CP v2

Tag: Anglis

  • Konfliktas Artimuosiuose Rytuose keičia energetiką: anglis grįžta kaip pigesnė alternatyva dujoms

    Konfliktas Artimuosiuose Rytuose vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą ir pakeitė kurą renkančiųsi šalių prioritetus. Dalis rinkų, ypač Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, trumpuoju laikotarpiu vis dažniau remiasi anglimi kaip stabilesniu tiekimo požiūriu pasirinkimu.

    Energetikos analitikų bendrovė „Rystad Energy“ vertina, kad dėl įtampos ir sutrikimų dujų grandinėje anglies paklausa regione gali reikšmingai augti. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų sukauptas papildomas anglies suvartojimas gali siekti apie 150 mln. tonų.

    Anglis tampa atsarga

    Vienas svarbiausių veiksnių yra suskystintų gamtinių dujų pasiūlos ribojimai, kurie didina kainų svyravimus ir skatina elektrines ieškoti alternatyvų. Kai kuriose šalyse anglies elektrinės turi laisvų pajėgumų, todėl jos gali greičiau kompensuoti dujų trūkumą.

    Pranešama, kad Kataro Ras Laffan kompleksas po incidentų paskelbė force majeure ir sustabdė SGD tiekimą į Aziją, kurio apimtys siekė apie 10,2 mln. tonų per metus. Tai dar labiau sutraukė regioninę dujų pasiūlą ir padidino spaudimą elektros gamintojams.

    Esant tokioms sąlygoms anglis rinkose dažnai veikia kaip sistemos stabilumo buferis, ypač kai dujų kainos šokteli. Europoje taip pat fiksuojami atvejai, kai energetinė anglis vertinama pastebimai pigiau nei dujos, todėl dalis gamintojų skaičiuoja, ar įmanoma didinti anglies generaciją.

    Azijos šalys didina vartojimą

    Didžiausias paklausos šuolis siejamas su energetikos sistemomis, kurioms SGD yra svarbi, bet jautri tiekimo sutrikimams. Tarp minimų pavyzdžių dažnai įvardijama Japonija, o Pietų Korėja ir Taivanas taip pat fiksuoja augantį anglies naudojimą, kai dujų srautai tampa nepatikimi.

    Pietryčių Azijoje, įskaitant Vietnamą, Tailandą ir Filipinus, anglies elektrinių parkai dažniau pasitelkiami balansavimui, kai dujų rinkoje susidaro įtampa. Kinijos situacija įvardijama kaip santykinai atsparesnė dėl mažesnio dujų vaidmens elektros gamyboje.

    Pagal pesimistinį scenarijų „Rystad Energy“ skaičiuoja, kad vien 2026 metais anglies paklausa gali padidėti maždaug 90 mln. tonų. Kiek tai taps ilgalaike tendencija, priklausys nuo konflikto dinamikos, dujų pasiūlos atsigavimo ir energetikos politikos sprendimų.

    Ką tai reiškia Europai?

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad 2026 metais pasaulinė anglies paklausa gali augti 1,2 proc. ir pasiekti 8,94 mlrd. tonų. Tokios prognozės rodo, kad energetikos perėjimas realybėje išlieka priklausomas nuo geopolitikos ir išteklių prieinamumo.

    „Vien dujų kaip pereinamojo kuro iki nulinės emisijos ekonomikos akcentavimas yra klaidingas požiūris“, – sakė Górnicza Izba Przemysłowo-Handlowa vadovas Januszas Olszowskis.

    Jo teigimu, Europos Sąjungoje nepakanka vietinių dujų išteklių, o importas gali būti ir brangus, ir rizikingas. Pasak jo, pirmiausia reikėtų sukurti stabilias alternatyvas, pavyzdžiui, branduolinę generaciją, ir tik tada nuosekliai mažinti anglies pajėgumus.

  • Kasyklos ateitis po anglies: technologijos ir ES parama žada naują kvėpavimą gavybos sektoriui

    Lenkijoje anglies gavybos apimtys ilgainiui mažės, tačiau kartu stiprėja kryptis į kitų žaliavų paiešką ir gavybą, ypač vadinamųjų kritinių išteklių. Šį posūkį vis dažniau lydi investicijos į modernias kasybos technologijas, automatizaciją ir efektyvumo didinimą, aptartos Katovicuose vykusiame Future Mining Forum & Expo.

    Diskusijų dalyviai akcentavo, kad kasybos pramonės kompetencijos nėra „pririštos“ tik prie anglies: jos gali būti perkeliamos į metalų gavybą, perdirbimą ir žiedinės ekonomikos sprendimus. Toks persiorientavimas atitinka Europos Sąjungos siekį mažinti priklausomybę nuo importo ir stiprinti strateginių žaliavų tiekimo grandines.

    Milijardai eurų: kas svarbiausia?

