Tag: Apelsinų sultys

  • Šviežias spanguoles paverskite saldainiais: užteks „Sprite“, apelsinų sulčių ir cukraus pudros

    Šviežios spanguolės vilioja ryškia spalva ir gaiviu rūgštumu, tačiau valgyti jas vienas gali ne kiekvienas. Išeitis paprasta – spanguoles galima „sucukruoti“ ir paversti saldžiarūgščiu, traškiu užkandžiu.

    Šiam būdui tereikia trijų ingredientų: „Sprite“ (ar kitos citrinų-laimų limonados), apelsinų sulčių ir cukraus pudros. Uogos trumpai kepamos, todėl, skirtingai nei džiovintos spanguolės, išlieka maloniai „spragsinčios“.

    Pirmas žingsnis – atrinkti tvirtas, nepažeistas uogas. Minkštas ar susiraukšlėjusias spanguoles geriau atidėti kitam panaudojimui, nes jos ne taip gražiai pasidengs cukrumi ir gali prarasti tekstūrą.

    Tuomet spanguolės užpilamos lygiomis dalimis „Sprite“ ir apelsinų sulčių bei paliekamos šaldytuve 24 valandoms. Per naktį uogos šiek tiek suminkštėja, prisigeria skonio, o ant jų paviršiaus susidaro lipnus sluoksnis, padedantis cukraus pudrai geriau prilipti.

    Kaip paruošti spanguoles žingsnis po žingsnio

    Išmirkytas uogas gerai nusausinkite – kuo mažiau skysčio liks, tuo tolygiau pasidengs cukraus pudra. Nusausintas spanguoles apvoliokite cukraus pudroje, kad susidarytų vientisas, „sniego baltumo“ sluoksnis.

    Perteklinį cukrų nupurtykite, o uogas trumpam pašaukite į orkaitę – kepama vos kelias minutes. Atvėsusios spanguolės tampa traškesnės ir patogios valgyti kaip mažas desertas ar užkandis.

    Skonio variacijos ir kam panaudoti

    Šį receptą nesunku adaptuoti: „Sprite“ galima keisti, pavyzdžiui, imbieriniu alumi, o apelsinų sultis – ananasų ar net spanguolių sultimis, jei norisi ryškesnio uogų skonio. Norint daugiau aromato, į mirkymo skystį tinka keli lašai vanilės ar apelsinų ekstrakto, o į cukraus pudrą – žiupsnelis cinamono.

    Paruoštos spanguolės šaldytuve išsilaiko kelias dienas, tad jas patogu pasigaminti iš anksto. Jos tinka kaip valgoma dekoracija desertams, pyragams ir ledams, taip pat papuošti kokteilius ar vaišių lėkštes.

  • Valgote tuščiu skrandžiu? Šie pusryčių produktai gali skatinti persivalgymą

    Valgote tuščiu skrandžiu? Šie pusryčių produktai gali skatinti persivalgymą

    Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos patiekalu, tačiau ne kiekvienas rytinis pasirinkimas vienodai palankus savijautai ir apetitui. Kai kurie produktai, suvalgyti tuščiu skrandžiu, gali trumpam suteikti energijos, bet greitai vėl sukelti alkį.

    Didžiausia problema – maistas, kuriame daug pridėtinio cukraus, o mažai baltymų ir skaidulų. Tokie produktai gali turėti nemažai kalorijų, bet nesuteikti sotumo, todėl po kelių valandų ranka vėl tiesiasi užkandžiams.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad pilno grūdo produktai dėl skaidulų padeda ilgiau jaustis sotiems, o energija iš jų į kraują patenka tolygiau. Tuo metu saldūs kepiniai neretai paskatina greitesnį norą vėl kažką suvalgyti.

    Vis dėlto svarbu nepainioti priežasties ir pasekmės: joks produktas „storina“ vien dėl to, kad valgomas ryte ar tuščiu skrandžiu. Svorio augimą lemia ilgalaikis kalorijų perteklius, o pusryčiai yra tik viena bendro vaizdo dalis.

