CP v2

Tag: Amazon

  • Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Po įtemptos nakties, kai finansines ataskaitas paskelbė dalis didžiųjų technologijų bendrovių, televizijos laidų vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris išskyrė dvi akcijas, kurias, jo teigimu, verta svarstyti kaip pirkinius. Rinka į rezultatus reagavo nevienodai, o nuotaikas papildomai kaitino diskusijos apie dirbtinio intelekto investicijų grąžą.

    Remiantis jo aptarta rinkos dinamika, „Alphabet“ po rezultatų išsiskyrė teigiama reakcija, o „Meta Platforms“ sulaukė daugiausia kritikos iš investuotojų ir patyrė ryškiausią smukimą. J. Crameris teigė, kad jo aiškiausia pirkimo rekomendacija tarp didžiųjų technologijų bendrovių šį kartą tenka „Amazon“.

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad būtent šis ketvirtis taps lūžio tašku, kai įmonių išlaidos DI infrastruktūrai pradės labiau atsispindėti pajamose ir pelningume. Tačiau įmonių komentarai apie savo lustus ir spartinimo sprendimus, pasak investuotojų, kelia klausimų, ar DI grandinėje neįvyks persiskirstymas.

    Vienu didesnių pralaimėtojų po šių rezultatų bangos buvo laikoma „Nvidia“, kurios akcijos krito, nors pastarosiomis savaitėmis buvo pradėjusios atsigauti. J. Crameris akcentavo, kad dalį kritimo gali lemti ne fundamentiniai veiksniai, o rinkos baimė dėl to, kaip greitai didžiosios bendrovės gali keisti tiekėjus ar daugiau remtis vidiniais sprendimais.

    Jis pabrėžė, kad net ir kalbėdamos apie nuosavus procesorius, tokios bendrovės kaip „Alphabet“ ar „Amazon“ vis dar išlieka reikšmingos „Nvidia“ klientės. Jo vertinimu, aiškesnį vaizdą, kiek realiai didieji žaidėjai išleido „Nvidia“ produkcijai, turėtų parodyti būsimi pačios bendrovės rezultatai.

    J. Cramerio teigimu, investuotojams, kurie jau turi „Nvidia“ poziciją, skubėti parduoti nereikėtų, o neturintys šios akcijos galėtų svarstyti įėjimą, ypač jei kaina dar šiek tiek sumažėtų. Tuo pat metu jis išlaikė aiškią žinutę dėl „Amazon“ kaip pagrindinio pasirinkimo tarp vadinamųjų hiperskalerų po šios rezultatų nakties.

    Analitikai pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžia, kad didžiausia rizika DI temoje slypi ne pačiose technologijose, o lūkesčių tempuose: rinkai svarbu ne tik augančios pajamos, bet ir tai, kaip greitai investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus virsta pelningumu. Dėl to trumpalaikiai akcijų kainų svyravimai po ataskaitų dažnai būna didesni nei įprastai.

  • Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad „Amazon“ akcijoms dar yra daug erdvės kilti, o pastarojo ketvirčio rezultatai, jo vertinimu, buvo vieni įspūdingiausių, kokius jis yra matęs. Anot jo, rinka dar iki galo neįkainavo, kaip sparčiai stiprėja bendrovės pelno variklis.

    J. Crameris viešai svarstė, kad „Amazon“ akcijų kaina gali kilti dar apie 15 proc., o judėjimas aukštyn esą neturėtų tuo pasibaigti. Jis taip pat akcentavo, kad po rekordinėmis kainomis pasibaigusio laikotarpio pasitaikęs trumpalaikis kritimas gali būti proga investuotojams.

    „Amazon“ paskelbė geresnius nei tikėtasi finansinius rodiklius, o didžiausias dėmesys teko debesijos padaliniui „Amazon Web Services“. Būtent AWS augimo pagreitėjimas tapo centrine istorija, nes paklausą vis labiau kelia dirbtinis intelektas ir su juo susijusi skaičiavimo infrastruktūra.

