CP v2

Tag: Alkoholis

  • Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Diskusija dėl alkoholio oro uostuose įgauna pagreitį: daliai keleivių taurė putojančio vyno ar bokalas alaus anksti ryte tapo kelionės pradžios ritualu, tačiau avialinijos perspėja apie augančias rizikas. „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary ragina riboti alkoholio pardavimą prieš skrydžius, siejant tai su dažnėjančiais incidentais ir skrydžių nukreipimais.

    Pasak M. O’Leary, Europoje skraidančiai bendrovei beveik kasdien tenka nukreipti po vieną reisą dėl keleivių netinkamo elgesio, o dalis tokių atvejų esą susiję su alkoholiu, vartotu dar iki įlipimo. Jis kelia klausimą, kodėl barai oro uostuose aptarnauja keleivius penktą ar šeštą ryto, kai žmonės ruošiasi skrydžiui.

    „Tai tampa rimtu iššūkiu visoms avialinijoms. Nesuprantu, kodėl oro uostų baruose penktą ar šeštą ryto žmonėms pilamas alus“, – sakė Michaelas O’Leary.

    „Ryanair“ siūlo taikyti dviejų alkoholinių gėrimų ribą, o kontrolę vykdyti užsakymo metu prašant parodyti įlaipinimo bilietą. Bendrovė pabrėžia nulinę toleranciją trikdančiam elgesiui ir viešai skelbia apie atvejus, kai keleiviai nubaudžiami už incidentus lėktuve.

    Kaip pavyzdį avialinijos mini neseną incidentą, kai dėl netinkamo keleivių elgesio reisas iš Londono Stanstedo į Ibisą buvo priverstas tūpti Tulūzoje. Du keleiviai gavo iki 10 mėnesių lygtines bausmes ir jiems bendrai pritaikyta daugiau nei 10 000 eurų finansinė sankcija.

    Vis dėlto ribojimams nepritaria visi. Jungtinės Karalystės aludžių tinklo „Wetherspoon“ savininkas Timas Martinas teigia, kad dviejų gėrimų limitą būtų „nepaprastai sunku įgyvendinti“, nebent keleiviai būtų tikrinami alkoholio matuokliais.

    „Wetherspoon“ atstovai aiškina, kad dalis alkoholinių gėrimų oro uostuose užsakomi kartu su maistu, o pačios užeigos taiko taisykles, skirtas užkirsti kelią pertekliniam vartojimui. Jie įspėja, kad griežtesnės ribos oro uoste gali paskatinti dalį keliautojų išgerti dar prieš atvykstant, o tai kontrolę tik apsunkintų.

    Kas laikoma neblaivumu skrydžio metu?

    Taisyklės dėl neblaivumo lėktuve priklauso nuo konkrečios valstybės aviacijos reguliavimo, o papildomas nuostatas gali numatyti ir pačios oro linijos vežimo sąlygose. Praktikoje tai reiškia, kad keleivis gali būti neįleistas į lėktuvą, jei jo būklė ar elgesys kelia grėsmę saugumui, net jei konkreti „neblaivumo riba“ nėra aiškiai apibrėžta.

    Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje galiojančiame Avianavigacijos įsakyme numatyta, kad asmuo neturi teisės įlipti į orlaivį būdamas girtas ar būti girtas orlaivyje, nors pati sąvoka nėra griežtai detalizuojama. Kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, „Lufthansa“, savo taisyklėse nurodo, kad keleiviui gali būti atsisakyta leisti skristi, jei jo fizinė būklė, įskaitant alkoholio ar narkotikų poveikį, gali kelti pavojų.

    Platesniame Europos kontekste problema jau seniai pripažįstama: Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra vykdžiusi informacines kampanijas prieš netinkamą elgesį skrydžių metu, įskaitant apsvaigimą ir agresiją. Avialinijos pabrėžia, kad net ir pavieniai incidentai gali sukelti grandininį poveikį: nuo priverstinių tūpimų ir vėlavimų iki papildomų kaštų ir saugumo rizikų įgulai bei kitiems keleiviams.

    Kur krypsta sprendimai?

    Ginčas dėl alkoholio pardavimo oro uostuose išryškina skirtingus interesus: avialinijos siekia mažinti incidentų skaičių ir skrydžių nukreipimus, o oro uostų maitinimo verslai pabrėžia praktiškumo klausimus ir keliautojų įpročius. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama ne vien draudimams, bet ir vykdymo mechanizmams, pavyzdžiui, aptarnavimo taisyklėms, personalo mokymams ir aiškesnėms atsakomybės riboms tarp oro uostų, barų ir vežėjų.

