CP v2

Tag: Amazon

  • „Amazon“ keičia paiešką: DI pirkimų asistentas prisimins pokalbius ir siūlys prekes

    „Amazon“ keičia paiešką: DI pirkimų asistentas prisimins pokalbius ir siūlys prekes

    „Amazon“ pradeda diegti naują paieškos patirtį, kurioje paieškos laukelis tampa DI pirkimų asistentu, galinčiu tęsti ankstesnius pokalbius ir remtis vartotojo pirkimų bei naršymo kontekstu. Bendrovė sujungė iki šiol atskirai veikusias funkcijas, kad pirkėjui nereikėtų visko aiškinti iš naujo kiekviename įrenginyje ar programoje.

    Naujasis sprendimas vadinamas „Alexa for Shopping“ ir jis apjungia „Rufus“ produktų paieškos ir palyginimo galimybes su „Alexa+“ personalizavimo logika. „Amazon“ teigimu, asistentas gali padėti rasti prekes, palyginti kategorijas, siūlyti rekomendacijas, sekti kainas ir netgi supaprastinti pasikartojančius pirkimus.

    Kas keičiasi pirkėjui?

    Didžiausias pokytis – tęstinumas: jei vartotojas su „Alexa“ aptarė poreikį ar situaciją namuose, tas kontekstas gali persikelti į apsipirkimą „Amazon“ programėlėje ar svetainėje. Praktikoje tai reiškia, kad užklausa paieškoje gali būti trumpesnė, o atsakymas – konkretesnis, nes asistentas „atsimena“ ankstesnius klausimus, naršytas prekes ar net turimų įrenginių tipą.

    „Ką pasakote „Alexa“ savo „Echo“ ir kituose „Alexa“ įrenginiuose, gali informuoti jūsų apsipirkimą „Amazon“, o pokalbiai, naršymas ir pirkimai „Amazon“ gali padaryti „Alexa“ naudingesnę visose jūsų patirtyse“, – rašė „Amazon“.

    Ką asistentas žada daryti?

    „Amazon“ nurodo, kad „Alexa for Shopping“ galės atsakyti į klausimus tiesiog paieškos laukelyje arba atskirame pokalbio lange. Be paieškos ir rekomendacijų, akcentuojamos ir labiau praktinės funkcijos: krepšelio valdymas, būtiniausių prekių pakartotinis užsakymas, kainų stebėjimas ir pirkimas pasiekus vartotojo nustatytą tikslinę kainą.

    Bendrovė taip pat mini galimybę padėti apsipirkti kitose interneto parduotuvėse, tačiau tokios funkcijos apimtis ir realus veikimas gali skirtis priklausomai nuo šalies, prekių kategorijų ir techninių apribojimų. Vartotojams tai ypač svarbu, nes DI asistentų gebėjimai dažnai priklauso ne tik nuo modelio, bet ir nuo to, kokius duomenis jam leidžiama naudoti.

    Kada ir kur bus prieinama?

    „Amazon“ skelbia, kad naujoji patirtis per artimiausią savaitę bus pradėta diegti Jungtinių Valstijų klientams. Ji turėtų būti pasiekiama prisijungusiems vartotojams nepriklausomai nuo to, ar jie turi „Prime“ prenumeratą.

    Kartu plečiamas ir apsipirkimas „Echo Show“ įrenginiuose: naudotojai galės naršyti, ieškoti ir pirkti visą „Amazon“ katalogą naudodami balsą, lietimą arba abu būdus. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai e. prekybos platformos DI vis dažniau taiko ne vien paieškai, bet ir visai pirkimo kelionei – nuo idėjos iki užsakymo.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.

  • „Amazon“ įjungė naują greičio režimą: siuntas dešimtyse JAV miestų žada pristatyti per 30 min.

    „Amazon“ įjungė naują greičio režimą: siuntas dešimtyse JAV miestų žada pristatyti per 30 min.

    „Amazon“ plečia itin greito pristatymo paslaugą „Amazon Now“ ir skelbia, kad dešimtyse JAV miestų dalį prekių pirkėjams gali atvežti per 30 minučių ar greičiau. Bendrovė šį žingsnį pristato kaip ambicingiausią bandymą dar labiau priartinti elektroninę prekybą prie momentinio poreikio.

