CP v2

Tag: Alphabet

  • „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ sudarė daugiametį susitarimą su „SpaceX“ dėl didelės apimties skaičiavimo pajėgumų nuomos, už kurią mokės apie 920 mln. eurų per mėnesį. Pagal viešai skelbiamą informaciją, sutartis apima 32 mėnesių laikotarpį iki 2029 metų birželio, tad bendra vertė siekia apie 29,4 mlrd. eurų.

    Toks žingsnis išryškina sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį skatina DI modelių kūrimas ir jų diegimas verslo paslaugose. Rinka vis dažniau juda link ilgalaikių infrastruktūros sutarčių, nes įmonėms svarbu užsitikrinti stabilų GPU ir atminties komponentų prieinamumą, kai pasiūla ribota, o kainos svyruoja.

    Kas numatyta sutartyje?

    Reguliaciniuose dokumentuose nurodoma, kad „Google“ planuoja naudoti apie 110 000 „Nvidia“ GPU bei susijusių procesorių ir atminties komponentų, įdiegtų „SpaceX“ duomenų centruose. Naudojimo laikotarpis numatomas nuo 2026 metų spalio iki 2029 metų birželio, o tai sutampa su laikotarpiu, kai dauguma technologijų bendrovių didina DI produktų apimtį.

    Sutartyje taip pat įtvirtintos apsaugos sąlygos: jei „SpaceX“ iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos nesuteiktų prieigos prie įsipareigoto GPU kiekio, „Google“ galėtų nutraukti susitarimą nedelsiant arba priimti mažesnį pajėgumą už atitinkamai mažesnį mokestį po vieno mėnesio pereinamojo laikotarpio.

    Kodėl tai svarbu prieš IPO?

    Susitarimas paskelbtas prieš „SpaceX“ planuojamą pirminį viešą akcijų siūlymą, todėl investuotojams jis siunčia aiškią žinutę apie naują, pasikartojančių pajamų srautą iš infrastruktūros paslaugų. Tokie kontraktai paprastai vertinami kaip mažinantys pajamų nepastovumą, nes fiksuoti mėnesiniai mokėjimai yra lengviau prognozuojami nei, pavyzdžiui, vienkartiniai užsakymai.

    Pastaraisiais metais duomenų centrų ekonomika smarkiai pasikeitė: DI darbo krūviai reikalauja ne tik daugiau GPU, bet ir didesnio energijos tiekimo, aušinimo, tinklo pralaidumo. Todėl didelės apimties nuoma tampa alternatyva lėtesniam nuosavos infrastruktūros plėtimui, ypač kai statybų terminai užsitęsia, o elektros įvadai ne visur prieinami laiku.

    Platesnis kontekstas: skaičiavimo galios karas

    Pranešimuose taip pat minimas ankstesnis vaidmenų pasikeitimas: maždaug prieš penkerius metus „Google“ pati buvo ta, kuri tiekė skaičiavimo išteklius „SpaceX“ projektams, susijusiems su palydovinio interneto paslaugomis. Dabar, augant „SpaceX“ duomenų centrų mastui, situacija apsiverčia, o „Google“ renkasi papildomą išorinį pajėgumą greitesniam DI plėtros tempui.

    Technologijų sektoriuje tai atspindi bendrą tendenciją: DI paslaugų paklausa didėja greičiau nei naujų duomenų centrų pasiūla, todėl įmonės konkuruoja dėl ilgalaikių GPU tiekimo ir nuomos sutarčių. Tuo pat metu reguliuotojai įvairiose šalyse didina dėmesį su DI susijusioms rizikoms, įskaitant neteisėto turinio generavimą, privatumo ir duomenų apsaugos pažeidimus, kurie gali turėti ir finansinių pasekmių.

    „Manome, kad mūsų skaičiavimo infrastruktūra ir su ja susijusi strategija suteikia mums didelį lankstumą, kaip paskirstyti ir monetizuoti pajėgumus“, – rašė „SpaceX“ IPO dokumentuose, aptardama skaičiavimo paslaugų sutartis su trečiosiomis šalimis.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI infrastruktūra tampa atskira, komerciškai išnaudojama verslo kryptimi, o didieji žaidėjai vis dažniau jungia jėgas ne tik programinėje įrangoje, bet ir fiziniuose pajėgumuose. „Google“ atveju tai gali padėti užtikrinti DI paslaugų stabilumą, o „SpaceX“ – sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kad bendrovė turi tvarų augimo scenarijų ir už kosmoso verslo ribų.

  • „Google“ I/O prasideda: „Alphabet“ ant kortos deda DI, kad įtikintų Volstritą ir aplenktų konkurentus

    „Google“ I/O prasideda: „Alphabet“ ant kortos deda DI, kad įtikintų Volstritą ir aplenktų konkurentus

    „Google“ I/O – svarbiausias metų testas

    Kasmetinė „Google“ kūrėjų konferencija I/O šįkart tampa ne vien technologijų renginiu, o „Alphabet“ pasitikėjimo egzaminu investuotojams. Po spartaus akcijų brangimo rinka tikisi aiškaus atsakymo, kaip DI taps stabiliai uždirbančiu verslu, o ne vien įspūdingu demonstraciniu projektu.

