Tag: Andreessen Horowitz

  • DI vaistų kūrėja „Isomorphic Labs“ pritraukė 4,5 mlrd. eurų – vienas didžiausių raundų Europoje

    Dirbtiniu intelektu paremtus vaistų kūrimo sprendimus vystanti „Isomorphic Labs“ paskelbė pritraukusi 4,5 mlrd. eurų (5 mlrd. JAV dolerių) C serijos investiciją.

    Apie šį finansavimo raundą pranešė portalas „EU-Startups“. Skelbiama, kad investicija skirta paspartinti tiek mokslinius proveržius, tiek bendrovės kuriamas patentuotas DI technologijas.

    Raundui bendrai vadovavo „Greenoaks“ ir „Sequoia Capital“, dalyvavo „Andreessen Horowitz“, o „Alphabet“ tęsė reikšmingas investicijas. Prie raundo prisidėjo ir esami investuotojai: „Thrive Capital“, MGX, GV, „CapitalG“, „Temasek“ bei JK „Sovereign AI Fund“.

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Demis Hassabis teigia, kad tikslas – kurti fundamentinius biologijos modelius, gilinti sisteminių ligų supratimą ir pirmąsias terapines programas stumti link klinikinių tyrimų.

    Europos DI biotechnologijų kontekstas

    „Isomorphic Labs“ finansavimo dydis ryškiai išsiskiria iš kitų 2026 metais Europoje fiksuotų investicijų į DI paremtą vaistų paiešką ir farmacinius tyrimus.

    Jungtinėje Karalystėje Londono „Helical“ pritraukė 8,4 mln. eurų virtualiai DI laboratorijai, „Ternary Therapeutics“ – 4,1 mln. eurų, o „Sable Bio“ – 3,15 mln. eurų vaistų saugos platformai.

    Prancūzijoje „Orakl Oncology“ paskelbė apie 30 mln. eurų investiciją, „Rivercell“ – apie 22 mln. eurų, o Šveicarijoje veikianti „Adaptyv Bio“ – apie 34,35 mln. eurų finansavimą automatizuotam biologiniam testavimui.

    Kuo užsiima „Isomorphic Labs“

    „Isomorphic Labs“ įkurta 2021 metais. Bendrovė teigia sukūrusi DI vaistų dizaino variklį, kuris remiasi fundamentiniais modeliais ir gali būti taikomas skirtingoms terapinėms sritims bei vaistų tipams.

    Bendrovė taip pat nurodo plečianti savo patentuotą vaistų dizaino sistemą „IsoDDE“ ir DI sukurtų terapinių kandidatų kryptį.

    Pasak įmonės, „IsoDDE“ suvienija simuliacijomis paremtų fundamentinių modelių rinkinį, o sistema leidžia tyrinėti itin plačias cheminių junginių „erdves“ ir atrinkti molekules su tinkamesnėmis vaistinėmis savybėmis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Skelbiama, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas toliau brandinti „IsoDDE“, gilintis į naują biologiją pasitelkiant pažangesnius modelius ir kurti partnerių ekosistemą, kuri padėtų geriau suprasti ligų mechanizmus.

    Be to, bendrovė planuoja plėsti infrastruktūrą, reikalingą DI vedamai bioinžinerijai, ir stiprinti DI orientuotą translacinių bei klinikinių tyrimų vystymo pajėgumą.

    Įmonės prezidentas Maxas Jaderbergas pabrėžia, kad jų modeliai esą kas savaitę leidžia pasiekti pakartojamų mokslinių pažangų, kurios virsta geresniais molekulių profiliais ir potencialiais naujais vaistais.

  • „Andreessen Horowitz“ ir „DeFi Education Fund“ stojo į kovą prieš Ilinojaus kriptovaliutų mokestį

    „Andreessen Horowitz“ ir „DeFi Education Fund“ stojo į kovą prieš Ilinojaus kriptovaliutų mokestį

    JAV kriptovaliutų industrijos organizacijos ir bendrovės telkiasi prieš Ilinojaus priimtą skaitmeninio turto apmokestinimą – prie teisinės kovos jungiasi ir „DeFi Education Fund“ bei rizikos kapitalo fondas „Andreessen Horowitz“.

    Ketvirtadienį grupė pateikė vadinamąjį amicus brief – teismo bičiulio raštą, kuriuo palaikė kripto industrijos ieškinį prieš Ilinojaus „Digital Asset Tax Act“.