    Paslauga, kuri anksčiau buvo testuota ribotame miestų skaičiuje, dabar plečiama į naujas teritorijas, įskaitant Ostiną, Denverį, Mineapolį ir Finiksą, taip pat į didesnes Sietlo, Filadelfijos, Dalaso ir Atlantos dalis. „Amazon“ teigia, kad iki metų pabaigos ją planuoja pasiūlyti dešimtims milijonų klientų, palyginti su dabartiniais keliais milijonais.

    Kas stumia rinką į minutėmis matuojamą pristatymą

    Pastaraisiais metais e. prekyboje įsitvirtino logika, kad greitis tiesiogiai kelia pardavimus: kuo greičiau prekė pasiekia pirkėją, tuo rečiau jis renkasi fizinę parduotuvę. Dėl to „Amazon“ spaudžia ir greitojo pristatymo platformas, ir tradicinius mažmenininkus, kurie vis agresyviau investuoja į pristatymą tą pačią dieną.

    Konkurencinis fonas taip pat aštrėja: „Walmart“ viešai akcentuoja galintis didžiajai daliai JAV namų ūkių pristatyti prekes per kelias valandas. Tuo pat metu tokie žaidėjai kaip „DoorDash“, „Uber Eats“ ar „Instacart“ kuria įprotį, kad kasdienės prekės gali atvykti beveik taip pat greitai kaip maistas.

    Kaip veikia „Amazon Now“

    Itin greitam pristatymui „Amazon“ remiasi mažesniais, arčiau pirkėjų įrengtais mikroįvykdymo centrais, dažnai vadinamais tamsiosiomis parduotuvėmis. Tokios lokacijos paprastai yra kelis kartus mažesnės nei įprasti „Amazon“ sandėliai ir gali laikyti tūkstančius skirtingų prekių, kad užsakymas būtų sukomplektuotas per trumpą laiką.

    Paskutinę mylią daugeliu atvejų užtikrina „Amazon“ „Flex“ vairuotojai, pristatantys siuntas savo automobiliais. Bendrovė yra užsiminusi, kad skirtingose vietovėse gali būti ieškoma ir kitų transporto sprendimų, o kai kuriuose miestuose į pristatymo tinklą jau buvo integruojami krovininiai elektriniai dviračiai.

    „Norime suteikti klientams pasirinkimą itin greitai gauti tai, ko jiems reikia ar ko jie nori čia ir dabar“, – sakė „Amazon“ pasaulinių operacijų vadovas Uditas Madanas.

    Kiek tai kainuoja pirkėjui

    Pagal paskelbtą modelį „Prime“ nariams taikomas 3,99 JAV dolerio pristatymo mokestis, o už užsakymus iki 15 JAV dolerių papildomai pridedami 1,99 JAV dolerio. Klientams be „Prime“ narystės pristatymas kainuoja 13,99 JAV dolerio, o mažiems užsakymams papildomai taikomi 3,99 JAV dolerio.

    Perskaičiavus apytiksliu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, „Prime“ nariams pristatymas sudaro apie 3,7 euro, o mažiems užsakymams papildomas mokestis siekia apie 1,9 euro. Neturintiems „Prime“ pristatymas siekia apie 13 eurų, o papildomas mokestis mažiems užsakymams būtų apie 3,7 euro.

    Analitikai rinkoje tokias kainodaros schemas dažnai vertina kaip bandymą subalansuoti paslaugos patrauklumą ir brangiausią grandį, kurią sudaro paskutinės mylios logistika. Įmonėms kuo greitesnis pristatymas reiškia daugiau kurjerių, tankesnį sandėlių tinklą ir sudėtingesnį prekių prognozavimą, todėl pelningumas priklauso nuo užsakymų krepšelio dydžio ir klientų lojalumo.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy akcininkams yra pabrėžęs, kad investicijos į greitą pristatymą atsiperka didesniu pirkėjų konversijos rodikliu ir dažnesniu sugrįžimu į platformą. Praktikoje tai reiškia, kad pristatymo greitis tampa nebe privalumu, o vienu iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų, ypač perkant kasdienes prekes.

    „Amazon“ jau anksčiau JAV testavo ir valandos ar kelių valandų pristatymo laikus, o dar ilgiau vysto dronų pristatymo kryptį, kuri turėtų sutrumpinti kelią iki pirkėjo. Vis dėlto būtent mikroįvykdymo centrai ir tankus kurjerių tinklas kol kas išlieka realiausias būdas pasiekti 30 minučių pažadą didesniam miestų skaičiui.