    Europos Komisijos žaliavų politikos srityje dirbęs Danielis Ciosas forume pabrėžė, kad transformacijai galima pasitelkti ES paramą, o programų kryptys nėra „užšaldytos“ visam laikui. Pasak jo, valstybės, įmonės ir mokslo institucijos gali aktyviai dalyvauti konsultacijose ir daryti įtaką, kad finansavimas būtų labiau orientuotas į pramonės pokyčius.

    „Ateinančius pusantrų metų bus lemiami, kad programos artimiausiems septyneriems metams būtų parengtos taip, kad atlieptų realius pramonės poreikius“, – sakė Danielis Ciosas.

    Vienu iš pavyzdžių įvardytas Anglies ir plieno tyrimų fondas, finansuojantis mokslinius tyrimus ir inovacijas kasybos bei metalurgijos srityse. Diskusijoje pažymėta, kad tokio tipo instrumentai gali būti pritaikomi ir technologijų perėjimui nuo anglies sektoriaus prie metalų gavybos bei perdirbimo.

    Efektyvumas, automatizacija ir žmonės

    Vienas ryškiausių paminėtų pavyzdžių – Lubelsko anglies kasybos bendrovė Bogdanka, kuri, pasak jos atstovų, veikia pilnu ekonominiu pagrindu ir negauna valstybės dotacijų. Įmonė teigia didinanti dėmesį kaštų ir organizacinei optimizacijai, o pagrindiniu efektyvumo rodikliu pasirinko OEE.

    Įmonės planuose – didinti OEE iki 31 proc. 2027 metais ir iki 37 proc. 2035 metais, tačiau pabrėžiama, kad rodiklius stipriai veikia geologinės sąlygos, logistikos sprendimai ir įrangos kokybė. Praktika rodo didelius svyravimus: geriausiais atvejais pasiekiama apie 40 proc., o sudėtingesnėse vietose efektyvumas kai kuriais mėnesiais krenta iki 11–12 proc.

    Kita svarbi kryptis – technologijų tiekėjų sprendimai, orientuoti į autonomizaciją ir procesų automatizavimą. „Famur“ atstovai teigė, kad, nepaisant didesnio dėmesio žaliajai transformacijai, reikšminga pajamų dalis vis dar gaunama iš kasybos segmento, todėl investicijos į naujus sprendimus tęsiamos.

    Kad automatizacija taptų realiai įgyvendinama, būtinas ir darbo rinkos lūžis. Forumo dalyviai akcentavo, kad vien technologijų nepakanka: sektorius turi išlaikyti inžinerines kompetencijas, pritraukti jaunimą ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą, nes net ir automatizuotoje kasykloje kritinėse situacijose sprendimus priima žmogus.

    Elektriniai sprendimai po žeme

    Diskusijoje išsiskyrė ir elektromobilumo tema: kai kurios pramoninės elektrinės mašinos jau naudojamos vario kasyklose, o jų eksploatacijos praktika rodo, kad darbo ciklai gali viršyti pradines garantijas. Tai laikoma argumentu, jog bateriniai sprendimai pramonėje nėra vien demonstraciniai projektai, o realus našumo ir saugos įrankis.

    Kartu pabrėžta, kad technologijos turi atitikti konkrečias kasybos sąlygas: duomenų perdavimo sistemos, mašinų būklės stebėsena ir nuotolinis valdymas jau seniai įprasti sprendimai, tačiau avarinių situacijų ar remonto darbų vis dar neįmanoma pilnai „perleisti“ vien autonominėms sistemoms.

    Forumo išvada aiški: anglies vaidmuo mažės, tačiau tai nebūtinai reiškia kasybos pramonės pabaigą. Persiorientavimas į kritines žaliavas, investicijos į automatizaciją, efektyvumo didinimą ir ES finansavimo galimybes gali tapti pagrindu naujam sektoriaus etapui, jei kartu bus išspręsta specialistų ir kompetencijų išlaikymo problema.

  • Lenkija perspėja dėl anglies: po importo šuolio 168 proc. šalčiams atėjus atsargų gali nepakakti

    Lenkijos šilumos ir elektros sektorius įspėja, kad artėjant žiemos pikui šalyje gali pritrūkti anglies. „Orlen Termika“ vadovas Andrzejus Gajewskis teigė, jog didžiausią reikšmę turės artimiausi mėnesiai, ypač gruodis ir sausis.

    Pasak jo, pernai šaltas sezonas šilumos ūkyje smarkiai padidino anglies suvartojimą, o vėliau energijos gamintojai dar labiau atsigręžė į šį kurą, kai brango dujos. Dėl to išaugo paklausa ir spaudimas atsargoms, nors dalis gamintojų deklaruoja pirmiausia naudojantys vietos kasyklų produkciją.

    „Jei žiema bus šalta, anglies gali pritrūkti. Visi atsidursime ties riba“, – sakė A. Gajewskis.

