CP v2

Tag: Anthropic

  • Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Elonas Muskas viešai sušvelnino ankstesnę kritiką „Anthropic“ ir pranešė apie pasirašytą susitarimą, pagal kurį bendrovė gaus prieigą prie daugiau nei 300 megavatų skaičiavimo galios DI superkompiuteriui. Tokios apimties infrastruktūra prilygsta reikšmingam duomenų centrų klasteriui ir rodo, kad DI lenktynėse vis labiau dominuoja energijos bei lustų prieinamumas.

    Susitarimo esmė, kaip įvardijama viešuose pranešimuose, yra ilgalaikis skaičiavimo išteklių užsitikrinimas didelių kalbos modelių mokymui ir jų veikimui. Rinkoje tai tapo kritiniu veiksniu, nes pažangūs DI modeliai reikalauja ne tik modernių GPU, bet ir stabilaus elektros tiekimo, aušinimo bei tinklų.

    Muskas: įspūdį paliko komanda

    Muskas teigė, kad jo tonas pasikeitė po susitikimų su patyrusiais „Anthropic“ komandos nariais. Jis akcentavo, kad matė aukštą kompetenciją ir rimtą požiūrį į saugumą, o tai yra vienas jautriausių klausimų kuriant didelio pajėgumo generatyvinius modelius.

    „Visi, su kuriais susitikau, buvo labai kompetentingi ir nuoširdžiai siekė daryti tai, kas teisinga. Niekas nesukėlė įtarimų, kad elgiasi neatsakingai“, – sakė Elonas Muskas.

    Jis taip pat užsiminė, kad tol, kol „Anthropic“ kritiškai vertins savo sprendimus, jų modelis „Claude“ gali išlikti patikimas. Ši pastaba atliepia platesnę industrijos kryptį: po kelių pastarųjų metų šuolio vis daugiau dėmesio skiriama modelių valdymui, rizikų mažinimui ir naudojimo ribojimams.

    Įtampa dėl konkurencijos ir politikos

    Žinia apie susitarimą išsiskiria tuo, kad Musko ekosistemoje jau veikia su „Anthropic“ konkuruojanti DI bendrovė xAI, o „SpaceX“ ir Muskas anksčiau yra nevienareikšmiškai komentavę kai kurių DI įmonių ryšius su JAV valdžios institucijomis. Tai rodo, kad praktiniai infrastruktūros poreikiai ir rinkos logika gali nusverti ankstesnius viešus pareiškimus.

    Tekste taip pat minimi ginčai dėl DI projektų aplinkosauginio pėdsako, ypač kai skaičiavimo pajėgumai didinami greitai ir remiasi laikinais energijos sprendimais. Duomenų centrų plėtra vis dažniau susiduria su vietos bendruomenių pasipriešinimu, o reguliuotojai griežčiau vertina taršos ir leidimų klausimus.

    Kita svarbi detalė – „Anthropic“ santykiai su JAV institucijomis. Viešojoje erdvėje buvo skelbta apie įmonės ginčus ir teisines procedūras dėl apribojimų bei vertinimų nacionalinio saugumo ir tiekimo grandinių kontekste, o tokios istorijos DI sektoriuje tampa vis dažnesnės didėjant geopolitinei įtampai.

    DI superkompiuterių lenktynėse svarbiausia – elektra ir lustai

    300 megavatų skaičiavimo galios užsitikrinimas pabrėžia vieną aiškiausių 2024–2026 metų tendencijų: DI plėtra vis labiau primena infrastruktūros projektą. Įmonės konkuruoja ne vien algoritmais, bet ir galimybe gauti pažangius lustus, sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis, išspręsti aušinimo bei energijos klausimus.

    Todėl tokie susitarimai rinkai siunčia signalą, kad artimiausiu metu DI produktų kokybę ir išleidimo greitį lems ne tik tyrėjų komandos, bet ir tai, kas greičiau pastatys, prijungs ir stabiliai eksploatuos didelio masto skaičiavimo ūkius. Musko pozicijos pasikeitimas šioje istorijoje gali būti vertinamas kaip pragmatiškas bandymas prisitaikyti prie naujų DI ekonomikos taisyklių.

  • ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ sulaukia vis griežtesnės kritikos Europoje dėl sprendimo riboti prieigą prie naujo modelio Mythos, kuris, pasak pačios įmonės, pasižymi itin pažangiais programinės įrangos pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo gebėjimais. Europos institucijos argumentuoja, kad be realios prieigos sudėtinga įvertinti grėsmes kritinei infrastruktūrai ir pasirengti galimam piktnaudžiavimui.

    Klausimas trečiadienį aptariamas Europos Parlamente, kur temą nagrinės Europos Komisijos ir ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA atstovai. „Anthropic“ posėdyje nedalyvaus, nurodydama, kad kvietimo negalėjo priimti per trumpą laiką, o tai daliai europarlamentarų tapo papildomu signalu, kad dialogas su reguliuotojais stringa.

