CP v2

Tag: Alkoholis

  • Kardiologas įspėja: 4 kasdieniai produktai, kurie trumpina gyvenimo trukmę ir kodėl

    Kardiologijos srityje dirbantis gydytojas Jeremy Londonas įvardijo keturias produktų grupes, kurias, pasak jo, verta griežtai riboti, jei tikslas yra ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas.

    Jo sąraše atsidūrė alkoholis, perdirbta mėsa, saldinti gėrimai ir per didelis sočiųjų riebalų kiekis.

    Specialistai pabrėžia, kad čia svarbiausias ne vienas „uždraustas“ produktas, o tai, ar tokie pasirinkimai tampa kasdienybės norma.

    Pasak J. Londono, didžiausia saldintų gėrimų problema ta, kad jie suteikia daug kalorijų, bet beveik nesukelia sotumo jausmo.

    Dėl to dalis žmonių nesąmoningai viršija dienos energijos poreikį, o tai ilgainiui siejama su antsvoriu, prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    „Tiesiog negerkite jų. Viskas“, – sakė Jeremy Londonas.

    Kalbant praktiškai, gydytojai dažniausiai ragina saldintus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar kava, o jei norisi skonio, rinktis vandenį su vaisių griežinėliais.

    Jei saldinti gėrimai vartojami retai, žala nebūtinai bus reikšminga, tačiau problema kyla tada, kai jie tampa kasdieniu įpročiu.

    Alkoholis ir perdirbta mėsa dažnai minimi ne tik dėl širdies sveikatos, bet ir dėl onkologinių rizikų.

    Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu.

    „Mes tiksliai žinome, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį. Dėl šio ryšio esame tokie pat tikri, kaip ir dėl tabako ar alkoholio“, – teigė „Cancer Research UK“ atstovai.

    Perdirbta mėsa – tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, vytinant, fermentuojant, rūkant ar kitaip, siekiant pagerinti skonį ar pailginti galiojimą.

    Dažniausiai tai įvairios dešros, dešrelės, kumpis, šoninė, vytinti ar rūkyti gaminiai, taip pat dalis mėsos konservų ir paruoštų mėsos produktų.

    Dėl alkoholio vis dažniau akcentuojama, kad „saugios“ dozės klausimas nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką manyta.

    Net ir nedidelis vartojimas kai kuriems žmonėms gali didinti tam tikrų ligų riziką, todėl medikai ragina bent jau mažinti dažnį ir porcijas, o ne „taupyti“ ir išgerti daugiau vienu kartu.

    Ketvirtoji grupė, kurią paminėjo J. Londonas, yra per didelis sočiųjų riebalų kiekis racione.

    Jis tai siejo su riebiomis mėsos dalimis, sviestu ir riebiais pieno produktais, tačiau mitybos mokslas pabrėžia, kad svarbus ne vienas produktas, o bendras raciono balansas.

    Dalies mokslininkų teigimu, pieno produktų poveikis širdies rizikai nėra vienareikšmis, o kai kurių produktų poveikis gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir vartojimo konteksto.

    Todėl dažna praktinė rekomendacija yra ne absoliutus atsisakymas, o protingas kiekio mažinimas ir sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais, pavyzdžiui, iš žuvies, riešutų ar augalinių aliejų.

    Pats J. Londonas pabrėžė, kad realiame gyvenime svarbu ne tobulybė, o nuoseklumas, todėl siūlė orientuotis į principą, kai didžiąją laiko dalį pasirenkamas sveikesnis maistas.

    Pasak jo, tikslas yra, kad šie produktai netaptų mitybos pagrindu, o būtų tik reti išimtiniai pasirinkimai.

  • Geriant prie vandens galima netekti vairuotojo pažymėjimo: štai kada įsijungia įstatymas

    Geriant prie vandens galima netekti vairuotojo pažymėjimo: štai kada įsijungia įstatymas

    Ilgąjį savaitgalį poilsis prie ežerų ir upių daugeliui asocijuojasi su atsipalaidavimu, tačiau taisyklės vandenyje gali būti ne mažiau griežtos nei kelyje. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vis dažniau akcentuojama paprasta žinutė: alkoholis ir vandens transportas yra pavojingas derinys, o pasekmės gali paliesti ir vairuotojo pažymėjimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad nebūtina sėsti į automobilį, kad rizikuotumėte netekti teisės vairuoti. Jei asmuo po alkoholio vairuoja motorinę vandens transporto priemonę, situacija vertinama panašiai kaip vairavimas išgėrus kelyje, o sprendimus dėl sankcijų priima institucijos pagal galiojančias teisės normas.

