CP v2

Tag: Alphabet

  • „Alphabet“ didina DI išlaidas, bet investuotojai ploja: skaičiai rodo, kad tai atsiperka

    „Alphabet“ didina DI išlaidas, bet investuotojai ploja: skaičiai rodo, kad tai atsiperka

    „Alphabet“, valdanti „Google“, paskelbė itin stiprius pirmojo ketvirčio rezultatus ir rinkai pasiuntė aiškią žinutę: nors investicijos į DI infrastruktūrą auga, verslo rodikliai kol kas tik gerėja. Po ataskaitos bendrovės akcijos pabrango, nes viršyti tiek pajamų, tiek pelno lūkesčiai sustiprino pasitikėjimą pasirinkta kryptimi.

    Bendrovė pranešė, kad pirmąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 22 proc. ir pasiekė apie 102 mlrd. eurų. Pelnas akcijai taip pat išaugo ženkliai, o tai investuotojai sieja ne vien su augimu, bet ir su sąnaudų kontrole bei gerėjančiomis maržomis.

    Kur „Alphabet“ uždirba daugiausia

    Didžiausią įtaką rezultatams turėjo paieškos, prenumeratų ir debesijos veiklos. Nors kai kuriose srityse, pavyzdžiui, dalyje „YouTube“ reklamos segmentų, fiksuotas kuklesnis tempas, tai buvo daugiau nei kompensuota kitų padalinių šuoliu.

    Ypač išsiskyrė „Google Cloud“: pajamos iš debesijos paslaugų augo 48 proc., o veiklos pelnas šiame segmente pašoko daugiau nei tris kartus. Rinkai tai svarbus signalas, nes debesijos verslas ilgą laiką buvo vertinamas kaip sritis, kurioje pelningumas atsiskleidžia vėliau, kai mastas pasiekia kritinį tašką.

    DI investicijos didės dar labiau

    Vadovybė investuotojams akcentavo, kad DI skaičiavimo resursų paklausa yra rekordinė tiek viduje, tiek išorėje. Tai reiškia dideles ir ilgalaikes išlaidas duomenų centrams, lustams bei energijos infrastruktūrai, tačiau bendrovė tvirtina matanti aiškų ryšį tarp šių investicijų ir augančių paslaugų apimčių.

    „Matome precedento neturinčią DI skaičiavimo resursų paklausą tiek bendrovės viduje, tiek tarp klientų“, – sakė finansų direktorė Anat Ashkenazi.

    „Alphabet“ nurodė, kad į kapitalo išlaidas dabar įtraukia ir su duomenų centrų bei energijos infrastruktūros sprendimais susijusias investicijas, todėl pilnų 2026 metų kapitalo išlaidos turėtų siekti apie 167–176 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat perspėjo, kad 2027 metais šis skaičius, tikėtina, dar didės.

    Kas rodo, kad DI jau duoda grąžą

    Rinka jautriai reaguoja į dideles technologijų bendrovių išlaidas, tačiau „Alphabet“ atveju investuotojai, panašu, yra linkę suteikti daugiau laiko, nes mato apčiuopiamus rezultatus. Bendrovė teigia, kad DI patirtys prisidėjo prie rekordinių paieškos užklausų apimčių, o vartotojų DI produktų pasiūla augina įsitraukimą.

    Tarp ryškiausių krypčių minima „Gemini“ ekosistema, įmonė taip pat pabrėžia spartėjančią „Google Cloud“ paklausą ir didesnius sandorius su stambiais klientais. Šalia to investuotojų dėmesį traukia bendrovės technologinis pagrindas, įskaitant nuosavus lustus, naudojamus DI užduotims, ir toliau vystomą autonominio vairavimo projektą „Waymo“.

    Šie signalai svarbūs platesniame kontekste: pasaulinėje rinkoje tęsiasi DI infrastruktūros varžybos, kuriose lyderiai konkuruoja ne tik modelių kokybe, bet ir skaičiavimo pajėgumais, energijos prieinamumu bei duomenų centrų plėtra. „Alphabet“ rezultatai rodo, kad bent kol kas investuotojai yra pasirengę toleruoti didesnes išlaidas, jei pajamų ir pelno augimas išlieka įtikinamas.

  • „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Meta“ ir „Alphabet“, valdanti „Google“, paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pranešė toliau didinsiančios investicijas į DI infrastruktūrą. Vis dėlto rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po ataskaitos šoktelėjo, o „Meta“ smuko.

    Skirtumą investuotojai pirmiausia aiškina tuo, kaip bendrovės gali paversti DI išlaidas apčiuopiama grąža. „Google“ turi didelį debesijos verslą „Google Cloud“, todėl DI infrastruktūra gali būti monetizuojama tiesiogiai, parduodant skaičiavimo pajėgumus ir paslaugas.

