CP v2

Tag: Anglis

  • Rusija iki 2050 metų braižo anglies planą: gavyba gali augti iki 662 mln. tonų

    Rusijos Vyriausybė patvirtino šalies anglies pramonės plėtros programą iki 2050 metų. Dokumente numatyti keli scenarijai, kaip gali kisti gavyba, eksportas ir vidaus vartojimas, priklausomai nuo pasaulinės paklausos, kainų, sankcijų poveikio ir gavybos sąlygų.

    Ambicingiausiame, vadinamajame tiksliniame scenarijuje, anglies gavyba turėtų didėti nuo 443 mln. tonų 2024 metais iki 530,1 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatomas augimas iki 595,2 mln. tonų 2036 metais ir 662 mln. tonų 2050 metais.

    Toks kelias reikštų apie 49 proc. didesnę gavybą prognozės laikotarpio pabaigoje, palyginti su 2024 metais. Tačiau programoje paliekama vietos ir atsargesniems variantams, kuriuose augimas lėtesnis arba pereina į stagnaciją.

    Skirtingi keliai: nuo augimo iki kritimo

    Inercinis scenarijus numato, kad 2030 metais gavyba siektų 491,6 mln. tonų, 2036 metais – 545,3 mln. tonų, o 2050 metais – 586,4 mln. tonų. Konservatyviame scenarijuje apimtys beveik neaugtų: atitinkamai 454,0 mln., 460,5 mln. ir 460,8 mln. tonų.

    Kraštutinių sąlygų scenarijus aprašo variantą, kuriame gavyba mažėtų: iki 438,3 mln. tonų 2030 metais, 381,3 mln. tonų 2036 metais ir 318,9 mln. tonų 2050 metais. Toks rezultatas tikėtinas, jei vienu metu smarkiau kristų paklausa, prastėtų logistika ir stiprėtų išoriniai ribojimai.

    Eksportas ir vidaus paklausa

    Tiksliniame scenarijuje eksportas turėtų augti nuo 197,6 mln. tonų 2024 metais iki 266,7 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatoma 320,2 mln. tonų 2036 metais ir 350,1 mln. tonų 2050 metais.

    Kituose scenarijuose eksporto perspektyvos kuklesnės: konservatyviame variante iki 2050 metų būtų pasiekta 238,2 mln. tonų, inerciniame – 294,8 mln. tonų. Kraštutinių sąlygų scenarijuje eksportas kristų iki 100,5 mln. tonų.

    Vidaus rinkai tiksliniame scenarijuje planuojama tiekti daugiau: nuo 179,0 mln. tonų 2024 metais iki 199,2 mln. tonų 2030 metais. 2036 metais numatyta 202,8 mln. tonų, o 2050 metais – 231,7 mln. tonų.

    Programoje taip pat įvardijama, kad valdžia siektų palaikyti vidaus paklausą, remdamasi elektros gamyba iš anglies ir anglimi kūrenamų elektrinių modernizavimu bei statyba. Kartu minima ir didesnio energetinės anglies naudojimo pramonėje kryptis.

    Gavyba keliama į Rytus

    Plane akcentuojamas struktūrinis posūkis – didesnė gavybos dalis turėtų persikelti į Rytų Sibirą ir Tolimuosius Rytus. Argumentas paprastas: šie telkiniai yra arčiau Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinkų bei Tolimųjų Rytų uostų, todėl eksportui logistika potencialiai palankesnė.

    Vis dėlto dokumente pripažįstama, kad rytiniai telkiniai ne visada gali pilnai pakeisti Kuzbaso regioną pagal anglies kokybę ir produkcijos struktūrą. Kuzbase sukauptos reikšmingos aukštesnės kokybės energetinės ir koksuojamosios anglies atsargos, o panašių savybių išteklių bazė kituose regionuose yra ribota.

    Dėl šios priežasties programos scenarijai iš esmės remiasi dviem neapibrėžtumais: ar Rusijai pavyks išlaikyti stabilų eksportą į Azijos rinkas ir ar infrastruktūra bei telkinių kokybė leis augimą paversti ilgalaikiu. Būtent šie veiksniai lems, kuris iš numatytų scenarijų taps realistiškiausiu.

