CP v2

Tag: Aplinkos ministerija

  • Kretingos rajone startuoja atliekų surinkimo akcija: nemokamai priims elektroniką ir baterijas

    Kur ir kada vyks akcija

    Gegužės 12 dieną Kretingos rajono savivaldybėje organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Ji rengiama vykdant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus ir siekiant, kad pavojingos atliekos nepatektų į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Organizatoriai kviečia gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas iš anksto įvertinti, kokių atliekų yra sukaupta, ir pasirūpinti jų perdavimu tvarkytojams. Tokios akcijos paprastai padeda patogiau atsikratyti pavojingų atliekų, ypač kai jos laikomos namuose ar dirbtuvėse.

    Kas priimama nemokamai

    Akcijos metu nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Šios atliekos priskiriamos srautams, kuriuose dažnai pasitaiko sunkiųjų metalų, elektrolitų ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Gyventojams primenama, kad elektronikos atliekų ar baterijų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Net ir nedidelis kiekis netinkamai išmestos pavojingos atliekos gali prisidėti prie dirvožemio ir vandens taršos, o per atliekų tvarkymo grandinę didėja rizika žmonių sveikatai.

    Kokios atliekos priimamos už mokestį

    Sumokant atliekų turėtojui, bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, automobilinės ir pramoninės baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Organizatoriai nurodo, kad amortizatorių atliekoms gali būti taikomos išimtys, todėl prieš perduodant rekomenduojama pasitikslinti sąlygas.

    Taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims palankiomis sąlygomis bus sudaryta galimybė priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Alyvos ir filtrų atliekos laikomos pavojingomis, todėl jų surinkimas ir sutvarkymas privalo vykti per licencijuotus tvarkytojus.

    Kodėl svarbu nepraleisti progos

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose esančios medžiagos, patekusios į aplinką, gali būti ilgalaikės taršos šaltinis. Tinkamas surinkimas užtikrina, kad vertingos žaliavos būtų nukreiptos perdirbimui, o pavojingos sudedamosios dalys būtų sutvarkytos saugiai.

    Eksploatuoti netinkami automobiliai taip pat kelia rizikų: iš jų gali ištekėti degalai, alyva ar kiti techniniai skysčiai, o aplinkoje paliktos detalės ir stiklai gali tapti ir taršos, ir traumų priežastimi. Dėl to raginama nepalikti nebenaudojamų transporto priemonių kiemuose ar pakelėse ir perduoti jas teisėtiems tvarkytojams.

    Akciją organizuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija, VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija ir Kretingos rajono savivaldybė, o atliekų surinkimą vykdo UAB Atliekų tvarkymo centras. Registracija dalyvavimui vyksta iki 2026 metų gegužės 10 dienos el. paštu arba telefonu, nurodytais organizatorių pranešime.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama ir kokios išimtys galios

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama ir kokios išimtys galios

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinti aplinkos apsaugos reikalavimai, reglamentuojantys augalų ir jų dalių deginimą lauko sąlygomis. Pakeitimų tikslas – aiškiau apibrėžti leidžiamas situacijas ir mažinti oro taršą, kuri ypač juntama pavasarį tvarkant sklypus.

    Naujoji tvarka numato, kad surinktų augalų ar jų dalių deginimas lauke draudžiamas ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose ir mėgėjų sodų bendrijose, kurios nepatenka į miestų teritorijas.

    Kartu savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms apsispręsti dėl deginimo sąlygų ar papildomų ribojimų kaimuose ir viensėdžiuose. Tai reiškia, kad gyventojams verta pasitikrinti vietos taisykles, nes skirtingose savivaldybėse leidimai ir apribojimai gali skirtis.

    Kada deginti dar bus galima?

    Įsakyme numatytos aiškios išimtys, kada tam tikrais atvejais deginimas vis dar leidžiamas. Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose bus galima sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Tokia pati išimtis galios ir kaimuose bei viensėdžiuose, jeigu savivaldybė nenustatys griežtesnės tvarkos. Praktikoje tai reiškia, kad didelių augalinių atliekų krūvų deginti nebus galima, o leidžiami kiekiai bus aiškiai apibrėžti.

    Biokuras ir renginiai: ką svarbu žinoti?

