CP v2

Tag: Akumuliatoriai

  • Kanadoje pristatytas visiškai autonominis elektrobusiukas: ledynus veš be įkrovimo stotelių

    Elektrobusas, kuriam nereikia tinklo

    Kanados inžinieriai pristatė elektrinį autobusą, skirtą turistams vežti į ledynus, kuris gali dirbti visiškai autonomiškai – be generatorių, be įkrovimo stotelių ir be nuolatinės prieigos prie elektros tinklo. Projektas orientuotas į maršrutus atokiose vietovėse, kur infrastruktūra ribota, o įprastas įkrovimas būtų sudėtingas ar labai brangus.

    Šis sprendimas kuriamas darbui Jasper nacionalinio parko teritorijoje, o operatoriumi turėtų tapti turizmo paslaugų bendrovė Pursuit. Iki šiol tokiose trasose buvo naudojama apie dešimt specialiai paruoštų dyzelinių autobusų, tačiau nauju projektu siekiama mažinti taršą ir priklausomybę nuo degalų tiekimo.

    Ką pakeitė inžinieriai?

    Komanda Noble Northern, dirbanti su saulės energijos sistemomis ir transporto elektrifikacija, pagrindu pasirinko senesnio dyzelinio sunkvežimio važiuoklę. Ji buvo iš esmės perdirbta: paliktos dvi ašys, išlaikyta visų varančiųjų ratų pavara, o stabilumui ir sukibimui sudėtingame reljefe pritaikyti sudvejinti ratai.

    Elektrinė dalis suprojektuota darbui žemoje temperatūroje. Autobuse įdiegta 528 kilovatvalandžių talpos baterija su termoreguliacija ir papildoma apsauga, kad akumuliatorius būtų atsparesnis smūgiams ir vibracijai važiuojant nelygiais ledyno keliais.

    Saulė ir rekuperacija – pagrindas autonomijai

    Didžiausias projekto akcentas – energijos savarankiškumas. Autobusas naudoja energijos rekuperacijos sistemą: leisdamasis nuo ledynų jis dalį energijos grąžina į bateriją, taip mažindamas sąnaudas ir prailgindamas darbą be išorinės įkrovos.

    Antrasis šaltinis – ant stogo sumontuoti dvipusiai saulės moduliai. Tokia konstrukcija ypač efektyvi ledynuose, nes sniegas ir ledas atspindi daug šviesos, todėl panelės gali generuoti energiją ne tik iš tiesioginės, bet ir iš atspindėtos saulės spinduliuotės.

    Bendra saulės elektrinės galia siekia 6 kilovatus, o per dieną ji gali pagaminti apie 40 kilovatvalandžių elektros energijos. Skaičiai nėra milžiniški, tačiau kartu su rekuperacija jie sudaro reikšmingą dalį kasdienio energijos balanso ir leidžia ilgiau išsiversti be infrastruktūros.

    Kiek reisų ir kur kompromisai?

    Pasak projekto kūrėjų, pilnai įkrauta baterija leidžia atlikti maždaug 32–35 reisus į aukštesnę ledynų dalį ir atgal. Autonomiją didina būtent energijos grąžinimas nusileidimuose ir saulės moduliai, kurie nuolat papildo bateriją eksploatacijos metu.

    Vis dėlto sistema nėra visiškai be kompromisų. Po kelių intensyvaus darbo dienų autobusui reikia ilgesnės pauzės pilnam įkrovimui, o vien tik saulės moduliais tai gali užtrukti iki beveik dviejų savaičių, todėl tuo metu maršrutus aptarnauja kitos transporto priemonės.

    Inžinieriai sąmoningai atsisakė dyzelinio generatoriaus, nors toks variantas buvo svarstytas kaip atsarginis. Sprendimas pasirinktas siekiant parodyti, kad specifinėse, saulėtose ir aukštikalnių sąlygose elektrinis transportas gali veikti ir be tradicinės energetinės „pagalvės“.

    „Tai pirmasis pasaulyje ledynų tyrinėjimui ir turizmui skirtas elektrinis autobusas, galintis dirbti visiškai autonomiškai, be elektros stotelių, pasikliaujant tik stipria saulės šviesa dideliame aukštyje“, – rašoma publikacijoje.

