Tag: Anglis

  • Lenkai vėl pritrūksta anglies: pirkėjai laukia savaitėmis, o ekogroszko kainos kopia aukštyn

    Lenkijoje prieš žiemos sezoną vėl ryškėja kietojo kuro įtampa: gyventojai užsisako anglį iš anksto, tačiau pristatymai vėluoja, o kainos kyla. Žiniasklaida aprašo atvejus, kai pirkėjai užsakymų laukia ne dienomis, o savaitėmis.

    Vieno didžiausių internetinių pardavėjų užsakymų eilėje, kaip teigiama, jau buvo susidariusi daugiau nei 1 000 klientų rikiuotė. Pirkėjai pasakoja, kad kreipiantis į pardavėjus dažnai girdimas tas pats atsakymas: tiekėjai patys laukia anglies iš kasyklų, todėl tikslios pristatymo datos neįvardijamos.

    „Praėjo mėnuo, o pristatymo vis dar nėra. Įmonė tik kartoja, kad laukia anglies iš kasyklos, o kartu su manimi užsakymų laukia dar daugiau nei tūkstantis žmonių“, – sakė pirkėjas, kurio istoriją aprašė Lenkijos žiniasklaida.

    Kainos kyla, pristatymai stringa

    Valstybinės Lenkijos kasybos grupės Polska Grupa Górnicza internetinėje parduotuvėje supakuoto ekogroszko tona su pristatymu kainuoja apie 450 eurų. Kitos frakcijos, vadinamos orzech, kaina mažesnė maždaug 25 eurais.

    Privačiose internetinėse parduotuvėse ekogroszko kaina, kaip skelbiama, kai kur pasiekia apie 580 eurų už toną. Pardavėjai pirkėjus iš anksto perspėja, kad pristatymo gali tekti laukti mažiausiai 3–4 savaites.

    Paklausą kursto atsargų kaupimas

    Dar vasarą dalis pardavėjų įspėjo apie galimus anglies trūkumus rudenį, todėl gyventojai pradėjo aktyviau kaupti atsargas. Toks elgesys paprastai sukuria papildomą spaudimą tiekimo grandinėms, ypač kai dalis pirkėjų renkasi tą patį populiarų produktą, pavyzdžiui, ekogroszką.

    Polska Grupa Górnicza atstovė žiniasklaidai nurodė, kad iki spalio 19 dienos bendrovė buvo pardavusi apie 25 proc. daugiau anglies nei per visus 2025 metus. Tai rodo išaugusį pirkėjų aktyvumą ir paaiškina, kodėl internetinėse parduotuvėse formuojasi eilės, o sandėliuose atsargos senka greičiau nei planuota.

    Situaciją apsunkina ir platesnės energetikos žaliavų rinkos tendencijos: bet kokie geopolitiniai sukrėtimai, logistikos trikdžiai ar staigesni kainų šuoliai tarptautinėse rinkose greitai persiduoda tiek anglies, tiek kitų kuro rūšių kainoms. Dėl to pirkėjai, bijodami dar didesnių išlaidų vėliau, neretai renkasi pirkti iš anksto, net jei tenka ilgiau laukti pristatymo.

  • Anglis brangsta, bet tai tik dalis bėdos: gyventojams artėja tiekimo spragos ir ilgesnės eilės

    Anglies rinka Lenkijoje prieš šildymo sezoną darosi vis labiau įtempta: kainos kyla, o daliai pirkėjų svarbiausiu iššūkiu tampa ne tik sąskaita, bet ir pats kuro prieinamumas. Su tuo susijusios rizikos ypač aktualios gyventojams, kurie anglimi kūrena namus ir perka kurą iš aikštelių ar tiesiai iš tiekėjų.

    Pastaruoju metu anglies kaina sandėliuose už toną svyruoja maždaug nuo 400 iki 550 eurų. Rinkos dalyviai pastebi, kad kainos paprastai būna palankesnės pavasarį, kai šildymo sezonas pasibaigęs, o artėjant rudeniui brangimą didina staigiai suaktyvėjusi paklausa ir pirkėjų sprendimai pirkti paskutinę minutę.

    Brangsta ne tik dėl paklausos

    Šaltinių iš rinkos vertinimu, kainų spaudimą didina ir logistika. Jei tiekimas priklauso nuo ilgesnių transporto maršrutų, bet koks sutrikimas gali greitai persiduoti galutinei kainai ir realiam anglies trūkumui prekybos vietose.