    Kada gresia pažymėjimo netekimas?

    Griežčiausiai vertinamas motorinių priemonių valdymas vandenyje, kai yra nustatomas apsvaigimas. Tokiais atvejais tikrinamas blaivumas, vertinamos aplinkybės ir, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, gali būti taikomas teisės vairuoti apribojimas.

    Ypač daug dėmesio skiriama greitoms ir galingoms priemonėms, tokioms kaip vandens motociklai ar motorinės valtys, nes rizika avarijoms ir sužalojimams čia išauga kelis kartus. Net trumpas plaukimas „tik iki kito kranto“ gali baigtis ne tik bauda, bet ir teisinėmis pasekmėmis, kurios tęsiasi mėnesius ar metus.

    Ne motorinės priemonės nereiškia laisvės

    Kitaip dažnai vertinamos priemonės, varomos raumenų jėga, pavyzdžiui, baidarės ar vandens dviračiai, tačiau tai nereiškia, kad apsvaigus galima elgtis kaip patogu. Net ir be variklio išlieka pareiga užtikrinti saugumą, o už pavojingą elgesį gali grėsti piniginės baudos.

    Gelbėtojai ir pareigūnai ne kartą pabrėžia, kad didelė dalis nelaimių įvyksta ne dėl technikos gedimų, o dėl neteisingo rizikos vertinimo: pervertinamos jėgos, nuvertinamos srovės, vėjas ir temperatūra. Apsvaigimas tokias klaidas tik pagilina, o pagalba vandenyje dažnai užtrunka ilgiau nei keliuose.

    Svarbu ir vieta, ir momentas

    Teisinės pasekmės priklauso ir nuo situacijos: ar žmogus realiai valdė priemonę, ar plaukė, ar tik ruošėsi išplaukti, ar buvo sustojęs. Kai kuriais atvejais vertinama, ar laive buvo blaivus asmuo, galintis perimti valdymą, jei tai būtina saugumui.

    Jei pareigūnai nustato, kad keliamas pavojus sau ar aplinkiniams, priemonė gali būti sulaikyta ar palydėta į saugią vietą. Todėl planuojant pramogas ant vandens saugiausia iš anksto sutarti, kas bus blaivus ir atsakingas už valdymą, o alkoholį palikti laikui, kai kelionė tikrai baigta.

  • Šie alkoholiniai gėrimai labiausiai niokoja skrandį: gydytojai įspėja apie riziką

    Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią žalą skrandžiui dažniausiai sukelia stiprieji alkoholiniai gėrimai, nes didelė etanolio koncentracija veikia kaip cheminis dirgiklis. Jis silpnina apsauginį gleivinės barjerą, didina uždegimo riziką ir ilgainiui gali paskatinti gastrito ar opų vystymąsi.

    Stiprieji gėrimai, tokie kaip degtinė, viskis ar romas, ypač greitai pažeidžia skrandžio gleivinę, nes audiniai tiesiogiai kontaktuoja su didelio laipsnio alkoholiu. Kuo didesnis alkoholio stiprumas, tuo ryškesnis dirginimas ir didesnė tikimybė, kad pasireikš skausmas, deginimas ar pykinimas.

    Kodėl „kanda“ stiprieji gėrimai?

    Etanolis ardo gleivinės ląsteles ir mažina apsauginių gleivių gamybą, todėl skrandis tampa jautresnis savo paties rūgščiai. Dėl to kai kuriems žmonėms net ir trumpalaikis vartojimas gali sukelti ūmų gleivinės sudirginimą, o reguliarus vartojimas siejamas su lėtiniu uždegimu.

    Alkoholio skaidymo metu organizme susidaro acetaldehidas – toksiška medžiaga, kuri gali stiprinti uždegiminius procesus. Be to, alkoholis gali trikdyti normalią virškinimo fermentų veiklą, todėl maistas skrandyje užsibūna ilgiau, o nemalonūs pojūčiai sustiprėja.

