CP v2

Tag: Anthropic

  • „Anthropic“ siekia naujų milijardų: vertė gali šokti iki 830 mlrd. eurų ir aplenkti „OpenAI“

    „Anthropic“ siekia naujų milijardų: vertė gali šokti iki 830 mlrd. eurų ir aplenkti „OpenAI“

    Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ derasi su investuotojais dėl naujo finansavimo, o derybose minima įspūdinga maždaug 830 mlrd. eurų vertė. Jei sandoris įvyktų, tai būtų vienas didžiausių įvertinimų technologijų sektoriaus istorijoje ir galėtų aplenkti pagrindinį konkurentą „OpenAI“.

    Derybos, pasak su situacija susipažinusio šaltinio, dar nėra baigtos ir galutinis susitarimas nepasirašytas. „Anthropic“ atstovai viešai situacijos nekomentuoja, tačiau rinkoje tokie signalai vertinami kaip dar vienas įrodymas, kad kova dėl DI lyderystės tampa kapitalo ir infrastruktūros lenktynėmis.

    Kodėl viskas sukasi apie skaičiavimo galią?

    Pastaraisiais metais DI modelių kūrimo tempą vis labiau lemia ne vien talentai ar idėjos, o galimybė užsitikrinti milžiniškus skaičiavimo resursus. Dideli kalbos modeliai reikalauja brangių duomenų centrų, specializuotų lustų ir ilgalaikių elektros bei aušinimo sprendimų, todėl papildomas kapitalas neretai nukreipiamas būtent į infrastruktūrą.

    Šiame kontekste „Anthropic“ pastangos pritraukti naujų lėšų siejamos su poreikiu finansuoti DI modelių mokymą ir diegimą dideliu mastu. Kuo galingesni ir labiau specializuoti modeliai, tuo didesnis skaičiavimo pajėgumų apetitas, o tai tiesiogiai kelia kartelę ir konkurentams.

    „Claude“ šeima ir nauji modeliai

    „Anthropic“ geriausiai žinoma dėl „Claude“ modelių šeimos, kuri konkuruoja su „OpenAI“ kuriamais sprendimais. Bendrovė pastaruoju metu pristatė naujausias „Claude“ versijas, kurias apibūdino kaip stipriausius plačiai prieinamus pasiūlymus, o kartu pademonstravo ir labiau nišinius sprendimus, orientuotus į pažangias saugumo užduotis.

    Rinkoje tokie produktai vertinami kaip bandymas atsiplėšti ne tik kokybe, bet ir specializacija, ypač srityse, kuriose klaidų kaina didžiausia. Kibernetinis saugumas, programavimo automatizavimas ir įrankiai verslui tampa pagrindinėmis kryptimis, kuriose DI tiekėjai siekia įrodyti praktišką naudą, o ne vien demonstracinius gebėjimus.

    Milžiniški įvertinimai kelia klausimų

    Didėjant investuotojų lūkesčiams, įspūdingi DI bendrovių įvertinimai tampa nauja norma, tačiau kartu kelia ir rizikų. Tokie skaičiai reiškia spaudimą sparčiai auginti pajamas, išlaikyti technologinį pranašumą ir užsitikrinti ilgalaikius tiekimo bei infrastruktūros kontraktus, kai lustų ir duomenų centrų paklausa pasaulyje išlieka milžiniška.

    Jei „Anthropic“ finansavimo derybos būtų užbaigtos pagal dabar aptariamas sąlygas, tai sustiprintų signalą, kad DI rinka pereina į etapą, kuriame laimi tie, kurie gali ne tik sukurti modelį, bet ir užtikrinti jo veikimą mastu. Tokia dinamika gali dar labiau paskatinti partnerystes su didžiosiomis technologijų grupėmis ir spartinti lenktynes dėl skaičiavimo galios.

  • „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ akcijos šoktelėjo po to, kai bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus. Pajamos per metus paaugo 17 proc. ir pasiekė apie 160,2 mlrd. eurų, o tai viršijo analitikų prognozes. Grynas pelnas vienai akcijai pagal GAAP standartą taip pat buvo gerokai didesnis, nei laukta.

