CP v2

Tag: Alkoholis

  • Po 40-ies kepenis žudo greičiausiai: gydytojai įspėja dėl 3 įpročių, kuriuos daro daugelis

    Po 40 metų kepenys dažnai tampa jautresnės kasdieniams įpročiams, nes su amžiumi lėčiau atsistato audiniai ir didėja lėtinių ligų, ypač metabolinių, rizika. Specialistai pabrėžia, kad kepenų pažeidimas neretai progresuoja tyliai, o pirmieji simptomai būna neryškūs.

    Vienas sparčiausiai kepenims kenkiančių veiksnių yra reguliarus gausus alkoholio vartojimas, ypač kai jis tampa įpročiu savaitgaliais ar vakare po darbo. Ilgainiui gali vystytis alkoholio sukelta kepenų liga, kurios kelias dažnai prasideda nuo suriebėjimo, vėliau pereina į uždegimą, o pažengusiais atvejais baigiasi ciroze.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad pavojingiausia tai, jog ankstyvos stadijos dažnai nesukelia aiškių nusiskundimų. Žmogus gali jausti tik nuovargį, sumažėjusį apetitą ar sunkumą dešinėje pašonėje, todėl pagalbos kreipiasi per vėlai.

    Kitas dažnas rizikos derinys yra rūkymas kartu su alkoholiu ir sėdimu gyvenimo būdu. Rūkymas didina oksidacinį stresą ir palaiko uždegiminius procesus, o tai gali pasunkinti kepenų būklę ir bloginti bendrą medžiagų apykaitą.

    Ne mažiau reikšmingas veiksnys yra antsvoris ir nutukimas, kurie siejami su nealkoholine suriebėjusių kepenų liga. Ši būklė glaudžiai susijusi su atsparumu insulinui, padidėjusiu kraujo riebalų kiekiu ir 2 tipo cukriniu diabetu, o daliai žmonių ji progresuoja iki kepenų uždegimo, fibrozės ir cirozės.

    Medikai pabrėžia, kad po 40 metų ypač svarbu ne pasikliauti vien savijauta, o profilaktiškai tikrinti kepenų būklę ir metabolinius rodiklius. Kepenų fermentų tyrimai, gliukozės ir lipidų kontrolė, o prireikus ir echoskopija padeda laiku pastebėti pokyčius, kai juos dar galima sustabdyti gyvenimo būdo korekcijomis.

    Ekspertai primena, kad didžiausią naudą duoda nuoseklūs sprendimai: alkoholio ribojimas, rūkymo atsisakymas, reguliarus judėjimas ir svorio mažinimas, jei jo per daug. Kepenys pasižymi gebėjimu atsistatyti, tačiau tam reikia laiko ir pastovių, o ne trumpalaikių pokyčių.

  • Po 40-iesiems šie įpročiai sparčiai žaloja širdį: gydytojai ragina keisti dabar

    Perkopus 40 metų ribą, širdies ir kraujagyslių sistema tampa jautresnė ilgai kauptiems rizikos veiksniams. Didžiausią žalą dažniausiai daro padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, alkoholis, antsvoris, 2 tipo diabetas, lėtinis stresas ir miego stoka.

    Kardiologai pabrėžia, kad dalis šių veiksnių ilgą laiką gali nekelti aiškių simptomų, tačiau tyliai didina infarkto, insulto ir širdies nepakankamumo tikimybę. Būtent todėl po 40 metų ypač svarbūs reguliarūs patikrinimai ir nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai.

    Kraujospūdis ir rūkymas

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis laikomas vienu svarbiausių širdies ligų „variklių“, nes nuolat didina širdies apkrovą ir greitina kraujagyslių standėjimą. Ilgainiui tai skatina aterosklerozę, didina širdies raumens sustorėjimo riziką ir didina ūmių įvykių tikimybę.

    Rūkymas ir nikotino poveikis siejami su kraujagyslių sienelių pažeidimu, blogesniu deguonies tiekimu audiniams ir didesne trombų susidarymo rizika. Metus rūkyti nauda pradeda ryškėti greitai, o kelių metų laikotarpiu širdies ir kraujagyslių rizika ženkliai mažėja.

    Alkoholis, svoris ir mityba

    Reguliarus alkoholio vartojimas gali kelti kraujospūdį, bloginti miego kokybę ir provokuoti ritmo sutrikimus, ypač jautresniems žmonėms. Kuo dažnesnis vartojimas ir kuo didesnės dozės, tuo didesnė rizika, todėl sveikatai palankiausia strategija yra mažinti vartojimą arba jo atsisakyti.