    Gazuoti ir saldūs kokteiliai – klastingi?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad gazuoti alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, putojantis vynas ar kokteiliai su gazuota baze, gali pagreitinti alkoholio pasisavinimą. Anglies dioksidas didina spaudimą skrandyje, todėl alkoholis greičiau patenka į kraują, o gleivinės dirginimas kai kuriems žmonėms jaučiamas stipriau.

    Ne mažiau reikšmingas veiksnys – saldūs, aromatizuoti gėrimai ir likeriai, kuriuose neretai būna daug cukraus bei įvairių priedų. Toks derinys kai kuriems žmonėms gali skatinti rėmenį, refliuksą ir stiprinti diskomfortą, ypač jei gėrimai vartojami nevalgant.

    Kas didina opų ir refliukso riziką?

    Reguliarus alkoholio vartojimas siejamas su didesne skrandžio ir stemplės pažeidimų rizika, nes silpnėja apsauginiai mechanizmai ir lengviau išsivysto refliuksas. Kai skrandžio rūgštis dažniau patenka į stemplę, atsiranda deginimas, kartumas burnoje, o ilgainiui gali progresuoti gleivinės pažeidimai.

    Gydytojai primena, kad rizika didėja, jei alkoholis vartojamas dideliais kiekiais, dažnai, kartu su rūkymu, miego stoka ar labai riebiu maistu. Jei po alkoholio vartojimo kartojasi skrandžio skausmai, kraujavimo požymiai, juodos išmatos ar stiprus silpnumas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Vienas vyno taurės įprotis kasdien: gydytojai įspėja dėl didėjančios širdies ligų rizikos

    Diskusijos dėl alkoholio, ypač vyno, poveikio sveikatai neslūgsta, tačiau naujesni tyrimų duomenys primena: net ir iš pažiūros nedideli kiekiai gali būti siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Specialistai pabrėžia, kad jautrumas alkoholiui skiriasi, o moterims rizika tam tikrais atvejais gali būti didesnė.

    Amerikoje atliktoje analizėje vertintas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir širdies ligų tikimybės, atskirai nagrinėjant moterų ir vyrų grupes. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad širdies problemos vis dažniau fiksuojamos ne vien vyresniame amžiuje, o su jomis susiduria ir jaunesni žmonės.

    Kaip buvo skirstomas vartojimas

    Tyrime alkoholio vartojimas buvo skirstomas į kelias kategorijas pagal gėrimų skaičių per savaitę. Mažu vartojimu laikyti 1–2 alkoholiniai gėrimai per savaitę tiek vyrams, tiek moterims.

    Vidutiniu vartojimu įvardyta 3–14 gėrimų per savaitę vyrams ir 3–7 gėrimai per savaitę moterims. Dideliu vartojimu laikyta 15 ar daugiau gėrimų per savaitę vyrams ir 8 ar daugiau gėrimų per savaitę moterims.

    Ką parodė rezultatai

    Pasak tyrimo autorių, moterų grupėje didelis alkoholio vartojimas buvo siejamas su reikšmingai didesne širdies ligų rizika, palyginti su mažu ir vidutiniu vartojimu. Skelbta, kad, lyginant su mažai vartojančiomis moterimis, rizika buvo apie 45 proc. didesnė.

    Lyginant su vidutiniškai vartojančiomis moterimis, didelio vartojimo grupėje nurodytas apie 29 proc. didesnis širdies ligų rizikos rodiklis. Taip pat minėta, kad moterims, kurios piktnaudžiavo alkoholiu, tikimybė susidurti su širdies ligomis buvo apie 68 proc. didesnė, lyginant su vidutinio vartojimo grupe.

    Vyrų grupėje taip pat fiksuotas ryšys tarp didelio alkoholio vartojimo ir didesnės rizikos. Tyrime nurodyta, kad vyrams, kurie priskirti didelio vartojimo grupei, širdies ligų rizika buvo apie 33 proc. didesnė, palyginti su vidutinio vartojimo grupe.

