Tag: Aplinkos ministerija

  • 72 mln. eurų savivaldybių pastatams: kas gaus iki 50 proc. paramą ir kokios sąlygos

    Aplinkos ministerija rengia dar vieną kvietimą savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui. Skelbiama, kad kvietimą planuojama paskelbti šių metų rudenį, o jam numatoma 72 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.

    Pagal derinimui teikiamą priemonę „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas IV“ savivaldybėms būtų kompensuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Parama skirta sprendimams, kurie didina energinį efektyvumą ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    „Viešieji pastatai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl jų atnaujinimas turi būti ne atidėliojamas, o nuosekliai tęsiamas“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Projektai būtų atrenkami konkurso būdu pagal specialiuosius atrankos kriterijus. Finansavimui tinkami pastatai turėtų būti įtraukti į šildomų arba vėsinamų pastatų sąrašą, priklausyti savivaldybių lygmens viešiesiems subjektams arba būti jų naudojami, o naudingasis plotas turėtų viršyti 250 kvadratinių metrų.

    Paraiškas galėtų teikti savivaldybių administravimo subjektai, kai viešasis pastatas valdomas nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise. Taip pat numatyta, kad pareiškėjas turi valdyti bent 50 proc. pastato bendro ploto arba būti įgaliotas tai daryti.

    Planuojama, kad atnaujinamas pastatas iki darbų būtų ne aukštesnės nei C energinio naudingumo klasės, o po modernizacijos turėtų pasiekti ne žemesnę nei B klasę. Be to, pastate reikėtų sumažinti pirminės energijos suvartojimą ne mažiau kaip 30 proc.

    Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos dažniausiai tiesiogiai mažina savivaldybių išlaikymo kaštus, nes ilgainiui krenta šildymo ir vėdinimo sąnaudos. Praktikoje didžiausią efektą duoda kompleksinės priemonės, kai derinamas pastato apšiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo sistemos modernizavimas, automatizuotas valdymas ir, kur tikslinga, atsinaujinančių išteklių sprendimai.

    Pastabas ir pasiūlymus dėl finansavimo sąlygų aprašo galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki rugsėjo 29 dienos. Aplinkos projektų valdymo agentūra anksčiau šią vasarą jau buvo paskelbusi papildomą 40 mln. eurų kvietimą iš Modernizavimo fondo, nes dėl didelio savivaldybių aktyvumo greitai išseko anksčiau numatytos lėšos.

  • Būstas Lietuvoje virsta prabanga? Ekspertai įvardijo didžiausias bėdas ir sprendimus

    Diskusijų festivalyje „Būtent“ būsto prieinamumo tema išryškino seniai bręstančią įtampą: daliai gyventojų nuosavas būstas didmiesčiuose tolsta, o regionuose problemą dažnai lemia ne kaina, o prasta pastatų būklė. Aplinkos viceministrė Asta Rokickienė, Lietuvos banko atstovė Nijolė Valinskytė, urbanistas Martynas Marozas ir NT brokeris Mantas Mikočiūnas aptarė, kam įpirkti sunkiausia ir kokių priemonių reikia.

    Lietuva išlieka viena labiausiai būstą nuosavybėje turinčių šalių Europoje: maždaug 90 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste. Tai reiškia, kad nuoma dažnai suvokiama kaip laikinas sprendimas, tačiau būtent ši nuostata, pasak dalyvių, didina spaudimą pirkimo rinkai, kai kainos kyla sparčiau nei dalies pirkėjų galimybės.

    Aplinkos ministerijos vertinimu, būsto prieinamumo problemos skiriasi pagal savivaldybes, todėl vieno universalaus recepto nėra. Didmiesčiuose iššūkį didina ribota pasiūla patogiausiose vietose ir auganti investuotojų dalis sandoriuose, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose gyventojai dažniau susiduria su energetiškai neefektyviais, senstančiais pastatais.

    Kam būstą įpirkti sunkiausia?

    Diskusijoje pabrėžta vadinamoji tarpinių pajamų grupė: žmonės uždirba per daug, kad gautų socialinį būstą ar kitas tikslines paramas, bet per mažai, kad sukauptų pradiniam įnašui ir atlaikytų mėnesines įmokas. Tokiais atvejais šeimos dažnai stumiamos į atokesnius rajonus, kur būstas pigesnis, bet infrastruktūra ir paslaugų pasiekiamumas prastesni.