    Analitikai akcentuoja, kad „Alphabet“ pranašumas yra platus ekosistemos valdymas nuo paieškos ir „Android“ iki duomenų centrų bei nuosavų lustų. Tačiau kartu spaudžia ir rizika: DI funkcijos keičia vartotojų elgesį, o tai gali mažinti tradicinės paieškos reklamos efektyvumą.

    „Gemini“ kryptis ir DI agentai

    Daugiausia dėmesio sulaukia „Gemini“ raida: investuotojai laukia, ar bus pristatytas reikšmingas modelio šuolis, ar tik tarpiniai atnaujinimai. Tokie sprendimai vertinami kaip signalas, ar „Google“ vėl diktuoja tempą, ar vis dar vejasi pagrindinius konkurentus generatyvinio DI srityje.

    Konferencijos programoje ryški tema yra DI agentai, kurie turėtų ne tik atsakyti į klausimus, bet ir atlikti veiksmus: planuoti, kurti turinį, padėti programuoti, valdyti užduotis bei suprasti vaizdą ir garsą. Tokia kryptis reiškia bandymą paversti „Gemini“ universaliu sluoksniu, veikiančiu per visą „Google“ produktų rinkinį.

    Paieškos monetizacija ir apsipirkimas

    Vienas jautriausių klausimų yra pajamų modelis: DI atsakymai gali sumažinti paspaudimų į išorines svetaines skaičių, todėl reklamos rinkai svarbu, kaip „Google“ integruos skelbimus į DI pagrįstą paiešką. Rinkos dalyviai tikisi, kad bus pristatyti nauji reklamos formatai, labiau pritaikyti ilgesnėms ir sudėtingesnėms užklausoms.

    Dar viena kryptis – apsipirkimas, kai DI agentas galėtų ne tik pasiūlyti prekes, bet ir praktiškai suorganizuoti visą procesą nuo pasirinkimo iki apmokėjimo. Tokie sprendimai „Google“ suteiktų galimybę uždirbti iš viso sandorio kelio, tačiau kartu didintų įtampą su platformomis, kurių verslas remiasi tarpininkavimu tarp pirkėjo ir pardavėjo.

    Debesija, infrastruktūra ir nuosavi lustai

    Didelę reikšmę gali turėti naujienos apie „Google Cloud“, nes būtent debesijos padalinys pastaruoju metu tampa vienu svarbiausių „Alphabet“ augimo ramsčių. DI bumas didina įmonių paklausą skaičiavimo ištekliams, o debesijos paslaugos tampa pagrindiniu kanalu, per kurį DI sprendimai diegiami organizacijose.

    Atskirai stebimas ir nuosavų lustų kelias: „Google“ TPU laikomi strateginiu ginklu, leidžiančiu mažinti priklausomybę nuo tiekėjų ir efektyviau valdyti kaštus. Investuotojams itin svarbu suprasti, ar šie lustai bus reikšmingai siūlomi išoriniams klientams ir kaip tai atsispindės pajamose bei pelningume.

    Partnerystės ir koncentracijos rizika

    Rinkoje daug diskusijų kelia „Alphabet“ santykiai su DI startuoliais ir jų įtaka „Google Cloud“ augimui. Tokios partnerystės gali greitai padidinti infrastruktūros paklausą, bet kartu kelia koncentracijos riziką, kai didelė pajamų dalis priklauso nuo kelių stambių klientų ar vienos krypties investicijų.

    „Google“ I/O todėl vertinamas kaip momentas, kai bendrovė turi parodyti ne tik naujų funkcijų sąrašą, bet ir nuoseklią strategiją: kaip DI produktai didins vartotojų lojalumą, kaip bus apsaugota reklamos bazė ir kaip debesija bei infrastruktūra taps ilgalaikiu pelno varikliu.

  • „Waymo“ atšaukia 3 800 robotaksi: gedimas leido automobiliams įvažiuoti į užlietą kelią

    „Waymo“ atšaukia 3 800 robotaksi: gedimas leido automobiliams įvažiuoti į užlietą kelią

    „Alphabet“ valdoma autonominių automobilių bendrovė „Waymo“ JAV pradėjo savanorišką maždaug 3 800 robotaksi atšaukimą. Priežastis – programinės įrangos problema, dėl kurios dalis automobilių galėjo įvažiuoti į užlietą važiuojamąją dalį, nors tokios atkarpos turėtų būti atpažįstamos kaip nepravažiuojamos.

    Apie atšaukimą paskelbta po JAV Nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos dokumentų, kuriuose nurodyta, kad sprendimas susijęs su penktos ir šeštos kartos „Waymo“ automatizuoto vairavimo sistemomis. Bendrovė siekia pašalinti riziką, galinčią išaugti stiprių liūčių ir staigių poplūdžių metu.

