CP v2

Tag: Akumuliatoriai

  • Mokslininkai sukūrė saulės panelę, kuri gėlina jūros vandenį ir vietoj sūrymo palieka druską

    Mokslininkai sukūrė saulės panelę, kuri gėlina jūros vandenį ir vietoj sūrymo palieka druską

    Pasaulyje geriamojo vandens trūkumas išlieka viena didžiausių XXI amžiaus problemų: Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad daugiau nei 2 milijardai žmonių neturi saugiai tvarkomo geriamojo vandens. Dėl to vis daugiau dėmesio sulaukia technologijos, galinčios gėlinti jūros vandenį pigiau ir švariau.

    Ročesterio universiteto (JAV) tyrėjai pristatė plonos, juodos metalo panelės prototipą, kuris, naudodamas vien saulės energiją, gali paversti jūros vandenį gėlu. Svarbiausia, kad procesas nepalieka įprasto taršaus sūrymo, o atskirta druska surenkama kaip kieta medžiaga.

    Kas blogai su įprastu gėlinimu?

    Šiandien plačiausiai naudojamas gėlinimo būdas yra atvirkštinis osmosas: vanduo per membranas spaudžiamas dideliu slėgiu, todėl procesas yra energijai imlus ir brangus. Be to, reikšminga dalis įrenginio paimto vandens virsta itin sūriu likučiu.

    Tas likutis, vadinamas sūrymu, dažnai išleidžiamas atgal į jūrą. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad lokalus druskingumo didėjimas ir mažesnis ištirpusio deguonies kiekis gali bloginti pakrančių ekosistemų būklę, ypač jautriose vietose.

    Kaip veikia saulės panelė?

    Ročesterio universiteto komanda sukūrė lazeriu suformuotą metalinį paviršių, kuris beveik visą krintančią saulės šviesą paverčia šiluma ir kartu „pritraukia“ vandenį. Ant panelės susidaro plona jūros vandens plėvelė, kuri kapiliariniu efektu kyla aukštyn net prieš gravitaciją.

    Saulėje vanduo nuo paviršiaus intensyviai garuoja, o garai vėliau gali būti kondensuojami į gėlą vandenį. Druskos ir kiti tirpūs junginiai lieka ant panelės ir, kaip teigia tyrėjai, yra nukreipiami į kraštus, kad aktyvi zona neužsikimštų.

    Druska vietoj atliekų ir potenciali nauda

    Daugelis saulės gėlinimo prototipų realiomis sąlygomis stringa dėl nuosėdų: jūros vandenyje esantys kalcio ir magnio junginiai linkę sudaryti kietą apnašą. Ši apnaša uždengia darbinį paviršių ir mažina našumą, todėl ilgaamžiškumas tampa viena didžiausių kliūčių.

    Šio sprendimo idėja yra savotiškas „savaiminis nusivalymas“: suformuotos vagelės ir paviršiaus struktūra padeda druskoms ir nuosėdoms pasitraukti iš aktyvios zonos. Tokiu būdu vietoj taršaus skysčio lieka kieta druska, kurią teoriškai būtų galima surinkti ir panaudoti.

    Tyrėjai taip pat nagrinėja galimybę tą patį principą pritaikyti mineralų išgavimui iš labai sūrių vandenų, pavyzdžiui, ličio junginių. Litis yra kritiškai svarbi žaliava akumuliatoriams, todėl technologijos, galinčios mažinti kasybos poreikį ir kartu spręsti vandens trūkumą, sulaukia didelio pramonės susidomėjimo.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas tai yra laboratorinis prototipas, o svarbiausias klausimas yra mastelio didinimas: ar lazeriu apdorotus metalinius paviršius įmanoma gaminti pakankamai pigiai ir dideliais kiekiais. Ne mažiau svarbu, kaip tokios panelės veiktų ilgą laiką skirtingose pakrančių sąlygose, kur vandens sudėtis ir užterštumas smarkiai skiriasi.

    Vis dėlto kryptis aiški: pasauliui ieškant mažiau taršių gėlinimo sprendimų, technologijos, kurios vietoj sūrymo sukuria panaudojamą kietą produktą, gali pakeisti požiūrį į jūros vandens pavertimą geriamuoju. Jei prototipas pasiteisins realiomis sąlygomis, tai galėtų tapti alternatyva vietovėms, kuriose elektros energija brangi arba sunkiai prieinama.

