Tag: Anglis

  • Lenkijos energetikai – beveik 150 metų: nuo 1878-ųjų pradinukių iki pasiruošimo atomui

    Lenkijos elektroenergetikos istorija skaičiuoja beveik 150 metų – pirmieji elektrifikacijos žingsniai dabartinės šalies teritorijoje fiksuojami 1878 metais, kai Chorzove, anglies kasykloje „Król“, pradėjo veikti nuolatinės srovės generatoriai, maitinę lankines lempas.

    Tuo metu Lenkijos valstybės žemėlapyje dar nebuvo, o pats miestas vadinosi Królewska Huta (Königshütte) – Chorzovo pavadinimą jis gavo tik 1934 metais. Vis dėlto būtent šis pramoninis taškas tapo simboliniu startu ilgai ir nelygiai elektrifikacijos raidai.

    Atkūrus nepriklausomybę 1918 metais šalies elektroenergetikos sistema buvo itin kukli: veikė apie 280 energetikos įmonių, o bendra instaliuota galia siekė 211 MW. Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, tai sudarė tik 8 kW – mažiau, nei šiandien prilygtų keliems vienu metu įjungtiems elektriniams virduliams.

    Elektros energija tuo metu pirmiausia buvo skirta miestų apšvietimui ir pramonei, o iki plačios buitinės elektrifikacijos dar buvo toli. Skirtumai tarp regionų taip pat buvo ryškūs – labiau elektrifikuoti Vakarai ir Pietūs lenkė menkiau išvystytas šalies dalis.

    Tarpukaris: sistemos „susiuvimas“ ir augimas

    Tarpukariu vienu svarbiausių uždavinių tapo skirtingų taisyklių ir infrastruktūros „sulipdymas“ po trijų padalijimų. Šį etapą vainikavo vadinamasis elektros įstatymas, kuriame atsirado ir šiandien atpažįstamas elementas – elektros tarifų idėja, skirta apsaugoti vartotojus nuo monopolijų savivalės.

    Technologiniu požiūriu vyko perėjimas prie kintamosios srovės, aktuali tapo dažnio tema. Tarp reikšmingesnių projektų minimos ilgesnės perdavimo linijos, pavyzdžiui, nuo Gródeko hidroelektrinės iki Torunės, taip pat strateginė jungtis Gródek–Gdynia, leidusi aprūpinti energija nuo nulio kurtą uostą.

    Pramonės miestuose elektrifikacija progresavo, tačiau kaimas ilgai liko nuošalyje. Iki Antrojo pasaulinio karo elektrą turėjo tik apie 5 proc. Lenkijos kaimų – tai reiškė, kad srovė buvo atvesta vos į maždaug kas dvidešimtą gyvenvietę.

    Tuo pat metu didėjo ir bendra sistemos galia: 1938 metais instaliuota elektrinių galia šalyje priartėjo prie 1,7 GW, o metinė gamyba – prie 4 TWh. Vis dėlto didelė dalis elektrinių buvo labai mažos, o elektrifikacijos mastas, lyginant su šių dienų poreikiais, išliko ribotas.

    PRL laikotarpis: masinė elektrifikacija ir priklausomybė nuo anglies

    Po karo Lenkijoje prasidėjo masinė elektrifikacija, kuri dažnai minima kaip vienas ryškiausių to meto infrastruktūrinių pokyčių. Augo tiek elektros gamyba, tiek vartojimas – energija tapo būtina ir buitims, ir sunkiajai pramonei.

    Kartu stiprėjo ir priklausomybė nuo anglies. Lenkija turėjo gausius akmens ir rudosios anglies išteklius, todėl būtent šis kuras ilgam „užcementavo“ šalies energetikos modelį, o planuota atominė elektrinė Žarnovce taip ir nebuvo pastatyta.

    Elektrifikacija nereiškė, kad sistema tapo patikima: 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais gyventojams teko susidurti su dažnais elektros tiekimo sutrikimais – situacija, kuri šiandien jau būtų sunkiai įsivaizduojama.

    Naujesnis etapas: traukimasis nuo anglies ir pasirengimas atomui

    Po 1990-ųjų anglies gavyba Lenkijoje pradėjo mažėti, o pastarąjį dešimtmetį energetikos kryptis vis aiškiau kinta. Šalis pamažu atsitraukia nuo „juodojo aukso“, o energijos balanse didesnį vaidmenį įgauna dujos ir atsinaujinantys šaltiniai, tokie kaip saulės ir vėjo elektrinės.

    Pokytis atsispindi ir elektros gamybos struktūroje: jei 2006 metais didžioji dalis daugiau nei 160 TWh pagamintos elektros buvo iš anglies, tai 2025 metais anglies indėlis jau gerokai mažesnis. Dalį praradimų kompensavo dujos ir augantis atsinaujinančių išteklių svoris.