    Rašte teigiama, kad įstatymas suformuluotas pernelyg plačiai ir esą neproporcingai nukreiptas į sandorius, kuriuose naudojama blokų grandinės technologija, taip sudarant nepalankesnes sąlygas skaitmeninio turto rinkai.

    Šis ginčas svarbus ir praktiniu požiūriu: pačiame dokumente nurodoma, kad skaitmeninį turtą laiko apie 2,64 mln. Ilinojaus gyventojų, todėl bet koks apmokestinimo modelis gali paliesti didelę dalį rinkos dalyvių.

    Kas ginčijama Ilinojaus įstatyme

    Ilinojaus „Digital Asset Tax Act“ numato 0,2 proc. mokestį skaitmeninio turto sandoriams. Įstatymas buvo priimtas kaip valstijos 2027 finansinių metų biudžeto planavimo dalis.

    Iš pradžių mokestį planuota taikyti nuo 2027 metų sausio, tačiau vėliau jo įsigaliojimas nukeltas į 2027 metų liepą.

    Ilinojų dėl šio teisės akto jau padavė į teismą kelios industrijos organizacijos – „Blockchain Association“, „Crypto Council for Innovation“ ir „The Digital Chamber“.

    Kas pasirašė teismo raštą

    Tarp iniciatyvą palaikiusių pasirašiusiųjų minimi „DeFi Education Fund“, „Paradigm“, „Uniswap“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Taip pat į sąrašą įtrauktos ir kitos ekosistemos bendrovės bei organizacijos, tarp jų – „Aave Labs“, „Aptos Labs“, „Aztec Labs“, „Chainlink Labs“, „Figment Inc.“, „Jito Labs“, „Multicoin Capital Management LLC“, „Phantom Technologies“, „Solana Policy Institute“ ir „Stand With Crypto“.

    Kokie pagrindiniai argumentai

    Pasirašiusieji teigia, kad įstatymas neatsižvelgia į technologinį skaitmeninio turto sudėtingumą. Jų vertinimu, teisės akte per mažai aiškiai atskiriama, kas laikytina apmokestinama skaitmeninio turto verslo veikla, o kas – programinės įrangos ir tinklo infrastruktūros teikimu.

    Grupės nuomone, būtent neapibrėžtos ribos gali sukelti praktinių problemų tiek įmonėms, kuriančioms technologinius sprendimus, tiek vartotojams, kurie atlieka sandorius savarankiškai.

    Teisinė kova dėl Ilinojaus kripto mokesčio tampa dar vienu precedentu JAV, kur skirtingos valstijos ir federalinės institucijos ieško būdų, kaip reguliuoti sparčiai besikeičiančią skaitmeninio turto rinką.

  • „Sequoia Capital“ pritraukė 8,9 mlrd. eurų ir uždaro biurą Londone: dalis partnerių lieka Europoje

    „Sequoia Capital“ pritraukė 8,9 mlrd. eurų ir uždaro biurą Londone: dalis partnerių lieka Europoje

    Viena garsiausių Silicio slėnio rizikos kapitalo bendrovių „Sequoia Capital“ pranešė uždaranti savo biurą Londone. Pokyčiai vyksta platesnio pertvarkymo fone, o kartu įmonė paskelbė pritraukusi apie 8,89 mlrd. eurų naujų fondų.

    Apie sprendimą paskelbta pranešime „The Sequoia of Tomorrow“, kur teigiama, kad bendrovė nebemato poreikio turėti fizinį padalinį Europoje. Straipsnį apie tai paskelbė portalas EU-Startups.

    „Sequoia Capital“ pabrėžia, kad biuro uždarymas nėra susijęs su komandos vertinimu – ji vadinama puikia. Vis dėlto įmonė tvirtina mananti, kad Europos startuolius ir toliau galės remti iš savo bazės San Fransisko įlankos regione.

    Europos startuolių ekosistemai tai reiškia dar vieną signalą, kad dalis didžiųjų JAV fondų peržiūri savo buvimo Europoje modelį. Nors investavimas, pasak „Sequoia“, tęsis, kontaktas ir kasdienis artumas su vietiniais rinkos dalyviais gali keistis.

    Partnerių sprendimai: ne visi keliasi į JAV

    „Sequoia Capital“ nurodė, kad trys iš keturių Londone dirbusių partnerių pasirinko likti Europoje, nors jiems buvo siūlyta persikelti į San Fransiską. Europoje pasilieka Luciana Lixandru, Julien Bek ir George Robson.

    Vienintelis Londone dirbęs partneris, patvirtinęs persikėlimą į Jungtines Valstijas ir darbą „Sequoia“, yra Anas Biad.