    Pasak J. Cramerio, AWS reikšmė „Amazon“ finansams didėja dėl didesnio masto ir pelningumo, o bendrovė vis aktyviau investuoja į specializuotus lustus, skirtus DI užduotims. Tokie sprendimai leidžia mažinti priklausomybę nuo bendros paskirties grafinių procesorių ir optimizuoti kaštus dideliems skaičiavimo krūviams.

    „Jie dabar uždirba milžiniškus pinigus iš Amazon Web Services, tai tikros fortūnos“, – sakė Jimas Crameris.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy per rezultatų pristatymą pabrėžė, kad naujesnės kartos „Trainium“ lustai jau turi didelę paklausą, o kainos ir našumo santykis, bendrovės teigimu, gerėja. Tai svarbu platesniame kontekste, nes didžiosios technologijų įmonės toliau didina išlaidas DI infrastruktūrai, siekdamos neprarasti tempo konkurencinėje kovoje.

    Rinkoje ši tema vertinama kaip viena pagrindinių artimiausių metų tendencijų: debesijos paslaugų teikėjai stengiasi ne tik parduoti skaičiavimo galią, bet ir pasiūlyti efektyvesnius komponentus, kurie mažintų klientų sąnaudas. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien pajamų augimą, bet ir tai, kaip greitai įmonė geba paversti DI paklausą tvariu pelningumu.

  • Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Rinka netikėtai atskyrė „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“: kuo skiriasi jų DI pelno istorijos

    Po naujausios didžiųjų technologijų bendrovių rezultatų bangos tapo aišku: rinka jų pajamų ataskaitas vertina nevienodai, nors antraštiniai skaičiai daugeliu atvejų atrodo stiprūs. Investuotojų dėmesys krypsta ne tik į augimą, bet ir į tai, kaip greitai DI investicijos virsta realiomis pajamomis bei pelnu.

    Keturi vadinamieji hiperskalės žaidėjai – „Alphabet“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“ – toliau didina kapitalo išlaidas, ypač duomenų centrams, lustams, atminčiai ir kitai infrastruktūrai. Net kylant komponentų kainoms, bendrovės nerodo noro trauktis, nes DI paklausa išlieka pakankamai stipri, kad pateisintų didesnį investicijų tempą.

    „Niekas nesitraukia dėl didesnių atminties kainų – jie tiesiog sutinka mokėti daugiau“, – sakė investuotojų klubo apžvalgoje aptartą rinkos nuotaiką komentavęs Zevas Fima.

    Vis dėlto rinkos reakciją vis labiau lemia skirtis tarp tų, kurios jau šiandien gali aiškiai monetizuoti DI, ir tų, kurios dar tik bando įrodyti investicijų grąžą. Investuotojai palankiau vertina situacijas, kai didesnės DI sąnaudos eina išvien su spartėjančiu pajamų ir pelno augimu, o ne vien su pažadais apie ateities proveržį.

    Šis niuansas ypač svarbus todėl, kad kapitalo išlaidų šuolis didina lūkesčius dėl atsiperkamumo terminų. Rinka nori matyti ne tik didesnį debesijos, reklamos ar prenumeratų augimą, bet ir tai, kaip DI gerina efektyvumą pačiose organizacijose, mažina veiklos sąnaudas ir kelia maržas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu daugiausia klausimų kels būtent grąžos mechanika: kurios bendrovės DI paverčia tiesioginiu produktu ir paslauga, o kurios pirmiausia finansuoja infrastruktūrą, tikėdamosi, kad nauda materializuosis vėliau. Ši dinamika gali lemti, kurios akcijos taps kitos rinkos augimo bangos lyderėmis, o kurioms teks įrodinėti, kad išlaidos nėra vien lenktynės dėl pajėgumų.

  • Mini skaityklė „Xteink X4“ šluoja pardavimus: „Amazon“ top 10 aplenkė net kelis „Kindle“

    Mini skaityklė „Xteink X4“ šluoja pardavimus: „Amazon“ top 10 aplenkė net kelis „Kindle“

    Elektroninių skaityklių rinkoje ilgus metus dominavo „Amazon“ „Kindle“ linija, tačiau pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrė netikėtas varžovas. Itin kompaktiška skaityklė „Xteink X4“ įsiveržė į „Amazon“ bestselerių sąrašą ir aplenkė dalį „Kindle“ modelių.