  • Žaliavų milžinė „Glencore“ taikosi į 5 mlrd. eurų pelną: brangstant angliai ir variui atsiveria proga

    Žaliavų prekybos ir gavybos grupė „Glencore“ šiemet tikisi, kad pelnas iš prekybos žaliavomis viršys 5 mlrd. eurų. Toks rezultatas įmonę priartintų prie vienų stipriausių metų per pastarąjį laiką, kai rinkose daugėja kainų šuolių ir regioninių skirtumų.

    Vertinant istorinį kontekstą, panašaus masto pelningumas buvo pasiektas po 2022 metais prasidėjusio plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą, kai energetikos rinkose kilo precedento neturintis chaosas. Tuomet staigiai pasikeitė tiekimo grandinės, o kainų svyravimai sukūrė išskirtinai palankią terpę didelės apimties prekybininkams.

    Kainų šuoliai ir prekybininkų galimybės

    Pastaruoju metu rinkose vėl daugėja veiksnių, kurie didina kainų nepastovumą: geopolitinės įtampos, energijos srautų persiskirstymas ir brangstantis logistinis grandžių aptarnavimas. Kai pristatymo maršrutai trikdomi arba rizika išauga, regionuose kainos ima skirtis dar labiau, o tai yra aplinka, kurioje tarpininkavimo ir arbitražo strategijos tampa pelningesnės.

    „Glencore“ rezultatams palankūs ir konkrečių žaliavų kainų pokyčiai. Brangstant variui, didėja šio metalo grandinės dalyvių suaktyvėjimas, nes jis laikomas vienu svarbiausių pramonės ir energetikos transformacijos metalų, o pasiūlos ir paklausos disbalansai rinkoje greitai atsispindi kainose.

    Anglies kainų kilimas taip pat prisideda prie bendro pelningumo, ypač tais laikotarpiais, kai elektros gamybos struktūra regionuose keičiasi greičiau nei planuota. Nors ilgalaikėje perspektyvoje anglis daugelyje valstybių stumiama iš energetikos, trumpuoju laikotarpiu jos paklausa gali staigiai išaugti dėl alternatyvių išteklių trūkumo ar kainų šuolių.

    Kodėl „Glencore“ nuolat viršija tikslus

    Įmonė pastaraisiais metais ne kartą viršijo ilgalaikius pelno tikslus, o tai siejama ne vien su palankiomis rinkos sąlygomis. Didelę reikšmę turi mastas, platus tiekimo grandinių tinklas, sandorių apimtys ir gebėjimas greitai reaguoti į kainų pokyčius skirtinguose regionuose.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad tokiose situacijose prekybininkams naudą kuria ne vien bendra kainų kryptis, bet ir kainų skirtumai tarp geografinių zonų, skirtingos logistikos sąnaudos bei trumpalaikiai trūkumai. Kuo didesnis nepastovumas, tuo daugiau progų atsiranda įmonėms, turinčioms prieigą prie finansavimo, sandėliavimo, transporto ir rizikos valdymo instrumentų.

    Tuo pat metu investuotojams tokie rekordinių pelnų lūkesčiai reiškia didesnį jautrumą geopolitiniams įvykiams ir žaliavų ciklams. Jei įtampos atslūgtų ir kainų svyravimai sumažėtų, prekybos segmentų pelningumas galėtų grįžti arčiau istorinės normos, tačiau kol kas rinkos signalai rodo, kad nepastovumas greitai niekur nedings.

  • PiS planas angliai ir elektrinėms: siūlo keisti ETS ir žada iki 35 proc. pigesnę elektrą

    Per PiS ekonomikos kongresą Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl anglies ateities ir elektros kainų. Partijos atstovai akcentavo, kad konkurencingai ekonomikai esą būtina pigi energija, o dabartinės rinkos taisyklės, jų vertinimu, šį tikslą apsunkina.

    Vienas ryškiausių pasisakymų nuskambėjo iš europarlamentaro Danielio Obajteko, anksčiau vadovavusio „Orlen“. Jis teigė, kad energetikos politikoje pirmiausia turi dominuoti saugumas ir kaina, o tam, jo manymu, reikia peržiūrėti svarbius Europos Sąjungos reguliavimo elementus.

