Tag: Aplinkos ministerija

  • Didelis pokytis žemės nuomai kaime: nuo 2027 metų daugiau reikalų spręs Zarasų savivaldybė

    Didelis pokytis žemės nuomai kaime: nuo 2027 metų daugiau reikalų spręs Zarasų savivaldybė

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Zarasų rajono savivaldybė perims dalį valstybinės žemės administravimo funkcijų kaimo vietovėse. Tai reikš, kad gyventojams dėl nuomos, panaudos ir dalies kitų procedūrų dažniau teks kreiptis į savivaldybę, o ne į Nacionalinę žemės tarnybą.

    Pokyčiams ruošiantis Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos organizuotame pasitarime dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės specialistai. Susitikimuose su savivaldybėmis aptariama, kaip praktiškai vyks funkcijų perdavimas, kokių procesų reikės iki pertvarkos starto ir kaip bus užtikrintas paslaugų tęstinumas.

    Ką gyventojams spręs savivaldybė?

    Po pertvarkos savivaldybė kaimo vietovėse administruos valstybinės žemės nuomos ir panaudos procedūras, taip pat organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus. Tai aktualu tiek ūkininkaujantiems, tiek asmenims, kurie valstybinę žemę naudoja prie sodybų ar kitiems teisėtiems poreikiams.

    Savivaldybė taip pat išduos sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, kai tokie sutikimai reikalingi pagal galiojančią tvarką. Be to, ji organizuos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir priims sprendimus, susijusius su nekilnojamojo turto kadastro klausimais, kiek tai patenka į perduodamų funkcijų apimtį.

    Kas ir toliau liks Nacionalinei žemės tarnybai?

    Valstybinės žemės pardavimas ir pardavimo aukcionai ir toliau bus Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybė. Tarnyba taip pat vykdys valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei kitas nacionalinio lygmens funkcijas.

    Perduodant dalį administravimo savivaldybėms pati žemė išliks valstybės nuosavybė, keisis tik sprendimų priėmimo ir paslaugų suteikimo organizavimas. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad pertvarkos kryptis siejama su siekiu sprendimus priimti arčiau gyventojų ir geriau atsižvelgti į vietos specifiką.

    Kodėl tai svarbu kaimo gyventojams?

    Praktikoje dažniausiai svarbiausias pokytis bus aiškesnis adresas, kur kreiptis dėl kasdienių valstybinės žemės naudojimo klausimų kaime. Savivaldybėms perėmus dalį funkcijų, tikimasi sklandesnės komunikacijos vietoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu gyventojams gali tekti atidžiau sekti, kuriai institucijai priskirtas konkretus klausimas.

    Jei kyla neaiškumų, gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti savivaldybėje, ar konkretus prašymas bus nagrinėjamas vietos lygmeniu, ar jį ir toliau administruos Nacionalinė žemės tarnyba. Tai ypač aktualu planuojant nuomos sutarčių pratęsimą, aukcionus ar statybų projektus valstybinėje žemėje.

  • Didžiulė žemės reforma: nuo 2027 metų savivaldybės perims 800 tūkst. ha kaime

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis valstybinės žemės administravimo tvarka: savivaldybės šias funkcijas vykdys ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kaimo teritorijose. Tai įvardijama kaip antrasis ir baigiamasis valstybinės žemės valdymo pertvarkos etapas, aiškiau atskiriant administravimą nuo kontrolės.

    Aplinkos ministerija teigia, kad pertvarkos esmė yra sprendimų priėmimą priartinti prie gyventojų ir verslo, kad vietoje būtų greičiau įvertinamos konkrečios situacijos. Kartu pabrėžiama, jog perleidžiant funkcijas savivaldybėms didėja ir jų atsakomybė už sprendimų teisėtumą bei viešąjį interesą.

    „Šios reformos tikslas – kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami arčiau žmonių. Savivaldybėms perėmus kaimiškųjų teritorijų administravimą, sprendimus bus galima priimti vietos lygmeniu, geriau įvertinus žmonių poreikius“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau atliks priežiūros ir dalį nacionalinio lygmens funkcijų, kad būtų suvaldytos korupcijos rizikos ir užtikrintas vienodas teisės aktų taikymas. Tarnyba taip pat išlaikys vaidmenį kaip žemėtvarkos kompetencijų centras, konsultuojantis savivaldybes ir vertinantis sprendimų atitiktį reikalavimams.

