Tag: Akumuliatoriai

  • Elektrinis stovėjimo stabdis slepia svarbią detalę: išsikrovus akumuliatoriui gali nepajudėsite

    Elektrinis stovėjimo stabdis slepia svarbią detalę: išsikrovus akumuliatoriui gali nepajudėsite

    Elektrinis stovėjimo stabdis (EPB) patogus, tačiau vairuotojams turi vieną nemalonią „paslaptį“: visiškai išsikrovus 12 V akumuliatoriui, kai kuriuose automobiliuose jo gali nepavykti atleisti mygtuku.

    Tai reiškia, kad užtrauktas EPB gali užblokuoti ratų stabdžius, o automobilio nepavyks tiesiog pastumti į šalį ar įstumti į garažą. Dažniausiai pirmiausia tenka prijungti papildomą akumuliatorių arba užvedimo įrenginį.

    EPB galinių (vis dažniau ir priekinių) stabdžių suportus suspaudžia mažais elektriniais varikliukais. Dėl to atsiranda funkcijos, kurių neturėjo mechaninė svirtis – pavyzdžiui, automatinis stabdžio užtraukimas sustojus ir automatinis atleidimas pradedant važiuoti.

    Visgi šiuolaikinės sistemos turi ir daugiau niuansų: priklausomai nuo modelio, EPB elgiasi skirtingai tiek avarinėse situacijose, tiek atliekant techninės priežiūros darbus.

    Ką daryti, jei akumuliatorius išsikrovė

    Kai akumuliatorius visiškai išsikrauna, dalyje automobilių EPB mygtuku atleisti nepavyksta – sistemai tiesiog neužtenka maitinimo. Tokiu atveju automobilis lieka „pririštas“ vietoje.

    Kai kuriuose modeliuose yra numatytas avarinis EPB atleidimas, tačiau jo naudojimo tvarka skiriasi ir būna aprašyta automobilio instrukcijoje. Tai gali būti mechaninis sprendimas ar specifinė procedūra, kurią svarbu žinoti iš anksto.

    Jei automobilis turi automatinę pavarų dėžę, prireikus tempti transporto priemonę būtina prisiminti, kad ratus gali blokuoti ne tik užtrauktas EPB, bet ir pavarų dėžės „parking“ fiksatorius.

    EPB gali padėti sustabdyti važiuojant

    Daugelyje automobilių EPB gali būti naudojamas ir avariniam stabdymui, jei įprastas stabdys neveiktų. Tokiu atveju paprastai reikia laikyti nuspaustą EPB mygtuką.

    Sistema tuomet stabdo ne vien galiniais ratais – ji gali pasitelkti visą stabdžių sistemą bei ABS ir ESP funkcijas, kad automobilis būtų stabdomas kontroliuojamai. Tačiau dažnai stabdymas baigiasi vos atleidus mygtuką.

    Prireikus šia funkcija galėtų pasinaudoti ir keleivis, pavyzdžiui, jei vairuotojas nustotų reaguoti. Vis dėlto tokio stabdymo „bandyti dėl įdomumo“ nereikėtų – konkreti veikimo logika priklauso nuo automobilio modelio ir nurodyta instrukcijoje.

    Kodėl stabdis ne visada atleidžiamas automatiškai

    Daugelis EPB sistemų stovėjimo stabdį atleidžia automatiškai pradėjus važiuoti, bet tik tada, kai įvykdomos tam tikros sąlygos. Skirtinguose automobiliuose jos gali nesutapti.

    Tarp dažniausių reikalavimų – uždarytos vairuotojo durelės, užsegtas saugos diržas, įjungta pavara, užvestas variklis arba paruošta pavara važiuoti (pvz., hibridiniuose ar elektriniuose automobiliuose). Todėl jei EPB lieka užtrauktas, tai nebūtinai reiškia gedimą.

    Dar vienas svarbus niuansas – atliekant galinių stabdžių kaladėlių keitimą dažnai reikia EPB varikliukus nustatyti į serviso padėtį. Tai gali būti padaroma diagnostikos įranga, per automobilio meniu arba specialia mygtukų kombinacija.

    Jei stūmokliai bandomi įspausti „per jėgą“, galima sugadinti elektrinį varikliuką, srieginį mechanizmą ar suportą. Dėl to gamintojai neretai rekomenduoja darbus galinėje stabdžių sistemoje patikėti servisui.

    Važiuojant per gilią balą ar vandens sankaupą, šlapi diskai ir kaladėlės trumpam gali prasčiau stabdyti. Tokiu atveju verta nedideliu greičiu atsargiai patikrinti stabdymą ir juos pradžiovinti lengvai spaudžiant stabdžio pedalą – tai aktualu visai stabdžių sistemai, ne tik EPB.

  • Užvedimas „nuo laidų“ be klaidų: pirma raudonas, po to juodas – kur jungti masę

    Užvedimas „nuo laidų“ be klaidų: pirma raudonas, po to juodas – kur jungti masę

    Išsikrovęs akumuliatorius nebūtinai reiškia brangų remontą – dažnai automobilį galima užvesti „nuo laidų“. Tačiau čia svarbiausia ne greitis, o teisinga jungimo tvarka: pirmiausia raudonas, tik po to juodas laidas.