    Viešai matomuose „Amazon“ elektroninių skaityklių pardavimų reitinguose „Xteink X4“ buvo pakilusi iki maždaug septintos vietos. Toks rezultatas neįprastas, nes topuose paprastai dominuoja pačios „Amazon“ siūlomi įrenginiai ir keli gerai žinomi konkurentai.

    Vienas svarbiausių sėkmės veiksnių yra kaina: įrenginys kainuoja apie 65 eurus, todėl tampa patraukliu pasirinkimu ieškantiems antros skaityklės ar pigesnės alternatyvos. Prie populiarumo prisidėjo ir socialiniuose tinkluose išplitę trumpi vaizdo įrašai, kuriuose pabrėžiamas mažas dydis ir naudojimas kelyje.

    Gamintojas akcentuoja ir magnetinį tvirtinimą: skaityklė gali prisitvirtinti prie telefonų, naudojančių „Qi2“ tipo magnetinį suderinamumą, taip pat prie naujesnių „iPhone“ magnetinės sistemos. Praktikoje tai leidžia nešiotis įrenginį kartu su telefonu ir greitai pradėti skaityti trumpomis pertraukomis.

    Vis dėlto populiarumą lydi ir kompromisai. Vartotojai dažnai mini, kad standartinė programinė įranga gali būti ribota, todėl dalis pirkėjų ieško alternatyvių sprendimų ir atnaujinimų, kurie pagerina patirtį.

    „Tikėjausi, kad tai bus tik įdomi smulkmena, bet nustebau, kiek daug ja iš tiesų skaitau“, – sakė įrenginį išbandęs vartotojas, apibūdinęs „Xteink X4“ kaip patogią kelionėms ir kasdieniam nešiojimui.

    „Xteink X4“ iškilimas sutampa su jautriu laikotarpiu „Kindle“ ekosistemai: „Amazon“ sprendimai atsisakyti dalies senesnių funkcijų ir įrenginių palaikymo periodiškai sukelia nepasitenkinimą tarp ištikimų skaitytojų. Tokiose situacijose pirkėjai dažniau dairosi alternatyvų, o aukšta pozicija „Amazon“ reitinguose tik dar labiau padidina naujojo įrenginio matomumą.

    Rinkos tendencijos rodo, kad be tradicinių didelių skaityklių vis dažniau populiarėja nišiniai sprendimai: itin maži, pigesni ir pritaikyti trumpam skaitymui. Jei „Xteink X4“ sėkmė išsilaikys, tai gali paskatinti ir kitus gamintojus aktyviau siūlyti kompaktiškus modelius bei didinti konkurenciją „Kindle“ segmentui.

  • DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    Volstrito analitikai prognozuoja, kad pasaulinės didžiųjų technologijų bendrovių investicijos į DI infrastruktūrą 2027 metais gali perkopti 1 trilijoną eurų. Tokios prognozės pasirodė po naujausių ketvirčio rezultatų pristatymų, kuriuose vadinamieji hiperskalės debesijos tiekėjai atskleidė dar ambicingesnius plėtros planus.

    Remiantis rinkos vertinimais, 2026 metais bendros kapitalo išlaidos šiame sektoriuje gali siekti apie 800–900 mlrd. eurų. Analitikai pabrėžia, kad investicijas didina ne tik auganti DI paslaugų paklausa, bet ir ribota duomenų centrų įrangos pasiūla bei brangstantys komponentai.

    Milžiniški biudžetai ir spaudimas atsipirkimui

    Tarp daugiausiai investuojančių įvardijamos „Google“ patronuojanti „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“. Bankų analitikų skaičiavimai rodo, kad jų planuojamos metinės kapitalo išlaidos jau skaičiuojamos šimtais milijardų eurų, o kai kuriais atvejais augimo tempai per metus siekia dviženklius skaičius.

    Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus atsakymo, kada tokios investicijos atsipirks. Rinkoje didėja jautrumas tam, ar DI infrastruktūra realiai virsta pajamomis, ypač debesijos paslaugose, kur klientai sudaro ilgalaikes sutartis, o bendrovės fiksuoja užsakymų portfelius.