  • „AGH Racing“ parodė naują RTE 3.5 bolidą: kas pakeista ir kodėl šiemet taikosi į pergales

    „AGH Racing“ parodė naują RTE 3.5 bolidą: kas pakeista ir kodėl šiemet taikosi į pergales

    Krokuvoje pristatytas studentų komandos „AGH Racing“ naujausias bolidas RTE 3.5, sukurtas daugiau nei 100 Krokuvos kalnakasybos ir metalurgijos akademijos studentų. Premjera surengta Lenkijos aviacijos muziejuje, o komanda skelbia šį sezoną nusitaikiusi į dar didesnį patikimumą ir geresnius rezultatus tarptautinėse varžybose.

    „AGH Racing“ Formulės studentų varžyboms automobilius kuria nuo 2012 metais, o RTE 3.5 yra vienuoliktas komandos bolidas. Šiemet projektas po 14 metų veiklos peraugo į oficialų studentų būrelį, o tai, pasak komandos, turėtų palengvinti darbų organizavimą ir padėti pritraukti naujų narių.

    „Per kelis mėnesius supratome, kokį milžinišką darbą atlieka studentai: šimtai išspręstų problemų, tūkstančiai sprendimų ir šimtai tūkstančių valandų dirbtuvėse bei prie kompiuterių“, – sakė komandos mokslinis vadovas dr. inž. Wojciechas Staszewskis.

    Praėjusį sezoną komanda pristatė pirmą visiškai elektrinį akademijos istorijoje bolidą RTE 3.0, turėjusį keturis nepriklausomus elektros variklius, įmontuotus ratų stebulėse. Su šiuo sprendimu studentai dalyvavo tarptautinėse varžybose Čekijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Lenkijoje, o debiutinis sezonas tapo svarbia technologine baze tolimesniems patobulinimams.

    RTE 3.5, anot kūrėjų, gimė iš pernai sukauptų pamokų ir realių trasos testų patirties. Pagrindiniai šio sezono tikslai įvardijami du: didesnis patikimumas ir mažesnės gamybos sąnaudos, nes būtent šie veiksniai dažnai lemia, ar bolidas varžybose sugeba ne tik būti greitas, bet ir stabiliai finišuoti.

    Siekiant to, atnaujinta aušinimo sistema ir traukos sistemos matavimo sprendimai, o taip pat pakeista konstrukcinė logika: vietoje monokoko pasirinktas vamzdinis rėmas. Komanda pabrėžia, kad bolidas nuo pat pradžių projektuotas taip, kad ateityje būtų galima integruoti autonominio važiavimo sprendimus, o tai atitinka bendrą „Formula Student“ kryptį, kur vis daugiau dėmesio skiriama programinei įrangai ir automatizacijai.

    „Konkurencingą, lengvą ir greitą bolidą statant iššūkių būna daugybė, bet akumuliatorius yra vienas sudėtingiausių mazgų“, – sakė už aukštos įtampos posistemes atsakingas Jakubas Wyrwa.

    Nors vieno bolido kūrimo ciklas paprastai trunka apie metus, komanda akcentuoja, kad darbas iš esmės nesibaigia niekada: nuolat vyksta bandymai, analizė ir smulkūs patobulinimai. Ypač daug pokyčių, anot studentų, gali būti įgyvendinama programiškai, kai tobulinami valdymo ir saugos algoritmai, o bandymų rezultatai greitai paverčiami atnaujinimais.

    Šį sezoną „AGH Racing“ planuoja startuoti „Formula Student“ varžybose Lenkijoje ir Čekijoje. Iki jų laukia intensyvūs testai, kurių tikslas ne tik pasiekti greitį, bet ir patikrinti, ar nauji sprendimai išties padidina patikimumą bei sumažina riziką sustoti dėl techninių gedimų.

  • Robotas žoliapjovė gali sutaupyti šimtus eurų: dažniausia klaida renkantis pagal plotą

    Robotas žoliapjovė gali sutaupyti šimtus eurų: dažniausia klaida renkantis pagal plotą

    Robotai žoliapjovės vis dažniau keičia tradicines vejapjoves, nes per sezoną gali sutaupyti dešimtis valandų darbo ir padeda palaikyti tolygų vejos aukštį. Tačiau pirkėjai neretai permoka, kai pasirenka per galingą modelį mažam sklypui arba per silpną didesnei vejai, o tai reiškia papildomas išlaidas ir prastesnį rezultatą.