    Apelsinų sultys: sveika, bet ne visada soti

    Vienas dažniausiai nuvertinamų pasirinkimų – apelsinų sultys. Jos siejamos su vitaminais ir „geru startu“, tačiau net ir šviežiai spaustos sultys turi natūralių cukrų ir gerokai mažiau skaidulų nei visas vaisius.

    Stiklinę sulčių išgerti paprasta ir greita, tačiau sotumas dažnai neprilygsta apelsinui, kurį reikia suvalgyti. Jei sultys tampa atskiru pusryčiu, alkis gali sugrįžti netrukus.

    Be to, jautresnį skrandį turintiems žmonėms rūgštus gėrimas ryte gali sustiprinti nemalonius pojūčius.

    Saldūs kepiniai ir saldinti dribsniai – klasikinės „spąstų“ poros

    Dar viena dažna ryto klaida – kruasanai, bandelės, spurgos ar kiti saldūs kepiniai. Rafinųotų miltų, cukraus ir riebalų derinys reiškia, kad net nedidelė porcija gali būti labai kaloringa.

    Kartu tai dažniausiai būna maistas, kuriame trūksta baltymų ir skaidulų, todėl sotumas būna trumpalaikis, o noras užkąsti vėl atsiranda greičiau.

    Panašiai veikia ir saldinti pusryčių dribsniai: pakuotės dažnai žada „puikų dienos startą“, tačiau dalis tokių produktų turi daug cukraus ir mažai skaidulų. Kaip geresnė alternatyva dažniau minimi pilno grūdo dribsniai be pridėtinio cukraus.

    Balta duona nėra „kaltininkė“ – svarbu, kas ant jos

    Balto batonėlio ar bandelės nereikia automatiškai išbraukti iš raciono. Viena riekė pati savaime nėra antsvorio priežastis – daug lemia porcija, viso patiekalo sudėtis ir priedai.

    Pavyzdžiui, bandelė su kiaušiniu ir daržovėmis paprastai bus sotesnė nei ta pati bandelė su saldžiu kremu. Kitaip tariant, svarbiau ne vien „duona“, o viso pusryčio balansas.

    Praktiškai geriausiai pasiteisina pusryčiai, kuriuose yra baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų – toks derinys dažniau padeda išlaikyti sotumą ilgesniam laikui ir suvaldyti apetitą.

    Tyrimų apžvalgos, nagrinėjusios pusryčių įtaką, rodo, kad didesnis baltymų kiekis maiste gali būti susijęs su stipresniu sotumo jausmu. Tačiau svarbiausia išlieka pats patiekalas ir jo kiekis, o ne vien faktas, kad valgoma ryte.

    Jei trūksta idėjų, geru pasirinkimu gali būti kiaušinienė su daržovėmis ir pilno grūdo duona, avižinė košė su natūraliu jogurtu ir riešutais arba sumuštiniai su humusu ir pomidoru. Mėgstantiems saldžiau gali tikti „skyr“ tipo jogurtas su vaisiais ir avižiniais dribsniais.

    Galiausiai, mėgstamų produktų nereikia demonizuoti: kruasanas retkarčiais ar stiklinė sulčių prie pilnaverčių pusryčių dietos nesugriaus. Esminis dalykas – bendra dienos mityba ir tai, kaip dažnai tokie pasirinkimai kartojasi.

    Be to, nėra įtikinamų įrodymų, kad vien reguliarus pusryčių valgymas automatiškai garantuoja svorio kritimą. Todėl svarbiausia lieka ne pirmo valgymo laikas, o kas atsiduria lėkštėje ir kiek kalorijų susidaro per visą dieną.