  • Kaip tarp elektros dingimų nesugadinti inverterio akumuliatoriaus: inžinieriaus patarimai ir klaidos

    Inverterio ir akumuliatoriaus komplektai daugeliui namų ūkių tapo įprastu rezervinės elektros sprendimu, tačiau ilgesnės pertraukos tarp naudojimo gali baterijai kainuoti brangiai. Energetikos inžinieriai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai akumuliatorius paliekamas prijungtas, o sistema atrodo „neišnaudojama“.

    Net jei namuose elektra šiuo metu dingsta retai, tai nereiškia, kad įranga gali būti pamiršta mėnesiams. Inverteris dažnai turi budėjimo režimo sąnaudas, todėl gali lėtai, bet nuosekliai iškrauti akumuliatorių iki pavojingai žemo lygio, o tai ypač kenkia švino rūgšties baterijoms.

    Akumuliatorių laikant nuolat prijungtą prie inverterio, net ir išjungus įrenginį mygtuku, kai kurie modeliai gali toliau vartoti energiją. Vartotojas dažnai nepastebi, kada pasiekiamas gilus iškrovimas, o jis yra viena dažniausių ankstyvo baterijų susidėvėjimo priežasčių.

    Švino rūgšties akumuliatoriams gilus iškrovimas ypač žalingas, nes spartėja plokštelių degradacija ir krenta talpa. Net jei vėliau akumuliatorių pavyksta įkrauti, jo resursas gali būti jau smarkiai sutrumpėjęs.

    „Jeigu akumuliatorius nenaudojamas, jį reikia įkrauti ir fiziškai atjungti nuo inverterio, nes budėjimo režimo sąnaudos gali nepastebimai nuvesti iki gilaus iškrovimo“, – sakė energetikos inžinerijos specialistas.

    Rezervinio maitinimo sistemose dažniausiai sutinkami švino rūgšties akumuliatoriai (AGM, GEL, skystojo elektrolito) ir ličio geležies fosfato. Švino rūgšties baterijos paprastai jautriau reaguoja į gilius iškrovimus, todėl jų eksploatacijoje reikėtų vengti didelio iškrovimo gylio.

    Ličio akumuliatoriai dažniausiai atsparesni, tačiau ir čia galioja ribos. Esant labai žemam įkrovos lygiui, baterijos valdymo sistema BMS gali įjungti apsaugą, o tuomet akumuliatoriaus „pažadinimui“ kartais prireikia papildomų veiksmų ar specialaus įkrovimo režimo.

    Praktikoje rekomenduojama neiti iki kraštutinių ribų: ličio akumuliatorių kasdienėje eksploatacijoje verta saugoti nuo ypač gilaus iškrovimo, o švino rūgšties baterijų iškrovimą laikyti dar konservatyvesnį. Tai padeda išlaikyti talpą ir prailgina tarnavimo laiką.

    Jei sistema kurį laiką nenaudojama, pirmas žingsnis yra pilnai įvertinti, ar akumuliatorius tikrai atjungtas fiziškai, o ne tik „išjungtas“ valdymo mygtuku. Tuomet verta periodiškai patikrinti akumuliatoriaus būklę, nes net ir atjungtas jis patiria savaiminį išsikrovimą.

    Specialistai pataria bent kartą per mėnesį patikrinti įtampą ir, jei reikia, profilaktiškai papildyti įkrovą. Ličio geležies fosfato akumuliatoriams dažnai pakanka laikymo 70–80 proc. įkrovos lygyje, o švino rūgšties baterijoms įprastai palankiau būti arčiau pilnos įkrovos.

    Laikymo sąlygos taip pat svarbios kaip ir įkrovos lygis. Akumuliatorių reikėtų laikyti sausoje patalpoje, vengiant tiesioginės saulės ir šalčio, o optimali temperatūra dažniausiai laikoma 10–20 laipsnių šilumos intervale.

    Atskirai akcentuojama ir sauga: skystojo elektrolito švino rūgšties akumuliatoriai įkrovimo metu gali išskirti žmogui kenksmingas dujas, todėl jų laikymas gyvenamosiose patalpose nėra pageidautinas. Namų reikmėms dažnai pasirenkami ličio geležies fosfato sprendimai, kurie paprastai laikomi saugesniais, tačiau ir jiems būtina užtikrinti tinkamą ventiliaciją bei laikymo režimą.