    Taikinys – ETS ir kainodara

    D. Obajtek pasisakė už pasitraukimą iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, tačiau pripažino, kad staigus sprendimas būtų sudėtingas. Jo argumentas – taršos leidimai veikia kaip finansinis turtas, o jų įsigijimas įmonėms yra tapęs įsipareigojimų dalimi, todėl pokyčiai turėtų būti laipsniški.

    Kaip pereinamąjį sprendimą jis siūlė vadinamąjį kainų koridorių, kuris ribotų staigius taršos leidimų kainos šuolius. Taip pat jis kėlė idėją iš šios rinkos eliminuoti finansines institucijas, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, didina svyravimus ir prisideda prie brangstančios elektros galutiniams vartotojams.

    „Pirmas atskaitos taškas turi būti saugumas ir kaina“, – sakė Danielis Obajtek.

    Rinkos padalijimas ir valstybinė agentūra

    Kita D. Obajteko įvardyta kryptis – vadinamasis split market, arba elektros rinkos padalijimas. Jis aiškino, kad elektros iš atsinaujinančių išteklių kaina neturėtų būti nustatoma pagal brangiausių šaltinių, tokių kaip dujos ar anglis, ribines sąnaudas, nes tuomet pigesnės gamybos pranašumas neišnaudojamas.

    Jo teigimu, atskyrus kainodarą atsinaujinantiems ištekliams būtų galima pasiekti maždaug 35 proc. elektros kainos sumažėjimą. Tokie vertinimai politinėje retorikoje skamba patraukliai, tačiau realus efektas priklausytų nuo to, kaip būtų perbraižytos rinkos taisyklės, kaip būtų kompensuojami pokyčiai dalyviams ir kaip tai derėtų su ES vidaus rinkos nuostatomis.

    Dar viena idėja – įsteigti valstybinę agentūrą, į kurią būtų perkelti anglies kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių aktyvai. Tokia institucija, pasak pasiūlymo autoriaus, galėtų veikti ne kaip pelno siekianti bendrovė, o kaip energetinio saugumo priemonė, orientuota į patikimo tiekimo užtikrinimą.

    Siūlyta, kad agentūros finansavimas būtų siejamas su 20 proc. dividendų, kuriuos išmoka valstybės valdomos įmonės. Lėšos, kaip teigta, būtų skiriamos anglies blokų remontui, modernizacijai, kasybos infrastruktūrai ir, jei prireiktų, naujų pajėgumų plėtrai.

    Įspėjimas dėl 2030 metų

    D. Obajtek taip pat perspėjo, kad apie 2030 metus Lenkijoje gali pradėti trūkti stabilių elektros gamybos pajėgumų. Ši tema regione aktuali dėl senstančių šiluminių elektrinių, augančio elektros poreikio ir to, kad atsinaujinantys ištekliai, nors sparčiai plečiami, ne visada sutampa su paklausos piku.

    Kaip vieną organizacinį sprendimą jis įvardijo siūlymą sukoncentruoti atsakomybę už energetiką vienoje ministerijoje. Tokiu būdu, pasak jo, būtų lengviau išvengti situacijų, kai sprendimai išsiskaido tarp kelių institucijų, o atsakomybė už rezultatą tampa neaiški.

  • Bangladeše anglis aplenkė dujas: pigesnė elektra keičia LNG paklausos prognozes

    Anglis pirmą kartą aplenkė dujas

    Bangladeše šią vasarą įvyko lūžis energetikoje: elektros gamyba iš anglies pirmą kartą viršijo gamybą iš gamtinių dujų. Tai ryškus pokytis šalyje, kur dujos ilgą laiką buvo dominuojantis elektros šaltinis.

    Ember duomenys rodo, kad liepą iš anglies pagaminta apie 3,92 teravatvalandės elektros, o iš dujų – apie 3,66 teravatvalandės. Nors skirtumas nėra milžiniškas, tendencija laikoma reikšminga, nes ji parodo, kaip kainų spaudimas keičia sprendimus besivystančiose rinkose.

    Kodėl LNG praranda pozicijas

    Pastaraisiais metais Bangladešas buvo laikomas viena perspektyviausių suskystintų gamtinių dujų rinkų: elektros poreikis augo, vietiniai dujų ištekliai seko, o valstybė investavo į LNG importo infrastruktūrą. Tokia kombinacija įprastai signalizuoja ilgalaikį dujų vartojimo augimą.