    Antsvoris, ypač pilvinis, dažnai susijęs su didesniu „blogojo“ cholesterolio kiekiu, atsparumu insulinui ir uždegiminiais procesais organizme. Mityboje daug druskos, pridėtinio cukraus ir itin perdirbtų produktų siejama su blogesniais kraujospūdžio ir lipidų rodikliais.

    Diabetas, stresas ir miego trūkumas

    2 tipo diabetas laikomas svarbiu širdies ligų rizikos veiksniu, nes ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir nervus, o kartu dažnai „ateina“ su padidėjusiu spaudimu ir dislipidemija. Po 40 metų ypač svarbu sekti gliukozės rodiklius ir laiku koreguoti mitybą bei fizinį aktyvumą.

    Lėtinis stresas ir nuolatinis neišsimiegojimas didina hormoninę įtampą, gali kelti kraujospūdį ir bloginti širdies ritmą. Specialistai dažnai akcentuoja, kad stabilus 7–9 valandų miegas, kasdienis judėjimas ir streso valdymo įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip ir „klasikiniai“ rodikliai.

    Rizika gali skirtis ir pagal lytį: moterims po menopauzės, mažėjant estrogenų kiekiui, dažnėja aterosklerozės rizikos veiksniai, o vyrams su amžiumi dažniau ryškėja metaboliniai pokyčiai. Vis dėlto esminis principas vienodas: kuo anksčiau suvaldoma spaudimo, rūkymo, svorio, cukraus ir miego problema, tuo daugiau šansų išvengti sunkių komplikacijų.

    Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, vargina dusulys, krūtinės skausmas, nereguliarus širdies plakimas ar greitas nuovargis, delsimas gali kainuoti brangiai. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir aptarti tyrimus, gydymo planą bei realistiškus įpročių keitimo žingsnius.

  • Šie produktai tyliai kenkia smegenims: tyrimai sieja su didesne demencijos rizika

    Šie produktai tyliai kenkia smegenims: tyrimai sieja su didesne demencijos rizika

    Demencija ir kitos neurodegeneracinės ligos vis dažniau tampa iššūkiu senstančiose visuomenėse. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad demencija serga dešimtys milijonų žmonių, o ateityje šis skaičius tik augs dėl ilgesnės gyvenimo trukmės.

    Nors amžius išlieka svarbiausiu rizikos veiksniu, vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo būdui. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad mityba daro įtaką medžiagų apykaitai, kraujagyslių būklei, uždegimui ir taip gali prisidėti prie pažintinių funkcijų silpnėjimo.

    Saldinti gėrimai ir cukraus perteklius

    Vienas dažniausiai minimų rizikos veiksnių – didelis pridėtinio cukraus kiekis, ypač kai jis gaunamas iš saldintų gėrimų. Tokie gėrimai paprastai suteikia daug kalorijų, bet mažai maistinių medžiagų, o reguliarus vartojimas siejamas su antsvoriu ir 2 tipo diabetu.

    Tyrimai, publikuoti neurologijos ir demencijos srityje, rodo ryšius tarp didesnio saldintų gėrimų vartojimo ir prastesnių atminties, dėmesio rodiklių bei nepalankių smegenų struktūros pokyčių. Specialistai pabrėžia, kad svarbi ne viena stiklinė, o įprotis, susiformuojantis kasdien.

    Itin perdirbtas maistas ir transriebalai

    Kita sritis – itin perdirbti produktai, kuriuose dažnai gausu rafinuotų angliavandenių, druskos ir prastesnės kokybės riebalų. Tokia mityba siejama su lėtiniu uždegimu ir blogesniais širdies bei kraujagyslių rodikliais, kurie svarbūs ir smegenų sveikatai.

    Ypač išskiriami pramoniniai transriebalai, ilgą laiką naudoti dalyje užkandžių, kepinių ir greito maisto. Nors Europos Sąjungoje transriebalų kiekiai maiste yra griežtai ribojami, ekspertai ragina vis tiek vertinti produktų sudėtį, nes itin perdirbtas maistas dažnai reiškia ir kitų rizikos veiksnių derinį.

    Alkoholis ir pažintinės funkcijos

    Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, gali bloginti miego kokybę, dėmesį ir atmintį, ypač jei vartojamas reguliariai. Didelės apimties epidemiologiniai tyrimai rodo, kad gausus vartojimas didina demencijos riziką ir siejamas su ankstesniu pažintinių simptomų pasireiškimu.

    Sveikatos institucijos pabrėžia, kad saugiausia strategija smegenų sveikatai yra riboti alkoholį arba jo atsisakyti, ypač jei žmogus turi kitų rizikos veiksnių. Kuo daugiau rizikų sutampa vienu metu, tuo svarbesnės tampa kasdienės, nuoseklios korekcijos.