    Tvarka taip pat aiškiau atskiria situacijas, kai deginimo reikalavimai netaikomi. Jei iš augalų ar jų dalių paruošiamas kietasis biokuras, šie lauko deginimo ribojimai jam nebetaikomi, todėl gyventojai gali patys pasiruošti malkų ar sausų šakelių ir jas naudoti kūrenimui.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad deginant biokurą privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Kuras turi būti sausas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis ir be priemaišų, o atstumai iki pastatų ir kitos saugumo sąlygos išlieka būtinos.

    Numatyta ir išimtis oficialiems renginiams, kai deginami iš augalų pagaminti dirbiniai, pavyzdžiui, Užgavėnių Morė ar simboliniai laužai. Tokie atvejai galimi tik savivaldybės organizuojamuose renginiuose arba su savivaldybės leidimu.

    Be to, savivaldybių institucijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija galės nustatyti laužaviečių vietas. Jose rekreacijos tikslais bus leidžiama laužuose deginti sumedėjusius augalus ar jų dalis, laikantis nustatytų taisyklių.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Aplinkos ministerija praneša, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinta augalų deginimo tvarka. Pokyčiai palies tiek gyvenančius miestuose, tiek sodų bendrijose, o dalyje vietovių sprendimus papildomai galės priimti savivaldybės.

    Nuo šiol surinktų augalų ir jų dalių nebegalima deginti lauke ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kur iki šiol tvarka kai kam atrodė lankstesnė.

    Kaimuose ir vienkiemiuose galios mišri tvarka: savivaldybės galės nustatyti savo taisykles arba taikyti papildomus draudimus. Tai reiškia, kad praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl prieš deginant verta pasitikrinti vietos reikalavimus.

    Kada deginti vis dar leidžiama?

    Aplinkos ministerija numato ir išimtis. Miesteliuose bei sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokį pat kiekį taip pat bus galima deginti, jei savivaldybė nenustatys kitaip. Praktikoje tai palieka daugiau lankstumo atokiau gyvenantiems žmonėms, tačiau pareiga laikytis vietinių taisyklių išlieka.

    Kuras, grilis ir krosnis: kur riba?

    Jeigu iš augalų pasigaminate kurą, šie apribojimai netaikomi. Kitaip tariant, paruoštas kuras gali būti naudojamas įprastai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Todėl leidžiama kūrenti krosnį, kepti maistą šašlykinėje ar grilyje, kai naudojamas paruoštas, švarus kuras. Vis dėlto svarbu atskirti atliekų deginimą nuo kuro naudojimo, nes būtent atliekų deginimas lauke ir yra labiausiai ribojamas.

    Gaisrinė sauga išlieka esminė

    Ministerija primena, kad bet kokiu atveju būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ugnį reikėtų kurti tik saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų degių objektų, o deginimui naudoti tik sausą, neapdorotą ir švarų kurą.

    Praktinis patarimas gyventojams paprastas: jei kyla abejonių, ar konkrečioje vietoje ir konkrečiu atveju deginti leidžiama, saugiausia rinktis alternatyvas. Tai gali būti kompostavimas, žaliųjų atliekų išvežimas arba jų pridavimas į tam skirtas surinkimo aikšteles.

  • Atliekų kultūra egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir ką verta prisiminti prieš testą

    Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius kviečia gyventojus, mokinius ir pedagogus dalyvauti Atliekų kultūra egzamine, kuris vyks 2026 metų balandžio 30 dieną. Tai internetinis žinių patikrinimas apie atliekų rūšiavimą, prevenciją ir atsakingą vartojimą.

    Organizatorius – UAB „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, tarp jų ir UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir praktiškai įsivertinti kasdienius įpročius: kur turi keliauti pakuotės, ką daryti su baterijomis ir elektronikos atliekomis, kodėl svarbus maisto švaistymo mažinimas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir atliekų prevencijai, nes didžiausią poveikį aplinkai daro būtent nesukurtos atliekos.

    Registracija į egzaminą vykdoma internetu per organizatorių platformą, o dalyvauti gali tiek pavieniai asmenys, tiek mokyklų bendruomenės. Savivaldybė taip pat informuoja, kad geriausių rezultatų pasiekę Utenos rajono dalyviai bus apdovanoti specialiais prizais atskirose amžiaus grupėse.