    Tuo metu „Meta“ neturi analogiško, didelio masto debesijos padalinio, todėl jos DI investicijų grąža labiau priklauso nuo reklamos verslo: didesnio vartotojų įsitraukimo, tikslesnio taikymo ir efektyvesnio reklamos pirkimo. Toks modelis rinkai dažnai atrodo sunkiau pamatuojamas trumpuoju laikotarpiu.

    Milijardai infrastruktūrai ir lustams

    Abi bendrovės didina kapitalo išlaidų planus, nes DI lenktynėse daugiausia kainuoja duomenų centrai, energija ir pažangūs lustai. Pastaraisiais metais rinką papildomai veikia aukštos našumo atminties ir kitų komponentų pasiūlos ribotumas, kuris kelia kainas ir verčia įmones iš anksto rezervuoti pajėgumus.

    „Alphabet“ atnaujino 2026 metų kapitalo išlaidų gaires iki 180–190 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 167–176 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat signalizavo, kad 2027 metais išlaidos gali dar reikšmingai didėti, nes DI paklausa auga tiek vartotojų produktuose, tiek verslo sprendimuose.

    „Meta“ kapitalo išlaidų planą kilstelėjo iki 125–145 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 116–135 mlrd. eurų. Bendrovė aiškino, kad tam įtakos turi brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams.

    Kodėl „Google“ lengviau pagrįsti išlaidas

    „Google“ DI infrastruktūrą parduoda per „Google Cloud“ ir gali remtis ilgalaikiais užsakymais, kurie suteikia daugiau matomumo pajamoms. Be to, „Alphabet“ vysto nuosavus „Tensor Processing Units“ lustus, kurie padeda mažinti priklausomybę nuo brangių rinkoje dominuojančių GPU ir optimizuoti kaštus dideliuose klasteriuose.

    „Yra milžiniška paklausa ir DI sprendimams, ir DI infrastruktūrai, įskaitant didelį susidomėjimą mūsų GPU pasiūlymais bei TPU“, – sakė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Investuotojams tai svarbu, nes debesijos verslas leidžia DI išlaidas „paversti“ klientų sutartimis, o lustų strategija suteikia daugiau kontrolės tiekimo grandinėje. Tokia kombinacija rinkoje dažnai vertinama kaip aiškesnis kelias į pelningumą.

    „Meta“ statymas: grąža per reklamą

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas rezultatus lydėjusiuose komentaruose pabrėžė, kad didelės DI investicijos, jo vertinimu, ilgainiui didina vartotojų įsitraukimą ir kuria daugiau vertės reklamuotojams. Tačiau rinka paprastai reikalauja įrodymų, kad tokia grąža bus tvari ir greitai atsispindės maržose.

    „Pastarųjų metų tendencija gana aiški: kuo labiau pageriname įsitraukimą žmonėms ir vertę reklamuotojams, tuo didesnę grąžą matome“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    „Meta“ taip pat investuoja į nuosavo silicio kryptį ir plečia skaičiavimo bazę, kad galėtų treniruoti naujus DI modelius ir kurti produktus vartotojams bei verslams. Vis dėlto investuotojai kol kas atsargiai vertina, kada šie produktai taps reikšmingu naujų pajamų šaltiniu, o ne tik sąnaudų eilute.

  • „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    Technologijų milžinė „Alphabet“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą iki 167–176 mlrd. eurų ir signalizavo, kad 2027 metais investicijos gali dar reikšmingai augti. Bendrovė pabrėžė, jog didžioji dalis lėšų keliaus į duomenų centrus, serverius ir kitą infrastruktūrą, reikalingą DI paslaugoms.

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, kad didėjantis biudžetas atspindi ne tik ambicijas, bet ir realius tiekimo bei pajėgumų apribojimus. „Alphabet“ vadovai pripažino, kad artimiausiu laikotarpiu skaičiavimo resursų trūkumas riboja galimybes pilnai patenkinti paklausą, o tai tiesiogiai veikia debesijos verslo augimo tempą.

    Debesija tampa pagrindiniu varikliu

    2026 metų pirmąjį ketvirtį „Alphabet“ pajamos siekė apie 96 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, o metinis augimas sudarė 20 proc. Šuolį ypač sustiprino „Google Cloud“, kur pajamos augo sparčiau nei tikėtasi ir pasiekė maždaug 17,5 mlrd. eurų.

    Vadovybė akcentavo, kad įmonių DI sprendimai debesijoje pirmą kartą tapo svarbiausiu šio segmento augimo varikliu. „Gemini Enterprise“ mokamų aktyvių naudotojų skaičius per ketvirtį, bendrovės teigimu, padidėjo 40 proc., o tai rodo, kad DI funkcijos vis dažniau perkamos kaip atskira, apčiuopiamą vertę kurianti paslauga.

    Rekordinės išlaidos ir infrastruktūros lenktynės

    Per ketvirtį „Alphabet“ kapitalo išlaidos sudarė apie 31 mlrd. eurų, o tai apima nekilnojamąjį turtą, serverius, duomenų centrus ir kitą techninę bazę. Toks tempas signalizuoja, kad didžiosios platformos pereina į etapą, kai DI plėtra tampa ne vien programinės įrangos, bet ir milžiniškos energetikos bei techninės infrastruktūros klausimu.

