CP v2

Tag: Anglis

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Indija fiksuoja rekordinį elektros poreikį: anglies atsargos žadamos pakankamos piko metu

    Indijoje šią savaitę fiksuojami nauji elektros suvartojimo rekordai, o piko metu sistemos apkrova perkopė 265 gigavatus. Energetikos institucijos skelbia, kad augant paklausai tiekimas buvo užtikrintas, tačiau įtampa tinkle išlieka didelė dėl karščio bangų ir intensyvaus kondicionavimo.

    Didžiausias poreikis ypatingai augo dienos metu, kai temperatūros daugelyje regionų laikosi aukštos, o miestai naudoja daugiau energijos vėsinimui. Toks šuolis rodo, kad vasaros sezono pikas prasidėjo anksčiau ir gali būti aukštesnis nei ankstesniais metais, todėl operatoriams svarbiausia tampa balansavimas ir atsargų parengtis.

    Anglis vis dar laiko sistemą

    Indijos energetikos balanse anglis išlieka pagrindinis elektros gamybos šaltinis, o pastarosiomis dienomis jos dalis sudarė apie 70 proc. Tai reiškia, kad net ir augant atsinaujinančiai energetikai, didžiausios apkrovos valandomis šalies sistema vis dar stipriai priklauso nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo ritmo.

    Atsakingos institucijos pabrėžia, kad elektrinėse sukauptos anglies atsargos yra saugiame lygyje: skelbiama apie 51,98 mln. tonų rezervą, kai vidutinis dienos suvartojimas siekia apie 3,10 mln. tonų. Toks santykis, vertinant pagal pateiktus skaičius, leidžia kelioms savaitėms užtikrinti stabilų tiekimą net ir esant padidintai paklausai.

    Kodėl rekordai kartojasi?

    Rekordinius rodiklius dažniausiai lemia keli sutampantys veiksniai: karštis, didesnis kondicionierių naudojimas, spartėjanti elektrifikacija ir ekonomikos augimas. Be to, didmiesčiuose didėja vakarinių valandų apkrova, kai namų ūkiai grįžta į būstus, o pramonė dar ne visada sumažina vartojimą.

    Energetikos sektoriui tai tampa išbandymu ne tik dėl kuro logistikos, bet ir dėl tinklų pralaidumo bei sistemos lankstumo. Net jei anglies atsargos pakankamos, kritiniai išlieka klausimai, ar elektrinės gali stabiliai dirbti visu pajėgumu ir ar perdavimo tinklai atlaiko didžiausią apkrovą be lokalinių sutrikimų.

    Planai didinti gavybą iki 2030 metų

    Vyriausybė toliau planuoja didinti anglies gavybą: viešai įvardijamas tikslas iki 2030 metų padidinti metinę produkciją nuo šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. tonų iki 1,58 mlrd. tonų. Šis kursas rodo, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu Indija siekia užsitikrinti vidaus kuro pasiūlą, kad elektros gamyba nepritrūktų augant paklausai.

    Tuo pat metu ilgalaikis spaudimas mažinti taršą ir investuoti į švaresnius pajėgumus niekur nedingsta, todėl artimiausiais metais šalis greičiausiai derins du tikslus: patikimą tiekimą piko metu ir laipsnišką energetikos sistemos modernizavimą. Rekordinės apkrovos tampa aiškiu signalu, kad sprendimų reikės ne tik dėl kuro, bet ir dėl tinklų bei energijos kaupimo plėtros.

  • Kuzbase anglies gavyba pirmąkart per 5 mėnesius augo: atsigavo eksportas, bet nuostoliai didėja

    Kuzbase, pietvakarių Sibire esančiame Rusijos anglies pramonės centre, anglies gamyba 2026 metų balandį išaugo iki 15,5 mln. tonų. Tai yra 2,6 proc. daugiau nei kovą ir pirmas mėnesinis augimas per pastaruosius penkis mėnesius, rodo regiono pramonės statistika.

    Rinkos stebėtojai augimą sieja su pagerėjusiais anglies eksporto srautais iš šio regiono. Eksportas balandį pasiekė apie 10 mln. tonų ir viršijo kovą fiksuotą 9,4 mln. tonų rezultatą, o tai – aukščiausias lygis nuo praėjusių metų sausio.