    L. Lixandru, prie „Sequoia“ prisijungusi 2020 metais kaip pirmoji Europos partnerė, viešai teigė, kad jos įsitikinimas dėl Europos ekosistemos nepasikeitė. Ji taip pat patvirtino, kad liks „Sequoia“ partnere, toliau dirbs su portfelio bendrovėmis ir investuos asmeniškai į naują Europos kūrėjų kartą.

    J. Bek, dešimtmetį investavęs į Europos įkūrėjus, teigė planuojantis likti žemyne ir tęsti darbą su startuoliais, kuriuos remia bei kuruoja valdybose.

    Platesnis pertvarkymas: mažiau programų ir paprastesnė struktūra

    Pasak „Sequoia Capital“, po maždaug 20 metų plėtros skirtingose geografijose dabar siekiama grįžti prie to, ką bendrovė vadina savo stipriausia puse – itin selektyvaus, „aukšto įsitikinimo“ investavimo.

    Pertvarkymo dalis – sprendimas supaprastinti „Sequoia Capital Fund“ struktūrą, atsisveikinti su „Arc“ ir „Scouts“ programomis bei optimizuoti tiek operacijų, tiek investavimo komandas.

    Taip pat panaikinamas ankstyvosios ir augimo stadijų atskyrimas – vietoje to formuojama viena komanda su vieninga misija. Be to, bendrovė atsisako įprasto pirmadieninių partnerių susitikimų ciklo, argumentuodama, kad nori labiau prisitaikyti prie įkūrėjų darbo ritmo.

    Europos kontekstas: dar vienas JAV fondų žingsnis atgal

    „Sequoia“ sprendimas pasitraukti iš Londono seka po panašaus kitos JAV rizikos kapitalo milžinės „Andreessen Horowitz“ (a16z) žingsnio – ši bendrovė, kaip nurodoma straipsnyje, uždarė savo Londono biurą 2025 metų pradžioje, praėjus mažiau nei dvejiems metams nuo atidarymo.

    „Sequoia“ tvirtina, kad Europa ir toliau kurs išskirtinius įkūrėjus bei įmones, o pasaulinio lygio pagalba esą gali būti suteikiama ir per atstumą. Vis dėlto rinkos dalyviai atidžiai stebės, kaip praktiškai atrodys ryšys su Europos startuoliais, kai fizinio biuro Londone nebėra.

    Šiame kontekste ypač svarbus tampa faktas, kad dalis partnerių pasiliko Europoje – būtent jų tolesni žingsniai, vaidmuo ir prieinamumas gali turėti didžiausią reikšmę regiono startuoliams.

  • „Intuit“ įsigijo Jungtinės Karalystės fintech „Sequence“: sandorio vertė siekia apie 200 mln. eurų

    „Intuit“ įsigijo Jungtinės Karalystės fintech „Sequence“: sandorio vertė siekia apie 200 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovė „Sequence“, kuri pasitelkdama dirbtinį intelektą padeda startuoliams valdyti pajamas, parduota JAV programinės įrangos gigantei „Intuit“. Žiniasklaidos vertinimu, sandoris galėjo siekti apie 200 mln. eurų.

    „Sequence“ buvo įkurta 2021 metais ir kuria sprendimus, automatizuojančius sąskaitų išrašymą, mokėjimų surinkimą ir pajamų valdymą. Tokios priemonės ypač aktualios greitai augančioms įmonėms, kurios siekia sumažinti rankinio darbo apimtis finansų procesuose.

    Kaip veikia „Sequence“

    Bendrovė veikia Londone ir Niujorke, o tarp jos klientų minimi tokie startuoliai kaip „Legora“ ir „Cognition“. Pagrindinė idėja paprasta: DI padeda sujungti atsiskaitymus, mokėjimų stebėseną ir pajamų prognozavimą į vientisą procesą.

    Fintech rinkoje tai atitinka platesnę tendenciją, kai įmonės ieško sprendimų, galinčių realiu laiku apdoroti finansinius duomenis ir greičiau pastebėti pinigų srautų rizikas. Praktikoje tai reiškia tikslesnį planavimą ir mažiau pradelstų įmokų.

    Įkūrėjai ir investuotojai

    „Sequence“ bendraįkūrė Riya Grover, anksčiau dirbusi „Deutsche Bank“ ir vadovavusi „Feedr“, kuri 2020 metais buvo įsigyta už maždaug 22 mln. eurų. Kitas bendraįkūrėjas Eamon Jubbawy anksčiau prisidėjo prie tapatybės patikros bendrovės „Onfido“, kuri 2024 metais buvo parduota už maždaug 598 mln. eurų.