    Didėjantis investicijų planas siejamas ir su anksčiau paskelbtu duomenų centrų verslo įsigijimu: „Alphabet“ buvo pranešusi apie „Intersect“ pirkimą už maždaug 4,4 mlrd. eurų grynaisiais, kartu perimant ir įsipareigojimus. Tokie sandoriai padeda greičiau didinti pajėgumus, kai naujų objektų projektavimas ir statyba gali užtrukti kelerius metus.

    Paieška ir reklama laikosi, bet „Youtube“ tempas ne vienodas

    Paieškos verslas ketvirtį taip pat demonstravo stiprų rezultatą: bendrovė nurodė, kad DI funkcijos didina naudojimą, o užklausų kiekis pasiekė rekordą. Reklamos pajamos išaugo iki maždaug 67,4 mlrd. eurų, o tai rodo, kad pagrindinis „Google“ pinigų srautas išlieka atsparus net ir esant rinkos ciklų svyravimams.

    Vis dėlto „Youtube“ reklamos pajamos, siekusios apie 8,6 mlrd. eurų, kiek prasilenkė su prognozėmis. Bendrovė akcentavo, kad prenumeratų kryptis auga sparčiau nei reklama, todėl platformos monetizacija vis labiau remiasi mišriu modeliu, kuriame svarbėja mokami planai, o ne vien reklamos parodymai.

    „Alphabet“ skelbia, kad DI infrastruktūros paklausa rinkoje auga greičiau, nei šiuo metu spėjama plėsti pajėgumus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais investicijų lygis greičiausiai išliks aukštas, o konkurencija tarp didžiųjų debesijos tiekėjų vis labiau persikels į duomenų centrų pajėgumus, energijos tiekimą ir specializuotos technikos prieinamumą.

  • „Google“ susitarė su Pentagonu dėl DI: ką tai reiškia slaptoms operacijoms ir rinkai

    „Google“ sudarė susitarimą su JAV Gynybos departamentu, pagal kurį Pentagonas galės naudoti bendrovės dirbtinio intelekto modelius slaptoms užduotims ir kitiems teisėtiems vyriausybės tikslams. Apie tai pranešta remiantis su situacija susipažinusiu šaltiniu.

    Viešai skelbiama nedaug detalių, tačiau pati formuluotė apie „visus teisėtus vyriausybės tikslus“ rodo platų pritaikymo lauką. Tokie DI sprendimai paprastai naudojami žvalgybos duomenų apdorojimui, vaizdų analizei, signalų interpretavimui ir operaciniam planavimui.

    Kas slypi už susitarimo

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę Pentagono strategiją spartinti pažangių skaitmeninių technologijų diegimą, kartu stengiantis išlaikyti kontrolę ir patikimumą. Gynybos sektoriuje DI vertinamas kaip priemonė greičiau atrinkti svarbiausią informaciją iš milžiniškų duomenų srautų.

    Tačiau kariuomenei keliami griežtesni reikalavimai nei komercijai: būtinas aiškus atsakomybės paskirstymas, audituojami sprendimai ir mažesnė klaidų tolerancija. Dėl to dažnai siekiama vadinamojo žmogaus sprendimo „kilpoje“, kai galutinius sprendimus patvirtina pareigūnai.

    Konkurencinė kova tarp DI tiekėjų

    Analogiškų susitarimų Pentagonas yra sudaręs ir su kitais dideliais DI žaidėjais, todėl rinka vis labiau panašėja į varžybas dėl ilgalaikių valstybės užsakymų. Tokie kontraktai suteikia ne tik pajamas, bet ir reputacinį svorį, galintį paveikti klientų pasirinkimus civilinėje rinkoje.

    Pranešimuose apie ankstesnius sandorius minėta, kad kiekvieno jų vertė galėjo siekti apie 200 milijardų JAV dolerių, tai yra maždaug 185 milijardus eurų. Tokios sumos pabrėžia, kad valstybės institucijos DI diegimą vertina kaip strateginę investiciją.

    Patikimumas ir rizikos gynybos srityje

    Pentagonui svarbu išlaikyti lankstumą ir neperkelti kritinių funkcijų į nepakankamai patikimus modelius, ypač kai kalbama apie ginkluotės sistemas ar operacijų saugumą. DI gali „haliucinuoti“, būti jautrus duomenų kokybei ar manipuliacijoms, todėl praktikoje diegiamos papildomos patikros.

    Kol kas „Alphabet“, kuriai priklauso „Google“, ir JAV Gynybos departamentas nekomentavo pranešimų apie susitarimą. Dėl ribotos informacijos viešojoje erdvėje lieka neaišku, kokie konkretūs modeliai ir kokio lygio prieigos bus taikomos.