    Eksporto atsigavimas Kuzbasui svarbus, nes regiono įmonių pajamos didžiąja dalimi priklauso nuo pardavimų užsienyje, ypač Azijos kryptimis. Tačiau net ir augant apimtims sektoriaus finansinė padėtis išlieka įtempta dėl kaštų, logistikos ir mokestinių pokyčių.

    Prognozuojama, kad Rusijos anglies pramonė 2026 metais gali patirti dar didesnius nuostolius. Skaičiuojama, kad sektoriaus grynasis nuostolis gali išaugti 41 proc. ir pasiekti 576 mlrd. rublių, palyginti su 408 mlrd. rublių praėjusiais metais.

    576 mlrd. rublių suma, perskaičiuota pagal pastarųjų metų vidutinius kursus, sudaro apie 6 mlrd. eurų, o pernai fiksuoti 408 mlrd. rublių – apie 4 mlrd. eurų. Analitikai blogėjimą sieja su laikinų mokestinių lengvatų pabaiga, įskaitant atidėtą mokestį už naudingųjų iškasenų gavybą ir socialinio draudimo įmokas.

    Tokia kombinacija reiškia, kad trumpalaikis apimčių augimas nebūtinai automatiškai pagerins įmonių rezultatus: net ir didėjant gavybai, pelningumą gali slėgti mokesčių našta, brangstanti logistika ir nepastovios eksporto rinkos. Artimiausi mėnesiai parodys, ar balandžio šuolis taps tvaria tendencija, ar liks vienkartiniu atokvėpiu.

  • Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Gamyba mažėja, o pajėgumai auga

    Anglis išlieka vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių energetikoje, todėl jos atsisakymas laikomas esmine sąlyga siekiant lėtinti klimato kaitą. Vis dėlto naujausi duomenys rodo paradoksą: pasaulinė elektros gamyba iš anglies mažėja, tačiau anglimi kūrenamų elektrinių parkas dar plečiasi.

    Remiantis „Global Energy Monitor“ (GEM) stebėsenos duomenimis, 2025 metais pasaulyje elektros gamyba iš anglies, palyginti su ankstesniais metais, smuko apie 0,6 proc. Tačiau tuo pat metu anglimi kūrenamų elektrinių instaliuota galia, tai yra bendra galimų generuoti pajėgumų suma, paaugo maždaug 3,5 proc.

    Ši dinamika iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa, bet ją paaiškina skirtingi rodikliai: instaliuota galia rodo, kiek elektrinių pastatyta ar paleista, o gamyba parodo, kiek jos realiai pagamino elektros. Vis dažniau anglies blokai tampa rezervu, kai vėjas ar saulė pagamina mažiau, o dalį laiko dirba nepilnu krūviu.

    Kinija ir Indija diktuoja tendencijas

    GEM vertinimu, apie 95 proc. naujo anglies pajėgumo 2025 metais teko Kinijai ir Indijai. Šios šalys vienu metu didina atsinaujinančių išteklių plėtrą, bet kartu mato anglies elektrines kaip patikimą atramą sistemai, ypač po ankstesnių tiekimo sutrikimų ir piko apkrovų.

    Kinijoje anglies elektrinių galia augo apie 6 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies mažėjo apie 1,2 proc. Indijoje galia didėjo beveik 4 proc., o gamyba, GEM vertinimu, smuko beveik 3 proc., nes dalį augančio poreikio vis dažniau dengia saulės ir vėjo elektrinės.

    „Daug provincijų ir valstijų, kurios aktyviausiai plečia anglies energetiką, yra dideli anglies kasybos regionai. Jos turi stiprių pramoninių paskatų ir toliau statyti anglies elektrines“, – sakė GEM projekto „Global Coal Plant Tracker“ vadovė Christine Shearer.

    Lėtesnis uždarymas ir geopolitikos įtaka

    Kita priežastis, kodėl anglies pajėgumai nemažėja taip greitai, kaip tikėtasi, yra lėtėjantis elektrinių uždarymas. GEM skaičiavimu, beveik 70 proc. blokų, kuriuos buvo planuota uždaryti, liko veikti, o dalis sprendimų buvo nukelta vėlesniam laikui.