    Incidentai išryškėjo po atvejų Teksase, kai robotaksi buvo užfiksuoti įvažiuojantys į apsemtą gatvę ir sustojantys, priversdami kitus vairuotojus juos apvažiuoti. Panašių situacijų, anot pranešimų, buvo ir kitose vietovėse, o tai dar kartą atkreipė dėmesį į autonominių sistemų elgseną ekstremaliomis oro sąlygomis.

    „Nustatėme tobulintiną vietą, susijusią su nepravažiuojamomis užlietomis eismo juostomis didesnio greičio keliuose, todėl pateikėme savanorišką programinės įrangos atšaukimą“, – sakė „Waymo“.

    Bendrovė pabrėžė, kad sauga jai yra pagrindinis prioritetas, o paslaugos mastas sparčiai auga. „Waymo“ teigimu, jos robotaksi JAV kas savaitę atlieka daugiau nei pusę milijono kelionių, todėl net ir reti programinės įrangos netikslumai gali tapti reikšmingu eismo saugos klausimu.

    „Waymo“ nurodė diegianti papildomas programines apsaugas ir jau taikanti laikinas priemones. Viena jų – veiklos ribojimai esant ekstremalioms oro sąlygoms, kad automobiliai vengtų teritorijų, kuriose dėl intensyvaus lietaus gali kilti staigūs užtvindymai.

    Kas paskatino papildomą dėmesį

    Papildomą impulsą atšaukimui suteikė įvykis San Antonijuje: pranešta, kad balandžio 20 dieną „Waymo“ autonominis automobilis įvažiavo į užlietą kelią ir buvo nuneštas į upelį. Keleivių automobilyje nebuvo, tačiau situacija paskatino reguliuotojų dėmesį ir tapo vienu iš veiksnių, dėl kurių inicijuotas sprendimas dėl programinės įrangos pataisų.

    „Waymo“ taip pat yra sulaukusi kritikos dėl kitų eismo situacijų, įskaitant atvejus, kai autonominiai automobiliai ne visada tinkamai sureaguodavo į mokyklinius autobusus, taip pat dėl sutrikimų per plataus masto elektros tiekimo problemas, kai dalis robotaksi sustodavo eisme ir sukeldavo spūstis.

    Kur veikia „Waymo“ robotaksi

    „Waymo“ komercinę robotaksi paslaugą šiuo metu teikia 11 JAV rinkų. Plačiai prieinama ji yra tokiuose miestuose kaip San Franciskas, Los Andželas, Fyniksas, Ostinas ir Majamis, o kai kur paslauga gali būti skirta tik atrinktiems keleiviams.

    Bendrovė CNBC nurodė, kad San Antonijuje paslauga išlieka laikinai sustabdyta, tačiau ruošiamasi atnaujinti viešas keliones. Atnaujinimo terminai priklausys nuo įdiegtų techninių priemonių ir operacinių rizikos valdymo sprendimų.

    Kodėl užlietos gatvės yra sudėtingos

    Užlietos važiuojamosios dalys autonominėms sistemoms išlieka viena klastingiausių situacijų, nes vanduo gali maskuoti kelio ribas, duobes ar srovės stiprumą. Net jei jutikliai aptinka neįprastą paviršių, sprendimą komplikuoja tai, kad reali rizika skiriasi priklausomai nuo gylio, srovės ir kelio dangos nuolydžio.

    Ši „Waymo“ programinės įrangos korekcija rodo platesnę tendenciją: autonominių automobilių plėtra vis dažniau susiduria ne su „įprastomis“ eismo situacijomis, o su retomis, bet pavojingomis sąlygomis. Būtent tokie atvejai tampa pagrindiniu išbandymu, kai paslaugos plečiamos į naujus miestus ir sudėtingesnę infrastruktūrą.

  • Trumpas atmetė Irano siūlymą, „Alphabet“ šovė 160 proc.: 5 istorijos, kurios kaitina rinkas

    Trumpas atmetė Irano siūlymą, „Alphabet“ šovė 160 proc.: 5 istorijos, kurios kaitina rinkas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pateiktą atsakomąjį pasiūlymą dėl taikos plano, pavadindamas jį visiškai nepriimtinu. Rinkos tai sureagavo jautriai: išaugus geopolitinei įtampai, pradėjo brangti nafta, o investuotojai vėl ėmė vertinti galimą energijos tiekimo sutrikimų riziką.

    Konfliktas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai veikia kainas per Hormūzo sąsiaurio faktorių, kuriuo juda reikšminga pasaulio naftos srautų dalis. Dėl to net ir be tiesioginių tiekimo sutrikimų užtenka aštresnių pareiškimų ar derybų žlugimo signalų, kad kainodara įskaičiuotų papildomą rizikos premiją.

    Rekordai biržose ir „Alphabet“ šuolis

    Tuo pat metu JAV akcijų rinka išlieka stipri: S&P 500 ir „Nasdaq Composite“ fiksavo rekordinius lygius, o ateities sandoriai savaitės pradžioje buvo beveik nepakitę. Vienu ryškiausių pastarojo laikotarpio simbolių tapo „Alphabet“, per 12 mėnesių pabrangusi daugiau nei 160 proc.