    Žiniasklaidos duomenimis, Riya Grover valdė daugiau nei 45 proc. „Sequence“ akcijų, o Eamon Jubbawy daugiau nei 15 proc. Bendrovė iš viso pritraukė apie 37 mln. eurų investicijų, o tarp investuotojų minimi „Andreessen Horowitz“, „Passion Capital“, „firstminute capital“ ir „645 Ventures“.

    Ką tai reiškia „Intuit“

    „Intuit“ valdo plačiai naudojamus finansų valdymo produktus, todėl „Sequence“ įsigijimas gali sustiprinti bendrovės galimybes automatizuoti smulkaus ir vidutinio verslo pajamas bei atsiskaitymus. Tokie sandoriai paprastai siejami su siekiu greičiau integruoti DI sprendimus į esamus produktus ir pasiūlyti klientams daugiau automatizavimo.

    Pasak Riya Grover, sandoris yra svarbus etapas, nes prisijungimas prie „Intuit“ suteikia galimybę veikti didesniu mastu. Tai taip pat rodo, kad brandesnės programinės įrangos bendrovės vis aktyviau perka nišinius DI sprendimus, kurie jau turi klientų ir aiškų pritaikymą.

  • „Andreessen Horowitz“ remiama „OpenReserve“ gavo preliminarų OCC pritarimą nacionalinio banko chartijai

    Rizikos kapitalo bendrovės „Andreessen Horowitz“ remiama finansinių technologijų įmonė „OpenReserve“ sulaukė preliminaraus sąlyginio JAV Valiutos kontrolieriaus tarnybos (OCC) pritarimo kurti pilno aptarnavimo nacionalinį banką. Tai vienas ryškesnių pastarojo meto signalų, kad JAV reguliuotojas ieško kelio, kaip naujus skaitmeninės finansų infrastruktūros modelius perkelti į federalinės priežiūros rėmus.

    OCC nurodė, kad prieš bankui pradedant veiklą „OpenReserve“ privalės sukaupti ne mažiau kaip 210 milijonų eurų pradinio apmokėto kapitalo, atskaičius organizacines ir pasirengimo veiklai išlaidas. Taip pat pirmuosius trejus veiklos metus bankas turės palaikyti ne mažesnį kaip 12 proc. pirmojo lygio sverto kapitalo rodiklį, kuris rodo atsparumą nuostoliams.

    „OpenReserve“ įkurta 2025 metais, o jos kuriamas modelis remiasi programuojama pagrindine apskaitos sistema ir atsiskaitymais grandinėje. Bendrovė viešai deklaruoja, kad planuojamų paslaugų spektras apimtų indėlius ir skolinimą, mokėjimus, iždo paslaugas, skaitmeninio turto saugojimą, taip pat tarptautinę korespondentinę bankininkystę.

    Reguliuotojo dokumentuose taip pat minima, kad „OpenReserve“ ketina steigti visiškai valdomą dukterinę bendrovę, kuri rūpintųsi JAV doleriais denominuotų, rezervu užtikrintų stabilios vertės kriptovaliutų išleidimu, saugojimu, konvertavimu ir mokėjimais. OCC pažymėjo, kad ši dukterinė struktūra dar nėra pateikusi atskiros paraiškos, todėl jos vertinimas būtų atskiras procesas.

    Įmonė anksčiau pritraukė apie 23 milijonus eurų siekusią pradinę investiciją, kurią vedė „a16z crypto“, o prie finansavimo prisidėjo ir kiti rinkos dalyviai. Investuotojų pusėje akcentuojama, kad didesnė bankinių paslaugų konkurencija ir technologiniai sprendimai galėtų atnešti naudos tiek JAV vartotojams, tiek tarptautinėms įmonėms.

    Preliminarus pritarimas nereiškia automatinio starto. Prieš pradėdama veiklą „OpenReserve“ turės įvykdyti OCC priešatidaryminius reikalavimus, gauti galutinį patvirtinimą, siekti FDIC indėlių draudimo bei atlikti su Federaline rezervų sistema susijusius formalumus, įskaitant paraišką dėl Federalinio rezervų banko akcijų.