  • Gydytojai įspėja: šie stiprūs gėrimai greiččiausiai smogia kasai ir gali baigtis pankreatitu

    Kasa yra vienas jautriausių organų alkoholiui, o didžiausią riziką kelia stiprieji gėrimai, kuriuose etilo alkoholio koncentracija ypač didelė. Specialistai pabrėžia, kad būtent tokie gėrimai dažniau siejami su staigiu ūminio pankreatito išsivystymu ir greitesniu kasos pažeidimu.

    Kasa atlieka dvi gyvybiškai svarbias funkcijas: gamina hormonus, kurie padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, ir išskiria virškinimo fermentus. Alkoholis trikdo abi šias sistemas, todėl nukenčia ir medžiagų apykaita, ir normalus virškinimas.

    Kaip alkoholis pažeidžia kasą?

    Etilo alkoholis ir jo skilimo produktai dirgina kasos audinius, didina uždegimo reakcijas ir gali sutrikdyti fermentų pasišalinimą. Dėl to fermentai kartais aktyvuojasi per anksti, pačioje kasoje, ir pradeda žaloti jos audinius.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad riziką didina ne tik vienkartinis gausus vartojimas, bet ir ilgesnį laiką besitęsiantis reguliarus gėrimas. Tokiu atveju uždegimas gali kartotis, o audiniai pamažu randėja, prarasdami savo funkciją.

    Kokie gėrimai pavojingiausi?

    Didžiausia grėsmė siejama su stipriaisiais gėrimais, tokiais kaip degtinė, viskis ar konjakas, nes didelė etilo alkoholio koncentracija greitai apkrauna kasos ląsteles. Tokie gėrimai ypač pavojingi, kai vartojami dideliais kiekiais per trumpą laiką.

    Ne mažiau apgaulingi gali būti saldūs alkoholiniai kokteiliai ar likeriai, kur alkoholio ir didelio cukraus kiekio derinys sukuria papildomą metabolinę apkrovą. Specialistai pabrėžia, kad tai gali prisidėti prie uždegiminių procesų ir bloginti bendrą medžiagų apykaitą.

    Alus ir vynas paprastai turi mažesnę alkoholio koncentraciją, tačiau rizika išlieka, jei jie vartojami dažnai ir dideliais kiekiais. Tuomet labiau tikėtinas lėtinis kasos pažeidimas, kuris ilgainiui gali atsiliepti ir gliukozės kontrolei, ir virškinimo kokybei.

    Kada būtina nedelsti?

    Ūminis pankreatitas dažniausiai pasireiškia stipriu viršutinės pilvo dalies skausmu, pykinimu, vėmimu, bendru silpnumu. Sunkiais atvejais galimos komplikacijos, todėl staigūs, stiprūs simptomai po alkoholio vartojimo yra signalas kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Lėtinis pankreatitas neretai vystosi tyliau, tačiau ilgainiui gali baigtis virškinimo nepakankamumu, svorio kritimu ir didesne cukrinio diabeto rizika. Gydytojai pabrėžia, kad saugiausios strategijos kasai nėra, kai kalbama apie alkoholį, o rizika didėja kartu su kiekiu ir vartojimo dažniu.

    „Kuo stipresnis gėrimas ir kuo didesnis suvartotas kiekis per trumpą laiką, tuo didesnė tikimybė, kad kasa sureaguos ūmiu uždegimu“, – teigia gydytojai, komentuodami dažniausias alkoholio sukeltas komplikacijas.

  • Kodėl dažnai pabundame apie 3 valandą nakties: miego ciklai, stresas ir įpročiai, kurie trukdo

    Pabudimas apie 3 valandą nakties daugeliui atrodo kaip keistas dėsningumas, tačiau dažniausiai tai nėra liga ar „blogas ženklas“. Specialistai pabrėžia, kad miegas nėra vientisas ir per naktį natūraliai patiriame trumpų prabudimų.

    Miego struktūrą sudaro pasikartojantys ciklai, kurie paprastai trunka apie 90–110 minučių. Ciklo pabaigoje miegas tampa lengvesnis, todėl kūnas gali trumpam „išnirti“ į budrumą, o kartais tą akimirką ir visiškai prabundame.

    Pirmoje nakties pusėje paprastai dominuoja gilesnis miegas, o artėjant rytui jo dalis mažėja. Dėl to paryčiais miegas būna paviršutiniškesnis, o prabudimai pasitaiko dažniau ir lengviau įsimena.

    Prie šio ritmo prisideda ir hormonų kaita: artėjant rytui organizmas pamažu ruošiasi kėlimuisi, o su tuo siejamas didėjantis kortizolio lygis. Jei žmogus patiria įtampą, šis natūralus „įsijungimas“ gali tapti postūmiu nerimastingoms mintims ir ilgesniam budrumui.