    Vis dėlto praktikoje lemiamu veiksniu tapo kaina. Bangladešui, kaip ir daugeliui besivystančios Azijos valstybių, svarbiausia užtikrinti stabilų ir pakankamai pigų elektros tiekimą pramonei bei sparčiai augantiems miestams.

    „Daugeliu atvejų patikimos ir pigios elektros poreikis nusveria emisijų mažinimo tikslus, todėl LNG konkuruoti darosi vis sunkiau“, – teigiama tarptautinėje rinkos apžvalgoje.

    Signalas pasaulinei LNG rinkai

    Bangladešo pavyzdys svarbus ne tik vietos energetikai. Pasaulinė LNG plėtra remiasi palyginti nedideliu augančių rinkų skaičiumi, o didelė dalis būsimų eksporto apimčių siejama su besivystančia Azija.

    Europoje LNG paklausą ilgainiui riboja spartėjanti atsinaujinančių išteklių plėtra ir efektyvumo priemonės, o dalis Azijos šalių paraleliai didina branduolinės energetikos vaidmenį. Tokiose sąlygose Bangladešo posūkis į pigesnę anglį tampa perspėjimu eksportuotojams: infrastruktūra dar negarantuoja stabilaus vartojimo, jei energijos kaina tampa politiškai ir socialiai nepakeliama.

    Tai nereiškia, kad dujos regione nebeturi perspektyvos, tačiau rodo, jog LNG paklausos prognozėse vis didesnį svorį turės kainų nepastovumas, valstybės subsidijų galimybės ir konkurencija su anglimi bei vietiniais energijos šaltiniais.

  • Australijos žaliavų eksportas auga: anglis, SGD ir kritiniai metalai žada rekordines pajamas

    Australijos žaliavų ir energijos eksportas artimiausiais metais turėtų išaugti, rodo atnaujintos šalies prognozės. Numatyta, kad 2026–2027 finansiniais metais bendros pajamos iš šio eksporto pasieks apie 422 mlrd. JAV dolerių, palyginti su maždaug 403 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais.

    Perspektyvas trumpuoju laikotarpiu kelia brangstančios energijos žaliavos ir įtemptos pasaulinės tiekimo grandinės. Vis dėlto prognozuojama, kad vėliau per penkerių metų laikotarpį pajamos ims mažėti, jei energijos ir masinių žaliavų kainos normalizuosis.

    Pajamų šuolis, bet ne ilgam

    Prognozių logika paprasta: pajamos kyla tada, kai dera dvi sąlygos – aukštesnės kainos ir stabilūs eksporto srautai. Tačiau ilgainiui rinkos dažnai grįžta į pusiausvyrą, todėl Australija tikisi piko artimiausiu metu, o vėliau – laipsniško kritimo.

    Po 2026–2027 finansinių metų numatomas smukimas iki maždaug 391 mlrd. JAV dolerių 2027–2028 metais. Tokį posūkį labiausiai lemtų mažesnės anglies, suskystintų gamtinių dujų ir naftos eksporto kainos.

    SGD, anglis ir geležies rūda

    Suslėgtos rinkos sąlygos turėtų ypač padidinti pajamas iš SGD: prognozuojama, kad jos pakils nuo maždaug 57 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 70 mlrd. JAV dolerių 2026–2027 metais. Vėliau, atsistatant tiekimo ir prekybos ritmui, ši vertė turėtų mažėti.

    Anglies segmente prognozės rodo labiau mišrų vaizdą: tikimasi, kad energetinės anglies eksporto pajamos ilgainiui mažės nuo maždaug 31 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 24 mlrd. JAV dolerių 2030–2031 metais. Metalurginės anglies pajamos, prognozuojama, taip pat slinks žemyn nuo maždaug 39 mlrd. iki 36 mlrd. JAV dolerių per tą patį laikotarpį.

    Didžiausia struktūrinė atrama išlieka geležies rūda, kuri, kaip numatoma, sudarys daugiau nei ketvirtadalį visų žaliavų eksporto pajamų. Vis dėlto dėl kainų korekcijos pajamos gali kristi nuo maždaug 123 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 107 mlrd. 2026–2027 metais ir iki 79 mlrd. 2030–2031 metais.