  • Kaip iš apelsinų sulčių gauti daugiau vitamino C: svarbiausia – laikymas ir laikas

    Apelsinų sultys – vienas patogiausių būdų gauti vitamino C, tačiau jo kiekis stiklinėje priklauso ne tik nuo vaisių. Didelę įtaką daro tai, kaip sultys apdorojamos, supakuojamos ir kaip jas laikote namuose.

    Kaip rašo „EatingWell“, mitybos specialistės pabrėžia: nėra vieno „stebuklingo“ būdo, kuris staiga pagerintų vitamino C įsisavinimą iš 100 proc. apelsinų sulčių. Tačiau tinkamas laikymas padeda išsaugoti patį vitaminą C – kad jo išties būtų tada, kai geriate.

    Vitaminas C (L-askorbo rūgštis) yra vandenyje tirpus vitaminas, svarbus imuninei funkcijai, žaizdų gijimui ir antioksidacinei apsaugai. Jo gausu ne tik apelsinuose, bet ir braškėse, kiviuose, taip pat daržovėse – pavyzdžiui, paprikose ar brokoliuose.

    Vis dėlto, net ir pasirinkus 100 proc. sultis, verta prisiminti paprastą taisyklę: vitaminas C laikui bėgant skyla, todėl svarbu, kiek laiko atidarytas pakelis ar butelis stovi šaldytuve.

    Kodėl vitaminas C apelsinų sultyse mažėja

    Pasak dietologų, vitamino C kiekį keičia ne vien tai, ar sultys šviežiai spaustos. Reikšmę turi ir apdorojimo procesai, pakuotė bei laikymo sąlygos nuo pat gamybos iki jūsų šaldytuvo.

    Vitamino C stabilumui kenkia aplinkos veiksniai – ypač deguonis, šviesa ir šiluma. Dėl to net tinkamos sultys, ilgai stovėdamos atidarytos, pamažu praranda dalį savo maistinės vertės.

    Specialistai akcentuoja, kad atidarius pakuotę „laikrodis pradeda tiksėti“ – kuo ilgiau sultys laikomos, tuo daugiau vitamino C gali būti prarandama. Dėl to rekomenduojama sultis suvartoti per protingą laiką.

    Kaip laikyti apelsinų sultis, kad išsaugotumėte vitaminą C

    Pagrindinė rekomendacija paprasta: apelsinų sultis laikykite šaldytuve ir sandariai uždarytas. Taip sumažinama oksidacija, o kartu – ir maistinių medžiagų irimas.

    Minima ir praktinė detalė: sultis geriausia laikyti originalioje pakuotėje, o jei perpilate – rinktis sandarų indą. Specialistų teigimu, nepermatoma arba stiklinė tara gali padėti geriau apsaugoti nuo šviesos poveikio.

    Dar viena svarbi smulkmena – planavimas perkant. Jei žinote, kad sultis vartojate lėtai, gali būti naudingiau rinktis mažesnę pakuotę, kad spėtumėte jas išgerti, kol jos „šviežiausios“.

    Pasteurizuotų sulčių vengti nerekomenduojama: pasterizacija yra svarbus maisto saugos žingsnis, padedantis sumažinti riziką dėl kenksmingų mikroorganizmų. Jei norite palyginti produktus tarpusavyje, siūloma atkreipti dėmesį į etiketėse nurodomą vitamino C kiekį.

    Kaip dar panaudoti apelsinų sultis

    Jei atidarytų sulčių lieka, jas galima panaudoti ne tik geriant. Vienas paprasčiausių būdų – naudoti kaip pagrindą glotnučiams (suteiks ir skonio, ir natūralaus saldumo).

    Kitas variantas – užšaldyti ledukų formelėse ir ledo kubelius dėti į gėrimus. Taip pat apelsinų sultys tinka užpilams: pavyzdžiui, sumaišius su trupučiu alyvuogių aliejaus ir prieskoniais galima pasigaminti paprastą salotų padažą.