    Profesinių sąjungų atstovai įspėja, kad situaciją gali paaštrinti tranzito per Rusijos teritoriją neapibrėžtumas, kuris veikia krovinių srautus iš Kazachstano. Tai siejama ne tik su geopolitine įtampa, bet ir su konkurencija dėl tų pačių transporto koridorių, kuriais gabenamos ir kitos strateginės prekės.

    Papildomų klausimų kelia ir importas jūra: anot rinkos komentatorių, didėja konkurencija dėl laivų, o bendros gabenimo sąnaudos auga. Dėl to dalis importuojamos anglies, įskaitant anglies siuntas iš Kolumbijos, tampa sunkiau pasiekiamos regionams, ypač jei uostų pralaidumas ir krovos prioritetai pirmiausia skiriami valstybės užsakymams.

    Vietinė gavyba nespėja paskui paklausą

    Vidaus tiekimą apsunkina ir tai, kad vietos gamintojai ne visada pajėgia greitai patenkinti staigiai išaugusios paklausos. Dėl to taikomi pardavimo limitai, o užsakymų įvykdymas kai kur vėluoja, todėl pirkėjai dažniau susiduria su ištuštėjusiomis aikštelėmis arba brangesniais likučiais.

    Rinkos įtampą didina ir pardavimo organizavimas didžiosiose valstybinėse anglies bendrovėse, kurios yra reikšmingos gyventojų segmentui. Kritikai teigia, kad net turint infrastruktūrą ir galimybes, tiesioginė prekyba kartais vyksta per mažais mastais, o tai lemia ilgesnes eiles ir augantį nepasitenkinimą.

    „Artėjant šaltesniems orams, pajusime vis didesnį anglies trūkumą, o mažesni kiekiai, kurie pasieks rinką, brangs ir dėl spekuliacinio spaudimo“, – sakė profesinės sąjungos „Sierpień 80“ vadovas Bogusławas Ziętekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose rinkos sąlygose svarbiausias veiksnys tampa planavimas: kuo arčiau šildymo sezono, tuo dažniau kainas kelia ne vienas konkretus sprendimas, o kelių rizikų suma. Gyventojams tai reiškia, kad kainų svyravimai gali sutapti su periodais, kai anglies fizinis prieinamumas bus ribotas.

  • Lenkijos viceministras apie anglies sektorių: reikia optimizuoti kasybą, energetiką ir žaliavų importą

    Lenkijos energetikos viceministras Marianas Zmarzły teigia, kad šalies energetikos ūkyje būtina nuolat optimizuoti tris tarpusavyje susijusias sritis: kasybą, elektros ir šilumos gamybą bei žaliavų, įskaitant anglį, importą ir prekybą. Pasak jo, žaliavų saugumas tiesiogiai veikia ir energetinį saugumą, todėl sprendimai turi būti priimami kompleksiškai.

    Šią žinutę viceministras kartojo spalio 14 dieną vykusioje konferencijoje, skirtoje investiciniam klimatui mineralinių išteklių sektoriuje. Renginyje aptarti žaliavų politikos prioritetai, visuomenės požiūris į kasybą ir praktinės sąlygos, nuo kurių priklauso naujų projektų įgyvendinimas.

    Viceministras pabrėžė, kad energetikos planavime svarbu ramiai vertinti tarptautinę situaciją ir derinti trumpalaikius sprendimus su ilgalaikėmis investicijomis. Kaip vieną iš ateities atramų jis įvardijo naujus generacijos pajėgumus, įskaitant branduolinę energetiką, tačiau akcentavo, kad iki jų paleidimo būtina suvaldyti pereinamojo laikotarpio rizikas.

    Kartu jis išskyrė geologinių duomenų ir žvalgymo kokybės reikšmę: be patikimo išteklių įvertinimo sudėtinga planuoti tiek žaliavų gavybą, tiek importo poreikius, tiek infrastruktūros plėtrą. Anot viceministro, tai tampa ypač aktualu, kai valstybė vienu metu sprendžia ir energijos kainų, ir tiekimo grandinių stabilumo, ir pramonės konkurencingumo klausimus.