  • „Prime Video“ kopijuoja „Netflix“ ir „Disney+“: telefone paleidžia „Klipus“ ir keičia įpročius

    „Prime Video“ kopijuoja „Netflix“ ir „Disney+“: telefone paleidžia „Klipus“ ir keičia įpročius

    „Amazon“ savo srautinio transliavimo platformoje „Prime Video“ pradeda diegti naują turinio formatą, aiškiai orientuotą į išmaniuosius telefonus. Programėlėje atsiranda vertikalūs trumpi vaizdo įrašai, kurie turi padėti greičiau atrasti turinį ir paskatinti žiūrėti pilnos trukmės filmus bei serialus.

    Naujovė vadinama „Klipai“ ir primena tai, ką jau anksčiau į savo programėles įdiegė „Disney+“ ir „Netflix“. Principas paprastas: vartotojui rodoma trumpų vertikalių ištraukų juosta, o pasirinkus įrašą paleidžiamas viso ekrano grotuvas, pritaikytas naršymui vienu nykščiu.

    Algoritmai parinks, ką rodyti

    „Amazon“ nurodo, kad klipai bus atnaujinami nuolat, o jų atranka priklausys nuo žiūrėjimo istorijos ir vartotojo pomėgių. Tokia logika artima socialinių tinklų srautams, kai turinys personalizuojamas ir pateikiamas taip, kad būtų lengva žiūrėti trumpais impulsais.

    Praktinis tikslas taip pat aiškus: vertikalios ištraukos tampa reklamine vitrina platformos viduje. Daugiausia dėmesio tikimasi skirti originalioms „Prime Video“ premjeroms, kurios klipais gali būti pristatomos greičiau nei tradiciniais anonsais.

    Kada tai pasieks Europą?

    Pirmiausia „Klipai“ diegiami „Prime Video“ programėlėje Android, iOS ir „Fire“ planšetėse Jungtinėse Valstijose. Plačiau tarptautiniu mastu funkcija turėtų būti plečiama vasarą, tačiau konkreti data atskiriems regionams kol kas neįvardijama.

    Toks judėjimas atspindi bendrą srautinio transliavimo rinkos kryptį: platformos vis aktyviau konkuruoja ne tik turinio bibliotekomis, bet ir tuo, kaip greitai vartotojas randa, ką žiūrėti. Trumpos vertikalios peržiūros tampa dar vienu būdu mažinti pasirinkimo nuovargį ir didinti įsitraukimą programėlėje.

    Kodėl vertikalus formatas taip plinta?

    Vertikalus vaizdas geriau išnaudoja telefono ekraną ir atitinka įpročius, kuriuos suformavo trumpų vaizdo įrašų platformos. Dėl to „Netflix“, „Disney+“ ir dabar „Prime Video“ bando perkelti greitą naršymą į savo ekosistemas, kad žiūrovas mažiau laiko praleistų ieškodamas ir dažniau spaustų žiūrėti.

    Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas bandymas išlaikyti auditorijos dėmesį, kai konkurencija dėl prenumeratorių auga, o vartotojai vis dažniau renkasi, kurią paslaugą pasilikti. Trumpi klipai gali tapti patogiu tiltu tarp socialinių tinklų tempo ir pilnos trukmės turinio.

  • „Amazon“ AWS gedimas sustabdė „Coinbase“ ir „FanDuel“: perkaitęs centras, atstatymas užtruks

    „Amazon“ AWS gedimas sustabdė „Coinbase“ ir „FanDuel“: perkaitęs centras, atstatymas užtruks

    Kas nutiko AWS infrastruktūrai

    „Amazon“ valdomas debesų kompiuterijos padalinys AWS pranešė apie veiklos sutrikimus, kurie paveikė dalį klientų paslaugų ir laikinai sutrikdė prekybą bei prieigą prie kai kurių platformų, įskaitant „Coinbase“ ir „FanDuel“.

    Pasak AWS, incidentas siejamas su perkaitimu viename duomenų centre pagrindiniame JAV regione US-East-1, esančiame Šiaurės Virdžinijoje. Bendrovė nurodė, kad problemos kilo vienoje prieinamumo zonoje.