    Į ateities planus įtraukiami ir kiti šaltiniai – biometanas, biodujos, vandenilis, jūriniai vėjo parkai, o 2030-aisiais numatomas ir atominės energetikos startas. Kontrastas su pradžia įspūdingas: kai 1918 metais visa sistema turėjo 211 MW, vienas planuojamos atominės elektrinės blokas siektų 1,11 GW.

    Per beveik pusantro šimtmečio Lenkijos energetika nuėjo kelią nuo kelių generatorių kasykloje iki didžiulės, nuolat besikeičiančios sistemos – ir dabar įžengia į etapą, kai svarbiausios temos tampa energetikos miksas, patikimumas ir transformacijos kaina.

  • Anglies kaina Europoje smuko iki 130 dolerių už toną – ji apie 47 proc. pigesnė už dujas

    Europoje anglies kainos pastaruoju metu mažėja, tačiau kuras išlieka konkurencingas – anglis, perskaičiavus į energijos vienetą ir įvertinus CO2 emisijų kaštus, yra apie 47 proc. pigesnė už gamtines dujas.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas WNP, šiuo metu energetinė anglis Europoje kainuoja maždaug 130 JAV dolerių už toną. Tai ją paverčia patrauklia alternatyva tada, kai dujų kainos išlieka aukštesnės.

    Rinką veikia geopolitika ir žaliavų pasiūla: pasikeitus investuotojų lūkesčiams dėl konflikto su Iranu, per savaitę krito naftos ir dujų kainos, o tai atsiliepė ir anglies segmentui.

    Kita svarbi kryptis – Kinija: jei šalyje didės anglies gavyba, importo poreikis gali mažėti, o tai darytų papildomą spaudimą kainoms tarptautinėje rinkoje.

    Anglis išlieka konkurencinga

    Anot analitiko Jakubo Szkopekto („Erste Securities Polska“), energetinės anglies kainos smuko kartu su visu energijos žaliavų „krepšeliu“. Jis pabrėžia, kad net ir įskaičiavus emisijų sąnaudas anglis šiuo metu išlieka reikšmingai pigesnė už dujas.

    Tokio kainų skirtumo išlikimas, vertinama, galėtų palaikyti santykinai stiprią paklausą iš energetikos sektoriaus. Tuo pat metu rizika angliai – tolesnis dujų pigimas, jei derybos su Iranu atneštų proveržį.

    Europoje stebimas ir dujų atsargų klausimas: nurodoma, kad dujų saugyklų užpildymas siekia apie 73 proc., o rinkos komentaruose išskiriamas santykinai žemesnis lygis Vokietijoje – mažiau nei 60 proc.

    Kinijos sprendimai gali daryti spaudimą kainoms

    Iš pasaulinės perspektyvos reikšmingas veiksnys – Kinijos gavybos politika. Minima, kad Shanxi provincijos valdžia, kuri atstovauja vienam svarbiausių gavybos regionų, ragina atnaujinti kasyklų darbą ir didinti gamybą.

    Jeigu pasiūla Kinijoje augs, šaliai gali reikėti mažiau importo, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms jūrinėje (tarptautinėje) prekyboje.

    Koksuojamosios anglies rinkoje – atskira dinamika

    Koksuojamosios anglies, naudojamos plieno gamybai, kainos taip pat smuko – australietiškos žaliavos kaina nurodoma apie 255–259 JAV dolerius už toną. Kartu fiksuotas ir Australijos eksporto sumažėjimas spalį, nors metinis eksportas vis dar didesnis nei prieš metus.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į besikeičiančią pirkėjų struktūrą: vis daugiau australietiškos koksuojamosios anglies nuperka Kinija, o mažiau – Indija ir Pietų Korėja.

    Artimiausiomis savaitėmis anglies kainų kryptį, vertinama, labiausiai lems derybų su Iranu eiga, dujų kainos Europoje, dujų atsargų dinamika ir Kinijos gavybos didėjimo mastas.

  • Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija paskelbė, kaip teigiama, pirmą pasaulinį kelrodį, skirtą laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro – anglies, naftos ir dujų. Dokumente šalys raginamos pradėti planuoti perėjimą jau dabar, nors pats planas yra savanoriškas.

    Kelrodis paskelbtas baigiantis Brazilijos, kaip COP30 klimato konferencijos šeimininkės, darbotvarkei – kitą savaitę „estafetė“ perduodama Turkijai ir Australijai, rašo „Euronews“, remdamasis AFP.