    Europoje šį procesą pristabdė 2022–2023 metų energetikos krizė po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai dalis šalių trumpam grįžo prie anglies kaip prieinamiausio rezervo. Panašūs sprendimai, GEM vertinimu, kartojosi ir kitur, kai išaugo energetinio saugumo svarba.

    Jungtinėse Valstijose anglies elektrinių gamyba, kaip nurodoma GEM ataskaitoje, per metus padidėjo daugiau nei 80 TWh, ir tai buvo didžiausias metinis prieaugis tarp visų šalių. Pasak C. Shearer, dalį šio šuolio lėmė ne vien paklausa, bet ir palankesnė politinė bei reguliacinė aplinka anglies sektoriui.

    Atsinaujinanti energija keičia balansą

    Nors anglies elektrinių pajėgumai dar auga, didžiausią naujos paklausos dalį pasaulyje vis dažniau sugeria atsinaujinantys ištekliai. GEM duomenimis, vėjo ir saulės generacija 2025 metais augo apie 10 proc., o tai daugelyje regionų mažina anglies vaidmenį kasdienėje gamyboje.

    Vis dėlto sistema susiduria su praktiniais iššūkiais: tinklų pralaidumas, energijos kaupimo trūkumas ir lėtesnis leidimų išdavimas stabdo greitesnį perėjimą. Dėl to kai kurios šalys anglies elektrines laiko draudimu nuo rizikų, net jei jų realus darbas mažėja.

    Tad pasaulinė kryptis išlieka aiški: atsinaujinantys ištekliai sparčiai plečiasi, o anglies generacija ilgainiui turėtų trauktis. Tačiau trumpuoju laikotarpiu energetinis saugumas, geopolitika ir infrastruktūros ribojimai reiškia, kad anglies elektrinės kai kur dar bus statomos, net jei jos vis rečiau taps pagrindiniu elektros šaltiniu.

  • Lenkijos Vyriausybė patvirtino: apsaugos paketas daugiau kaip 4 000 JSW kalnakasių 2026–2031 metais

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino Energetikos ministerijos parengtą programą, numatančią socialines apsaugos priemones koksuojamosios akmens anglies kasybos sektoriui. Ji pirmiausia skirta Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) darbuotojams ir apima daugiau kaip 4 000 žmonių.

    Programos tikslas – užtikrinti didesnį stabilumą pertvarkos laikotarpiu, kai įmonė turi prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir keičiamo užimtumo poreikio. Numatyta, kad priemonės bus taikomos 2026–2031 metais, o finansavimas būtų skiriamas iš valstybės biudžeto.

    Kas numatyta darbuotojams

    Pagrindinės priemonės apima vadinamuosius kalnakasių atostogų mechanizmus, analogiškas pereinamojo laikotarpio schemas anglies paruošimo darbuotojams ir vienkartines pinigines išeitines išmokas. Tokie instrumentai Lenkijoje siejami su ilgalaikiu kasybos sektoriaus reguliavimu ir anksčiau taikytais socialiniais sprendimais.

    Pagal pateiktus programos skaičius, parama galėtų apimti 4 270 JSW darbuotojų. Iš jų 3 011 asmenų būtų nukreipiami į kalnakasių atostogų schemą, 103 darbuotojams numatytos analogiškos priemonės anglies paruošimo grandyje, o 1 156 žmonėms planuojamos vienkartinės išeitinės išmokos.

    Kodėl šis sprendimas priimtas dabar

    Programa pristatoma kaip bandymas suderinti socialinį saugumą su būtinybe pertvarkyti kasybos sektorių. Koksuojamoji anglis svarbi metalurgijai, tačiau įmonėms tenka veikti svyruojančių žaliavų kainų, griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir ilgalaikių energetikos pokyčių sąlygomis.

    „Kasybos sektoriaus transformacija turi būti vykdoma atsakingai ir nuspėjamai. Pokyčių laikotarpiu svarbu, kad darbuotojams būtų užtikrinta valstybės parama ir saugumas“, – sakė energetikos ministras Miłosz Motyka.