    Debesija rodo monetizacijos ženklus

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad dalis bendrovių jau demonstruoja DI investicijų poveikį finansams: spartėja debesijos pajamos, didėja sutartinių įsipareigojimų portfeliai, o tai leidžia pagrįsti tolesnį duomenų centrų plėtimą. Kita vertus, rinkos dalyviai vertina ne vien augimą, bet ir tai, ar pavyksta išlaikyti pelningumą didėjant amortizacijai bei energijos sąnaudoms.

    Didžiausiu iššūkiu išlieka tai, kad DI infrastruktūrai reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir plataus spektro kitų komponentų: atminties, tinklų įrangos, serverių procesorių, spartaus duomenų perdavimo sprendimų. Dėl to investicijų apimtis auga greičiau nei vieno produkto ar vienos tiekimo grandinės pajėgumai.

    Kas iš to uždirba pirmieji?

    Nuosekliai didėjant kapitalo išlaidoms, aiškūs laimėtojai trumpuoju laikotarpiu yra lustų, atminties ir duomenų centrų įrangos gamintojai. Analitikai pabrėžia, kad DI plėtra skatina paklausą ne tik GPU, bet ir specializuotiems spartintuvams bei naujos kartos procesoriams, kurie reikalingi vadinamųjų DI agentų ir kitų sudėtingų taikymų veikimui.

    Tuo pat metu rizika išlieka dvejopa: jei DI paslaugų kainodara nesugebės kompensuoti milžiniškų investicijų, daliai bendrovių gali tekti koreguoti planus, o investuotojai gali reikalauti griežtesnės kapitalo drausmės. Vis dėlto šiandien rinka labiau linkusi tikėti, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju ilgalaikiu ciklu, panašiu į ankstesnes debesijos ar mobiliųjų technologijų bangas.

    Dar vienas veiksnys, darantis įtaką išlaidoms, yra komponentų kainų dinamika: ypač svarbi atminties rinka, kur kainų šuoliai gali reikšmingai padidinti vieno duomenų centro įrengimo savikainą. Dėl to bendrovės vis dažniau akcentuoja, kad investicijų augimą lemia ne vien apimtys, bet ir brangstantys techniniai sprendimai.

  • Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Balandį technologijų sektorius JAV biržose fiksavo ryškų šuolį: Nasdaq Composite indeksas pakilo 15,29 proc. Tai didžiausias mėnesio prieaugis nuo 2020 metų balandžio, kai rinkas supurtė Covid-19 pandemijos pradžia.

    Investuotojų nuotaikas labiausiai pakurstė didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai. „Alphabet“, „Amazon“ ir „Microsoft“ pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o ypač daug dėmesio sulaukė debesijos paslaugų augimas.

    „Alphabet“ akcijos po rezultatų šoktelėjo apie 10 proc., o per mėnesį pabrango 34 proc. Tai bendrovei geriausias mėnuo nuo 2004 metų spalio, kai įmonė buvo ką tik įžengusi į biržą.

    „Meta“ akcijos vieną prekybos dieną krito apie 9 proc., kai bendrovė paskelbė didinanti kapitalo išlaidas. Vis dėlto bendrai per mėnesį „Meta“ išliko pliuso zonoje ir užfiksavo beveik 7 proc. prieaugį.

    Ypač stipriai balandį pasirodė puslaidininkių ir lustų gamintojų akcijos, nes rinkoje toliau akcentuojamas augantis duomenų centrų poreikis. „Micron“ ir „Advanced Micro Devices“ per mėnesį atitinkamai pakilo 53 proc. ir 74 proc., o „Nvidia“ prieaugis siekė apie 14 proc.

    Įspūdingiausia mėnesio istorija tapo „Intel“: jos akcijos balandį maždaug padvigubėjo, o tai laikoma geriausiu mėnesiu per visą bendrovės 55 metų istoriją. Tokie judėjimai parodė, kad rinkoje trumpuoju laikotarpiu vėl dominuoja rizikos apetitas.