    DI bumas didina metalų paklausą

    Prognozėse atskirai išskiriama didėjanti vario paklausa, kurią skatina elektrifikacija, elektros tinklų plėtra ir duomenų centrų, susijusių su DI infrastruktūra, augimas. Dėl kainų ir eksporto apimčių derinio Australijos vario eksporto vertė galėtų didėti nuo maždaug 14 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 19 mlrd. JAV dolerių 2030–2031 metais.

    Kartu išryškėja ir kritinių mineralų segmentas: prognozuojama, kad pajamos iš jų eksporto šoktels nuo maždaug 17 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 26 mlrd. JAV dolerių 2026–2027 metais. Vėliau jos, tikimasi, stabilizuosis ties maždaug 22 mlrd. JAV dolerių lygiu 2030–2031 metais.

    Į šias prognozes investuotojai ir rinkos dalyviai paprastai žiūri kaip į signalą, kad trumpalaikis kainų ciklas vis dar palankus eksportuotojams, bet ilgalaikės tendencijos verčia ruoštis didesniam nepastovumui. Australijai tai reiškia ir galimybes, ir riziką: rekordai gali būti pasiekti greitai, tačiau jų išlaikymas priklausys nuo geopolitikos, pasiūlos atsigavimo ir pasaulinės paklausos struktūros.

  • JAV anglies eksportas šoktelėjo: antrąjį 2026 metų ketvirtį išvežta 26,8 mln. tonų

    Eksportas auga, gavyba mažėja

    JAV anglies eksportas antrąjį 2026 metų ketvirtį pasiekė 26,8 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 13,3 proc. Tokius duomenis skelbia JAV Energetikos informacijos administracija (EIA).

    Tuo metu bendra anglies gavyba JAV antrąjį 2026 metų ketvirtį sudarė 125,4 mln. tonų. Tai buvo 4,9 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį ir 2,2 proc. mažiau nei prieš metus.

    Daugiausia augo energetinės anglies srautas

    EIA duomenys rodo, kad eksportą labiausiai į viršų tempė energetinė anglis: jos išvežta 13,0 mln. tonų, arba 25,1 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Metalurginės anglies eksportas augo nuosaikiau ir siekė 13,9 mln. tonų, tai yra 4,2 proc. daugiau.

    Tokie pokyčiai rodo, kad tarptautinėje rinkoje vienu metu gali veikti keli veiksniai: sezoniniai elektros gamybos poreikiai, pramonės ciklas bei logistikos grandinių persitvarkymas. Šių veiksnių kombinacija dažnai lemia, kad eksportas didėja net ir tada, kai vidaus gavyba trumpuoju laikotarpiu mažėja.

    Kainos ir importo vaizdas

    Vidutinė JAV anglies eksporto kaina antrąjį 2026 metų ketvirtį siekė 110,68 JAV dolerio už toną. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 102 eurus už toną.

    JAV tuo pačiu laikotarpiu ir toliau importavo anglį, nors importo apimtys išliko mažos: iš viso įvežta apie 0,7 mln. tonų. Didžiausia dalis importo teko Kolumbijai, taip pat dalis anglies buvo įvežta iš Kanados.

    JAV anglies sektorius pastaraisiais metais išlieka jautrus energetikos politikos kryptims ir elektros sistemos patikimumo diskusijoms. Prezidento Donaldo Trumpo administracija akcentuoja, kad anglis užtikrina stabilų elektros tiekimą ir gali būti svarbi ekstremalių oro sąlygų metu.

  • Indija iki 2036 metų didins anglies elektrines ir perdirbimą: šansą mato Lenkijos kasybos įmonės

    Indija, siekdama užtikrinti patikimą elektros tiekimą sparčiai augančiai ekonomikai, planuoja reikšmingai didinti anglies vaidmenį energetikoje ir investuoti į pažangesnį šio ištekliaus perdirbimą. Šis kursas ryškiai kontrastuoja su Europos Sąjungos kryptimi, kur anglies naudojimas nuosekliai mažinamas.