    Lietuvos banko duomenimis, būsto įperkamumui kritiškai svarbus kainų ir pajamų santykis, o pastaraisiais metais kainų dinamika buvo gerokai spartesnė už atlyginimų augimą. Nors ciklai rinkoje keičiasi ir augimas ilgainiui linkęs lėtėti, trumpuoju laikotarpiu atotrūkis sukuria didžiausią įtampą būtent pirmą būstą perkančioms šeimoms ir vienišiems pirkėjams.

    Vilniuje, kaip aptarta renginyje, reikšmingą rinkos dalį sudaro investiciniai pirkimai, o tai mažina pasirinkimą tiems, kurie būsto ieško gyvenimui. Tokiose rinkose ypač jautriai juntamas pasiūlos trūkumas, kai į pardavimą patenka daugiau mažesnio ploto objektų, o šeimoms reikalingi 3–4 kambarių butai tampa sunkiau prieinami.

    Nuoma dar neįgauna pagreičio

    Kaip akcentavo A. Rokickienė, ilgalaikė nuoma galėtų būti reali alternatyva nuosavybei, tačiau Lietuvoje ji vis dar neįsitvirtina. Viena priežasčių yra menkas stabilumo jausmas: nuomininkai baiminasi netikėtų kainos pokyčių ar sutarties nutraukimo, o nuomotojai neretai vengia ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Lietuvoje nėra tokios kultūros, kad žmonės norėtų nuomotis, o ne pirkti nuosavą būstą“, – sakė A. Rokickienė.

    Diskusijoje minėta, kad rinkos skaidrumą galėtų didinti dažnesnis nuomos sutarčių registravimas ir aiškesnės taisyklės, kurios mažintų ginčų skaičių. Taip pat svarstyta apie mokestines paskatas tiems, kurie nuomą vykdo oficialiai, nes tai didintų saugumą abiem pusėms ir gerintų statistikos kokybę.

    Seni daugiabučiai ir renovacijos potencialas

    Regionuose būsto klausimas dažnai persikelia į kokybės plotmę: nemaža dalis gyvenamojo fondo statyta 1960–1990 metais ir šiandien reikalauja rimtų investicijų. Pasak A. Rokickienės, prastos būklės yra dešimtys tūkstančių daugiabučių ir šimtai tūkstančių vienbučių bei dvibučių namų, o gyventojų pajamos mažesnės, todėl atnaujinimas stringa.

    M. Marozas atkreipė dėmesį, kad šeimos finansinės galimybės neretai susiduria su pasiūlos realybe, kai tinkamo ploto naujos statybos būstų pasirinkimas ribotas. Dėl to didesnio ploto būstą dažniau tenka rinktis antrinėje rinkoje, ypač sovietmečio mikrorajonuose.

    Urbanisto teigimu, šie rajonai turi ir stiprybių: daugiau žalumos, susiformavusi socialinė infrastruktūra, didesni atstumai tarp pastatų. Kompleksinė modernizacija, apimanti renovaciją, viešąsias erdves, automobilių stovėjimo sprendimus ir pritaikymą žmonėms su negalia, galėtų tapti vienu realiausių būdų greičiau padidinti kokybiško būsto pasiūlą.

    Statybų proceso pusėje taip pat numatyti pokyčiai. Nuo 2027 metų sausio mėnesio turėtų įsigalioti naujas statybos techninis reglamentas „Pastatai“, kuris sujungia iki tol galiojusias atskiras taisykles į vieną aiškesnę sistemą, taip mažinant perteklines procedūras ir palengvinant reikalavimų taikymą.

    Aplinkos ministerija taip pat planuoja tarpinstitucinį darbą, kuris įvertintų būsto prieinamumo didinimo pasiūlymus ir jų įgyvendinimą. Siekiama iki metų pabaigos susitarti dėl pagrindinių krypčių, o Nacionalinės būsto prieinamumo didinimo darbotvarkės projektą numatoma parengti 2027 metų pirmą ketvirtį.

  • Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijoje – naujas viceministras: į vyriausybę ateina Sławomir Ćwik

    Kas paskirtas ir kada

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija pranešė, kad nauju viceministru taps Seimo narys Sławomir Ćwik. Jis pareigas pradės eiti rugsėjo 14 dieną, o jo statusas ministerijoje bus valstybės sekretoriaus.