    Reguliuotojai prašo prieigos testams

    Europos sostinėse vis dažniau akcentuojama, kad modeliai, galintys reikšmingai sustiprinti įsilaužėlių pajėgumus, turi būti vertinami ne vien gamintojo pateiktais aprašais. Jei rizikos susijusios su pažeidžiamumų aptikimu ir automatizuotu išnaudojimu, praktiniai bandymai, raudonosios komandos testai ir nepriklausoma ekspertinė peržiūra laikomi būtinais.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad įsigaliojus platesnėms DI priežiūros galioms, institucijos sieks užsitikrinti prieigą prie pažangių modelių, jei to prireiks vykdant priežiūrą. Toks tonas rodo, kad Briuselis vis labiau linksta prie principo: didesnė rizika reiškia didesnį skaidrumo ir bendradarbiavimo lygį.

    ENISA ir bankų sektoriaus nerimas

    ENISA vaidmuo šioje istorijoje tampa centriniu, nes agentūra ES mastu koordinuoja kibernetinio saugumo rizikų vertinimą ir rekomendacijų teikimą. Europos Parlamentui ir kai kurioms valstybėms narėms svarbu, kad agentūra galėtų bent ribotai susipažinti su tokio tipo modelių galimybėmis, kad būtų galima parengti praktines rizikų mažinimo gaires.

    Didesnį susirūpinimą rodo ir finansų sektorius, nes bankai laikomi vienu svarbiausių kritinės infrastruktūros taikinių. Jei pažangūs DI įrankiai gali palengvinti pažeidžiamumų paiešką, atakų automatizavimą ar socialinės inžinerijos kampanijų mastelio didinimą, finansų rinkoms kyla sisteminės rizikos klausimas, ypač kai kalbama apie tarptautines, grandininį poveikį sukeliančias atakas.

    Skirtingos praktikos ES ir JAV

    Ši situacija ryškina ir skirtumus tarp JAV ir Europos prieigos prie nacionalinio saugumo vertinimų. JAV pastaraisiais metais stiprėja praktika, kai didžiosios technologijų bendrovės derina modelių patikrą su valdžios institucijomis, ypač kai kalbama apie pažangias kibernetines galimybes.

    Europos pusėje tuo pat metu juntama įtampa dėl to, kad pažangiausi modeliai dažnai kuriami už ES ribų, o prieiga prie jų suteikiama ribotam partnerių ratui. Dalis politikų tai vertina kaip strateginį pažeidžiamumą, nes be prieigos sunku laiku parengti prevencines priemones, atnaujinti sektorių atsparumo reikalavimus ir suderinti incidentų valdymo scenarijus.

    Kol kas „Anthropic“ viešai laikosi nuostatos, kad plačios prieigos ribojimas yra saugumo priemonė, skirta sumažinti technologijos patekimo į netinkamas rankas riziką. Tačiau Europos institucijos signalizuoja, kad vien geros valios ir pažadų nepakanka, kai kalbama apie modelius, galinčius pakeisti kibernetinių atakų mastą ir sudėtingumą.

  • „Anthropic“ vadovas perspėja: DI atvėrė tūkstančius spragų – liko tik 6–12 mėnesių

    „Anthropic“ vadovas perspėja: DI atvėrė tūkstančius spragų – liko tik 6–12 mėnesių

    DI pažanga atveria naują kibernetinių grėsmių etapą: programinės įrangos spragų mastas gali šoktelėti taip, kad verslas ir viešasis sektorius nespės jų lopstyti. Apie tai įspėjo „Anthropic“ vadovas Dario Amodei, kalbėdamas apie itin pažangų bendrovės modelį, kuris aptiko dešimtis tūkstančių pažeidžiamumų.

    Pasak jo, susidaro siauras laiko langas, per kurį technologijų įmonės, vyriausybės ir bankai turėtų skubiai stiprinti saugumą. D. Amodei teigė manantis, kad Kinijos kuriami modeliai nuo pažangiausių sprendimų gali atsilikti maždaug 6–12 mėnesių, todėl tai esą ir yra kritinis laikotarpis pasirengti.

    „Pavojus tas, kad gali milžiniškai padaugėti spragų, įsilaužimų ir finansinės žalos dėl išpirkos reikalaujančių programų, kurios taikosi į mokyklas, ligonines, o kartu ir į bankus“, – sakė Dario Amodei.

    „Anthropic“ teigimu, naujasis modelis aptiko ir labai senų, dešimtmečius gyvuojančių pažeidžiamumų svarbioje programinėje įrangoje. Dalis jų kol kas neviešinami, nes nepašalintos spragos galėtų tapti paruoštu taikiniu nusikaltėliams ir priešiškų valstybių grupėms.

    Bendrovė nurodo, kad spragų aptikimo apimtys auga su kiekviena nauja modelių karta. Kaip pavyzdį ji mini, kad ankstesnis modelis „Firefox“ naršyklėje aptiko apie 20 pažeidžiamumų, o naujesnis spragų skaičių išaugino iki beveik 300, o bendrai įvairiose programose aptiktų problemų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.