    COP30 konferencija 2025 metais Brazilijos Amazonės mieste Belemyje baigėsi susitarimu, kuriame po didžiųjų naftos gamintojų, tokių kaip Saudo Arabija ir Rusija, pasipriešinimo nebuvo aiškiai paminėtas iškastinis kuras. Todėl Brazilija kaip alternatyvą pasiūlė atskirą kelrodį, kviečiantį šalis savanoriškai trauktis nuo naftos, dujų ir anglies.

    Kelrodyje teigiama, kad turimi įrodymai ir analizė veda prie išvados, jog perėjimas nuo iškastinio kuro yra „skubus, neišvengiamas ir kartu įmanomas“. Kartu pabrėžiama, kad vieno universalaus sprendimo nėra – priemonės turėtų būti pritaikomos pagal kiekvienos šalies situaciją.

    Trys etapai iki 2033 metų

    Dokumente siūloma „bendra darbotvarkė“ trimis etapais 2028–2033 metų laikotarpiu. Per šiuos metus valstybės raginamos parengti planus ir imtis realių žingsnių, transformuojant energetikos sistemas.

    Kelrodyje akcentuojama, kad šalys skiriasi tiek tempu, kuriuo gali judėti, tiek reikalingos paramos apimtimi, tačiau planavimas, pasak autoriaus, naudingas visoms. Mintis paprasta: net jei perėjimas bus nevienodas, pradėti ruoštis verta nedelsiant.

    COP30 vadovė Ana Toni per žiniasklaidos instruktažą teigė, kad perėjimas yra neišvengiamas, todėl planuoti reikia „dabar ir kuo greičiau“, nes tai esą būtų naudinga šalims, visuomenei ir ekonomikai. Vis dėlto pačiame kelrodyje pripažįstama, kad iki šiol paskelbtos politikos priemonės ir planai vis dar nepasiekia tikslų, dėl kurių šalys susitarė anksčiau.

    Priminta ir tai, kad beveik 200 valstybių 2023 metais COP28 viršūnių susitikime Dubajuje priėmė svarbų tekstą, raginantį „pereiti nuo iškastinio kuro energetikos sistemose“.

    Ko tikėtis COP31 Turkijoje?

    Naujo privalomo susitarimo dėl iškastinio kuro per dvi savaites vyksiančioje COP31 konferencijoje, kuri prasideda lapkričio 9 dieną Turkijos Viduržemio jūros kurorte Antalijoje, mažai tikėtina. Vietoj to Turkija, o derybas koordinuojanti Australija, remia savanorišką programą, orientuotą į didesnę „elektrifikaciją“ siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas.

    Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia kryptis neįvardija, iš kokių šaltinių turėtų būti gaunama elektra. Dėl to, jų teigimu, elektrifikacija teoriškai galėtų tapti priedanga plėsti iškastinio kuro naudojimą, o ne pereiti prie švarių atsinaujinančių išteklių.

    Ana Toni sakė, kad iškastinio kuro kelrodis Antalijoje turėtų būti aptariamas lapkričio 10 dieną, tačiau Brazilijos pareigūnai pabrėžė: tai nėra dokumentas, dėl kurio būtų deramasi COP31, o veikiau raginimas veikti.

    COP30 prezidentas Andre Correa do Lago aiškino, kad Brazilija nesiūlo naujų derybų, o kviečia šalis pradėti veiksmus jau dabar, nes reikalingos žinios ir technologijos, jo teigimu, yra prieinamos. Jo žodžiais, esminis iššūkis – įgyvendinti tai, dėl ko jau sutarta.

    Aktyvistai: kelrodis neturi dulkėti lentynoje

    Klimato kampanijų atstovai Brazilijos iniciatyvas sutiko palankiai, tačiau kartu pabrėžė, kad vien dokumento paskelbimo nepakanka. 350.org politikos analitikė Fanny Petitbon perspėjo, jog kelrodis neturėtų virsti dar viena ataskaita, kuri „renka dulkes lentynoje“.

    Jos teigimu, COP31 turėtų tapti momentu, kai vyriausybės perkelia šį darbą į praktinius sprendimus: su aiškiais įsipareigojimais, terminais ir ištekliais, reikalingais teisingam ir tvarkingam pasitraukimui iš anglies, naftos ir dujų.

    Brazilija taip pat paskelbė atskirą kelrodį, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustabdyti miškų naikinimą.

  • Už Bogdankos anglį teks mokėti daugiau: su „Enea“ pakeistos sutarties sąlygos iki 2036-ųjų

    Lenkijos bendrovė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ pranešė pakeitusi ilgalaikės anglies tiekimo sutarties su „Enea Wytwarzanie“ sąlygas – už energetinę anglį numatyta mokėti daugiau.

