Tag: Alphabet

  • DI vaistų kūrėja „Isomorphic Labs“ pritraukė 4,5 mlrd. eurų – vienas didžiausių raundų Europoje

    Dirbtiniu intelektu paremtus vaistų kūrimo sprendimus vystanti „Isomorphic Labs“ paskelbė pritraukusi 4,5 mlrd. eurų (5 mlrd. JAV dolerių) C serijos investiciją.

    Apie šį finansavimo raundą pranešė portalas „EU-Startups“. Skelbiama, kad investicija skirta paspartinti tiek mokslinius proveržius, tiek bendrovės kuriamas patentuotas DI technologijas.

    Raundui bendrai vadovavo „Greenoaks“ ir „Sequoia Capital“, dalyvavo „Andreessen Horowitz“, o „Alphabet“ tęsė reikšmingas investicijas. Prie raundo prisidėjo ir esami investuotojai: „Thrive Capital“, MGX, GV, „CapitalG“, „Temasek“ bei JK „Sovereign AI Fund“.

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Demis Hassabis teigia, kad tikslas – kurti fundamentinius biologijos modelius, gilinti sisteminių ligų supratimą ir pirmąsias terapines programas stumti link klinikinių tyrimų.

    Europos DI biotechnologijų kontekstas

    „Isomorphic Labs“ finansavimo dydis ryškiai išsiskiria iš kitų 2026 metais Europoje fiksuotų investicijų į DI paremtą vaistų paiešką ir farmacinius tyrimus.

    Jungtinėje Karalystėje Londono „Helical“ pritraukė 8,4 mln. eurų virtualiai DI laboratorijai, „Ternary Therapeutics“ – 4,1 mln. eurų, o „Sable Bio“ – 3,15 mln. eurų vaistų saugos platformai.

    Prancūzijoje „Orakl Oncology“ paskelbė apie 30 mln. eurų investiciją, „Rivercell“ – apie 22 mln. eurų, o Šveicarijoje veikianti „Adaptyv Bio“ – apie 34,35 mln. eurų finansavimą automatizuotam biologiniam testavimui.

    Kuo užsiima „Isomorphic Labs“

    „Isomorphic Labs“ įkurta 2021 metais. Bendrovė teigia sukūrusi DI vaistų dizaino variklį, kuris remiasi fundamentiniais modeliais ir gali būti taikomas skirtingoms terapinėms sritims bei vaistų tipams.

    Bendrovė taip pat nurodo plečianti savo patentuotą vaistų dizaino sistemą „IsoDDE“ ir DI sukurtų terapinių kandidatų kryptį.

    Pasak įmonės, „IsoDDE“ suvienija simuliacijomis paremtų fundamentinių modelių rinkinį, o sistema leidžia tyrinėti itin plačias cheminių junginių „erdves“ ir atrinkti molekules su tinkamesnėmis vaistinėmis savybėmis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Skelbiama, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas toliau brandinti „IsoDDE“, gilintis į naują biologiją pasitelkiant pažangesnius modelius ir kurti partnerių ekosistemą, kuri padėtų geriau suprasti ligų mechanizmus.

    Be to, bendrovė planuoja plėsti infrastruktūrą, reikalingą DI vedamai bioinžinerijai, ir stiprinti DI orientuotą translacinių bei klinikinių tyrimų vystymo pajėgumą.

    Įmonės prezidentas Maxas Jaderbergas pabrėžia, kad jų modeliai esą kas savaitę leidžia pasiekti pakartojamų mokslinių pažangų, kurios virsta geresniais molekulių profiliais ir potencialiais naujais vaistais.

  • JK lustų startuolis „Fractile“ pritraukė per 500 mln. svarų: vertė perkopė 5 mlrd.

    JK lustų startuolis „Fractile“ pritraukė per 500 mln. svarų: vertė perkopė 5 mlrd.

    Jungtinės Karalystės DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė daugiau nei 500 mln. svarų investicijų, o įmonės vertė perkopė 5 mlrd. svarų, skelbiama JK vyriausybės pranešime.

    Finansavimo rate dalyvavo JAV rizikos kapitalo milžinai „Lightspeed“ ir „CapitalG“ (valdoma „Alphabet“), taip pat visa eilė kitų investuotojų. „Fractile“ yra įsikūrusi Bristolyje ir Londone.

    Įmonė kuria lustus DI inferencijai – procesui, kai jau apmokytas dirbtinio intelekto modelis naudojamas praktinėms užduotims vykdyti. Tai viena brangiausių ir sparčiausiai augančių DI infrastruktūros grandžių, ypač didžiųjų kalbos modelių (LLM) naudojimo kontekste.