    Didžiausias dėmesys šįkart teko „Amazon Web Services“ (AWS) segmentui, kurio augimas, anot pateiktų duomenų, paspartėjo iki 28,4 proc. AWS pajamos sudarė apie 33,2 mlrd. eurų, o tai tapo sparčiausiu šio padalinio augimu per kelis pastaruosius metus. Investuotojams tai svarbu, nes būtent debesijos paslaugos tradiciškai generuoja didžiausias maržas.

    Reikšmingą įtaką rezultatų dinamikai turėjo ir vienkartiniai veiksniai. Bendrovė nurodė, kad pelną padidino iki mokesčių gautas apie 14,8 mlrd. eurų neoperacinis prieaugis, susijęs su investicija į „Anthropic“. Dėl to dalis rinkos dalyvių vertino, kad lyginamasis efektas nėra visiškai „švarus“, tačiau veiklos pelningumo tendencija vis tiek išliko palanki.

    Debesija ir reklama tempia pelningumą

    „Amazon“ veiklos pelnas per metus ūgtelėjo 30 proc. ir siekė apie 21,0 mlrd. eurų, taip pat pranokdamas prognozes. Rinkai svarbu tai, kad pelningumas gerėjo ne vien debesijos segmente, bet ir pagrindinėse prekybos operacijose Šiaurės Amerikoje bei tarptautinėse rinkose.

    Papildomą impulsą suteikė aukštos maržos pajamų srautai, ypač reklamos paslaugos ir trečiųjų šalių pardavėjų aptarnavimas. Pastaraisiais metais „Amazon“ reklama tampa vienu svarbiausių stabilaus pelningumo ramsčių, nes leidžia efektyviau monetizuoti milžinišką pirkėjų srautą platformoje.

    Investicijos į lustus ir DI infrastruktūrą

    Bendrovė akcentuoja ir savo vidinių lustų portfelį, įskaitant „Graviton“, „Trainium“ ir „Nitro“. Skelbiama, kad šios krypties metinis pajamų tempas viršijo apie 17,6 mlrd. eurų, o tai rodo didėjantį klientų interesą alternatyvoms brangiai DI infrastruktūrai, ypač kai pasaulyje auga skaičiavimo resursų paklausa.

    „Amazon“ pabrėžia, kad ryšiai su DI ekosistemos žaidėjais stiprėja, o bendrovė siekia išlaikyti lankstumą tiek dėl savo lustų, tiek dėl partnerystės su „Nvidia“. Generalinis direktorius Andy Jassy investuotojams signalizavo, kad klientų pasirinkimas išliks platus, o bendrovė sieks būti platforma, kurioje veikia skirtingi sprendimai.

    Taip pat išsiskyrė užsakymų portfelio rodiklis: AWS sutarčių ir įsipareigojimų apimtis ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 321,1 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad šis skaičius dar neatskleidžia viso masto, nes į jį neįtraukiami kai kurie neseniai paskelbti susitarimai.

    Prognozės ir 2026 metų išlaidų planas

    Antrajam ketvirčiui „Amazon“ pateikė optimistiškas pardavimų gaires: tikimasi 16–19 proc. metinio augimo, o pardavimai, bendrovės vertinimu, turėtų siekti apie 171,2–175,6 mlrd. eurų. Veiklos pelnas prognozuojamas maždaug 17,6–21,1 mlrd. eurų intervale.

    Kapitalo investicijos per ketvirtį sudarė apie 39,0 mlrd. eurų, o metinis planas paliktas nepakitęs ir siekia apie 176,5 mlrd. eurų. Dalis išlaidų siejama su DI duomenų centrų plėtra, o taip pat su „Project Kuiper“ palydovinio interneto programa, kuriai tenka augančios sąnaudos.