    „Orlen Termika“, tiekianti šilumą ir Varšuvai, skelbia sukaupusi apie 1 500 000 tonų anglies. Bendrovė tikina, kad toks kiekis turėtų leisti užtikrinti tiekimą iki žiemos pabaigos, tačiau bendra rinkos padėtis priklausys nuo temperatūrų ir logistikos.

    Importas šoktelėjo 168 proc.

    Lenkijos statistika rodo ryškų priklausomybės nuo importo didėjimą. Pirmąjį 2026 metų pusmetį į Lenkiją įvežta 3 060 000 tonų energetinės anglies, tai yra 168 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį.

    Skaičiuojama, kad iki 2026 metų liepos mėnesio Lenkija buvo importavusi beveik tiek pat anglies, kiek per visus 2024 metus. Didžiausia importo dalis teko Kazachstanui, taip pat reikšmingi kiekiai atgabenti iš Kolumbijos.

    Remiantis pramonės duomenimis, didžiausi anglies vartotojai yra energetikos bendrovės, turinčios anglimi kūrenamas elektrines. Tuo metu nepriklausomos šilumos įmonės, dažnai priklausančios savivaldybėms, paprastai taip pat remiasi vietine anglimi, o importą dažniausiai vykdo tarpininkai ir nepriklausomi importuotojai.

    Kodėl rizika didėja?

    Riziką didina keli veiksniai: šaltis staigiai kelia šilumos poreikį, o elektros gamintojai, brangstant dujoms, gali greičiau didinti anglies dalį gamyboje. Tokiais laikotarpiais lemia ne tik atsargų dydis, bet ir tiekimo grandinių pralaidumas, uostų bei geležinkelių pajėgumai.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad kritinis scenarijus labiausiai tikėtinas, jei sutaps keli veiksniai vienu metu: ilgesnis šalčių periodas, intensyvesnis anglies vartojimas energetikoje ir importo srautų trikdžiai. Todėl žiemos pradžios rodikliai ir atsargų dinamika artimiausiais mėnesiais bus pagrindinis indikatorius, ar Lenkijai pavyks išvengti deficito.

  • IEA apžvalga: Turkijos elektros paklausa auga sparčiausiai, o energetikos planai iki 2035 metų keičiasi

    IEA apžvalga: Turkijos elektros paklausa auga sparčiausiai, o energetikos planai iki 2035 metų keičiasi

    IEA įvertino Turkijos kryptį

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) paskelbė Turkijos 2026 metų energetikos politikos apžvalgą, parengtą bendradarbiaujant su šalies Vyriausybe. Dokumente aptariama, kaip Turkija derina augantį energijos poreikį, išmetamųjų teršalų mažinimą ir tiekimo saugumą.

    IEA išskiria 2022 metais patvirtintą pirmąjį Nacionalinį energetikos planą, kuriame numatyti tikslai 2020–2035 metų laikotarpiui. Taip pat pažymimas 2025 metais priimtas Klimato įstatymas, kuriuo sukuriamas pagrindas anglies kainodaros sistemai.

    Elektros paklausa auga, o priklausomybė nuo importo išlieka

    Apžvalgoje akcentuojama sparčiai didėjanti elektros paklausa: 2005–2024 metais elektros vartojimas vidutiniškai augo beveik 5 proc. per metus. IEA tai įvardija kaip vieną greičiausių augimo tempų tarp agentūros narių.

    Nacionalinis energetikos planas prognozuoja, kad paklausa iki 2035 metų ir toliau didės, nors augimo tempas turėtų lėtėti. Pagrindiniais veiksniais laikomi pramonės poreikiai ir namų ūkių vartojimas.

    IEA pabrėžia, kad toks augimas didina pažeidžiamumą išoriniams sukrėtimams, ypač dėl Turkijos priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro. Tai reiškia, kad kainų svyravimai ir tiekimo sutrikimai gali greičiau persiduoti į elektros kainas bei infliaciją.

    Atsinaujinantys ištekliai, branduolinė energetika ir anglies dilema

    IEA vertina spartų atsinaujinančios energetikos augimą ir ambicingus vėjo bei saulės elektrinių plėtros planus. Skaičiuojama, kad 2025 metais atsinaujinantys energijos ištekliai pagamino 43 proc. šalies elektros, o iki 2035 metų ši dalis galėtų didėti iki 55 proc.

    Kartu numatoma ir branduolinės energetikos plėtra: kai Akuju atominė elektrinė artimiausiais metais pradės veikti pilnu pajėgumu, branduolinė energetika turėtų sudaryti apie 10 proc. instaliuotos galios. Be Akuju projekto, valdžia svarsto papildomas dideles atomines elektrines ir mažus modulinius reaktorius.

    Tačiau apžvalga atkreipia dėmesį, kad anglis išlieka reikšminga energetikos mišinio dalis. 2024 metais ji patenkino ketvirtadalį šalies energijos poreikio ir daugiau nei trečdalį elektros gamybos.