    „Fractile“ teigia, kad jos architektūra duomenis laiko pačiame luste, o ne nuolat „keliauja“ tarp procesoriaus ir atskirų atminties modulių. Bendrovės teigimu, toks sprendimas galėtų leisti LLM veikti iki 100 kartų greičiau ir sumažinti eksploatacines sąnaudas 90 proc., o specializuoti lustai duomenų centrams turėtų būti paruošti diegti kitais metais.

    Kas investavo ir kaip pasikeitė vertinimas

    Pranešama, kad šio „Series C“ finansavimo rato pagrindiniai investuotojai yra „Thrive Capital“, Peterio Thielio „Founders Fund“, „Lightspeed“ ir „Redpoint“. Tarp dalyvių minimi ir JK „Sovereign AI“ fondas, „British Business Bank“, „Shopify“, „Balderton“, „Dragoneer“ bei „Blackrock“.

    Pati bendrovė nurodė, kad raunde iš viso surinko apie 540 mln. svarų. Tai reiškia, kad sandoris viršijo 500 mln. svarų ribą, apie kurią pranešė ir JK vyriausybė.

    Naujasis vertinimas ryškiai skiriasi nuo ankstesnio etapo: „Fractile“ gegužę paskelbė apie 220 mln. JAV dolerių „Series B“ finansavimą, kuriame, kaip skelbta, įmonė buvo vertinama maždaug 820 mln. JAV dolerių.

    JK siekis stiprinti „suverenias“ DI technologijas

    Investicija pristatoma platesniame kontekste: Jungtinė Karalystė siekia tapti lydere kai kuriose DI technologijų „krūvos“ (angl. AI stack) dalyse ir stiprinti vadinamąsias suverenias galimybes kritinėse technologijose, mažinant priklausomybę nuo trapinių užsienio tiekimo grandinių.

    JK DI ministras Kanishka Narayan pranešime akcentavo, kad šalis nori ne tik kurti mokslo idėjas, bet ir daugiau technologijų bei pramonės vertės išlaikyti pačioje Britanijoje. Pasak jo, jei DI turi tarnauti žmonėms ir kurti geras darbo vietas, valstybė turi labiau prisidėti prie technologijų, kurios DI „varikliui“ suteikia galią, kūrimo.

    „Fractile“, ministro teigimu, atspindi britišką ambiciją kurti greitesnę, pigesnę ir energiją taupančią aparatinę įrangą, sujungiant lustų projektavimo, inžinerijos ir DI kompetencijas.

  • Waymo nuo 2028-ųjų baigs partnerystę su „Uber“ Ostine ir Atlantoje – robotaksi persikels į savo programėlę

    Waymo nuo 2028-ųjų baigs partnerystę su „Uber“ Ostine ir Atlantoje – robotaksi persikels į savo programėlę

    „Waymo“ ir „Uber“ partnerystė, leidžianti Ostine ir Atlantoje užsisakyti „Waymo“ robotaksi per „Uber“ programėlę, turės aiškią pabaigos datą – ji baigsis 2028 metais.

    Kaip „Bloomberg“ sakė „Waymo“ vadovė Tekedra Mawakana, nuo 2028 metų sausio bendrovė šiuose dviejuose miestuose trauksis iš darbo per „Uber“ ir pereis prie užsakymų per savo, „Waymo“, programėlę.

    Pagrindinė priežastis – užsakymas per „Uber“ esą neužtikrina, kad keleiviui tikrai bus paskirtas autonominis automobilis. Nors programėlės nustatymuose galima įjungti robotaksi pasirinkimą, realybėje daug kas priklauso nuo to, kiek „Waymo“ automobilių tuo metu yra netoliese.

    „Waymo“ teigimu, klientai nori pastovesnės ir labiau prognozuojamos patirties, todėl bendrovė siekia, kad užsakymo procesas ir paslauga būtų valdoma tiesiogiai per jos platformą – kaip ir daugiau nei dviejose dešimtyse kitų JAV miestų.

    Nuo partnerių iki konkurentų

    Pasikeitimas reiškia, kad nuo 2028 metų „Uber“ Ostine ir Atlantoje taps nebe „Waymo“ partneriu, o tiesioginiu konkurentu.

    Tekedra Mawakana pabrėžė, kad ankstesniais etapais bendrovė partnerystes rinkosi dėl masto – „Waymo“ dar neturėjo pakankamai didelio autoparko ir aprėpties. Tačiau augant paslaugai, prioritetu tapo nuoseklumas.

    Pranešama, kad „Uber“ siūlė sukurti atskirą robotaksi važiavimo pasirinkimą, kuris keleivius su „Waymo“ automobiliais suporuotų paprasčiau, tačiau „Waymo“ tokio sprendimo atsisakė.