    Investuotojai „Alphabet“ vis dažniau vertina kaip vieną svarbiausių DI laimėtojų, nes bendrovė valdo didelę technologinio ciklo dalį – nuo duomenų ir infrastruktūros iki produktų, kuriuose DI diegiamas masiškai. Tokia integracija rinkoje laikoma pranašumu, ypač kai konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų ir talentų tik intensyvėja.

    „Nvidia“ investicijos ir lustų rotacija

    Technologijų sektoriuje matyti ir kita tendencija: dalis investuotojų laikinai perkelia dėmesį nuo lyderių į kitus lustų gamintojus. Pastaruoju metu tai padėjo kilti kai kurioms kitoms puslaidininkių bendrovėms, o „Nvidia“ dinamika tapo mažiau vienkryptė nei ankstesniais laikotarpiais.

    Vis dėlto „Nvidia“ išlieka agresyvi DI ekosistemos investuotoja – šiemet ji jau yra atlikusi akcijų investicijų už daugiau nei 35 milijardus eurų. Toks kapitalo paskirstymas rodo siekį išlaikyti įtaką platesnėje grandinėje – nuo modelių kūrėjų iki infrastruktūros ir programinės įrangos.

    „Youtube“ kūrėjų konsultantai ir „Target“ planas šeimoms

    Skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje ryškėja profesionalizacijos banga: „Youtube“ kūrėjai vis dažniau samdo konsultantus, kurie padeda optimizuoti turinį, auditorijos augimą ir pajamas. Už tokias paslaugas mokami tūkstančiai eurų per mėnesį, o pagrindinis tikslas – geriau perprasti platformos rekomendacijų logiką ir žiūrovų elgseną.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Target“ siekia susigrąžinti šeimas, stiprindama kūdikių prekių segmentą ir įrengdama specialias kūdikių prekių zonas dalyje parduotuvių. Tokia strategija remiasi paprasta logika: šeimos su mažais vaikais į parduotuves užsuka dažniau ir vidutiniškai išleidžia daugiau, todėl šis pirkėjas tampa vienu svarbiausių kovojant dėl apyvartos augimo.

    Galiausiai investuotojų dėmesį išlaiko ir vartotojų įsiskolinimo tema, ypač automobilių rinkoje. Finansų sektoriaus atstovai pastebi, kad nors mėnesinės įmokos per kelerius metus ūgtelėjo, jas amortizavo augusios pajamos, todėl įmokų ir pajamų santykis išliko panašus, o vartotojų elgsena – atsargesnė nei anksčiau.

  • „Alphabet“ akcijos šovė 160 proc.: analitikai aiškina, kodėl „Google“ laimi DI lenktynes

    „Alphabet“ akcijos šovė 160 proc.: analitikai aiškina, kodėl „Google“ laimi DI lenktynes

    „Alphabet“ trumpam aplenkė „Nvidia“

    „Alphabet“ akcijos per pastaruosius 12 mėnesių, vertinant JAV biržose, pakilo apie 160 proc., o bendrovės rinkos vertė savaitės pabaigoje siekė maždaug 4,5 trilijono eurų. Po prekybos sesijos ši vertė trumpam buvo leidusi „Alphabet“ aplenkti „Nvidia“, kuri tuo metu buvo įvertinta apie 4,9 trilijono eurų.

    Rinkose stiprėja naratyvas, kad „Google“ valdoma grupė DI bumo etape turi retą pranašumą: ji užima didelę dalį technologinės grandinės nuo lustų iki produktų, kuriuos kasdien naudoja milijardai žmonių. Tokia kombinacija investuotojams signalizuoja, kad DI gali būti monetizuojamas ne vienu, o keliais kanalais.

    Kodėl Volstritas mato pranašumą

    Investuotojų akys krypsta į tai, kad „Alphabet“ turi savo DI modelius ir tyrimų bazę, įskaitant „Gemini“ bei „DeepMind“ kryptis, o taip pat ir didžiulę platinimo infrastruktūrą per paiešką, „Youtube“ ir „Android“. Šalia to auga „Google Cloud“, kuris gauna naudą iš DI skaičiavimų paklausos.

    „Google yra viena iš geriausiai DI pozicionuotų įmonių, nes ji valdo didžiąją dalį technologinės grandinės: lustus, modelius, infrastruktūrą ir platinimą, be to, ji yra pelninga“, – sakė investicijų valdymo bendrovės „Deepwater Asset Management“ partneris Gene Munsteris.

    Analitikai po naujausių „Alphabet“ rezultatų taip pat akcentavo spartėjantį augimą ir didėjantį „Google Cloud“ užsakymų portfelį. Rinkos dėmesį sustiprino pranešimai apie didelės apimties ilgalaikius skaičiavimo pajėgumų įsipareigojimus, kurie galėtų reikšmingai papildyti debesijos pajamas ateinančiais metais.

    Didžiausia rizika: priklausomybė nuo vieno kliento

    Kita medalio pusė yra koncentracijos rizika, kai didelė dalis ateities debesijos pajamų gali būti susieta su vienu stambiu klientu. Kai kurie analitikai perspėja, kad tokiais atvejais rinkos optimizmas gali būti trapus, jei pasikeistų kliento finansinė padėtis ar investavimo tempas.