    Po šių rezultatų dalis analitikų pakėlė „Amazon“ akcijos kainos tikslą, argumentuodami, kad bendrovė vienu metu gerina efektyvumą prekybos versle ir išnaudoja DI paklausą debesijos infrastruktūroje. Vis dėlto rinkos dėmesys išlieka sutelktas į tai, ar sparčios investicijos ir toliau atsipirks maržų augimu, o vienkartiniai pelno veiksniai neužgoš pagrindinės veiklos kokybės.

  • Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europos vyriausybės ir kibernetinio saugumo sektorius vis garsiau kalba apie poreikį kurti savą „superįsilaužimų“ dirbtinį intelektą. Impulsą sustiprino JAV bendrovės „Anthropic“ sprendimas ribotai dalintis nauju modeliu, kuris, anot kūrėjų, itin gerai aptinka ir išnaudoja informacinių sistemų spragas.

    Tokia situacija, Europos pareigūnų vertinimu, sukuria dvigubą riziką: sparčiai daugėja galimų atakų, o svarbios gynybos priemonės lieka priklausomos nuo kelių privačių JAV įmonių sprendimų. Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad kritinės infrastruktūros, finansų sektoriaus ir valstybinių sistemų apsauga vis labiau remiasi DI galimybėmis, todėl prieigos klausimas tampa ir nacionalinio saugumo tema.

    Priklausomybė nuo JAV technologijų

    Europos technologinio suvereniteto diskusijos pastaraisiais metais paspartėjo ne vien dėl debesijos ar puslaidininkių, bet ir dėl pažangių DI modelių. Kai pažangiausios kibernetinės galimybės sutelktos kelių tiekėjų rankose, valstybės, net ir turėdamos stiprias reguliavimo institucijas, praktiškai negali įvertinti realaus pajėgumo, rizikų ir apsaugos priemonių.

    Kibernetinio saugumo bendrovės atkreipia dėmesį, kad tokie modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek puolimui. Jei puolėjai pirmieji įgyja priemones, leidžiančias greitai rasti tūkstančius aukšto kritiškumo spragų, tradicinės saugumo komandos nebespėja reaguoti, o incidentų mastas gali augti eksponentiškai.

    Kodėl DI keičia atakų greitį

    Pažangūs modeliai iš esmės automatizuoja tai, kas anksčiau reikalavo didelių komandų ir ilgo laiko: pažeidžiamumų paiešką, kodo analizę, išnaudojimo scenarijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms sistemoms. Dėl to didėja tikimybė, kad spragos bus išnaudotos dar iki oficialių pataisų įdiegimo, ypač didelėse organizacijose su sudėtinga infrastruktūra.

    Rizika ypač aktuali plačiai naudojamiems komponentams, operacinėms sistemoms ir naršyklėms, kurių pažeidžiamumai atveria kelią masinėms atakoms. Kibernetinės žvalgybos ir nusikalstamos grupuotės jau dabar aktyviai perka, vagia ar kitaip įgyja informaciją apie spragas, o DI tokį „paieškos ir pritaikymo“ ciklą gali dar labiau sutrumpinti.

    Ką Europa gali padaryti realiai

    Europos atsakas, pasak sektoriaus atstovų, turi apimti ne vien ambiciją „turėti savo modelį“, bet ir praktines priemones: daugiau investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, talentų pritraukimą, saugų testavimo režimą ir aiškias taisykles, kaip tokias sistemas sertifikuoti bei prižiūrėti. Kita kryptis yra tiksliniai modeliai, skirti konkrečioms gynybos užduotims, pavyzdžiui, pažeidžiamumų prioritetizavimui ar incidentų triukšmo mažinimui dideliuose tinkluose.

    Kartu keliama ir priežiūros problema: reguliuotojams bei nacionalinėms kibernetinio saugumo institucijoms reikia pajėgumų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir vertinti pačius pažangiausius modelius. Be tokios kompetencijos Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai atakų technologinis lygis kyla greičiau nei gebėjimas suprasti, kaip ir kodėl jos vyksta.