    Ruošiantis egzaminui verta prisiminti kelias dažniausias klaidas: į pakuočių konteinerius nemetami riebalais ar maisto likučiais stipriai sutepti gaminiai, o pavojingos atliekos, pavyzdžiui, lempos, dažai ar cheminės priemonės, turi būti priduodamos tam skirtose surinkimo vietose. Taip pat svarbu atskirti pakuotes nuo ne pakuočių plastiko ir vadovautis savivaldybės nustatyta konteinerių sistema.

  • Ignalinos renovacijos pamokos Moldovai: kaip 2012 metais startavęs modelis išjudino daugiabučius

    Ignalinos renovacijos pamokos Moldovai: kaip 2012 metais startavęs modelis išjudino daugiabučius

    Ignalinos rajono savivaldybėje balandžio 29 dieną lankėsi Moldovos Nacionalinio darnaus energijos centro (CNED) specialistai, besidomintys daugiabučių renovacijos organizavimu. Kartu atvyko Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Aplinkos ministerijos atstovai, o vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su sprendimais, kurie Lietuvoje pasiteisino.

    Svečiai domėjosi, kaip savivaldybė sugebėjo įveikti gyventojų skepticizmą, užtikrinti projektų finansavimą ir suvaldyti rangos darbų kokybę. Moldovoje modernizavimo programa tik įsibėgėja, todėl didžiausias dėmesys skirtas ne teorijai, o realiai įgyvendintų projektų patirčiai ir klaidų prevencijai.

    Modelis, tapęs pavyzdžiu

    Ignalina minima kaip viena pirmųjų savivaldybių, kur 2012 metais pradėta energinio efektyvumo didinimo programa „Ignalinos enervizija“. Būtent jos pagrindu vėliau buvo parengtas ir pristatytas daugiabučių atnaujinimo įgyvendinimo modelis, kuris padėjo pagreitinti renovacijos procesus visoje šalyje.

    Ignalinos savivaldybė pabrėžia, kad jau 2018 metais didžioji dalis miesto daugiabučių buvo atnaujinta. Praktikoje tai reiškė ne tik mažesnes šildymo sąnaudas, bet ir aiškesnį komforto bei būsto vertės pokytį, kuris ilgainiui tapo svarbiausiu argumentu gyventojams.

    Kas labiausiai įtikina gyventojus?

    Savivaldybės vadovai susitikime akcentavo, kad renovacijos pradžioje gyventojų pasitikėjimą teko užsidirbti nuoseklia komunikacija ir daug kartų kartojamais atsakymais į praktinius klausimus. Vis dėlto, kaip rodo Ignalinos patirtis, didžiausią lūžį dažniausiai sukuria ne pristatymai, o pirmi aiškiai matomi rezultatai: šilumos sąskaitos, estetika ir realus gyvenimo patogumas.

    Vienas svarbiausių modelio bruožų, kuris aptartas su svečiais, yra tai, kad daugiabučių gyventojams nereikia tiesiogiai prisiimti kreditinių įsipareigojimų bankui. Finansavimo ir proceso organizavimo našta tenka savivaldybės paskirtam programos administratoriui, kuris rūpinasi lėšomis, konkursais, sutartimis ir atsakomybe už darbų kokybę.

    Kokybė ir kainos: temos, kurios grįžta po kelerių metų

    Ignalinos atstovai atkreipė dėmesį, kad renovacijoje itin svarbus medžiagų ir rangos darbų kokybės klausimas, nes dalis problemų paaiškėja tik praėjus keleriems metams po atnaujinimo. Todėl svečiams rekomenduota iš anksto įsivertinti kontrolės mechanizmus ir atsakomybių pasidalijimą, kad sprendimai nebūtų trumpalaikiai.

    Susitikime aptartos ir platesnės tendencijos: energijos išteklių kainų svyravimai, jų įtaka gyventojų išlaidoms bei savivaldybių biudžetams, ypač kai didėja kompensacijų poreikis mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Taip pat pabrėžta, kad energinis efektyvumas ir mažesnis energijos vartojimas tiesiogiai siejasi su valstybės energetiniu atsparumu.