    Kaip nurodoma įmonės pranešime, sutarties priedas (anekso forma) pasirašytas 2026 metų lapkričio 4 dieną. Juo pakoreguota dar 2012 metų sausio 23 dieną sudaryta daugiametė anglies tiekimo sutartis, galiosianti iki 2036 metų gruodžio 31 dienos.

    Pagrindinis susitarimo objektas nesikeičia: „Bogdanka“ ir toliau parduoda energetinę anglį „Enea Wytwarzanie“. Tačiau po derybų atnaujintos kai kurios kainodaros ir tiekimo apimčių nuostatos.

    Įmonė pabrėžia, kad pakeitimai susiję su 2026 metų ketvirtojo ketvirčio pristatymais ir atspindi tuo metu esamą energetinės anglies rinkos situaciją.

    Keičiasi sutarties vertės skaičiavimai

    „Bogdanka“ skelbia, kad pasirašius priedą buvo atnaujinti visos sutarties vertės įvertinimai laikotarpiams, kuriuos apima daugiametis susitarimas.

    Visos sutarties vertė 2017–2036 metų laikotarpiui, neskaičiuojant galimų tolerancijų ar papildomų pasirinkimų, įvertinta maždaug 26 727 mln. Lenkijos zlotų (be PVM).

    Tuo metu 2026–2036 metų laikotarpio sutarties vertė, taip pat neįtraukiant galimų tolerancijų ar papildomų opcijų, įvertinta maždaug 13 673 mln. zlotų (be PVM).

    Įmonės teigimu, tai yra 1 088 mln. zlotų daugiau – 8,6 proc. didesnė vertė, nei buvo nurodyta ankstesniame pranešime už tą patį laikotarpį.

    Kitos sąlygos lieka galioti

    Pasak „Bogdankos“, likusios sutarties nuostatos nebuvo keičiamos ir atitinka tokiems susitarimams taikomus rinkos standartus.

    Bendrovė taip pat primena, kad jos anglis daugiausia tiekiama pramonės pirkėjams rytų ir šiaurės rytų Lenkijoje, o svarbiausios pardavimo kryptys – energetikos sektorius ir pramoninė energetika.

  • Dronų atakos Ust Lugoje ir ribotas tranzitas: gali vėluoti Kazachstano anglies tiekimas Lenkijai

    Lenkijos šilumos ūkiui artėjant šildymo sezonui daug dėmesio skiriama akmens anglies tiekimo stabilumui. Pastarosiomis savaitėmis rinką pasiekė signalai, kad Kazachstano anglies srautai, svarbūs daliai Lenkijos šilumos gamintojų, gali vėluoti dėl trikdžių tranzito grandinėje.

    Pagrindinės rizikos siejamos su dviem veiksniais. Viena vertus, Rusijos geležinkelių sprendimai laikinai riboti tranzitą ir dėl vėlavimų sutrikęs vagonų apyvartumas mažina transportavimo pajėgumus. Kita vertus, dronų atakos prieš infrastruktūrą Ust Lugos uoste Baltijos jūroje apsunkina krovą ir gali lėtinti laivų aptarnavimą.

    Kur stringa tiekimo grandinė

    Kazachstano anglis į Europą dažnai keliauja ilgu maršrutu, pasitelkiant Rusijos geležinkelių infrastruktūrą ir perkrovimo mazgus. Logistikos grandinėje pakanka vieno „butelio kaklelio“, kad vėlavimai persiduotų visai sistemai, ypač kai prioritetas teikiamas kitiems kroviniams.

    Tranzito ribojimai kelias savaites reiškia ne tik mažesnį pervežimų skaičių, bet ir grandininį efektą: vėluojant sąstatams, vėluoja ir vagonų grįžimas į pakrovimo vietas. Tai mažina realų pajėgumą net ir tada, kai formaliai ribojimai atšaukiami, nes trūksta riedmenų naujoms siuntoms.

    Dronų atakų poveikis uostui

    Ust Lugos uostas yra svarbus Baltijos regiono krovos taškas, per kurį gali būti nukreipiami anglies srautai. Dronų atakos prieš uosto infrastruktūrą paprastai reiškia papildomus saugumo patikrinimus, laikinus darbo sustabdymus ir krovos grafiko perskirstymą.

    Net trumpalaikės prastovos uoste gali išbalansuoti laivybos grafiką, o tai ypač jautru šildymo sezono pradžioje, kai šilumos gamintojai siekia greitai papildyti sandėlius. Dėl to dalis krovinių gali atvykti vėliau nei planuota, o kai kuriais atvejais gali tekti ieškoti alternatyvių tiekimo maršrutų ar šaltinių.

    Ką tai reiškia šilumos gamintojams

    Lenkijos šilumos sektoriui tai yra logistinė, o ne staigi gavybos problema, tačiau poveikis gali būti apčiuopiamas, jei vėlavimai sutaps su temperatūros kritimu. Tokiais laikotarpiais ypač svarbios ne tik sutartys, bet ir realios pristatymo datos bei atsargų lygis aikštelėse.