    „Visiškas paslaugų atstatymas vis dar turėtų užtrukti kelias valandas, o darbai vyksta lėčiau, nei tikėjomės anksčiau“, – pranešė AWS.

    Kokias paslaugas paveikė sutrikimas

    AWS teigimu, didžiausias poveikis buvo susijęs su dalimi EC2 pajėgumų, kurie suteikia virtualių serverių infrastruktūrą. Tokie sutrikimai klientams gali reikšti lėtesnį sistemų darbą, laikiną nepasiekiamumą arba dalies funkcijų neveikimą.

    AWS aiškino, kad aktyviai didina aušinimo sistemos pajėgumus, kad būtų galima atkurti likusią paveiktą įrangą sutrikimo zonoje. Pirmieji pranešimai apie tiriamus trikdžius pasirodė ketvirtadienio vakarą.

    „Coinbase“ ir „FanDuel“ reakcija

    Sporto lažybų programėlė „FanDuel“ ketvirtadienio vakarą informavo apie techninius nesklandumus, dėl kurių dalis vartotojų negalėjo prisijungti prie platformos. Vėliau bendrovė patikslino, kad problema susijusi su platesniu AWS sutrikimu.

    Kriptovaliutų prekybos platforma „Coinbase“ penktadienį pranešė, kad kelių AWS zonų gedimai lėmė užsitęsusį pagrindinių prekybos paslaugų sutrikimą. Bendrovė nurodė, jog pirminė problema vėliau buvo visiškai išspręsta.

    Kodėl tokie incidentai turi platesnį poveikį

    AWS yra vienas didžiausių debesijos tiekėjų pasaulyje ir, remiantis rinkos vertinimais, užima reikšmingą debesų infrastruktūros paslaugų dalį. Dėl to net ir lokalus gedimas vienoje zonoje gali atsispindėti daugybės skirtingų įmonių veikloje, ypač jei jų sistemos nėra pilnai išskaidytos per kelis regionus.

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau investuoja į atsparumą gedimams, dubliuoja kritines sistemas keliuose regionuose ir automatizuoja perkėlimą į atsargines aplinkas. Vis dėlto incidentai rodo, kad net ir brandžioje debesijos infrastruktūroje rizikos išlieka, o atsigavimo laikas gali priklausyti nuo fizinių duomenų centrų veiksnių, tokių kaip aušinimas ir įrangos atstatymas.

  • Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad didieji debesų kompiuterijos žaidėjai negali sau leisti taupyti plėsdami dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Pasak jo, ši rinka jau perėjo iš pažadų fazės į realią paklausą, todėl delsimas gali kainuoti užsakymus ir pajamas.

    Jis atmeta skeptikų argumentą, esą duomenų centrų bumas primena logiką pirmiausia pastatyti, o klientai atsiras vėliau. Cramerio vertinimu, klientai jau yra, o debesų paslaugų teikėjai tiesiog varžosi, kas greičiau užtikrins pakankamus skaičiavimo pajėgumus.

    „Visa šio duomenų centrų ralio esmė ta, kad tai ne pasaka: duomenų centrai statomi, o klientai iš tiesų ateina“, – sakė J. Crameris.

    Komentuodamas situaciją, jis išskyrė „Amazon“ planus 2026 metais kapitalo išlaidoms skirti apie 200 mlrd. JAV dolerių, didžiąją dalį nukreipiant duomenų centrų plėtrai. Perskaičiavus apytiksliu 0,92 euro už dolerį kursu, tai sudaro apie 184 mlrd. eurų.

    Tokio masto investicijos, pasak analitikų, atspindi dvi tendencijas: generatyvinio DI modeliams reikia vis daugiau grafinių procesorių ir energijos, o įmonės vis dažniau perka skaičiavimo galią kaip paslaugą. Praktikoje tai reiškia, kad laimi tie, kurie gali pasiūlyti ne tik lustus, bet ir duomenų centrus, tinklus, aušinimą bei patikimą tiekimą.

    J. Cramerio teigimu, dideli mokantys klientai, tokie kaip „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“, jau aktyviai ieško partnerių, galinčių aptarnauti milžiniškas DI darbo apkrovas. Tai, jo nuomone, didina spaudimą debesų paslaugų teikėjams nestabdyti plėtros.

    „Jei nepastatysi stadiono, jie eis kitur ir paliksi daug pinigų ant stalo“, – teigė J. Crameris.