    Galiausiai, didžiausia klaida yra manyti, kad jei atjungimų nėra, akumuliatoriaus priežiūros nereikia. Kai prireikia rezervinės elektros, per vėlai paaiškėja, kad baterija išsikrovusi arba praradusi talpą, todėl paprastos profilaktikos taisyklės gali sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

  • Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajono savivaldybė praneša, kad birželio 11 dieną rajono gyventojams bus sudaryta galimybė nemokamai atiduoti susikaupusias aplinkai pavojingas atliekas. Surinkimas vyks seniūnijose pagal nustatytą grafiką, atliekas priimant tik nurodytu laiku.

    Bus renkamos panaudotos transporto ir buities atliekos: automobilių akumuliatoriai, amortizatoriai, kuro, tepalo ir oro filtrai, panaudota alyva, baterijos (galvaniniai elementai) bei lengvųjų automobilių padangos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai atliekos, kurias netinkamai laikant ar išmetus į mišrias šiukšles galima padaryti žalą aplinkai.

    Atliekos priimamos tik iš fizinių asmenų ir tik perduodant jas surinkimo vietoje UAB „Žalvaris“ vairuotojui. Palikti atliekas surinkimo vietose iš anksto ar po grafike nurodyto laiko griežtai draudžiama.

    Padangoms taikomas ribojimas: vienas gyventojas arba transporto priemonės valdytojas galės atiduoti ne daugiau kaip 4 naudotas padangas. Atvykstant būtina turėti transporto priemonės registracijos pažymėjimą, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi nustatytos tvarkos.

    Kur bus priimamos atliekos?

    Birželio 11 dieną atliekos bus priimamos Šaukėnų seniūnijoje prie seniūnijos nuo 9.00 iki 9.20. Užventyje prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 9.45 iki 10.05, Vaiguvoje prie seniūnijos nuo 10.20 iki 10.40.

    Kražiuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 11.05 iki 11.25, Pakražantyje prie seniūnijos nuo 11.45 iki 12.05. Kukečiuose prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 12.30 iki 12.50.

    Kelmėje atliekas bus galima perduoti prie gaisrinės nuo 13.05 iki 13.25. Lioliuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 13.45 iki 14.05, Tytuvėnuose prie seniūnijos nuo 14.35 iki 14.55.

    Ką svarbu žinoti verslui?

    Priminta, kad transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas teikiantys asmenys ir įmonės tokių atliekų negali perduoti kaip gyventojai. Jiems atliekų susidarymo apskaita ir perdavimas turi būti vykdomi per GPAIS.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 650 20493 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė ragina atliekas pristatyti tik grafike nurodytu laiku, kad surinkimas vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Saulė plastiko šiukšles paverčia švariu vandeniliu: Kembridžas atskleidė, kaip tai veikia

    Saulė plastiko šiukšles paverčia švariu vandeniliu: Kembridžas atskleidė, kaip tai veikia

    Mokslininkai iš Kembridžo universiteto pristatė metodą, kuris leidžia plastiko atliekas paversti švariu vandeniliu, pasitelkiant saulės šviesą. Esminė idėja ta, kad kartu panaudojamas ir kitas probleminis atliekų srautas – rūgštis iš naudotų švino-rūgštinių akumuliatorių.

    Technologija sujungia dvi aplinkosaugines bėdas į vieną procesą: rūgštinė terpė padeda ardyti sudėtingus plastikų polimerų ryšius, o fotokatalizatorius, veikiamas šviesos, užbaigia virsmą į vandenilį ir pramonėje naudingas chemines medžiagas. Tokiu būdu net sunkiai perdirbami plastikai, tokie kaip PET, nailonas ar poliuretano putos, teoriškai gali tapti žaliava energijai ir chemijos pramonei.

    Šis metodas vadinamas saulės energija varomu rūgštiniu fotoreformavimu. Tyrėjų teigimu, reakcija vyksta santykinai žemoje temperatūroje ir nereikalauja didelių energijos sąnaudų, nes pagrindinis „variklis“ yra saulės šviesa.