    IEA skaičiavimu, 2025 metais Turkija suvartojo apie 120 mln. tonų anglies, todėl tapo didžiausia anglies vartotoja Europoje. Agentūra pažymi, kad elektros gamybos anglies dioksido intensyvumas šalyje išlieka vienas didžiausių tarp IEA narių, todėl aiškus, iš anksto suplanuotas perėjimas nuo anglies padėtų sumažinti tiek ekonomines, tiek socialines rizikas.

    Šilumos sektoriuje matomas geotermijos potencialas

    Apžvalgoje aptariama ir šilumos ūkio dekarbonizacija, kurioje svarbų vaidmenį galėtų atlikti geoterminė energija. IEA vertinimu, šis išteklius ypač aktualus centralizuotam šildymui, tačiau teisinė ir reguliacinė bazė dar tik kuriama.

    Agentūra pabrėžia, kad aiškios taisyklės ir ilgalaikė politika centralizuoto šildymo plėtrai galėtų padėti pritraukti investicijas. Tai taip pat leistų nuosekliau mažinti iškastinio kuro naudojimą pastatų sektoriuje ir gerinti oro kokybę miestuose.

  • Grafeną pigiau už vakarienę? Mokslininkai parodė triuką su blenderiu, vandeniu ir laikraščiu

    Grafeną pigiau už vakarienę? Mokslininkai parodė triuką su blenderiu, vandeniu ir laikraščiu

    Mokslininkai pristatė netikėtai paprastą kryptį, kaip pigiau išgauti grafeną: vietoje brangios laboratorinės įrangos panaudotas įprastas virtuvinis blenderis, vandentiekio vanduo, panaudotas laikraštis ir grafitas, atgautas iš elektronikos atliekų.

    Grafitas sudarytas iš daugybės anglies sluoksnių, o vienas sluoksnis ir yra grafenas. Tyrėjų tikslas buvo mechaniškai atskirti šiuos sluoksnius taip, kad jie nesuliptų atgal, nes būtent tai paprastai apsunkina paprastesnius ir pigesnius gamybos metodus.

    Eksperimente grafitas buvo smulkinamas skystyje blenderiu, o didesni, nepakankamai suskaidyti gabalai vėliau paprastai atfiltruojami, pavyzdžiui, virtuviniu sieteliu. Toks žingsnis pats savaime skamba banaliai, tačiau esminė problema išlieka ta pati: atskirtos grafeno plokštelės linkusios vėl susijungti.

    Čia praverčia makulatūra. Tyrėjai paruošė celiuliozės pluoštus iš seno laikraščio ir įmaišė juos į mišinį, o šie pluoštai suveikė kaip stabilizatorius, padedantis atskirtoms dalelėms išlikti suspensijoje ilgiau.

    Rezultatas praktiškas: be celiuliozės apdorota anglis nusėsdavo per kelias minutes, o su laikraščio pluoštu mišinys išlikdavo tinkamas darbui kelias valandas ir galėjo būti lengvai vėl sumaišomas paprastu suplakimu. Tai rodo, kad pigūs ir lengvai prieinami priedai gali pakeisti dalį sudėtingesnių laboratorinių tirpiklių ar stabilizatorių funkcijų.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad namų blenderiai netrukus pakeis pramonines grafeno gamyklas. Greičiau tai signalas apie tvaresnę kryptį, kai elektronikos atliekos ir makulatūra gali tapti žaliava pažangioms medžiagoms, o nanotechnologijų prototipavimas darosi prieinamesnis mokykloms, mažoms laboratorijoms ar bendruomeninėms dirbtuvėms.

    Grafeno tema Europoje ir regione turi ir stiprų mokslinį kontekstą: grafenas laikomas viena perspektyviausių anglies pagrindo medžiagų dėl elektrinio laidumo, mechaninio tvirtumo ir labai plono sluoksnio savybių, todėl jo taikymas siejamas su jutikliais, elektronika, kompozitais ir energijos kaupimo sprendimais.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale ACS Sustainable Resource Management, o jo idėja papildo platesnes tendencijas, kuriose svarbus ne tik našumas, bet ir žaliavų cikliškumas, mažesnis cheminių medžiagų poreikis bei paprastesnės gamybos grandinės ankstyvajame etape.

  • Karas Persijos įlankoje perbraižo energetiką: kas laimi iš OIE, anglies ir brangių degalų

    Karas Persijos įlankoje ir sutrikęs naftos bei suskystintų gamtinių dujų tiekimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų mėnesių sukrėtimų energetikos rinkoms. Dėl įtampos svarbiuose tranzito keliuose brangstant iškastiniam kurui, daugelis valstybių Europoje ir Azijoje spartina sprendimus, kurie mažintų priklausomybę nuo importo.

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pastaraisiais metais nuosekliai fiksuoja augantį atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą, o tokie sukrėtimai ją dar labiau pagreitina. Energetikos politika vis dažniau remiasi ne vien klimato tikslais, bet ir saugumo argumentu: kuo daugiau vietinės gamybos, tuo mažiau pažeidžiamumo kainų šuoliams.