    Aktyvesniems žmonėms apelsinų sultys gali būti ir angliavandenių šaltinis prieš ar po treniruotės. Tačiau svarbiausia išlieka praktinis principas: kad gautumėte kuo daugiau vitamino C, pasirūpinkite, jog sultys būtų laikomos tinkamai ir nebūtų užmirštos šaldytuve per ilgai.

  • Ne tik apelsinų sultys: 5 gėrimai, kuriuose vitamino C gali būti dar daugiau

    Apelsinų sultys dažnai laikomos kone „auksiniu standartu“, kai kalbama apie vitaminą C, tačiau tai ne visada pats turtingiausias pasirinkimas. Yra gėrimų, kuriuose šio vitamino gali būti dar daugiau.

    Apie tai rašo „EatingWell“, išskirdamas penkis mažiau aptariamus variantus – nuo acerolos vyšnių ir amlos sulčių iki pomidorų, greipfrutų bei vitamino C papildytų ananasų sulčių.

    Vitaminas C svarbus imuninei funkcijai, padeda pasisavinti geležį iš augalinio maisto ir dalyvauja kolageno gamyboje. Kadangi tai vandenyje tirpus vitaminas, organizmas jo nekaupia ilgam, todėl svarbu reguliariai jo gauti su maistu ir gėrimais.

    Vis dėlto verta prisiminti, kad tikslus vitamino C kiekis labai priklauso nuo produkto sudėties ir apdorojimo: vieni gėrimai būna skiedžiami, kiti – papildomai praturtinami, tad reikšmę turi ir etiketė.

    1. Acerolos vyšnių sultys

    Acerolos vyšnių sultys minimos kaip vienas labiausiai koncentruotų natūralių vitamino C šaltinių. Žalių acerolos sulčių stiklinėje jo gali būti labai daug, tačiau komerciniuose produktuose kiekis gali smarkiai skirtis.

    Dėl perdirbimo, skiedimo ar skirtingų žaliavų veislių buteliuotuose gėrimuose vitamino C būna mažiau nei neapdorotose sultyse. Todėl rekomenduojama tikrinti maistingumo deklaraciją ir ieškoti konkretaus vitamino C kiekio.

    2. Pomidorų sultys

    Pomidorų sultys nėra tokios koncentruotos kaip acerolos, tačiau taip pat gali būti labai reikšmingas vitamino C šaltinis. Minima, kad viename puodelyje gali būti apie 112 miligramų vitamino C.

    Pomidorų sultys taip pat siejamos su kalio ir likopeno – antioksidanto, dažnai minimą širdies sveikatos kontekste – šaltiniais. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į druskos kiekį: kai kurios rūšys gali turėti nemažai natrio.

    3. Amlos (indiškojo agrasto) sultys

    Amla, dar vadinama indiškuoju agrastu, įvardijama kaip vienas turtingiausių augalinių vitamino C šaltinių pasaulyje. Šviežiuose vaisiuose vitamino C kiekis gali siekti kelis šimtus miligramų, nors tikslus skaičius priklauso nuo produkto.

    Amlos sultys neretai naudojamos mišiniuose, „wellness“ tipo šotuose ir kituose gėrimuose. Kaip ir pomidorų sulčių atveju, svarbu įvertinti, kiek gėrimas koncentruotas, todėl verta tikrinti etiketę.

    4. Vitamino C papildytos ananasų sultys

    Ananasų sultys, papildytos vitaminu C, gali būti alternatyva apelsinų sultims – minima, kad jų puodelyje gali būti apie 110 miligramų vitamino C. Tačiau ne visos ananasų sultys yra praturtinamos, tad kiekis skiriasi priklausomai nuo gamintojo.

    Be vitamino C, ananasų sultyse gali būti mangano ir bromelaino – fermento, kuris dažnai siejamas su virškinimu. Vis dėlto šios naudos priklauso nuo produkto sudėties ir vartojimo kiekio.