    Gydytojai primena, kad demencijos prevencija dažniausiai nėra vieno produkto vengimas, o bendras modelis: daugiau daržovių, ankštinių, žuvies, pilno grūdo produktų, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir kraujospūdžio bei cukraus kontrolė. Jei kyla klausimų dėl mitybos ar atminties pokyčių, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Šie kasdieniai įpročiai tyliai alina žarnyną: nuo pūtimo iki uždegimo ir silpnesnio imuniteto

    Šie kasdieniai įpročiai tyliai alina žarnyną: nuo pūtimo iki uždegimo ir silpnesnio imuniteto

    Žarnynas svarbus ne tik virškinimui ar kūno svoriui. Vis daugiau tyrimų rodo, kad žarnyno mikrobiota susijusi su imuninės sistemos veikla, uždegiminiais procesais organizme, medžiagų apykaita ir net nuotaika bei pažintinėmis funkcijomis per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį.

    Problema ta, kad žarnyno būklė gali prastėti nepastebimai: net jei nejaučiate ryškaus skausmo, mikrobiotos įvairovė ir žarnyno barjeras gali silpnėti. Dažniausi pirmieji signalai būna pilvo pūtimas, diskomfortas, pakitęs tuštinimasis ar ilgiau užsitęsiantis nuovargis.

    Per daug cukraus ir ultraperdirbto maisto

    Vienas dažniausių žarnynui nepalankių įpročių yra mityba, kurioje daug pridėtinio cukraus ir ultraperdirbtų produktų. Tokia mityba siejama su mažesne mikrobiotos įvairove ir didesne uždegiminių procesų rizika, o tai gali atsispindėti ir dažnesniu pilvo pūtimu ar vidurių užkietėjimu.

    Praktikoje tai reiškia, kad nuolat renkantis saldžius užkandžius, saldintus gėrimus ir greitą maistą, žarnynui gali stigti skaidulų, kurios yra pagrindinis naudingų bakterijų „kuras“. Dėl to gali didėti potraukis užkandžiauti ir sunkiau išlaikyti stabilią savijautą dienos eigoje.

    Stresas, miego trūkumas ir mažas aktyvumas

    Virškinimo sistema glaudžiai susijusi su nervų sistema, todėl ilgalaikis stresas gali keisti žarnyno judrumą ir mikrobiotos sudėtį. Daliai žmonių tai pasireiškia viduriavimu, kitiems, priešingai, užkietėjimu, taip pat dažnesniu spazminiu skausmu ar dirgliosios žarnos sindromui būdingais simptomais.

    Ne mažiau svarbus ir miegas: nuolatinis trumpas ar nekokybiškas miegas siejamas su didesniu uždegiminiu fonu organizme ir prastesniais metaboliniais rodikliais, o tai gali atsiliepti ir žarnynui. Be to, sėdimas gyvenimo būdas lėtina peristaltiką, todėl dažniau vargina sunkumo jausmas, pūtimas ir nereguliarus tuštinimasis.

    Nereguliarus valgymas ir alkoholis

    Dar vienas dažnas įprotis yra valgymas skirtingu metu kasdien ir nuolatinis užkandžiavimas tarp pagrindinių valgių. Daliai žmonių regularesnis režimas ir aiškesnės pertraukos tarp valgymų padeda stabilizuoti virškinimą, mažina persivalgymo tikimybę ir palengvina tuštinimosi ritmą.

    Žarnynui kenkia ir alkoholis: net vienkartinis didesnis kiekis gali laikinai sutrikdyti žarnyno barjero funkciją ir paskatinti dirginimą, o kartojantis vartojimui didėja uždegiminių pokyčių tikimybė. Jei vargina pilvo pūtimas ar jautresnis virškinimas, alkoholio ribojimas dažnai tampa vienu pirmųjų žingsnių geresnės savijautos link.

    Jei simptomai tęsiasi ilgiau, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis skausmas ar mažakraujystės požymiai, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Žarnyno sveikata paprastai gerėja nuosekliai: daugiau skaidulų ir fermentuotų produktų racione, pakankamas miegas, kasdienis judėjimas ir streso mažinimas dažnai duoda apčiuopiamą rezultatą per kelias savaites.

  • Šie 5 įprasti produktai gali kenkti inkstams: gydytojai ragina jų atsisakyti nedelsiant

    Susidūrus su inkstų ligomis mityba tampa vienu svarbiausių veiksnių, galinčių palengvinti savijautą ir sulėtinti ligos progresavimą. Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai problema slypi ne egzotiškuose patiekaluose, o kasdieniuose produktuose, kurių suvartojame per daug.