    OIE pagreitis ir saulės bumas

    Didžiausias trumpalaikis laimėtojas šiame etape yra atsinaujinantys energijos ištekliai, ypač saulės elektrinės. Stogų fotovoltinės sistemos ir dideli saulės parkai diegiami greičiau nei tradiciniai energijos gamybos projektai, o jų savikaina daugelyje rinkų tapo konkurencinga net be išskirtinių subsidijų.

    Šalyse, kur elektros kainos jautriai priklauso nuo importuojamo kuro, saulės ir vėjo generacija vertinama kaip būdas stabilizuoti sąskaitas ir sumažinti tiekimo rizikas. Kartu auga ir investicijos į tinklų modernizavimą bei energijos kaupimą, nes nepastoviai generacijai reikia lankstesnės sistemos.

    Anglis grįžta kaip saugumo pagalvė

    Vis dėlto rinkos reakcija nėra vien kryptinga. Kai kuriose šalyse, siekiant užtikrinti stabilų elektros tiekimą, trumpuoju laikotarpiu vėl didinamas anglies panaudojimas, nes ji lengviau sandėliuojama, o jos tiekimo grandinės dažnai labiau diversifikuotos.

    Tokia kryptis kelia dilemą: energetinis saugumas trumpam gali nustelbti klimato tikslus, o didesnis anglies deginimas didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Europos Sąjungoje ši tendencija paprastai vertinama kaip laikina, tačiau ji parodo, kad perėjimui prie mažataršės energetikos būtini ir atsarginiai pajėgumai.

    Brangūs degalai stumia elektrifikaciją

    Transportas išlieka didžiausias naftos vartotojas, todėl kainų šuoliai labiausiai matomi degalinėse ir logistikos grandinėse. Dėl brangesnio kuro dalis vartotojų ir verslų greičiau persvarsto pasirinkimus: daugiau dėmesio skiriama elektromobiliams, viešajam transportui, maršrutų optimizavimui ir efektyvesniems automobiliams.

    Didėjanti elektrifikacija siejama ir su gamybos bei eksporto dinamika, ypač Azijoje, kur elektromobilių sektorius išlieka vienu sparčiausiai augančių. Kartu tai didina spaudimą elektros sistemoms: auga paklausa, todėl dar svarbesnės tampa vietinės generacijos investicijos, kaupimo sprendimai ir tinklų pralaidumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetikos miksą keisti brangu, o aukštesnės palūkanų normos gali lėtinti didelius infrastruktūros projektus. Dėl to transformacija dažnai vyksta dviem greičiais: greitai plečiamos saulės ir vėjo elektrinės, bet lygiagrečiai kai kur laikinai grįžtama prie anglies ar ilgiau išlaikomi dujiniai pajėgumai.

    „Energetikos sistemos pertvarka reikalauja didelių investicijų, o brangesnis kapitalas didina pradinės plėtros kaštus, todėl kelias į dekarbonizaciją nėra vienakryptis“, – sakė DNV transformacijos perspektyvų vadovas Sverre Alvik.

    Artimiausiu metu daug lems tai, ar išliks sutrikimai strateginiuose tiekimo keliuose ir kiek greitai rinką papildys nauji suskystintų gamtinių dujų pajėgumai. Tačiau jau dabar matyti, kad karinė įtampa tapo papildomu katalizatoriumi: energetikos politika vis dažniau orientuojasi į pigesnius, vietinius ir greitai diegiamus sprendimus.

  • Lenkijoje liepos elektros gamyba augo, bet daugiau nei pusę vis dar pagamino anglis

    Lenkijoje 2026 metų liepą elektros gamyba pasiekė 13,77 TWh ir buvo 5,31 proc. didesnė nei prieš metus, rodo perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) duomenys. Nors bendra gamyba augo, daugiau nei pusė elektros šalyje ir toliau buvo pagaminta deginant anglį.

    PSE skaičiai taip pat atskleidžia, kad nuo metų pradžios Lenkijoje pagaminta daugiau kaip 102,85 TWh elektros. Tai yra 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tokia dinamika rodo išlikusį didelį sistemos apkrovimą ir gamybos poreikį.

    Vartojimas auga lėčiau

    Elektros vartojimas 2026 metų liepą sudarė 13,47 TWh ir per metus padidėjo 0,77 proc. Nuo metų pradžios suvartojimas siekė 100,57 TWh, arba 4,03 proc. daugiau nei pernai.

    Skirtumas tarp gamybos ir vartojimo rodo, kad sistema turėjo daugiau pagaminamos energijos, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnį lankstumą. Esant didesnei vietinei generacijai, ypač kai ji sutelkta tam tikruose regionuose, svarbūs tampa perdavimo tinklo pralaidumai ir balansavimo priemonės.