    „Waymo“ plėtra ir kitos partnerystės

    „Waymo“ – „Alphabet“ (įmonių grupės, kuriai priklauso ir „Google“) dukterinė bendrovė – pastaruoju metu sparčiai plečia autonominių kelionių paslaugas. Straipsnyje nurodoma, kad „Waymo“ per savaitę atlieka daugiau nei 500 000 mokamų kelionių be vairuotojo.

    Taip pat teigiama, kad paslauga jau veikia 15 JAV miestų, o artimiausiais mėnesiais planuojama plėtra į dar daugiau vietovių.

    Nors Ostine ir Atlantoje partnerystė su „Uber“ baigsis, „Waymo“ ir toliau bendradarbiauja su „Lyft“ Nešvilyje. Vis dėlto ši partnerystė nėra išskirtinė – tame pačiame mieste „Waymo“ paslaugas siūlo ir per savo programėlę.

  • „Waymo“ robotaksiai užėmė greito įkrovimo stoteles: elektromobilių vairuotojai įsiutę

    „Waymo“ robotaksiai užėmė greito įkrovimo stoteles: elektromobilių vairuotojai įsiutę

    San Diege, Kalifornijoje, dalis „Waymo“ robotaksių vis dažniau kraunasi viešose greito įkrovimo stotelėse ir taip užima vietas, kurių reikia kitiems elektromobilių vairuotojams. Vietos gyventojai pasakoja, kad dėl to tenka laukti iki valandos arba skubiai ieškoti kitos įkrovimo vietos.

    Problema išryškėjo sparčiai augant „Waymo“ parkui ir plečiantis paslaugų geografijai JAV. Nors įmonė turi nuosavus depus automobilių priežiūrai ir įkrovimui, į naujas rinkas įžengusios komandos ne visada iš karto spėja sukurti pakankamą privačią infrastruktūrą.

    Kas vyksta San Diege

    Vairuotojai skundžiasi, kad vienu metu prie tų pačių stotelių gali sustoti keli „Waymo“ automobiliai, o tai akimirksniu sukuria eilę. Tokia situacija ypač skausminga piko metu, kai greitas įkrovimas reikalingas trumpai kelionei pratęsti, o ne ilgam sustojimui.

    „Waymo“ atstovai aiškina, kad prioritetas teikiamas nuosaviems įkrovimo centrams, tačiau dalis automobilių vis tiek naudojasi viešais įkrovikliais. Įmonė taip pat nurodo, kad kai kuriose vietose dirba darbuotojai, padedantys valdyti atvykstančius robotaksius ir stengiantys išvengti vienos stotelės perpildymo.

    „Jie atvažiuoja būriais“, – sakė vienas vietos vairuotojas.

    Kodėl tai kelia įtampą

    Formaliai robotaksiai dažniausiai nepažeidžia taisyklių, nes viešos įkrovimo stotelės yra skirtos visiems elektromobiliams. Vis dėlto praktikoje tai reiškia konkurenciją dėl riboto skaičiaus vietų, ypač jei konkrečiame rajone greitųjų įkroviklių tinklas dar nėra tankus.

    Tokie konfliktai rodo platesnę tendenciją: elektromobilių įkrovimo infrastruktūra turi aptarnauti ne tik privačius vairuotojus, bet ir vis didėjančius komercinius parkus. Robotaksiai, kurjerių automobiliai ir įmonių autoparkai gali sukurti papildomą apkrovą, jei nėra aiškaus atskyrimo tarp viešos ir parkams skirtos įkrovimo infrastruktūros.

    Ne vienintelė vieta, kur kyla skundų

    Panašūs priekaištai viešojoje erdvėje pasirodė ir kituose JAV miestuose, kur gyventojai teigė matantys „Waymo“ automobilius ilgiau užimančius įkrovimo vietas. Be įkrovimo temos, kai kur anksčiau buvo skųstasi ir dėl robotaksių keliamo triukšmo depuose, pavyzdžiui, dėl signalų ir mirksinčių šviesų nakties metu.

    Ekspertai pažymi, kad tokių situacijų daugės, jei robotaksių parkai plėsis greičiau nei bus kuriama dedikuota įkrovimo bazė. Sprendimai paprastai remiasi dviem kryptimis: daugiau viešų greitųjų įkroviklių ir aiškesnė parkų įkrovimo strategija, kad komerciniai automobiliai kuo rečiau konkuruotų su privačiais vairuotojais.

    „Waymo“ teigia, kad dedikuotų įkrovimo centrų plėtra yra prioritetas, tačiau pripažįstama, jog tai užtrunka, ypač įžengiant į naujas rinkas. Tuo metu elektromobilių vairuotojams realybė paprasta: jei vienoje stotelėje susirenka keli robotaksiai, kelionės planus tenka koreguoti čia ir dabar.