    Jis įspėjo, kad investicijas pristabdžiusios bendrovės rizikuoja, jog užsakymai persikels pas konkurentus. Kaip pavyzdžius jis mini „Alphabet“ ir „Microsoft“, kurie taip pat plečia duomenų centrų tinklus ir DI paslaugų pasiūlą.

    Rinkoje vis dažniau kalbama ir apie ribojančius veiksnius: elektros įvado pajėgumus, transformatorių ir aušinimo įrangos tiekimo grandines, specialistų trūkumą, taip pat leidimų procesus. Dėl to infrastruktūra tampa ne vien technologiniu, bet ir strateginiu pranašumu, kurį sunku greitai nukopijuoti.

    Cramerio žinutė investuotojams ir rinkos dalyviams paprasta: dirbtinio intelekto paklausa jau dabar materializuojasi sutartyse ir pajamose, todėl taupymas gali atsisukti prieš pačias bendroves. Jo vertinimu, konkurencinėje kovoje laimės tie, kurie laiku pastatys pajėgumus ir užsitikrins ilgalaikius klientus.

  • „Arm“ uždirba iš CPU atgimimo: DI agentai keičia taisykles, bet akciją temdo vienas keblumas

    „Arm“ uždirba iš CPU atgimimo: DI agentai keičia taisykles, bet akciją temdo vienas keblumas

    Rezultatai geresni, bet akcija smuko

    Puslaidininkių architektūrų kūrėja „Arm“ pranešė apie geresnius, nei tikėtasi, ketvirčio rezultatus, tačiau po prekybos valandų akcijos kaina smuko. Rinka sureagavo į tai, kad po įspūdingo ralio investuotojai ėmė fiksuoti pelną, o dalį optimizmo prislopino užuominos apie pasiūlos grandinės ribojimus.

    Kompanija nurodė, kad finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį kovo 31 dieną, pajamos augo apie 20 proc. iki maždaug 1,38 mlrd. eurų. Koreguotas pelnas akcijai taip pat viršijo analitikų lūkesčius, nors tam tikrose veiklos eilutėse išryškėjo skirtinga dinamika.

    CPU grįžta į centrą dėl DI

    Pastaraisiais metais DI bumo centre buvo grafikos procesoriai, tačiau rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama modelių vykdymui ir nuolatiniams, agentų valdomiems uždaviniams. Tokios užduotys dažnai reikalauja daugiau universalaus skaičiavimo ir didesnio CPU vaidmens, todėl duomenų centruose auga paklausa ne tik akseleratoriams.

    Šią tendenciją patvirtino ir didieji procesorių gamintojai, kalbantys apie besikeičiantį serverių konfigūracijų balansą. Rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja, kad DI infrastruktūroje CPU ir akseleratorių santykis artėja prie labiau subalansuoto, o tai atveria naują augimo etapą architektūrų tiekėjams.

    Hipermastelio žaidėjai renkasi „Arm“

    „Arm“ argumentas investuotojams remiasi tuo, kad jos architektūra jau yra plačiai naudojama hipermastelio duomenų centrų ekosistemoje. Kompanija akcentuoja, kad didžiausi akseleratorių tiekėjai savo sprendimus derina su „Arm“ pagrindu kuriamais procesoriais, o tai stiprina architektūros pozicijas prieš tradicinį x86 pasaulį.

    Prie „Arm“ augimo istorijos prisideda ir jos licencijavimo bei autorinių atlygių modelis, kuris paprastai užtikrina ypač aukštas maržas. Vis dėlto kai kuriuose segmentuose, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų grandinėje, gali jaustis cikliškumas, kuris trumpuoju laikotarpiu veikia honorarų srautų tempą.

    „Pagrindinė priežastis, kodėl ėmėmės šio žingsnio, buvo tai, kad klientai to paprašė“, – sakė „Arm“ vadovė Renee Haas, aiškindama kompanijos sprendimą stiprinti pasiūlą duomenų centrams.

    Naujas augimo variklis ir pagrindinė rizika

    Kompanija išryškina ir kitą istorijos dalį: stiprėjančias ambicijas duomenų centrų procesorių kryptyje, orientuojantis į DI agentų darbo krūvius. „Arm“ teigia matanti kelių milijardų eurų apimties užsakymų potencialą artimiausiais metais, tačiau kartu pripažįsta, kad realų tempą ribos gamybinių pajėgumų ir tiekimo grandinės suderinimas.