    Šis sprendimas priimtas platesniame kontekste, kai OCC pastaraisiais metais išduoda daugiau sąlyginių leidimų su skaitmeniniu turtu ar moderniomis atsiskaitymo technologijomis susijusioms finansų institucijoms. Vis dėlto kryptis sulaukia ir kritikos: dalis politikų bei rinkos stebėtojų kelia klausimą, ar tokie modeliai nebandys peržengti Nacionalinio banko akto leidžiamų veiklų ribų, o priežiūra spės paskui technologinius pokyčius.

  • „Circle“ žengia toliau nei USDC: „BlackRock“ ir kiti sukišo 196 mln. eurų į naują „Arc“ tokeną

    „Circle“ žengia toliau nei USDC: „BlackRock“ ir kiti sukišo 196 mln. eurų į naują „Arc“ tokeną

    Kriptovaliutų bendrovė „Circle“ pritraukė apie 196 mln. eurų per išankstinį savo naujos blokų grandinės „Arc“ gimtojo tokeno pardavimą. Sandoris reiškia, kad „Arc“ tinklas, skaičiuojant visiškai praskiestą vertę, įvertintas maždaug 2,65 mlrd. eurų.

    Į investuotojų sąrašą pateko rizikos kapitalo milžinė „Andreessen Horowitz“, taip pat „BlackRock“, „Apollo“, Niujorko vertybinių popierių biržos valdytoja „Intercontinental Exchange“, „ARK Invest“ ir kiti. „Circle“ šiuo žingsniu siekia išplėsti veiklą už pagrindinio verslo ribų, kur dominuoja stabiliosios kriptovaliutos USDC leidyba.

    Kam reikalinga „Arc“ grandinė?

    „Arc“ pristatoma kaip vieša blokų grandinė, orientuota į institucinį finansų sektorių. „Circle“ argumentuoja, kad dabartinė kripto infrastruktūra, ant kurios veikia USDC, pirmiausia buvo kuriama individualiems naudotojams, todėl dideliems rinkos dalyviams reikia labiau nuspėjamų taisyklių, valdymo ir patikimumo.

    Praktinė logika paprasta: jeigu USDC plėtra priklauso nuo tokių tinklų kaip „Ethereum“ ar „Solana“ ir nuo platinimo partnerių, „Circle“ ilgainiui gali norėti didesnės kontrolės ten, kur vyksta atsiskaitymai ir kuriami produktai. Nuosava grandinė taip pat leidžia įmonei pretenduoti į papildomas pajamas iš tinklo mokesčių bei validatorių infrastruktūros.

    Tokenų paskirstymas ir „Circle“ interesas

    Pagal viešai aptartą modelį „Arc“ pradinis pasiūlos dydis siekia 10 mlrd. tokenų. „Circle“ numatyta 25 proc. dalis, kuri suteiktų galimybę dalyvauti validavimo veikloje ir uždirbti iš tinklo ekonomikos, o 60 proc. būtų skiriama dalyviams, kurie kuria, naudoja ir prisideda prie „Arc“ ekosistemos augimo.

    Likę 15 proc. numatomi ilgalaikiam rezervui. Toks paskirstymas atspindi pastarųjų metų tendenciją: projektai bando iš anksto apibrėžti, kaip bus kuriama paklausa ir paskatos kūrėjams, kad tinklas netaptų vien spekuliaciniu instrumentu.

    DI agentai ir sugrįžtanti tokenų emisijų idėja

    „Circle“ vadovas Jeremy Allaire pabrėžė, kad blokų grandinės infrastruktūra tampa panašiai svarbi kaip mobiliosios operacinės sistemos ar debesijos platformos. Pasak jo, ekonomika vis labiau bus valdoma programinių sistemų, o DI agentai perims dalį operacijų, kurios šiandien dar atliekamos žmonių.

    „Mes pereiname į etapą, kai programinės mašinos maitins ekonominę sistemą“, – sakė Jeremy Allaire.

    Įmonė taip pat pristatė paslaugų ir įrankių rinkinį kūrėjams, kad DI agentai galėtų atlikti transakcijas, pasiekti interneto paslaugas ir vykdyti mokėjimus naudojant USDC. Tokia kryptis siejasi su platesniu sektoriaus judėjimu link automatizuotų atsiskaitymų, „on-chain“ finansų ir skaitmeninių aktyvų naudojimo ne vien prekybai, bet ir realiems procesams.

    Rinkai svarbus ir pats precedentas: „Circle“ laikoma pirmąja biržoje kotiruojama bendrove, surengusia tokeno išankstinį pardavimą. Po 2017 metų bumo tokenų emisijos ilgą laiką buvo siejamos su prasta priežiūra ir sukčiavimu, tačiau dabar rinka bando grįžti prie panašaus kapitalo pritraukimo modelio labiau struktūruotai, akcentuojant atitiktį ir skaidresnes taisykles.