    Vizito pabaigoje dalyviai apsikeitė suvenyrais ir tęsė pažintį su miestu. Moldovos specialistai dėkojo už priėmimą ir praktinius atsakymus, o jų viešnagė Lietuvoje, kaip nurodyta susitikimo metu, organizuota įgyvendinant LIFE integruotą projektą, skirtą energijos efektyvumo didinimui.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur bus draudžiama ir kokios išimtys liks

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja griežtesnė augalų ir jų dalių deginimo lauke tvarka. Aplinkos ministerija skelbia, kad draudimas apims ne tik miestus ir miestelius, bet ir kurortus, kurortines teritorijas bei sodų bendrijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavasarinės talkos metu sukauptų lapų, žolės, gėlių stiebų ar kitų augalinių atliekų deginimas atviroje teritorijoje šiose vietose taps nebeleidžiamas. Tokias atliekas gyventojai turės tvarkyti pasirinkdami kompostavimą arba išvežimą į žaliųjų atliekų surinkimo vietas.

    Kur bus taikomas draudimas?

    Draudimas deginti surinktus augalus lauke galios miestuose, miesteliuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose. Taip pat jis bus taikomas sodų bendrijose, kur iki šiol praktika dažnai skyrėsi priklausomai nuo vietos bendruomenių taisyklių.

    Kaimuose ir vienkiemiuose vienodos taisyklės visiems nebus įvedamos: savivaldybės galės nusistatyti papildomas sąlygas, apribojimus arba visiškus draudimus. Dėl to gyventojams svarbu pasitikrinti savo savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kokios išimtys numatytos?

    Numatyta išimtis dėl nedidelio kiekio sumedėjusių augalų: miesteliuose ir sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti iki 1 kubinio metro medienos atliekų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų. Ši išimtis taikoma būtent sumedėjusiai žaliajai masei, o ne žolei ar lapams.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokia pati išimtis galios tada, jei savivaldybė nebus nustačiusi griežtesnio reguliavimo. Kitaip tariant, galutinė tvarka šiose teritorijose gali skirtis, todėl vienoje savivaldybėje deginimas gali būti leidžiamas, o kitoje jau draudžiamas.

    Kas nesikeičia kūrenant ir gaminant kurą?

    Aplinkos ministerija pabrėžia, kad taisyklės netaikomos atvejams, kai augalinė medžiaga paruošiama kaip kuras. Tai reiškia, kad gyventojai gali pasiruošti malkų ar šakelių ir jas naudoti kūrenimui, maisto gamybai šašlykinėje ar grilyje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Pokyčiai skirti mažinti dūmų taršą gyvenamosiose teritorijose ir aiškiau atskirti atliekų deginimą nuo teisėto kuro naudojimo. Gyventojams rekomenduojama planuojant kiemo darbus iš anksto numatyti, kur bus dedamos žaliosios atliekos, kad nereikėtų skubiai ieškoti sprendimų paskutinę dieną.

  • Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Atliekų rūšiavimas daugeliui atrodo paprastas įprotis, tačiau realybėje dažnai sustabdome prie visai kasdienių daiktų. Pavyzdžiui, nešvarus grietinės indelis: ar jį būtina išplauti, ar užtenka ištuštinti ir mesti į plastiko pakuočių konteinerį?

    Tokios situacijos ir parodo, kad rūšiavimas nėra vien teorija. Skirtingose savivaldybėse ar tvarkytojų sistemose reikalavimai gali skirtis, tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats: pakuotės turi būti kuo švaresnės, kad netrukdytų perdirbimo procesams.

    Kas yra „Atliekų kultūros“ egzaminas

    Artėjant jau septintą kartą rengiamam „Atliekų kultūros“ egzaminui, dėmesį į iniciatyvą atkreipė ir televizijos laidų vedėjas bei prodiuseris Arūnas Valinskas. Tinklalaidėje „Valinskas žino“ jis pripažino, kad pavyzdiniu rūšiuotoju savęs nelaiko, tačiau stengiasi elgtis atsakingai.

    Organizatorių idėja paprasta: ne „pagauti“ žmones darant klaidas, o padėti greičiau perprasti taisykles, kurios kasdien kinta dėl naujų pakuočių tipų ir perdirbimo technologijų. Egzaminas orientuotas į praktines situacijas, o ne į sausą terminų mokymąsi.

    Valinsko testas atskleidė dažnas klaidas

    Naujame epizode A. Valinskas atsakinėjo į klausimus, kurie pernai dalyviams kėlė daugiausia keblumų. Jo reakcijos atpažįstamos daugeliui: vienur bandoma vadovautis logika, kitur pasitikima įpročiu ar girdėta „taisykle“, kuri ne visada teisinga.