    D. Amodei akcentavo, kad DI čia veikia dvejopai: jis gali padėti greičiau rasti ir taisyti klaidas, bet lygiai taip pat gali paspartinti pažeidžiamumų paiešką piktavaliams. Dėl šios priežasties „Anthropic“ teigė ribojanti naujojo modelio prieigą ir dirbanti tik su atrinktais partneriais.

    Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir „JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimon, skambėjo nuosaikus optimizmas, kad tai gali būti laikinas, bet ypač pavojingas pereinamasis laikotarpis. Abu vadovai pabrėžė, kad tinkamai sureagavus į rizikas, galima pasiekti saugesnę skaitmeninę aplinką ir geriau subalansuoti inovacijas su apsauga.

    Reguliavimo tema D. Amodei siūlė orientuotis į principą, panašų į automobilių pramonę, kai saugos reikalavimai yra būtini, tačiau neparalyžiuoja konkurencijos. Jo teigimu, svarbiausia sukurti aiškius apsaugos rėmus kritinėms rizikoms, ypač toms, kurios gali turėti didelį poveikį finansų sistemai ir viešosioms paslaugoms.

    Kibernetinio saugumo ekspertai jau kurį laiką pabrėžia, kad pažeidžiamumų ekonomika keičiasi: automatizuota paieška, kodo analizė ir socialinė inžinerija tampa greitesnės ir pigesnės. Todėl organizacijoms vis dažniau rekomenduojama trumpinti pataisų diegimo laiką, griežtinti prieigos teises, taikyti daugiafaktorį autentifikavimą ir nuolat tikrinti tiekimo grandinės rizikas.

    Finansų sektoriui ši tema ypač jautri, nes jis priklauso nuo senų sistemų ir daugybės integracijų su trečiosiomis šalimis. Didėjant automatizuotų atakų apimtims, bankams ir technologijų partneriams tampa kritiškai svarbu ne tik aptikti spragas, bet ir turėti aiškius incidentų valdymo scenarijus bei atsargines veiklos tęstinumo priemones.

  • „Anthropic“ kuria DI paslaugų verslą: 1,3 mlrd. eurų partnerystė, taikoma vidutinėms įmonėms

    „Anthropic“ kuria DI paslaugų verslą: 1,3 mlrd. eurų partnerystė, taikoma vidutinėms įmonėms

    Partnerystė, kuri perkelia DI į praktiką

    DI bendrovė „Anthropic“ pranešė apie naują kryptį: ji kartu su investuotojais kuria paslaugų ir konsultacijų modelį, kuris padėtų įmonėms diegti „Claude“ sprendimus pagrindiniuose veiklos procesuose. Tikslas – ne tik parduoti technologiją, bet ir užtikrinti, kad ji realiai veiktų kasdienėse operacijose nuo duomenų srautų iki vidinių darbo įrankių.

    Skelbiama, kad į bendrą projektą planuojama sutelkti apie 1,3 mlrd. eurų kapitalo. Iniciatyva orientuota į vidutinio dydžio organizacijas, kurios dažnai neturi pakankamai resursų pačios sukurti saugių ir patikimų DI diegimų, tačiau nori greitesnio efekto nei leidžia tradiciniai IT projektai.

    Kas dalyvauja ir ką tai reiškia rinkai

    Į projektą įtraukiami keli dideli finansų rinkos žaidėjai, tarp jų „Blackstone“, „Hellman & Friedman“ ir „Goldman Sachs“. Tokia sudėtis signalizuoja, kad DI rinka vis labiau pereina į infrastruktūros ir paslaugų etapą, kuriame svarbu ne vien modelio galia, bet ir diegimo disciplina, saugumas, atitiktis bei ilgalaikė priežiūra.

    Planuojama, kad naujas subjektas veiks kaip „Anthropic“ partneris diegimuose: konsultuos, modeliuos procesus, padės integruoti DI į turimas sistemas ir užtikrins palaikymą po įdiegimo. Tai reiškia judėjimą nuo eksperimentų prie standartizuotų diegimų, kur prioritetu tampa aiškus efektyvumas ir rizikų valdymas.

    „DI diegimas svarbiausiose organizacijos srityse reikalauja praktinės inžinerijos ir gilaus kiekvieno verslo veiklos supratimo“, – teigė „Anthropic“.

    Kam tai skirta: nuo sveikatos iki bankų

    „Anthropic“ nurodo, kad paslaugomis galės naudotis regioninės sveikatos priežiūros sistemos, vidutiniai gamintojai ir vietiniai bankai. Tokiuose sektoriuose DI pritaikymas dažnai stringa dėl duomenų jautrumo, reglamentavimo ir sudėtingų integracijų su senesnėmis informacinėmis sistemomis.

    Numatoma, kad DI inžinieriai dirbs kartu su klientų techninėmis komandomis, identifikuos didžiausią poveikį turinčias sritis ir kurs pritaikytus sprendimus. Praktikoje tai gali apimti klientų aptarnavimo automatizavimą, dokumentų apdorojimą, vidinių užklausų valdymą, ataskaitų rengimo spartinimą ar pagalbą darbuotojams priimant sprendimus pagal vidines taisykles.