    Siūlomas naujas koordinavimo modelis

    Viešojoje erdvėje viceministras taip pat yra pristatęs idėją pertvarkyti anglies sektoriaus valdymą, atsisakant vien tik krizių pasekmių finansavimo. Jo logika remiasi prielaida, kad energetikos ir kasybos sprendimai negali būti atskirti, nes rinkos balansas priklauso ir nuo vidaus pasiūlos, ir nuo importo, ir nuo to, kokiu tempu uždaromi seni pajėgumai.

    Tarp siūlomų pokyčių minimas vienas aiškus atsakomybės centras, bendras pasiūlos ir paklausos balansas bei ekonomiškai pagrįsta turto konsolidacija. Pagrindinis tikslas – kad vidaus gavybos mažinimas neaplenktų realiai įjungiamų pakaitinių pajėgumų ir nesukurtų naujų priklausomybių nuo importo piko metu.

    Akcentas – žaliavų ir energijos saugumui

    Kaip svarbiausią siūlymą M. Zmarzły įvardijo specialaus Vyriausybės įgaliotinio pareigybę, kuri sujungtų skirtingose institucijose išskaidytus sprendimus. Tokia pareigybė, jo vertinimu, turėtų prižiūrėti strategiją, koordinuoti finansavimą, valdyti restruktūrizavimo procesus ir stebėti, ar uždarymo grafikai dera su naujų pajėgumų įvedimu.

    „Žaliavų saugumas yra ir energetinis saugumas“, – sakė Marianas Zmarzły.

    Viceministras pabrėžė, kad tai nereiškia kasdienio kasyklų ar elektrinių valdymo perėmimo: operacinė atsakomybė liktų įmonių vadovams, tačiau sisteminius konfliktus turėtų spręsti vienas koordinuojantis centras. Jo siūlymai sulaukė dėmesio ir dalies profesinių sąjungų atstovų, kurie akcentuoja, kad sektoriui trūksta nuoseklaus, per kelias grandis suderinto pereinamojo laikotarpio plano.

  • Kietojo kuro kainos Lenkijoje gali šoktelėti apie 40 eurų už toną: lems vienas veiksnys

    Rinka jautri temperatūrai

    Lenkijoje kietojo kuro, pirmiausia šildymui skirto akmens anglies, kainos šiuo metu svyruoja plačiame intervale – apie 400–590 eurų už toną. Prekeiviai sako, kad rinka tapo itin jautri: kelių savaičių orų pokytis gali greitai pakeisti pirkėjų elgseną ir kainodarą.

    Pasak anglimi prekiaujančių įmonių atstovų, jei artimiausiu metu smarkiau atšals, kainos gali pakilti dar maždaug 40 eurų už toną. Jei ruduo išliks šiltesnis, galimas ir nedidelis kainų koregavimas žemyn, tačiau tikėtis ryškaus atpigimo šiuo metu nerealu.

    Mažesnės atsargos ir logistika

    Prekeiviai atkreipia dėmesį, kad sandėliuose susikaupęs atsargų „buferis“ daug kur jau išseko. Tai reiškia, kad staiga išaugus paklausai, kainos gali kilti ne vien dėl didesnio pirkėjų srauto, bet ir dėl ribotų galimybių greitai papildyti tiekimą.

    Importo grandinė taip pat išlieka sudėtinga: pristatymai jūra užtrunka, o dėl krovinių srautų ir uostų pajėgumų anglies siuntos ne visada atvyksta tada, kai jos labiausiai reikia. Be to, dėl kai kurių krypčių tenka konkuruoti su kitomis valstybėmis, kurios ieško alternatyvių energijos išteklių.

    Prie rizikų prisideda ir geležinkelių logistika regione. Laikinai ribojant krovinių judėjimą viename iš pagrindinių koridorių per Baltarusiją, gali strigti dalis srautų, o po ribojimų laikotarpio – formuotis „kamščiai“, kai vienu metu bandoma pervežti anksčiau užlaikytus krovinius.

    Anglis ir granulės kainomis suartėjo

    Įdomi tendencija matoma ir alternatyvose: medienos granulės Lenkijoje kainuoja panašiai kaip anglis – apie 420–590 eurų už toną. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad istoriškai granulės dažnai būdavo brangesnės, tačiau dabar kainos praktiškai susilygino.