    Indijos Energetikos ministerijos atstovai viešai pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šaliai yra stabilus elektros tiekimas, o vėliau jo kaina vartotojams. Energetinis saugumas Indijoje vis dažniau pristatomas kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Anglis Indijoje dar ilgai išliks

    Prognozuojama, kad iki 2035–2036 metų anglis sudarys maždaug pusę Indijos elektros gamybos, todėl šalis ketina plėsti anglies elektrinių parką. Skaičiuojama, kad anglimi kūrenamų elektrinių galia gali išaugti nuo maždaug 224 gigavatų iki apie 315 gigavatų.

    Indija argumentuoja, kad atsinaujinantys šaltiniai, nepaisant sparčios plėtros, dar neužtikrina pastovios gamybos visą parą, todėl šiluminė energetika lieka būtina. Dėl to paraleliai didinamas ir vietinės anglies tiekimas, kad būtų išvengta tiekimo sutrikimų piko laikotarpiais.

    Rinkos vertinimai rodo, kad didžiausia šalies anglies bendrovė Coal India, išgaunanti apie tris ketvirtadalius Indijos anglies, rugsėjo pradžioje didino gavybą. Tai siejama su palankesnėmis kasybos sąlygomis po silpnėjančių liūčių, o didesnė pasiūla leidžia elektrinėms pildyti sandėlius.

    Anglies atsargų dinamika Indijoje išlieka jautri sezonams: kai gamyba ir logistika stringa dėl musonų, elektrinės aktyviau ieško importo, tačiau atsigavus vietinei pasiūlai importo poreikis mažėja. Tai ypač aktualu laikotarpiais, kai tarptautinėse rinkose anglies kainos išlieka aukštos.

    Coal India plečia veiklą ir technologijas

    Be tradicinio deginimo elektrai gaminti, Indija vis aktyviau domisi anglies dujinimu ir anglies perdirbimu į chemijos produktus. Coal India skelbia planus plėsti šias kryptis, taip pat didinti dalyvavimą atsinaujinančios energetikos ir energijos kaupimo projektuose.

    Šalis atvirai žvalgosi į Kinijos patirtį, kur anglis plačiai naudojama petrochemijos pramonėje. Indijos argumentas pragmatiškas: vietinė anglis leidžia mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų, o trąšų gamyba iš anglies laikoma susijusia su maisto saugumu.

    Indijos valdžia taip pat sieja sektoriaus plėtrą su darbo rinka, nes kasyboje dirba šimtai tūkstančių žmonių. Tarp tikslų minima ir ambicija iki 2030 metų padidinti metinę anglies gavybą iki 1,58 mlrd. tonų.

    „Šiluminė energetika su mumis liks dar ilgai“, – sakė Aadhar Raj.

    Proga Lenkijos kasybos įmonėms

    Lenkijos kasybos ir su kasyba susijusios inžinerijos bendrovės Indijos planuose įžvelgia komercinį potencialą, ypač gilesnių kasyklų plėtros ir požeminės gavybos technologijų srityse. Indijoje pabrėžiama, kad atviro tipo karjerų galimybės palaipsniui senka, todėl auga poreikis gilesnei, sudėtingesnei gavybai.

    Būtent čia Lenkijos įmonės siekia įsitvirtinti su įranga, technologijomis ir pilnais kasyklų vystymo sprendimais. Pranešama apie bendradarbiavimo formatus, jungiančius Lenkijos ir Indijos partnerius, įskaitant anglies sektoriaus dalyvius bei technologijų tiekėjus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos anglies mažinimo politika, nors ir mažina emisijas regione, nebūtinai mažina pasaulines emisijas, nes dalis energijai imlių procesų ir kuro vartojimo persikelia į kitas geografines zonas. Indijos sprendimai didinti anglies naudojimą šią tendenciją tik išryškina.

  • Pelletas pabrango rekordiškai: namo šildymas per metus brangesnis 1 110 eurų, lenkia dujas ir anglį

    Medžio granulių, vadinamų pelėtomis, kainos Lenkijoje per pastaruosius metus šoktelėjo taip, kad šildymo sąnaudos daugeliui namų ūkių tapo didesnės nei tikėtasi renkantis šią, kaip ekologišką ir pigesnę, alternatyvą. Rinkoje fiksuojamos kainos didmena svyruoja apie 450–560 eurų už toną, o mažmeninėje prekyboje pasitaiko ir maždaug 670 eurų už toną siekiančių pasiūlymų.