    D.A. Davidson analitikas Gilas Luria atkreipė dėmesį, kad panaši situacija anksčiau buvo matyta debesijos rinkoje, kai staigiai išaugęs užsakymų portfelis vėliau pasirodė esantis smarkiai priklausomas nuo vieno didelio DI žaidėjo. Pasak jo, investuotojai paprastai jautriai reaguoja, kai paaiškėja, jog augimą išpūtė vienas sandoris.

    Kiti rinkos dalyviai šią riziką vertina ramiau ir pabrėžia, kad DI skaičiavimo pajėgumų poreikis auga eksponentiškai, todėl net jei vienas klientas sumažintų apimtis, laikui bėgant jį galėtų pakeisti kiti. Vis dėlto bendras debesijos rinkos iššūkis išlieka tas pats: augimą turi palaikyti pakankamai platus klientų ratas, o ne vienas dominuojantis užsakovas.

    Milžiniškos investicijos ir artėjantys testai

    „Alphabet“ planuojamos kapitalo investicijos šiemet siekia iki maždaug 176 milijardų eurų, o tai rodo, kad kova dėl duomenų centrų, tinklų ir skaičiavimo lustų pajėgumų tik intensyvėja. Rinkos tikisi, kad tokios išlaidos bus paverstos tvariu pajamų augimu, o ne tik lenktynėmis dėl pajėgumų.

    Svarbiu artimiausiu momentu laikomi „Google“ produktų ir DI strategijos pristatymai konferencijoje „Google I/O“, kur investuotojai tikisi daugiau aiškumo dėl DI agentų krypties ir ilgalaikės monetizacijos. Jei „Alphabet“ nepateiks įtikinamos grąžos istorijos, akcijų kainoje jau įskaičiuotas optimizmas gali tapti papildoma rizika.

  • Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad didieji debesų kompiuterijos žaidėjai negali sau leisti taupyti plėsdami dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Pasak jo, ši rinka jau perėjo iš pažadų fazės į realią paklausą, todėl delsimas gali kainuoti užsakymus ir pajamas.

    Jis atmeta skeptikų argumentą, esą duomenų centrų bumas primena logiką pirmiausia pastatyti, o klientai atsiras vėliau. Cramerio vertinimu, klientai jau yra, o debesų paslaugų teikėjai tiesiog varžosi, kas greičiau užtikrins pakankamus skaičiavimo pajėgumus.

    „Visa šio duomenų centrų ralio esmė ta, kad tai ne pasaka: duomenų centrai statomi, o klientai iš tiesų ateina“, – sakė J. Crameris.

    Komentuodamas situaciją, jis išskyrė „Amazon“ planus 2026 metais kapitalo išlaidoms skirti apie 200 mlrd. JAV dolerių, didžiąją dalį nukreipiant duomenų centrų plėtrai. Perskaičiavus apytiksliu 0,92 euro už dolerį kursu, tai sudaro apie 184 mlrd. eurų.

    Tokio masto investicijos, pasak analitikų, atspindi dvi tendencijas: generatyvinio DI modeliams reikia vis daugiau grafinių procesorių ir energijos, o įmonės vis dažniau perka skaičiavimo galią kaip paslaugą. Praktikoje tai reiškia, kad laimi tie, kurie gali pasiūlyti ne tik lustus, bet ir duomenų centrus, tinklus, aušinimą bei patikimą tiekimą.

    J. Cramerio teigimu, dideli mokantys klientai, tokie kaip „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“, jau aktyviai ieško partnerių, galinčių aptarnauti milžiniškas DI darbo apkrovas. Tai, jo nuomone, didina spaudimą debesų paslaugų teikėjams nestabdyti plėtros.

    „Jei nepastatysi stadiono, jie eis kitur ir paliksi daug pinigų ant stalo“, – teigė J. Crameris.

    Jis įspėjo, kad investicijas pristabdžiusios bendrovės rizikuoja, jog užsakymai persikels pas konkurentus. Kaip pavyzdžius jis mini „Alphabet“ ir „Microsoft“, kurie taip pat plečia duomenų centrų tinklus ir DI paslaugų pasiūlą.

    Rinkoje vis dažniau kalbama ir apie ribojančius veiksnius: elektros įvado pajėgumus, transformatorių ir aušinimo įrangos tiekimo grandines, specialistų trūkumą, taip pat leidimų procesus. Dėl to infrastruktūra tampa ne vien technologiniu, bet ir strateginiu pranašumu, kurį sunku greitai nukopijuoti.

    Cramerio žinutė investuotojams ir rinkos dalyviams paprasta: dirbtinio intelekto paklausa jau dabar materializuojasi sutartyse ir pajamose, todėl taupymas gali atsisukti prieš pačias bendroves. Jo vertinimu, konkurencinėje kovoje laimės tie, kurie laiku pastatys pajėgumus ir užsitikrins ilgalaikius klientus.