    Toks suartėjimas reiškia, kad vartotojų pasirinkimą vis dažniau lemia ne vien kaina, o ir įrangos tipas, kuro prieinamumas konkrečiame regione bei pristatymo terminai. Artėjant šildymo sezonui būtent pristatymo greitis ir atsargų likučiai gali tapti svarbesni už keliasdešimties eurų skirtumą.

    Prekeiviai akcentuoja, kad vienas svarbiausių veiksnių išlieka oras: staigesnis atšalimas paprastai sukuria trumpalaikę paklausos bangą, kuri rinkoje su ribotomis atsargomis greitai virsta kainų spaudimu. Todėl artimiausios savaitės, jų vertinimu, bus kritinės kainų krypčiai prieš šildymo sezono piką.

  • Anglies kainos prieš žiemą šauna į viršų: sandėliuose daugėja trūkumų, išauga ir pristatymo kaina

    Artėjant šildymo sezonui Lenkijoje ryškėja tendencija: anglies kainos kyla, o dalies populiariausių frakcijų sandėliuose ima trūkti. Skirtumai tarp pirkimo „prie šaltinio“ ir privačių prekybininkų kainų išlieka dideli, o galutinę sumą dažnai padidina pristatymas.

    Viešai skelbiamais duomenimis, smulkesnės frakcijos anglis (vadinamasis „groszek“) gali kainuoti maždaug nuo 300 eurų už toną, tačiau privačiuose sandėliuose kaina neretai artėja prie 580 eurų už toną. Panašūs kainų skirtumai fiksuojami ir perkant „orzech“ tipo anglį, todėl pirkėjai vis dažniau lygina ne tik kainą, bet ir prieinamumą.

    Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad pigiausia anglis dažniausiai siūloma tiesiogiai kasyklose, tačiau tai dar nereiškia mažiausių išlaidų. Pirkėjui tenka pasirūpinti logistika, o transporto kaina rudenį linkusi augti dėl didesnio užsakymų skaičiaus ir brangesnių degalų.

    Kur anglis dingsta greičiausiai?

    Rinkos dalyviai pastebi, kad pirmiausia praretėja vidutinės ir stambesnės frakcijos, kurios dažnai pasirenkamos individualiuose ūkiuose. Kai pasiūla sandėliuose mažėja, kainos tampa jautresnės bet kokiems sutrikimams: užtenka kelių dienų aktyvesnio pirkimo ir kainodara persitvarko į aukštesnį lygį.

    „Sandėliuose jau trūksta stambesnių ir vidutinių frakcijų, o ten, kur jų dar yra, kaina kyla beveik kasdien“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Ziętekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose pirkėjai dažnai permoka ne todėl, kad rinka „staiga pabrango“, o todėl, kad sprendimą atideda iki paskutinės minutės. Artėjant žiemai didėja tiek paklausa, tiek spaudimas tiekimo grandinei, todėl ilgėja pristatymo terminai ir atsiranda daugiau „išparduota“ atvejų.

    Norint objektyviai palyginti pasiūlymus, rekomenduojama vertinti ne tik kainą už toną, bet ir šilumingumą, frakciją bei realią pristatymo kainą iki namų. Praktikoje pigiausias pasiūlymas kasykloje gali tapti brangesnis už sandėlio kainą, jei transportas tolimas arba užsakomas piko metu.

  • Anglies trūkumas Lenkijoje prieš šildymo sezoną: įspėjimai dėl kainų šuolių ir importo rizikų

    Rinka įkaitusi dar neprasidėjus šalčiams

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie anglies prieinamumo problemą, nors šildymo sezonas tik įsibėgėja. Profsąjungos ir dalis politikų tvirtina, kad kasyklų aikštelėse sukauptos atsargos yra menkos, o anglis gyventojams kai kur jau tapo sunkiai randama.

    Viešojoje erdvėje keliama ir kita rizika: jei žiema būtų atšiauri, o vidaus gavyba neatsistatytų pakankamai greitai, trūkumas gali paliesti ne tik namų ūkius, bet ir energetikos bei šilumos gamybos įmones. Tokiame scenarijuje kainų spaudimas tik didėtų.