    Pavieniai prabudimai laikomi įprastu reiškiniu, tačiau dėmesio verta situacija, kai jie kartojasi dažnai ir po jų ilgai nepavyksta vėl užmigti. Tuomet gali formuotis užburtas ratas, kai lova pradeda asocijuotis ne su poilsiu, o su budrumu ir stresu.

    „Pats prabudimas dar nereiškia sutrikimo, bet jei jis kartojasi ir užsitęsia, verta ieškoti priežasties: dažnai tai būna stresas ir įpročiai, kurie išbalansuoja miegą“, – sako miego specialistai.

    Gyvensenos veiksniai neretai lemia, kad prabudę paryčiais nebeužmiegame. Alkoholis kai kuriems padeda greičiau užsnūsti, tačiau antroje nakties pusėje miegas tampa labiau fragmentuotas, o prabudimai dažnėja.

    Kofeinas taip pat gali turėti ilgalaikį poveikį, ypač jei vartojamas po pietų ar vakare. Be to, miegą blogina nereguliarus režimas, vėlyvas ekranų naudojimas, per šviesi ar per šilta miegamojo aplinka, triukšmas.

    Ekspertai dažniausiai rekomenduoja laikytis pastovaus kėlimosi laiko, vakare sąmoningai mažinti stimuliaciją ir riboti kofeiną bei alkoholį. Taip pat svarbu, kad miegamasis būtų tamsus, vėsesnis ir ramus, o rutina prieš miegą padėtų nusiraminti.

    Jei prabudus miegas nebegrįžta, patariama trumpam atsikelti ir užsiimti raminančia veikla pritemdytoje šviesoje, o į lovą grįžti tik vėl pajutus mieguistumą. Ilgiau trunkantys miego sutrikimai dažnai sėkmingai sprendžiami ir taikant kognityvinę elgesio terapiją, skirtą nemigai.

    Apskritai prabudimai paryčiais yra dažni ir dažniausiai paaiškinami biologija bei kasdieniais įpročiais. Supratus, kas konkrečiai trikdo miegą, dažnai pavyksta sumažinti prabudimų dažnį ir lengviau vėl užmigti.

  • Kepenų funkcijai palaikyti – 15 dietologų įvardytų produktų ir kasdieniai įpročiai, kurie veikia

    Kepenys dažnai vadinamos pagrindine organizmo „filtrų“ sistema: jos apdoroja maistines medžiagas, padeda šalinti kenksmingas medžiagas ir gamina tulžį, reikalingą riebalų skaidymui. Specialistai pabrėžia, kad kepenys dalyvauja ir kraujo krešėjimo reguliavime, hormonų apykaitoje bei energijos valdyme.

    Mitybos specialistai primena, kad vienas universalus „detoksas“ iš buteliuko kepenų nepataiso, tačiau kasdieniai sprendimai turi realų poveikį. Subalansuotas racionas, saikingas alkoholio vartojimas ir mažiau stipriai apdoroto maisto – kertiniai žingsniai, padedantys mažinti kepenų suriebėjimo ir uždegiminių procesų riziką.

    Dietologai dažnai išskiria kryžmažiedes daržoves, tokias kaip brokoliai, žiediniai ir briuselio kopūstai, lapiniai kopūstai. Jose esantys sieros junginiai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos siejamos su antioksidacinių sistemų palaikymu bei natūralių detoksikacijos procesų efektyvumu.

    Kitas svarbus pasirinkimas – tamsiai žalios lapinės daržovės, pavyzdžiui, špinatai ar lapiniai kopūstai. Jos padeda didinti skaidulų, folio rūgšties ir antioksidantų kiekį racione, o tai siejama su palankesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir mažesne riebalinės kepenų ligos rizika.

    Į rekomenduojamų produktų sąrašą patenka ir jūriniai dumbliai, kuriuose gausu antioksidantinių junginių. Nors poveikis gali skirtis priklausomai nuo produkto tipo ir vartojamo kiekio, apskritai jie dažniau minimi kaip papildomas pasirinkimas įvairiam, daržovėmis paremtam meniu.

    Dažnai aptariama ir kava, jei ji geriama be daug pridėtinio cukraus ir riebių priedų. Tyrimų apžvalgose kava siejama su mažesniu kai kurių kepenų ligų progresavimo pavojumi, o galimas mechanizmas – antioksidantų bei priešuždegiminių junginių poveikis.