    5. Greipfrutų sultys

    Greipfrutų sultyse taip pat gali būti daug vitamino C – minima, kad 8 uncijų (apie 240 mililitrų) porcijoje gali būti 101 miligramas. Jos taip pat suteikia kalio ir flavonoidų – antioksidacinių junginių.

    Tačiau greipfrutų sultys žinomos dėl galimų sąveikų su dalimi vaistų, įskaitant kai kuriuos cholesterolį mažinančius vaistus, kraujospūdį veikiančius preparatus ar imunosupresantus. Dėl šios priežasties, vartojant receptinius vaistus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš įtraukiant greipfrutų (ir taip pat ananasų) sultis į kasdienį racioną.

    Ką dar verta prisiminti renkantis gėrimus

    Vitamino C kiekis gėrimuose nėra vienodas ir gali smarkiai skirtis net toje pačioje produktų kategorijoje. Todėl perkant sultis ar praturtintus gėrimus verta pasitikrinti maistingumo lentelę.

    Jei tikslas – įvairovė, vitaminą C galima rinktis ne tik iš sulčių: jo gausu ir daugelyje vaisių bei daržovių. Tai padeda subalansuoti mitybą, kartu neapsiribojant vienu įprastu pasirinkimu.

  • Vienas paprastas priedas glotnučiui: apelsinų ir mango sultys suteikia ryškesnį skonį

    Jei jūsų glotnutis dažnai išeina „plokščio“ skonio, paprastas sprendimas gali būti visai šalia – apelsinų ir mango sultys. Nedidelis jų kiekis, įpiltas į trintuvą, gali suteikti daugiau gaivumo ir tropinių natų net labai trumpam ingredientų sąrašui.

    Tokį triuką autorė aprašo „EatingWell“ publikacijoje, prisimindama mamos įprotį kiekvieną rytą į glotnutį įpilti sulčių. Jos šeimoje apelsinų sultys šaldytuve buvo laikomos ne tiek pusryčių taurei, kiek kasdieniam kokteiliui.

    Mamos mėgstamas derinys buvo paprastas: šaldytas mangas, šaldytas bananas, lapinis kopūstas (kale), šlakelis migdolų pieno, keli ledo kubeliai ir apelsinų bei mango sultys. Būtent sultys esą ir „užaugindavo“ skonį, nors ingredientų nedaug.

    Ši idėja gali praversti visiems, kurie daro žaliuosius glotnučius, bet vengia kartumo ar nori ryškesnio aromato. Sultys veikia kaip skystoji dalis, reikalinga trynimui, todėl vienu metu padeda ir tekstūrai, ir skoniui.

    Kaip sultys keičia skonį ir tekstūrą

    Pasak autorės, apelsinų ir mango sultys išlaiko apelsinams būdingą rūgštelę, kuri pirmiausia pajuntama gurkštelėjus. Tuo pačiu jos paryškina švelnesnius banano ir migdolų pieno skonius, kurie dažnai atsakingi už glotnučio kremiškumą.

    Jei vietoj paprastų apelsinų sulčių pasirenkama apelsinų ir mango versija, papildomas mango saldumas gali padėti subalansuoti kale kartumą. Be to, toks pasirinkimas sustiprina ir paties šaldyto mango skonį.

    Autorė mini ir dar vieną praktišką momentą: jos mama dažniausiai naudoja maždaug lygias dalis migdolų pieno ir sulčių, kiekį įpildama „iš akies“. Taip išgaunama tiršta, bet vis tiek lengvai geriama konsistencija.

    Ką dar verta žinoti bandant šį priedą

    Vanduo, vien tik pienas ar kitas neutralesnis skystis glotnučiui taip pat tinka – tai nėra būtinas ingredientas. Tačiau, jei jau pilate skystį, sultys yra būdas papildomai įnešti skonio, nekeičiant viso recepto.

    Autorė siūlo šį „patobulinimą“ pritaikyti ir kitiems deriniams – su mėgstamais šaldytais vaisiais ar daržovėmis, nebūtinai kartojant tą patį receptą. O pati ji iki šiol šaldytuve laiko apelsinų ir mango sulčių būtent glotnučiams.