    Balandžio ralis tapo lūžio tašku po silpnesnės 2026 metų pradžios, kai dalį technologijų bendrovių slėgė abejonės dėl pelningumo ir konkurencijos, kurią spartina dirbtinis intelektas. Nuo metų pradžios Nasdaq Composite yra pakilęs apie 7 proc., o didžioji šio augimo dalis susikaupė būtent balandį.

  • „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    Didžiausios pasaulio technologijų bendrovės – „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“ – paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus. Investuotojai vis atidžiau seka, kiek kainuoja DI ir debesijos plėtra, nes šios sritys tapo pagrindiniu augimo varikliu.

    Rinkose juntama įtampa dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir energijos kainų šuolių, todėl įmonių finansiniai pranešimai tampa svarbiu barometru. Technologijų sektorius demonstruoja, kad skaitmeninių paslaugų paklausa išlieka aukšta, tačiau sąnaudos sparčiai didėja.

    Tarp paskelbusiųjų išsiskyrė „Google“ valdanti „Alphabet“: įmonės pelnas per metus šoktelėjo 81 proc., o stiprūs debesijos rezultatai po pranešimo kilstelėjo akcijų kainą papildomoje prekyboje. Rinkos vertė vėl priartėjo prie rekordinių aukštumų.

    „Alphabet“ augimą tempė reklama ir debesija

    „Alphabet“ pranešė per sausio–kovo laikotarpį uždirbusi 57,6 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus suma siekė gerokai mažiau. Pajamos augo iki 101,1 mlrd. eurų ir taip pat viršijo analitikų lūkesčius.

    Tradicinis variklis išliko skaitmeninė reklama: pajamos iš jos per metus padidėjo 16 proc., o tai buvo jau ketvirtas ketvirtis iš eilės, kai augimas viršijo 10 proc. Tokia dinamika rodo, kad paieškos reklama ir toliau atspari rinkos svyravams.

    Didžiausią pagreitį demonstravo „Google Cloud“ padalinys, kurio pajamos šoktelėjo 63 proc. iki 18,4 mlrd. eurų. Debesijos paklausą didino DI sprendimų diegimas versle ir viešajame sektoriuje, o tai padeda „Alphabet“ pateisinti agresyvias investicijas į infrastruktūrą.

    Po rezultatų paskelbimo „Alphabet“ akcijos papildomoje prekyboje brango daugiau nei 7 proc. Investuotojai teigiamai įvertino signalą, kad DI išlaidos kol kas verčiasi į spartesnį debesijos augimą, nors ilgalaikis investicijų atsiperkamumas lieka atvira tema.

    „Meta“ ir „Microsoft“: rezultatai geri, bet investicijos kelia klausimų

    „Meta“ taip pat pranoko prognozes: grynasis pelnas augo iki 24,6 mlrd. eurų, o pajamos – iki 51,8 mlrd. eurų. Vis dėlto dalį rinkos nuvylė didėjanti planuojamų investicijų kartelė, nes bendrovė plečia DI infrastruktūrą ir samdo talentus.

    „Mes turėjome svarbų ketvirtį – mūsų programėlėse matome stiprų pagreitį ir pristatėme pirmąjį modelį iš „Meta Superintelligence Labs“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Bendrovė taip pat signalizavo apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama perskirstyti kaštus DI plėtrai. Toks derinys – augančios pajamos ir didėjančios kapitalo išlaidos – tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl investuotojai išlieka jautrūs bet kokiems išlaidų plano pokyčiams.

    „Microsoft“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 23 proc. iki 29,2 mlrd. eurų, o pajamos kilo iki 76,3 mlrd. eurų. Įmonė pabrėžė, jog paklausą palaiko debesijos ir DI paslaugos, tačiau kartu rinką neramina ženkliai didinamos kapitalo išlaidos duomenų centrams.

    „Amazon“: debesija vėl greitėja

    „Amazon“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 27,9 mlrd. eurų grynojo pelno, o pardavimai išaugo iki 167 mlrd. eurų. Didžiausią teigiamą įspūdį paliko tai, kad „Amazon Web Services“ pajamų augimas pagreitėjo – tai buvo sparčiausias tempas per keliolika ketvirčių.