    Inkstai filtruoja kraują, pašalina skysčių perteklių ir reguliuoja mineralų pusiausvyrą, todėl per dideli natrio, fosforo ar alkoholio kiekiai gali tapti papildomu krūviu. Mitybos rekomendacijos visada turi būti derinamos su gydytoju ar dietologu, nes jos priklauso nuo ligos stadijos, vartojamų vaistų ir tyrimų rezultatų.

    Druska ir paslėptas natris

    Vienas didžiausių inkstams nepalankių veiksnių yra druskos perteklius. Natris skatina skysčių kaupimąsi, gali didinti kraujospūdį ir apsunkinti inkstų darbą, ypač jei jau diagnozuotas lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas.

    Daugiausia druskos dažnai gaunama ne iš druskinės, o iš greitojo maisto, sūrių užkandžių, padažų ir perdirbtos mėsos. Rekomenduojama dažniau rinktis namuose gamintą maistą, o skoniui stiprinti naudoti žoleles bei prieskonius, tačiau dėl netipinių prieskonių ar papildų verta pasitarti su specialistu.

    Fosforo perteklius kasdienėje mityboje

    Fosforas būtinas kaulams, tačiau sutrikus inkstų veiklai jo perteklius gali kauptis kraujyje. Tai siejama su mineralų disbalansu, kuris ilgainiui gali silpninti kaulus ir didinti širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.

    Apribojimai dažniausiai taikomi produktams, kuriuose fosforo daug natūraliai arba jis pridedamas pramoniniu būdu. Dažnai minimi kakava, šokoladas, ankštiniai, dalis pieno produktų, kai kurios jūros gėrybės, taip pat itin perdirbti gaminiai su fosfatais, todėl verta skaityti etiketes ir remtis laboratorinių tyrimų rodikliais.

    Per daug skysčių gali pakenkti

    Įprastas patarimas gerti daug vandens tinka ne visiems, o sergant inkstų ligomis jis gali būti net žalingas. Kai inkstai nebespėja pašalinti skysčių, organizme gali kauptis vanduo, didėti tinimai, kilti kraujospūdis ir dusulys.

    Skysčių poreikis priklauso nuo būklės, vartojamų vaistų, fizinio aktyvumo ir oro temperatūros, todėl universali taisyklė apie aštuonias stiklines per dieną gali klaidinti. Saugiausia laikytis individualaus plano, kurį gydytojas sudaro pagal svorio pokyčius, tinimus ir kraujo tyrimus.

    Ultraperdirbtas maistas ir pusgaminiai

    Ultraperdirbti produktai paprastai turi daug druskos, priedų, sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus, o jų maistinė vertė menka. Tokia mityba didina nutukimo, aukšto kraujospūdžio ir 2 tipo diabeto riziką, o šie veiksniai yra vieni svarbiausių, siejamų su lėtine inkstų liga.

    Dažniausiai problematiški yra saldinti gėrimai, užkandžiai, greitai paruošiami makaronai, perdirbta mėsa, supakuoti paruošti patiekalai. Specialistai ragina pagrindą sudaryti iš mažiau perdirbtų produktų, o pirkinių krepšelį planuoti taip, kad būtų lengviau išvengti spontaniškų pasirinkimų.

    Alkoholis gydymo metu

    Inkstų ligomis sergantiems žmonėms alkoholis gali kelti papildomą riziką, ypač jei taikomas gydymas ar vartojami receptiniai vaistai. Alkoholis gali bloginti kraujospūdžio kontrolę, dehidratuoti arba, priešingai, skatinti skysčių disbalansą ir apsunkinti bendrą organizmo atsistatymą.

    Gydymo metu alkoholio vartojimą būtina aptarti su gydytoju, nes kai kurie vaistai su juo nesuderinami. Jei nustatytas inkstų funkcijos nepakankamumas, saugiausia laikytis principo, kad kuo mažiau alkoholio, tuo mažesnė papildoma žala.

    Gydytojai pabrėžia, kad inkstų ligų mityba nėra vien draudimų sąrašas. Svarbiausia yra reguliarūs tyrimai, individualiai parinkti natrio, fosforo, kalio ir skysčių kiekiai bei nuoseklūs, ilgalaikiai įpročiai, kurie realiai mažina komplikacijų riziką.

  • Tyrimas: iki 80 proc. sveikatos senatvėje lemia mūsų įpročiai, bet mokslininkai dėl to ginčijasi

    Naujoje britų mokslininkų parengtoje ataskaitoje teigiama, kad žmonės didžiąja dalimi patys nulemia, kaip atrodys jų sveikata vyresniame amžiuje. Dokumente pateikiama konservatyvi išvada: iki 80 proc. su senėjimu susijusio sveikatos prastėjimo gali būti susieta su elgsena ir aplinka, o ne vien su genetika ar vien valstybės atsakomybe.