    Ministerija kol kas nenurodė, už kurias konkrečias sritis ar programas bus atsakingas naujasis viceministras. Tokia praktika Lenkijos vyriausybėje nėra reta – atsakomybės dažnai paskirstomos vėliau, po vidinių sprendimų ir portfelių peržiūros.

    Politinis kontekstas – koalicijos rokiruotės

    Šis paskyrimas vyksta tęsiantis koalicinės vyriausybės kadrų pokyčiams, kai į vykdomąją valdžią pereina vis daugiau su Unia Centrum siejamų politikų. Ćwik priklauso šiai politinei jėgai ir yra jos vadovybės narys.

    Pastarosiomis savaitėmis tai jau antras panašaus lygmens paskyrimas: anksčiau paskelbta, kad į Energetikos ministeriją viceministru pereina senatorius Piotr Masłowski. Jam viešai įvardyta viena iš krypčių – elektromobilumas, o pareigas jis turėtų pradėti eiti rugsėjo 7 dieną.

    Pokytis po atsistatydinimo

    Naujas viceministras skiriamas po to, kai iš pareigų pasitraukė Mikołaj Dorożała – jis ministerijoje ėjo viceministro pareigas ir buvo vyriausiasis gamtos konservatorius. Pastarojo atsakomybės apėmė ir miškininkystės klausimus, todėl sprendimas paskirti naują politinę figūrą vertinamas kaip bandymas stabilizuoti darbų tęstinumą.

    Kol nėra paskelbta Ćwik kuruojamų sričių, neaišku, ar jis perims dalį buvusio viceministro portfelio, ar ministerija pasirinks naują kompetencijų pasidalijimą. Praktikoje tai gali reikšti ir prioritetų perskirstymą klimato politikos, aplinkosaugos priežiūros bei energetinės transformacijos temose.

    Kas žinoma apie Sławomirą Ćwiką

    Sławomir Ćwik parlamente yra pirmą kadenciją – mandatą gavo X kadencijos Seime, pradėjus dirbti 2023 metais. Anksčiau jis į parlamentą kandidatavo iš Polska 2050 sąrašų, tačiau po skilimo prisijungė prie Unia Centrum.

    Ministerijos pateiktame aprašyme nurodoma, kad jis yra baigęs teisę Marijos Kiuri-Sklodovskos universitete Liubline, taip pat turi podiplomines mokesčių studijas Varšuvos Ekonomikos mokykloje. Profesionalioje veikloje jis dirbo teisininku ir vadovavo komercinės teisės bendrovėms.

  • Visagine pradedami miško kirtimai: savivaldybė paaiškino, kas bus pjaunama ir kodėl

    Visagine pradedami miško kirtimai: savivaldybė paaiškino, kas bus pjaunama ir kodėl

    Visagino savivaldybės administracija pranešė, kad valstybinės reikšmės miške bus vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai. Darbai numatyti 295 kvartalo 8 sklype, kur jų apimtis sieks 1,2 hektaro.

    Pasak savivaldybės, planuojama šalinti pažeistus ir pavojingus medžius, kurie kelia riziką aplinkiniams ir gali bloginti miško būklę. Tuo pačiu akcentuojama, kad sveikos pušys ir beržai bus paliekami, iš jų formuojant likusį medyną.

    Kodėl pasirenkami sanitariniai kirtimai?

    Atrankiniai sanitariniai kirtimai IIB miškų grupės medynuose dažniausiai taikomi tuomet, kai reikia greitai pašalinti ligų, kenkėjų ar stichijų pažeistus medžius. Tokia praktika naudojama siekiant sumažinti riziką, kad pažeidimai išplis, o miškas praras rekreacinę ir kraštovaizdinę vertę.

    Miškų tvarkyme sanitariniai kirtimai taip pat siejami su saugumu, ypač ten, kur miško takais vaikšto gyventojai ir poilsiautojai. Vėjo išlaužyti, įtrūkę ar pradėję džiūti medžiai gali tapti pavojingi, todėl atrankinis šalinimas leidžia išlaikyti teritoriją tvarkingą ir mažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Kaip bus organizuojami darbai?

    Savivaldybė nurodo, kad nupjauti medžiai bus supjaustomi į medienos sortimentus, o kirtimo atliekos, tokios kaip viršūnės ir šakos, bus ištraukiamos ir sandėliuojamos. Sandėliavimo vieta numatyta Pramonės gatvėje 29.