    Viešojoje erdvėje skelbta, kad tiekėjai įspėja apie galimus pristatymų vėlavimus, o atsakingos institucijos renka informaciją apie šilumos ūkių atsargas ir neužtikrintas tiekimo sutartis. Energetikos institucijos tuo pat metu pabrėžia, kad atsargų lygis vertinamas kaip pakankamas, todėl sisteminių sutrikimų esą neturėtų būti.

    „Tiekėjai praneša apie galimus anglies pristatymo šilumos ūkiui vėlavimus, o institucijos tikslina, kurioms įmonėms gali trūkti atsargų“, – sakė vietos politikas Patrykas Białasas.

    Artimiausiomis savaitėmis situaciją lems tai, kaip greitai bus atstatytas sklandus tranzitas geležinkeliais ir ar Ust Lugos uostas galės dirbti be prastovų. Šilumos gamintojams tai signalas peržiūrėti atsargų planus ir įvertinti alternatyvių tiekimo kanalų realumą, jei logistika vėl sutriktų.

  • Rusija pristabdė Kazachstano anglies tranzitą: Lenkijai vėluoja 200 000–300 000 tonų

    Lenkijoje vėl kyla įtampa dėl anglies tiekimo grandinės: spalio pradžioje Rusijos geležinkeliai laikinai apribojo Kazachstane išgaunamos akmens anglies tranzitą į Lenkijos rinką. Nors ribojimai vėliau buvo atšaukti, rinkos dalyviai sako, kad vėlavimai jaučiasi iki šiol, o dalis krovinių šį mėnesį gali taip ir nepasiekti gavėjų.

    Lenkijos anglies pardavėjų prekybos rūmų vertinimu, dėl sutrikimų į šalies uostus ir terminalus spalį gali būti pristatyta maždaug 200 000–300 000 tonų mažiau anglies. Tai nėra signalas apie bendrą, visą sezoną apimantį deficitą, tačiau trumpalaikių trūkumų rizika atskiruose regionuose išlieka.

    Kas nutiko tranzitui per Rusiją

    Pasak rinkos atstovų, ribojimai galiojo nuo spalio 3 dienos iki spalio 17 dienos ir palietė būtent Kazachstano anglies vežimą geležinkeliu Rusijos teritorija. Po šio laikotarpio tranzitas buvo atnaujintas, tačiau susidarė eilės: sustabdyti ir laiku neišsiųsti sąstatai vėliau konkuravo dėl infrastruktūros pralaidumo su einamaisiais srautais.

    Tuo pat metu, kaip pabrėžia vežėjai, dalis vagonų užstrigo Rusijos tinkle ir negrįžo laiku pakartotiniam pakrovimui. Praktinis rezultatas rinkai paprastas: tiekimo grafikai pasislinko keliomis savaitėmis, o logistikos grandinėje atsirado spragų, kurios labiausiai juntamos šildymo sezono pradžioje.

    „Draudimas baigėsi laiku ir judėjimas buvo atnaujintas, tačiau pasekmė yra pristatymų nukėlimas keliomis savaitėmis, o ne jų praradimas“, – sakė Lenkijos anglies pardavėjų prekybos rūmų prezidentas Łukasz Horbacz.

    Rinka rami, bet regioninė rizika išlieka

    Šildymo sezono pradžia Lenkijoje tradiciškai reiškia staigesnį anglies poreikį namų ūkiuose, vietinėse katilinėse ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse. Vien šilumos ūkio poreikis rudens ir žiemos mėnesiais, priklausomai nuo temperatūrų, gali siekti kelis milijonus tonų, todėl bet koks sutrikimas logistikos grandinėje padidina trumpalaikio disbalanso tikimybę.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad svarbiausia problema yra ne bendras anglies kiekis šiam sezonui, o laikas ir asortimentas: vienuose regionuose anglis gali būti pasiekiama sklandžiai, kituose laikinai gali trūkti konkrečių frakcijų ar populiariausių buitinių rūšių. Tokiais atvejais gyventojams tenka ieškoti alternatyvių tiekėjų arba mokėti daugiau už greitesnį pristatymą.

    Kainas spaudžia ir logistika

    Lenkijos šiaurėje, kur dalis anglies tiekiama per uostus arba atgabenama iš kitų šalies regionų, galutinę kainą stipriai veikia transporto sąnaudos. Didesnės dyzelino kainos ir ilgesni pervežimo atstumai automatiškai kelia galutinę toną kainą, ypač kai rinkoje padaugėja skubių užsakymų.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį ir į politinį veiksnį: tranzitas per Rusiją bei galimybė naudotis perkrovimu Rusijos uostuose tebėra įmanomi dėl Europos Sąjungos sankcijų išimčių, taikomų kai kuriems anglies srautams. Vis dėlto spalio situacija priminė, kad tokie maršrutai išlieka jautrūs administraciniams sprendimams, kurių verslas kontroliuoti negali.