    Ataskaita pristatyta Oksforde vykusiame renginyje, skirtame sveikam senėjimui, o ją rengė įvairių sričių ekspertai, dirbantys su ilgaamžiškumo, medicinos, fiziologijos ir visuomenės sveikatos temomis. Autoriai pabrėžia, kad skaičius nėra tikslus „matematinis dėsnis“, tačiau turėtų paskatinti keisti požiūrį: senėjimas nėra vien neišvengiama „lemtis“.

    Dalies mokslininkų vertinimu, toks skaičius gali pernelyg supaprastinti problemą ir perkelti atsakomybę vien ant individų pečių. Socialinės epidemiologijos specialistai primena, kad sveikatą smarkiai veikia skurdas, gyvenamoji aplinka, oro tarša, darbo sąlygos, išsilavinimas ir galimybė laiku gauti sveikatos paslaugas.

    „Ataskaita pagirtina, nes atsisako genetinio determinizmo, bet ji problemiškai apeina socialinius veiksnius, kurie formuoja sveikatą ir nelygybę“, – sakė Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos profesorė Nancy Krieger.

    Pasak kritiškai nusiteikusių ekspertų, kai žmogus gyvena prastesnėmis sąlygomis, jo pasirinkimai dažnai būna riboti: sveikas maistas gali būti brangesnis ar sunkiau prieinamas, judėjimui trukdo infrastruktūra, o profilaktikai ir gydymui įtakos turi eilės bei paslaugų kaina. Tokiu atveju vien tik raginimai „pasirinkti teisingai“ gali ne padėti, o dar labiau didinti kaltės jausmą.

    Ataskaitoje, be bendrų principų, akcentuojami keli konkretūs įpročiai, kurie, pasak autorių, dažniausiai siejami su geresniais sveikatos rodikliais vyresniame amžiuje. Daug dėmesio skiriama miegui, mitybai, fiziniam aktyvumui ir žalingų įpročių atsisakymui.

    Ryškiausia rekomendacija susijusi su alkoholiu: autoriai ragina griežčiau vertinti jo žalą ir svarstyti reguliavimo priemones, panašias į taikomas tabakui. „Alkoholis yra toksiškas, jo nevartokite“, – tokia mintis ataskaitoje pateikiama kaip aiški visuomenės sveikatos žinutė, nors kai kuriose šalyse oficialios rekomendacijos dažniau kalba apie „saikingumą“.

    Taip pat aptariama itin perdirbtų produktų gausa mityboje, vėlyvo valgymo įtaka miego kokybei ir svoriui, sėslaus gyvenimo būdo rizikos. Autoriai pabrėžia, kad dažnai lemia ne vienas „stebuklingas“ sprendimas, o nuoseklus kasdienis režimas.

    Ataskaitos autoriai savo poziciją grindžia tyrimais, kurie rodo, kad ilgaamžiškumą ir ankstyvos mirties riziką stipriai veikia aplinka bei gyvenimo būdas. Plačiau cituojami dvynių tyrimai ir didelės apimties biomedicininės duomenų bazės, leidžiančios lyginti genetinius veiksnius su kasdieniais įpročiais, gyvenamąja aplinka ir socioekonomine padėtimi.

    Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad procentiniai vertinimai visuomenei gali skambėti kaip pažadas ar kaltinimas, nors realybėje sveikatos kelias sudėtingas. Skaičiai priklauso nuo to, ką tiksliai matuojame: gyvenimo trukmę, metų skaičių be ligų, konkrečių ligų riziką ar funkcinį savarankiškumą senatvėje.

    „Šiuos procentinius vertinimus reikia paversti prasmingais, kad jie būtų naudingi ir suprantami“, – pabrėžė epidemiologas Jay Olshansky, suabejojęs, ar tokia interpretacija nekuria nerealistiškų lūkesčių.

    Net jei „80 proc.“ yra apytikslė ir diskutuotina riba, bendras signalas aiškus: sveikatos senatvėje nereikėtų palikti vien sėkmei ar genams. Didesnė fizinio aktyvumo dalis kasdienybėje, geresnis miegas, mažiau perdirbto maisto ir atsargesnis požiūris į alkoholį yra kryptys, kurios dažniausiai kartojasi ir mokslinėje literatūroje, ir visuomenės sveikatos rekomendacijose.

    Kartu ekspertai ragina nepamiršti antrosios pusės: be palankios aplinkos žmonėms sunkiau rinktis sveikatą. Todėl diskusija apie atsakomybę neišvengiamai turi apimti ir viešąją politiką, nuo taršos mažinimo iki prevencijos paslaugų prieinamumo bei kainodaros sprendimų.