    „Po reformos savivaldybės perims daugiau atsakomybės vietos lygmeniu, o Nacionalinė žemės tarnyba sutelks dėmesį į nacionalinio lygmens funkcijas, kad naujasis modelis veiktų sklandžiai ir paslaugos gyventojams būtų kokybiškos“, – sakė Dovydas Petraška.

    Kas keisis gyventojams ir verslui

    Savivaldybės administruos valstybinę žemę visoje savo teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves, ir priims sprendimus dėl nuomos bei panaudos. Taip pat jos organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus, išduos dalį sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje ir spręs dalį su nekilnojamojo turto kadastro klausimais susijusių procedūrų.

    Numatoma, kad savivaldybėms pereis ir dalis žemėtvarkos bei teritorijų planavimo procesų organizavimo darbų, įskaitant žemės reformos žemėtvarkos projektų užsakymą. Reforma apima daugiau kaip 800 000 hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose, todėl savivaldybėms teks didesnis administracinis krūvis ir poreikis stiprinti kompetencijas.

    Ką pasilieka Nacionalinė žemės tarnyba

    Nacionalinė žemės tarnyba toliau prižiūrės valstybinės žemės patikėtinius, vertins sandorių projektų atitiktį teisės aktams, atliks patikrinimus ir konsultuos savivaldybes. Taip siekiama užtikrinti, kad decentralizavus sprendimus būtų išlaikyti skaidrumo standartai ir sumažintos piktnaudžiavimo rizikos.

    Be to, tarnyba išliks atsakinga už valstybinės žemės pardavimą ir pardavimo aukcionų organizavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei žemės valdos projektų valstybinę priežiūrą. Jai taip pat lieka geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų atnaujinimo darbai, taip pat kai kurie leidimai ir pažymos, susijusios su žemės ūkio ir miškų paskirties žemės įsigijimu.

    Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pasirengimas pokyčiams jau vyksta: rengiami susitikimai su savivaldybių vadovais ir specialistais, aptariami praktiniai iššūkiai ir veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti iki pertvarkos starto. Tikimasi, kad po 2027 metų sausio 1 dienos gyventojai ir verslas sprendimus galės gauti greičiau, o kontrolės mechanizmai padės išlaikyti vienodą tvarką visoje šalyje.

  • Renovacija virto košmaru Telšiuose: Birutės g. daugiabutis pripažintas avariniu, prašo premjero

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio gyventojai sako atsidūrę aklavietėje: po valstybės remtos modernizacijos pastatas pripažintas avariniu, o konstrukcijų deformacijos, anot jų, fiksuojamos beveik kasdien. Bendrija teigia, kad dėl užsitęsusio institucijų sprendimų derinimo didėja reali grėsmė gyventojų saugumui.

    Gyventojų teigimu, 2026 metų spalio 28 dieną bendrija raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydama skubios finansinės pagalbos iš valstybės rezervo. Nurodoma, kad pirmajam pamatų ir grunto stabilizavimo etapui reikia apie 500 000 eurų, o delsimas gali baigtis dar didesniais konstrukcijų pažeidimais.

    Kas, gyventojų teigimu, nutiko

    Bendrija tikina, kad problemų grandinę sukėlė modernizacijos metu įrengta geoterminio šildymo sistema ir su ja susiję gręžiniai. Gyventojų vertinimu, darbai galėjo būti atlikti netinkamai įvertinus grunto sąlygas, todėl pradėjo kisti pamatų laikomosios savybės ir atsirado deformacijos.

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl projekto parengimo ir rangos kompetencijų: minimos bendrovės UAB „Banduva“ ir UAB „Lineta“, o gyventojai teigia, kad turėjo būti patikrinta, ar planuojamiems darbams buvo visos būtinos teisės ir leidimai. Jie akcentuoja, kad tokios rizikos esą turėjo būti suvaldytos dar projektavimo ir leidimų išdavimo etape.