    Ekspertų vertinimu, didelių sisteminių anglies stygiaus požymių šį šildymo sezoną kol kas nematyti, tačiau vartotojams regionuose, kurie labiau priklauso nuo importo grandinės, rekomenduojama iš anksto pasitikrinti tiekimo terminus. Jei vėlavimai kartosis, trumpalaikiai trūkumai gali pasireikšti ne visoje šalyje, o atskirose vietovėse ir konkrečiuose segmentuose.

  • Anglis grįžta į strategiją: duomenų centrai ir DI kelia energijos apetitą, JAV tai jau skaičiuoja

    Spartėjant duomenų centrų plėtrai ir DI diegimui, vis daugiau šalių iš naujo vertina energijos šaltinius, kurie gali užtikrinti stabilų elektros tiekimą. Tai keičia toną diskusijose apie anglį, kuri dar visai neseniai dažnai buvo vadinama praeities pramonės reliktu.

    Interviu Lenkijos verslo žiniasklaidai buvęs „Kopex“ vadovas Marianas Kostempskis teigė, kad duomenų centrai yra itin energiškai imlūs, todėl anglis kai kuriose rinkose vėl tampa patraukliu kuru. Pasak jo, tokį posūkį jau mato ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kur energetinio saugumo argumentas grįžta į pirmą planą.

    Stabili elektra tampa pranašumu

    DI modelių mokymas, didelės apimties skaičiavimai ir debesijos paslaugos reikalauja ne tik daug energijos, bet ir itin patikimos infrastruktūros. Duomenų centrai jautrūs tiekimo sutrikimams, todėl šalia atsinaujinančios energetikos vis dažniau akcentuojami bazinės generacijos pajėgumai, galintys veikti nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Toks pragmatiškas požiūris pastebimas ne vien JAV: anglies gavybos ir anglimi kūrenamos generacijos neskubama atsisakyti ir Azijoje, kur elektros paklausa auga sparčiausiai. Energetikos analitikai pabrėžia, kad technologijų varžybose svarbus tampa ne tik procesorių ar duomenų centrų skaičius, bet ir tai, ar šalis gali užtikrinti pakankamai stabilios ir konkurencingos elektros.

    Kiek energijos gali prireikti?

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius PSE savo scenarijuose prognozuoja ryškų duomenų centrų vartojimo augimą. Pagal šiuos vertinimus, 2036 metais duomenų centrai Lenkijoje galėtų suvartoti apie 17,4 TWh elektros per metus, o 2040 metais jau apie 29,4 TWh.

    Lenkijos ekonomikos institutas yra nurodęs, kad toks lygis galėtų sudaryti maždaug 11 proc. viso šalies elektros poreikio. Tai reikštų, kad duomenų centrų plėtra tampa ne nišiniu, o sisteminiu veiksniu, darančiu įtaką visai energetikos politikai, investicijoms į tinklus ir generaciją.

    Kodėl anglis vėl minima?

    Anglies šalininkai pabrėžia jos logistinį patogumą ir galimybę kaupti kurą prie elektrinių, taip mažinant priklausomybę nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Tokį argumentą savo komentare išsakė ir Lenkijos kalnakasių profesinės sąjungos atstovas Arkadiuszas Siekanecas, raginęs energetikos transformacijoje vadovautis pragmatizmu.

    „Atsakingiems už energetikos transformaciją Lenkijoje siūlyčiau pasižiūrėti, kaip šiandien į anglį žiūri Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sakė Arkadiuszas Siekanecas.

    Vis dėlto net ir ten, kur anglis įvardijama kaip stabilumo garantas, ji vis dažniau minima kaip laikinas arba papildomas sprendimas pereinamajame laikotarpyje. Augant DI sukeltai paklausai, esminiu klausimu tampa ne vien kuro pasirinkimas, bet ir tai, kaip greitai šalys pajėgs plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą ir rezervinius pajėgumus, kartu išlaikant klimato tikslus.

  • Anglis ir dirbtinis intelektas: kodėl JAV mato kurą duomenų centrams, o Europa dvejoja

    Duomenų centrų plėtra ir spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas vėl kelia seną klausimą: iš kur paimti patikimos elektros, kai paklausa auga greičiau nei spėjama statyti naujus pajėgumus. Energetikai ir pramonės atstovai vis dažniau pripažįsta, kad šiame kontekste anglis kai kuriose šalyse vėl vertinama kaip stabilus rezervas, nors ilgą laiką buvo laikoma praeities kuru.