  • Kaip gerti saugiau per šventes: mitybos specialistė įvardijo 4 taisykles ir ko vengti

    Visiškai saugios alkoholio dozės nėra, todėl bet koks vartojimas vienaip ar kitaip veikia organizmą. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad žalos mastą dažnai lemia ne tik išgerto kiekis, bet ir tai, su kuo alkoholis derinamas, kaip greitai geriama ir ar pasirūpinama vandeniu bei poilsiu.

    Alkoholis slopina virškinimo fermentų veiklą, todėl maistas greičiau nepasidaro lengviau virškinamas vien dėl to, kad šalia yra taurė. Dėl šios priežasties gausūs ir riebūs patiekalai kartu su alkoholiniais gėrimais gali tapti papildomu krūviu virškinimo sistemai, ypač kasai.

    Valgyti ar gerti?

    Jei vakare planuojamas alkoholis, geriau vengti idėjos, kad gausi vakarienė būtinai apsaugos nuo nemalonių pojūčių. Lengvas užkandis gali būti praktiškesnis pasirinkimas nei sunkūs, riebūs patiekalai, nes alkoholis ir taip lėtina virškinimo procesus.

    „Jeigu vakare planuojate alkoholį, vietoj pilnos vakarienės geriau rinktis lengvą užkandį. Idealu apsispręsti: arba geriate, arba valgote“, – sakė mitybos specialistė.

    Kiekio ir stiprumo klausimas

    Dažnai rekomenduojama laikytis saikingumo ir neskubėti, nes kuo greitesnis vartojimas, tuo didesnė tikimybė, kad apsvaigimas bus staigesnis. Jei renkamasi tarp skirtingų gėrimų, mažesnio stiprumo variantai įprastai reiškia mažiau etanolio vienoje porcijoje.

    Specialistai dažnai pataria rinktis sausesnius gėrimus, nes juose būna mažiau cukraus. Saldūs kokteiliai ar saldūs putojantys gėrimai gali pridėti daug greitųjų angliavandenių, o tai daliai žmonių siejama su ryškesniais gliukozės svyravimais ir didesniu apetitu vėliau.

    Ką rinktis užkandžiams?

    Alkoholis gali paveikti gliukozės dinamiką, o po staigesnio pakilimo kai kuriems žmonėms greičiau grįžta alkio jausmas. Dėl to užkandžiams dažnai siūloma rinktis baltymų ir skaidulų turinčius produktus, kurie lėčiau virškinami.

    Tinkamesniais pasirinkimais dažnai laikomi jūros gėrybės, liesa žuvis, daržovės, salotos, taip pat nedidelis kiekis alyvuogių. Uogos paprastai turi mažiau cukraus nei dalis vaisių, tačiau jų taip pat geriau nepadauginti, ypač jei šalia vartojami saldūs gėrimai.

    Ko geriau vengti prie alkoholio?

    Riebūs mėsos patiekalai, šašlykai ir kiti sunkūs valgiai kartu su alkoholiu gali smarkiai sulėtinti virškinimą ir sustiprinti diskomfortą. Tokie deriniai dažnai siejami su didesne našta kasai ir bendra savijautos prastėjimo rizika kitą dieną.

    Taip pat nerekomenduojama alkoholio derinti su saldumynais, šokoladu ar gausiais desertais, nes tai prideda papildomų angliavandenių. Dėl šios priežasties šventiniame stale verta rinktis paprastesnius, mažiau saldžius užkandžius ir nepamiršti vandens.

  • Savaitgalį dviratininkams – griežtesnė kontrolė: už alkoholį iki 583 eurų bauda

    Savaitgalį dviratininkams – griežtesnė kontrolė: už alkoholį iki 583 eurų bauda

    Dviratininkams vairuotojo pažymėjimo dažniausiai nereikia, tačiau eismo taisyklių pažeidimai gali kainuoti brangiai. Policija primena, kad už dažniausius nusižengimus skiriamos baudos, o didžiausios sankcijos taikomos už važiavimą apsvaigus. Savaitgaliais, kai padaugėja patikrinimų, rizika gauti baudą išauga.

    Pagal galiojančią tvarką didžiausia finansinė atsakomybė dviratininkams siejama su alkoholiu. Už važiavimą dviračiu, kai nustatomas 0,2–0,5 promilės girtumas, numatyta 1 000 Lenkijos zlotų bauda, tai yra apie 233 eurai. Viršijus 0,5 promilės, bauda siekia 2 500 zlotų, arba apie 583 eurus.

    Tačiau pasekmės nebūtinai apsiriboja pinigais. Teismas gali skirti draudimą vairuoti ne mechanines transporto priemones nuo 6 mėnesių iki 3 metų. Pažeidus tokį draudimą ir vėl sėdus ant dviračio, grėstų jau baudžiamoji atsakomybė.