    Prieš pradedant reikia dviejų dalykų: tvarkingų, pakankamai storų užvedimo laidų ir automobilio-donorо su geru akumuliatoriumi. Per ploni laidai gali perkaisti ir neperduoti reikiamos srovės, todėl taupyti jų sąskaita – rizikinga.

    Jei automobilis sustojo pakelėje, pirmiausia pasirūpinkite saugumu: užsidėkite atšvaitinę liemenę ir pažymėkite vietą. Abu automobilius geriausia statyti priekiais vieną į kitą, bet taip, kad jie nesiliestų, o prieš jungiant išjunkite šviesas, radiją ir kondicionierių.

    Didžiausia klaida, kurią daro vairuotojai – juodą laidą jungia tiesiai prie išsikrovusio akumuliatoriaus minuso. Toks veiksmas ne tik didina kibirkščiavimo riziką, bet ir gali baigtis elektros sistemos bėdomis.

    Teisinga laidų jungimo tvarka

    Pirmiausia prijunkite raudoną laidą prie abiejų akumuliatorių teigiamų („plius“) gnybtų. Tik tuomet junkite juodą laidą.

    Juodą laidą donoro automobilyje prijunkite prie neigiamo („minuso“) akumuliatoriaus gnybto. O automobilyje, kurio akumuliatorius išsikrovęs, juodo laido prie minuso nejunkite – jis turi keliauti į masės tašką.

    Masės taškas – tai metalinė, nedažyta kėbulo ar variklio detalė. Kai kuriuose automobiliuose gamintojas tokius taškus būna pažymėjęs, o tiksli vieta nurodoma naudojimo instrukcijoje.

    Jungiant laidus venkite kibirkščiavimo, o šalia akumuliatoriaus jokiu būdu nerūkykite. Taip pat įsitikinkite, kad laidai nesiliečia prie judančių variklio dalių.

    Kaip užvesti ir kada bandyti dar kartą

    Pirmiausia užveskite donoro automobilį ir leiskite jam 2–3 minutes padirbti – taip šiek tiek įkrausite išsikrovusį akumuliatorių. Tik po to bandykite užvesti automobilį, kuris iki tol neužsivedė.

    Jei nepavyksta, palaukite dar 2–3 minutes ir mėginkite vėl. Svarbu starterio „nekankinti“ be perstojo – taip galima sugadinti tiek patį starterį, tiek elektros instaliaciją.

    Kai variklis užsiveda, abu automobiliai turėtų dar kelias minutes dirbti. Mechanikai dažnai pataria prieš atjungiant laidus automobilyje, kuris buvo „miręs“, įjungti daugiau elektros vartotojų (pavyzdžiui, ventiliatorių ar žibintus) – tai gali padėti apsaugoti jautrius valdymo blokus nuo įtampos šuolių.

    Atjungimas, įkrovimas ir elektromobilių išimtis

    Laidus atjunkite atvirkštine tvarka: pirmiausia juodą, tada raudoną, ir kiekvieną kartą pradėkite nuo automobilio, kurio akumuliatorius buvo išsikrovęs. Skubėti neverta – geriau viską daryti ramiai ir nuosekliai.

    Po sėkmingo užvedimo rekomenduojama bent pusvalandį pavažinėti, kad generatorius spėtų papildyti akumuliatorių, arba jį įkrauti iš tinklo krovikliu. Jei situacija kartojasi, akumuliatorius gali būti nusidėvėjęs arba automobilyje gali būti įkrovimo sistemos problema.

    Elektromobiliai taip pat turi 12 voltų akumuliatorių, kuris maitina elektroniką, tad ir jis gali išsikrauti. Dažniausiai priimti srovę iš kito automobilio leidžiama, tačiau nemažai gamintojų draudžia naudoti elektromobilį kaip donorą – jo mažas akumuliatorius nėra skirtas atiduoti didelę srovę.

    Jei neturite laidų ar nėra kas padėtų, galima kviesti techninę pagalbą kelyje. Tokias paslaugas neretai siūlo ir taksi bendrovės – avarinis užvedimas „nuo laidų“ dažnai kainuoja apie 50 zlotų.

  • GM pristatė, kaip keisis jos automobiliai: 4-os kartos EV platforma, „OnStar AI“ ir naujas „smegenų“ kompiuteris

    GM pristatė, kaip keisis jos automobiliai: 4-os kartos EV platforma, „OnStar AI“ ir naujas „smegenų“ kompiuteris

    „General Motors“ (GM) parodė, kad ateities jos automobiliai bus kuriami visai kitaip: didžiausias dėmesys skiriamas centralizuotam kompiuteriui, atnaujinimams „oru“ ir naujos kartos elektromobilių platformai.

    Per kasmetinį technologijų renginį „GM Forward“ bendrovės vadovai pristatė kryptį, kuri apima 4-os kartos EV platformą, naują elektros architektūrą su centriniu skaičiavimo bloku ir dirbtinio intelekto asistentą „OnStar AI“.

    GM teigimu, šie sprendimai turėtų padėti kurti lengvesnius ir efektyvesnius elektromobilius, o programinė įranga bei ryšio galimybės taps svarbesnės net ir vidaus degimo variklius turinčiuose modeliuose.