    Darbai pagal sutartį bus vykdomi nuo 2026 metų rugsėjo 7 dienos iki spalio 31 dienos. Rangovu įvardijama bendrovė „Arbora LT“.

    Kokiu pagrindu leidžiama kirsti?

    Pranešime teigiama, kad kirtimai vykdomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis miško kirtimų apimtimis ir Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka. Leidimas kirsti mišką išduotas 2026 metų rugpjūčio 3 dieną, numeris 22602854.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra išsaugoti ir formuoti rekreacinę miško aplinką bei auginti atsparesnį medyną, kuris būtų mažiau pažeidžiamas vėjų, ligų ir miško kenkėjų. Gyventojų prašoma supratingumo dėl galimų laikino miško lankymo ribojimų ir nepatogumų darbų metu.

  • 884 mln. eurų iki 2032-ųjų: kas Lietuvoje gaus daugiausia ir kaip keisis renovacija bei transportas

    Lietuva pristatė Socialinį klimato planą, kuriuo iki 2032 metų pabaigos numatyta investuoti apie 884 mln. eurų į priemones, padedančias gyventojams ir verslui prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos. Pagrindinis dėmesys skiriamas regionams ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kuriems energijos kainų ir būsto išlaikymo našta dažniausiai yra didžiausia.

    Planą koordinuoja Aplinkos ministerija, o atskiras priemones įgyvendins ir Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pristatant planą dalyvavo ir Europos Komisijos atstovai, pabrėžę, kad socialinis teisingumas žaliąją politiką daro tvaresnę ir labiau priimtiną visuomenei.

    Investicijos, kurios turi matytis kasdien

    Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė akcentavo, kad svarbiausias kriterijus bus ne pati suma, o realus pokytis žmonių gyvenime. Tikimasi, kad investicijos virs mažesnėmis sąskaitomis už šildymą, šiltesniais namais ir geresnėmis galimybėmis patogiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas.

    „Žalioji pertvarka neturi būti privilegija tų, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose ir turi daugiausia pasirinkimų. Klimato pertvarka turi būti ne tik ambicinga, bet ir socialiai teisinga“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova pažymėjo, kad Lietuva buvo tarp pirmųjų valstybių, kurių planą Europos Komisija patvirtino 2026 metais. Pasak jos, numatyta 16 priemonių, o reikšminga jų dalis turėtų startuoti 2027 metais, todėl artimiausi keleri metai bus lemiami planuojant įgyvendinimą savivaldybėse.

    Renovacija: daugiau lankstumo ir didesnė parama pažeidžiamiems

    Didelė plano dalis nukreipta į būsto energinį efektyvumą: renovacijai numatyta daugiau kaip 372 mln. eurų. Iš jų apie 269 mln. eurų planuojama skirti daugiabučių renovacijai, o apie 103 mln. eurų – vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui.

    Kompleksinės daugiabučių renovacijos tikslas – pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sumažinti energijos vartojimą bent 40 proc. Techninė parama, apimanti investicijų planus, projektavimą, administravimą ir techninę priežiūrą, numatoma finansuoti 100 proc.

    Pažeidžiamiems namų ūkiams paramos intensyvumas bus didžiausias, kad renovacija būtų pasiekiama ir tiems, kurie neturi sukaupę santaupų. Numatyta, kad parama priklausys ir nuo to, kokiu kuru šildomas būstas, o kitiems gyventojams finansavimas bus diferencijuojamas pagal savivaldybių renovacijos paramos indeksą.

    Iki 2032 metų liepos planuojama renovuoti 643 daugiabučius, suteikti paramą 7 851 pažeidžiamam namų ūkiui ir daugiau kaip 12 000 kitų namų ūkių. Tokie mastai reikš, kad savivaldybėms teks svarbus vaidmuo ne tik informuojant gyventojus, bet ir padedant jiems pereiti visą projektų rengimo kelią.

    Viena svarbiausių naujovių – dalinė daugiabučių renovacija, kuri turėtų pagreitinti procesus ten, kur visos apimties projektai stringa dėl kainos ar gyventojų nepritarimo. Gyventojai galės pasirinkti bent dvi priemones iš šešių, pavyzdžiui, stogo šiltinimą, langų ir lauko durų keitimą, šilumos punkto ar šildymo sistemos modernizavimą, taip pat saulės elektrinės įrengimą, siekiant sumažinti energijos vartojimą bent 15 proc.