    Įspėjimai: atsargos ištirpo, gavybos greitai nepadidinsi

    Buvęs už kasybą atsakingas Lenkijos pareigūnas ir parlamento narys Marekas Wesoły viešai įspėjo, kad anglies atsargos, sukauptos ankstesniais laikotarpiais, jau buvo sunaudotos. Jo teigimu, staigiai padidinti gavybos praktiškai neįmanoma, jei anksčiau ji buvo mažinama, nes tam reikia žmonių, technikos ir laiko.

    Jo vertinimu, tai reiškia dvigubą spaudimą: energetikai gali kilti tiekimo rizikų, o gyventojams anglis gali brangti iki lygio, kuris taps sunkiai pakeliamas daliai namų ūkių. Toks vaizdas, pasak jo, būtų ypač tikėtinas, jei šalčiai užsitęstų.

    „Įspėju: bus absoliutus anglies prieinamumo keblumas. Visos atsargos, kurias turėjome, jau sudegintos. Jei žiema bus aštri, turėsime bėdų“, – sakė Marekas Wesoły.

    Profsąjunga: sandėliuose arba nėra, arba brangsta kasdien

    Panašiai situaciją apibūdina ir profsąjungos Sierpień 80 vadovas Bogusławas Zięteka. Jis teigia, kad mažmeninėje rinkoje, kuri svarbiausia individualiam šildymui, problema jau matoma praktiškai: dalyje vietų anglies trūksta, o ten, kur ji yra, kainos esą kyla labai greitai.

    Jo kritika nukreipta ir į valstybės reakciją: esą importo mastai didėja, o dalis rinkos dalyvių tuo naudojasi siekdami didesnių maržų. Pasak jo, tokia padėtis gali lemti, kad šilumos ir elektros gamintojai mokėtų daugiau, o tai vėliau atsispindėtų sąskaitose.

    „Gyventojų rinkoje anglies sandėliuose arba trūksta, arba ji brangsta diena iš dienos“, – sakė Bogusławas Zięteka.

    Importas kaip sprendimas ir kaip rizika

    Tekste minimas pavyzdys – valstybinės ar valstybės kontroliuojamos įmonės, įtrauktos į anglies importą. Tarp jų įvardijama Węglokoks, kuri, kaip teigiama, jau organizavo kelis anglies krovinius energetikos poreikiams ir planuoja tolesnius pirkimus užsienyje.

    Vis dėlto importas čia pateikiamas ne vien kaip išeitis, bet ir kaip priklausomybės šaltinis. Akcentuojama, kad bet kokie logistikos trikdžiai ar geopolitiniai sprendimai tranzito maršrutuose gali greitai sukelti papildomų problemų, ypač jei dėl žiemos piko išaugtų visos Europos paklausa.

    Diskusijose taip pat keliama dilema, kaip turėtų būti paskirstomi valstybės resursai: ar juos nukreipti į brangesnį importą, ar labiau remti vietinę anglies sektoriaus ir su juo susijusių pramonės šakų stabilizaciją. Aiškesnių atsakymų, kaip teigiama, kritikai iš valdžios pasigenda.

  • Rusija iki 2050 metų braižo anglies planą: gavyba gali augti iki 662 mln. tonų

    Rusijos Vyriausybė patvirtino šalies anglies pramonės plėtros programą iki 2050 metų. Dokumente numatyti keli scenarijai, kaip gali kisti gavyba, eksportas ir vidaus vartojimas, priklausomai nuo pasaulinės paklausos, kainų, sankcijų poveikio ir gavybos sąlygų.

    Ambicingiausiame, vadinamajame tiksliniame scenarijuje, anglies gavyba turėtų didėti nuo 443 mln. tonų 2024 metais iki 530,1 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatomas augimas iki 595,2 mln. tonų 2036 metais ir 662 mln. tonų 2050 metais.

    Toks kelias reikštų apie 49 proc. didesnę gavybą prognozės laikotarpio pabaigoje, palyginti su 2024 metais. Tačiau programoje paliekama vietos ir atsargesniems variantams, kuriuose augimas lėtesnis arba pereina į stagnaciją.

    Skirtingi keliai: nuo augimo iki kritimo

    Inercinis scenarijus numato, kad 2030 metais gavyba siektų 491,6 mln. tonų, 2036 metais – 545,3 mln. tonų, o 2050 metais – 586,4 mln. tonų. Konservatyviame scenarijuje apimtys beveik neaugtų: atitinkamai 454,0 mln., 460,5 mln. ir 460,8 mln. tonų.