    Praktinė žinutė pirkėjams paprasta: automobiliuose daugės „išmanumo“, atsiras daugiau nuotolinių atnaujinimų, o elektromobilių savikaina, pasak gamintojo, turėtų mažėti.

    4-os kartos elektromobilių platforma

    GM pristatė 4-os kartos elektromobilių platformą, kuri, kaip teigiama, bus kuriama aplink prizminius, struktūriškai integruotus ličio ir mangano (LMR) tipo akumuliatorius.

    Bendrovė tikina, kad tokie elementai galėtų pasiūlyti energijos tankį, panašų į daug nikelio turinčias celes, o kainą – artimesnę ličio geležies fosfato sprendimams. GM atstovai pabrėžė, kad elektromobiliuose didžiausia sąnaudų dalis yra būtent celė.

    Tarp deklaruojamų patobulinimų minimi mažesnė automobilio masė, didesnis efektyvumas, mažesnis reikalingas akumuliatoriaus dydis tam pačiam nuvažiuojamam atstumui ir geresnė aerodinamika. Taip pat žadama, kad varikliuose ir galios elektronikoje bus naudojama gerokai mažiau detalių.

    Kol kas GM neįvardija, kada ši platforma pasirodys rinkoje ir kurie modeliai ją gaus pirmieji. Bendrovė tik nurodo, kad orientuojasi į populiariausius segmentus, o tai, gamintojo atstovo teigimu, reiškia krosoverius.

    Centralizuota kompiuterio architektūra

    Kartu su nauja EV platforma GM kuria labiau centralizuotą elektros architektūrą. Idėja – sujungti funkcijas, kurios šiandien dažnai išskaidytos į daugybę atskirų valdymo blokų, į vieną galingą „centrinį kompiuterį“.

    Šio sprendimo branduolys – Central Compute Unit (CCU), kuris turėtų prižiūrėti įvairias automobilio sistemas: nuo pavaros ir saugos iki važiuoklės valdymo. GM tai sieja su geresnėmis skaitmeninėmis funkcijomis, greitesniu ryšiu ir kokybiškesniais atnaujinimais nuotoliniu būdu.

    Gamintojas teigia, kad toks perėjimas leistų sumažinti laidyną, smarkiai padidinti skaičiavimo galią ir pagreitinti mobilųjį ryšį automobilyje.

    Skelbiama, kad ši architektūra debiutuos 2028 metų „Cadillac Escalade IQ“, o vėliau turėtų atsirasti ir kituose GM automobiliuose, pradedant trijų eilių visureigiais bei pikapais.

    „OnStar AI“ ir nauja „OnStar“ programėlė

    GM taip pat patvirtino, kad netrukus pradės diegti savo DI asistentą „OnStar AI“. Bendrovės teigimu, artimiausiais mėnesiais jis pasieks 2027 metų „Cadillac Lyriq“ per nuotolinį atnaujinimą, o vėliau plėsis ir į kitus modelius.

    Gamintojas „OnStar AI“ pristato kaip atsaką į automobiliuose atsirandančius vis ambicingesnius DI asistentus. GM teigia, kad naujasis asistentas leis natūraliau valdyti automobilio funkcijas ir lengviau rasti atsakymus į su automobiliu susijusius klausimus.

    Scenoje GM atstovas pateikė pavyzdį, kad asistentas galėtų ne tik informuoti apie vėlavimą, bet ir pasiūlyti praktiškus sprendimus kasdienėms situacijoms, pavyzdžiui, pakeisti maršrutą ar perskirstyti šeimos planus.

    Kartu GM pranešė, kad kitais metais planuoja paleisti naują „OnStar“ programėlę, kuri pakeistų skirtingų GM prekės ženklų atskiras programėles. Ta pati programėlė turėtų pasiūlyti ir kameromis paremtą automobilio stebėjimo funkciją, panašią į „Tesla“ „Sentry Mode“.

    GM taip pat užsiminė, kad, pasitelkdama naujus DI įrankius ir lygiagretų kūrimą, siekia sutrumpinti naujų automobilių projektavimo laiką iki maždaug dvejų metų, kai įprastai tai trunka 4–5 metus.

  • Tyrimas: sausį net 33,29 proc. tikrintų automobilių akumuliatorius įvertintas kaip blogas

    Tyrimas: sausį net 33,29 proc. tikrintų automobilių akumuliatorius įvertintas kaip blogas

    Daugelis vairuotojų apie nusilpusį akumuliatorių sužino tik tada, kai šaltą žiemos rytą automobilis sunkiai užsiveda. Nauja diagnostinių duomenų analizė rodo, kad ši problema gali būti gerokai dažnesnė, nei atrodo.

    „Carly“ išanalizavo diagnostikos įrašus, surinktus nuo 2025 metų rugsėjo iki 2026 metų rugpjūčio. Skaičiai išsiskiria sausį: tuomet 33,29 proc. patikrintų automobilių akumuliatorius buvo įvertintas kaip „blogas“ arba „labai blogas“.

    Tuo pačiu mėnesiu fiksuota ir daugiausia per metus užregistruotų klaidų kodų. Rugsėjį per vieną diagnostikos sesiją vidutiniškai būdavo aptinkama 7,69 klaidos kodo vienam automobiliui, o sausį šis skaičius išaugo iki 8,88.