    Atsinaujinančiai generacijai teko ribojimai

    2026 metų liepą operatorius 276 valandas per 28 dienas taikė ne rinkos pagrindu vykdomą atsinaujinančių išteklių generacijos ribojimą. Tai praktikoje reiškia, kad saulės ir vėjo elektrinių gamyba buvo mažinama sistemos operatoriaus nurodymu, siekiant subalansuoti tinklą.

    Forumo Forum Energii duomenimis, dėl tokių ribojimų liepą nebuvo pagaminta 252,4 GWh elektros. Tokie sprendimai paprastai laikomi kraštine priemone, kai dėl tinklo apribojimų, per didelės momentinės generacijos ar balansavimo trūkumo neįmanoma saugiai priimti visos pagaminamos energijos.

    Ši situacija pabrėžia dvi lygiagrečias Lenkijos energetikos transformacijos problemas: priklausomybę nuo anglies ir augančios atsinaujinančios generacijos integraciją. Kuo greičiau plečiami vėjo ir saulės pajėgumai, tuo svarbesnės tampa investicijos į tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir lankstesnius balansavimo sprendimus.

  • Lenkijos šilumos tiekimas po krizės atsitiesė: 2025 metais pelnas viršijo 580 mln. eurų

    Lenkijos centralizuoto šilumos tiekimo sektorius 2025 metais fiksavo ryškų finansinį lūžį: po 2023 metais patirtų reikšmingų veiklos nuostolių grįžta į tvarų pelningumą. Tai rodo Energetikos reguliavimo tarnybos (URE) ataskaita Energetyka cieplna w liczbach, apibendrinanti koncesijuojamų įmonių rezultatus.

    URE duomenimis, 2025 metais sektoriaus bendrasis pelnas viršijo 2,5 mlrd. zlotų, tai yra apie 580 mln. eurų. Tuo metu 2023 metais fiksuotas beveik 4 mlrd. zlotų, arba apie 930 mln. eurų, veiklos nuostolis.

    Kas lėmė pelno šuolį?

    Reguliuotojas šį posūkį pirmiausia sieja su technologinių kuro rūšių kainų stabilizavimusi ir mažesnėmis kintamosiomis sąnaudomis. Po energetikos kainų šoko Europoje 2022–2023 metais daliai rinkos grįžus į labiau prognozuojamas sąlygas, šilumos gamintojams tapo lengviau planuoti pirkimus ir tarifų prašymus.

    Prie rezultatų prisidėjo ir pardavimų apimtys: 2025 metais šilumos pardavimas, URE vertinimu, augo 6,62 proc., palyginti su 2024 metais. Didesnę paklausą lėmė vėsesnės oro sąlygos, kurios šilumos sektoriuje greitai atsispindi vartojime.

    „Labiausiai matomas pokytis 2025 metais buvo sektoriaus pelningumo atsistatymas: nuo 2023 metais patirtų gilių nuostolių iki 2025 metais uždirbto daugiau kaip 2,5 mlrd. zlotų bendrojo pelno“, – teigiama URE ataskaitoje.

    Investicijos pasiekė ketverių metų rekordą

    Finansinį atsigavimą lydėjo ir rekordinės investicijos: 2025 metais įmonės modernizacijai, plėtrai ir aplinkosaugos projektams skyrė 5,59 mlrd. zlotų, arba apie 1,3 mlrd. eurų. URE tai vadina geriausiu rezultatu per ketverius metus, o jis svarbus vertinant sektoriaus pasirengimą transformacijai.

    Daugiausia investuota Mazovijos, Silezijos ir Pomeranijos regionuose. Dideli projektai šiuose regionuose paprastai susiję tiek su senų katilinių ir tinklų rekonstrukcija, tiek su kuro keitimu ir kogeneracijos pajėgumų atnaujinimu.

    URE skaičiuoja, kad visų koncesijuojamų šilumos tiekimo įmonių pajamos iš šilumos veiklos 2025 metais siekė 45 mlrd. zlotų, arba apie 10,5 mlrd. eurų. Tai parodo rinkos mastą ir faktą, kad net nedideli sąnaudų ar pardavimo pokyčiai gali reikšmingai keisti rezultatą.

    Anglis vis dar dominuoja, bet jos dalis mažėja

    Nors Lenkijos šilumos ūkyje 2025 metais anglis išliko pagrindinis kuras, jos dalis mažėja: URE nurodo 52,8 proc. kuro energijos dalį, kai 2002 metais ji siekė 81,7 proc. Reguliuotojo vertinimu, anglies vietą palaipsniui užima dujos, biomasė, geoterminė energija ir šilumos siurbliai.

    Per ilgesnį laikotarpį pokytį iliustruoja ir absoliutūs kiekiai: 2002 metais šilumos gamybai buvo sunaudota apie 22 mln. tonų anglies kuro, o 2025 metais apie 10 mln. tonų. Tai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir gerina oro kokybę, tačiau kartu kelia klausimą, kaip greitai sektorius sugebės atsisakyti taršiausių technologijų nebrangindamas šilumos galutiniams vartotojams.