    Renkantis svarbiausia įsivertinti realų pjaunamos vejos plotą, o ne visą sklypo dydį. Specialistai pataria palikti atsargos, nes vejai intensyviausiai augant robotui gali prireikti daugiau darbo laiko, o akumuliatoriaus įkrovimo ciklai tiesiogiai lemia, kiek dažnai įrenginys turės grįžti į stotelę.

    Mažai vejai svarbiausia paprastumas

    Jei vejos plotas apie 200 kvadratinių metrų, dažniausiai pakanka kompaktiško roboto, galinčio dirbti maždaug 60–90 minučių. Tokiai erdvei paprastai nereikia brangių žemėlapių sudarymo ar kelių zonų valdymo funkcijų, kurios labiau skirtos sudėtingesniems sklypams.

    Didesnę reikšmę turi tylus darbas, paprastas grafiko nustatymas ir patikimas kliūčių aptikimas. Praktikoje tai reiškia mažiau trikdžių kasdienybėje ir mažesnę riziką, kad robotas „užstrigs“ ties gėlynais, sodo baldais ar žaislais.

    500 kvadratinių metrų zonoje lemia akumuliatorius

    Apie 500 kvadratinių metrų veja laikoma vienu dažniausių variantų prie individualių namų, todėl čia svarbus didesnis energijos rezervas ir efektyvus grįžimas į įkrovimo stotelę. Dažnai rekomenduojama rinktis modelį, kurio deklaruojama aptarnaujama zona yra didesnė, pavyzdžiui, 600–800 kvadratinių metrų, kad įrenginys nedirbtų ties galimybių riba.

    Taip pat verta įsivertinti reljefą: net nedideli šlaitai gali būti iššūkis silpnesniems modeliams, ypač jei danga drėgna. Patogumą didina valdymas programėle, nes galima greitai koreguoti darbų laiką pasikeitus orams ar išvykus atostogų.

    Dideliems plotams reikia rimtesnių parametrų

    Jei veja siekia apie 1 000 kvadratinių metrų, reikalavimai išauga: svarbūs talpesnis akumuliatorius, ilgesnis darbo laikas ir tikslesnė navigacija. Dažnai racionalu rinktis modelį, skirtą bent 1 200 kvadratinių metrų, nes taip atsiranda atsarga intensyvaus augimo periodams ir sumažėja situacijų, kai robotas nespėja palaikyti norimo vejos aukščio.

    Dideliuose soduose vis daugiau dėmesio skiriama ir navigacijos sprendimams, kurie mažina priklausomybę nuo perimetro laidų. Kai kuriuose modeliuose naudojamos palydovinės technologijos ar kameros, leidžiančios tiksliau judėti ir lengviau prisitaikyti prie sklypo pokyčių.

    Galiausiai svarbu suprasti, kad vien plotas neapsprendžia visko: veją išraižantys takeliai, siauri praėjimai, daug medžių ar gėlynų roboto darbą apsunkina. Todėl prieš perkant verta įvertinti maksimalų įveikiamą nuolydį, zonų valdymą ir kliūčių aptikimo veikimą, o pasirinkus modelį su nedidele atsarga dažnai išvengiama nereikalingų išlaidų ateityje.

  • Zarasuose birželio 9 dieną rinks elektroniką ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Zarasuose birželio 9 dieną rinks elektroniką ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Zarasų rajono savivaldybėje 2026 metais birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu gyventojai ir organizacijos galės atsakingai atsikratyti dalies pavojingų atliekų. Akcija organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų reikalavimų, o atliekų tvarkymą vykdys atliekų tvarkytojai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis atliekų bus surenkama nemokamai iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų. Nemokamai planuojama priimti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nešiojamųjų baterijų atliekas bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekas.

    Kita dalis atliekų bus surenkama tik atliekų turėtojui apmokant tvarkymo paslaugą. Nurodoma, kad tai taikoma automobilių hidraulinių amortizatorių atliekoms, taip pat automobilinių ir pramoninių baterijų atliekoms.

    Kas aktualu autoservisams?

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys taip pat galės palankesnėmis sąlygomis priduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos priskiriamos pavojingoms, todėl jų tvarkymas svarbus tiek aplinkosauginiu, tiek teisės aktų laikymosi požiūriu.