    Tai yra 15,5 proc. daugiau nei rugsėjį, todėl vien akumuliatoriaus patikra prieš žiemą gali būti per siauras požiūris. Duomenys signalizuoja apie platesnį sezoninį „foną“, kai šalčiai atskleidžia arba paryškina įvairias automobilio sistemos silpnybes.

    Kokios sistemos dažniausiai fiksuoja klaidas žiemą

    Analizė rodo, kad žiemos mėnesiais verta dėmesį skirti ne tik elektros sistemai. Iš pasaulinių duomenų, surinktų 2025 metų gruodžio 1 dieną–2026 metų vasario 28 dieną, matyti, kad bent vienas klaidos kodas variklio darbo valdymo sistemoje pasirodė 55,45 proc. patikrintų transporto priemonių.

    Kitos dažnos sritys – oro kondicionavimo ir salono komforto sistema (28,42 proc.), centrinė elektronika, atsakinga, pavyzdžiui, už apšvietimą, spynas ir komforto funkcijas (22,87 proc.). Taip pat minimi klaidų kodai, susiję su ABS (14,98 proc.) ir su automobilio prieiga, užraktais bei užvedimu susijusiomis sistemomis (12,03 proc.).

    Svarbi detalė – klaidų kodai nebūtinai reiškia šiuo metu aktyvią gedimo būseną. Jie gali rodyti ir anksčiau automobilyje užfiksuotą nesklandumą, kuris tiesiog išliko sistemos atmintyje.

    Kritiniai gedimai: beveik pusė automobilių turėjo bent vieną

    Atskira analizė apie bendrą automobilių būklę parodė, kad nuo 2025 metų rugsėjo iki 2026 metų rugpjūčio 45,7 proc. transporto priemonių turėjo bent vieną problemą, priskirtą kritinei kategorijai. Tokia problema apibrėžiama kaip galinti imobilizuoti automobilį, paveikti saugumą arba gebėjimą važiuoti.

    Dažniausiai aptinkama kritinė problema – neveikiantis apšvietimas. Toliau rikiuojasi su katalizatoriumi susiję nesklandumai bei EGR išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos aušinimo problemos.

    Pabrėžiama, kad kritinė problema ne visada yra akivaizdi vairuojant ir nebūtinai sustabdys automobilį iš karto. Būtent dėl to vien pojūčiais ar prietaisų skydelio kontrolinėmis lemputėmis pasikliauti gali būti rizikinga.

    Ką verta pasitikrinti prieš šalčius

    Nors duomenys neleidžia teigti, kad žema temperatūra yra vienintelė žiemos gedimų priežastis, matomas aiškus sezoninis dėsningumas. Artėjant žiemai rekomenduojama įvertinti akumuliatoriaus būklę ir bent jau nuskaityti automobilyje įrašytus klaidų kodus.

    Svarbu suprasti, kad klaidų kodų nuskaitymas nėra galutinė diagnozė – tai greičiau atspirties taškas pokalbiui su mechaniku. Ir dar viena detalė: tai, kad prietaisų skydelyje nedega įspėjamosios lemputės, nebūtinai reiškia, kad automobilio valdymo blokuose nėra užfiksuota jokių nukrypimų.

  • Saulė, panelis ir LED: kaip veikia saulės žvakė ir kodėl kartais neįsižiebia naktį

    Saulė, panelis ir LED: kaip veikia saulės žvakė ir kodėl kartais neįsižiebia naktį

    Saulės energija įkraunamos kapų žvakės vis dažniau keičia tradicines parafino žvakes, nes gali veikti ilgai ir nereikalauja nuolatinės priežiūros. Tokios žvakės laikomos praktišku sprendimu, kai norisi, kad šviesa ant kapo įsižiebtų kas vakarą.

    Įprasta parafino žvakė dažniausiai dega kelias dienas, o vėjas ir lietus ją gali užgesinti dar greičiau. Saulės žvakės pranašumas tas, kad dieną ji pasikrauna, o sutemus automatiškai įsijungia ir kartoja šį ciklą mėnesiais, jei nesugenda baterija ar elektronika.

    Kaip žvakė pasikrauna ir šviečia

    Saulės žvakė veikia paros ciklu: dieną fotovoltinis elementas paverčia saulės šviesą elektra ir įkrauna akumuliatorių. Sutemus akumuliatorius tampa energijos šaltiniu ir maitina LED diodą, todėl žvakė šviečia naktį.

    Dienos metu dauguma modelių specialiai nešviečia, nes valdiklis teikia pirmenybę akumuliatoriaus įkrovimui. Paprastai įrenginyje būna saulės panelis, akumuliatorius, LED diodas ir valdymo grandinė su sutemų jutikliu bei apsauga nuo per didelio iškrovimo.

    Kiek laiko šviečia ir kas tam trukdo

    Dažniausiai saulės žvakė šviečia apie 6–12 valandų, tačiau reali trukmė priklauso nuo akumuliatoriaus talpos ir to, kiek energijos pavyko sukaupti per dieną. Didesnis panelis paprastai geriau susitvarko ir apniukusiomis dienomis, bet žiemą ar ilgai lyjant šviesos laikas trumpėja.