    Teismai vyksta, o sprendimų reikia dabar

    Gyventojai nurodo, kad su generaliniu rangovu UAB „Rainių statyba“ teisiniai ginčai vyksta nuo 2024 metų lapkričio, tačiau procesai gali užtrukti ilgai. Tuo metu avarinės būklės šalinimas, pasak bendrijos, negali laukti, nes kiekviena savaitė didina remonto apimtį ir kainą.

    Bendrija teigia, kad savivaldybėje prašyta pagalba nebuvo suteikta, o gyventojams esą buvo pasiūlytas modelis, kai pirmiausia jie patys turėtų padengti didžiąją darbų dalį, o kompensacijos būtų svarstomos vėliau. Gyventojai pabrėžia, kad tokia schema avarinėje situacijoje jiems yra sunkiai įgyvendinama.

    Kaina viršija renovacijos mastą

    Gyventojų skaičiavimu, deformacijų ir pažeidimų šalinimas gali kainuoti apie 1,5 karto daugiau nei visa pirminė namo renovacija. Dėl to bendrija prašo sprendimo, kuris leistų skubiai finansuoti būtiniausius stabilizavimo darbus ir tik vėliau spręsti atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimus.

    Pasak bendrijos, name gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, todėl finansinė našta ir neapibrėžtumas yra ypač skausmingi. Gyventojai tikina, kad rizika kasdienė, o aiškaus veiksmų plano iš atsakingų institucijų jie iki šiol negauna.

    „Valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko valstybės remtos renovacijos metu, ir skubiai užtikrinti avansinį finansavimą pamatų gelbėjimui“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Gyventojai tikisi, kad skubus Vyriausybės įsikišimas padėtų greičiau sutelkti techninę ekspertizę, finansavimą ir aiškią atsakomybės schemą. Jie pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šiuo metu yra žmonių saugumas ir pastato stabilumas.

  • Vėlinėms artėjant įspėja: apleista kapavietė gali atitekti kitiems – terminai ir taisyklės

    Artėjant Vėlinėms daugelis lanko artimųjų kapus, tačiau kapinėse neretai matomos ir apleistos, kelerius metus netvarkomos kapavietės. Aplinkos ministerija primena, kad ilgai neprižiūrima kapavietė, laikantis nustatytos tvarkos, gali būti pripažinta neprižiūrima, o vėliau jos priežiūra ar net laidojimo teisė gali pereiti kitiems.

    Pagal Kapinių tvarkymo taisykles neprižiūrima laikoma kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus nebuvo tvarkyta ir nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jei kapavietė, kuri nėra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip vienus metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį ir nurodo, kokios pasekmės gresia kapavietės nesutvarkius.

    Už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenys įrašomi į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Jei kontaktai nepateikti arba pasikeitę, įspėjimai gali būti paliekami ir pačiose kapinėse, siekiant pasiekti artimuosius.

    Jeigu po įspėjimo kapavietė sutvarkoma, papildomos procedūros paprastai nebetaikomos. Tačiau jei per vienus metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė vis dar netvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galimai neprižiūrimą kapavietę.

    Gavusi informaciją savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas duomenis paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Toliau faktines aplinkybes tikrina savivaldybės sudaryta komisija, kuri vertina kapavietės būklę ir priima sprendimą dėl jos pripažinimo neprižiūrima.

    Kaip priimamas sprendimas

    Komisijos sprendimas negali būti priimamas anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje. Per šį laikotarpį komisija kapavietę apžiūri ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

    Pripažinus kapavietę neprižiūrima, informacija per 3 darbo dienas pateikiama kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Toks paskelbimas yra laikomas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojami kiti terminai.

    Kas gali perimti priežiūrą

    Asmenys, norintys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo raštu gali kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją arba jos įgaliotą asmenį. Kreipimesi būtina nurodyti konkrečios pageidaujamos prižiūrėti kapavietės duomenis.

    Sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų nuo kreipimosi termino pabaigos, teikiant pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams. Pirmenybė taip pat gali būti taikoma ir tose pačiose kapinėse palaidotų asmenų giminaičiams, jei tai numato nustatyta tvarka.