    Kraštutinių sąlygų scenarijus aprašo variantą, kuriame gavyba mažėtų: iki 438,3 mln. tonų 2030 metais, 381,3 mln. tonų 2036 metais ir 318,9 mln. tonų 2050 metais. Toks rezultatas tikėtinas, jei vienu metu smarkiau kristų paklausa, prastėtų logistika ir stiprėtų išoriniai ribojimai.

    Eksportas ir vidaus paklausa

    Tiksliniame scenarijuje eksportas turėtų augti nuo 197,6 mln. tonų 2024 metais iki 266,7 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatoma 320,2 mln. tonų 2036 metais ir 350,1 mln. tonų 2050 metais.

    Kituose scenarijuose eksporto perspektyvos kuklesnės: konservatyviame variante iki 2050 metų būtų pasiekta 238,2 mln. tonų, inerciniame – 294,8 mln. tonų. Kraštutinių sąlygų scenarijuje eksportas kristų iki 100,5 mln. tonų.

    Vidaus rinkai tiksliniame scenarijuje planuojama tiekti daugiau: nuo 179,0 mln. tonų 2024 metais iki 199,2 mln. tonų 2030 metais. 2036 metais numatyta 202,8 mln. tonų, o 2050 metais – 231,7 mln. tonų.

    Programoje taip pat įvardijama, kad valdžia siektų palaikyti vidaus paklausą, remdamasi elektros gamyba iš anglies ir anglimi kūrenamų elektrinių modernizavimu bei statyba. Kartu minima ir didesnio energetinės anglies naudojimo pramonėje kryptis.

    Gavyba keliama į Rytus

    Plane akcentuojamas struktūrinis posūkis – didesnė gavybos dalis turėtų persikelti į Rytų Sibirą ir Tolimuosius Rytus. Argumentas paprastas: šie telkiniai yra arčiau Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinkų bei Tolimųjų Rytų uostų, todėl eksportui logistika potencialiai palankesnė.

    Vis dėlto dokumente pripažįstama, kad rytiniai telkiniai ne visada gali pilnai pakeisti Kuzbaso regioną pagal anglies kokybę ir produkcijos struktūrą. Kuzbase sukauptos reikšmingos aukštesnės kokybės energetinės ir koksuojamosios anglies atsargos, o panašių savybių išteklių bazė kituose regionuose yra ribota.

    Dėl šios priežasties programos scenarijai iš esmės remiasi dviem neapibrėžtumais: ar Rusijai pavyks išlaikyti stabilų eksportą į Azijos rinkas ir ar infrastruktūra bei telkinių kokybė leis augimą paversti ilgalaikiu. Būtent šie veiksniai lems, kuris iš numatytų scenarijų taps realistiškiausiu.

  • Žaliavų milžinė „Glencore“ taikosi į 5 mlrd. eurų pelną: brangstant angliai ir variui atsiveria proga

    Žaliavų prekybos ir gavybos grupė „Glencore“ šiemet tikisi, kad pelnas iš prekybos žaliavomis viršys 5 mlrd. eurų. Toks rezultatas įmonę priartintų prie vienų stipriausių metų per pastarąjį laiką, kai rinkose daugėja kainų šuolių ir regioninių skirtumų.

    Vertinant istorinį kontekstą, panašaus masto pelningumas buvo pasiektas po 2022 metais prasidėjusio plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą, kai energetikos rinkose kilo precedento neturintis chaosas. Tuomet staigiai pasikeitė tiekimo grandinės, o kainų svyravimai sukūrė išskirtinai palankią terpę didelės apimties prekybininkams.

    Kainų šuoliai ir prekybininkų galimybės

    Pastaruoju metu rinkose vėl daugėja veiksnių, kurie didina kainų nepastovumą: geopolitinės įtampos, energijos srautų persiskirstymas ir brangstantis logistinis grandžių aptarnavimas. Kai pristatymo maršrutai trikdomi arba rizika išauga, regionuose kainos ima skirtis dar labiau, o tai yra aplinka, kurioje tarpininkavimo ir arbitražo strategijos tampa pelningesnės.

    „Glencore“ rezultatams palankūs ir konkrečių žaliavų kainų pokyčiai. Brangstant variui, didėja šio metalo grandinės dalyvių suaktyvėjimas, nes jis laikomas vienu svarbiausių pramonės ir energetikos transformacijos metalų, o pasiūlos ir paklausos disbalansai rinkoje greitai atsispindi kainose.