    Labai svarbi ir vieta kapinėse: jei žvakė didžiąją dienos dalį stovi šešėlyje, panelis gauna per mažai šviesos. Problemas sukelia ir uždengtas ar nešvarus panelis, pavyzdžiui, lapai, sniegas ar purvas, kurie reikšmingai sumažina įkrovimą.

    Kodėl neįsižiebia sutemus

    Jei sutemus žvakė neįsijungia, viena dažniausių priežasčių yra sutemų jutiklio arba valdymo plokštės gedimas. Paprastas patikrinimas dažnai būna panelio uždengimas ranka: jei elektronika veikia, LED turėtų įsižiebti.

    Kita tipinė problema yra nusidėvėjęs akumuliatorius, kuris po kelių sezonų gali prarasti talpą ir nebesukaupti pakankamai energijos nakčiai. Tokiu atveju žvakė gali trumpai sušvisti ir greitai užgesti arba visai neįsijungti, ypač po apsiniaukusių dienų.

  • Saulės lampionai kapinėms užkariauja Lietuvą: užsidega patys, bet rudenį laukia netikėtumų

    Saulės lampionai kapinėms užkariauja Lietuvą: užsidega patys, bet rudenį laukia netikėtumų

    Saulės energija maitinami kapinių lampionai vis dažniau pasirenkami kaip alternatyva įprastiems žvakidėms su parafino ar aliejaus įdėklais. Tokie šviestuvai dieną įkrauna akumuliatorių, o sutemus gali automatiškai įsijungti ir kelias valandas skleisti švelnią LED šviesą.

    Įprastai lampiono viduje būna saulės panelė, įkraunamas akumuliatorius, šviesos diodas ir šviesos jutiklis. Pastarasis leidžia šviestuvui įsijungti be žmogaus įsikišimo, todėl nereikia prisiminti kiekvieno uždegimo, o vėjas neužgesina liepsnos, nes jos tiesiog nėra.

    Kaip veikia automatinis įsijungimas

    Principas paprastas: dieną panelė gamina elektrą ir krauna akumuliatorių, o sutemus sistema pereina į švietimo režimą. Skirtingų modelių švietimo trukmė ir ryškumas nevienodi, nes priklauso nuo akumuliatoriaus talpos, LED efektyvumo ir valdiklio nustatymų.

    Praktiškai tai reiškia, kad vasarą, kai dienos ilgos, lampionas dažniau švies stabiliau ir ilgiau. Rudenį ir žiemą, kai saulės mažiau, įkrovos gali nepakakti visai nakčiai, todėl šviesa gali būti blankesnė arba išsijungti gerokai anksčiau.

    Vieta kapinėse lemia rezultatą

    Didžiausią įtaką turi pastatymo vieta: jei panelę užstoja gėlės, vainikai, dekoracijos, paminklai ar ji visą dieną lieka šešėlyje, akumuliatorius gali nesusikrauti. Tuomet automatinis įsijungimas suveiks, bet švietimo laikas bus trumpas.

    Naudinga reguliariai nuvalyti panelės paviršių nuo dulkių, lapų ir apnašų, nes net plonas nešvarumų sluoksnis mažina įkrovą. Drėgnu metų laiku svarbu ir korpuso sandarumas, kad į vidų nepatektų vanduo, galintis sugadinti elektroniką.

    Ką įvertinti prieš perkant

    Renkantis verta pasižiūrėti, ar gamintojas aiškiai nurodo, jog modelis pritaikytas laukui ir atsparus krituliams bei temperatūrų svyravimams. Taip pat svarbi akumuliatoriaus talpa ir deklaruojamas švietimo laikas, tačiau šie skaičiai realybėje kinta priklausomai nuo oro.

    Saulės lampionas gali būti patogus sprendimas tiems, kurie nori mažiau rūpesčių ir vengia atviros liepsnos. Vis dėlto tai nėra visiškai vienodas pakaitalas tradiciniam žvakių šviesos stabilumui, ypač per apniukusius, trumpus rudens ir žiemos vakarus.

  • „Nio“ parodė triuką, kuris gali pakeisti elektromobilius: seną bateriją pakeisi didesne ir nuvažiuosi toliau

    „Nio“ parodė triuką, kuris gali pakeisti elektromobilius: seną bateriją pakeisi didesne ir nuvažiuosi toliau

    Elektromobilių savininkai priprato, kad programinės įrangos atnaujinimai gali „per naktį“ pagerinti funkcijas, tačiau akumuliatoriaus talpa dažniausiai lieka tokia pati, kokią gavote iš gamyklos. Kinijos gamintojas „Nio“ dabar siūlo sprendimą, kuris šią taisyklę laužo ir primena kompiuterių atnaujinimo logiką.

    „Nio“ miesto elektromobiliui „Firefly“ pristatomas didesnės talpos akumuliatoriaus paketas, kurį, kaip teigiama, galės įsidiegti ir jau automobilį turintys klientai. Tai reikštų, kad daliai savininkų įmanomas apčiuopiamas ridos šuolis nepakeičiant paties automobilio.