    „Anksčiau manėme, kad rūgštis saulės sistemose tiesiog suardys katalizatorių, tačiau nauja medžiaga to neatlieka ir atvėrė visai naujas galimybes“, – sakė Kembridžo universiteto chemikas Erwinas Reisneris.

    Laboratorinis reaktorius, anot komandos, stabiliai veikė ilgiau nei 260 valandų, reikšmingai nemažinant našumo. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad ta pati rūgštis gali būti naudojama pakartotinai, todėl atsiranda prielaidos uždaresniam, žiedinės ekonomikos principus atitinkančiam ciklui.

    Komercializacijos kryptimi jau žengiama praktiškai: sprendimas vystomas bendradarbiaujant su technologijų perdavimo struktūromis, o diegimui įkurta įmonė „Protonera“. Tai reiškia, kad tikslas yra ne vien laboratorinis demonstravimas, bet ir realūs bandomieji įrenginiai didesniu mastu.

    Ši kryptis nėra vieno universiteto išskirtinumas – fotoreformavimo technologijas tiria ir kitos mokslo grupės, įskaitant Australijos mokslininkus iš Adelaidės universiteto. Ekspertai pabrėžia, kad tokie metodai gali tapti svarbiu papildymu tradiciniam perdirbimui, ypač kai atliekos būna užterštos, mišrios ar ekonomiškai nepatrauklios įprastoms perdirbimo linijoms.

    Vis dėlto iki plačios pramoninės taikymo stadijos dar likę kritiniai klausimai: kaip užtikrinti pastovią išeigą skirtingų sudėčių plastiko srautuose, kaip valdyti rūgštinę aplinką ir koroziją didelio masto įrenginiuose, ir kaip įvertinti viso ciklo poveikį klimatui. Jei šie barjerai bus įveikti, technologija galėtų vienu metu mažinti plastiko taršą ir prisidėti prie mažiau taršios vandenilio gamybos.

  • „Volkswagen“ šaukia į servisą apie 100 000 elektromobilių: įspėja dėl akumuliatoriaus gaisro rizikos

    „Volkswagen“ Europoje pradėjo techninės priežiūros kampaniją, apimančią apie 100 000 elektrinių automobilių. Gamintojas įspėja, kad dalyje transporto priemonių gali būti akumuliatoriaus defektas, dėl kurio įkrovimo metu kyla gaisro rizika.

    Gamintojo nurodymu, iki patikros vairuotojams rekomenduojama laikytis papildomų atsargumo priemonių. Tarp jų – nekrauti akumuliatoriaus virš 80 proc. ir, jei įmanoma, įkrovimą vykdyti tik lauke, o ne uždarose patalpose.

    Kuriems modeliams tai aktualu?

    Skelbiama, kad patikros pirmiausia susijusios su „Volkswagen“ ID serijos elektromobiliais. Į kampaniją įtraukiami modeliai ID.3, ID.4, ID.5 ir ID. Buzz, pagaminti nuo 2023 metų birželio 24 dienos iki 2024 metų rugpjūčio 23 dienos.

    Problema siejama su aukštos įtampos akumuliatoriaus moduliais, kuriuose galimi gedimai atskiruose elementuose. Tokie gedimai retais atvejais gali sukelti perkaitimą, o įkrovimo metu tai laikoma didesnės rizikos situacija.

    Ką turi žinoti vairuotojai?

    Pastaruoju metu Prancūzijoje užfiksuoti bent du atvejai, kai elektromobiliai užsidegė įkrovimo metu. Tai tapo vienu iš signalų, paskatinusių gamintoją plėsti prevencinius patikrinimus ir iš anksto informuoti klientus apie laikinus naudojimo apribojimus.

    „Volkswagen“ savininkams išsiuntė pranešimus, kuriuose pabrėžiama, kad iki apsilankymo servise nereikėtų krauti baterijos virš 80 proc., o įkrovimui rinktis atvirą erdvę. Taip pat rekomenduojama vengti įkrovimo požeminiuose garažuose ir bendrose uždarose stovėjimo aikštelėse.