    Situaciją dar labiau kaitina neoficialiai aptarinėjami scenarijai, kad kaina galėtų priartėti ir prie 890 eurų už toną ribos. Tokių prognozių viešai nepatvirtina valdžios atstovai, tačiau pati diskusija rodo, kad rinka tapo itin jautri tiekimo grandinėms, sezoniniam paklausos šuoliui ir importo apribojimams.

    Kas kelia pelėčių kainas?

    Vienas dažniausiai minimų veiksnių yra importo srautų pokyčiai regione ir ribotos alternatyvos greitam pasiūlos didinimui. Diskusijose taip pat skamba planai plėsti agropelėčių gamybą, kad rinkoje atsirastų daugiau produkcijos, tačiau tokie sprendimai paprastai neduoda efekto per kelias savaites.

    „Įmonės gali gąsdinti žmones kainomis, kad greičiau parduotų pelėtas“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Kiek kainuoja šildymas: pelėtos, dujos, anglis, šilumos siurblys

    Lenkijos nevyriausybinės organizacijos Polski Alarm Smogowy atlikta naujausia analizė rodo, kad pelėtos tapo vienu brangiausių populiarių šildymo būdų. Vertintas vidutiniškai apšiltintas 150 kvadratinių metrų namas, kuriame gyvena keturių asmenų šeima, o kainos tikrintos 32 prekybos vietose visoje šalyje.

    Pagal šį skaičiavimą, metinis šildymas pelėtomis kainuoja apie 2 970 eurų, t. y. daugiau nei 50 proc. brangiau nei prieš metus. Metinis skirtumas sudaro apie 1 110 eurų, todėl pelėčių pasirinkimas daugeliui vartotojų šią žiemą reiškia gerokai didesnes išlaidas.

    Tuo pat metu dujinis šildymas, dažnai laikomas brangiu, pagal analizę būtų pigesnis ir siektų apie 2 010 eurų per metus. Anglimi kūrenamo katilo eksploatacija, priklausomai nuo įrenginio klasės, vertinama maždaug 1 400–1 820 eurų per metus, tad kai kuriems namų ūkiams tai tampa finansiškai patrauklesne, nors aplinkosauginiu požiūriu problemiškesne alternatyva.

    „Todėl verta prisiminti, kad šilumos šaltinio pasirinkimas namams turi būti gerai apgalvotas ir atliktas pasikonsultavus su patikimu konsultantu, montuotoju ar energetikos auditoriumi“, – sakė Piotr Siergiej.

    Mažiausias sąnaudas, kaip ir ankstesniais metais, analizėje rodo šilumos siurbliai: priklausomai nuo tipo, metinė eksploatacija vertinama apie 1 090–1 670 eurų. Vis dėlto organizacija pabrėžia, kad tai yra tik naudojimo, o ne įrangos įsigijimo ir montavimo kaštai, kurie galutinį sprendimą gali pakeisti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad staigūs pelėčių kainų šuoliai išryškina vieną pagrindinių rizikų: net ir pasirinkus palyginti švarų kurą, namų ūkis išlieka priklausomas nuo rinkos svyravimų bei sezoniškai įtempto tiekimo. Todėl, planuojant šildymo sistemos keitimą ar kuro pirkimą sezonui, vis dažniau rekomenduojama vertinti ne tik kainą šiuo momentu, bet ir ilgalaikį sąnaudų stabilumą.

  • Nuo gegužės 1 dienos – griežtas draudimas: anglių ir durpių nebedeginsite šiuose miestuose

    Artėjant šildymo sezonui Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą. Tai taikoma akmens angliai, lignitui ir durpėms, kurios laikomos vienais taršiausių šildymo sprendimų.

    Draudimas galioja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Jis taip pat taikomas kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

    Kas prižiūri ir kur kreiptis?

    Už draudimų laikymosi kontrolę buitiniuose taršos šaltiniuose pirmiausia atsako savivaldybių administracijos. Tai reiškia, kad pastebėjus galimus pažeidimus gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybę, o ne į Aplinkos apsaugos departamentą.