    URE atkreipia dėmesį, kad transformacijos poreikiai išlieka milžiniški. Skaičiuojama, jog norint pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų, sektoriui reikėtų investuoti nuo 300 iki 500 mlrd. zlotų, tai yra maždaug nuo 70 iki 120 mlrd. eurų.

    Kita rizika yra tinklų ir įrenginių amžius: URE vertinimu, infrastruktūros nusidėvėjimo lygis siekia 50,61 proc. Tai reiškia, kad net ir atsigavus pelningumui dalis lėšų neišvengiamai teks ne plėtrai, o avarijų prevencijai ir patikimumo užtikrinimui.

    Vartotojams situacija gali atrodyti nevienodai: 2025 metais baigė galioti vyriausybės mechanizmas, ribojęs maksimalią šilumos kainą, o jį pakeitusi parama buvo orientuota į kitą, pagal pajamas apibrėžtą, gavėjų grupę. Todėl net ir mažėjant vidutinėms sąnaudoms, sąskaitos skirtinguose miestuose bei namų ūkiuose galėjo keistis nevienodu tempu.

  • Indonezija keičia anglies eksporto taisykles: rinkos baiminasi tiekimo sutrikimų ir kainų šuolio

    Anglies rinkos dalyviai atidžiai stebi Indonezijos sprendimą centralizuoti svarbiausių žaliavų eksportą, nes tai gali pakeisti tiekimo grandines ir kainodarą Azijoje. Indonezija yra didžiausia pasaulyje energetinės anglies eksportuotoja, todėl bet koks reguliavimo pokytis greitai persiduoda į regiono elektros gamybos savikainą.

    Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto paskelbė, kad anglies, palmių aliejaus ir ferolydinių eksportas turėtų vykti per valstybinę bendrovę Danantara Sumberdaya Indonesia (DSI). Oficialiai pabrėžiami tikslai yra didesnės valstybės pajamos ir rupijos stabilizavimas, tačiau rinkoje daugėja klausimų dėl praktinio įgyvendinimo.

    Kas kelia nerimą rinkoms?

    Kasybos bendrovės ir prekybininkai signalizuoja apie neaiškumus, susijusius su kainų rizikos valdymu ir logistika. Kol kas nėra iki galo aišku, kaip bus organizuojami srautai, kas prisiims vėlavimų ar papildomų kaštų riziką ir kokie bus atsiskaitymo mechanizmai.

    Vienas jautriausių aspektų yra atsiskaitymo valiuta, nes įmonėms svarbu, ar jos gaus pajamas užsienio valiuta, ar rupijomis. Toks neapibrėžtumas paprastai didina sandorių kainos priedus, nes importuotojai ir pardavėjai įskaičiuoja papildomą riziką.

    Azijai anglis vėl svarbi

    Rizikas paaštrina tai, kad dalis Azijos energetikos gamintojų, ypač Japonijoje ir Pietų Korėjoje, periodiškai didina anglies naudojimą, kai susiduria su suskystintų gamtinių dujų pasiūlos ar kainų svyravimais. Tokiose situacijose Indonezijos anglies srautų stabilumas tampa kritiškas, o net trumpalaikiai trikdžiai gali pakelti kainas spot rinkoje.

    Indonezijos indėlis į pasaulinę jūrinę energetinės anglies prekybą yra itin reikšmingas, todėl eksportą ribojantys ar jį sulėtinantys sprendimai gali paveikti ne tik importuotojus, bet ir elektros bei pramonės produkcijos kainas regione. Dėl to investuotojai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą pasiūlos sumažėjimą.

    Ką darys su ilgalaikėmis sutartimis?

    Dar vienas klausimas yra ilgalaikiai kontraktai, kuriuos importuotojai yra sudarę su Indonezijos eksportuotojais. Rinkai svarbu, ar centralizavimas nepakeis pristatymų sąlygų, kainų formulės ar laivybos grafiko, nes net nedideli pakeitimai gali išbalansuoti elektrinių kuro planavimą.

    Indonezijos nacionalinį turto fondą atstovaujanti pusė yra nurodžiusi, kad esami eksporto kontraktai bus gerbiami, tačiau galimas kainų peržiūrėjimas, jei jos būtų nustatytos žemiau tarptautinių lygių. Toks signalas reiškia, kad dalis pirkėjų gali susidurti su derybų spaudimu, o rinkoje didėja rizika dėl būsimų kainų.

    Papildomą foną sudaro ir kitas Indonezijos žingsnis, įpareigojantis gamtinių išteklių eksportuotojus laikyti 100 proc. užsienio pajamų valstybiniuose bankuose. Ši nuostata įsigalioja nuo birželio 1 dienos ir gali turėti įtakos įmonių likvidumui bei atsiskaitymų grandinei, jei atsirastų papildomų administracinių procedūrų.

