CP v2

Tag: Amazon

  • Pagaliau sulaukė: „Amazon“ pradeda diegti tamsųjį režimą spalvotiems „Kindle“

    Pagaliau sulaukė: „Amazon“ pradeda diegti tamsųjį režimą spalvotiems „Kindle“

    „Amazon“ pradeda diegti ilgai lauktą tamsųjį režimą spalvotiems elektroninių knygų skaitytuvams „Kindle Colorsoft“ ir „Kindle Scribe Colorsoft“. Iki šiol šie modeliai daugiausia siūlė šviesią sąsają, kuri vakare ar prietemoje daliai skaitytojų atrodė per ryški.

    Atnaujinimas diegiamas palaipsniui, todėl jis gali pasirodyti ne visiems iš karto. „Amazon“ įprastai tokius pakeitimus paskirsto per kelias savaites, kad galėtų stebėti stabilumą ir greitai reaguoti į galimas klaidas.

    Kaip įjungti tamsųjį režimą

    Įdiegus atnaujinimą tamsųjį režimą galima įjungti per nustatymus, ekrano ir ryškumo skiltį, o tada pasirinkti išvaizdos arba spalvų stiliaus parinktį. Kitas būdas – atverti viršuje esančią greitųjų nustatymų juostą ir persijungti ten.

    Vienas praktiškiausių sprendimų – galimybė pasirinkti, kur tamsusis režimas taikomas. Pavyzdžiui, galima patamsinti meniu, bet palikti įprastą knygų atvaizdavimą, arba atvirkščiai, priklausomai nuo skaitymo įpročių.

    Ką tai keičia kasdieniame skaityme

    Tamsusis režimas paprastai mažina akinimą ir gali būti patogesnis naudojant įrenginį prietemoje, ypač kai foninis apšvietimas nustatytas aukščiau. Nors elektroninio rašalo ekranai skiriasi nuo telefonų ar planšečių, vartotojams svarbi ne tik pati technologija, bet ir sąsajos kontrastas bei komfortas ilgiau skaitant.

    Spalvoti „Kindle“ modeliai sulaukė didelio dėmesio dėl galimybės spalvomis atvaizduoti viršelius, iliustracijas ar grafikus, tačiau programinės įrangos funkcijų prasme jie ne visada startavo su viskuo, kas jau seniai prieinama nespalvotuose „Kindle“. Todėl tamsiojo režimo atėjimas vertinamas kaip vienas svarbiausių šios linijos patogumo atnaujinimų.

    Dar viena naujovė „Scribe“ naudotojams

    Kartu su šiuo atnaujinimu „Kindle Scribe“ naudotojams pristatoma ir funkcija „Smart Shapes“, skirta eskizams paversti tvarkingomis figūromis bei diagramomis. Tai aktualu tiems, kurie „Scribe“ naudoja ne tik skaitymui, bet ir užrašams, planavimui ar schemoms.

    Vis dėlto dalis „Kindle“ savininkų pastaruoju metu kritikavo kai kuriuos atnaujinimus dėl išaugusio energijos naudojimo ar kitų programinių nesklandumų. Dėl to verta stebėti, ar nauja versija nekels netikėtų problemų, o prireikus – palaukti, kol atnaujinimas taps plačiau išbandytas.

  • Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas balsavimu Strasbūre pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos ilgalaikis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiu būtų didesnis už Europos Komisijos siūlomą planą ir viršytų 2 trilijonus eurų. Parlamentarai argumentuoja, kad augant gynybos, konkurencingumo ir paramos regionams poreikiams, vien iš perskirstymų nebeužtenka.

    Rezoliucijai pritarė 370 europarlamentarų, prieš buvo 201, dar 84 susilaikė. Kartu pritarta idėjai papildomai numatyti apie 200 milijardų eurų žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir pramonės konkurencingumui stiprinti, kad ES politika neprarastų apimties didėjant naujiems įsipareigojimams.

    Kas siūloma biudžete?

    Europos Komisija anksčiau yra numačiusi apie 1,8 trilijono eurų išlaidoms tradicinėse srityse, tokiose kaip parama ūkininkams, pramonės plėtra ar tarptautinės programos. Papildomai dar apie 165 milijardai eurų būtų skiriami bendros skolos, išleistos ekonomikos atsigavimui po pandemijos, grąžinimui, o bendra suma artėtų prie 1,984 trilijono eurų.

    Europos Parlamentas siekia, kad 2 trilijonų eurų riba būtų pasiekta neskaičiuojant pandemijos skolos aptarnavimo. Praktikoje tai reikštų didesnį biudžetą, nei siūlo Komisija, ir sustiprintų Parlamento poziciją prieš prasidedant deryboms su valstybėmis narėmis.

    Kur slypi konfliktas?

    Balsavimas laikomas startu sudėtingoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis, kurios Taryboje turi lemiamą žodį dėl ilgalaikio biudžeto rėmų. Kai kurios šalys, tarp jų Nyderlandai ir Vokietija, jau signalizavo, kad norėtų mažesnio biudžeto ir griežtesnės fiskalinės drausmės, ypač augant vidaus išlaidų spaudimui.