    Specialistai primena, kad alyvos, filtrai, amortizatoriai ir kitos automobilių eksploatacinės atliekos, patekusios į gruntą ar vandenį, gali užteršti aplinką toksiškomis medžiagomis. Dėl to tokios atliekos turi būti perduodamos tvarkytojams, o ne šalinamos kartu su buitinėmis atliekomis.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose bei akumuliatoriuose esančios medžiagos, tokios kaip sunkieji metalai ar elektrolitai, netinkamai išmestos kelia riziką aplinkai ir žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties elektronikos atliekos ir baterijos turi būti renkamos atskirai, o jų vieta yra specializuotose surinkimo vietose arba tokiose akcijose.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į neeksploatuojamų automobilių problemą: palikti kiemuose jie gali tapti nuolatiniais taršos šaltiniais, nes iš jų gali ištekėti skysčiai, o detalės ir medžiagos ilgainiui suyra arba išplaunamos į dirvožemį. Norint priduoti nevažiuojantį automobilį ir gauti sunaikinimo pažymėjimą, gyventojams siūloma kreiptis į automobilių tvarkymo paslaugas teikiančius tvarkytojus.

    Registracija ir papildomos iniciatyvos

    Organizatoriai kviečia iš anksto registruotis tuos, kurie turi nurodytų atliekų kiekių ir planuoja jas perduoti akcijos metu. Registracija numatyta iki 2026 metais birželio 7 dienos, nurodant kontaktinius duomenis ir atliekų tipus.

    Šalia akcijos tęsiama ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms skirta iniciatyva Mes rūšiuojam, kurioje dalyviai skatinami rūšiuoti atliekas ir už tai rinkti taškus. Akcentuojama, kad tokios priemonės padeda didinti surinkimo apimtis ir mažinti pavojingų medžiagų patekimą į aplinką.

  • Amerikiečiai pasitelkė DI baterijoms: modelis kuria visą elektrolito receptūrą nuo nulio

    Amerikiečiai pasitelkė DI baterijoms: modelis kuria visą elektrolito receptūrą nuo nulio

    Čikagos universiteto Pritzkerio molekulinės inžinerijos mokyklos tyrėjai pristatė metodą, kuriame dirbtinis intelektas generuoja pilnas elektrolitų receptūras naujos kartos baterijoms. Sprendimas vystomas kaip platesnės platformos „ElectrolyteGPT“ dalis, o tikslas – greičiau rasti mišinius, tinkančius pažangioms ličio metalo sistemoms.

    Elektrolitas baterijoje lemia, kaip efektyviai juda jonai, koks bus įkrovimo greitis, stabilumas ir sauga. Problema ta, kad reikalavimai dažnai prieštarauja vienas kitam: siekiant didesnio laidumo gali prastėti stabilumas, o mažesnė klampa ne visada dera su ilgaamžiškumu.

    Kas naujo šiame metode

    Skirtingai nei daugelis įrankių, kurie tik atrenka medžiagas iš sąrašo, šis DI modelis pasiūlo visą sudėtį su detalėmis. Jis nurodo koncentracijas, proporcijas ir maišymo santykius, kad būtų pasiekti iš anksto apibrėžti rodikliai, pavyzdžiui, laidumas, stabilumas ir klampa.

    Vienas iš metodo autorių Jaeminas Kimas pabrėžė, kad naujos kartos elektrolitams keliami itin aukšti ir dažnai tarpusavyje nesuderinami reikalavimai. DI pranašumas tas, kad jis gali vienu metu ieškoti sprendinių skirtingomis sąlygomis ir sistemingai optimizuoti daugiau nei vieną savybę.

    „Mūsų tikslas buvo ne tik pasiūlyti medžiagas, bet sugeneruoti visą receptūrą taip, kad ji atitiktų kelis svarbiausius veikimo kriterijus“, – sakė Jaeminas Kimas.

    Bandymuose rado naujų kandidatų

    Tyrėjai laboratorijoje susintetino ir išbandė dalį DI sugeneruotų rekomendacijų. Pasak jų, buvo identifikuota keletas naujų elektrolitų kompozicijų, kurių veikimas prilygo pažangiausioms ličio metalo baterijų sistemoms.