    Vyriausybės teigimu, priemonės turėtų sustiprinti darbuotojų ir jų šeimų socialinį saugumą, kartu sudarant sąlygas bendrovei planuoti darbo jėgos pokyčius be staigių sukrėtimų. Praktikoje tai reiškia, kad daliai žmonių būtų suteiktas laikas persiorientuoti, o daliai – finansinė pagalba pasitraukiant iš darbo.

  • Kinijos mokslininkų bomba: elektra iš anglies be CO2? Skelbia apie naujos kartos technologiją

    Kinijos mokslininkų bomba: elektra iš anglies be CO2? Skelbia apie naujos kartos technologiją

    Kinijoje pristatyta technologija, kuri, mokslininkų teigimu, leistų gaminti elektrą iš anglies jos nedeginant ir taip išvengti įprastų anglimi kūrenamų elektrinių CO2 emisijų. Apie sprendimą pranešė Šendženo universiteto tyrėjų komanda, kuri kuria vadinamąjį anglies kuro elementą.

    Skirtingai nei tradicinėse elektrinėse, kur anglis deginama kaitinant vandenį ir sukant turbinas, čia siūloma energiją išgauti elektrochemiškai. Principas panašus į kuro elementus, kai cheminė energija paverčiama elektra tiesiogiai, be garo ciklo ir su juo susijusių energijos nuostolių.

    Pagal pateikiamą schemą anglis pirmiausia susmulkinama ir paruošiama, tuomet paduodama į anodo pusę, o į katodą tiekiamas deguonis. Reakcijoms vykti naudojama oksidinė membrana, o susidaranti elektros energija gaunama be katilų ir turbinų, kurios įprastai lemia didelę dalį sistemos sudėtingumo ir priežiūros kaštų.

    Didžiausia intriga – CO2 tvarkymas. Kūrėjai teigia, kad anglies virtimo metu susidarantis CO2 būtų „surenkamas“ pačiame įrenginyje koncentruota forma, todėl jį būtų paprasčiau panaudoti pramonėje arba paversti kitais junginiais, pavyzdžiui, mineralizuoti į stabilius karbonatus.

    Jei tokia schema pasiteisintų pramoniniu mastu, tai galėtų reikšti ne tik mažesnį poveikį klimatui, bet ir didesnį efektyvumą nei klasikinėse anglimis kūrenamose jėgainėse. Tradicinės elektrinės susiduria su termodinaminiais apribojimais, o tiesioginis elektrocheminis virsmas teoriškai leidžia iš tos pačios žaliavos išspausti daugiau naudingos energijos.

    Kontekstas Kinijai ypač svarbus: šalis yra viena didžiausių anglies vartotojų pasaulyje, o anglis vis dar sudaro reikšmingą elektros gamybos dalį. Dėl to kiekviena technologija, kuri leistų mažinti išmetimus neperstatant visos energetikos sistemos iš naujo, sulaukia didelio dėmesio tiek pramonėje, tiek politiniu lygmeniu.

    Tyrėjai taip pat kelia idėją, kad panašūs sprendimai ateityje galėtų būti taikomi arčiau telkinių, net po žeme, taip mažinant dalį gavybos ir transporto grandinės. Vis dėlto nepriklausomi ekspertai paprastai pabrėžia, kad nuo laboratorinių rezultatų iki patikimos, pigios ir saugios masinės gamybos praeina daug laiko, o tikrasis proveržis priklauso nuo ilgo bandymų, mastelio didinimo ir ekonominio pagrįstumo etapo.

    Kol kas tai išlieka ankstyvos stadijos technologija, todėl pagrindiniai klausimai bus susiję su įrenginio ilgaamžiškumu, realiu efektyvumu, CO2 surinkimo patikimumu ir kaina, lyginant su atsinaujinančiais ištekliais bei įprastomis CO2 surinkimo sistemomis. Būtent šie parametrai nulems, ar anglies kuro elementai taps nišiniu sprendimu, ar galėtų turėti apčiuopiamą poveikį energetikos transformacijai.