    Toks modelis atitinka rinkoje ryškėjančią tendenciją: įmonės vis dažniau perka ne vien DI įrankį, o pilną rezultatą – su integracija, valdymo politika, saugumo gairėmis, atsakomybėmis ir matavimo rodikliais. Dėl to DI projektai vis labiau panašėja į ilgalaikes paslaugų sutartis, o ne į vienkartinį technologijos įsigijimą.

  • Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo taisyklės šiandien nebėra pakankamai pritaikytos naujai DI pagrįstų įsilaužimų įrankių kartai, įspėja Europos Parlamento nariai. Pasak jų, tokie modeliai kaip „Anthropic“ sukurtas „Mythos“ gali radikaliai pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir išnaudojimą.

    Pirmadienį kelių politinių grupių europarlamentarai laiške Europos Komisijai ragino peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir parengti europinį rizikų mažinimo planą. Pagrindinis argumentas paprastas: kai įsilaužimai tampa automatizuojami DI, reakcijos greitis ir koordinavimas turi būti kitokio lygio.

    Ko prašo europarlamentarai?

    Laiško autoriai akcentuoja dvi kryptis: kaip ES tvarko kibernetinių spragų atskleidimą ir taisymą, ir kaip apsaugo kritinės reikšmės sektorius. Jų teigimu, šiandienos tvarka ne visada sukuria pakankamai aiškius ir greitus mechanizmus, kai spragų paiešką ir atakas gali stipriai sustiprinti DI.

    Taip pat keliamas klausimas, ar ES institucijos turi realias galimybes vertinti pažangiausių modelių keliamą riziką, jei pačių modelių prieiga ribojama. Dėl to europarlamentarai siūlo, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie „Mythos“ ir panašių sprendimų, kad galėtų juos testuoti ir vertinti.

    Prieiga prie modelių tampa geopolitika

    Diskusija išryškina seną ES problemą: pažangiausi DI modeliai dažniausiai kuriami už Europos ribų, o jų veikimas ir galimybės ne visada skaidriai prieinami reguliuotojams. Praktikoje tai reiškia, kad rizikų vertinimas gali atsilikti nuo technologijų, o sprendimai priimami turint ne visą informaciją.

    Vienas iš laiško signatarų, Nyderlandų europarlamentaras Bartas Groothuisas, pabrėžė, kad Europa neturi likti stebėtoja.

    „Europa nėra prie stalo. Manau, turime gerokai stipriau judinti šią temą“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Europarlamentarai taip pat nurodo, kad prioritetas turi būti vadinamųjų svarbiausių sistemų apsauga, pirmiausia kritinės infrastruktūros operatorių ir kitų jautrių sektorių. DI įrankiai gali sumažinti barjerą atakoms, todėl taikinių ratas, jų nuomone, tik plėsis.

    Ką sako Europos Komisija?

    Europos Komisija savo komentare nurodė, kad su „Anthropic“ jau vyko ne vienas techninis susitikimas dėl DI taisyklių įgyvendinimo ir atskirai dėl „Mythos“. Komisijos atstovas pabrėžė, kad kai DI biuro įgaliojimai pradės veikti visa apimtimi, prireikus bus užtikrinta galimybė gauti modelių prieigą rizikų vertinimui.

    Kartu Komisija akcentuoja, kad veiksmų reikia imtis dabar, ypač vertinant kritinės infrastruktūros trikdymo riziką. Tai signalizuoja, kad kibernetinis saugumas ES darbotvarkėje vis labiau siejamas ne tik su nusikaltėliais, bet ir su užsienio veikėjais bei nacionalinio saugumo scenarijais.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad diskusija persikels į konkrečius teisėkūros procesus, įskaitant Kibernetinio saugumo akto reformą. Pagrindinė dilema išlieka ta pati: kaip sukurti taisykles, kurios būtų pakankamai griežtos saugumui, bet pakankamai lanksčios, kad neatsiliktų nuo DI raidos.

  • „Anthropic“ su „Goldman Sachs“ ir „Blackstone“ kuria 1,4 mlrd. eurų DI įmonę: taikosi į PE valdomas

    „Anthropic“ su „Goldman Sachs“ ir „Blackstone“ kuria 1,4 mlrd. eurų DI įmonę: taikosi į PE valdomas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė pradedanti bendrą projektą su investicijų milžinais „Goldman Sachs“ ir „Blackstone“, taip pat privataus kapitalo fondu „Hellman & Friedman“. Planuojama sukurti maždaug 1,4 mlrd. eurų dydžio verslą, kurio tikslas – paspartinti DI diegimą šimtuose įmonių.

    Naujoji struktūra, kuri dar neturi viešai paskelbto pavadinimo, orientuosis į privataus kapitalo fondų valdomas bendroves. Pirmiausia DI sprendimai būtų diegiami pačių partnerių portfelio įmonėse, o vėliau siūlomi platesnei vidutinio dydžio įmonių rinkai.