    Tai svarbu todėl, kad ličio metalo baterijos dažnai laikomos perspektyvia kryptimi didesnei energijos talpai pasiekti, tačiau jų diegimą riboja elektrolitų stabilumas ir saugumo iššūkiai. Jei elektrolitas nesugeba patikimai apsaugoti sistemos, didelė teorinė nauda praktikoje gali nepasiteisinti.

    Kodėl DI čia ypač tinka

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad chemijoje galimų molekulių ir jų kombinacijų skaičius yra milžiniškas, todėl rankiniu būdu patikrinti visus variantus praktiškai neįmanoma. Generatyvus DI gali naršyti šią cheminę erdvę ir siūlyti naujus junginius bei mišinius, kurių žmogus greitai neatrastų.

    Kitas iššūkis yra duomenys: daugelis ankstesnių modelių buvo mokomi su farmacinėmis molekulėmis, kurios nebūtinai tinka baterijų chemijai. Todėl komanda suformavo specialiai atrinktą duomenų rinkinį, orientuotą į su elektrolitais susijusius junginius, kad DI generuotų realesnius kandidatus būtent energijos kaupimo srities uždaviniams.

  • Šiauliuose birželio 1–5 dienomis nemokamai priims pavojingas automobilių atliekas: kur ir kada

    Šiaulių miesto gyventojai birželio 1–5 dienomis galės nemokamai perduoti pavojingąsias automobilių atliekas. Apie akciją informuoja Autogamintojų ir importuotojų asociacija AGIA.

    Gyventojai kviečiami atvežti švino akumuliatorius, amortizatorius, kuro, tepalo ir oro filtrus, panaudotą alyvą, baterijas bei lengvųjų automobilių padangas. Tai atliekos, kurios netinkamai tvarkomos gali kelti riziką aplinkai ir žmonių sveikatai.

    Akcijos metu priėmimas vyks Šiauliuose, V. Bielskio g. 30, UAB „Žalvaris“ aikštelėje. Atliekos bus priimamos darbo dienomis nuo 8:00 iki 16:30 valandos.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad kuro, tepalo ir oro filtrų bus priimama iki 2 kilogramų, o panaudotos alyvos – iki 10 litrų. Padangoms taikomas ribojimas: vienas asmuo gali perduoti ne daugiau kaip 4 naudotas padangas.

    Norint atiduoti padangas, būtina turėti transporto priemonės registracijos pažymėjimą. Taip pat pabrėžiama, kad atliekos priimamos tik iš fizinių asmenų ir tik nurodytomis dienomis.

    Prieš vykstant rekomenduojama susisiekti telefonu +370 650 54830 ir pasitikslinti priėmimo sąlygas. Paslaugas teikiantiems automobilių priežiūros ir remonto sektoriaus atstovams primenama, kad atliekų apskaita ir perdavimas turi būti vykdomi per GPAIS sistemą.

  • Kanadoje pristatytas visiškai autonominis elektrobusiukas: ledynus veš be įkrovimo stotelių

    Elektrobusas, kuriam nereikia tinklo

    Kanados inžinieriai pristatė elektrinį autobusą, skirtą turistams vežti į ledynus, kuris gali dirbti visiškai autonomiškai – be generatorių, be įkrovimo stotelių ir be nuolatinės prieigos prie elektros tinklo. Projektas orientuotas į maršrutus atokiose vietovėse, kur infrastruktūra ribota, o įprastas įkrovimas būtų sudėtingas ar labai brangus.

    Šis sprendimas kuriamas darbui Jasper nacionalinio parko teritorijoje, o operatoriumi turėtų tapti turizmo paslaugų bendrovė Pursuit. Iki šiol tokiose trasose buvo naudojama apie dešimt specialiai paruoštų dyzelinių autobusų, tačiau nauju projektu siekiama mažinti taršą ir priklausomybę nuo degalų tiekimo.

    Ką pakeitė inžinieriai?

    Komanda Noble Northern, dirbanti su saulės energijos sistemomis ir transporto elektrifikacija, pagrindu pasirinko senesnio dyzelinio sunkvežimio važiuoklę. Ji buvo iš esmės perdirbta: paliktos dvi ašys, išlaikyta visų varančiųjų ratų pavara, o stabilumui ir sukibimui sudėtingame reljefe pritaikyti sudvejinti ratai.