    Parlamentas taip pat ragina didesnę dalį lėšų aiškiau priskirti konkrečioms ES programoms, kad finansavimas nebūtų pernelyg lengvai perkeliamas į kitus tikslus. Tai susiję su pastarųjų metų diskusijomis, kai valstybės narės dažniau siekia lankstumo, o Europos Parlamentas akcentuoja prognozuojamumą ir ilgalaikes investicijas.

    Nauji ES mokesčiai?

    Siekiant padidinti pajamas, europarlamentarai siūlo svarstyti naujus ES masto mokesčius, įskaitant internetinių lošimų sektorių, didžiąsias technologijų bendroves ir kriptoturto įmones. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamos tokios korporacijos kaip „Amazon“ ir „Google“, tačiau konkrečios apmokestinimo schemos dar nėra suderintos.

    Europos Parlamento pagrindiniai derybininkai tvirtina, kad vien siekis „padaryti daugiau su mažiau“ nebeatitinka realybės, kai vienu metu reikia finansuoti konkurencingumą, socialinę sanglaudą, žemės ūkį, saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus. Galutinis kompromisas priklausys nuo to, kiek valstybės narės sutiks didinti įnašus arba remti naujus pajamų šaltinius ES lygiu.

    Tuo pat metu bendrame ES darbotvarkės fone išlieka ir kiti jautrūs klausimai, susiję su energetikos tiekimo stabilumu, fiskalinėmis taisyklėmis ir skolos našta. Tai didina riziką, kad derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto taps ilgos ir politiškai aštrios.

  • „Amazon“ už 11 mlrd. eurų perka „Globalstar“: į kosminį internetą meta iššūkį „SpaceX“

    „Amazon“ už 11 mlrd. eurų perka „Globalstar“: į kosminį internetą meta iššūkį „SpaceX“

    „Amazon“ pranešė planuojanti įsigyti palydovinio ryšio operatorę „Globalstar“ sandoriu, kurio vertė siekia apie 11 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių bendrovės pirkinių istorijoje ir aiškus signalas, kad ji rimtai nusiteikusi plėsti interneto iš kosmoso veiklą.

    Sandorį tikimasi užbaigti 2027 metais, jei tam pritars reguliuotojai. „Amazon“ siekia sustiprinti savo žemosios Žemės orbitos palydovų programą, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Project Kuiper“, o dabar vystoma kaip „Amazon Leo“ paslauga.

    Planuojama, kad komercinės plačiajuosčio interneto paslaugos startuos 2026 metų viduryje. Įsigijimas turėtų pagerinti „Amazon“ pozicijas prieš dominuojantį rinkos žaidėją „SpaceX“, kuriai priklauso „Starlink“ ir kuri jau turi didžiulį palydovų skaičių bei milijonus naudotojų.

    Didžiausia vertė slypi spektre

    „Globalstar“ valdo palydovus ir ryšio spektrą, kuris laikomas vienu vertingiausių šio sandorio aktyvų. Spektras yra ribotas išteklius, o teisės juo naudotis suteikiamos licencijomis, todėl tai suteikia strateginį pranašumą planuojant plėtrą ir naujas paslaugas.

    Ypač svarbus vadinamasis tiesioginis ryšys su įrenginiais, kai įprasti telefonai ar kiti įrenginiai gali jungtis prie palydovų be mobiliojo ryšio bokštų. Tokie sprendimai vis labiau laikomi ateities ryšio standartu vietovėse, kur antžeminė infrastruktūra brangi, lėta ar pažeidžiama.

    „Amazon“ teigia, kad „Globalstar“ licencijos leis greičiau diegti ryšį dideliu mastu ten, kur antžeminis ryšys vėluoja, yra per brangus arba lengvai sutrikdomas. Tai reikšminga ne tik vartotojams, bet ir kritinėms paslaugoms bei viešajam sektoriui.

    „Apple“ ryšys ir nauja konkurencijos banga

    „Globalstar“ yra „Apple“ partnerė, užtikrinanti tam tikras palydovinio ryšio funkcijas „iPhone“ įrenginiuose, įskaitant avarinį susirašinėjimą ir įrenginių paiešką. Skelbiama, kad po sandorio abi bendrovės planuoja tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti naujų galimybių ateities paslaugoms.

    „Globalstar“ šiuo metu turi kelias dešimtis palydovų, o plėtra numato papildomus paleidimus artimiausiais metais. Tuo pat metu „Amazon“ jau yra pradėjusi didesnio masto palydovų leidimus į orbitą ir turi reguliuotojų patvirtinimus tolesnei tūkstančių palydovų programai.

    Rinka darosi vis labiau perpildyta, nes be „Starlink“ aktyviai juda ir kiti žaidėjai, vystantys tiesioginio ryšio su telefonais technologijas. Vis dėlto „Amazon“ pranašumu gali tapti jos mastas, kapitalas ir gebėjimas integruoti ryšio paslaugas į jau veikiančias ekosistemas.