    Riešutai, ypač migdolai, vertinami dėl vitamino E ir nesočiųjų riebalų. Tokie riebalai, pakeitę dalį sočiųjų riebalų racione, gali prisidėti prie geresnių lipidų rodiklių, o tai svarbu ir kepenų sveikatai, nes riebalų apykaita glaudžiai susijusi su kepenų funkcija.

    Kaulų sultinys minimas kaip paprastas būdas papildyti racioną tam tikromis amino rūgštimis, tačiau dietologai pabrėžia, kad svarbiausia – bendra baltymų kokybė ir jų šaltinių įvairovė. Vietoje vieno „stebuklingo“ produkto dažniau rekomenduojama nuosekli mityba, kurioje netrūksta ankštinių, žuvies, liesesnės mėsos ar pieno produktų.

    Daigintos sėklos ir mikrožalumynai, pavyzdžiui, mikrobrokoliai, išskiriami dėl didesnės kai kurių fitocheminių medžiagų koncentracijos. Jie gali papildyti patiekalus skaidulomis ir augaliniais junginiais, kurie siejami su palankesne medžiagų apykaita.

    Česnakas ir svogūnas dažnai minimi dėl sieros junginių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Tyrimų su gyvūnais ir stebėjimo duomenys leidžia manyti, kad šie produktai gali būti naudingi, tačiau esminis principas išlieka paprastas: daržovių įvairovė kasdienėje lėkštėje.

    Greipfrutas ir uogos vertinami dėl antioksidantų, o obuoliai – dėl tirpių skaidulų, ypač pektino. Didesnis skaidulų kiekis racione paprastai siejamas su geresne gliukozės ir cholesterolio kontrole, o tai netiesiogiai padeda mažinti kepenų suriebėjimo riziką.

    Kiaušiniai įvardijami kaip kokybiškų baltymų šaltinis ir dėl cholino, kuris svarbus riebalų apykaitai. Dietologai atkreipia dėmesį, kad cholino trūkumas siejamas su riebalų kaupimosi kepenyse rizika, todėl subalansuotas jo kiekis mityboje yra reikšmingas.

    Į sąrašą taip pat patenka artišokai ir grybai, nors grybų poveikis žmogaus kepenų ligoms dar tiriamas. Užuot pasikliovus viena maisto grupe, specialistai siūlo orientuotis į bendrą mitybos modelį: daugiau daržovių, pakankamai skaidulų, mažiau pridėtinio cukraus ir kuo rečiau itin apdoroti produktai.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir geras produktų sąrašas nekompensuoja nuolatinio perteklinio alkoholio vartojimo. Kepenų sveikatai svarbu ir tai, kiek racione yra kepto maisto, transriebalų, pridėtinio cukraus bei įvairių pramoninių priedų, kurie dažnesni itin apdorotuose produktuose.

    Jei vargina nuolatinis nuovargis, skausmas dešinėje pašonėje, pastebimas odos ar akių pageltimas, tamsus šlapimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kepenų ligos ilgą laiką gali progresuoti nepastebimai, todėl laiku atlikti tyrimai ir gyvenimo būdo korekcijos turi didžiausią reikšmę.

  • Gydytojai įspėja: net saikingas alkoholis gali didinti šių vėžių riziką

    Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad alkoholis yra susijęs su didesne kelių onkologinių ligų rizika. Tarptautinės sveikatos institucijos etanolį alkoholinėse gėrimuose priskiria 1 grupės kancerogenams, tai yra medžiagoms, kurių kancerogeniškumas žmonėms yra įrodytas.

    Pagrindinis žalingas mechanizmas siejamas su tuo, kaip organizmas skaido alkoholį. Etilo alkoholis virsta acetaldehidu – toksiška medžiaga, galinčia pažeisti DNR ir trukdyti ląstelėms taisyti genetinius pažeidimus, todėl ilgainiui gali didėti piktybinės ląstelių transformacijos tikimybė.

    Didžiausią tiesioginę žalą dažnai patiria audiniai, kurie pirmiausia kontaktuoja su alkoholiu. Tyrimuose alkoholis siejamas su didesne burnos ertmės, ryklės ir gerklų vėžio rizika, o rizika dar labiau išauga, jei vartojamas alkoholis derinamas su rūkymu.

    Ne mažiau pažeidžiamas ir stemplės audinys, nes alkoholis gali nuolat dirginti gleivinę. Ilgalaikis uždegimas ir mikrotraumos didina tikimybę, kad atsiras ikivėžinių pakitimų, kurie daliai žmonių gali progresuoti į stemplės vėžį.