    Tokie pavyzdžiai primena, kad rūšiavime svarbu ne tik noras, bet ir žinios. Klaidos dažniausiai pasitaiko dėl užterštų pakuočių, neatskirto mišraus turinio, taip pat dėl neteisingai suprantamų žymėjimų ant pakuočių.

    Kada vyks ir kaip dalyvauti

    Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o testui atlikti bus skirta 45 minutės. Registracija atvira nuo balandžio 9 dienos, specialių reikalavimų dalyviams nėra.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl dalyvauti gali tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, taip pat ir įmonių komandos. Organizatoriai numato skirtingo sudėtingumo testus pagal amžiaus grupes, o geriausiai pasirodę dalyviai bus paskatinti prizais.

    „Norime, kad žmonės drąsiai tikrintų žinias ir pamatytų, kur dažniausiai suklystama, nes būtent ten slypi didžiausia nauda aplinkai“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai įvairiuose Lietuvos regionuose.

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: ar tikrai žinote, kur mesti pakuotes ir baterijas?

    Kur turėtų keliauti traškučių pakelis, picos dėžė ar panaudotos baterijos? Nors daugeliui atrodo, kad rūšiavimo taisyklės seniai aiškios, praktikoje vis dar pasitaiko klaidų, kurios mažina perdirbimo efektyvumą ir didina atliekų tvarkymo kaštus.

    Siekiant atkreipti dėmesį į dažniausias painiavas ir sustiprinti kasdienius įpročius, visos Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026. Tai jau septintą kartą organizuojamas nacionalinis aplinkosauginės edukacijos projektas, kasmet suburiantis tūkstančius dalyvių nuo moksleivių iki suaugusiųjų bei įmonių komandų.

    Organizatorių teigimu, susidomėjimas iniciatyva nuosekliai auga: 2025 metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o aktyviausia dalyvių grupė buvo švietimo bendruomenė. Toks įsitraukimas rodo, kad tvarumo tema vis dažniau tampa ne teorija, o kasdienybės dalimi.

    Kada vyks egzaminas ir kaip dalyvauti?

    „Atliekų kultūra“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu, todėl prisijungti galima iš bet kurios vietos. Egzaminui nėra taikomi specialūs reikalavimai: pakanka užsiregistruoti egzamino platformoje ir pasirinktą laiką skirti testui.

    Egzaminas balandžio 30 dieną vyks nuo 9 iki 20 valandos, o testui atlikti bus skiriamos 45 minutės. Pasiruošti iš anksto galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus, taip lengviau pastebėti temas, kuriose dažniausiai klystama.

    „Kaip ir kasmet, klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones, tai gera proga pasitikrinti žinias ir stiprinti komandinę dvasią“, – sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovė Elida Drapienė.

    Klausimai, kurie dažniausiai suklumpa

    Viena didžiausių problemų rūšiuojant yra ne geri norai, o smulkios detalės: pavyzdžiui, ar pakuotė turi būti švari, kur dėti kombinuotas medžiagas, ar visi plastikai vienodai tinkami perdirbti. Būtent tokios situacijos ir tampa pagrindiniu egzamino turiniu, kad žinios būtų pritaikomos realiame gyvenime.

    Dalyviai kviečiami patys sau atsakyti į klausimus, kurie dažnai sukelia abejonių: į kurį konteinerį keliauja picos dėžė, kur dėti sudužusį veidrodį, ar visos plastiko rūšys perdirbamos. Jei bent vienas iš jų kelia neaiškumų, egzaminas tampa paprastu būdu greitai pasitikrinti ir papildyti žinias.

    Skirtingos užduotys pagal amžių

    Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas padeda užtikrinti, kad užduotys būtų ir suprantamos, ir pakankamai iššūkį keliančios.

    Testą sudaro uždaro tipo klausimai: jauniausiųjų laukia 15 klausimų, vyresniųjų dalyvių grupėms pateikiama po 20. Dalyviai gaus diplomus pagal pasiektą rezultatą, o geriausiai pasirodžiusiųjų lauks ir organizatorių numatyti prizai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad net ir 45 minutės gali tapti naudinga investicija: jos padeda pastebėti įprastas klaidas, patikslinti rūšiavimo įpročius ir prisidėti prie efektyvesnio atliekų tvarkymo. Kuo tiksliau rūšiuojame, tuo didesnė tikimybė, kad medžiagos bus realiai perdirbtos, o ne taps mišrių atliekų dalimi.