    Kampanija aktuali ir Lietuvos vairuotojams, jeigu jų automobilis patenka į nurodytą gamybos laikotarpį. Praktikoje tai reiškia, kad savininkai turėtų susisiekti su oficialiu „Volkswagen“ atstovu arba servisu ir užregistruoti automobilį patikrai, o iki vizito laikytis gamintojo nurodytų apribojimų.

  • „Lexus“ pristatė 6 vietų elektrinį TZ: 530 km nuotolis ir V10 garso imitacija iš LFA

    „Lexus“ pristatė naują elektrinį krosoverį TZ – 6 vietų modelį, kurio prekybos startas Europoje planuojamas 2027 metų pradžioje. Gamintojas akcentuoja erdvų saloną, pažangią garso izoliaciją ir sprendimus, skirtus komfortui ilgose kelionėse.

    Modelis sukurtas ant „Toyota“ grupės modulinės platformos, naudojamos keliuose naujausiuose elektriniuose automobiliuose. Pats kėbulas dalinai primena GX stilistiką, o matmenimis TZ artėja prie didžiųjų SUV segmento: automobilio ilgis siekia apie 5,1 metro, ratų bazė – 3 050 mm.

    „Lexus TZ“ sukomplektuotas su šešiomis sėdimomis vietomis, o didžiausias dėmesys skiriamas antrajai eilei. Čia numatytos dvi atskiros sėdynės su komforto funkcijomis, tokiomis kaip šildymas ir ventiliacija, o trečioji eilė – vientisas sulankstomas suoliukas.

    Gamintojas pabrėžia skaitmenizuotą valdymą: didelė dalis funkcijų perkelta į multimedijos ekraną, siekiant švaresnio prietaisų skydelio dizaino. Be to, TZ siūloma „Mark Levinson“ garso sistema su 21 garsiakalbiu, o papildoma funkcija Active Sound Control imituoja benzininio V10 variklio skambesį, primenantį superautomobilį LFA.

    Pagal paskelbtus duomenis, „Lexus TZ“ numatomas nuvažiuojamas atstumas – apie 530 km, o energiją tiekia 95,8 kWh talpos baterija. 2026 metų elektromobilių kontekste tai nėra rekordas, todėl „Lexus“ išskiria papildomą sprendimą, turintį padėti šaltuoju sezonu.

    Siekiant sumažinti energijos sąnaudas salonui šildyti, prie įprastos klimato kontrolės pridėtas infraraudonųjų spindulių kojų šildymas priekyje sėdintiems keleiviams. Tokia logika paremta tuo, kad kryptinis šilumos pojūtis gali leisti rečiau kelti bendrą salono temperatūrą, taip tausojant baterijos įkrovą.

    Techninėje dalyje nurodoma, kad modelis turės du elektros variklius, kurių bendra galia siekia apie 407,8 arklio galios. Įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h trunka maždaug 5,4 sekundės, o maksimalus greitis kol kas neatskleidžiamas.

    Kainos dar nepaskelbtos, tačiau „Lexus“ aiškiai pozicionuoja TZ kaip didelį, šeimai ir kelionėms pritaikytą elektrinį SUV, kuriame prioritetas teikiamas tylai, komfortui ir technologijoms. Artėjant 2027 metų startui, daugiau detalių turėtų paaiškėti apie komplektacijas, įkrovimo galimybes ir konkrečius rinkų variantus.

  • Kretingos rajone startuoja atliekų surinkimo akcija: nemokamai priims elektroniką ir baterijas

    Kur ir kada vyks akcija

    Gegužės 12 dieną Kretingos rajono savivaldybėje organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Ji rengiama vykdant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus ir siekiant, kad pavojingos atliekos nepatektų į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Organizatoriai kviečia gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas iš anksto įvertinti, kokių atliekų yra sukaupta, ir pasirūpinti jų perdavimu tvarkytojams. Tokios akcijos paprastai padeda patogiau atsikratyti pavojingų atliekų, ypač kai jos laikomos namuose ar dirbtuvėse.

    Kas priimama nemokamai

    Akcijos metu nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Šios atliekos priskiriamos srautams, kuriuose dažnai pasitaiko sunkiųjų metalų, elektrolitų ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Gyventojams primenama, kad elektronikos atliekų ar baterijų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Net ir nedidelis kiekis netinkamai išmestos pavojingos atliekos gali prisidėti prie dirvožemio ir vandens taršos, o per atliekų tvarkymo grandinę didėja rizika žmonių sveikatai.