    Tokį posūkį ypač ryškiai mato JAV, kur diskusijose apie energetinį saugumą ir pramonės konkurencingumą vis dažniau akcentuojamas bazinės generacijos vaidmuo. Logika paprasta: duomenų centrai veikia visą parą, o jų apkrovos šuoliai reikalauja tinklų lankstumo ir greitai pasiekiamos galios.

    Kas keičia energijos paklausą?

    Didelio masto skaičiavimai, kurių reikia DI modelių mokymui ir veikimui, yra itin energijai imlūs. Prie to prisideda ir vėsinimo poreikiai, ypač tankiuose serverių ūkiuose, todėl net moderniausi duomenų centrai išlieka reikšmingi elektros vartotojai.

    Prognozėse, kurias viešai skelbia Europos tinklų ir energetikos institucijos, matyti bendra tendencija: didėjant duomenų centrų skaičiui, jų suvartojamos elektros dalis nacionaliniuose balansuose gali pastebimai išaugti. Tai verčia politikus ir operatorius vienu metu spręsti dvi užduotis: kaip greitai didinti generaciją ir kaip išlaikyti sistemos patikimumą.

    Kodėl anglis vėl minima JAV?

    JAV diskusijose anglis dažniausiai įvardijama kaip stabilios, nuo oro sąlygų mažiau priklausomos generacijos šaltinis. Argumentuojama, kad kurą galima kaupti šalia elektrinių, o tiekimo grandinės rizika kai kuriais atvejais mažesnė nei importuojamų energijos išteklių.

    „Pakanka pažvelgti į JAV: anglis vertinama kaip stabilus energijos šaltinis, ir tai ten aiškiai matoma. Abejoju, ar daug kas mūsų regione į anglį žiūri per duomenų centrų ir skaitmeninės ekonomikos poreikių prizmę“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas.

    Europa: tarp pragmatizmo ir tikslų

    Europoje, įskaitant Lenkiją ir Baltijos regioną, anglies vaidmuo vis dažniau vertinamas per klimato politikos ir taršos mažinimo tikslus, todėl grįžimas prie šio kuro susiduria su politiniais ir ekonominiais ribojimais. Didėjant elektros poreikiui, akcentuojamos alternatyvos: tinklų plėtra, energijos kaupimas, branduolinė energetika, dujų elektrinių lankstumas ir spartesnis atsinaujinančių išteklių integravimas.

    Vis dėlto realybė rodo, kad pereinamuoju laikotarpiu svarbiausia tampa ne vien pigiausia kilovatvalandė, o patikimas tiekimas ir sistemos atsparumas. Todėl energetikos strategijose vis dažniau girdimas pragmatiškas klausimas: kaip užtikrinti, kad skaitmeninė ekonomika, įskaitant DI, turėtų pakankamai galios ne tik po dešimtmečio, bet ir artimiausiais metais.

  • Anglies kainos Europoje kyla prieš žiemą: energetinės anglies tona perkopė apie 140 eurų

    Anglies rinkoje Europoje vėl daugėja įtampos: energetinės anglies kainos kyla artėjant šildymo sezonui, o dalis pirkėjų skuba pildyti atsargas. Tarptautiniuose sandoriuose energetinės anglies kaina viršijo 150 JAV dolerių už toną, tai yra maždaug 140 eurų, priklausomai nuo valiutų kursų.

    Šis brangimas siejamas ne tik su sezoniniu paklausos šuoliu, bet ir su platesnėmis energetikos rinkos tendencijomis. Dujų rinka išlieka jautri tiekimo sutrikimams, todėl dalis elektrinių ir šilumos gamintojų, turinčių technines galimybes, didina anglies naudojimą kaip alternatyvą.

    Azija skuba kaupti atsargas

    Papildomą spaudimą kainoms sukuria Azijos paklausa. Kinijoje prastėjant orams ir kai kuriuose regionuose jau prasidedant šildymo sezonui, energetikos įmonės spartina atsargų kaupimą, ypač šalies šiaurės rytuose.

    Analitikų vertinimu, Kinijoje kainos pasiekė aukščiausią lygį per kelerius metus, o intensyviausi pirkimai dažnai fiksuojami iki lapkričio, kai artėja pagrindinis šildymo sezonas. Tuo pat metu riziką mažina didesnis importas ir prognozės, kad žiema gali būti švelnesnė, tačiau trumpalaikiai kainų šuoliai išlieka tikėtini.