    Elektrinė dalis suprojektuota darbui žemoje temperatūroje. Autobuse įdiegta 528 kilovatvalandžių talpos baterija su termoreguliacija ir papildoma apsauga, kad akumuliatorius būtų atsparesnis smūgiams ir vibracijai važiuojant nelygiais ledyno keliais.

    Saulė ir rekuperacija – pagrindas autonomijai

    Didžiausias projekto akcentas – energijos savarankiškumas. Autobusas naudoja energijos rekuperacijos sistemą: leisdamasis nuo ledynų jis dalį energijos grąžina į bateriją, taip mažindamas sąnaudas ir prailgindamas darbą be išorinės įkrovos.

    Antrasis šaltinis – ant stogo sumontuoti dvipusiai saulės moduliai. Tokia konstrukcija ypač efektyvi ledynuose, nes sniegas ir ledas atspindi daug šviesos, todėl panelės gali generuoti energiją ne tik iš tiesioginės, bet ir iš atspindėtos saulės spinduliuotės.

    Bendra saulės elektrinės galia siekia 6 kilovatus, o per dieną ji gali pagaminti apie 40 kilovatvalandžių elektros energijos. Skaičiai nėra milžiniški, tačiau kartu su rekuperacija jie sudaro reikšmingą dalį kasdienio energijos balanso ir leidžia ilgiau išsiversti be infrastruktūros.

    Kiek reisų ir kur kompromisai?

    Pasak projekto kūrėjų, pilnai įkrauta baterija leidžia atlikti maždaug 32–35 reisus į aukštesnę ledynų dalį ir atgal. Autonomiją didina būtent energijos grąžinimas nusileidimuose ir saulės moduliai, kurie nuolat papildo bateriją eksploatacijos metu.

    Vis dėlto sistema nėra visiškai be kompromisų. Po kelių intensyvaus darbo dienų autobusui reikia ilgesnės pauzės pilnam įkrovimui, o vien tik saulės moduliais tai gali užtrukti iki beveik dviejų savaičių, todėl tuo metu maršrutus aptarnauja kitos transporto priemonės.

    Inžinieriai sąmoningai atsisakė dyzelinio generatoriaus, nors toks variantas buvo svarstytas kaip atsarginis. Sprendimas pasirinktas siekiant parodyti, kad specifinėse, saulėtose ir aukštikalnių sąlygose elektrinis transportas gali veikti ir be tradicinės energetinės „pagalvės“.

    „Tai pirmasis pasaulyje ledynų tyrinėjimui ir turizmui skirtas elektrinis autobusas, galintis dirbti visiškai autonomiškai, be elektros stotelių, pasikliaujant tik stipria saulės šviesa dideliame aukštyje“, – rašoma publikacijoje.

  • Kaip tarp elektros dingimų nesugadinti inverterio akumuliatoriaus: inžinieriaus patarimai ir klaidos

    Inverterio ir akumuliatoriaus komplektai daugeliui namų ūkių tapo įprastu rezervinės elektros sprendimu, tačiau ilgesnės pertraukos tarp naudojimo gali baterijai kainuoti brangiai. Energetikos inžinieriai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai akumuliatorius paliekamas prijungtas, o sistema atrodo „neišnaudojama“.

    Net jei namuose elektra šiuo metu dingsta retai, tai nereiškia, kad įranga gali būti pamiršta mėnesiams. Inverteris dažnai turi budėjimo režimo sąnaudas, todėl gali lėtai, bet nuosekliai iškrauti akumuliatorių iki pavojingai žemo lygio, o tai ypač kenkia švino rūgšties baterijoms.

    Akumuliatorių laikant nuolat prijungtą prie inverterio, net ir išjungus įrenginį mygtuku, kai kurie modeliai gali toliau vartoti energiją. Vartotojas dažnai nepastebi, kada pasiekiamas gilus iškrovimas, o jis yra viena dažniausių ankstyvo baterijų susidėvėjimo priežasčių.

    Švino rūgšties akumuliatoriams gilus iškrovimas ypač žalingas, nes spartėja plokštelių degradacija ir krenta talpa. Net jei vėliau akumuliatorių pavyksta įkrauti, jo resursas gali būti jau smarkiai sutrumpėjęs.

    „Jeigu akumuliatorius nenaudojamas, jį reikia įkrauti ir fiziškai atjungti nuo inverterio, nes budėjimo režimo sąnaudos gali nepastebimai nuvesti iki gilaus iškrovimo“, – sakė energetikos inžinerijos specialistas.