    Kokios atliekos priimamos už mokestį

    Sumokant atliekų turėtojui, bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, automobilinės ir pramoninės baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Organizatoriai nurodo, kad amortizatorių atliekoms gali būti taikomos išimtys, todėl prieš perduodant rekomenduojama pasitikslinti sąlygas.

    Taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims palankiomis sąlygomis bus sudaryta galimybė priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Alyvos ir filtrų atliekos laikomos pavojingomis, todėl jų surinkimas ir sutvarkymas privalo vykti per licencijuotus tvarkytojus.

    Kodėl svarbu nepraleisti progos

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose esančios medžiagos, patekusios į aplinką, gali būti ilgalaikės taršos šaltinis. Tinkamas surinkimas užtikrina, kad vertingos žaliavos būtų nukreiptos perdirbimui, o pavojingos sudedamosios dalys būtų sutvarkytos saugiai.

    Eksploatuoti netinkami automobiliai taip pat kelia rizikų: iš jų gali ištekėti degalai, alyva ar kiti techniniai skysčiai, o aplinkoje paliktos detalės ir stiklai gali tapti ir taršos, ir traumų priežastimi. Dėl to raginama nepalikti nebenaudojamų transporto priemonių kiemuose ar pakelėse ir perduoti jas teisėtiems tvarkytojams.

    Akciją organizuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija, VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija ir Kretingos rajono savivaldybė, o atliekų surinkimą vykdo UAB Atliekų tvarkymo centras. Registracija dalyvavimui vyksta iki 2026 metų gegužės 10 dienos el. paštu arba telefonu, nurodytais organizatorių pranešime.

  • Klaipėdos apskrityje gegužės viduryje surinks baterijas ir elektroniką: ką svarbu pranešti iki 11 dienos

    Surinkimas vyks gegužės 12–15 dienomis

    Gamintojų ir Importuotojų Asociacija kartu su UAB „Atliekų tvarkymo centras“ ir VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ tęsia panaudotų baterijų ir elektronikos surinkimo projektą „Mes rūšiuojam įmonėje“.

    Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje iš projekto dalyvių bus renkamos panaudotos nešiojamosios baterijos, akumuliatoriai bei nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga. Atliekų paėmimas planuojamas gegužės 12–15 dienomis.

    Kokiose savivaldybėse bus vykdomas surinkimas

    Surinkimas apims Šilutės, Skuodo, Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybes, taip pat Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų savivaldybes. Projekto organizatoriai ragina įstaigas iš anksto įsivertinti, kokių atliekų yra sukaupta ir ką planuojama nurašyti artimiausiu metu.

    Dažniausiai perduodami stambūs buitiniai prietaisai, tokie kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ar indaplovės, taip pat televizoriai, monitoriai, kompiuteriai, spausdintuvai ir kita smulki elektronika. Atskirai prašoma sužymėti nešiojamas baterijas ir akumuliatorius.

    Ką būtina pateikti iki 11 dienos

    Organizatoriai prašo iki gegužės 11 dienos 10 valandos ryto pateikti informaciją apie sukauptas atliekas: kiekį vienetais ir, jei įmanoma, apytikrį svorį. Šie duomenys reikalingi logistikai suplanuoti ir surinkimui užtikrinti.

    Taip pat svarbu nurodyti kontaktinį telefono numerį ir įstaigos darbo laiką, kada būtų patogiausia atvykus išvežti atliekas. Praktikoje tai padeda išvengti situacijų, kai transportas atvyksta netinkamu metu arba atliekos nebūna paruoštos perdavimui.

    „Atkreipiame dėmesį, kad sukauptas atliekas perduokite tik UAB „Atliekų tvarkymo centras“ darbuotojams“, – skelbia organizatoriai.

    Pabrėžiama, kad tik oficialiai UAB „Atliekų tvarkymo centras“ darbuotojams perduotos atliekos bus fiksuojamos kaip projekte dalyvaujančių įmonių sukaupti kiekiai. Ši informacija vėliau naudojama projekto pabaigoje, kai taškai keičiami į prizus.