    Anglies kainų kilimas taip pat prisideda prie bendro pelningumo, ypač tais laikotarpiais, kai elektros gamybos struktūra regionuose keičiasi greičiau nei planuota. Nors ilgalaikėje perspektyvoje anglis daugelyje valstybių stumiama iš energetikos, trumpuoju laikotarpiu jos paklausa gali staigiai išaugti dėl alternatyvių išteklių trūkumo ar kainų šuolių.

    Kodėl „Glencore“ nuolat viršija tikslus

    Įmonė pastaraisiais metais ne kartą viršijo ilgalaikius pelno tikslus, o tai siejama ne vien su palankiomis rinkos sąlygomis. Didelę reikšmę turi mastas, platus tiekimo grandinių tinklas, sandorių apimtys ir gebėjimas greitai reaguoti į kainų pokyčius skirtinguose regionuose.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad tokiose situacijose prekybininkams naudą kuria ne vien bendra kainų kryptis, bet ir kainų skirtumai tarp geografinių zonų, skirtingos logistikos sąnaudos bei trumpalaikiai trūkumai. Kuo didesnis nepastovumas, tuo daugiau progų atsiranda įmonėms, turinčioms prieigą prie finansavimo, sandėliavimo, transporto ir rizikos valdymo instrumentų.

    Tuo pat metu investuotojams tokie rekordinių pelnų lūkesčiai reiškia didesnį jautrumą geopolitiniams įvykiams ir žaliavų ciklams. Jei įtampos atslūgtų ir kainų svyravimai sumažėtų, prekybos segmentų pelningumas galėtų grįžti arčiau istorinės normos, tačiau kol kas rinkos signalai rodo, kad nepastovumas greitai niekur nedings.

  • PiS planas angliai ir elektrinėms: siūlo keisti ETS ir žada iki 35 proc. pigesnę elektrą

    Per PiS ekonomikos kongresą Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl anglies ateities ir elektros kainų. Partijos atstovai akcentavo, kad konkurencingai ekonomikai esą būtina pigi energija, o dabartinės rinkos taisyklės, jų vertinimu, šį tikslą apsunkina.

    Vienas ryškiausių pasisakymų nuskambėjo iš europarlamentaro Danielio Obajteko, anksčiau vadovavusio „Orlen“. Jis teigė, kad energetikos politikoje pirmiausia turi dominuoti saugumas ir kaina, o tam, jo manymu, reikia peržiūrėti svarbius Europos Sąjungos reguliavimo elementus.

    Taikinys – ETS ir kainodara

    D. Obajtek pasisakė už pasitraukimą iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, tačiau pripažino, kad staigus sprendimas būtų sudėtingas. Jo argumentas – taršos leidimai veikia kaip finansinis turtas, o jų įsigijimas įmonėms yra tapęs įsipareigojimų dalimi, todėl pokyčiai turėtų būti laipsniški.

    Kaip pereinamąjį sprendimą jis siūlė vadinamąjį kainų koridorių, kuris ribotų staigius taršos leidimų kainos šuolius. Taip pat jis kėlė idėją iš šios rinkos eliminuoti finansines institucijas, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, didina svyravimus ir prisideda prie brangstančios elektros galutiniams vartotojams.

    „Pirmas atskaitos taškas turi būti saugumas ir kaina“, – sakė Danielis Obajtek.

    Rinkos padalijimas ir valstybinė agentūra

    Kita D. Obajteko įvardyta kryptis – vadinamasis split market, arba elektros rinkos padalijimas. Jis aiškino, kad elektros iš atsinaujinančių išteklių kaina neturėtų būti nustatoma pagal brangiausių šaltinių, tokių kaip dujos ar anglis, ribines sąnaudas, nes tuomet pigesnės gamybos pranašumas neišnaudojamas.

    Jo teigimu, atskyrus kainodarą atsinaujinantiems ištekliams būtų galima pasiekti maždaug 35 proc. elektros kainos sumažėjimą. Tokie vertinimai politinėje retorikoje skamba patraukliai, tačiau realus efektas priklausytų nuo to, kaip būtų perbraižytos rinkos taisyklės, kaip būtų kompensuojami pokyčiai dalyviams ir kaip tai derėtų su ES vidaus rinkos nuostatomis.