    Ridos šuolis be naujo automobilio

    Iki šiol „Nio Firefly“ komplektuotas 42,1 kilovatvalandės akumuliatoriumi, o deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekė 420 kilometrų pagal Kinijoje taikomą CLTC ciklą. Dabar pristatomas 60 kilovatvalandžių paketas, kuris pagal tą patį ciklą turėtų leisti nuvažiuoti apie 560 kilometrų.

    Svarbu tai, kad, remiantis viešai skelbta informacija, naujasis paketas išlaiko tuos pačius gabaritus kaip ir ankstesnis. Tai leidžia jį montuoti be esminių konstrukcinių pakeitimų, o talpos augimas pasiekiamas kita ličio jonų chemija.

    Kuo skiriasi akumuliatoriaus chemija

    Pranešama, kad didesnės talpos paketą tiekia „CATL“, o technologinis pokytis siejamas su perėjimu nuo ličio geležies fosfato sprendimo prie nikelio, kobalto ir mangano chemijos. Pastaroji paprastai pasižymi didesniu energijos tankiu, todėl tame pačiame tūryje galima sutalpinti daugiau talpos.

    Vairuotojams tai reiškia paprastą naudą: daugiau ridos, mažiau įkrovimų, patogesnės kelionės už miesto. Kita medalio pusė yra tai, kad skirtingos chemijos akumuliatoriai gali skirtis kaina, žaliavų struktūra ir jautrumu eksploatacijos sąlygoms.

    Keičiamos baterijos ir paslauga

    „Nio“ ilgą laiką vysto keičiamos baterijos infrastruktūrą: specialiose stotelėse akumuliatorius pakeičiamas per kelias minutes, o vairuotojui nereikia laukti įkrovimo. Tokia schema leidžia ne tik greitai „papildyti energiją“, bet ir teoriškai naudoti skirtingo dydžio paketus pagal poreikį.

    Skelbiama, kad „Firefly“ modelis prie tokios infrastruktūros galės prisijungti per naujesnės konstrukcijos baterijų keitimo stoteles. Kol kas neatskleidžiama, kiek kainuos perėjimas prie 60 kilovatvalandžių paketo ir ar klientai jį galės įsigyti, ar naudoti nuomos principu.

    Vakarų rinkose tokio tipo akumuliatorių atnaujinimai vis dar reti, nes dažniau pasirenkamas įkrovimo infrastruktūros plėtros kelias, o baterijos pakeitimas laikomas brangiu remontu. Vis dėlto „Nio“ žingsnis rodo kryptį, kurioje elektromobilis gali būti vertinamas kaip ilgiau aktualus produktas, o ridos ribą bus įmanoma pakelti ir po pirkimo.

    Daugiau detalių apie „Firefly“ didesnės talpos akumuliatorių ir atnaujinimo sąlygas gamintojas turėtų pateikti per planuojamą pristatymo renginį spalio 23 dieną. Tuomet paaiškės ir praktiniai klausimai, ar toks sprendimas taps realiai masinis, ar liks nišine paslauga.

  • Įkrautas telefonas sveria daugiau? Fizika pateikia atsakymą, kuris nustebina net skeptikus

    Įkrautas telefonas sveria daugiau? Fizika pateikia atsakymą, kuris nustebina net skeptikus

    Ar visiškai įkrautas išmaniojo telefono akumuliatorius sveria tiek pat, kiek tas pats akumuliatorius po išsikrovimo? Iš pirmo žvilgsnio logiška manyti, kad svoris nesikeičia, nes į vidų juk neįpilama jokios medžiagos. Tačiau fizika rodo kiek kitokią, nors kasdienybėje nepastebimą tiesą.

    Įkrautas akumuliatorius iš tiesų yra vos vos sunkesnis, nes jame sukaupta energija prisideda prie sistemos masės. Šis ryšys aprašomas Alberto Einšteino formule E = mc², kuri teigia, kad energija ir masė yra lygiaverčiai dydžiai. Skirtumas atsiranda ne dėl to, kad baterijoje padaugėja atomų, o dėl to, kad padidėja visos cheminės sistemos energijos lygis.

    Įkrovimas neveikia taip, tarsi elektronai būtų įpumpuojami į akumuliatorių kaip vanduo į butelį. Uždaroje baterijoje medžiagos kiekis iš esmės nesikeičia, o jonai ir elektronai persiskirsto, vykstant cheminėms reakcijoms tarp elektrodų. Kitaip tariant, keičiasi ne tai, kas yra baterijoje, o tai, kiek energijos joje sukaupta.

    Skaičiai įspūdžio nepalieka, bet jie realūs ir apskaičiuojami. Tipinis telefono akumuliatorius, kurio talpa apie 15 vatvalandžių, sukaupia energijos tiek, kad jo masė padidėja maždaug 0,6 nanogramo. Ne tik virtuvinės, bet ir dauguma laboratorinių svarstyklių tokio pokyčio neparodys, nes jį visiškai užgožia dulkės, drėgmė, temperatūros svyravimai ar net piršto atspaudas ant korpuso.

    Panašus principas galioja ir kitur: šiek tiek daugiau sveria įkaitęs puodelis arbatos, įtempta spyruoklė ar pilnai įkrautas nešiojamojo kompiuterio akumuliatorius. Visais atvejais masės skirtumą sukuria papildoma energija, tik ji tokia maža, kad kasdienėje praktikoje jos nejaučiame.