    Kodėl įspėjama ir dėl mažesnių kiekių

    Gydytojai aiškina, kad alkoholis gali didinti kraujospūdį, trikdyti širdies ritmą, skatinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti miegą, o tai ilgainiui atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai. Be to, alkoholis turi nemažai kalorijų, o svorio didėjimas yra vienas svarbių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno žmogaus tolerancija alkoholiui nėra kito žmogaus saugumo garantas, ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimų epizodų, padidėjęs cholesterolio kiekis ar šeiminė širdies ligų istorija. Jei vartojimas tampa reguliariu kasdieniu įpročiu, rizikos gali kauptis nepastebimai.

    Specialistai ragina, jei kyla abejonių dėl alkoholio vartojimo, pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu ir įvertinti bendrą rizikos profilį. Esant širdies simptomams, tokiems kaip skausmas krūtinėje, dusulys, permušimai ar neįprastas nuovargis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.

  • Alus ir sveikata: BBC iškeltas „netikėtas“ vitaminas B6 skamba viliojančiai, bet yra niuansų

    Alus ir sveikata: BBC iškeltas „netikėtas“ vitaminas B6 skamba viliojančiai, bet yra niuansų

    Pastaruoju metu dalis žiniasklaidos publikacijų atgaivino teiginį, esą alus gali turėti netikėtą naudą sveikatai, nes jame randama vitamino B6. Tokia žinutė skamba patraukliai, tačiau mokslo duomenų kontekstas rodo, kad išvada dažnai pateikiama per plačiai.

    Viename moksliniame darbe, publikuotame leidinyje Journal of Agricultural and Food Chemistry, buvo vertintas vitamino B6 kiekis nealkoholiniame ir įprasto stiprumo aluje. Tyrėjai analizavo maistinę sudėtį, tačiau nevertino jokių realių sveikatos baigčių, tokių kaip atmintis, nuotaika ar neurologinė funkcija.

    Vitamino B6 organizmui reikia daugeliui procesų, įskaitant nervų sistemos veiklą ir kai kurių neuromediatorių sintezę. Vis dėlto pats faktas, kad produkte yra vitamino, dar nereiškia, kad jo vartojimas pagerins sveikatą, ypač jei kartu gaunama ir žalingų medžiagų.

    Tyrime minima, kad pusės litro porcija kai kurių alaus rūšių gali suteikti maždaug 13–16 proc. įprastos paros vitamino B6 normos. Tai nėra menkas kiekis, bet daugeliui žmonių vitamino B6 trūkumas nėra dažnas, o panašų ar didesnį kiekį lengva gauti su įprastu maistu.

    Vitamino B6 gausu bulvėse, avinžirniuose, pilno grūdo produktuose, mėsoje, žuvyje, kai kuriose daržovėse ir praturtintuose grūdų gaminiuose. Kitaip tariant, maistinių medžiagų požiūriu alus nėra būtinas, o alternatyvos leidžia išvengti alkoholio keliamos rizikos.

    Problema kyla tada, kai maistinės sudėties duomenys pradedami versti į teiginius apie smegenų ar bendrą sveikatos pagerėjimą. Jei nėra matuojamų klinikinių rodiklių, negalima tvirtinti, kad gėrimas gerina pažinimą ar apsaugo nuo ligų vien todėl, kad jame yra tam tikrų vitaminų.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad saugaus alkoholio vartojimo lygio nėra, o alkoholis siejamas su didesne įvairių vėžio formų, kepenų ligų ir kitų sveikatos sutrikimų rizika. Dėl to bet kokios tariamos naudos, paremtos vien maistinių medžiagų kiekiu, turi būti vertinamos ypač atsargiai.

    Dar vienas dažnai praleidžiamas niuansas yra porcijos dydis. Moksliniuose aprašymuose kartais minimi dideli kiekiai, net iki litro, tačiau reguliarus tokio kiekio vartojimas reikštų žymiai didesnę alkoholio dozę ir didesnę ilgalaikę žalą.

    Ši situacija primena ir ilgai gyvavusį pasakojimą apie tariamą nedidelio kiekio alkoholio naudą širdžiai, ypač kalbant apie raudonąjį vyną. Vėlesni tyrimai ir apžvalgos vis dažniau pabrėžia, kad stebėjimo tyrimuose matomos sąsajos gali būti paaiškinamos vadinamuoju sveiko vartotojo efektu.

