Pastaruoju metu dalis žiniasklaidos publikacijų atgaivino teiginį, esą alus gali turėti netikėtą naudą sveikatai, nes jame randama vitamino B6. Tokia žinutė skamba patraukliai, tačiau mokslo duomenų kontekstas rodo, kad išvada dažnai pateikiama per plačiai.
Viename moksliniame darbe, publikuotame leidinyje Journal of Agricultural and Food Chemistry, buvo vertintas vitamino B6 kiekis nealkoholiniame ir įprasto stiprumo aluje. Tyrėjai analizavo maistinę sudėtį, tačiau nevertino jokių realių sveikatos baigčių, tokių kaip atmintis, nuotaika ar neurologinė funkcija.
Vitamino B6 organizmui reikia daugeliui procesų, įskaitant nervų sistemos veiklą ir kai kurių neuromediatorių sintezę. Vis dėlto pats faktas, kad produkte yra vitamino, dar nereiškia, kad jo vartojimas pagerins sveikatą, ypač jei kartu gaunama ir žalingų medžiagų.
Tyrime minima, kad pusės litro porcija kai kurių alaus rūšių gali suteikti maždaug 13–16 proc. įprastos paros vitamino B6 normos. Tai nėra menkas kiekis, bet daugeliui žmonių vitamino B6 trūkumas nėra dažnas, o panašų ar didesnį kiekį lengva gauti su įprastu maistu.
Vitamino B6 gausu bulvėse, avinžirniuose, pilno grūdo produktuose, mėsoje, žuvyje, kai kuriose daržovėse ir praturtintuose grūdų gaminiuose. Kitaip tariant, maistinių medžiagų požiūriu alus nėra būtinas, o alternatyvos leidžia išvengti alkoholio keliamos rizikos.
Problema kyla tada, kai maistinės sudėties duomenys pradedami versti į teiginius apie smegenų ar bendrą sveikatos pagerėjimą. Jei nėra matuojamų klinikinių rodiklių, negalima tvirtinti, kad gėrimas gerina pažinimą ar apsaugo nuo ligų vien todėl, kad jame yra tam tikrų vitaminų.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad saugaus alkoholio vartojimo lygio nėra, o alkoholis siejamas su didesne įvairių vėžio formų, kepenų ligų ir kitų sveikatos sutrikimų rizika. Dėl to bet kokios tariamos naudos, paremtos vien maistinių medžiagų kiekiu, turi būti vertinamos ypač atsargiai.
Dar vienas dažnai praleidžiamas niuansas yra porcijos dydis. Moksliniuose aprašymuose kartais minimi dideli kiekiai, net iki litro, tačiau reguliarus tokio kiekio vartojimas reikštų žymiai didesnę alkoholio dozę ir didesnę ilgalaikę žalą.
Ši situacija primena ir ilgai gyvavusį pasakojimą apie tariamą nedidelio kiekio alkoholio naudą širdžiai, ypač kalbant apie raudonąjį vyną. Vėlesni tyrimai ir apžvalgos vis dažniau pabrėžia, kad stebėjimo tyrimuose matomos sąsajos gali būti paaiškinamos vadinamuoju sveiko vartotojo efektu.
Sveiko vartotojo efektas reiškia, kad žmonės, kurie vartoja alkoholį saikingai, dažnai skiriasi nuo nevartojančiųjų kitais sveikatą lemiančiais veiksniais. Jie gali maitintis sveikiau, būti fiziškai aktyvesni, turėti geresnę prieigą prie sveikatos priežiūros, todėl klaidingai atrodo, kad „apsauginis“ veiksnys yra pats alkoholis.
Apibendrinant, aluje iš tiesų gali būti tam tikrų maistinių medžiagų, įskaitant vitaminą B6, tačiau tai nėra pagrindas laikyti jį sveikatai naudingu produktu. Patikimiausia strategija yra reikalingus vitaminus gauti su subalansuota mityba, o alkoholį vertinti pirmiausia kaip rizikos veiksnį, o ne sveikatinimo priemonę.