  • „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    Technologijų sektorių pasaulio biržose supurtė nauja nusivylimą sukėlusių ketvirtinių rezultatų banga: investuotojai ėmė agresyviau pardavinėti su dirbtiniu intelektu siejamas bendroves, o nuotaikas temdo ir augančios investicijų sąnaudos. Spaudimą sustiprino signalai, kad reklamos ir debesijos augimas ne visur pateisina lūkesčius, nors kapitalo išlaidos DI infrastruktūrai toliau didėja.

    Rinkų dėmesio centre atsidūrė „Amazon“ ataskaita, kuri, kaip skelbiama, nepasiekė analitikų prognozių pagal pelną ir pajamas. Papildomai investuotojus nuvylė „Intel“ ateities gairės, kuriose minėta silpnesnė asmeninių kompiuterių procesorių paklausa bei tiekimo grandinės iššūkiai.

    Po pranešimų smarkiai krito pagrindinių sektoriaus įmonių akcijos: „Alphabet“ vertė biržoje susitraukė daugiau nei 12 proc., „Amazon“ po prekybos sesijos smuko daugiau nei 7 proc., o „Intel“ prarado apie 23 proc. Technologijų indeksas „Nasdaq“ sesiją baigė daugiau nei 1 proc. minuse, rodydamas, kad investuotojai vis mažiau atlaidūs prastesnėms ataskaitoms.

    Išpardavimas persimetė į Aziją, kur jautriai reaguoja puslaidininkių gamintojai ir tiekėjai. Skelbiama, kad Pietų Korėjos lustų gamintoja SK hynix krito daugiau nei 7 proc., „Samsung“ akcijos smuko apie 3 proc., o Taivano TSMC neteko apie 1,9 proc. vertės.

    Japonijoje nuosmukį fiksavo puslaidininkių sektoriaus bendrovės: Kioxia prarado daugiau nei 7 proc., o „Advantest“ ir „SoftBank“ smuko beveik 6 proc. Plačiau regione taip pat raudonavo akcijų indeksai, nes technologijų sektorius yra viena svarbiausių Azijos eksporto ir investicijų grandžių.

    DI investicijų bumas kelia klausimų

    Analitikai pabrėžia, kad rinkos nervingumas kyla ne vien dėl trumpalaikio pajamų svyravimo. Investuotojai vis dažniau klausia, kada milžiniškos investicijos į duomenų centrus, DI lustus ir energijai imlią infrastruktūrą pradės duoti apčiuopiamą grąžą, ypač kai skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    „Šis rezultatų sezonas DI žaidėjams buvo negailestingas, nes rinkoje daugėja kalbų apie burbulą ir infliacijos rizikas“, – sakė „Floodlines Research“ analitikė Anna Wu.

    Jos teigimu, pagrindinė baimė yra ne tai, kad DI paklausa jau sustojo, o tai, kad brangesnis finansavimas ir didesnė kredito rizika galiausiai gali priversti didžiuosius debesijos paslaugų teikėjus lėtinti plėtrą. Būtent šios įmonės šiandien yra didžiausios naujos skaičiavimo galios pirkėjos, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia visą tiekimo grandinę.

    Nuotaikų kontrastas ypač ryškus, nes dar savaitės pradžioje rinkas džiugino įspūdingi kai kurių žaidėjų skaičiai. SK hynix buvo pranešusi, kad veiklos pelnas pašoko 632 proc., o DI bendrovė „Anthropic“ IPO dokumentuose nurodė pirmojo pusmečio pajamų šuolį apie 1 300 proc., kas trumpam atgaivino tikėjimą sparčiu komercializavimu.

    Nafta brangsta dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Rizikos apetitas slopo ne tik technologijų sektoriuje: investuotojai stebi ir geopolitiką, kuri daro įtaką energetikos kainoms. Skelbiama, kad baimės dėl galimo JAV ir Irano santykių paaštrėjimo kilstelėjo naftos kainas, o „Brent“ rūšies nafta artėjo prie 120 JAV dolerių už barelį ribos.

    Kadangi atsiskaitymai tarptautinėje naftos rinkoje dažniausiai vyksta JAV doleriais, ši kaina europiečiams reikštų apie 110 eurų už barelį, priklausomai nuo euro ir dolerio kurso. Brangstanti nafta didina spaudimą infliacijai, todėl rinkos jautriau vertina įmonių pelningumą ir planuojamas išlaidas.

    Tuo pat metu kriptovaliutų rinka taip pat patyrė smūgį: bitkoino kaina per dieną smuko apie 5 proc. iki maždaug 76 400 JAV dolerių, tai yra apie 70 000 eurų, fiksuodama žemiausią lygį per maždaug mėnesį.