    Būtent ši įtampa tarp paklausos ir galimybių greitai pristatyti produktą tapo viena priežasčių, kodėl dalis investuotojų sureagavo atsargiai, nepaisant geresnių rezultatų. Rinkoje įprasta, kad po didelio kainos šuolio net ir geri skaičiai nebūtinai užtikrina tolesnį kilimą, jei prognozėse matomos sąnaudų ar pasiūlos rizikos.

    Artimiausiam ketvirčiui „Arm“ pateikė pajamų prognozę, kuri šiek tiek viršijo rinkos vidurkį, tačiau numatomos veiklos išlaidos taip pat išlieka aukštos. Investuotojams tai signalizuoja, kad augimas duomenų centruose gali būti tvarus, bet kova dėl pajėgumų, produktų įvedimo grafiko ir konkurencinės aplinkos dar ilgai išliks esminiai kintamieji.

  • Įtampa su Iranu krečia rinkas: „Palantir“ šuolis, Elono Musko taika su SEC ir „Amazon“ ėjimas

    Įtampa su Iranu krečia rinkas: „Palantir“ šuolis, Elono Musko taika su SEC ir „Amazon“ ėjimas

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose

    Artimuosiuose Rytuose atsinaujinusi įtampa didina nerimą finansų rinkose ir kelia naftos kainų svyravimus, o investuotojai ieško saugesnių užuovėjų. Didesnė eskalacijos rizika ypač jautri dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis.

    Žinios apie atakas ir atsakomąsias priemones regione paskatino rizikingesnių aktyvų išpardavimą, o daliai rinkos dalyvių tai tapo signalu peržiūrėti energijos kainų ir infliacijos prognozes. Analitikai pabrėžia, kad net trumpalaikiai trikdžiai logistikoje gali greitai persiduoti į degalų kainas ir verslo kaštus.

    „Jei laivyba Hormuzo sąsiauryje sutriktų ilgesniam laikui, energijos kainų šuoliai galėtų paveikti ir vartotojų infliaciją, ir įmonių pelningumą“, – sakė rinkos apžvalgininkas.

    „Palantir“ augimo šuolis

    Gynybos ir duomenų analizės bendrovė „Palantir“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie pranoko Volstrito lūkesčius, o pajamos, bendrovės teigimu, augo sparčiausiu tempu nuo jos debiuto biržoje 2020 metais. Įmonė taip pat nurodė gerokai padidinusi grynąjį pelną, o JAV vyriausybinių užsakymų kryptis išliko viena svarbiausių augimo variklių.

    Rinka „Palantir“ atveju daug dėmesio skiria dviem tendencijoms: valstybinio sektoriaus modernizacijai ir DI įrankių diegimui į saugumo, žvalgybos bei logistikos procesus. Bendrovė pakėlė metų gaires ir pateikė didesnį lūkesčių intervalą dėl pakoreguoto laisvųjų pinigų srauto.

    „Mūsų JAV verslas, apimantis ir valdžios, ir komercinius klientus, turi potencialo dar kartą reikšmingai augti“, – sakė „Palantir“ vadovas Alexas Karpas.

    Elonas Muskas ir susitarimas su SEC

    JAV vertybinių popierių ir biržos komisija SEC sutiko taikiai užbaigti ginčą su „Tesla“ vadovu Elonu Musku dėl tariamų pažeidimų, susijusių su jo veiksmais prieš įsigyjant socialinį tinklą „Twitter“, vėliau pervadintą į X. Jei susitarimą patvirtins teismas, Musko atšaukiamas patikos fondas sumokėtų 1 500 000 eurų civilinę baudą.

    Reguliuotojas buvo nurodęs, kad investuotojams laiku nebuvo atskleista informacija apie turimą „Twitter“ akcijų paketą. Musko atstovas teigė, kad susitarimas iš esmės užbaigia konfliktą, akcentuodamas, jog klausimas kilo dėl pavėluoto pateikimo.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą dėl pavėluoto dokumento pateikimo“, – sakė Elono Musko advokatas Alexas Spiro.