    Indijoje taip pat kalbama apie žemas anglies atsargas, todėl valdžios institucijos ragina didinti gavybą ir užtikrinti sklandesnį logistikos darbą. Šalyje elektrinėms akcentuojama būtinybė dirbti maksimaliais pajėgumais rudenį ir metų pabaigoje, kai tradiciškai auga elektros poreikis.

    Koksinės anglies segmentas ramesnis

    Kitaip nei energetinės anglies rinkoje, koksinės anglies, naudojamos plieno pramonėje, kainų dinamika ramesnė. Tarptautinėje rinkoje kainos laikosi santykinai stabilios, o kryptį labiau lemia plieno paklausa, gamintojų maržos ir importo srautai.

    Kinijoje plieno eksportas išlieka aukštas, tačiau vidaus paklausą slopina lėtesnės statybų apimtys ir atsargesnės investicijos į infrastruktūrą. Tai mažina staigių koksinės anglies kainų šuolių tikimybę, nors trumpalaikiai svyravimai galimi dėl valstybės sprendimų didinti vidaus pasiūlą.

    Anglis svarbi ne tik elektrai

    Anglis daugelyje šalių išlieka svarbi ne tik elektros ir šilumos gamybai. Kinijoje sparčiai plečiasi anglies panaudojimas chemijos pramonėje, kai iš anglies gaminamos kai kurios cheminės žaliavos, siekiant mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

    Tokia kryptis stiprina ilgalaikę paklausą net ir tuo metu, kai pasaulyje auga spaudimas mažinti taršą. Dėl to anglies kainoms didesnę reikšmę turi ne vien šaltas ar šiltas sezonas, bet ir pramonės ciklai, logistikos ribojimai bei sprendimai, kaip šalys valdo energetinio saugumo rizikas.

  • PiS žada pigesnį šildymą ir elektrą: Przemysławas Czarnekas atskleidė, kiek sutaupytų šeima

    Lenkijos opozicijoje esanti partija PiS pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus šildymui ir energijai. Partijos vicepirmininkas Przemysławas Czarnekas teigia, kad tai galėtų sumažinti namų ūkių išlaidas ir švelninti artėjančio šildymo sezono finansinę naštą.

    Pagal projektą siūloma taikyti 8 proc. PVM tarifą kietajam kurui, įskaitant anglį, briketus ir granules. Pasak P. Czarnzeko, vien dėl mokesčio sumažinimo anglies ir briketų kaina galėtų pastebimai kristi, o skirtumas būtų jaučiamas perkant didesnį kiekį šildymui.

    PVM mažinimas kurui ir energijai

    PiS siūlymas apimtų ir elektrą bei šilumos energiją, kurioms numatomas 5 proc. PVM tarifas. Partija argumentuoja, kad mažesni mokesčiai galėtų sumažinti sąskaitas tiek gyventojams, tiek smulkiajam verslui, ypač rudenį ir žiemą, kai vartojimas išauga.

    P. Czarnzekas viešai įvardijo ir galimą efektą šeimos biudžetui: jo vertinimu, vidutinė šeima per mėnesį galėtų sutaupyti iki maždaug 16 eurų. Šis skaičius paremtas prielaida, kad mokesčio sumažinimas realiai atsispindėtų galutinėje vartotojo kainoje.

    Kiek realios būtų nuolaidos?

    Ekonomistai ir energetikos rinkos dalyviai dažnai pabrėžia, kad PVM mažinimo nauda priklauso nuo to, kaip greitai ir kokia apimtimi ją perduoda tiekėjai bei prekybininkai. Galutinę kainą lemia ir kiti veiksniai, tokie kaip žaliavų kainos, sandėliavimo sąnaudos, sezoniškumas bei reguliuojami tarifai.

    Be to, tokios priemonės tiesiogiai mažina biudžeto pajamas, todėl politinėse diskusijose paprastai keliama dilema, ar trumpalaikė pagalba sąskaitoms yra tvari ilgiau. Pastaraisiais metais Europoje, reaguojant į energijos kainų šuolius, šalys taikė įvairias laikinas lengvatas, tačiau jų poveikis dažnai būdavo nevienodas skirtingoms vartotojų grupėms.

    Kada tai galėtų įsigalioti?

    PiS pasiūlymą pristato kaip paketą „Tanie ogrzewanie 1.0“ ir ragina sprendimus priimti kuo greičiau. Vis dėlto kol kas tai yra projektas, todėl realus įsigaliojimas priklausytų nuo parlamento procedūrų, politinės daugumos sprendimo ir galutinio įstatymo teksto.

    Net ir priėmus pakeitimus, vartotojams svarbiausia būtų tai, kaip greitai mažesnis PVM atsispindėtų sąskaitose už šilumą, elektrą ir perkamą kurą. Aiškumo dėl konkrečių terminų bei galutinių kainų pokyčių kol kas nėra.