    Dažnai fiksuojami ir kiti pažeidimai, susiję su pėsčiųjų saugumu. Už pirmumo nesuteikimą pėsčiajam perėjoje ar pavojingą manevravimą baudos gali būti įvairaus dydžio, o didžiausią riziką sukelia situacijos, kai dviratininkas per perėją važiuoja neužtikrinęs saugumo. Pareigūnai akcentuoja, kad tokiais atvejais svarbiausia yra ne bauda, o reali susidūrimo tikimybė.

    Taisyklės taip pat numato, kada dviratininkas privalo naudotis dviračių taku, jei jis yra įrengtas. Išimtys siejamos su sudėtingomis oro sąlygomis arba tam tikrais atvejais, kai greta kelio yra pakankamo pločio šaligatvis, tačiau tuomet privalu judėti pėsčiojo greičiu ir netrukdyti pėstiesiems.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams ir paaugliams. Vaikai iki 10 metų dviračiu gali važiuoti tik su suaugusiojo priežiūra, o jaunimui nuo 10 iki 18 metų dažnai taikomas reikalavimas turėti dviratininko pažymėjimą, patvirtinantį žinias apie saugų eismą. Praktikoje tai vertinama kaip viena veiksmingiausių prevencinių priemonių, mažinanti rizikingą elgesį keliuose.

    Policija taip pat primena apie būtinas dviračio saugumo priemones, ypač tamsiuoju paros metu. Važiavimas be žibintų ar netvarkingi stabdžiai vertinami kaip pavojingi pažeidimai, nes jie didina avarijų tikimybę ir apsunkina dviratininko matomumą kitiems eismo dalyviams. Dėl to kontrolė dažnai nukreipiama ne tik į greitį ar manevrus, bet ir į techninę dviračio būklę.

  • PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkų apžvalga rodo, kad didelė dalis vėžio atvejų nėra neišvengiami: 2022 metais maždaug 38 proc. naujų diagnozių visame pasaulyje siejosi su pakeičiamais rizikos veiksniais. Tai reiškia, kad milijonų susirgimų būtų galima išvengti mažinant žinomus pavojus, stiprinant prevenciją ir laiku taikant medicinines priemones.

    Analizėje vertinta 30 modifikuojamų veiksnių grupė, apimanti elgseną, aplinką, profesines rizikas ir infekcijas. Daugiausia prevenciškai paveikiamų atvejų teko trims lokalizacijoms: plaučių, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžiui, kurie kartu sudarė beveik pusę su pakeičiamais veiksniais susijusių atvejų.

    Du įpročiai išsiskiria labiausiai

    Pagrindinis prevencinis veiksnys išlieka tabako rūkymas. PSO skaičiavimu, 2022 metais jis buvo susijęs su 15 proc. visų naujų vėžio atvejų, o vyrų grupėje rūkymo indėlis buvo dar didesnis ir siekė 23 proc.

    Antrą vietą tarp gyvenimo būdo veiksnių užėmė alkoholio vartojimas: jis sudarė apie 3,2 proc. visų naujų atvejų, tai yra maždaug 700 000 diagnozių. Tyrėjai taip pat įvertino, kad rūkymas ir alkoholis kartu sudaro apie 48 proc. visų prevenciškai išvengiamų vėžio atvejų.

    „Šis reikšmingas tyrimas išsamiai įvertina pasaulinę išvengiamo vėžio naštą ir pirmą kartą kartu su elgsenos, aplinkos bei profesiniais veiksniais įtraukia ir infekcines vėžio priežastis“, – sakė PSO medicinos epidemiologė ir viena iš analizės autorių Isabelle Soerjomataram.

    Ką keičia aplinka ir infekcijos

    Be individualių įpročių, svarbūs ir aplinkos veiksniai, ypač oro tarša, kurios poveikis skiriasi pagal regionus. Pavyzdžiui, Rytų Azijoje apie 15 proc. moterų plaučių vėžio atvejų siejama su oro tarša, o Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje apie 20 proc. vyrų plaučių vėžio atvejų taip pat priskiriama šiam veiksniui.

    Infekcijos sudarė maždaug 10 proc. naujų vėžio atvejų, o moterų grupėje ryškiausia prevenciškai valdoma priežastis buvo didelės rizikos žmogaus papilomos viruso infekcija, galinti lemti gimdos kaklelio vėžį. PSO pabrėžia, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra viena efektyviausių priemonių mažinti šios lokalizacijos vėžio naštą, tačiau skiepijimo aprėptis daugelyje šalių vis dar nepakankama.