    „Circle“ atvejis taip pat rodo gynybinę motyvaciją: stiprėjant stabiliosioms kriptovaliutoms palankesniam reguliavimui, didėja rizika, kad bankai ar finansinių technologijų bendrovės kurs savo dolerio tokenus, mažindami trečiųjų šalių leidėjų vaidmenį. Todėl kova vyksta ne tik dėl monetos, bet ir dėl infrastruktūros, standartų bei plėtotojų ekosistemos.

  • Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholmo „Pit“ startuoja viešai: pritraukė apie 14,7 mln. eurų DI pagrįstoms įmonių operacijoms

    Stokholme įsikūrusi „Pit“ paskelbė apie viešą startą ir pritraukė 16 mln. JAV dolerių investiciją, kuri, pagal šiandienos kursą, sudaro apie 14,7 mln. eurų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo „Lakestar“, įkūrėjai ir keli verslo angelai.

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI pagrįstą platformą, skirtą pakeisti įmonių operacijose vis dar paplitusią „lopinę“ iš skaičiuoklių, el. pašto ir griežtų, sunkiai pritaikomų SaaS sprendimų. Bendrovė teigia, kad net po ilgų skaitmenizacijos programų daug kritinių procesų lieka išskaidyti ir sunkiai valdomi.

    DI vietoje skirtingų įrankių

    Pagrindinė „Pit“ idėja yra padėti organizacijoms kurti ir eksploatuoti vidinėms operacijoms pritaikytą programinę įrangą, o ne taikytis prie standartinių sistemų. Tokį modelį įmonė apibūdina kaip DI produktų komanda kaip paslauga, kai sprendimai kuriami aplink konkrečius darbo srautus.

    Platformą sudaro dvi dalys: „Pit Studio“, kuri „mokosi“ kaip veikia organizacija ir padeda suformuoti jai pritaikytas sistemas, bei „Pit Cloud“, kuri suteikia valdomą infrastruktūrą su įmonėms aktualiais saugumo ir atitikties elementais. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas nėra prototipai, o realiai naudojami, į gamybą išleisti sprendimai.

    Kas stovi už „Pit“

    „Pit“ įkūrė buvę vadovai, dirbę tokiose kompanijose kaip „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“. Investuotojų ir patariamųjų rate minimi ir vadovai bei ekspertai, siejami su „OpenAI“, „Anthropic“, „Google“, „Deel“ ir „Revolut“, taip pat „Stena“ ir „Lundin“ šeimos.

    Pasak „Pit“, platforma jau diegiama skirtinguose sektoriuose, įskaitant logistiką, telekomunikacijas, elektroninę prekybą ir sveikatos priežiūrą. Tarp klientų įvardijami „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas platformos mastelio didinimui ir platesniam diegimui didelėse organizacijose. Akcentuojama kryptis yra lankstesni DI sprendimai, galintys pakeisti daugybę atskirų įrankių vienu nuosekliu, pagal įmonės procesus sukonstruotu veikimo modeliu.

    „Dešimtmečius įmonės rėmėsi programine įranga, kuri diktuoja, kaip jos turi veikti. Dabar DI leidžia organizacijoms dirbti su sistemomis, sukurtomis aplink jų pačių darbo srautus“, – sakė „Pit“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Adamas Jaferis.

    DI pagrįstų platformų banga pastaraisiais metais keičia požiūrį į vidinę įmonių programinę įrangą: nuo universalių paketų link greičiau pritaikomų sprendimų, kurie sujungia duomenis, procesus ir automatizavimą. „Pit“ siekia įsitvirtinti būtent šioje nišoje, kur lankstumas ir saugumas turi atitikti didelių įmonių reikalavimus.

  • Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholme įsikūręs startuolis „Pit“ po darbo slaptu režimu viešai prisistatė ir paskelbė pritraukęs 13,6 mln. eurų investiciją. Finansavimo etapui vadovavo Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo ir fondas „Lakestar“ bei grupė technologijų sektoriaus vadovų ir investuotojų.

    „Pit“ teigia siekianti pakeisti įmonių vidinių procesų „lopinį“, kai kasdienė veikla vis dar priklauso nuo skaičiuoklių, el. pašto ir nelanksčių programinės įrangos kaip paslaugos sprendimų. Bendrovės idėja paprasta: vietoje universalių įrankių siūlomos DI pagrindu kuriamos sistemos, pritaikytos konkrečiai organizacijai.