    Yra viena svarbi išimtis, kuri su Einšteino formule beveik nesusijusi. Senesniuose, atviruose švino rūgšties akumuliatoriuose per didelis įkrovimas gali sukelti dujų išsiskyrimą ir vandens netekimą, todėl akumuliatorius realiai palengvėja. Tačiau taip nutinka todėl, kad iš jo pasišalina medžiaga, o ne todėl, kad iš jo kažkur dingo elektra.

  • Automobilis rytais nebeužsiveda? Paprastas akumuliatoriaus testas prieš šalčius gali išgelbėti

    Automobilis rytais nebeužsiveda? Paprastas akumuliatoriaus testas prieš šalčius gali išgelbėti

    Atvėsus orams senesnis automobilio akumuliatorius dažnai pirmas parodo silpnąsias vietas. Žema temperatūra lėtina chemines reakcijas, todėl krenta akumuliatoriaus atiduodama srovė, o varikliui užvesti jos kaip tik reikia daugiau.

    Problema ypač išryškėja, jei vasarą akumuliatorius jau buvo praradęs dalį talpos, o automobilis dažnai važinėjo trumpais atstumais. Tokiu atveju generatorius nespėja pilnai įkrauti akumuliatoriaus, o pirmos rimtesnės šalnos gali baigtis tuo, kad starteris suks vangiai arba variklis visai neužsives.

    Kaip pasitikrinti multimetru

    Akumuliatoriaus būklę galima greitai įvertinti paprastu multimetru, nustatytu nuolatinės srovės įtampos matavimui. Matuojama įtampa tarp akumuliatoriaus gnybtų, kai variklis išjungtas ir automobilis bent kelias valandas nebuvo eksploatuojamas.

    Jei įtampa mažesnė nei 12 voltų, tai dažnai rodo gilų išsikrovimą arba jau prastą akumuliatoriaus būklę. Įtampa apie 12,4–12,5 volto paprastai reiškia, kad akumuliatorių verta pakrauti, o maždaug 12,6–12,7 volto dažniausiai rodo gerą įkrovos lygį.

    Vien įtampos ramybės būsenoje neužtenka, todėl verta stebėti rodmenis užvedimo metu. Paprasčiausia tai daryti dviese: vienas žmogus suka starterį, kitas stebi multimetrą.

    Ką reiškia kritimas užvedant

    Užvedimo akimirka yra tikrasis apkrovos testas: jei įtampa krenta labai smarkiai, tai gali reikšti, kad akumuliatorius nebesugeba atiduoti reikiamos srovės. Praktikoje kritimas žemiau 10 voltų dažnai siejamas su poreikiu papildomai įkrauti, o kritimas žemiau 9 voltų gali rodyti reikšmingą nusidėvėjimą.

    Užsivedus varikliui verta patikrinti ir įkrovimo sistemą. Ant akumuliatoriaus gnybtų įtampa dažniausiai turėtų būti maždaug 13,8–14,4 volto, nes tokiame intervale paprastai dirba generatoriaus įkrovimo režimas.

    Jeigu įtampa po užvedimo nekyla iki minėto intervalo arba šokinėja neįprastai, problema gali būti ne tik akumuliatoriuje. Tokiu atveju pravartu patikrinti generatorių, diržo būklę, masės kontaktus ir gnybtų oksidaciją, nes prastas kontaktas gali imituoti silpną akumuliatorių.

    Kada akumuliatorių jau keisti

    Jeigu net po pilno įkrovimo įtampa su išjungtu varikliu išlieka mažesnė nei 12 voltų, o užvedant krenta žemiau 9–10 voltų, dažnai tai signalas, kad artėja keitimo laikas. Žiemą tokie simptomai paprastai tik stiprėja, nes šalčio sąlygomis akumuliatorius dirba sunkiausiu režimu.

    Reikėtų atkreipti dėmesį ir į akivaizdžius požymius: išsipūtęs, deformuotas korpusas ar elektrolito pratekėjimo žymės gali rodyti vidinius pažeidimus. Tokiais atvejais delsti nereikėtų, nes gedimas gali baigtis ne tik neužsivedimu, bet ir elektros sistemos problemomis.

    Tipinio automobilio akumuliatoriaus tarnavimo laikas dažnai siekia apie 3–5 metus, tačiau jis labai priklauso nuo eksploatacijos. Dažni trumpi važiavimai, ilgas stovėjimas, papildoma įranga ir prastas įkrovimas akumuliatorių sendina greičiau, todėl patikra prieš šalčius gali sutaupyti ir laiko, ir nervų.

  • Po „Northvolt“ žlugimo išliko Gdansko gamykla: „Lyten“ įspėja, kad rinka netrukus pasikeis

    Švedijos akumuliatorių pramonės lyderiu laikytos „Northvolt“ finansiniai sunkumai supurtė Europos energijos kaupimo ir elektromobilumo rinką. Tačiau dalis grupės turto Lenkijoje išvengė bankroto, o Gdansko gamykla po sandorio atnaujino veiklą jau kitu vardu.