    Šį kritimą lydėjo pranešimai apie didelio masto incidentą kriptovaliutų biržoje „Binance“. Bendrovė nurodė, kad paveiktas lėšas dalinai pavyko įšaldyti ir akcentavo, jog vartotojų pinigai yra saugūs, tačiau pati situacija padidino rizikos vengimą visame sektoriuje.

    Valiutų rinkoje investuotojai taip pat reagavo į centrinių bankų signalus: Japonijos jena stiprėjo po to, kai Japonijos bankas paliko palūkanų normas nepakeistas ir pažymėjo, kad infliacija viršijo 2 proc. tikslą. Tokie pranešimai rinkoms primena, kad finansavimo kaina gali išlikti aukšta ilgiau, o tai ypač jautru kapitalui imlioms DI investicijoms.

  • „Google“ motinę „Alphabet“ supurtė rezultatai: akcijos krito, rinkos laukia centrinių bankų žinių

    „Google“ motinę „Alphabet“ supurtė rezultatai: akcijos krito, rinkos laukia centrinių bankų žinių

    Ketvirtadienį prieš Europos biržų atsidarymą rinkose vyravo mišrios nuotaikos: Azijos akcijų indeksai ir JAV ateities sandoriai svyravo po to, kai „Google“ motininės bendrovės „Alphabet“ paskelbti rezultatai nuvylė investuotojus.

    Po prekybos valandų „Alphabet“ akcijos smuko apie 10 proc. Investuotojus nuvylė ketvirčio pajamos ir kilo daugiau klausimų, ar bendrovė sugebės pakankamai sparčiai didinti pardavimus, kad pateisintų dideles investicijas į DI.

    Tuo metu „Microsoft“ akcijos po prekybos valandų brango beveik 3 proc., nes bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi rezultatus. Skirtingos technologijų gigantų ataskaitos priminė, kad DI bumas kelia itin aukštus lūkesčius, o bet koks nukrypimas nuo prognozių iškart atsiliepia akcijų kainoms.

    Naftos kainos traukėsi

    Žaliavų rinkoje naftos kainos ketvirtadienio rytą smuko daugiau nei 1 proc. „Brent“ rūšies nafta atpigo iki maždaug 101 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta nusileido iki apie 93 eurų už barelį.

    Rinkos dalyviai vertino ir geopolitines rizikas, kurios pastaraisiais mėnesiais palaikė aukštesnį energijos išteklių kainų lygį. Analitikai atkreipia dėmesį, kad naftos kainoms didelę įtaką daro tiek faktiniai pasiūlos pokyčiai, tiek lūkesčiai dėl galimų trikdžių.

    Investuotojai stebi palūkanas

    Obligacijų rinkoje 10 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas kiek sumažėjo ir laikėsi žemiau 5,00 proc. Lūkesčius veikė ir naujausi signalai iš JAV centrinio banko, investuotojams vertinant, kada galėtų būti kitas palūkanų normų žingsnis.

    Ketvirtadienį dėmesys krypo ir į Europos Centrinio Banko sprendimus, o Japonijos banko posėdžio pabaigos laukiama penktadienį. Šių institucijų komunikacija rinkoms svarbi dėl skolinimosi kainos, valiutų kursų ir investuotojų apetito rizikai.

    Azijoje krito technologijų vardai

    Azijos biržose indeksai judėjo skirtingomis kryptimis: Japonijos „Nikkei 225“ nežymiai kilo, o Pietų Korėjos „Kospi“ smuko daugiau nei 2 proc. Taivano rinka taip pat leidosi žemyn, nors pastaruoju metu buvo gavusi postūmį iš DI tematikos.

    Pietų Korėjoje „Samsung Electronics“ akcijos krito daugiau nei 5 proc. nepaisant stiprių ketvirčio rezultatų, nes dalį investuotojų nuvylė akcininkų grąžos planai. Honkonge ir Kinijoje nuotaikos buvo santūrios, o Australijos rinka fiksavo kilimą.

  • „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    „Waymo“ su „Lyft“ smogia „Uber“: autonominiai pavežėjimai jau Našvilyje, ką tai keičia?

    Autonominiai pavežėjimai plečiasi

    „Alphabet“ valdoma „Waymo“ pradėjo siūlyti autonomines keliones Našvilyje per „Lyft“ programėlę. Tai reiškia, kad dalis gyventojų ir turistų kelionę gali užsisakyti įprastu „Lyft“ būdu, o maršrutą vykdys automobilis be žmogaus vairuotojo.

    „Waymo“ šiame mieste veikia ir per savo programėlę, tačiau partnerystė su „Lyft“ išplečia pasiekiamumą ir sumažina barjerą naujiems vartotojams. Bendrovės pabrėžia, kad klientams netaikomas papildomas mokestis vien dėl to, kad atvyksta autonominis automobilis.