    „Amazon“ investicijos į DI, robotiką, puslaidininkius ir palydovines technologijas investuotojams yra dvilypis signalas: jos žada ilgalaikį pranašumą, bet trumpuoju laikotarpiu reiškia spaudimą pelningumui. Įmonės vadovas Andy Jassy akcentuoja, kad šios išlaidos orientuotos į ilgalaikę grąžą.

    Bendras keturių bendrovių paveikslas rodo vieną aiškią tendenciją: DI ir debesija tampa svarbiausiu konkurenciniu lauku, tačiau pergalės kaina auga. Artimiausiais ketvirčiais rinkos dėmesys kryps ne tik į pajamas, bet ir į tai, ar investicijų mastas nepradės riboti pelno augimo.

  • „Meta“, „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Amazon“ pranoko prognozes, bet DI sąskaita gąsdina investuotojus

    „Meta“, „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie visais atvejais viršijo analitikų lūkesčius. Augimą labiausiai rėmė debesijos paslaugos ir su DI susiję produktai, tačiau dalį investuotojų neramina, kiek kainuos tolesnė plėtra.

    Bendra tendencija aiški: technologijų milžinai sparčiai didina skaičiavimo pajėgumus, nes DI paslaugų paklausa auga greičiau nei dabartinės infrastruktūros galimybės. Dėl to išaugo kapitalo išlaidos, o rinkos reakcija į kai kurių bendrovių akcijas po prekybos sesijos buvo nevienareikšmė.

    „Meta“: augimas įspūdingas, išlaidos dar labiau

    „Meta“ pranešė apie 56,31 mlrd. JAV dolerių pajamas, tai yra apie 52 mlrd. eurų, ir 33 proc. metinį augimą. Grynasis pelnas augo 61 proc., tačiau akcijos po sesijos smuko daugiau nei 5 proc., nes investuotojai sureagavo į didinamus planuojamus investicijų mastus.

    Bendrovė nurodė, kad didesnes sąnaudas lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų išlaidos. Taip pat paminėtas silpnesnis nei tikėtasi aktyvių naudotojų augimas, kurį įmonė siejo su ryšio trikdžiais Irane ir prieigos prie „WhatsApp“ ribojimais Rusijoje.

    Debesija traukia į viršų

    „Amazon“ rezultatams didžiausią įtaką turėjo „Amazon Web Services“: šio padalinio pajamos augo 28 proc. ir tai buvo sparčiausias tempas per daugiau nei trejus metus. Vis dėlto, nepaisant geresnių nei prognozuota rodiklių, „Amazon“ akcijos po sesijos smuktelėjo daugiau nei 1 proc.

    Rinkos dalyviai atkreipė dėmesį ir į planuojamas itin dideles investicijas: „Amazon“ yra nurodžiusi, kad 2026 metais investicijos gali siekti apie 200 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 185 mlrd. eurų. Tarp investuotojų vertinamų signalų minima ir „OpenAI“ kryptis naudoti iki 2 GW skaičiavimo galios, paremtos „Amazon“ „Trainium“ lustais, kurie konkuruoja su „Nvidia“ sprendimais.

    „Alphabet“ ir „Microsoft“ taip pat fiksavo ryškius debesijos augimus: „Google Cloud“ pajamos šoktelėjo 63 proc., o „Microsoft Azure“ – 40 proc. Abi bendrovės skelbė didesnius nei tikėtasi pajamas ir grynąjį pelną, tačiau rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po sesijos kilo beveik 7 proc., o „Microsoft“ – krito daugiau nei 2 proc.

    Didysis klausimas: ar DI investicijos atsipirks?

    Keturių bendrovių kapitalo išlaidos vien per pirmąjį ketvirtį viršijo 130 mlrd. JAV dolerių, tai yra daugiau nei 120 mlrd. eurų. Metiniu mastu jos gali siekti 500–600 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 460–550 mlrd. eurų, todėl rinkoje stiprėja diskusija, kaip greitai šios investicijos virs apčiuopiamu pelno augimu.