    Tekste taip pat paminima, kad net ir nedidelis sulčių kiekis suteikia papildomą vitamino C „boostą“, nors pagrindinis akcentas čia – skonis ir tekstūra. Kitaip tariant, tai nedidelė detalė, kuri gali padaryti kasdienį gėrimą tiesiog skanesnį.

  • Bananas – ne lyderės: 7 gėrimai turi daugiau kalio, dietologai primena svarbią taisyklę

    Bananas dažnai laikomas vienu geriausių kalio šaltinių, tačiau skaičiai rodo, kad kai kurie gėrimai gali suteikti dar daugiau šio mineralo. Kalis svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai, skysčių balansui ir širdies ritmui, todėl jo pakankamas kiekis mityboje turi realią reikšmę kasdienai.

    JAV žemės ūkio departamento duomenimis, mažas, apie 115 gramų bananas turi maždaug 375 miligramus kalio. Nacionaliniai sveikatos institutai nurodo, kad suaugusiems vyrams rekomenduojama gauti apie 3 400 miligramų, o moterims apie 2 600 miligramų kalio per dieną, tad bananas yra tik dalis dienos normos.

    Gera žinia ta, kad kalį galima rinktis ne tik iš vaisių ar daržovių lėkštėje, bet ir iš gėrimų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, jog vien kalio skaičiaus nepakanka, reikia vertinti ir bendrą gėrimo sudėtį, ypač cukraus kiekį bei porcijos dydį.

    Kurie gėrimai aplenkia bananą

    Apelsinų sultys gali būti vienas paprasčiausių pasirinkimų: viename puodelyje, apie 245 gramuose, yra maždaug 445 miligramai kalio. Be to, jos turi vitamino C, tačiau dažnai turi ir nemažai natūralaus cukraus, todėl svarbu saikas.

    Pomidorų sultys kalio atžvilgiu dar stipresnės: toks pat, apie 245 gramų, kiekis gali suteikti apie 485 miligramus kalio. Tiesa, kai kuriuose gaminiuose gali būti daug druskos, todėl verta rinktis mažiau sūdytas versijas.

    Pienas taip pat prisideda prie kalio normos: liesesnio pieno puodelyje, apie 245 gramuose, yra maždaug 390 miligramų kalio. Kartu gaunama ir baltymų bei kalcio, tačiau netoleruojantiems laktozės reikėtų ieškoti alternatyvų.

    Kokosų vanduo dažnai pristatomas kaip natūrali hidratacijos priemonė, o kalio jame taip pat nemažai. Apie 245 gramų porcija gali turėti maždaug 404 miligramus kalio, tačiau perkant verta pasižiūrėti, ar nėra pridėtinio cukraus.

    Rekordininkai: ką renkasi ieškantys kalio

    Slyvų, dažniau vadinamų džiovintomis slyvomis, sultys gali būti vienos kalio rekordininkių. Apie 100 gramų porcija gali turėti maždaug 529 miligramus kalio, tačiau skonis tinka ne visiems, o per didelis kiekis gali paveikti virškinimą.

    Morkų sultys šioje grupėje išsiskiria itin aukštu rodikliu. Viename puodelyje, apie 236 gramuose, gali būti net apie 689 miligramai kalio, tačiau, kaip ir kitų sulčių atveju, svarbu vertinti ir bendrą cukraus kiekį.

    Granatų sultys taip pat siejamos su didesniu kalio kiekiu, kai kuriais atvejais viršijančiu 400 miligramų 100 gramų. Vis dėlto skirtingų gamintojų sudėtis gali smarkiai skirtis, todėl tiksliausia remtis maistingumo lentele ant pakuotės.