    Kaip tai veikia „Lyft“ naudotojams

    „Lyft“ teigimu, keleiviai užsako įprastus kelionės variantus, o sistema parenka automobilį pagal vietą ir prieinamumą „Waymo“ aptarnaujamoje zonoje. Šiuo metu paslauga apima svarbiausias Našvilio teritorijas, įskaitant miesto centrą ir kelis tankiau apgyvendintus rajonus.

    Svarbi detalė ta, kad naudotojai gali atsisakyti autonominės kelionės ir rinktis automobilį su žmogumi vairuotoju. Tokia pasirinkimo galimybė laikoma esmine, nes daliai keleivių pasitikėjimas technologija dar tik formuojasi.

    Užkulisiai: vienas parkas, atskira priežiūra

    Nors užsakymas vyksta skirtingose programėlėse, „Waymo“ automobiliai veiks kaip vienas bendras parkas, aptarnaujantis tiek „Waymo“, tiek „Lyft“ klientus. Kasdienę eksploataciją, įkrovimą, valymą ir parko logistiką Našvilyje prižiūrės „Lyft“ dukterinė įmonė „Flexdrive“.

    Planuojama, kad mieste bus atidaryta apie 7 400 kvadratinių metrų dydžio bazė, skirta autonominių automobilių priežiūrai ir pasirengimui darbui. Tokia infrastruktūra yra kritiškai svarbi, nes autonominių taksi patikimumą lemia ne tik programinė įranga, bet ir operacinė disciplina.

    Įtampa autonominių taksi rinkoje

    Partnerystė su „Lyft“ vyksta tuo metu, kai „Waymo“ santykiai su „Uber“ atrodo vis labiau trapūs. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Waymo“ planuoja iki 2028 metų nutraukti išskirtinumą ir kai kuriose rinkose labiau remtis savo programėle, o ne tarpininkais.

    Tuo pat metu „Uber“ aktyviai plečia partnerystes su skirtingais autonominio vairavimo technologijų tiekėjais ir gamintojais, siekdama neužstrigti priklausomybėje nuo vieno žaidėjo. Rinka artėja prie lūžio taško, kai svarbiausia tampa ne pažadai, o stabilus komercinis mastelis, saugumas ir kainodara.

    „Svarbiausia, už ką būsime labiausiai atsakingi, yra aukštas panaudojimas, nesvarbu, kurioje programėlėje vyksta užsakymas“, – sakė „Lyft“ vadovas Jeremy Bird.

    „Waymo“ skelbia, kad visiškai autonomines keliones be saugos vairuotojo jau siūlo keliolikoje JAV miestų. Bendrovė taip pat viešai yra nurodžiusi ambicingus tikslus didinti apmokamų kelionių skaičių, o plėtra į skirtingas klimato ir eismo sąlygas turinčias vietoves tampa svarbiu technologijos brandos testu.

  • „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Waymo“ taikosi į pirmą ES rinką

    „Google“ patronuojančiai bendrovei „Alphabet“ priklausanti autonominio vairavimo įmonė „Waymo“ paskelbė planuojanti viešai paleisti be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą Miunchene 2027 metais. Tai būtų pirmasis „Waymo“ startas Europos Sąjungoje, o bandymai mieste turėtų prasidėti dar artimiausiomis savaitėmis.

    Pirmuoju etapu „Waymo“ automobiliai Miuncheno gatvėse važiuos su vairuotojais, nes bus vykdoma žemėlapių sudarymo ir sistemų pritaikymo konkrečioms eismo sąlygoms fazė. Įmonė pabrėžia, kad tikslas yra sukalibruoti „Waymo Driver“ taip, kad jis patikimai veiktų tankiame didmiesčio sraute.

    Kodėl Miunchenas ir kuo tai svarbu

    „Waymo“ teigimu, Miunchenas pasirinktas dėl stiprios mobilumo ir technologijų ekosistemos bei palankių sąlygų inovacijoms. Bavarijos ekonomikos ministras Hubertas Aiwangeris šį žingsnį pavadino svarbiu lūžiu, o Transporto ministerijos atstovai akcentuoja, kad autonominis vairavimas taps ateities mobilumo pagrindu.

    Vokietija turi vieną aiškiausių teisinių pagrindų Europoje, nes nuo 2021 metais priimto reguliavimo šalis leidžia vairuotojo neturinčius automobilius kasdieniam eismui apibrėžtomis sąlygomis. Vis dėlto „Waymo“ dar turės gauti būtinus leidimus ir derinti veiksmus su Federaline motorinių transporto priemonių tarnyba bei vietos institucijomis.

    Techniniai iššūkiai: triukšmas ir žiema

    Autonominių automobilių bandymai Europoje jau kelia praktinių klausimų. Po „Waymo“ testų Londone dalis gyventojų skundėsi triukšmu, nes žemėlapių sudarymo metu automobiliai gali dažnai manevruoti ir kartoti važiavimus tomis pačiomis gatvėmis, kad surinktų pakankamai duomenų.