    Dalį buvusių „Northvolt“ aktyvų perėmė „Scania Industrial Batteries“, o kitą dalį, įskaitant gamyklą ir inžinerinį centrą, – JAV bendrovė „Lyten“, veikianti kaip „Lyten Poland“. Bendrovės vadovas Robertas Chryc-Gawrychowskis teigia, kad ši gamykla šiandien dirba jau kitame rinkos kontekste nei prieš kelerius metus.

    Kas nutiko „Northvolt“?

    Vadovo teigimu, bankrotas palietė būtent „Northvolt“ veiklą Švedijoje, o „Northvolt Poland“ formaliai nebankrutavo. Prie krizės prisidėjo pasikeitusi Europos automobilių pramonės dinamika, vėlavę gamybos apimčių didinimo planai ir tai, kad neįvyko dar viena kapitalo pritraukimo banga.

    „Pritrūko laiko ir paskutinio kapitalizavimo etapo, kad būtų galima grįžti į planuotą gamybos spartinimo trajektoriją ir vykdyti įsipareigojimus“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Lenkijos padalinio atvejis buvo kitoks ir dėl veiklos fokusavimo. Nuo 2018 metų čia daugiau dėmesio skirta ne automobilių gamintojams, o pramoniniams akumuliatorių sprendimams, energijos kaupimo sistemoms ir jų inžinerijai.

    2024 metais „Northvolt“, ieškodama partnerių, ėmėsi turto pardavimo, o sandoriai padalijo veiklą į dvi dalis. Pramoninių akumuliatorių sistemų verslas atiteko „Scania Industrial Batteries“, o energijos kaupimo gamykla ir inžinerinis centras – „Lyten“.

    Ką dabar gamina Gdansko gamykla?

    Gdansko gamykla buvo pastatyta ir eksploatacijai parengta 2023 metais, todėl pirkėjui tai buvo praktiškai naujas objektas su įranga ir gamybinėmis linijomis. Investicijos dar „Northvolt“ laikais, pasak vadovo, siekė šimtus milijonų eurų, tačiau tikslios sumos neatskleidžiamos.

    „Lyten Poland“ teigia, kad gamyba atnaujinta iš karto sandorio uždarymo dieną 2025 metų spalio 14 dieną. Šiuo metu baigiamas didesnės gamybinės linijos paleidimo etapas, o jos pajėgumas, kaip skelbiama, siekia apie 3 GWh per metus.

    Pagrindinis produktas – mobilūs, moduliniai energijos kaupimo sprendimai „Voltpack Mobile System“. Sistemą sudaro valdymo ir galios elektronikos mazgas bei akumuliatorių moduliai, kurių vieno nominali talpa siekia 290 kWh, o prireikus platforma gali būti plečiama iki megavatų klasės galios.

    Tokie sprendimai gali būti naudojami tinklo apkrovų pikinimui, laikiniems pajėgumų trūkumams kompensuoti, statybų aikštelėse ar bazėse, kur svarbu mažesnis triukšmas ir nulinės vietinės emisijos. Bendrovė atskirai išskiria ir duomenų centrų poreikius, ypač susijusius su DI apkrovų šuoliais.

    Technologijų kryptis ir konkurencijos spaudimas

    „Lyten“ save pozicionuoja kaip ličio sieros akumuliatorių technologijos vystytoją, kuri teoriškai gali sumažinti priklausomybę nuo kai kurių sunkiau prieinamų metalų ir pasiūlyti didesnį energijos tankį pagal svorį. Vis dėlto Europoje, pasak vadovo, šios technologijos komercinis tiekimas dar nėra įsibėgėjęs, todėl artimiausiu metu gamyba daugiausia remiasi ličio jonų sprendimais.

    Pasak vadovo, vienas didžiausių iššūkių Europoje išlieka pramonės konkurencingumas – ypač lyginant su Kinijos gamintojais, kurie siūlo ne tik komponentus, bet ir pilnai sukomplektuotus aukštos kokybės produktus. Tai, jo teigimu, reiškia ir investicijų bei darbo vietų nutekėjimą iš Europos.

    „Galime pabusti pasaulyje, kuriame būsime priklausomi ne tik nuo komponentų, bet ir nuo inovatyvių, galutinių produktų, kurių tiekimas koncentruosis vienoje kryptyje“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Kitas kertinis veiksnys – energijos kaina ir reguliavimo stabilumas. Vadovas pabrėžia, kad investuotojams svarbus prognozuojamas teisinis režimas ir konkurencinga elektra, nes baterijų pramonėje energija yra reikšminga savikainos dalis.

    Kaip vieną iš priemonių „Lyten Poland“ mini elektros pirkimo sutartis su atsinaujinančios energetikos tiekimu, kurios metinis padengimas, pasak įmonės, artėja prie 100 proc., nors valandiniu pjūviu siekia apie 80 proc. Bendrovė priduria, kad kol kas gamyba nevyksta 24 valandas per parą ir planuojama pereiti prie intensyvesnio darbo režimo.

    Tuo pat metu Gdansko gamykla plečia komandą: įmonė skelbia apie augantį inžinerijos ir gamybos specialistų poreikį. Pasak vadovo, per maždaug 10 mėnesių darbuotojų skaičius padidintas penkis kartus, o prioritetu išlieka inžinerinės kompetencijos ir praktiniai gamybos įgūdžiai.