    Aiškus ryšys nustatytas ir su kepenų vėžiu, ypač kai alkoholis vartojamas ilgai ir gausiai. Nuolatinis toksinis poveikis skatina lėtinį uždegimą, riebalinę kepenų ligą, fibrozę ir cirozę, o būtent cirozė laikoma vienu svarbiausių kepenų ląstelių karcinomos rizikos veiksnių.

    Medicinos bendruomenė taip pat išskiria krūties vėžio riziką: daliai moterų net nedideli alkoholio kiekiai gali būti susiję su rizikos augimu. Vienas paaiškinimų – alkoholio įtaka hormonų pusiausvyrai, įskaitant didesnę estrogenų koncentraciją, taip pat galimi mitybiniai veiksniai, kai suprastėja folatų pasisavinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausio alkoholio kiekio, kalbant apie vėžio prevenciją, iš esmės nėra, o rizika priklauso nuo suvartojamo kiekio ir vartojimo trukmės. Jei žmogus nori mažinti tikimybę susirgti, didžiausią naudą paprastai duoda alkoholio mažinimas arba atsisakymas, rūkymo nutraukimas ir reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal amžių bei rizikos grupę.

  • Gydytojas įvardijo 4 mitybos veiksnius, kurie gali sparčiai trumpinti gyvenimą: daugelis daro kasdien

    Kardiologas ir širdies chirurgas Jeremy Londonas viešai atkreipė dėmesį į keturis mitybos įpročius, kurie, jo teigimu, gali pastebimai didinti lėtinių ligų riziką ir taip trumpinti gyvenimo trukmę. Nors atskiri produktai nėra vienintelė sveikatos priežastis, moksliniai duomenys rodo aiškias tendencijas.

    Specialistas išskyrė alkoholį, perdirbtą mėsą, saldžius gėrimus ir per didelį sočiųjų riebalų kiekį. Šios kategorijos siejamos su dažnesniais širdies ir kraujagyslių sutrikimais, metabolinėmis ligomis bei kai kuriomis vėžio formomis.

    Alkoholis ir vėžio rizika

    Alkoholis tarptautiniu mastu pripažįstamas rizikos veiksniu: sveikatos institucijos pabrėžia, kad saugios dozės, kuri visiškai nepadidintų žalos tikimybės, iš esmės nėra. Alkoholis siejamas mažiausiai su keliomis onkologinėmis diagnozėmis, o rizika didėja kartu su vartojamu kiekiu.

    Gydytojai pabrėžia ir netiesioginį poveikį: alkoholis gali bloginti miego kokybę, skatinti kraujospūdžio augimą, didinti aritmijų tikimybę, o daliai žmonių prisidėti prie svorio augimo. Tai ypač aktualu, kai alkoholio vartojimas tampa reguliariu įpročiu, o ne reta išimtimi.

    Perdirbta mėsa ir kasdieniai pasirinkimai

    Perdirbta mėsa yra tokia mėsa, kuri buvo sūdyta, vytinta, fermentuota, rūkyta ar kitaip apdorota siekiant pailginti galiojimą ar sustiprinti skonį. Į šią grupę dažniausiai patenka dešros, dešrelės, kumpiai, šoninė ir įvairūs užkandžiai iš apdorotos mėsos.

    Tarptautinės sveikatos organizacijos perdirbtą mėsą sieja su didesne kai kurių vėžio formų rizika, o dažnas jos vartojimas taip pat gali reikšti didesnį druskos ir sočiųjų riebalų kiekį racione. Praktikoje tai neretai susiję su aukštesniu kraujospūdžiu ir didesne širdies ligų tikimybe.

    Saldūs gėrimai ir sotumo iliuzija

    Saldūs gėrimai, įskaitant gazuotus gaiviuosius gėrimus ir saldintus gėrimus, dažnai apibūdinami kaip tuščios kalorijos, nes suteikia daug energijos, bet mažai maistinių medžiagų. Be to, skystos kalorijos paprastai nesuteikia tokio sotumo kaip maistas, todėl bendras suvartojamas kalorijų kiekis gali augti nepastebimai.

    Tyrimai rodo ryšį tarp dažnai vartojamų saldintų gėrimų ir nutukimo, 2 tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Paprastas pokytis, kurį dažnai mini dietologai, yra vandens, nesaldintos arbatos ar kitų gėrimų be pridėtinio cukraus pasirinkimas kasdienėje rutinoje.

    Per daug sočiųjų riebalų

    Perteklinis sočiųjų riebalų kiekis racione dažniausiai ateina iš riebių mėsos produktų, sviesto ir riebių pieno produktų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik atsisakyti, bet ir kuo pakeisti: didesnė dalis nesočiųjų riebalų dažnai siejama su palankesniais širdies rodikliais.