    Jeigu per nustatytą laiką prašymų negaunama, sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas vėliau, kai tik gaunamas pirmasis prašymas. Savivaldybės taryba gali būti patvirtinusi ir detalesnę, papildomus reikalavimus numatančią kapaviečių priežiūros tvarką.

    Kada leidžiama laidoti

    Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje gali būti išduodamas tik tada, jei pagal taisykles joje apskritai galima laidoti. Taip pat turi būti praėję ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos, tai yra ne mažiau kaip 50 metų po palaidojimo tame kape.

    Laidojant ir prižiūrint tokią kapavietę privaloma išsaugoti esamą paminklą, jei jis yra, bei jame esančius įrašus apie kapavietėje palaidotus asmenis. Tokia nuostata skirta užtikrinti pagarbą palaidotiesiems ir išsaugoti kapavietės istoriją.

    Gyventojams patariama neatidėlioti kapavietės sutvarkymo, jei gautas įspėjimas, ir pasirūpinti, kad kapinių prižiūrėtojas turėtų aktualius kontaktus. Tai paprastas žingsnis, padedantis išvengti situacijos, kai dėl ilgo netvarkymo pradedama oficiali pripažinimo neprižiūrima procedūra.

  • Atliekų tvarkyme – lūžis: žada mažinti biurokratiją, keisti GPAIS ir spręsti techninio komposto chaosą

    Atliekų tvarkymo sektoriuje ryškėja kryptis mažinti perteklinius reikalavimus ir pereiti prie racionalesnio reguliavimo. Spalio 20 dieną Alytuje Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos nariai su Aplinkos ministerijos vadovybe aptarė pokyčius, kurių sektorius laukė ne vienerius metus.

    Susitikimas vyko Alytaus regioniniame atliekų tvarkymo centre, kur šalia infrastruktūros valdymo daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui ir edukacijoms. Tokios iniciatyvos tampa vis svarbesnės, nes didelė dalis atliekų perdirbimo rezultatų priklauso nuo gyventojų rūšiavimo kokybės ir supratimo.

    Mažiau perteklinių reikalavimų

    Vienas aptartų sprendimų – ketinimas atsisakyti privalomo Europos standarto taikymo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Atliekų tvarkytojai ne kartą akcentavo, kad toks reikalavimas didina administracinę naštą ir sąnaudas, tačiau ne visada duoda proporcingą naudą.

    Aplinkos ministerija nurodė planuojanti inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad sprendimas įsigaliotų iki 2027 metų pradžios. Sektoriui tai reikštų paprastesnes procedūras ir aiškesnį reikalavimų taikymą kasdienėje veikloje.

    „Atliekų tvarkymo sektoriui nereikia reikalavimų vien dėl reikalavimų. Mums reikia aiškaus, racionalaus reguliavimo, kuris padėtų dirbti efektyviau, o ne kurtų papildomas išlaidas“, – sakė LRATCA prezidentas Laurynas Virbickas.

    GPAIS pokyčiai ir paprastesnė apskaita

    Ne mažiau dėmesio skirta atliekų apskaitai ir GPAIS sistemos ateičiai. Ministerija pristatė modernizavimo kryptis, kurios apimtų retesnį ataskaitų teikimą, paprastesnį funkcionalumą ir patogesnę naudotojų patirtį.

    Aptarta ir galimybė peržiūrėti realiuoju laiku taikomus apskaitos reikalavimus, kurie daliai rinkos dalyvių kelia didžiausią administracinį krūvį. Esminius atnaujinimus planuojama įgyvendinti iki 2027 metų pabaigos, tačiau sektorius tikisi aiškaus pereinamojo laikotarpio ir testavimo, kad sistemos pakeitimai nesukeltų trikdžių.

    Techninis kompostas: laukiami aiškūs sprendimai

    Vienu opiausių klausimų išlieka techninio komposto reglamentavimas ir jo panaudojimo galimybės. Atliekų tvarkytojai akcentuoja, kad neapibrėžtumas didina rizikas, apsunkina planavimą ir gali lemti papildomas sąnaudas, kai sprendimai turi būti priimami neturint aiškių taisyklių.