  • Milijardai į duomenų centrus: „Google“, „Amazon“ ir „Apple“ švenčia, „Microsoft“ ir „Meta“ nerimsta

    Milijardai į duomenų centrus: „Google“, „Amazon“ ir „Apple“ švenčia, „Microsoft“ ir „Meta“ nerimsta

    Didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai vėl pakurstė diskusiją: ar pasaulis neperkaista nuo investicijų į duomenų centrus, ar tai neišvengiama kova dėl pozicijų DI eroje. Rinka šįkart pasiuntė gana aiškų signalą: tie, kurie sugeba paversti skaičiavimo galią pajamomis, dažniau sulaukia palankesnės reakcijos.

    Pastaraisiais mėnesiais daugiausia dėmesio sulaukė „Alphabet“ (valdanti „Google“), „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Meta“ planai didinti kapitalo išlaidas. Didelė dalis šių investicijų nukreipiama į duomenų centrus, lustų infrastruktūrą, tinklų plėtrą ir energijos tiekimo bei aušinimo sprendimus.

    Rinkos žinutė: skaičiavimo galia brangsta

    Praktikoje DI plėtra reiškia paprastą dalyką: reikia daugiau skaičiavimo resursų. Šiandien daugelis įmonių susiduria su ribota galimybe greitai gauti reikiamus grafikos procesorius ir kitą įrangą, todėl duomenų centrų plėtra tampa ne tik strateginiu, bet ir operaciniu iššūkiu.

    „Mūsų debesijos pajamos būtų buvusios didesnės, jei turėtume daugiau skaičiavimo pajėgumų“, – sakė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Toks vertinimas atspindi bendrą rinkos problemą: paklausa auga greičiau nei pasiūla, o tai kelia ir paslaugų kainas, ir investicijų apimtis. Dėl šios priežasties analitikai vis dažniau vertina ne tik pačias išlaidas, bet ir tai, ar įmonė turi aiškų kelią, kaip pajėgumus pavers į stabilų pinigų srautą.

    Kas laimi iš investicijų į DI?

    „Google“ atveju investuotojai palankiai reagavo į „Google Cloud“ augimą ir bandymus glaudžiau integruoti DI sprendimus į paiešką bei kitas paslaugas. Debesijos verslas laikomas vienu tiesiausių kanalų, kaip infrastruktūros išlaidos gali grįžti per prenumeratas ir įmonių kontraktus.

    „Amazon“ dažnai vertinama per „Amazon Web Services“ prizmę, nes būtent ši veikla tradiciškai generuoja didžiausią pelningumą. Jei debesijos augimas spartėja, rinkai lengviau pateisinti didesnes investicijas į naujus duomenų centrus, tinklus ir nuosavus lustus.

    „Apple“ situacija kitokia: bendrovė paprastai investuoja mažiau į viešą debesiją, tačiau turi milžinišką įrenginių ekosistemą ir sparčiai augantį paslaugų segmentą. Dalis rinkos stebėtojų pabrėžia, kad „Apple“ DI strategija labiau remiasi integracija į įrenginius ir paslaugas, o ne varžymusi dėl debesijos lyderystės.

    Kodėl „Microsoft“ ir „Meta“ spaudžiamos?

    „Microsoft“ stiprybė išlieka įmonių programinė įranga ir „Azure“ platforma, tačiau investuotojai jautriai reaguoja į neapibrėžtumą, kiek dar gali tekti didinti išlaidas infrastruktūrai. Be to, rinkoje keliami klausimai, kaip greitai DI funkcijos bus sėkmingai monetizuotos, kad kompensuotų didėjančią savikainą.

    „Meta“ problema – kitokia: bendrovė neturi tokio masto debesijos paslaugų verslo, kuris leistų tiesiogiai parduoti skaičiavimo galią išoriniams klientams. Todėl investicijų į duomenų centrus grąža labiau priklauso nuo reklamos pajamų ir nuo to, ar DI realiai pagerins turinio rekomendacijas, auditorijos išlaikymą ir reklamos efektyvumą.

    Diskusija apie galimą burbulą dažnai lyginama su 2000-ųjų pradžios technologijų pakilimu, tačiau dabartinis ciklas turi esminį skirtumą: didžioji dalis investicijų sutelkta į įmones, kurios jau turi milžinišką vartotojų bazę, stiprius pinigų srautus ir aiškius produktus. Vis dėlto rizika išlieka, jei investicijos bus didinamos greičiau nei pajamos, o DI paslaugų kainodara ir paklausa rinkoje nusistovės lėčiau nei tikėtasi.

    Galiausiai, investuotojams vis svarbiau ne pati išlaidų suma, o efektyvumas: ar papildomi duomenų centrų pajėgumai taps naujomis prenumeratomis, debesijos kontraktais ir didesnėmis maržomis. Tie, kurie tą sugeba įrodyti skaičiais, kol kas turi pranašumą.