    Praktinis principas paprastas: kuo dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą, daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies ir augalinių riebalų šaltinių, o saldintus gėrimus bei dažnai vartojamus perdirbtus užkandžius palikti retesnėms progoms. Tokie pokyčiai paprastai turi didžiausią poveikį tada, kai tampa nuosekliu įpročiu.

    „Tai keturi dalykai, kurie, mano vertinimu, yra glaudžiai susiję su didesne lėtinių ligų rizika ir prastesne sveikatos prognoze“, – sakė Jeremy Londonas.

  • Kardiologas įspėja: 4 kasdieniai produktai, kurie trumpina gyvenimo trukmę ir kodėl

    Kardiologijos srityje dirbantis gydytojas Jeremy Londonas įvardijo keturias produktų grupes, kurias, pasak jo, verta griežtai riboti, jei tikslas yra ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas.

    Jo sąraše atsidūrė alkoholis, perdirbta mėsa, saldinti gėrimai ir per didelis sočiųjų riebalų kiekis.

    Specialistai pabrėžia, kad čia svarbiausias ne vienas „uždraustas“ produktas, o tai, ar tokie pasirinkimai tampa kasdienybės norma.

    Pasak J. Londono, didžiausia saldintų gėrimų problema ta, kad jie suteikia daug kalorijų, bet beveik nesukelia sotumo jausmo.

    Dėl to dalis žmonių nesąmoningai viršija dienos energijos poreikį, o tai ilgainiui siejama su antsvoriu, prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    „Tiesiog negerkite jų. Viskas“, – sakė Jeremy Londonas.

    Kalbant praktiškai, gydytojai dažniausiai ragina saldintus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar kava, o jei norisi skonio, rinktis vandenį su vaisių griežinėliais.

    Jei saldinti gėrimai vartojami retai, žala nebūtinai bus reikšminga, tačiau problema kyla tada, kai jie tampa kasdieniu įpročiu.

    Alkoholis ir perdirbta mėsa dažnai minimi ne tik dėl širdies sveikatos, bet ir dėl onkologinių rizikų.

    Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu.

    „Mes tiksliai žinome, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį. Dėl šio ryšio esame tokie pat tikri, kaip ir dėl tabako ar alkoholio“, – teigė „Cancer Research UK“ atstovai.

    Perdirbta mėsa – tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, vytinant, fermentuojant, rūkant ar kitaip, siekiant pagerinti skonį ar pailginti galiojimą.

    Dažniausiai tai įvairios dešros, dešrelės, kumpis, šoninė, vytinti ar rūkyti gaminiai, taip pat dalis mėsos konservų ir paruoštų mėsos produktų.

    Dėl alkoholio vis dažniau akcentuojama, kad „saugios“ dozės klausimas nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką manyta.

    Net ir nedidelis vartojimas kai kuriems žmonėms gali didinti tam tikrų ligų riziką, todėl medikai ragina bent jau mažinti dažnį ir porcijas, o ne „taupyti“ ir išgerti daugiau vienu kartu.

    Ketvirtoji grupė, kurią paminėjo J. Londonas, yra per didelis sočiųjų riebalų kiekis racione.

    Jis tai siejo su riebiomis mėsos dalimis, sviestu ir riebiais pieno produktais, tačiau mitybos mokslas pabrėžia, kad svarbus ne vienas produktas, o bendras raciono balansas.

    Dalies mokslininkų teigimu, pieno produktų poveikis širdies rizikai nėra vienareikšmis, o kai kurių produktų poveikis gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir vartojimo konteksto.

    Todėl dažna praktinė rekomendacija yra ne absoliutus atsisakymas, o protingas kiekio mažinimas ir sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais, pavyzdžiui, iš žuvies, riešutų ar augalinių aliejų.

    Pats J. Londonas pabrėžė, kad realiame gyvenime svarbu ne tobulybė, o nuoseklumas, todėl siūlė orientuotis į principą, kai didžiąją laiko dalį pasirenkamas sveikesnis maistas.

    Pasak jo, tikslas yra, kad šie produktai netaptų mitybos pagrindu, o būtų tik reti išimtiniai pasirinkimai.

  • Geriant prie vandens galima netekti vairuotojo pažymėjimo: štai kada įsijungia įstatymas

    Geriant prie vandens galima netekti vairuotojo pažymėjimo: štai kada įsijungia įstatymas

    Ilgąjį savaitgalį poilsis prie ežerų ir upių daugeliui asocijuojasi su atsipalaidavimu, tačiau taisyklės vandenyje gali būti ne mažiau griežtos nei kelyje. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vis dažniau akcentuojama paprasta žinutė: alkoholis ir vandens transportas yra pavojingas derinys, o pasekmės gali paliesti ir vairuotojo pažymėjimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad nebūtina sėsti į automobilį, kad rizikuotumėte netekti teisės vairuoti. Jei asmuo po alkoholio vairuoja motorinę vandens transporto priemonę, situacija vertinama panašiai kaip vairavimas išgėrus kelyje, o sprendimus dėl sankcijų priima institucijos pagal galiojančias teisės normas.