    Nauda „Amazon“ verslui gali būti platesnė

    Analitikai pabrėžia, kad palydovinis ryšys „Amazon“ gali būti svarbus ne vien kaip atskiras produktas vartotojams. Jis potencialiai gali padėti logistikai, sandėlių automatizacijai, ryšiui atokiose vietovėse, taip pat tapti atsarginiu kanalu, kai sutrinka antžeminiai tinklai.

    Didelę reikšmę gali turėti ir „Amazon Web Services“ ekosistema, nes įmonėms patrauklu turėti ryšio sprendimą, kurį būtų galima sklandžiai susieti su debesijos paslaugomis. Tai gali padėti „Amazon“ konkuruoti dėl verslo ir viešojo sektoriaus klientų, kuriems ryšio patikimumas yra kritinis.

    Vis dėlto investuotojams tai išlieka brangus statymas: palydovų programos reikalauja didžiulių kapitalo išlaidų, o atsipirkimas paprastai ateina vėliau. „Amazon“ strategija remiasi prielaida, kad pasaulinė ryšio paklausa augs, o palydovinis internetas taps ne niša, o viena iš pagrindinių infrastruktūros grandžių.

  • „Amazon“ paduota į teismą: tvirtina, kad „Fire TV Stick“ specialiai lėtinami, kad pirktumėte naują

    „Amazon“ paduota į teismą: tvirtina, kad „Fire TV Stick“ specialiai lėtinami, kad pirktumėte naują

    JAV Kalifornijoje pateiktas siūlomas kolektyvinis ieškinys prieš „Amazon“ dėl senesnių „Fire TV Stick“ transliavimo įrenginių. Ieškinyje teigiama, kad įmonė esą sąmoningai sudarė sąlygas, dėl kurių senesni modeliai ilgainiui tampa tokie lėti, kad vartotojams nelieka kito kelio, kaip tik atsinaujinti.

    Bylos esmė siejama su pirmaisiais „Fire TV Stick“ kartų įrenginiais, kurių programinės įrangos atnaujinimų palaikymas vėliau buvo nutrauktas. Pareiškėjas nurodo, kad po kelių metų naudojimo įrenginiai ėmė strigti, lėtai krauti meniu ir programas, o galiausiai tapo praktiškai nebenaudojami.

    Ką tiksliai kaltina „Amazon“?

    Ieškinyje akcentuojama ne vien natūrali technologijų senatis, o vadinamasis planuotas senėjimas, kai gaminys ar jo programinė įranga esą valdoma taip, kad vartotojas būtų paskatintas pirkti naujesnį modelį. Teigiama, kad „Amazon“ nepakankamai aiškiai informavo, kiek laiko konkrečios kartos „Fire TV Stick“ gaus svarbius atnaujinimus ir saugumo pataisas.

    Nutraukus palaikymą, daliai įrenginių problema, kaip teigiama ieškinyje, tapo ne tik lėtesnis veikimas, bet ir prastėjantis suderinamumas su programėlėmis. Tokiose situacijose vartotojai dažnai susiduria su tuo, kad platformoje diegiamos naujos programėlių versijos reikalauja naujesnių sistemos komponentų, o senesni įrenginiai jų negauna.

    „Kai programinės įrangos palaikymas nutraukiamas, vartotojams faktiškai paliekamas pasirinkimas: susitaikyti su neveikiančiu įrenginiu arba pirkti naują“, – teigiama ieškinio argumentuose.

    Kodėl atnaujinimų politika tampa kritine?

    Transliavimo įrenginiai, tokie kaip „Fire TV Stick“, priklauso nuo nuolat atnaujinamos programinės įrangos: keičiasi vaizdo transliavimo standartai, programėlių saugumo reikalavimai, turinio paslaugų techniniai sprendimai. Be atnaujinimų net ir techniškai veikiantis įrenginys gali pradėti strigti arba prarasti dalį funkcijų.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kiek ilgai gamintojai privalo teikti atnaujinimus ir kaip aiškiai tai turi būti komunikuojama pirkėjui. Europos Sąjungoje įsitvirtina teisės aktai, susiję su vartotojų informavimu, patvarumu, taisomumu ir skaitmeninių produktų gyvavimo ciklu, o panašios diskusijos intensyvėja ir JAV.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Kol kas neaišku, kokia kryptimi pasisuks teisminis procesas ir ar ieškinys bus patvirtintas kaip kolektyvinis. Tokiais atvejais teismai vertina, ar vartotojų grupę sieja pakankamai panašios aplinkybės ir ar gamintojo komunikacija bei praktika galėjo suklaidinti pirkėjus.

    Tuo pat metu „Amazon“ viešai pateikia atnaujinimų ir palaikymo terminų informaciją atskirame pagalbos puslapyje. Vartotojams tai signalas prieš perkant pasitikrinti ne tik įrenginio kainą ar technines savybes, bet ir numatomą programinės įrangos palaikymo trukmę, nes būtent ji dažnai lemia realų produkto naudojimo laiką.