    Dabartinė dinamika rodo, kad debesis ir DI išlieka pagrindiniai augimo varikliai, tačiau kartu tampa ir didžiausiu rizikos veiksniu trumpuoju laikotarpiu. Investuotojai vis dažniau vertina ne tik rezultatus, bet ir tai, ar bendrovės gebės disciplinuotai valdyti išlaidų šuolį, kai konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų tik aštrėja.

  • „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ plečia savo DI modelių prieinamumą „Amazon Web Services“ (AWS) infrastruktūroje, o tai rinkoje vertinama kaip ryškus signalas, kad bendrovės santykiai su „Microsoft“ tampa vis mažiau išskirtiniai. Nors „OpenAI“ vadovė Denise Dresser teigia, kad šie sprendimai nesusiję, analitikai mato aiškią kryptį į platesnę partnerių ekosistemą.

    Pastaraisiais mėnesiais „OpenAI“ ir „Microsoft“ ryšys keitėsi keliais etapais: nuo ilgą laiką dominavusio „Azure“ kaip pagrindinės platformos iki lankstesnės schemos, kai modeliai ir API produktai gali būti teikiami per daugiau nei vieną debesijos tiekėją. Tai reiškia mažiau apribojimų klientams, kurie jau yra investavę į AWS, ir daugiau derybinės galios pačiai „OpenAI“.

    Kas pasikeitė „Microsoft“ sandoryje

    Pagal viešai aptartus pokyčius, „Microsoft“ nebeturi išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o pajamų pasidalijimo sąlygos taip pat peržiūrimos. Kartu „Microsoft“ nebėra vienintelis kanalas trečiųjų šalių API produktams, kurie naudoja „OpenAI“ technologiją, todėl įmonių klientai gali rinktis jiems patogiausią infrastruktūrą.

    „Šie du dalykai niekaip nesusiję“, – sakė Denise Dresser.

    Vis dėlto rinkos dalyviai tokį paaiškinimą vertina atsargiai, nes pokyčiai įvyko vienas po kito: pirmiausia atnaujintas bendradarbiavimo modelis su „Microsoft“, o netrukus paskelbta apie reikšmingą plėtrą AWS aplinkoje. Praktinis rezultatas paprastas: „OpenAI“ produktai tampa lengviau pasiekiami milžiniškai AWS klientų bazei.

    Kodėl AWS „OpenAI“ tampa patrauklesnė

    Debesijos rinkoje „Amazon“ ir „Microsoft“ konkuruoja dėl didžiausių įmonių projektų, ypač tų, kurie reikalauja didžiulių skaičiavimo pajėgumų DI mokymui ir diegimui. „OpenAI“ sprendimas atverti modelius AWS reiškia, kad įmonės, turinčios ilgalaikes AWS sutartis, gali sparčiau diegti pažangius generatyvinius sprendimus be migracijos į „Azure“.

    DI paklausa taip pat išryškino kitą realybę: pasaulinė skaičiavimo infrastruktūra yra ribota, o didžiausios laboratorijos siekia užsitikrinti kuo daugiau pajėgumų ir alternatyvų. Dėl to bendradarbiavimas su keliais debesijos tiekėjais tampa ne išimtimi, o nauja norma, ypač kai įmonių klientai nori pasirinkimo, stabilumo ir kainodaros lankstumo.

    „Microsoft“ taip pat diversifikuoja modelius

    Ši dinamika veikia abiem kryptimis. „Microsoft“ pastaruoju metu vis aktyviau integruoja ne tik „OpenAI“ technologiją, bet ir kitų kūrėjų modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir galėtų pasiūlyti daugiau scenarijų verslo klientams.

    Galiausiai tai virsta platesne tendencija: didieji debesijos tiekėjai nori turėti prieigą prie skirtingų pažangių modelių, o modelių kūrėjams reikia kelių infrastruktūros partnerių, kad augimas nesustotų dėl pajėgumų ar komercinių apribojimų. Todėl, net jei „OpenAI“ ir „Microsoft“ santykiai tampa laisvesni, abi pusės išlieka viena kitai svarbios.