    Kada gresia pažymėjimo netekimas?

    Griežčiausiai vertinamas motorinių priemonių valdymas vandenyje, kai yra nustatomas apsvaigimas. Tokiais atvejais tikrinamas blaivumas, vertinamos aplinkybės ir, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, gali būti taikomas teisės vairuoti apribojimas.

    Ypač daug dėmesio skiriama greitoms ir galingoms priemonėms, tokioms kaip vandens motociklai ar motorinės valtys, nes rizika avarijoms ir sužalojimams čia išauga kelis kartus. Net trumpas plaukimas „tik iki kito kranto“ gali baigtis ne tik bauda, bet ir teisinėmis pasekmėmis, kurios tęsiasi mėnesius ar metus.

    Ne motorinės priemonės nereiškia laisvės

    Kitaip dažnai vertinamos priemonės, varomos raumenų jėga, pavyzdžiui, baidarės ar vandens dviračiai, tačiau tai nereiškia, kad apsvaigus galima elgtis kaip patogu. Net ir be variklio išlieka pareiga užtikrinti saugumą, o už pavojingą elgesį gali grėsti piniginės baudos.

    Gelbėtojai ir pareigūnai ne kartą pabrėžia, kad didelė dalis nelaimių įvyksta ne dėl technikos gedimų, o dėl neteisingo rizikos vertinimo: pervertinamos jėgos, nuvertinamos srovės, vėjas ir temperatūra. Apsvaigimas tokias klaidas tik pagilina, o pagalba vandenyje dažnai užtrunka ilgiau nei keliuose.

    Svarbu ir vieta, ir momentas

    Teisinės pasekmės priklauso ir nuo situacijos: ar žmogus realiai valdė priemonę, ar plaukė, ar tik ruošėsi išplaukti, ar buvo sustojęs. Kai kuriais atvejais vertinama, ar laive buvo blaivus asmuo, galintis perimti valdymą, jei tai būtina saugumui.

    Jei pareigūnai nustato, kad keliamas pavojus sau ar aplinkiniams, priemonė gali būti sulaikyta ar palydėta į saugią vietą. Todėl planuojant pramogas ant vandens saugiausia iš anksto sutarti, kas bus blaivus ir atsakingas už valdymą, o alkoholį palikti laikui, kai kelionė tikrai baigta.

  • Šie alkoholiniai gėrimai labiausiai niokoja skrandį: gydytojai įspėja apie riziką

    Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią žalą skrandžiui dažniausiai sukelia stiprieji alkoholiniai gėrimai, nes didelė etanolio koncentracija veikia kaip cheminis dirgiklis. Jis silpnina apsauginį gleivinės barjerą, didina uždegimo riziką ir ilgainiui gali paskatinti gastrito ar opų vystymąsi.

    Stiprieji gėrimai, tokie kaip degtinė, viskis ar romas, ypač greitai pažeidžia skrandžio gleivinę, nes audiniai tiesiogiai kontaktuoja su didelio laipsnio alkoholiu. Kuo didesnis alkoholio stiprumas, tuo ryškesnis dirginimas ir didesnė tikimybė, kad pasireikš skausmas, deginimas ar pykinimas.

    Kodėl „kanda“ stiprieji gėrimai?

    Etanolis ardo gleivinės ląsteles ir mažina apsauginių gleivių gamybą, todėl skrandis tampa jautresnis savo paties rūgščiai. Dėl to kai kuriems žmonėms net ir trumpalaikis vartojimas gali sukelti ūmų gleivinės sudirginimą, o reguliarus vartojimas siejamas su lėtiniu uždegimu.

    Alkoholio skaidymo metu organizme susidaro acetaldehidas – toksiška medžiaga, kuri gali stiprinti uždegiminius procesus. Be to, alkoholis gali trikdyti normalią virškinimo fermentų veiklą, todėl maistas skrandyje užsibūna ilgiau, o nemalonūs pojūčiai sustiprėja.

    Gazuoti ir saldūs kokteiliai – klastingi?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad gazuoti alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, putojantis vynas ar kokteiliai su gazuota baze, gali pagreitinti alkoholio pasisavinimą. Anglies dioksidas didina spaudimą skrandyje, todėl alkoholis greičiau patenka į kraują, o gleivinės dirginimas kai kuriems žmonėms jaučiamas stipriau.