    Kodėl tai aktualu įmonėms

    Įmonėms toks surinkimas patogus tuo, kad atliekos išvežamos iš jų vietos, o nešiojamos baterijos ir elektronikos įranga sutvarkoma per tam skirtas tvarkymo grandines. Tai mažina riziką, kad baterijos ar elektronika bus laikomos netinkamomis sąlygomis, o pavojingos sudedamosios dalys pateks į aplinką.

    Projektas taip pat skatina rūšiavimą per taškų sistemą: už priduotą elektronikos atliekų kilogramą numatoma 0,09 euro vertės taškų suma, o už ekranus turinčią įrangą, pavyzdžiui, monitorius ar televizorius, 0,03 euro vertės taškų suma. Už baterijų atliekų kilogramą numatoma 0,60 euro vertės taškų suma.

    Organizatorių teigimu, surinkti taškai gali būti keičiami į įvairius prizus, o dalyvavimas projekte padeda įstaigoms nuosekliai tvarkyti nurašomą įrangą ir kartu prisidėti prie žiedinės ekonomikos tikslų. Vis dažniau pabrėžiama ir atitikties svarba, nes elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų srautų Europoje.

  • Suomija įjungė ličio kasyklą: pirmasis Europoje pilnas ciklas, bet priklausomybė dar nepanaikinta

    Suomija įjungė ličio kasyklą: pirmasis Europoje pilnas ciklas, bet priklausomybė dar nepanaikinta

    Vakarų Suomijoje, Kaustinene, pradėjo veikti Syväjärvi ličio kasykla, o kartu su rūdos sodrinimo ir rafinavimo grandimis tai laikoma vienintele tokio tipo integruota investicija Europoje. Projektas siejamas su Europos pastangomis užsitikrinti daugiau baterijoms reikalingų žaliavų ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Kasybos darbai jau vyksta, o gamybinė infrastruktūra ruošiama darbui didesniu mastu. Rūda iš Syväjärvi telkinio keliauja į sodrinimo įrenginius Päivänevoje, o galutinis perdirbimas vykdomas „Keliber“ gamykloje Kokoloje, viskas sutelkta maždaug 43 kilometrų spinduliu.

    Numatoma, kad Suomijoje kasmet bus pagaminama apie 15 000 tonų ličio hidroksido, tai atitinka maždaug 2 500 tonų gryno ličio. Šios apimtys bus skirtos įvairiose Europos šalyse veikiančioms baterijų ir kitoms pramonės įmonėms, tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien šio kiekio nepakaks.

    „Didiname nepriklausomybę nuo importo, pavyzdžiui, iš Azijos šalių ir Australijos“, – sakė projekto operacinės veiklos vadovas Hannu Hautala.

    Suomijos geologijos tarnybos specialistai vertina, kad planuojama produkcija sudarytų apie 10 proc. Europos poreikio, todėl importas dar ilgai išliks svarbus. Šis faktas atspindi platesnę ES situaciją: baterijų sektoriui sparčiai augant, žaliavų tiekimas tampa kritiškai svarbus ne tik elektromobiliams, bet ir energijos kaupimo sistemoms.

    Rafinerijoje jau pradėti technologiniai bandymai, įskaitant testus su vandeniu, o pirmosios komercinės produkcijos partijos gali būti paruoštos metų pabaigoje, jei visi etapai vyks pagal planą. Galutinis produktas – baterijoms tinkamas ličio hidroksidas – bus paruošiamas transportuoti pramoninėmis pakuotėmis.

    Telkiniai Kaustinene buvo identifikuoti dar XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, o dabar vystoma teritorija apima daugiau kaip 500 kvadratinių kilometrų. Be pagrindinės vietos, regione numatytos ir papildomos kasybos aikštelės, kurios ilgainiui turėtų padidinti bendrą išgavimą.

    Projektą kontroliuoja Pietų Afrikos kasybos grupė „Sibanye-Stillwater“, kuri į jį įsitraukė 2021 metais. Kiti akcininkai yra Suomijos valstybinė Finnish Minerals Group ir dalis Suomijos investuotojų, o finansinį palaikymą yra suteikęs Europos investicijų bankas.