    Rezervinio maitinimo sistemose dažniausiai sutinkami švino rūgšties akumuliatoriai (AGM, GEL, skystojo elektrolito) ir ličio geležies fosfato. Švino rūgšties baterijos paprastai jautriau reaguoja į gilius iškrovimus, todėl jų eksploatacijoje reikėtų vengti didelio iškrovimo gylio.

    Ličio akumuliatoriai dažniausiai atsparesni, tačiau ir čia galioja ribos. Esant labai žemam įkrovos lygiui, baterijos valdymo sistema BMS gali įjungti apsaugą, o tuomet akumuliatoriaus „pažadinimui“ kartais prireikia papildomų veiksmų ar specialaus įkrovimo režimo.

    Praktikoje rekomenduojama neiti iki kraštutinių ribų: ličio akumuliatorių kasdienėje eksploatacijoje verta saugoti nuo ypač gilaus iškrovimo, o švino rūgšties baterijų iškrovimą laikyti dar konservatyvesnį. Tai padeda išlaikyti talpą ir prailgina tarnavimo laiką.

    Jei sistema kurį laiką nenaudojama, pirmas žingsnis yra pilnai įvertinti, ar akumuliatorius tikrai atjungtas fiziškai, o ne tik „išjungtas“ valdymo mygtuku. Tuomet verta periodiškai patikrinti akumuliatoriaus būklę, nes net ir atjungtas jis patiria savaiminį išsikrovimą.

    Specialistai pataria bent kartą per mėnesį patikrinti įtampą ir, jei reikia, profilaktiškai papildyti įkrovą. Ličio geležies fosfato akumuliatoriams dažnai pakanka laikymo 70–80 proc. įkrovos lygyje, o švino rūgšties baterijoms įprastai palankiau būti arčiau pilnos įkrovos.

    Laikymo sąlygos taip pat svarbios kaip ir įkrovos lygis. Akumuliatorių reikėtų laikyti sausoje patalpoje, vengiant tiesioginės saulės ir šalčio, o optimali temperatūra dažniausiai laikoma 10–20 laipsnių šilumos intervale.

    Atskirai akcentuojama ir sauga: skystojo elektrolito švino rūgšties akumuliatoriai įkrovimo metu gali išskirti žmogui kenksmingas dujas, todėl jų laikymas gyvenamosiose patalpose nėra pageidautinas. Namų reikmėms dažnai pasirenkami ličio geležies fosfato sprendimai, kurie paprastai laikomi saugesniais, tačiau ir jiems būtina užtikrinti tinkamą ventiliaciją bei laikymo režimą.

    Galiausiai, didžiausia klaida yra manyti, kad jei atjungimų nėra, akumuliatoriaus priežiūros nereikia. Kai prireikia rezervinės elektros, per vėlai paaiškėja, kad baterija išsikrovusi arba praradusi talpą, todėl paprastos profilaktikos taisyklės gali sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

  • Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajono savivaldybė praneša, kad birželio 11 dieną rajono gyventojams bus sudaryta galimybė nemokamai atiduoti susikaupusias aplinkai pavojingas atliekas. Surinkimas vyks seniūnijose pagal nustatytą grafiką, atliekas priimant tik nurodytu laiku.

    Bus renkamos panaudotos transporto ir buities atliekos: automobilių akumuliatoriai, amortizatoriai, kuro, tepalo ir oro filtrai, panaudota alyva, baterijos (galvaniniai elementai) bei lengvųjų automobilių padangos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai atliekos, kurias netinkamai laikant ar išmetus į mišrias šiukšles galima padaryti žalą aplinkai.

    Atliekos priimamos tik iš fizinių asmenų ir tik perduodant jas surinkimo vietoje UAB „Žalvaris“ vairuotojui. Palikti atliekas surinkimo vietose iš anksto ar po grafike nurodyto laiko griežtai draudžiama.

    Padangoms taikomas ribojimas: vienas gyventojas arba transporto priemonės valdytojas galės atiduoti ne daugiau kaip 4 naudotas padangas. Atvykstant būtina turėti transporto priemonės registracijos pažymėjimą, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi nustatytos tvarkos.

    Kur bus priimamos atliekos?