    Ne mažiau reikšmingas veiksnys – saldūs, aromatizuoti gėrimai ir likeriai, kuriuose neretai būna daug cukraus bei įvairių priedų. Toks derinys kai kuriems žmonėms gali skatinti rėmenį, refliuksą ir stiprinti diskomfortą, ypač jei gėrimai vartojami nevalgant.

    Kas didina opų ir refliukso riziką?

    Reguliarus alkoholio vartojimas siejamas su didesne skrandžio ir stemplės pažeidimų rizika, nes silpnėja apsauginiai mechanizmai ir lengviau išsivysto refliuksas. Kai skrandžio rūgštis dažniau patenka į stemplę, atsiranda deginimas, kartumas burnoje, o ilgainiui gali progresuoti gleivinės pažeidimai.

    Gydytojai primena, kad rizika didėja, jei alkoholis vartojamas dideliais kiekiais, dažnai, kartu su rūkymu, miego stoka ar labai riebiu maistu. Jei po alkoholio vartojimo kartojasi skrandžio skausmai, kraujavimo požymiai, juodos išmatos ar stiprus silpnumas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Vienas vyno taurės įprotis kasdien: gydytojai įspėja dėl didėjančios širdies ligų rizikos

    Diskusijos dėl alkoholio, ypač vyno, poveikio sveikatai neslūgsta, tačiau naujesni tyrimų duomenys primena: net ir iš pažiūros nedideli kiekiai gali būti siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Specialistai pabrėžia, kad jautrumas alkoholiui skiriasi, o moterims rizika tam tikrais atvejais gali būti didesnė.

    Amerikoje atliktoje analizėje vertintas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir širdies ligų tikimybės, atskirai nagrinėjant moterų ir vyrų grupes. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad širdies problemos vis dažniau fiksuojamos ne vien vyresniame amžiuje, o su jomis susiduria ir jaunesni žmonės.

    Kaip buvo skirstomas vartojimas

    Tyrime alkoholio vartojimas buvo skirstomas į kelias kategorijas pagal gėrimų skaičių per savaitę. Mažu vartojimu laikyti 1–2 alkoholiniai gėrimai per savaitę tiek vyrams, tiek moterims.

    Vidutiniu vartojimu įvardyta 3–14 gėrimų per savaitę vyrams ir 3–7 gėrimai per savaitę moterims. Dideliu vartojimu laikyta 15 ar daugiau gėrimų per savaitę vyrams ir 8 ar daugiau gėrimų per savaitę moterims.

    Ką parodė rezultatai

    Pasak tyrimo autorių, moterų grupėje didelis alkoholio vartojimas buvo siejamas su reikšmingai didesne širdies ligų rizika, palyginti su mažu ir vidutiniu vartojimu. Skelbta, kad, lyginant su mažai vartojančiomis moterimis, rizika buvo apie 45 proc. didesnė.

    Lyginant su vidutiniškai vartojančiomis moterimis, didelio vartojimo grupėje nurodytas apie 29 proc. didesnis širdies ligų rizikos rodiklis. Taip pat minėta, kad moterims, kurios piktnaudžiavo alkoholiu, tikimybė susidurti su širdies ligomis buvo apie 68 proc. didesnė, lyginant su vidutinio vartojimo grupe.

    Vyrų grupėje taip pat fiksuotas ryšys tarp didelio alkoholio vartojimo ir didesnės rizikos. Tyrime nurodyta, kad vyrams, kurie priskirti didelio vartojimo grupei, širdies ligų rizika buvo apie 33 proc. didesnė, palyginti su vidutinio vartojimo grupe.

    Kodėl įspėjama ir dėl mažesnių kiekių

    Gydytojai aiškina, kad alkoholis gali didinti kraujospūdį, trikdyti širdies ritmą, skatinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti miegą, o tai ilgainiui atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai. Be to, alkoholis turi nemažai kalorijų, o svorio didėjimas yra vienas svarbių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno žmogaus tolerancija alkoholiui nėra kito žmogaus saugumo garantas, ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimų epizodų, padidėjęs cholesterolio kiekis ar šeiminė širdies ligų istorija. Jei vartojimas tampa reguliariu kasdieniu įpročiu, rizikos gali kauptis nepastebimai.

    Specialistai ragina, jei kyla abejonių dėl alkoholio vartojimo, pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu ir įvertinti bendrą rizikos profilį. Esant širdies simptomams, tokiems kaip skausmas krūtinėje, dusulys, permušimai ar neįprastas nuovargis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.