  • Lenkijos anglies argumentas: buvęs „Kopex“ vadovas aiškina, kodėl savas kuras krizei – pranašumas

    Diskusijos dėl anglies ateities Lenkijoje vėl aštrėja: augant geopolitinei įtampai ir svyruojant energijos kainoms, dalis pramonės atstovų ragina neatsisakyti vietinio kuro per greitai. Buvęs „Kopex“ vadovas Marian Kostempski sako, kad turimos anglies atsargos ir gebėjimas jas išgauti krizėse tampa strateginiu privalumu.

    Anot jo, problema esą ne vien ekonominė, bet ir politinė: trūksta nuoseklumo ir sprendimų, kurie leistų sektoriui planuoti investicijas bei restruktūrizaciją. Pašnekovas kritikuoja pernelyg didelį pasikliovimą Europos žaliojo kurso kryptimi, teigdamas, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, ypač energijai imliose pramonės šakose.

    Anglis kaip saugumo draudimas

    Kostempski pabrėžia, kad anglis kai kuriose rinkose vėl stiprina pozicijas ir dalinai pakeičia dujas, kai šios brangsta ar tampa politiškai rizikingos. Jo vertinimu, turėti savo kuro bazę reiškia mažesnę priklausomybę nuo importo, logistikos sutrikimų ir tiekimo grandinių šokų.

    „Įvairiose krizėse savas kuras yra didžiulis pranašumas. Tai pagaliau verta suprasti ir įvertinti“, – sakė Marian Kostempski.

    Energetikos ekspertai pastaraisiais metais akcentuoja, kad energijos saugumas Europoje tapo lygiaverčiu tikslu greta klimato politikos. Dėl to vis dažniau ieškoma pereinamojo laikotarpio sprendimų, kai dalis anglies pajėgumų laikomi kaip rezervas, kol sparčiau plečiasi atsinaujinantys ištekliai, tinklai ir energijos kaupimas.

    Naujos kasyklos ar geresnis išnaudojimas?

    Kalbėdamas apie idėjas statyti naujas anglies kasyklas Liublino anglies baseine, buvęs „Kopex“ vadovas ragina vertinti atsargiai. Jo teigimu, kasyklos statyba reiškia didžiules investicijas į infrastruktūrą, o atsiperkamumas tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo, taršos kainodaros ir rinkos paklausos.

    Alternatyva, anot jo, galėtų būti efektyvesnis esamų kasybos teritorijų Silezijoje panaudojimas, jei ten galima valdyti mažesnes rizikas ir išnaudoti jau veikiančią pramoninę bazę. Tokia kryptis, jo vertinimu, teoriškai leistų išvengti dalies pradinių kaštų, tačiau vis tiek reikalautų modernizacijos ir našumo didinimo.

    Restruktūrizacija – būtina, bet ne vien popieriuje

    Kostempski atvirai sako, kad be restruktūrizacijos sektorius neišsilaikys: būtina mažinti sąnaudas, kelti produktyvumą ir išgryninti ilgalaikius tikslus. Jis akcentuoja, kad vadovams reikia daugiau operacinės laisvės, bet kartu ir aiškių atskaitomybės kriterijų, vertinant pažangą per apibrėžtus laikotarpius.

    Pašnekovas kaip pavyzdį mini Jastrzębską Spółkę Węglową, kurios veikla orientuota į koksuojamąją anglį, svarbią plieno pramonei. Jo teigimu, būtent kaštų kontrolė ir efektyvumo didinimas šiame sektoriuje tampa lemiamu veiksniu, kai kainos svyruoja, o konkurencija tarptautinėje rinkoje stiprėja.

    Tuo pat metu anglies pramonė susiduria su struktūriniu spaudimu: Europos Sąjungoje griežtėja taršos reguliavimas, o investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus perėjimo plano. Tai reiškia, kad politinis sprendimas „palikti anglį“ be aiškaus modernizacijos, socialinės pertvarkos ir alternatyvių investicijų plano gali baigtis didesniais kaštais vėliau.

    „Kasybą reikia restruktūrizuoti. Tai nėra naujiena. Reikia nuoseklumo ir valdžios palaikymo“, – sakė Marian Kostempski.

    Kalbėdamas apie galimą lenkiško kasybos know-how eksportą, jis vertina atsargiai: pavienės įmonės galėtų rasti nišų, tačiau masinės plėtros tikėtis sunku. Jis primena, kad tokios šalys kaip Kinija turi didelį mastą, sparčiai kelia kokybės standartus ir pačios stato kasyklas, todėl konkurencija tarptautiniuose projektuose būtų itin kieta.

    Vis dėlto pagrindinė Kostempskio žinutė išlieka aiški: energetikos politikoje, jo manymu, būtina suderinti klimato tikslus su realiais saugumo scenarijais. Tai reiškia ne grįžimą prie senos priklausomybės nuo anglies, o pragmatišką pereinamojo laikotarpio valdymą, kai vietiniai ištekliai gali tapti atsarginiu sprendimu krizės atvejui.