    Projekte numatyta tiesiogiai įmonėse diegti „Anthropic“ modelį „Claude“ ir praktinę inžinierių komandą, kuri perprojektuotų procesus bei darbo eigas. Kitaip tariant, akcentuojamas ne vien programinės įrangos pardavimas, o DI integravimas į kasdienes operacijas, nuo dokumentų srautų iki klientų aptarnavimo ar analitikos.

    „Rinkoje labai trūksta žmonių, kurie moka šiuos įrankius pritaikyti versle ir iš esmės pakeisti veiklos modelį“, – sakė „Goldman Sachs“ turto ir turto valdymo padalinio vadovas Marcas Nachmannas.

    Partneriai pabrėžia, kad vien modelio įsigijimas dažnai neduoda apčiuopiamo efekto, jei nekeičiami procesai, duomenų tvarkymas ir darbuotojų atsakomybės. Dėl to naujasis verslas planuoja „įsiūti“ DI į pagrindines funkcijas, kad rezultatas būtų matuojamas kaštų mažėjimu, greitesniais sprendimais ir geresniu klientų aptarnavimu.

    Toks modelis atliepia vis garsiau įvardijamą DI bumo problemą: įmonės nori automatizuoti, tačiau susiduria su įgyvendinimo butelio kakleliu. Trūksta tiek DI architektų, tiek duomenų inžinierių, tiek žmonių, gebančių sujungti technologiją su konkrečia veikla, pavyzdžiui, gamyba, sveikatos priežiūra ar finansinėmis paslaugomis.

    Projektas taip pat rodo aštrėjančią konkurenciją dėl įmonių segmento, kuriame kovoja keli DI kūrėjai, įskaitant „OpenAI“. Įmonėms vis svarbiau ne tik modelio galimybės, bet ir saugumas, duomenų kontrolė, integracija su esamomis sistemomis bei aiškus atsiperkamumas.

    Privataus kapitalo fondų valdomos įmonės šioje situacijoje tampa patraukliu taikiniu, nes jos dažnai turi aiškius efektyvumo tikslus ir spaudimą greitai didinti vertę. Planuojama, kad pradinis dėmesys bus skiriamas tokiems sektoriams kaip sveikatos priežiūra, gamyba, finansinės paslaugos, mažmena ir nekilnojamasis turtas.

    Rinkos stebėtojai tai vertina kaip bandymą sujungti DI technologiją su kapitalu ir prieiga prie didelio skaičiaus realių verslų, kuriuose galima greitai išbandyti ir pritaikyti sprendimus. Jei modelis pasiteisins, tokios partnerystės gali tapti viena svarbiausių krypčių, kaip DI iš eksperimentų pereina į masinį, apčiuopiamą verslo produktyvumą.

  • „Anthropic“ ieško alternatyvos „Nvidia“: akys krypsta į Londono „Fractile“ lustus

    „Anthropic“ ieško alternatyvos „Nvidia“: akys krypsta į Londono „Fractile“ lustus

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ derasi su Londone įsikūrusiu puslaidininkių startuoliu „Fractile“ dėl didelio našumo lustų tiekimo. Skelbiama, kad tikslas – mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“ ir atpiginti modelių paleidimą bei aptarnavimą.

    Rinkoje generatyviojo DI skaičiavimo pajėgumų paklausa auga greičiau nei spėja plėstis duomenų centrų infrastruktūra. Dėl to „Nvidia“ H100 ir panašūs sprendimai išlieka brangūs, o jų prieinamumas tampa verslo planus ribojančiu veiksniu net didžiausiems žaidėjams.

    „Anthropic“, kurianti „Claude“ modelių šeimą, šiandien remiasi „Nvidia“ greitintuvais ir debesijos partnerių siūlomais individualizuotais procesoriais. Įmonė yra sulaukusi kelių milijardų investicijų iš „Amazon“ ir „Google“, o tai leidžia agresyviai plėsti skaičiavimo resursus, tačiau kartu didina spaudimą efektyvumui.

    Analitikai pabrėžia, kad perėjimas nuo universalių lustų prie labiau specializuotų sprendimų tampa platesne tendencija. Panašia kryptimi juda ir kitos technologijų bendrovės, siekiančios geriau kontroliuoti infrastruktūros kainą, energijos sąnaudas ir tiekimo grandinės rizikas.

    Kas išskiria „Fractile“ architektūrą?

    „Fractile“ įkurta 2022 metais, o vienas ryškiausių startuolio vardų siejamas su Oksforde daktaro laipsnį įgijusiu Walteriu Goodwinu. Įmonė siūlo vadinamąją atminties ir skaičiavimo sujungimo kryptį, kai duomenys laikomi kuo arčiau skaičiavimo branduolių.