    „Amazon“ meta iššūkį logistikai

    „Amazon“ pranešė plečianti logistikos paslaugas ir atverianti savo tiekimo grandinės infrastruktūrą išorės verslams, kurie galės gabenti žaliavas ar produkciją pasitelkdami bendrovės tinklus. Investuotojai tokį žingsnį vertina kaip dar vieną bandymą auginti paslaugų segmentą ir didinti pajamas už tradicinės elektroninės prekybos ribų.

    Po šios naujienos JAV logistikos rinkos dalyvių „UPS“ ir „FedEx“ akcijos smuko, nes investuotojai įžvelgė didesnės konkurencijos riziką. „Amazon“ nurodė, kad prie programos jungiasi įvairūs mažmenininkai, o vadovybė pabrėžia, kad investicijos į DI ir infrastruktūrą turėtų atsipirkti ilgesniu laikotarpiu.

    „Kai pokyčiai tokie dideli, verta statyti stambiai“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Rinkose šiandien persipina geopolitika, įmonių rezultatai ir strateginiai žingsniai: nuo energijos kainų jautrumo iki DI pritaikymo versle ir augančios konkurencijos logistikoje. Artimiausios savaitės investuotojams greičiausiai išliks nervingos, o kryptį lems ir nauji duomenys, ir signalai iš regionų, kuriuose rizika didžiausia.

  • Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    DI bumas plečiasi už technologijų ribų

    JAV rinkų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad duomenų centrų ir dirbtinio intelekto bumas tampa vis labiau visa apimančiu reiškiniu, o nauda ima sklisti po įvairius sektorius – nuo energetikos iki pramonės. Jo vertinimu, tai nebe siaura technologijų istorija, o platesnis ekonomikos persitvarkymas, kurį skatina milžiniškos investicijos į skaičiavimo galią.

    Tokį vaizdą sustiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kryptis: „Microsoft“, „Amazon“ ir „Google“ per savo debesijos padalinius didina pajėgumus, kad galėtų aptarnauti augantį DI modelių poreikį. Rinkoje tai dažnai atsispindi stipresniais lūkesčiais įmonėms, kurios tiekia infrastruktūrą, įrangą ir energiją.

    Penkių sluoksnių „pyragas“: kas laimi iš DI

    Aiškindamas, kodėl DI tema paliečia vis daugiau bendrovių, Crameris rėmėsi „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango populiarinta penkių sluoksnių schema. Ji aprašo susijusių pramonės šakų grandinę, kur kiekvienas sluoksnis yra būtinas tam, kad DI sprendimai veiktų ir būtų diegiami mastu.

    Pirmasis sluoksnis – energija. Duomenų centrams reikia didžiulių elektros kiekių, todėl investuotojų dėmesys dažniau krypsta į elektros gamintojus ir tinklų infrastruktūros grandį, o šalia to – įrangą, kuri padeda užtikrinti patikimą tiekimą ir rezervą.

    Antrasis sluoksnis – puslaidininkiai. Crameris kaip pavyzdžius mini „Nvidia“ ir jos konkurentus, taip pat atminties, duomenų saugyklų ir lustų gamybos įrangos bendroves, nes be jų neįmanoma nei treniruoti, nei vykdyti DI modelių dideliu mastu.

    Trečiasis sluoksnis – duomenų centrų techninė infrastruktūra. Čia patenka serveriai, aušinimas, elektros įranga, tinklo sprendimai ir optiniai ryšiai, nes būtent šios sritys leidžia sujungti tūkstančius spartintuvų į vieną veikiančią sistemą ir išlaikyti stabilų darbą.

    Nuo debesijos iki programų: viršutinis sluoksnis

    Ketvirtasis sluoksnis – DI modeliai ir debesija. Cramerio logika paprasta: kuo daugiau įmonių diegia DI, tuo daugiau skaičiavimo ir duomenų apdorojimo perkelia į debesijos platformas, o tai didina paklausą tokiems sprendimams kaip „Microsoft“ Azure, „Amazon“ Web Services ar „Google Cloud“.

    Penktasis sluoksnis – programos, su kuriomis tiesiogiai dirba vartotojai ir verslai. Jis pabrėžia, kad būtent šiame etape DI tampa matomas kasdienybėje, o spartėjantis įrankių diegimas skatina naują paklausą visai grandinei – nuo elektros iki tinklų ir lustų.

    „Dirbtinis intelektas yra neišvengiamas. Jis nuožmus. Ir jis neša turtus tiems, kurie tuo patikėjo“, – sakė J. Crameris.