    Dar viena idėja – įsteigti valstybinę agentūrą, į kurią būtų perkelti anglies kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių aktyvai. Tokia institucija, pasak pasiūlymo autoriaus, galėtų veikti ne kaip pelno siekianti bendrovė, o kaip energetinio saugumo priemonė, orientuota į patikimo tiekimo užtikrinimą.

    Siūlyta, kad agentūros finansavimas būtų siejamas su 20 proc. dividendų, kuriuos išmoka valstybės valdomos įmonės. Lėšos, kaip teigta, būtų skiriamos anglies blokų remontui, modernizacijai, kasybos infrastruktūrai ir, jei prireiktų, naujų pajėgumų plėtrai.

    Įspėjimas dėl 2030 metų

    D. Obajtek taip pat perspėjo, kad apie 2030 metus Lenkijoje gali pradėti trūkti stabilių elektros gamybos pajėgumų. Ši tema regione aktuali dėl senstančių šiluminių elektrinių, augančio elektros poreikio ir to, kad atsinaujinantys ištekliai, nors sparčiai plečiami, ne visada sutampa su paklausos piku.

    Kaip vieną organizacinį sprendimą jis įvardijo siūlymą sukoncentruoti atsakomybę už energetiką vienoje ministerijoje. Tokiu būdu, pasak jo, būtų lengviau išvengti situacijų, kai sprendimai išsiskaido tarp kelių institucijų, o atsakomybė už rezultatą tampa neaiški.

  • Bangladeše anglis aplenkė dujas: pigesnė elektra keičia LNG paklausos prognozes

    Anglis pirmą kartą aplenkė dujas

    Bangladeše šią vasarą įvyko lūžis energetikoje: elektros gamyba iš anglies pirmą kartą viršijo gamybą iš gamtinių dujų. Tai ryškus pokytis šalyje, kur dujos ilgą laiką buvo dominuojantis elektros šaltinis.

    Ember duomenys rodo, kad liepą iš anglies pagaminta apie 3,92 teravatvalandės elektros, o iš dujų – apie 3,66 teravatvalandės. Nors skirtumas nėra milžiniškas, tendencija laikoma reikšminga, nes ji parodo, kaip kainų spaudimas keičia sprendimus besivystančiose rinkose.

    Kodėl LNG praranda pozicijas

    Pastaraisiais metais Bangladešas buvo laikomas viena perspektyviausių suskystintų gamtinių dujų rinkų: elektros poreikis augo, vietiniai dujų ištekliai seko, o valstybė investavo į LNG importo infrastruktūrą. Tokia kombinacija įprastai signalizuoja ilgalaikį dujų vartojimo augimą.

    Vis dėlto praktikoje lemiamu veiksniu tapo kaina. Bangladešui, kaip ir daugeliui besivystančios Azijos valstybių, svarbiausia užtikrinti stabilų ir pakankamai pigų elektros tiekimą pramonei bei sparčiai augantiems miestams.

    „Daugeliu atvejų patikimos ir pigios elektros poreikis nusveria emisijų mažinimo tikslus, todėl LNG konkuruoti darosi vis sunkiau“, – teigiama tarptautinėje rinkos apžvalgoje.

    Signalas pasaulinei LNG rinkai

    Bangladešo pavyzdys svarbus ne tik vietos energetikai. Pasaulinė LNG plėtra remiasi palyginti nedideliu augančių rinkų skaičiumi, o didelė dalis būsimų eksporto apimčių siejama su besivystančia Azija.

    Europoje LNG paklausą ilgainiui riboja spartėjanti atsinaujinančių išteklių plėtra ir efektyvumo priemonės, o dalis Azijos šalių paraleliai didina branduolinės energetikos vaidmenį. Tokiose sąlygose Bangladešo posūkis į pigesnę anglį tampa perspėjimu eksportuotojams: infrastruktūra dar negarantuoja stabilaus vartojimo, jei energijos kaina tampa politiškai ir socialiai nepakeliama.

    Tai nereiškia, kad dujos regione nebeturi perspektyvos, tačiau rodo, jog LNG paklausos prognozėse vis didesnį svorį turės kainų nepastovumas, valstybės subsidijų galimybės ir konkurencija su anglimi bei vietiniais energijos šaltiniais.