    Startuolio teigimu, ši koncepcija remiasi statine operatyviąja atmintimi SRAM, kuri, skirtingai nei DRAM, nereikalauja nuolatinio atnaujinimo. Tai teoriškai gali sumažinti duomenų judėjimo kaštus, kurie dideliuose kalbos modeliuose dažnai tampa našumo „butelio kakleliu“.

    „Fractile“ viešai mini, kad tam tikrais scenarijais didelių kalbos modelių vykdymas galėtų būti iki 100 kartų spartesnis, o eksploatacinės sąnaudos – mažesnės iki 90 proc. Vis dėlto šiuos skaičius rinka vertina atsargiai, nes masinei duomenų centrų eksploatacijai svarbūs ne tik testų rezultatai, bet ir patikimumas, programinės įrangos ekosistema bei gamybos apimtys.

    Kada lustai galėtų pasiekti duomenų centrus?

    Šiuo metu „Fractile“ technologija dar vystoma, o komercinis produktas nėra plačiai prieinamas. Skelbiama, kad pilno masto diegimas duomenų centruose galėtų būti realistiškesnis tik apie 2027 metus, todėl bet koks susitarimas su „Anthropic“ būtų labiau strateginis nei greitas sprendimas „čia ir dabar“.

    Taip pat pranešama, kad „Fractile“ derasi dėl maždaug 170 500 000 eurų investicijos, o įmonės vertė galėtų viršyti 853 000 000 eurų. Tokie skaičiai atspindi investuotojų lūkestį, kad naujos architektūros gali pakeisti DI skaičiavimo ekonomiką, ypač modelių vykdymo, o ne mokymo etape.

    Derybos su „Anthropic“, kaip teigiama, kol kas yra ankstyvoje stadijoje ir įpareigojantis kontraktas nėra pasirašytas. Vis dėlto pats didelės rinkos dalyvės dėmesys rodo, kad kova dėl greitesnio ir pigesnio skaičiavimo pajėgumo tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemsiančių, kas laimės DI lenktynes.

  • Pentagonas „Anthropic“ laiko rizika, bet DI modelis „Mythos“ kelia naują saugumo lūžį

    Pentagonas „Anthropic“ laiko rizika, bet DI modelis „Mythos“ kelia naują saugumo lūžį

    Pentagono vyriausiasis technologijų pareigūnas Emilis Michaelas pareiškė, kad bendrovė „Anthropic“ ir toliau laikoma tiekimo grandinės rizika, todėl jos DI sprendimai JAV gynybos sektoriuje išlieka faktiškai uždrausti. Vis dėlto, pasak jo, atskirai vertinamas „Anthropic“ modelis „Mythos“, turintis pažangių kibernetinių galimybių.

    Emilis Michaelas teigė, kad „Mythos“ klausimas tapo platesniu, visos valdžios mastu sprendžiamu nacionalinio saugumo iššūkiu. Jo logika paprasta: jei modelis gali padėti aptikti pažeidžiamumus, valstybė privalo įsitikinti, kad tinklai yra pakankamai sustiprinti ir taisymo procesai veikia greitai.

    „„Mythos“ klausimas yra atskiras nacionalinio saugumo momentas: turime užtikrinti, kad tinklai būtų sustiprinti, nes modelis turi specifinių gebėjimų rasti kibernetines spragas ir padėti jas taisyti“, – sakė Emilis Michaelas.

    Šis komentaras pasirodė po viešai įsiplieskusio Pentagono ir „Anthropic“ konflikto, kai JAV Gynybos departamentas įvardijo bendrovę tiekimo grandinės rizika. Toks statusas reiškia, kad gynybos rangovai privalo patvirtinti nenaudojantys „Anthropic“ modelių, įskaitant „Claude“, vykdydami darbus kariuomenei.

    „Anthropic“ su tokiu sprendimu nesutinka ir siekia jį panaikinti teisme, todėl lieka neaišku, kaip Pentagono struktūros galėtų naudoti „Mythos“ nepažeisdamos pačio rizikos įvardijimo logikos. Pats Emilis Michaelas pabrėžė, kad Gynybos departamentas nori aiškių apsauginių ribų, tačiau jos, pasak jo, yra derinamos ir skiriasi priklausomai nuo įmonių.

    Tuo pat metu JAV Gynybos departamentas paskelbė sudaręs susitarimus su keliomis DI bendrovėmis dėl technologijų diegimo įslaptintuose tinkluose teisėtam operaciniam naudojimui. Tarp minimų partnerių įvardijamos „Google“, „Microsoft“, „Nvidia“ ir „Amazon Web Services“, taip pat „OpenAI“ bei kitos įmonės, kurios kuria tiek uždarus, tiek atviro svorio modelius.