    Pagal dalinės renovacijos kryptį planuojama atnaujinti daugiau kaip 2 300 daugiabučių namų. Analogiškos priemonės numatytos ir vienbučiams bei dvibučiams namams: iki 2032 metų planuojama kompleksiškai renovuoti 2 450 tokių namų, o dar 1 325 atnaujinti iš dalies.

    Transportas ir socialinis būstas: didžiausi pokyčiai regionuose

    Susisiekimo ministerija 2026–2032 metų laikotarpiu transporto sektoriaus pokyčiams numato apie 440 mln. eurų investicijų. Lėšos būtų nukreiptos į elektromobilių infrastruktūrą, dviračių transporto plėtrą ir viešojo transporto gerinimą, kad mažiau taršūs sprendimai taptų realia alternatyva ir mažesniuose miestuose.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė kryptį, susijusią su socialinio būsto trūkumu. Vienas pagrindinių tikslų – socialinio būsto fondo plėtra įsigyjant ar statant energetiškai efektyvius A++ klasės būstus, kad mažas pajamas gaunantys žmonės ateityje patirtų mažesnes šildymo ir priežiūros sąnaudas.

    Aplinkos projektų valdymo agentūra taip pat pristatė Energijos taupymo konsultacijų centrų idėją. Tokiuose centruose gyventojai galėtų gauti individualias konsultacijas dėl būsto modernizavimo ir darnaus judumo priemonių, taip pat praktinę pagalbą rengiant paraiškas ir įgyvendinant projektus.

    Diskusijose po pristatymo akcentuota, kad planui sėkmingai įsibėgėti būtinas skaidrus informavimas ir aiškiai paaiškinama renovacijos ekonominė nauda. Taip pat pabrėžtas savivaldybių ir socialinių partnerių vaidmuo, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kurios grupės rizikuoja likti už borto ir kokių sprendimų joms reikia pirmiausia.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • NŽT paskelbė svarbų kvietimą: iki spalio 1 dienos laukia siūlymų Krupavičiaus medaliui

    Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė pradedanti kandidatų atranką Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui. Apdovanojimu siekiama įvertinti žmones ir organizacijas, kurių darbai daro apčiuopiamą poveikį žemės politikai ir valstybės žemės valdymui.

    Šis medalis skiriamas už nuopelnus žemėtvarkos, teritorijų planavimo, geodezijos ir kartografijos srityse, taip pat už projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė. Praktikoje tai apima tiek susisiekimo, tiek karinės ar kitos viešosios infrastruktūros, būsto, kultūros ir sporto objektų plėtrą.

    „Žemė visada buvo svarbi ne tik žmonių gyvenimui, bet ir valstybės raidai. Mykolo Krupavičiaus inicijuota žemės reforma pakeitė Lietuvos kaimą, ekonomiką ir daugelio žmonių gyvenimą“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    NŽT pabrėžia, kad siūlymų laukiama ne tik iš profesinės bendruomenės. Kandidatais gali būti siūlomi žemėtvarkininkai, geodezininkai, matininkai, projektuotojai, mokslininkai ir kiti specialistai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su žemės tvarkymu ar naudojimu.

    Taip pat kviečiama teikti valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų, inžinierių, politikų, verslo bei nevyriausybinių organizacijų kandidatūras. Esminiu kriterijumi įvardijami konkretūs sprendimai, iniciatyvos ar įgyvendinti projektai, prisidėję prie viešojo intereso ir tvaraus teritorijų vystymo.

    Kandidatūras NŽT prašo pateikti iki 2026 metų spalio 1 dienos, atsiunčiant užpildytą kandidato anketą elektroniniu paštu. Pateiktas kandidatūras vertins komisija, sudaryta iš Aplinkos ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto, profesinių asociacijų ir NŽT atstovų.

    Medalių įteikimas planuojamas 2026 metų gruodžio mėnesį. NŽT primena, kad Mykolo Krupavičiaus atminimo medalis įsteigtas pagerbti vieną ryškiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo asmenybių, o pirmieji apdovanojimai buvo įteikti 2020 metais.

