

    Įmonėms toks surinkimas patogus tuo, kad atliekos išvežamos iš jų vietos, o nešiojamos baterijos ir elektronikos įranga sutvarkoma per tam skirtas tvarkymo grandines. Tai mažina riziką, kad baterijos ar elektronika bus laikomos netinkamomis sąlygomis, o pavojingos sudedamosios dalys pateks į aplinką.

    Projektas taip pat skatina rūšiavimą per taškų sistemą: už priduotą elektronikos atliekų kilogramą numatoma 0,09 euro vertės taškų suma, o už ekranus turinčią įrangą, pavyzdžiui, monitorius ar televizorius, 0,03 euro vertės taškų suma. Už baterijų atliekų kilogramą numatoma 0,60 euro vertės taškų suma.

    Organizatorių teigimu, surinkti taškai gali būti keičiami į įvairius prizus, o dalyvavimas projekte padeda įstaigoms nuosekliai tvarkyti nurašomą įrangą ir kartu prisidėti prie žiedinės ekonomikos tikslų. Vis dažniau pabrėžiama ir atitikties svarba, nes elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų srautų Europoje.

  • Suomija įjungė ličio kasyklą: pirmasis Europoje pilnas ciklas, bet priklausomybė dar nepanaikinta

    Suomija įjungė ličio kasyklą: pirmasis Europoje pilnas ciklas, bet priklausomybė dar nepanaikinta

    Vakarų Suomijoje, Kaustinene, pradėjo veikti Syväjärvi ličio kasykla, o kartu su rūdos sodrinimo ir rafinavimo grandimis tai laikoma vienintele tokio tipo integruota investicija Europoje. Projektas siejamas su Europos pastangomis užsitikrinti daugiau baterijoms reikalingų žaliavų ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Kasybos darbai jau vyksta, o gamybinė infrastruktūra ruošiama darbui didesniu mastu. Rūda iš Syväjärvi telkinio keliauja į sodrinimo įrenginius Päivänevoje, o galutinis perdirbimas vykdomas „Keliber“ gamykloje Kokoloje, viskas sutelkta maždaug 43 kilometrų spinduliu.

    Numatoma, kad Suomijoje kasmet bus pagaminama apie 15 000 tonų ličio hidroksido, tai atitinka maždaug 2 500 tonų gryno ličio. Šios apimtys bus skirtos įvairiose Europos šalyse veikiančioms baterijų ir kitoms pramonės įmonėms, tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien šio kiekio nepakaks.

    „Didiname nepriklausomybę nuo importo, pavyzdžiui, iš Azijos šalių ir Australijos“, – sakė projekto operacinės veiklos vadovas Hannu Hautala.

    Suomijos geologijos tarnybos specialistai vertina, kad planuojama produkcija sudarytų apie 10 proc. Europos poreikio, todėl importas dar ilgai išliks svarbus. Šis faktas atspindi platesnę ES situaciją: baterijų sektoriui sparčiai augant, žaliavų tiekimas tampa kritiškai svarbus ne tik elektromobiliams, bet ir energijos kaupimo sistemoms.

    Rafinerijoje jau pradėti technologiniai bandymai, įskaitant testus su vandeniu, o pirmosios komercinės produkcijos partijos gali būti paruoštos metų pabaigoje, jei visi etapai vyks pagal planą. Galutinis produktas – baterijoms tinkamas ličio hidroksidas – bus paruošiamas transportuoti pramoninėmis pakuotėmis.

    Telkiniai Kaustinene buvo identifikuoti dar XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, o dabar vystoma teritorija apima daugiau kaip 500 kvadratinių kilometrų. Be pagrindinės vietos, regione numatytos ir papildomos kasybos aikštelės, kurios ilgainiui turėtų padidinti bendrą išgavimą.

    Projektą kontroliuoja Pietų Afrikos kasybos grupė „Sibanye-Stillwater“, kuri į jį įsitraukė 2021 metais. Kiti akcininkai yra Suomijos valstybinė Finnish Minerals Group ir dalis Suomijos investuotojų, o finansinį palaikymą yra suteikęs Europos investicijų bankas.