    Dar vienas klausimas, kurį kelia Vokietijos žiniasklaida, yra žiemos sąlygos. Sniegas, plikledis ir prastesnis kelio ženklinimo matomumas laikomi vienais sudėtingiausių scenarijų autonominėms sistemoms, todėl kai kuriose JAV vietovėse įmonė vis dar naudoja saugos vairuotojus.

    „Miunchenas yra viena stipriausių pasaulio vietų mobilumo ir technologijų srityje. Tapti šio miesto dalimi yra svarbus žingsnis plečiant mūsų pasaulinį dalyvavimą“, – sakė „Waymo“ bendra vadovė Tekedra Mawakana.

    Konkurencija auga: „Uber“ ir „Volkswagen“ planai

    Robotaksi tema Vokietijoje įgauna pagreitį ir dėl konkurentų veiksmų. Anksčiau skelbta, kad „Uber“ Miunchene planuoja autonominių robotaksi bandymus kartu su Izraelio bendrove „Autobrains“, o pasirinkimą siejo su tankia infrastruktūra, automobilių pramonės artumu ir teisine baze.

    Tuo metu Hamburge autonominiai automobiliai su saugos vairuotojais jau bandomi „Volkswagen“ projekte. Tokie bandymai rodo platesnę tendenciją: Europoje autonominis transportas pereina iš laboratorijų ir uždarų trasų į realias gatves, tačiau viešas paleidimas priklausys nuo saugumo įrodymų, leidimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Waymo“ pabrėžia, kad robotaksi paslauga būtų skirta papildyti viešąjį transportą, dviračius ir ėjimą pėsčiomis, o ne juos pakeisti. Įmonė taip pat teigia sukaupusi didelę patirtį, nes jos paslauga jau atliko daugiau nei 20 milijonų kelionių, o autonominiai automobiliai nuvažiavo daugiau nei 350 milijonų kilometrų.

  • „Waymo“ robotaksi revoliucija: į gatves rieda naujas mikroautobusas ir DI, keičiantis taisykles

    „Waymo“ robotaksi revoliucija: į gatves rieda naujas mikroautobusas ir DI, keičiantis taisykles

    Nauja karta jau kelyje

    „Waymo“ paskelbė, kad naujausios, šeštos kartos „Waymo Driver“ aparatinė įranga parengta realiai komercinei eksploatacijai. Bendrovė teigia, jog naujasis komplektas yra mažesnis, pigesnis ir lengviau pritaikomas skirtingiems automobiliams nei ankstesnis.

    Iki šiol „Waymo“ autonominio vairavimo sistema daugiausia buvo diegiama „Jaguar I-Pace“ elektromobiliuose. Dabar pirmuoju modeliu su nauja įranga taps „Zeekr“ pagamintas elektrinis mikroautobusas „Ojai“, o vėliau prie parko turėtų prisijungti ir „Hyundai Ioniq 5“.

    Startas Los Andžele ir San Franciske

    „Waymo“ artimiausiu metu planuoja pradėti visiškai autonomines keliones savo darbuotojams Los Andžele ir San Franciske, o vėliau paslaugą ketinama atverti ir visiems keleiviams. Iki šiol dalis bandymų su „Zeekr“ ir „Hyundai“ automobiliais viešuose keliuose vyko su saugos vairuotojais.

    Šis žingsnis rodo bendrą robotaksi rinkos kryptį: įmonės pereina nuo ribotų pilotų prie didesnės apimties paslaugų, kur svarbiausia tampa ne vien technologinis įspūdis, bet ir kaštai, patikimumas bei gebėjimas greitai plėstis miestuose.

    Kuo skiriasi „Waymo“ požiūris

    Naujoji „Waymo Driver“ įrangos architektūra remiasi kelių tipų jutiklių deriniu: aukštos raiškos kameromis, lidaru ir radarais, taip pat papildomais sprendimais atsarginiams veikimo scenarijams. Toks daugiajutiklis principas laikomas vienu iš būdų padidinti sistemos atsparumą prastesnėms oro ir apšvietimo sąlygoms.

    „Waymo“ nurodo, kad šeštos kartos sistema naudoja 16 kamerų po 17 megapikselių, o jų dinaminis diapazonas pagerintas taip, kad automobilis geriau „matytų“ naktį. Taip pat integruoti trumpojo nuotolio lidaro moduliai, skirti tiksliau atpažinti pėsčiuosius ir dviratininkus.