  • „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų kompiuterijos padalinys „Amazon Web Services“ (AWS) 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksavo 28 proc. pajamų augimą ir viršijo analitikų prognozes. Bendrovė pranešė, kad AWS pajamos pasiekė apie 33,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 25,8 mlrd. eurų.

    Šis rezultatas išryškina, kad debesų infrastruktūros paklausa išlieka aukšta, o ypač sparčiai auga DI skaičiavimo resursų poreikis. AWS toliau išlieka vienu svarbiausių „Amazon“ pelno variklių, nes didelė dalis grupės veiklos maržos generuojama būtent šiame segmente.

    AWS veiklos pelnas per ketvirtį augo apie 23 proc. ir sudarė maždaug 12,4 mlrd. eurų. Tai daugiau, nei tikėjosi rinka, ir dar kartą patvirtina, kad didelio masto debesų platformos geba didinti apimtis išlaikydamos stiprų pelningumą.

    Vis dėlto konkurencinė aplinka ryškiai keičiasi. „Microsoft“ trečiadienį skelbė, kad „Azure“ ir kitų debesų paslaugų pajamos augo 40 proc., o „Alphabet“ teigė, jog „Google Cloud“ pajamos kilo maždaug 63 proc., todėl kova dėl įmonių klientų ir DI projektų tampa vis intensyvesnė.

    DI investicijos ir partnerystės

    Ketvirčio metu „OpenAI“ paskelbė planuojanti išplėsti esamus įsipareigojimus AWS infrastruktūrai: bendra suma per aštuonerius metus turėtų padidėti apie 88,2 mlrd. eurų. Kartu nurodyta, kad „Amazon“ planuoja investuoti apie 44,1 mlrd. eurų į „OpenAI“.

    Dar viena reikšminga kryptis yra „Amazon“ stiprinamas bendradarbiavimas su „Anthropic“. Bendrovė sutiko papildomai investuoti iki maždaug 22,1 mlrd. eurų, papildydama ankstesnes, apie 7,1 mlrd. eurų siekusias investicijas, taip didindama DI infrastruktūros pajėgumus ir strateginę įtaką šiame sektoriuje.

    Šios investicijos atspindi platesnę tendenciją: debesų tiekėjai ne tik nuomoja skaičiavimo resursus, bet ir siekia prisirišti didžiausias DI laboratorijas ilgam laikui. Tokie susitarimai paprastai apima ne vien serverių pajėgumus, bet ir bendrą produktų vystymą, modelių diegimą bei komercinius pasidalijimo mechanizmus.

    „OpenAI“ modeliai ateina į „Bedrock“

    AWS pozicijas DI rinkoje papildomai sustiprino sprendimas „OpenAI“ modelius pateikti per „Amazon Bedrock“ paslaugą, skirtą DI agentams ir programoms kurti. Tai įvyko po to, kai „OpenAI“ pranešė, kad „Microsoft“ nebeteks vienintelio debesų tiekėjo statuso tam tikriems skaičiavimo darbams.

    Toks pokytis signalizuoja, kad didieji DI kūrėjai nori mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio ir diversifikuoti infrastruktūrą. Įmonėms tai gali reikšti platesnį modelių pasirinkimą vienoje platformoje, greitesnį diegimą ir daugiau derybinės galios dėl kainodaros.

    AWS taip pat paskelbė planuojanti siūlyti debesų paslaugas, paremtas mažos delsos „Cerebras“ lustų sprendimais. Tai rodo augantį poreikį specializuotai DI aparatinės įrangos ekosistemai, kurioje greitis, energijos sąnaudos ir pralaidumas tampa kritiniais veiksniais.

    Rinkoje vis aiškiau matyti, kad debesų paslaugų augimą vis labiau stumia DI: nuo modelių mokymo iki agentų ir automatizavimo diegimo įmonių procesuose. Dėl to AWS, „Microsoft“ ir „Google“ varžybos persikelia iš tradicinės infrastruktūros į plataus spektro DI platformų mūšį, kuriame laimi tas, kas pasiūlo daugiau modelių, įrankių ir patikimesnį mastelį.