    Diskusija dėl europinio „superįsilaužimų“ DI iš esmės rodo platesnę tendenciją: kibernetinis saugumas vis mažiau yra vien programinės įrangos atnaujinimų klausimas ir vis labiau tampa strategine technologijų, pramonės ir valstybės politikos sritimi. Jei pažangūs modeliai bus plačiai prieinami puolėjams, gynybai reikės analogiškai pažangių, patikimai valdomų sprendimų.

  • Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagono DI kryptis keičiasi

    Pentagono vyriausiasis dirbtinio intelekto pareigūnas Cameronas Stanley patvirtino, kad JAV Gynybos departamentas plečia „Google“ DI modelio „Gemini“ naudojimą. Tai vyksta po sprendimo laikinai nebedirbti su „Anthropic“ ir jos modeliu „Claude“, kai bendrovė buvo įvardyta kaip tiekimo grandinės rizika.

    Pasak su situacija susipažinusio asmens, „Gemini“ naudojamas ir įslaptintiems projektams, nors detalių viešai neatskleidžiama. Pentagonas pabrėžia, kad modernizuojant pajėgumus bendradarbiaujama su keliais tiekėjais, o sprendimai priklauso nuo konkrečių užduočių.

    Kodėl Pentagonas vengia vieno tiekėjo

    C. Stanley akcentavo, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio nėra gera strategija, ypač programinės įrangos srityje. Pentagono pozicija atspindi platesnę tendenciją kritinėje infrastruktūroje ir gynyboje kurti atsparumą, mažinant technologinę priklausomybę.

    „Pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo niekada nėra geras dalykas“, – sakė C. Stanley.

    Teisinis ginčas su „Anthropic“ tęsiasi

    „Anthropic“ situaciją komplikuoja paralelūs teisiniai procesai: viename teisme bendrovei buvo palankiai įvertintas prašymas riboti draudimo taikymą, kitame sprendimas buvo nepalankus. Dėl to „Anthropic“ šiuo metu gali tęsti darbą su kitomis institucijomis, tačiau yra apribota dalyvauti Gynybos departamento sutartyse.

    Gynybos departamento atstovas patvirtino, kad šiuo metu su „Anthropic“ nedirbama. Tuo pat metu viešai paliekama galimybė, kad ateityje bendradarbiavimo formatas gali keistis, jei teisiniai ir saugumo klausimai bus išspręsti.

    Ką Pentagonas tikisi laimėti su „Gemini“

    Pentagonas teigia, kad DI diegimas padeda taupyti laiką ir resursus, ypač ten, kur svarbūs greiti sprendimai ir dideli duomenų srautai. C. Stanley nurodė, kad kai kuriais atvejais sutaupoma tūkstančiai žmogaus darbo valandų per savaitę, nors konkrečių projektų apimtys neatskleidžiamos.

    „Google“ savo ruožtu teigia, kad dirba platesniame partnerių konsorciume, teikiančiame paslaugas nacionalinio saugumo reikmėms. Bendrovė mini veiklas nuo logistikos ir kibernetinio saugumo iki vertimų, techninės priežiūros ir kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Vidinė įtampa „Google“ viduje

    Susitarimai dėl įslaptintų darbų kelia įtampą ir pačioje „Google“: dalis darbuotojų ragina bendrovę atsisakyti įslaptintų užduočių, argumentuodami etinėmis rizikomis. Ši darbuotojų reakcija primena ankstesnius technologijų sektoriaus ginčus dėl kariuomenės projektų ir DI panaudojimo ribų.

    Pentagonas pabrėžia, kad tikslas yra parinkti tinkamą technologiją konkrečiam naudojimo atvejui, o DI plėtra bus vertinama per saugumo, kontrolės ir praktinio efektyvumo prizmę. Gynybos sektoriuje tai reiškia ir papildomas apsaugas, auditus bei tiekimo grandinės patikras.

  • Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    CNBC laidos vedėjas ir investuotojų komentatorius Jimas Crameris perspėja, kad vienas labiausiai nuvertinamų pavojų dabartiniam akcijų rinkos kilimui gali būti ne ekonomikos rodikliai ar palūkanos, o milžiniška pirminių viešų akcijų siūlymų banga. Jo teigimu, jei į biržą vienu metu žengtų kelios itin didelės bendrovės, tai galėtų sumažinti likvidumą ir prislopinti augimą plačioje rinkoje.

    Pasak jo, bulių rinką kartais „nužudo“ ne blogos naujienos, o pernelyg didelė pasiūla, kai investuotojų pinigai paskirstomi per daug naujų, patrauklių objektų. Tokiu atveju kapitalas persikelia iš jau kotiruojamų bendrovių į naujus siūlymus, o tai gali spausti indeksų ir pavienių akcijų kainas.

    Kur gali „išgaruoti“ likvidumas?

    Daugiausia dėmesio šiuo metu sutelkiama į galimus „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ IPO, kurie, rinkos dalyvių lūkesčiais, galėtų sulaukti itin didelio institucinių ir mažmeninių investuotojų susidomėjimo. Crameris akcentuoja, kad stipri dirbtinio intelekto tema vis dar veikia kaip magnetas kapitalui, todėl pinigų srautai gali tapti neproporcingi.

    Jo vertinimu, vien „OpenAI“ atvejis gali tapti išskirtinis dėl rinkos dydžio ir ažiotažo: jei bendrovė pasiektų viešą rinką, paklausa galėtų būti tokia didelė, kad dalis investuotojų būtų priversti parduoti kitus vertybinius popierius, kad sukauptų lėšų naujai emisijai.

    „Bulių rinka gali būti pražudyta perteklinės pasiūlos: per daug didelių IPO ir ji sugriūva nuo savo svorio“, – sakė Jimas Crameris.

    „OpenAI“ veikia ir teisminiai veiksniai

    Kalbėdamas apie „OpenAI“, Crameris pabrėžia, kad viešo akcijų siūlymo laikas gali priklausyti ne tik nuo verslo rezultatų, bet ir nuo teisinės aplinkos. Jo teigimu, investuotojams svarbiausias klausimas yra paprastas: ar bendrovė apskritai galės sklandžiai įgyvendinti viešo siūlymo planą.

    Rinkose tokio masto IPO paprastai reiškia didelę konkurenciją dėl kapitalo: fondai riboja riziką, laikosi portfelių taisyklių ir, norėdami dalyvauti naujose emisijose, dažnai perskirsto lėšas iš kitų pozicijų. Dėl to trumpuoju laikotarpiu gali išaugti kainų svyravimai ir sumažėti pirkėjų aktyvumas kitose akcijose.

    „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali tapti traukos centrais

    Ne mažiau dėmesio, anot Cramerio, galėtų pritraukti Elono Musko valdoma „SpaceX“. Jis pabrėžia, kad investuotojai Musko vardą neretai sieja su istorijomis apie ankstesnį pelną, todėl net ir vien lūkesčiai dėl IPO gali stipriai paveikti kapitalo srautus.

    Tuo metu „Anthropic“, kuri taip pat laikoma viena ryškiausių dirbtinio intelekto bendrovių, Cramerio vertinimu patraukli tuo, kad orientuojasi į verslo klientus. Toks modelis Volstrite dažnai vertinamas kaip stabilesnis, nes įmonių sutartys paprastai būna ilgesnės trukmės, o pajamos mažiau priklauso nuo vartotojų nuotaikų.

    Galiausiai Crameris pabrėžia, kad rizika nėra būtinai momentinė, tačiau jos ignoruoti nevertėtų. Jei keli didžiuliai IPO sutaptų laike, rinkai gali pritrūkti „kuro“, nes akcijų ralis, jo žodžiais, laikosi ant nuolatinių pinigų srautų.

    „Ralis laikosi ant pinigų, bet jis gali pritrūkti pinigų, jei šis IPO trejetas pasirodys vienu metu“, – sakė Jimas Crameris.