    Planuojama, kad kasybos ir perdirbimo kompleksas pilną pajėgumą pasieks maždaug per dvejus metus. Nors tai svarbus žingsnis Europos pramonei, analitikai pabrėžia, kad siekiant didesnio savarankiškumo reikės ir kitų projektų, taip pat aktyvesnio perdirbimo bei alternatyvių baterijų chemijų plėtros, kur vis dažniau taikomas ir dirbtinis intelektas procesų optimizavimui.

  • Nešiojamas be baterijos: kada tai saugu, o kada rizikuojate duomenimis ir pačiu įrenginiu

    Nešiojamąjį kompiuterį dažnai galima naudoti ir be akumuliatoriaus, kai įrenginys maitinamas tiesiai iš elektros adapterio. Tokiu režimu jis iš esmės tampa stacionariu kompiuteriu, tačiau praranda vieną svarbią apsaugą, kurią įprastai suteikia baterija.

    Jei akumuliatorius senas, greitai išsikrauna ar yra išsipūtęs, mintis jį išimti ir dirbti tik iš tinklo gali atrodyti patraukli. Vis dėlto tai dažniau yra laikinas sprendimas, o ne patikimas ilgalaikis naudojimo scenarijus.

    Nešiojamojo akumuliatorius nėra vien tik energijos šaltinis kelionėms. Jis veikia kaip buferis: amortizuoja trumpus įtampos kritimus, apsaugo nuo staigių išsijungimų ir suteikia laiko išsaugoti failus, jei dingtų elektra.

    Dėl to be baterijos kompiuteris tampa jautresnis elektros tiekimo sutrikimams. Net trumpas maitinimo dingimas reiškia momentinį išsijungimą, o tai gali baigtis neprarandamų duomenų netektimi arba sugadintais failais.

    Daugeliu atvejų, jei naudojamas tinkamas įkroviklis, našumas nesikeičia. Ypač tai būdinga senesniems modeliams su lengvai išimamomis baterijomis, kurių maitinimo schema sukurta stabiliai dirbti ir be akumuliatoriaus.

    Tačiau yra išimčių, kai sistema gali riboti spartą, kad valdytų šilumą ar energijos tiekimo pikus. Praktikoje tai reiškia, kad daliai modelių darbas be baterijos gali tapti lėtesnis, ypač esant didesnei apkrovai.

    Pagrindinė problema yra apsauga nuo elektros tinklo trikdžių: įtampos šuoliai, trumpi nutrūkimai ar net paprastas netyčinis laido ištraukimas. Tokiais atvejais kompiuteris išsijungia akimirksniu, o ne pereina į baterijos režimą.

    Riziką didina ir netinkami įkrovikliai. Naudojant neoriginalų arba per silpną adapterį gali trūkti galios pikinėse situacijose, o tai lemia nestabilų darbą, staigius persikrovimus ir galimą komponentų dėvėjimąsi.

    Jei akumuliatorius išsipūtęs, jį reikėtų nedelsiant atjungti ir nebandyti toliau naudoti. Tokia baterija yra saugos rizika, todėl svarbu ją pašalinti ir pasirūpinti tinkamu utilizavimu pagal elektronikos atliekų taisykles.

    Jei bateriją išimate norėdami sulėtinti jos dėvėjimąsi, praktinis patarimas yra laikyti ją dalinai įkrautą ir saugoti sausoje, vėsesnėje vietoje. Tačiau kasdieniam darbui dažniausiai racionaliau pakeisti akumuliatorių nauju, nes net ir 10 minučių autonomijos gali išgelbėti dokumentus dingus elektrai.

    Ilgalaikėje perspektyvoje baterijos keitimas paprastai yra saugesnis ir patogesnis sprendimas. Be akumuliatoriaus nešiojamas praranda mobilumą ir tampa visiškai priklausomas nuo elektros lizdo, o bet koks trikdis gali kainuoti ne tik laiką, bet ir duomenis.

    Yra ir praktinių niuansų: kai kuriuose senesniuose kompiuteriuose baterija yra konstrukcijos dalis, todėl ją išėmus atsiranda tuščia ertmė ir įrenginį mažiau patogu naudoti, pavyzdžiui, laikant ant kelių.