    Įrangoje numatytas ir jutiklių valymo sprendimas, kuris turėtų padėti išlaikyti veikimą, kai sensoriai apsineša purvu ar apsninga. Tokios detalės robotaksi paslaugose tampa kritinės, nes kiekvienas prastovos atvejis tiesiogiai mažina parko efektyvumą.

    Plėtra ir parko didinimas

    „Waymo“ tikslas šiais metais yra veiklą išplėsti dar maždaug 20 miestų, todėl vien technologijos nepakanka, reikia ir gamybinių pajėgumų. Bendrovė skelbia, kad didina gamybos apimtis Arizonos regione, kur siekia surinkti dešimtis tūkstančių autonominio vairavimo įrangos komplektų per metus.

    Įmonė taip pat viešai įvardija ambicingus parko rodiklius: šiuo metu jis siekia apie 1 500 automobilių, o artimiausiu tikslu įvardijamas augimas iki 3 500. Ilgalaikėje perspektyvoje „Waymo“ kalba apie dešimtis tūkstančių robotaksi, kurie galėtų aptarnauti didesnes teritorijas ir daugiau kelionių per dieną.

    Robotaksi sektoriuje tai esminė takoskyra: pereinama nuo pavienių automobilių demonstracijų prie logistikos ir ekonomikos uždavinio, kai laimi tas, kas gali užtikrinti saugų veikimą, greitą remontą, aukštą parko panaudojimą ir prognozuojamas sąnaudas.

  • „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ plečiasi žaibiškai: robotaksi miestuose daugėja, o „Tesla“ pažadai vis labiau stringa

    „Waymo“ pletra įgauna pagreitį

    „Waymo“, priklausanti „Alphabet“, plečia be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą ir praneša apie viešų kelionių startą dar keturiuose JAV miestuose. Nuo šiol ribotam keleivių skaičiui paslauga atveriama Dalase, Hiustone, San Antonijuje ir Orlande.

    Bendrovė nurodo, kad pradžioje prieiga bus etapinė: pirmiausia kvietimai bus siunčiami daliai gyventojų, o vėliau vartotojų skaičius bus didinamas. Toks modelis įprastas autonominio transporto rinkoje, nes leidžia palaipsniui plėsti parką ir stebėti saugos rodiklius realiomis sąlygomis.

    Skaičiai, rodantys mastą

    Robotaksi rinka išlieka viena konkurencingiausių mobilumo sričių, tačiau „Waymo“ čia pastaruoju metu demonstruoja ryškiausią augimą. Bendrovė viešai yra teigusi, kad jos parke jau yra apie 3 000 automobilių, o paslauga vystoma remiantis ilgamete patirtimi, kuri prasidėjo dar 2009 metais.

    Įmonė planuoja 2026 metais robotaksi paslaugas plėsti į gerokai daugiau vietovių ir yra minėjusi tikslą artimiausiu metu veikti mažiausiai 20 miestų. Vis dėlto didžiausias iššūkis dažniausiai yra ne pirmieji automobiliai naujame mieste, o gebėjimas parką išauginti iki šimtų ar tūkstančių transporto priemonių.

    „Tesla“ tempas kelia klausimų

    „Tesla“ autonominio vairavimo srityje dažnai pristatoma kaip viena lyderių, ypač dėl end-to-end principu apmokytų sprendimų ir kameromis paremtos strategijos. Tačiau robotaksi paslaugos mastelio didinimas, lyginant su „Waymo“, kol kas atrodo lėtas.

    Nepriklausomi robotaksi stebėsenos duomenys rodo, kad Ostine aktyviai veikė 44 „Tesla“ robotaksi automobiliai. Elonas Muskas anksčiau yra prognozavęs, kad iki 2025 metų pabaigos vien šiame Teksaso mieste jų turėtų būti apie 500, tačiau realybėje augimas vyksta gerokai kukliau.

    Reguliavimas ir sauga – lemiami veiksniai

    Autonominių automobilių plėtra priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo reguliavimo, savivaldybių reikalavimų bei operacinės infrastruktūros. Kiekviename mieste būtina užtikrinti automobilių priežiūrą, įkrovimą, nuotolinės pagalbos procesus ir aiškias saugos procedūras.

    „Waymo“ taip pat susiduria su reguliuotojų dėmesiu dėl atskirų incidentų ir elgsenos kelyje, pavyzdžiui, situacijų prie mokyklinių autobusų. Dėl to bendrovė, kaip ir kiti rinkos žaidėjai, privalo įrodyti, kad plėtra nevyksta saugos sąskaita.

    Rinka vis aiškiau rodo, kad pergalę autonominio mobilumo lenktynėse lems ne vien ambicingi pažadai ar pažangi programinė įranga. Lemiamas kriterijus bus gebėjimas stabiliai ir saugiai didinti paslaugos mastą įvairiuose miestuose, prisitaikant prie skirtingų taisyklių ir eismo realijų.