    Planuojama, kad kasybos ir perdirbimo kompleksas pilną pajėgumą pasieks maždaug per dvejus metus. Nors tai svarbus žingsnis Europos pramonei, analitikai pabrėžia, kad siekiant didesnio savarankiškumo reikės ir kitų projektų, taip pat aktyvesnio perdirbimo bei alternatyvių baterijų chemijų plėtros, kur vis dažniau taikomas ir dirbtinis intelektas procesų optimizavimui.

  • Nešiojamas be baterijos: kada tai saugu, o kada rizikuojate duomenimis ir pačiu įrenginiu

    Nešiojamąjį kompiuterį dažnai galima naudoti ir be akumuliatoriaus, kai įrenginys maitinamas tiesiai iš elektros adapterio. Tokiu režimu jis iš esmės tampa stacionariu kompiuteriu, tačiau praranda vieną svarbią apsaugą, kurią įprastai suteikia baterija.

    Jei akumuliatorius senas, greitai išsikrauna ar yra išsipūtęs, mintis jį išimti ir dirbti tik iš tinklo gali atrodyti patraukli. Vis dėlto tai dažniau yra laikinas sprendimas, o ne patikimas ilgalaikis naudojimo scenarijus.

    Nešiojamojo akumuliatorius nėra vien tik energijos šaltinis kelionėms. Jis veikia kaip buferis: amortizuoja trumpus įtampos kritimus, apsaugo nuo staigių išsijungimų ir suteikia laiko išsaugoti failus, jei dingtų elektra.

    Dėl to be baterijos kompiuteris tampa jautresnis elektros tiekimo sutrikimams. Net trumpas maitinimo dingimas reiškia momentinį išsijungimą, o tai gali baigtis neprarandamų duomenų netektimi arba sugadintais failais.

    Daugeliu atvejų, jei naudojamas tinkamas įkroviklis, našumas nesikeičia. Ypač tai būdinga senesniems modeliams su lengvai išimamomis baterijomis, kurių maitinimo schema sukurta stabiliai dirbti ir be akumuliatoriaus.

    Tačiau yra išimčių, kai sistema gali riboti spartą, kad valdytų šilumą ar energijos tiekimo pikus. Praktikoje tai reiškia, kad daliai modelių darbas be baterijos gali tapti lėtesnis, ypač esant didesnei apkrovai.

    Pagrindinė problema yra apsauga nuo elektros tinklo trikdžių: įtampos šuoliai, trumpi nutrūkimai ar net paprastas netyčinis laido ištraukimas. Tokiais atvejais kompiuteris išsijungia akimirksniu, o ne pereina į baterijos režimą.

    Riziką didina ir netinkami įkrovikliai. Naudojant neoriginalų arba per silpną adapterį gali trūkti galios pikinėse situacijose, o tai lemia nestabilų darbą, staigius persikrovimus ir galimą komponentų dėvėjimąsi.

    Jei akumuliatorius išsipūtęs, jį reikėtų nedelsiant atjungti ir nebandyti toliau naudoti. Tokia baterija yra saugos rizika, todėl svarbu ją pašalinti ir pasirūpinti tinkamu utilizavimu pagal elektronikos atliekų taisykles.

    Jei bateriją išimate norėdami sulėtinti jos dėvėjimąsi, praktinis patarimas yra laikyti ją dalinai įkrautą ir saugoti sausoje, vėsesnėje vietoje. Tačiau kasdieniam darbui dažniausiai racionaliau pakeisti akumuliatorių nauju, nes net ir 10 minučių autonomijos gali išgelbėti dokumentus dingus elektrai.

    Ilgalaikėje perspektyvoje baterijos keitimas paprastai yra saugesnis ir patogesnis sprendimas. Be akumuliatoriaus nešiojamas praranda mobilumą ir tampa visiškai priklausomas nuo elektros lizdo, o bet koks trikdis gali kainuoti ne tik laiką, bet ir duomenis.

    Yra ir praktinių niuansų: kai kuriuose senesniuose kompiuteriuose baterija yra konstrukcijos dalis, todėl ją išėmus atsiranda tuščia ertmė ir įrenginį mažiau patogu naudoti, pavyzdžiui, laikant ant kelių.