    Praktikoje savivaldybės pareigūnai pradeda teiseną, atlieka patikrinimus ir surašo administracinių nusižengimų protokolus. Kontrolė apima ne tik kuro ribojimus, bet ir neteisėtą atliekų deginimą, kuris laikomas atskiru pažeidimu.

    Baudos už pažeidimus

    Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 170 iki 1 170 eurų.

    Svarbu įvertinti, kad pažeidimu laikomas ne tik nuolatinis šildymas, bet ir epizodinis kūrenimas draudžiamu kuru, jei jis naudojamas buitiniame įrenginyje. Savivaldybės, gavusios pranešimą, gali vertinti faktines aplinkybes, įskaitant dūmingumą ir naudojamo kuro pobūdį.

    Kokia parama siūloma gyventojams?

    Gyventojai, norintys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, gali pasinaudoti valstybės parama šilumos gamybos įrenginių keitimui. Parama skirta individualiems namams, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

    Paramą administruoja Lietuvos energetikos agentūra, o jos tikslas – paskatinti keisti neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus į efektyvesnes technologijas. Ministerija ragina neatidėlioti sprendimų, nes šildymo įrangos keitimas dažnai užtrunka dėl projektavimo, rangos darbų ir sezoniškai išaugusios paklausos.

  • Lenkijoje ruošiamas šilumos ūkio lūžis: 15 mln gyventojų laukia perėjimas nuo anglies prie dujų

    Lenkijos Vyriausybė rengia plataus masto šilumos ūkio pertvarką, kuri labiausiai paliestų mažesnius miestus ir vietines katilines. Pagrindinė kryptis – palaipsniui mažinti anglies naudojimą ir ją keisti dujomis, kartu modernizuojant infrastruktūrą.

    Pasak Lenkijos energetikos ministerijos atstovų, modernizavimo programa turėtų startuoti nuo 2027 metų ir apimti mažas bei vidutines šilumos tiekimo sistemas. Skaičiuojama, kad šiais tinklais šilumą gauna apie 15 mln gyventojų, todėl pokyčiai būtų vieni didžiausių per kelis dešimtmečius.

    Ką planuoja keisti ir kodėl

    Pertvarkos tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo anglies, kuri Lenkijos šilumos ūkyje istorškai užima didelę dalį. Valdžia taip pat siekia, kad sektorius geriau atitiktų Europos Sąjungos klimato ir taršos mažinimo kryptį.

    Viešojoje erdvėje minimos investicijos siekia iki maždaug 53 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto technologijų derinio ir finansavimo šaltinių. Programą planuojama įgyvendinti kartu su keliomis ministerijomis, todėl ji būtų ne vien energetikos, bet ir platesnės ekonomikos politikos dalis.

    Kas pasikeistų gyventojams

    Gyventojams tai reikštų, kad dalyje miestų šilumos gamyba būtų perorientuota į dujomis kūrenamus įrenginius, o katilinės ir tinklai būtų atnaujinami. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atnešti mažesnę vietinę oro taršą, tačiau ilgainiui svarbus klausimas išlieka šilumos kainų stabilumas ir priklausomybė nuo dujų rinkos.

    Šilumos ūkio pertvarkos dažniausiai vyksta etapais, todėl realūs pokyčiai vartotojams gali pasijusti nevienodu tempu skirtinguose regionuose. Daug kas priklausys nuo to, kaip bus parinktos savivaldybės, kokiomis sąlygomis bus finansuojamos investicijos ir kaip greitai pavyks įgyvendinti konkursus bei statybos darbus.

    Diskusijos dėl pasirinkto kelio

    Lenkijos žiniasklaidoje jau keliami klausimai, pagal kokius kriterijus būtų atrenkamos vietovės ir kaip bus paskirstomos investicijos. Energetikos sektoriuje tai jautri tema, nes šilumos ūkio projektai neretai persipina su regionine politika ir rinkimų ciklais.

    „Norime pradėti didelę mažų šilumos gamybos šaltinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos lygmeniu, o transformacija turi reikšti nuoseklų pasitraukimą nuo anglies ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos atstovas.

    Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl finansavimo modelio, projektų atrankos ir konkrečių technologinių sprendimų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar perėjimas nuo anglies prie dujų taps trumpalaikiu tarpiniu žingsniu, ar ilgesnio laikotarpio strategija Lenkijos šilumos ūkyje.