    Šis kontekstas išryškina platesnę tendenciją: valstybės institucijos bando suderinti dvi priešingas kryptis, spartų DI įsisavinimą ir griežtėjančius tiekimo grandinės bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Didžiausia įtampa kyla ten, kur pažangūs modeliai gali būti naudingi gynybai, bet kartu didina nutekėjimo, piktnaudžiavimo ar priklausomybės nuo vieno tiekėjo riziką.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei pastaruoju metu taip pat bendravo su aukšto lygio JAV administracijos pareigūnais, o viešojoje erdvėje nuskambėjo svarstymai, kad susitarimas tarp „Anthropic“ ir Pentagono teoriškai galėtų būti pasiektas. Tačiau kol teisiniai ginčai tęsiasi, o rizikos statusas nepanaikintas, praktiniai sprendimai dėl „Mythos“ panaudojimo išlieka politiškai ir teisiškai jautrūs.

  • Baltieji rūmai spaudžia technologijų įmones: kaip stabdyti DI skatinamas kibernetines atakas

    Baltieji rūmai šią savaitę kreipėsi į technologijų ir kibernetinio saugumo bendroves, prašydami atsakyti į klausimus, kaip apsisaugoti nuo skaitmeninių atakų, kurias artimiausiu metu gali palengvinti pažangūs dirbtinio intelekto įrankiai. Iniciatyva siejama su augančiu Vašingtono nerimu dėl to, kaip DI keičia pažeidžiamumų paiešką, programų kodo analizę ir atakų automatizavimą.

    Klausimus įmonėms siunčia Baltųjų rūmų Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuras, siekiantis aiškiau suprasti, kokių gynybos priemonių reikia kritinei infrastruktūrai ir plačiai naudojamai programinei įrangai. Įmonių buvo prašoma pateikti atsakymus iki savaitės pabaigos, teigiama su diskusijomis susipažinusių šaltinių nurodoma informacija.

    Ko nori sužinoti administracija

    Pasak su procesu susipažinusių asmenų, dalis klausimų aptarta už uždarų durų vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo apie 30 pramonės atstovų ir JAV kibernetinio saugumo pareigūnų. Kai kurie dalyviai teigė, kad dalis formuluočių buvo pernelyg plačios, o prašymai atskleisti vidines praktikas kėlė įtampą.

    Tarp pateiktų temų minimi įmonių prioritetai skenuojant ir taisant pažeidžiamumus, taip pat tai, kokias sistemas bendrovės jau testuoja pasitelkdamos DI. Administracija taip pat aiškinasi, kaip viešasis ir privatus sektoriai galėtų efektyviausiai dalintis informacija, kad pataisos pasiektų kritinės infrastruktūros operatorius, bet kartu nesukurtų papildomų galimybių užpuolikams.

    Vienas esminių klausimų, anot diskusijose dalyvavusių šaltinių, yra valstybės vaidmuo: ką vyriausybė turėtų daryti pati, o kur geriau remtis pramonės iniciatyvomis. Praktikoje tai apima standartus, incidentų valdymą, pažeidžiamumų atskleidimo taisykles ir mechanizmus, kaip koordinuoti taisymus, kai pažeidžiamumai paliečia tiek viešojo sektoriaus sistemas, tiek privačias platformas.

    Kas paskatino suaktyvėjimą

    Papildomą impulsą diskusijoms suteikė dėmesys „Anthropic“ pristatytam pažangiam modeliui „Claude Mythos“, kurio gebėjimai, pasak su situacija susipažinusių asmenų, gali reikšmingai paspartinti paslėptų programinės įrangos spragų aptikimą. Šiuo metu prieiga prie modelio yra ribojama ir suteikiama siauram saugumo tyrėjų bei technologijų bendrovių ratui per iniciatyvą, kuri viešai vadinama „Project Glasswing“.

    Tuo pat metu Vašingtone svarstomi ir platesni politiniai sprendimai, įskaitant galimus prezidento vykdomuosius veiksmus, susijusius su DI naudojimu ir rizikų valdymu. Su procesu susipažinę šaltiniai nurodo, kad dokumentų projektai jau pereina tarpinstitucinį derinimą, nors vis dar esama skirtingų nuomonių dėl priemonių apimties.

    Technologijų sektoriui aktualu ir tai, kad pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo konkurencija kuriant specializuotus kibernetiniam saugumui pritaikytus DI modelius. Didesnis tokių įrankių prieinamumas gali vienu metu duoti priešingus efektus: padėti gynybai greičiau aptikti klaidas, bet kartu sudaryti sąlygas nusikaltėliams automatizuoti atakas ir taikymąsi į silpniausias grandis.

    Ką tai gali reikšti įmonėms ir vartotojams

    Pagrindinis administracijos iššūkis yra „pažeidžiamumų lavina“: jei DI įrankiai masiškai aptiks klaidas atvirojo kodo projektuose ir populiariose bibliotekose, reikės aiškaus prioritizavimo, kas taisoma pirmiausia. Kartu svarbu, kad pažeidžiamumų informacija būtų dalijama taip, jog nepadidėtų rizika iki pataisų diegimo.

    Įmonėms tai gali reikšti didesnį spaudimą dokumentuoti testavimo praktikas, greitinti pataisų išleidimą ir aiškiau pagrįsti, kaip jos mažina rizikas tiek viduje, tiek tiekimo grandinėje. Vartotojams ir organizacijoms praktinė žinutė paprasta: atnaujinimų disciplina, kelių veiksnių autentifikavimas ir incidentų pasirengimas tampa dar svarbesni, kai atakų kūrimo kaštai mažėja, o jų mastas gali augti.