    Vis dėlto tokios rekomendacijos išlieka nuomonės pobūdžio ir negarantuoja rezultatų. Analitikai dažnai pabrėžia, kad DI temoje svarbiausios rizikos yra vertinimų šuoliai, cikliškos puslaidininkių paklausos bangos, energijos ir tinklų pralaidumo ribojimai bei griežtėjantis reguliavimas, ypač duomenų ir modelių naudojimo srityse.

  • Met Gala su nauju rėmėju: Jeffas Bezosas skyrė apie 9 mln. eurų, bet Niujorke kilo protestai

    Met Gala su nauju rėmėju: Jeffas Bezosas skyrė apie 9 mln. eurų, bet Niujorke kilo protestai

    Prabanga ir aukos: Met Gala grįžo

    Niujorke dar kartą įvyko Met Gala – labdaros vakaras, kasmet suburiantis ryškiausias mados, pramogų ir kultūros pasaulio žvaigždes. Šiemet renginyje pasirodė Beyoncé, Nicole Kidman, Rihanna, A$AP Rocky, Madonna ir kiti, o dėmesys krypo ne tik į įvaizdžius, bet ir į finansinę renginio pusę.

    Met Gala laikoma viena svarbiausių mados kalendoriaus naktų, tačiau kartu tai ir lėšų rinkimo mechanizmas. Surinkti pinigai skiriami Metropolitan Museum of Art Kostiumų instituto veiklai, todėl bilietų kainos ir rėmėjų parama kasmet tampa atskira diskusijų tema.

    Bilietas pabrango iki 92 000 eurų

    Renginį nuo 1995 metų kuruoja Anna Wintour, kuri paprastai lemia vakaro kryptį, temą ir svečių sąrašą. Kiekvienais metais Met Gala turi ryškų rėmėją, o finansavimo modelis remiasi brangiais bilietais ir įmonių perkamosiomis vietomis prie stalų.

    Skelbiama, kad šiemet vieno bilieto kaina siekė apie 100 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 92 000 eurų. Palyginimui, 2024 metais bilietas kainavo 75 000 JAV dolerių, arba apie 69 000 eurų, tad šuolis per metus tapo dar vienu argumentu kritikuojantiems renginio elitizmą.

    Bezosų parama ir protestas prie muziejaus

    Šiemet pagrindiniu rėmėju tapo Jeffas Bezosas: pranešama, kad kartu su Lauren Sanchez renginiui paaukojo 10 mln. JAV dolerių, tai yra apie 9 mln. eurų. Tokia suma sustiprino viešas diskusijas, kiek didelė filantropija gali keisti požiūrį į itin turtingų verslininkų vaidmenį visuomenėje.

    Prie Metropolitan Museum of Art, kur vyksta vakaras, susirinko ir protestuotojai. Aktyvistai socialiniuose tinkluose ragino renginį boikotuoti, o realybėje protestas buvo mažesnis, tačiau matomas: pasirodė plakatai su raginimais didinti turtingųjų apmokestinimą ir kritikuoti darbo sąlygas.

    „Met Gala nėra žmonių šventė, tai pinigų šventė“, – sakė aktyvistė Alexia Sol.

    Prie įėjimo taip pat kilo incidentas, kai vienas protesto dalyvis bandė prasiveržti pro užtvarus link raudonojo kilimo. Jį sustabdė apsauga ir policija, o vaizdo įrašai greitai pasklido internete, dar labiau pakurstydami diskusijas apie kontrastą tarp prabangos ir socialinių problemų.

    Ar filantropija atneš naujų sandorių kalbas?

    Bezosų įsitraukimas atgaivino ir verslo užkulisių spėliones: viešojoje erdvėje vėl aptarinėjama, ar „Amazon“ įkūrėjas galėtų domėtis leidybos grupe Condé Nast, kuriai priklauso „Vogue“ ir kuri yra glaudžiai susijusi su Met Gala organizavimu.

    Nors tokios kalbos kol kas neturi patvirtinimo, pati situacija rodo, kaip vienas aukšto profilio rėmimas gali sujungti kelias temas iš karto: labdarą, įvaizdį, turto nelygybę ir didžiųjų korporacijų įtaką. Met Gala šį kartą tapo ne tik mados, bet ir socialinės įtampos veidrodžiu.