    Kas yra „produktų komanda kaip paslauga“

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI produktų komandą kaip paslaugą, kuri padeda įmonėms sukurti ir įdiegti individualią, gamybinio lygio programinę įrangą vidinėms operacijoms. Tai apima procesus nuo veiklos ir finansų iki klientų aptarnavimo srautų, kur dažniausiai daug rankinio darbo ir daug skirtingų sistemų.

    Bendrovę įkūrė žmonės, anksčiau kūrę arba technologiškai vadovavę „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“ projektuose. Pasak „Pit“, jų tikslas yra ne pateikti prototipą ar eksperimentą, o sukurti realiai veikiančią sistemą, kuri tampa organizacijos kasdienio darbo dalimi.

    Platforma: „Pit Studio“ ir „Pit Cloud“

    „Pit“ produktą sudaro dvi dalys. „Pit Studio“ skirta „išmokti“, kaip dirba komandos, ir padėti suformuoti sistemą, kuri palaiko jų procesus, o „Pit Cloud“ užtikrina valdomą infrastruktūrą su auditu ir prieigos kontrole.

    Bendrovė akcentuoja saugumo ir atitikties elementus: vieno kliento aplinkos izoliavimą, vieno prisijungimo funkciją, vaidmenimis paremtą prieigos valdymą ir audito žurnalus. „Pit“ taip pat nurodo, kad sprendimai kuriami atsižvelgiant į GDPR, NIS2 ir Europos Sąjungos DI akto reikalavimus, o klientų aplinkos laikomos Europos Sąjungoje.

    Pirmieji diegimai ir įvardijami rezultatai

    „Pit“ skelbia jau turinti bandomuosius diegimus logistikoje, telekomunikacijose, elektroninėje prekyboje ir sveikatos priežiūroje. Tarp minimų vardų yra „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“, o kai kurios sistemos esą paleidžiamos per kelias dienas ar savaites.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo rodiklius: kampanijų įgyvendinimo laikas kai kur sutrumpėjo 85 proc., o viename diegime per metus sutaupyta daugiau nei 10 000 darbo valandų. Taip pat teigiama, kad automatizavus sąskaitų procesus pasiektas 99 proc. sąskaitų priėmimo rodiklis.

    „20 metų įmonės nuomojosi programinę įrangą, kuri verčia dirbti pagal jos taisykles. Su dirbtiniu intelektu tai baigiasi: pirmą kartą kiekviena įmonė gali veikti pagal sistemas, kurias iš tiesų susikūrė pati“, – sakė „Pit“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Adam Jafer.

    „Visos DI bendrovės parduoda greitį. „Pit“ parduoda greitį, kuris išlieka metų metus: saugų, valdomą ir sukurtą ilgam. Tai nauja kategorija“, – sakė a16z generalinis partneris Alex Rampell.

  • Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londone įsikūręs dirbtinio intelekto konsultacijų ir darbuotojų atrankos startuolis „Ethos“ užsitikrino apie 21 mln. eurų A serijos investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo rizikos kapitalo fondas „Andreessen Horowitz“, prie raundo prisidėjo ir kiti investuotojai.

    Ši investicija papildo ankstesnį „Ethos“ pritrauktą finansavimą ir didina bendrą įmonės kapitalą iki maždaug 28 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs DI agento vystymui, tarptautinio tinklo plėtrai ir partnerystėms su DI laboratorijomis bei verslo klientais.

    Kaip veikia „Ethos“ modelis

    „Ethos“ savo paslaugą pozicionuoja kaip derinį tarp konsultavimo ir atrankos: ji padeda bazinių DI modelių kūrėjams, investicijų fondams ir įmonėms rasti siaurų sričių ekspertus tiek projektiniams darbams, tiek nuolatinėms pareigoms. Pagrindinė idėja yra greičiau ir tiksliau įvertinti žmogaus kompetencijas nei įprastai leidžia tradicinis CV.

    Startuolis naudoja balsu paremtą DI pokalbiams su kandidatais ir automatizuotą kandidatų darbų analizę. Vertinami akademiniai straipsniai, programavimo projektai ir kita profesinė medžiaga, o vėliau kandidato profilis gretinamas su tuo, kokios kompetencijos reikalingos konkrečiam klientui.

    Kodėl tai aktualu darbo rinkai

    „Ethos“ veiklos kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai DI vis dažniau pasitelkiamas talentų paieškai ir kompetencijų vertinimui. Įmonės, ypač dirbančios su DI, siekia ne tik greičiau samdyti, bet ir sumažinti riziką prašauti pro šalį, kai pareigoms reikia labai specifinio įgūdžių derinio.