  • S&P 500 ir Nasdaq šturmuoja rekordus: kas užkūrė ralį ir ko bijo Volstritas kitą savaitę

    S&P 500 ir Nasdaq šturmuoja rekordus: kas užkūrė ralį ir ko bijo Volstritas kitą savaitę

    JAV akcijų rinkoje tęsiasi rekordų serija: S&P 500 ir Nasdaq per savaitę dar kartą kilo ir kelis kartus užsidarė aukščiausiu lygiu istorijoje. Nuotaikas palaikė solidūs pirmojo ketvirčio įmonių rezultatai, net ir augant geopolitinei įtampai bei brangstant naftai.

    Per pastarąsias penkias prekybos sesijas S&P 500 pakilo apie 0,9 proc., o Nasdaq Composite – apie 1,1 proc. Abu indeksai rekordą fiksavo kelias dienas, o balandis tapo vienu stipriausių mėnesių nuo 2020 metų, investuotojams aktyviai vertinant didžiųjų technologijų bendrovių ataskaitas.

    Nafta brango, bet akcijos nepasidavė

    Naftos kainų šuolis, kurį skatino Artimųjų Rytų įvykiai ir tiekimo rizikų vertinimas, šį kartą neprivertė investuotojų masiškai trauktis iš akcijų. Rinka parodė, kad trumpuoju laikotarpiu svarbesnis veiksnys buvo įmonių pelningumas ir prognozės, o ne vien energetikos kainų šokas.

    Investuotojai stebėjo rizikas, susijusias su pasauline logistika ir galimais tiekimo sutrikimais, tačiau akcijų indeksai vis tiek kopė į naujas aukštumas. Tai signalizuoja, kad šiuo metu rinkoje dominuoja tikėjimas įmonių gebėjimu išlaikyti maržas ir augimą net sudėtingesnėje aplinkoje.

    „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“: vienodi skaičiai, skirtingos reakcijos

    Didelį dėmesį prikaustė vienu metu paskelbti kelių technologijų milžinų rezultatai: „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“. Visos šios bendrovės pranešė viršijusios pajamų ir pelno lūkesčius, tačiau akcijų kainos reagavo nevienodai, nes investuotojai vertino ne tik dabartinius rodiklius, bet ir rizikas ateičiai.

    „Microsoft“ akcijos po rezultatų spaudimą pajuto dėl nuogąstavimų, kaip keičiasi licencijavimo ir prenumeratų modeliai bei kaip tai gali paveikti augimą. Tuo pat metu investuotojai atkreipė dėmesį į „Azure“ debesijos verslo augimo perspektyvas, kurios išliko vienu svarbiausių ramsčių bendrovės istorijoje.

    „Amazon“ rinkoje buvo vertinama kaip viena stabiliausių istorijų, nes bendrovė demonstravo gerėjančius pelningumo rodiklius ir spartesnį debesijos segmento tempą. Investuotojams svarbu, kad efektyvumo priemonės ir išlaidos logistikoje duotų apčiuopiamą grąžą, o „Amazon Web Services“ išliktų pagrindiniu pelno generatoriumi.

    „Meta“ akcijoms smogė ne patys rezultatai, o išaugusi planuojamų investicijų kartelė, ypač susijusi su DI infrastruktūra ir plėtra. Rinkai svarbus klausimas, ar didesnės kapitalo išlaidos pakankamai greitai virs pajamomis ir apčiuopiamu pelno augimu, todėl net ir stipri reklamos rinka neapsaugojo nuo kritimo.

    „Alphabet“ investuotojams pasiuntė priešingą signalą: bendrovės debesijos segmentas demonstravo itin spartų augimą ir gerėjančius pelningumo rodiklius. Tai sustiprino rinkos lūkestį, kad investicijos į DI gali tapti ne tik sąnaudomis, bet ir aiškiu pajamų bei veiklos pelno katalizatoriumi.

    Palūkanos, ekonomika ir vartotojas: kodėl rinka išlieka rami

    Federalinis rezervų bankas palūkanų normų nepakeitė, o rinka daugiausia dėmesio skyrė komunikacijai apie ekonomikos būklę. Tonas išliko atsargus, tačiau investuotojus palaikė žinutės apie pakankamai tvirtą augimą ir vis dar atsparų vartotojų išlaidų lygį.

    Vartojimo temperatūrą rinkoje dažnai padeda įvertinti ir mokėjimų sektoriaus duomenys, todėl investuotojai itin atidžiai skaito „Visa“ ir „Mastercard“ komentarus. Pastaruoju metu jų pateikiami signalai apie mokėjimų apimtis bei kelionių ir paslaugų segmentų dinamiką leidžia daryti išvadą, kad paklausa išlieka pakankamai stabili.

    Artėjant kitai savaitei, dėmesys kryps į įvairesnį įmonių rezultatų spektrą, kuriame dažniau pasitaiko nusivylimų dėl atsargesnių prognozių. Būtent prognozės, o ne vien praeito ketvirčio skaičiai, gali nulemti, ar rekordų ralis turės tęsinį, ar rinka pradės ieškoti saugesnio prieglobsčio.

  • Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Po įtemptos nakties, kai finansines ataskaitas paskelbė dalis didžiųjų technologijų bendrovių, televizijos laidų vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris išskyrė dvi akcijas, kurias, jo teigimu, verta svarstyti kaip pirkinius. Rinka į rezultatus reagavo nevienodai, o nuotaikas papildomai kaitino diskusijos apie dirbtinio intelekto investicijų grąžą.

    Remiantis jo aptarta rinkos dinamika, „Alphabet“ po rezultatų išsiskyrė teigiama reakcija, o „Meta Platforms“ sulaukė daugiausia kritikos iš investuotojų ir patyrė ryškiausią smukimą. J. Crameris teigė, kad jo aiškiausia pirkimo rekomendacija tarp didžiųjų technologijų bendrovių šį kartą tenka „Amazon“.

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad būtent šis ketvirtis taps lūžio tašku, kai įmonių išlaidos DI infrastruktūrai pradės labiau atsispindėti pajamose ir pelningume. Tačiau įmonių komentarai apie savo lustus ir spartinimo sprendimus, pasak investuotojų, kelia klausimų, ar DI grandinėje neįvyks persiskirstymas.

    Vienu didesnių pralaimėtojų po šių rezultatų bangos buvo laikoma „Nvidia“, kurios akcijos krito, nors pastarosiomis savaitėmis buvo pradėjusios atsigauti. J. Crameris akcentavo, kad dalį kritimo gali lemti ne fundamentiniai veiksniai, o rinkos baimė dėl to, kaip greitai didžiosios bendrovės gali keisti tiekėjus ar daugiau remtis vidiniais sprendimais.

    Jis pabrėžė, kad net ir kalbėdamos apie nuosavus procesorius, tokios bendrovės kaip „Alphabet“ ar „Amazon“ vis dar išlieka reikšmingos „Nvidia“ klientės. Jo vertinimu, aiškesnį vaizdą, kiek realiai didieji žaidėjai išleido „Nvidia“ produkcijai, turėtų parodyti būsimi pačios bendrovės rezultatai.

    J. Cramerio teigimu, investuotojams, kurie jau turi „Nvidia“ poziciją, skubėti parduoti nereikėtų, o neturintys šios akcijos galėtų svarstyti įėjimą, ypač jei kaina dar šiek tiek sumažėtų. Tuo pat metu jis išlaikė aiškią žinutę dėl „Amazon“ kaip pagrindinio pasirinkimo tarp vadinamųjų hiperskalerų po šios rezultatų nakties.

    Analitikai pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžia, kad didžiausia rizika DI temoje slypi ne pačiose technologijose, o lūkesčių tempuose: rinkai svarbu ne tik augančios pajamos, bet ir tai, kaip greitai investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus virsta pelningumu. Dėl to trumpalaikiai akcijų kainų svyravimai po ataskaitų dažnai būna didesni nei įprastai.

  • Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Po naujausios didžiųjų technologijų bendrovių rezultatų bangos tapo aišku: rinka jų pajamų ataskaitas vertina nevienodai, nors antraštiniai skaičiai daugeliu atvejų atrodo stiprūs. Investuotojų dėmesys krypsta ne tik į augimą, bet ir į tai, kaip greitai DI investicijos virsta realiomis pajamomis bei pelnu.

    Keturi vadinamieji hiperskalės žaidėjai – „Alphabet“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“ – toliau didina kapitalo išlaidas, ypač duomenų centrams, lustams, atminčiai ir kitai infrastruktūrai. Net kylant komponentų kainoms, bendrovės nerodo noro trauktis, nes DI paklausa išlieka pakankamai stipri, kad pateisintų didesnį investicijų tempą.

    „Niekas nesitraukia dėl didesnių atminties kainų – jie tiesiog sutinka mokėti daugiau“, – sakė investuotojų klubo apžvalgoje aptartą rinkos nuotaiką komentavęs Zevas Fima.

    Vis dėlto rinkos reakciją vis labiau lemia skirtis tarp tų, kurios jau šiandien gali aiškiai monetizuoti DI, ir tų, kurios dar tik bando įrodyti investicijų grąžą. Investuotojai palankiau vertina situacijas, kai didesnės DI sąnaudos eina išvien su spartėjančiu pajamų ir pelno augimu, o ne vien su pažadais apie ateities proveržį.

    Šis niuansas ypač svarbus todėl, kad kapitalo išlaidų šuolis didina lūkesčius dėl atsiperkamumo terminų. Rinka nori matyti ne tik didesnį debesijos, reklamos ar prenumeratų augimą, bet ir tai, kaip DI gerina efektyvumą pačiose organizacijose, mažina veiklos sąnaudas ir kelia maržas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu daugiausia klausimų kels būtent grąžos mechanika: kurios bendrovės DI paverčia tiesioginiu produktu ir paslauga, o kurios pirmiausia finansuoja infrastruktūrą, tikėdamosi, kad nauda materializuosis vėliau. Ši dinamika gali lemti, kurios akcijos taps kitos rinkos augimo bangos lyderėmis, o kurioms teks įrodinėti, kad išlaidos nėra vien lenktynės dėl pajėgumų.