  • Vilniaus atliekų krizė aštrėja: kodėl Vilniaus kogeneracinė jėgainė pristabdė deginimą?

    Aplinkos ministerija su pagrindinėmis institucijomis Vyriausybėje aptarė, kaip suvaldyti Vilniaus regiono atliekų krizę, paaštrėjusią po to, kai Vilniaus kogeneracinė jėgainė ėmė nebepriimti dalies deginimui skirtų atliekų. Į susitikimą buvo pakviesti regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai, Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos su sistema susijusios institucijos.

    Ministerija teigia, kad situacija kelia įtampą ne tik sostinės regione, bet ir kituose miestuose, nes atliekų srautai tarpusavyje yra susiję. Kai vienoje grandyje sumažėja pajėgumai, spaudimas persikelia į rūšiavimo, laikinojo sandėliavimo ir vežimo grandis, o tai reiškia didesnes sąnaudas ir didesnę riziką, kad savivaldybėms teks taikyti laikinas priemones.

    „Susitikome išgirsti visas puses ir įvertinti, kokie sprendimai šiuo metu reikalingi Vilniaus regiono atliekų krizei išspręsti“, – sakė aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė.

    Pasak ministerijos, per ankstesnes diskusijas buvo skelbta, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė kriziniu laikotarpiu didins deginimo apimtis, todėl dabar siekiama išsiaiškinti, kodėl realūs priėmimo kiekiai sumažėjo. Tokie svyravimai atliekų sektoriuje ypač jautrūs, nes komunalinių atliekų srautai yra pastovūs, o jų nukreipimas į kitus sprendimus dažnai reikalauja laiko, papildomų leidimų ir logistikos pajėgumų.

    Viceministrė pabrėžė, kad sostinės problemos neturėtų būti sprendžiamos kitų regionų sąskaita. Nors komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ministerija akcentuoja, kad sprendimai turi būti suderinti tarp visų grandžių, kad neatsirastų „butelio kakliukų“ nei Utenos, nei Alytaus, nei kituose regionuose.

    „Vilniaus atliekų krizė neturi būti sprendžiama kitų regionų sąskaita“, – sakė G. Ričkutė.

    Susitikime taip pat aptartas Finansų ministerijos vaidmuo, nes Vilniaus kogeneracinės jėgainės pagrindinė akcininkė yra AB „Ignitis grupė“, kurios valdymo grandyje dalyvauja valstybė. Ministerija tikisi aktyvesnio įsitraukimo, kad būtų užtikrinti stabilūs deginimo pajėgumai ir, jei įmanoma, jie būtų padidinti artimiausiu metu.

    Po diskusijų sutarta, kad per artimiausias dienas Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, remdamasis jėgainės pateiktais konkrečiais pajėgumais, parengs atnaujintą ilgalaikį planą. Jame turėtų būti aiškiai numatyta, kaip paskirstyti Vilniaus, Utenos ir Alytaus regionų atliekų srautus, kad krizė būtų suvaldyta ir sprendimai nevirstų trumpalaikiais „lopais“.

    Atliekų deginimas energetikos įrenginiuose Lietuvoje laikomas viena iš grandžių, padedančių mažinti šalinimą sąvartynuose, tačiau jis nepakeičia rūšiavimo ir perdirbimo. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos kryptis yra aiški: pirmiausia mažinti atliekų susidarymą, plėsti atskirą surinkimą ir perdirbimą, o likutinius srautus tvarkyti taip, kad sistema būtų atspari sutrikimams ir neatsidurtų priklausomybėje nuo vieno pajėgumo taško.

  • Zarasuose birželio 9 dieną rinks elektroniką ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Zarasuose birželio 9 dieną rinks elektroniką ir baterijas: ką priims nemokamai, o kas kainuos

    Zarasų rajono savivaldybėje 2026 metais birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu gyventojai ir organizacijos galės atsakingai atsikratyti dalies pavojingų atliekų. Akcija organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų reikalavimų, o atliekų tvarkymą vykdys atliekų tvarkytojai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis atliekų bus surenkama nemokamai iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų. Nemokamai planuojama priimti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nešiojamųjų baterijų atliekas bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekas.

    Kita dalis atliekų bus surenkama tik atliekų turėtojui apmokant tvarkymo paslaugą. Nurodoma, kad tai taikoma automobilių hidraulinių amortizatorių atliekoms, taip pat automobilinių ir pramoninių baterijų atliekoms.