    Startuolis teigia, kad prie platformos kas savaitę prisijungia daugiau nei 5 000 kandidatų iš įvairių sričių: nuo finansų, teisės ir konsultavimo iki technologijų, sveikatos priežiūros bei kvalifikuotų amatų. Tokia aprėptis rodo ambiciją išeiti už vien tik technologijų sektoriaus ribų.

    Kas įkūrė ir kas toliau

    „Ethos“ bendraįkūrė technologijų vadovas Danielis Mankowitzas, šešerius metus dirbęs „Google DeepMind“, ir vadovas Jamesas Lo, anksčiau dirbęs „McKinsey“ bei „SoftBank Vision Fund“. Įmonė akcentuoja, kad jos tikslas yra sukurti įrankį, padedantį tiksliau įkainoti realias žmogaus kompetencijas DI keičiamoje ekonomikoje.

    „Gyvenimo aprašymas yra prastas rodiklis, ką žmogus iš tikrųjų sugeba. „Ethos“ padeda pamatyti visą kompetencijų paveikslą ir kur jis tinka DI transformuojamoje ekonomikoje“, – sakė Jamesas Lo.

    Pasak jo, DI darbo rinką keičia greičiau, nei spėja prisitaikyti tradicinės kompetencijų vertinimo priemonės. „Ethos“ teigia sieksianti šį atotrūkį mažinti kurdama DI agentą, kuris kandidatams padėtų atrasti tinkamas galimybes, o darbdaviams tiksliau identifikuoti reikalingus žmones.

  • „Andreessen Horowitz“ gina CFTC: skirtingos valstijų taisyklės prognozių rinkoms kelia įtampą

    „Andreessen Horowitz“ gina CFTC: skirtingos valstijų taisyklės prognozių rinkoms kelia įtampą

    Rizikos kapitalo bendrovė „Andreessen Horowitz“ (a16z) viešai parėmė JAV Prekių ateities sandorių prekybos komisiją (CFTC) ir sukritikavo atskirų valstijų veiksmus prieš prognozių rinkų platformas. Bendrovė teigia, kad valstija po valstijos taikomos taisyklės ir draudimai gali išbalansuoti visos rinkos veikimą.

    Ši pozicija išdėstyta CFTC pateiktame 18 puslapių komentare, kuriame akcentuojama, kad kai kurių valstijų reguliuotojų taikomos priemonės, įskaitant reikalavimus nutraukti veiklą ar siūlomus draudimus, esą kuria barjerą vienodai prieigai. a16z argumentuoja, kad priverstinis naudotojų blokavimas pagal gyvenamąją valstiją kertasi su sąžiningos prieigos principais, taikomais federaliniu lygmeniu.

    Bendrovė taip pat įspėja apie praktines pasekmes: jei platformos būtų priverstos riboti dalį JAV vartotojų, mažėtų likvidumas, prastėtų kainodara ir didėtų skirtumai tarp regionų. Tokia fragmentacija, anot a16z, ilgainiui gali sumažinti prognozių rinkų patrauklumą ir jų kuriamą ekonominę vertę.

    Federalinio ir valstijų lygmens konfliktą dar labiau aštrina CFTC pozicija, kad vadinamieji įvykių kontraktai pagal savo prigimtį gali būti priskiriami išvestinėms finansinėms priemonėms, todėl patenka į CFTC išimtinę jurisdikciją. Tuo metu dalis valstijų reguliuotojų ir generalinių prokurorų laikosi priešingos nuomonės ir tokias platformas traktuoja kaip neregistruotų lošimų produktų tiekėjas.

    a16z tekste pabrėžia ir prognozių rinkų naudą, argumentuodama, kad jų kainodara veikia kaip specifinė tikimybių nustatymo ir informacijos agregavimo forma. Pasak bendrovės, tokios rinkos gali padėti geriau įvertinti neapibrėžtus įvykius, o blokų grandine paremtose sistemose papildomu privalumu laikomas didesnis operacijų atsekamumas.

    Diskusija vyksta prognozių rinkoms sparčiai augant: pastaraisiais mėnesiais didėjo tiek jų populiarumas, tiek prekybos apimtys, o tai natūraliai pritraukė didesnį reguliuotojų dėmesį. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps tai, ar bus suformuota aiški, vienoda federalinė praktika, ar rinka toliau skils į skirtingas taisykles taikančias valstijas.