    Aplinkos ministerija informavo rengianti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų tikslinami techninio komposto kokybės reikalavimai ir jo naudojimo sąvartynuose sąlygos. Pirmųjų projektų tikimasi sulaukti lapkričio mėnesį, o sektorius žada aktyviai įsitraukti į derinimą, kad naujos nuostatos būtų pritaikomos praktikoje.

    Susitikime taip pat aptartas atliekų tvarkymo sistemos atsparumas, įskaitant deginimo pajėgumus, perdirbimo tikslus ir pasirengimą krizinėms situacijoms. Pabrėžta, kad infrastruktūros sutrikimai gali turėti tiesiogines pasekmes regionams, todėl svarbus ne tik reguliavimas, bet ir realios finansinės bei organizacinės priemonės užtikrinti tęstinumą.

    LRATCA vienija devynis regioninius atliekų tvarkymo centrus, veikiančius skirtinguose šalies regionuose. Asociacija teigia dialogą su Aplinkos ministerija tęsianti ir artimiausiu metu, siekiant, kad pokyčiai sektoriuje virstų ne tik planais, bet ir aiškiai veikiančiais sprendimais.

  • Savivaldybėms atiduoda valstybinę žemę: nuo 2027 metų keisis aukcionai, nuoma ir leidimai

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybės perims valstybinės žemės administravimą kaimo teritorijose ir taps atsakingos už ją visoje savo teritorijoje. Artėjant pokyčiams Aplinkos ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) rengia susitikimus su merais, administracijų vadovais ir žemės valdymo specialistais.

    Susitikimuose aptariama, kaip vyksta funkcijų perdavimas, kokių sprendimų dar trūksta ir kaip gyventojams bei verslui bus užtikrintas aiškus aptarnavimas, kai keisis atsakinga institucija. Taip pat derinami praktiniai klausimai dėl dokumentų, procesų ir darbuotojų perkėlimo.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Didžiausias pokytis tas, kad savivaldybės administruos ne tik miestų ir miestelių, bet ir kaimo teritorijose esančią valstybinę žemę. Tai reiškia, kad daugiau sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, panaudos ar leidimų statyboms bus priimama vietoje, savivaldybėse.

    Kartu savivaldybėms pereis ir dalis su žemės reforma susijusių užduočių: jos organizuos žemėtvarkos projektų rengimą, prižiūrės valstybinės žemės naudojimą pagal savo kompetenciją ir atliks su administravimu susijusius veiksmus. NŽT ir toliau liks atsakinga už valstybinės žemės pardavimo aukcionus ir dalį kitų valstybės funkcijų.

    Aukcionai ir projektai nesustos

    Siekiant, kad žemėtvarkos darbai nesustotų, numatyta pereinamoji tvarka. NŽT iki 2026 metų pabaigos užsakys žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugas ir užbaigs darbus pagal iki metų pabaigos pateiktus užsakymus.

    Savivaldybės raginamos jau iš anksto pradėti viešųjų pirkimų procedūras, kad nuo 2027 metų pradžios galėtų sklandžiai užsakyti projektavimo paslaugas. Atskiras pokytis laukia ir aukcionų: valstybinės žemės nuomos aukcionus organizuos savivaldybės, o pardavimo aukcionai liks NŽT atsakomybėje.

    „Didžioji dalis pasirengimo perduoti funkcijas savivaldybėms darbų jau atlikta, o likusius užbaigsime iki metų pabaigos. Mums svarbu, kad gyventojams ir verslui būtų aišku, kur kreiptis, o pradėti darbai būtų tęsiami“, – sakė laikinai NŽT vadovo pareigas einantis Dovydas Petraška.

    Dokumentai, priežiūra ir žmonės

    Viena jautriausių vietų yra archyviniai dokumentai, nes sprendimams dažnai reikia ankstesnių bylų ir schemų. NŽT nurodo savo archyve sauganti apie 2 mln. bylų iš 50 Lietuvos miestų ir diegianti popierinių bylų paieškos sistemą, kuri turėtų pagreitinti dokumentų suradimą ir pateikimą.

    Savivaldybėms sudaryta galimybė archyvinių dokumentų kopijų prašyti internetu paprastesne tvarka. NŽT duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį gauta daugiau kaip 1 000 savivaldybių prašymų, iš jų 732 pateikti internetu, o dokumentai vidutiniškai pateikiami per 3–4 darbo dienas, nors terminas yra 20 darbo dienų.