    „Jei renkatės kalio šaltinius per gėrimus, nepamirškite žiūrėti ne tik miligramų, bet ir cukraus bei druskos kiekio, nes būtent jie dažniausiai lemia, ar pasirinkimas bus palankus sveikatai“, – pabrėžia mitybos specialistai.

    Žmonėms, turintiems inkstų ligų ar vartojantiems vaistus, kurie keičia kalio balansą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Tokiais atvejais per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas, net jei jis gaunamas iš, atrodytų, įprastų produktų.

  • Gydytojas įspėja: šis populiarus pusryčių duetas gali būti blogesnis už greitą maistą

    Socialiniuose tinkluose plačiai aptarinėjamas gydytojo Erico Bergo įspėjimas dėl, atrodytų, nekalto pusryčių pasirinkimo: saldinti pusryčių dribsniai ir stiklinė apelsinų sulčių. Pasak jo, toks derinys daugeliui tapo kasdienybe, tačiau metabolinei sveikatai gali kainuoti daugiau, nei žmonės įsivaizduoja.

    Gydytojas aiškina, kad dribsniai ir sultys kartu sukuria ypač greitą gliukozės šuolį kraujyje, o po jo dažnai seka staigus energijos kritimas ir alkio jausmas. Ilgainiui tai gali skatinti užkandžiavimą, didesnį bendrą cukraus suvartojimą ir prastesnę svorio kontrolę.

    Kodėl kritikuojami dribsniai

    Nors rinkoje yra pilno grūdo ar mažiau cukraus turinčių variantų, populiariausi pusryčių dribsniai neretai yra itin perdirbti. Juose dažnai būna pridėtinio cukraus, rafinuotų angliavandenių, skonio stipriklių ar dažiklių, todėl sotumo jausmas trunka trumpai.

    Specialistai pabrėžia, kad perdirbtų grūdinių produktų poveikis priklauso nuo sudėties: kuo mažiau skaidulų ir kuo daugiau pridėtinio cukraus, tuo greitesnis gliukozės kilimas. Dėl to rekomenduojama atkreipti dėmesį ne į reklaminius užrašus ant pakuotės, o į maistingumo lentelę ir sudedamąsias dalis.

    Apelsinų sulčių spąstai

    Antroji pusryčių dalis, apelsinų sultys, dažnai suvokiamos kaip sveikas vitamino C šaltinis, tačiau jose beveik nelieka skaidulų, esančių visame vaisiuje. Dėl to cukrus iš sulčių pasisavinamas greičiau, o organizmas negauna to, kas paprastai lėtina gliukozės šuolį ir suteikia sotumo.

    Ekspertai taip pat primena, kad stiklinėje sulčių gali būti kelių apelsinų cukrus, o išgeriant gėrimą jo suvartojama nepastebimai. Parduotuvėse dažnai pasitaiko ir gėrimų, kurie atrodo kaip sultys, tačiau iš tiesų yra sulčių gėrimai su papildomais saldikliais ar priedais.

    Ką rinktis vietoj to

    Jei norisi greitų pusryčių, mitybos specialistai pataria orientuotis į daugiau baltymų ir skaidulų turinčius produktus, nes jie ilgiau suteikia sotumo ir švelnina gliukozės svyravimus. Vietoj sulčių dažniau siūloma rinktis visą vaisių, o norint dribsnių, ieškoti variantų su didesniu skaidulų kiekiu ir kuo mažiau pridėtinio cukraus.

    Praktinis sprendimas gali būti paprastas: dribsnius keisti į mažiau perdirbtas avižas, į pusryčius įtraukti natūralaus jogurto, varškės ar kiaušinių, o saldumą kurti uogomis ar vaisiais. Toks derinys paprastai stabiliau veikia energiją ir sumažina norą užkandžiauti jau pirmoje dienos pusėje.

    „Žmonės taip priprato prie šių pusryčių, kad nebejaučia, kaip nuo pat ryto išbalansuoja savo medžiagų apykaitą“, – sakė Ericas Bergas.