    Kas aktualu autoservisams?

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys taip pat galės palankesnėmis sąlygomis priduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos priskiriamos pavojingoms, todėl jų tvarkymas svarbus tiek aplinkosauginiu, tiek teisės aktų laikymosi požiūriu.

    Specialistai primena, kad alyvos, filtrai, amortizatoriai ir kitos automobilių eksploatacinės atliekos, patekusios į gruntą ar vandenį, gali užteršti aplinką toksiškomis medžiagomis. Dėl to tokios atliekos turi būti perduodamos tvarkytojams, o ne šalinamos kartu su buitinėmis atliekomis.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose bei akumuliatoriuose esančios medžiagos, tokios kaip sunkieji metalai ar elektrolitai, netinkamai išmestos kelia riziką aplinkai ir žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties elektronikos atliekos ir baterijos turi būti renkamos atskirai, o jų vieta yra specializuotose surinkimo vietose arba tokiose akcijose.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į neeksploatuojamų automobilių problemą: palikti kiemuose jie gali tapti nuolatiniais taršos šaltiniais, nes iš jų gali ištekėti skysčiai, o detalės ir medžiagos ilgainiui suyra arba išplaunamos į dirvožemį. Norint priduoti nevažiuojantį automobilį ir gauti sunaikinimo pažymėjimą, gyventojams siūloma kreiptis į automobilių tvarkymo paslaugas teikiančius tvarkytojus.

    Registracija ir papildomos iniciatyvos

    Organizatoriai kviečia iš anksto registruotis tuos, kurie turi nurodytų atliekų kiekių ir planuoja jas perduoti akcijos metu. Registracija numatyta iki 2026 metais birželio 7 dienos, nurodant kontaktinius duomenis ir atliekų tipus.

    Šalia akcijos tęsiama ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms skirta iniciatyva Mes rūšiuojam, kurioje dalyviai skatinami rūšiuoti atliekas ir už tai rinkti taškus. Akcentuojama, kad tokios priemonės padeda didinti surinkimo apimtis ir mažinti pavojingų medžiagų patekimą į aplinką.

  • Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajone birželio 9 dieną nemokamai rinks elektroniką ir baterijas: ką dar priims už mokestį

    Ignalinos rajono savivaldybėje 2026 metų birželio 9 dieną planuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kuri organizuojama laikantis Aplinkos ministerijos nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės patogiai atsikratyti dalies pavojingų atliekų, kurios netinkamai išmetamos kelia riziką aplinkai ir sveikatai.

    Nemokamai bus priimamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrias komunalines šiukšles, nes jose gali būti sunkiųjų metalų, elektrolitų, rūgščių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Už mokestį atliekų turėtojui bus surenkamos automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos, nors kai kuriais atvejais gali būti taikomos išimtys. Taip pat už mokestį bus priimamos automobilinių ir pramoninių baterijų atliekos, kurioms dažnai taikomi griežtesni tvarkymo reikalavimai dėl didesnio pavojingų medžiagų kiekio.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis galės perduoti alyvų atliekas, taip pat vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Šios atliekos laikomos pavojingomis, nes alyvos ir filtrų likučiai patekę į dirvožemį ar vandenį gali ilgai išlikti ir užteršti aplinką.

    Savivaldybė primena, kad elektronikos, baterijų, filtrų ar alyvų atliekas būtina rūšiuoti ir kaupti atskirai, o vėliau perduoti atliekų tvarkytojams. Tai ne tik sumažina taršą, bet ir leidžia atgauti vertingas žaliavas, pavyzdžiui, metalus, kurie gali būti panaudoti perdirbimui.

    Norintys perduoti nenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą gali kreiptis į atliekų tvarkytojus ir užpildyti nustatytą formą. Nenaudojamas automobilis laikomas taršos šaltiniu, nes iš jo gali ištekėti degalų ar alyvos likučiai, o aplinkoje paliktos dalys, plastikas ir guma suyra lėtai bei gali kelti papildomą pavojų.

    Dėl registracijos akcijai savivaldybė prašo iki 2026 metų birželio 7 dienos susisiekti nurodytu el. paštu arba telefonu. Išankstinė registracija padeda suplanuoti surinkimo apimtis ir užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų priimtos ir sutvarkytos teisėtai.