    „Kuo labiau DI įrankiai spartina pažeidžiamumų paiešką, tuo svarbiau iš anksto susitarti, kaip greitai ir saugiai diegiamos pataisos bei kaip dalijamasi informacija“, – sakė su diskusijomis susipažinęs šaltinis.

    Baltieji rūmai viešai kol kas išsamiai nekomentuoja, kokių konkrečių veiksmų imsis po gautų atsakymų. Vis dėlto siunčiami klausimai rodo aiškią kryptį: Vašingtonas nori greitesnio, struktūruoto bendradarbiavimo su pramone, kol DI skatinamos kibernetinės atakos netapo kasdienybe kritinei infrastruktūrai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms.

  • „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų kompiuterijos padalinys „Amazon Web Services“ (AWS) 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksavo 28 proc. pajamų augimą ir viršijo analitikų prognozes. Bendrovė pranešė, kad AWS pajamos pasiekė apie 33,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 25,8 mlrd. eurų.

    Šis rezultatas išryškina, kad debesų infrastruktūros paklausa išlieka aukšta, o ypač sparčiai auga DI skaičiavimo resursų poreikis. AWS toliau išlieka vienu svarbiausių „Amazon“ pelno variklių, nes didelė dalis grupės veiklos maržos generuojama būtent šiame segmente.

    AWS veiklos pelnas per ketvirtį augo apie 23 proc. ir sudarė maždaug 12,4 mlrd. eurų. Tai daugiau, nei tikėjosi rinka, ir dar kartą patvirtina, kad didelio masto debesų platformos geba didinti apimtis išlaikydamos stiprų pelningumą.

    Vis dėlto konkurencinė aplinka ryškiai keičiasi. „Microsoft“ trečiadienį skelbė, kad „Azure“ ir kitų debesų paslaugų pajamos augo 40 proc., o „Alphabet“ teigė, jog „Google Cloud“ pajamos kilo maždaug 63 proc., todėl kova dėl įmonių klientų ir DI projektų tampa vis intensyvesnė.

    DI investicijos ir partnerystės

    Ketvirčio metu „OpenAI“ paskelbė planuojanti išplėsti esamus įsipareigojimus AWS infrastruktūrai: bendra suma per aštuonerius metus turėtų padidėti apie 88,2 mlrd. eurų. Kartu nurodyta, kad „Amazon“ planuoja investuoti apie 44,1 mlrd. eurų į „OpenAI“.

    Dar viena reikšminga kryptis yra „Amazon“ stiprinamas bendradarbiavimas su „Anthropic“. Bendrovė sutiko papildomai investuoti iki maždaug 22,1 mlrd. eurų, papildydama ankstesnes, apie 7,1 mlrd. eurų siekusias investicijas, taip didindama DI infrastruktūros pajėgumus ir strateginę įtaką šiame sektoriuje.

    Šios investicijos atspindi platesnę tendenciją: debesų tiekėjai ne tik nuomoja skaičiavimo resursus, bet ir siekia prisirišti didžiausias DI laboratorijas ilgam laikui. Tokie susitarimai paprastai apima ne vien serverių pajėgumus, bet ir bendrą produktų vystymą, modelių diegimą bei komercinius pasidalijimo mechanizmus.

    „OpenAI“ modeliai ateina į „Bedrock“

    AWS pozicijas DI rinkoje papildomai sustiprino sprendimas „OpenAI“ modelius pateikti per „Amazon Bedrock“ paslaugą, skirtą DI agentams ir programoms kurti. Tai įvyko po to, kai „OpenAI“ pranešė, kad „Microsoft“ nebeteks vienintelio debesų tiekėjo statuso tam tikriems skaičiavimo darbams.

    Toks pokytis signalizuoja, kad didieji DI kūrėjai nori mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio ir diversifikuoti infrastruktūrą. Įmonėms tai gali reikšti platesnį modelių pasirinkimą vienoje platformoje, greitesnį diegimą ir daugiau derybinės galios dėl kainodaros.

    AWS taip pat paskelbė planuojanti siūlyti debesų paslaugas, paremtas mažos delsos „Cerebras“ lustų sprendimais. Tai rodo augantį poreikį specializuotai DI aparatinės įrangos ekosistemai, kurioje greitis, energijos sąnaudos ir pralaidumas tampa kritiniais veiksniais.

    Rinkoje vis aiškiau matyti, kad debesų paslaugų augimą vis labiau stumia DI: nuo modelių mokymo iki agentų ir automatizavimo diegimo įmonių procesuose. Dėl to AWS, „Microsoft“ ir „Google“ varžybos persikelia iš tradicinės infrastruktūros į plataus spektro DI platformų mūšį, kuriame laimi tas, kas pasiūlo daugiau modelių, įrankių ir patikimesnį mastelį.