    Po perdavimo NŽT išlaikys priežiūros vaidmenį: vertins valstybinės žemės sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir konsultuos savivaldybes. Tarnybos teigimu, 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesiais ji įvertino 1 305 savivaldybių pateiktus sandorių projektus, o vidutinė išvadų pateikimo trukmė siekė septynias darbo dienas.

    Kad savivaldybės galėtų atlikti naujas užduotis, joms numatyta perduoti apie 166 NŽT etatus. Taip pat derinamas turto perdavimas: dalis savivaldybių yra išreiškusios poreikį perimti darbo priemones, tokias kaip kompiuteriai, telefonai ar biuro įranga.

    Pirmasis reformos etapas įvyko 2024 metais, kai savivaldybėms perduota administruoti daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose. Antruoju etapu nuo 2027 metų pradžios savivaldybės perims daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose.

  • Mažiau biurokratijos dėl valstybinės žemės: ką Vyriausybė pakeitė aukcionuose ir nuomoje

    Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios keičia valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką. Sprendimu siekiama supaprastinti procedūras, paspartinti procesus ir aiškiau paskirstyti atsakomybes tarp institucijų bei savivaldybių.

    Kaip nurodoma, pakeitimai parengti derinant tvarkas su Seimo patvirtintais Vietos savivaldos, Žemės bei Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymų pakeitimais. Tai reiškia, kad atnaujintos taisyklės turi veikti kaip viena sistema, kad būtų mažiau interpretacijų ir ginčų.

    „Valstybinės žemės valdymas turi būti aiškus, skaidrus ir paprastas, o tuo pačiu ir patogus tiek žmonėms, tiek verslui, tiek institucijoms“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Kas keičiasi aukcionuose

    Nustatyta, kad valstybinės žemės pardavimo aukcionus organizuos Nacionalinė žemės tarnyba. Tuo metu nuomos aukcionus galės organizuoti tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės, priklausomai nuo situacijos ir kompetencijų pasidalijimo.

    Taip pat suvienodinami reikalavimai uždariems ir atviriems aukcionams: pakaks vieno dalyvio, kad aukcionas būtų laikomas įvykusiu ir baigtu. Tikimasi, kad tai sumažins atvejų, kai procedūros stringa vien dėl formalių priežasčių.

    Nuoma, vertės perskaičiavimas ir sutikimai

    Pagal atnaujintą tvarką nuomotojas kas 3 metus perskaičiuos valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad mokestis labiau atitiktų aktualią sklypo vertę ir mažėtų ilgalaikiai neatitikimai.

    Patikslinta ir sutikimų išdavimo tvarka: savivaldybių merai ir Nacionalinė žemės tarnyba išduos sutikimus dėl žemės nuomos perleidimo ar įkeitimo. Tai turėtų aiškiau apibrėžti, kur kreiptis konkrečiais atvejais ir sutrumpinti derinimų grandinę.

    Papildomos nuostatos dėl sklypų ir statinių

    Atsisakoma prievolės nuomojamuose sklypuose išskirti valstybinės žemės sklypo dalis kiekvienam statiniui tais atvejais, kai taikomos Žemės įstatyme numatytos išimtys. Praktikoje tokie reikalavimai neretai ilgindavo dokumentų rengimą ir derinimus.

    Numatyta galimybė Žemės įstatyme nustatytais atvejais be aukciono išnuomoti valstybinę žemę apleistiems statiniams eksploatuoti, kai jų sutvarkymui būtinas remontas ar rekonstravimas. Taip pat detalizuota tvarka, kada ir kaip asmenims gali būti mažinama parduodamos valstybinės žemės kaina.

    Be to, panaikinama prievolė valstybei išpirkti statinius, jei nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Vyriausybė tikisi, kad visuma pakeitimų sumažins administracinę naštą ir sudarys prielaidas efektyviau valdyti valstybinę žemę.

  • Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Loftų bumas Vilniuje: ministrė ir meras sutarė, kaip keisis taisyklės tūkstančiams gyventojų

    Kas aptarta ministerijoje

    Spalio 5 dieną Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas susitiko aptarti, kaip buvusios gamybinės ar administracinės patalpos galėtų būti teisėtai ir saugiai pritaikomos gyvenimui, vadinamiesiems loftams. Susitikime sutarta, kad institucijos dirbs darbo grupės formatu ir ieškos gyventojams palankesnio reguliavimo modelio.

    Pagrindinis tikslas – suderinti konversijos naudą miestui su aiškiais saugikliais gyventojams. Pasak institucijų, sprendimai turi mažinti biurokratiją, bet kartu užtikrinti, kad gyvenimui pritaikytos patalpos atitiktų sveikatos, saugos ir pastatų priežiūros reikalavimus.

    Kodėl paskirties keitimas svarbus

    Ministerija pabrėžia, kad pastatų paskirtys nustatytos siekiant užtikrinti, jog gyvenamasis būstas būtų įrengiamas gyvenimui tinkamoje aplinkoje. Aplinkos ministerijos teigimu, paskirties keitimas į gyvenamąją įjungia papildomus mechanizmus, kurie gyventojams suteikia daugiau aiškumo ir apsaugos.

    „Norime dar kartą paraginti nekilnojamojo turto savininkus pasitikrinti galimybę pasikeisti turimų patalpų paskirtį į gyvenamąją“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Įteisinus gyvenamąją paskirtį, paprastai aiškiau apibrėžiama techninė priežiūra ir periodinės apžiūros, lengviau nustatyti atsakomybes avarijų ar defektų atvejais, o pats turtas dažnai tampa paprasčiau finansuojamas. Taip pat tokie pastatai teoriškai gali turėti aiškesnį kelią į modernizavimo sprendimus, ypač kai kalbama apie energetiškai neefektyvius senos statybos objektus.

    Ką tai reiškia Vilniui

    Vilniaus savivaldybė akcentuoja, kad konversija gali padėti spręsti būsto pasiūlos ir prieinamumo klausimus, ypač centrinėse miesto dalyse, kur yra daug buvusių pramoninių teritorijų. Vilniaus meras nurodė, kad preliminariais vertinimais sostinėje loftuose gali gyventi iki 25 000 žmonių.

    „Sutarėme su ministre ieškoti modelio, skatinančio senų patalpų panaudojimą ir leidžiančio gyventojams lengviau pakeisti paskirtį į gyvenamąją, bet tuo pačiu apsaugant jų pačių interesus“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Diskusijose išskirta, kad loftams senos statybos pastatuose galėtų būti taikomi lankstesni, proporcingi reikalavimai nei visiškai naujai statybai. Tarp svarstomų krypčių minimi parkavimo ar želdynų reikalavimų vertinimo principai, platesnis rajono masto požiūris ir kompensacinių įmokų taikymas, tačiau pabrėžiama, kad išimtys negali tapti spragomis naujiems projektams mažinti standartus.

    Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tęs darbą darbo grupėje. Galutiniai siūlymai turėtų apimti subalansuotą reguliavimą, kuris skatintų tvarią pastatų konversiją, didintų būsto pasiūlą ir kartu aiškiai apsaugotų loftuose gyvenančių žmonių interesus.

  • Renovuotas daugiabutis Telšiuose gali griūti: gyventojai prašo 500 000 eurų pamatams

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio Birutės g. 22 bendrija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skubios pagalbos dėl avarinės pastato būklės. Pasak bendrijos, pamatų ir grunto stabilizavimui būtinas bent 500 000 eurų finansavimas, o delsimas esą didina griūties riziką.

    Bendrija prašo sukurti teisinį ir finansinį mechanizmą, kuris leistų taikyti tiesioginį avansinį avarinio finansavimo modelį. Gyventojai tikina, kad įprasti paramos ar kompensavimo keliai užtrunka per ilgai, o pastato būklė reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

    Avarinė būklė siejama su renovacija

    Gyventojų teigimu, laikančiųjų konstrukcijų ir pamatų problemos išryškėjo po valstybės remtos modernizacijos darbų. Bendrija nurodo, kad avarinę situaciją lėmė netinkami sprendimai įrengiant geoterminę šildymo sistemą, kai gręžiniai galėjo pažeisti gruntą.