    Sveiko vartotojo efektas reiškia, kad žmonės, kurie vartoja alkoholį saikingai, dažnai skiriasi nuo nevartojančiųjų kitais sveikatą lemiančiais veiksniais. Jie gali maitintis sveikiau, būti fiziškai aktyvesni, turėti geresnę prieigą prie sveikatos priežiūros, todėl klaidingai atrodo, kad „apsauginis“ veiksnys yra pats alkoholis.

    Apibendrinant, aluje iš tiesų gali būti tam tikrų maistinių medžiagų, įskaitant vitaminą B6, tačiau tai nėra pagrindas laikyti jį sveikatai naudingu produktu. Patikimiausia strategija yra reikalingus vitaminus gauti su subalansuota mityba, o alkoholį vertinti pirmiausia kaip rizikos veiksnį, o ne sveikatinimo priemonę.

  • Mokslininkai perspėja: net mažos alkoholio dozės gali tyliai žaloti smegenis

    Mokslininkai perspėja: net mažos alkoholio dozės gali tyliai žaloti smegenis

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad net ir palyginti nedidelis alkoholio vartojimas gali būti susijęs su smegenų pokyčiais. Tyrėjai nustatė ryšį tarp didesnio išgertų gėrimų skaičiaus ir prastesnės smegenų perfuzijos, tai yra kraujotakos.

    Tyrime taip pat fiksuotas plonesnis smegenų žievės sluoksnis, kuris svarbus mąstymui, planavimui ir savikontrolei. Tokie požymiai pastebėti ir žmonėms, kurie neviršijo vadinamojo mažos rizikos vartojimo ribų.

    Ką konkrečiai matavo tyrėjai

    Tyrime dalyvavo 45 sveiki 22–70 metų suaugusieji, neturėję alkoholio vartojimo sutrikimo požymių. Dalyviai pateikė informaciją apie savo vartojimo įpročius per pastaruosius metus, trejus metus ir per visą gyvenimą.

    Šie duomenys buvo lyginami su magnetinio rezonanso tyrimų rezultatais, vertinant žievės storį ir tūrį. Daliai dalyvių papildomai buvo įvertinta smegenų perfuzija, tai yra kraujo pritekėjimas į audinius.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys su perfuzija buvo ryškesnis nei su žievės storiu. Tai leidžia kelti prielaidą, kad alkoholis pirmiausia gali veikti smegenų kraujotaką, o ilgainiui tai gali atsiliepti audinių būklei.

    Ką reiškia mažos dozės

    Tyrime kaip atskaitos taškas naudota 14 gramų gryno etanolio dozė, kuri apytikriai atitinka standartinį gėrimą. Analizuoti ir tie atvejai, kai vyrai per mėnesį išgerdavo iki 60 tokių gėrimų, o moterys iki 30.

    Vidutiniškai dalyviai per gyvenimą suvartodavo apie 21 standartinį gėrimą per mėnesį, tačiau skirtumai buvo dideli. Kai kurių dalyvių vartojimas siekė vos 1 gėrimą per mėnesį, kitų buvo artimas 54.

    „Mažos rizikos alkoholio vartojimas gali turėti pasekmių žievės audinių vientisumui, ypač didėjant amžiui“, – teigė tyrimo autoriai.

    Kodėl tai svarbu ir kokios ribos

    Smegenims gera kraujotaka būtina, kad ląstelės gautų deguonies ir maistinių medžiagų, o medžiagų apykaitos atliekos būtų pašalinamos. Jei perfuzija mažėja, teoriškai didėja rizika, kad audiniai taps jautresni pažeidimams, ypač vyresniame amžiuje.

    Vis dėlto patys mokslininkai pabrėžia tyrimo ribotumus: jis fiksavo vieną laiko momentą, todėl neįrodo priežasties ir pasekmės. Be to, vartojimo įpročiai buvo pateikti pačių dalyvių, o tokie veiksniai kaip mityba, fizinis aktyvumas ar miego kokybė nebuvo išsamiai įvertinti.

    Tyrimas įsilieja į platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai vis dažniau keliama abejonė, ar apskritai egzistuoja visiškai saugus alkoholio kiekis sveikatai. Dalis naujausių visuomenės sveikatos rekomendacijų vis labiau akcentuoja paprastą principą: kuo mažiau alkoholio, tuo geriau.

    „Šie rezultatai gali būti svarbūs vertinant žalos mažinimo strategijas ir visuomenės sveikatos gaires“, – rašė tyrimo autoriai.