    Birželio 11 dieną atliekos bus priimamos Šaukėnų seniūnijoje prie seniūnijos nuo 9.00 iki 9.20. Užventyje prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 9.45 iki 10.05, Vaiguvoje prie seniūnijos nuo 10.20 iki 10.40.

    Kražiuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 11.05 iki 11.25, Pakražantyje prie seniūnijos nuo 11.45 iki 12.05. Kukečiuose prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 12.30 iki 12.50.

    Kelmėje atliekas bus galima perduoti prie gaisrinės nuo 13.05 iki 13.25. Lioliuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 13.45 iki 14.05, Tytuvėnuose prie seniūnijos nuo 14.35 iki 14.55.

    Ką svarbu žinoti verslui?

    Priminta, kad transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas teikiantys asmenys ir įmonės tokių atliekų negali perduoti kaip gyventojai. Jiems atliekų susidarymo apskaita ir perdavimas turi būti vykdomi per GPAIS.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 650 20493 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė ragina atliekas pristatyti tik grafike nurodytu laiku, kad surinkimas vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Saulė plastiko šiukšles paverčia švariu vandeniliu: Kembridžas atskleidė, kaip tai veikia

    Saulė plastiko šiukšles paverčia švariu vandeniliu: Kembridžas atskleidė, kaip tai veikia

    Mokslininkai iš Kembridžo universiteto pristatė metodą, kuris leidžia plastiko atliekas paversti švariu vandeniliu, pasitelkiant saulės šviesą. Esminė idėja ta, kad kartu panaudojamas ir kitas probleminis atliekų srautas – rūgštis iš naudotų švino-rūgštinių akumuliatorių.

    Technologija sujungia dvi aplinkosaugines bėdas į vieną procesą: rūgštinė terpė padeda ardyti sudėtingus plastikų polimerų ryšius, o fotokatalizatorius, veikiamas šviesos, užbaigia virsmą į vandenilį ir pramonėje naudingas chemines medžiagas. Tokiu būdu net sunkiai perdirbami plastikai, tokie kaip PET, nailonas ar poliuretano putos, teoriškai gali tapti žaliava energijai ir chemijos pramonei.

    Šis metodas vadinamas saulės energija varomu rūgštiniu fotoreformavimu. Tyrėjų teigimu, reakcija vyksta santykinai žemoje temperatūroje ir nereikalauja didelių energijos sąnaudų, nes pagrindinis „variklis“ yra saulės šviesa.

    „Anksčiau manėme, kad rūgštis saulės sistemose tiesiog suardys katalizatorių, tačiau nauja medžiaga to neatlieka ir atvėrė visai naujas galimybes“, – sakė Kembridžo universiteto chemikas Erwinas Reisneris.

    Laboratorinis reaktorius, anot komandos, stabiliai veikė ilgiau nei 260 valandų, reikšmingai nemažinant našumo. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad ta pati rūgštis gali būti naudojama pakartotinai, todėl atsiranda prielaidos uždaresniam, žiedinės ekonomikos principus atitinkančiam ciklui.

    Komercializacijos kryptimi jau žengiama praktiškai: sprendimas vystomas bendradarbiaujant su technologijų perdavimo struktūromis, o diegimui įkurta įmonė „Protonera“. Tai reiškia, kad tikslas yra ne vien laboratorinis demonstravimas, bet ir realūs bandomieji įrenginiai didesniu mastu.

    Ši kryptis nėra vieno universiteto išskirtinumas – fotoreformavimo technologijas tiria ir kitos mokslo grupės, įskaitant Australijos mokslininkus iš Adelaidės universiteto. Ekspertai pabrėžia, kad tokie metodai gali tapti svarbiu papildymu tradiciniam perdirbimui, ypač kai atliekos būna užterštos, mišrios ar ekonomiškai nepatrauklios įprastoms perdirbimo linijoms.

    Vis dėlto iki plačios pramoninės taikymo stadijos dar likę kritiniai klausimai: kaip užtikrinti pastovią išeigą skirtingų sudėčių plastiko srautuose, kaip valdyti rūgštinę aplinką ir koroziją didelio masto įrenginiuose, ir kaip įvertinti viso ciklo poveikį klimatui. Jei šie barjerai bus įveikti, technologija galėtų vienu metu mažinti plastiko taršą ir prisidėti prie mažiau taršios vandenilio gamybos.