    Šiuo metu bendrija savo teises gina teisme: pateiktas civilinis ieškinys generaliniam rangovui UAB „Rainių statyba“. Bendrija siekia įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir aplaidumo, o atsakomybė turi tekti darbų vykdytojams ir kitiems proceso dalyviams.

    Keliami klausimai dėl leidimų

    Bendrija taip pat kelia klausimus dėl projektavimo ir leidimų, susijusių su geoterminiais gręžiniais. Gyventojai tvirtina, kad renovacijos dokumentuose turėjo būti aiškiai įvertintos darbų rizikos, o sprendimai privalėjo atitikti reikalavimus, taikomus darbams žemės gelmėse.

    Kaip teigiama kreipimesi, savivaldybė, išduodama statybos leidimą modernizacijai, turėjo įsitikinti, ar visi rangovai ir projektuotojai turi reikalingas teises bei kompetencijas. Dėl to bendrija prašo ne tik finansinės pagalbos, bet ir aiškesnio institucijų vaidmens sprendžiant avarinių renovacijos pasekmių klausimus.

    Gyventojai sako nepajėgiantys sumokėti

    Gyventojai nurodo, kad deformacijų ir pažeidimų sutvarkymo kaina, pagal jų turimus skaičiavimus, yra apie 1,5 karto didesnė nei pirminė renovacijos kaina. Dėl to, pasak bendrijos, tokių sumų padengimas iš gyventojų lėšų yra praktiškai neįmanomas.

    Bendrija akcentuoja ir socialinį aspektą: vidutinis namo savininkų amžius siekia apie 62 metus, o reikšminga dalis gyventojų yra pensinio amžiaus. Bendrijos teigimu, jie neturi finansinių galimybių iš anksto apmokėti avarinių darbų ir tik po to tikėtis išieškojimo teisme.

    „Prašome skubiai rasti teisinį ir finansinį sprendimą avansiniam finansavimui, nes delsimas gali baigtis tragedija“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms gyventojai kelia klausimą, kaip praktikoje turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai po valstybės remtų modernizacijos darbų atsiranda avarinė grėsmė. Bendrija tikisi, kad bus rastas modelis, leidžiantis užtikrinti gyventojų saugumą nelaukiant ilgų teisminių procesų pabaigos.

  • Nuo gegužės 1 dienos – griežtas draudimas: anglių ir durpių nebedeginsite šiuose miestuose

    Artėjant šildymo sezonui Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą. Tai taikoma akmens angliai, lignitui ir durpėms, kurios laikomos vienais taršiausių šildymo sprendimų.

    Draudimas galioja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Jis taip pat taikomas kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

    Kas prižiūri ir kur kreiptis?

    Už draudimų laikymosi kontrolę buitiniuose taršos šaltiniuose pirmiausia atsako savivaldybių administracijos. Tai reiškia, kad pastebėjus galimus pažeidimus gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybę, o ne į Aplinkos apsaugos departamentą.

    Praktikoje savivaldybės pareigūnai pradeda teiseną, atlieka patikrinimus ir surašo administracinių nusižengimų protokolus. Kontrolė apima ne tik kuro ribojimus, bet ir neteisėtą atliekų deginimą, kuris laikomas atskiru pažeidimu.

    Baudos už pažeidimus

    Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 170 iki 1 170 eurų.

    Svarbu įvertinti, kad pažeidimu laikomas ne tik nuolatinis šildymas, bet ir epizodinis kūrenimas draudžiamu kuru, jei jis naudojamas buitiniame įrenginyje. Savivaldybės, gavusios pranešimą, gali vertinti faktines aplinkybes, įskaitant dūmingumą ir naudojamo kuro pobūdį.

    Kokia parama siūloma gyventojams?

    Gyventojai, norintys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, gali pasinaudoti valstybės parama šilumos gamybos įrenginių keitimui. Parama skirta individualiems namams, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

    Paramą administruoja Lietuvos energetikos agentūra, o jos tikslas – paskatinti keisti neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus į efektyvesnes technologijas. Ministerija ragina neatidėlioti sprendimų, nes šildymo įrangos keitimas dažnai užtrunka dėl projektavimo, rangos darbų ir sezoniškai išaugusios paklausos.