    Skrandžio vėžio atvejų našta didesnė tarp vyrų ir dažnai siejama su rūkymu bei infekcijomis, kurioms palankios sąlygos susidaro dėl perpildytų gyvenimo sąlygų, prastesnės sanitarijos ir ribotos prieigos prie švaraus vandens. Tai rodo, kad prevencija apima ne tik asmeninius sprendimus, bet ir visuomenės sveikatos infrastruktūrą.

    Kodėl prevencija vėl grįžta į pirmą planą

    PSO išvada aiški: rizikos veiksnių mažinimas yra viena galingiausių priemonių mažinti vėžio naštą. Praktikoje tai reiškia griežtesnę tabako kontrolę, alkoholio žalos mažinimo politiką, oro taršos mažinimą, darbo saugos stiprinimą ir infekcijų prevenciją skiepais bei patikromis.

    „Spręsdami šias išvengiamas priežastis turime vieną didžiausių galimybių sumažinti pasaulinę vėžio naštą“, – sakė PSO vėžio kontrolės komandos vadovas André Ilbawi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad prevencija reikalauja ne vien individualios valios: būtinos nuoseklios politinės priemonės, ilgalaikės investicijos ir sprendimai, pritaikyti skirtingų regionų rizikos profiliams. Tačiau pagrindinė žinutė išlieka paprasta: reikšminga dalis vėžio atvejų gali būti sustabdyta dar prieš jiems prasidedant.

  • Kepenų vėžį dažnai sukelia šie veiksniai: gydytojai įspėja, kas tyliai žaloja organą

    Kepenų vėžys yra viena pavojingiausių onkologinių ligų, dažnai išsivystanti ilgą laiką nepastebimai. Dalis atvejų siejama su lėtinėmis kepenų ligomis, kurias lemia infekcijos, žalingi įpročiai ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

    Medikai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tuomet, kai kepenys nuolat patiria uždegimą ir randėjimą. Tokia būklė ilgainiui gali pereiti į cirozę, o vėliau padidinti tikimybę susirgti hepatoceliuline karcinoma, dažniausia pirminio kepenų vėžio forma.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra lėtinės virusinės infekcijos, ypač hepatitas B ir hepatitas C. Šie virusai ilgainiui pažeidžia kepenų ląsteles, skatina uždegimą ir audinio randėjimą, todėl rizika didėja net ir tuomet, kai žmogus ilgai nejaučia ryškių simptomų.

    Ne mažiau reikšminga rizikos grandis yra kepenų cirozė, kai sveikas audinys pakeičiamas randiniu. Cirozę gali sukelti ilgalaikis alkoholio vartojimas, virusiniai hepatitai arba nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, kuri vis dažniau siejama su antsvoriu, cukriniu diabetu ir metaboliniu sindromu.

    Alkoholis išlieka vienu dažniausių kepenų pažeidimo priežasčių, nes nuolatinis perteklius skatina uždegimą ir randėjimą. Rizika ypač išauga, kai alkoholis derinamas su jau esama lėtine kepenų liga, pavyzdžiui, virusiniu hepatitu ar pažengusia suriebėjusių kepenų liga.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai, kuri gali progresuoti į uždegiminę formą ir sukelti cirozę. Ši būklė neretai nustatoma atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus ar echoskopiją, todėl gydytojai ragina neatidėlioti profilaktinių patikrų, ypač turint antsvorį ar sutrikus gliukozės kontrolei.

    Dar vienas svarbus, nors rečiau aptariamas veiksnys yra aflatoksinai, grybelinės kilmės toksinai, galintys atsirasti netinkamai laikomuose produktuose, pavyzdžiui, riešutuose ar kukurūzuose. Ilgalaikis užterštų produktų vartojimas didina kepenų vėžio riziką, o pavojus ypač išauga žmonėms, sergantiems hepatitu B.

    Riziką didina ir rūkymas, nes tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos veikia ne tik plaučius, bet ir kepenis, kurios dalyvauja šių medžiagų apykaitoje. Kuo ilgesnė rūkymo trukmė, tuo didesnė tikimybė, kad kepenų ląstelėse kaupsis žalingi pakitimai.

    Rečiau, tačiau reikšmingai prisideda ir paveldimos ar retos medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip hemochromatozė, Wilsono liga ar alfa-1 antitripsino stoka. Jos gali sukelti ilgalaikį kepenų pažeidimą, todėl žmonėms, kurių šeimoje buvo tokių ligų atvejų, svarbu dėl ištyrimo pasitarti su gydytoju.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad rizika didėja su amžiumi ir dažniau išryškėja vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų. Laiku diagnozuoti kepenų pažeidimus padeda reguliarios sveikatos patikros, vakcinacija nuo hepatito B, atsakingas alkoholio vartojimas, svorio kontrolė ir ankstyvas lėtinių ligų gydymas.