CP v2

Tag: Arbata

  • Įberkite šio prieskonio į rytinę arbatą: ekspertai aiškina, ką tai duoda pilvo riebalams

    Kas iš tiesų slypi juoduosiuose pipiruose

    Juodieji pipirai dažniausiai siejami su maistu, tačiau jų poveikis organizmui siejamas su piperinu – aktyviąja medžiaga, suteikiančia aštrumą. Mokslininkai piperiną tiria dėl galimos sąsajos su riebalų apykaita ir žarnyno funkcija, tačiau tai nėra greito lieknėjimo sprendimas.

    2021 metais publikuotas tyrimas su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad piperinas, esant riebiai mitybai, galėjo mažinti riebalų rūgščių pasisavinimą ir palaikyti žarnyno barjero funkciją. Tokie rezultatai yra įdomūs, bet jie negali būti tiesiogiai prilyginami poveikiui žmonėms kasdienėje mityboje.

    Ar arbata su pipirais padeda nuo pilvo riebalų?

    Pilvo srityje besikaupiantys riebalai dažnai siejami su mažesniu fiziniu aktyvumu, per dideliu kalorijų kiekiu, miego trūkumu ir ilgalaikiu stresu. Todėl vien šaukštelis ar žiupsnelis prieskonių, net ir turinčių biologiškai aktyvių medžiagų, negali pakeisti bazinių veiksnių.

    Vis dėlto šiltas gėrimas po valgio kai kuriems žmonėms subjektyviai palengvina sunkumo jausmą ir sumažina norą užbaigti valgymą saldumynais. Tokiu atveju pipirų žiupsnelis gali veikti labiau kaip skonio ir įpročio priemonė, padedanti laikytis nuoseklesnės rutinos.

    Kaip gerti saugiai ir kam geriau vengti

    Pradėti verta nuo švelnios versijos: maža žiupsnelio dalis šviežiai maltų juodųjų pipirų, šiek tiek imbiero, galima įspausti citrinos. Svarbiausia nepersistengti, nes per stiprus aštrumas gali sudirginti gerklę ir skrandį.

    Žmonėms, turintiems refliuksą, opaligę ar jautrų virškinamąjį traktą, aštrūs priedai gali sustiprinti deginimą ir diskomfortą. Atsargumo taip pat reikia, jei nuolat vartojami vaistai, nes piperinas gali keisti kai kurių medžiagų apykaitą organizme.

    Kita populiari alternatyva – kajeno pipirai, kurių aštrumą lemia kapsaicinas. Tyrimų apžvalgos rodo, kad kapsaicino vartojimas kai kuriuose tyrimuose siejamas su nedideliais kraujo riebalų rodiklių pokyčiais, tačiau poveikis nėra vienareikšmis ir tikrai negarantuoja pilvo riebalų mažėjimo be mitybos ir judėjimo pokyčių.

    Praktikoje paprasčiausias patarimas išlieka tas pats: jei norisi išbandyti, rinkitės mažą kiekį, stebėkite savijautą ir gerkite po valgio. O geriausią efektą pilvo apimčiai paprastai duoda nuoseklus kalorijų balansas, daugiau baltymų ir skaidulų, kasdienis judėjimas ir pakankamas miegas.

  • 7 vaistai, kurių nereikėtų užsigerti arbata: vaistininkė paaiškina, kuo tai gali baigtis

    Arbata daugeliui atrodo saugus kasdienis gėrimas, tačiau ji gali keisti kai kurių vaistų poveikį. Tam tikros arbatos medžiagos, pavyzdžiui, taninai ar augaliniai junginiai, gali mažinti vaistų įsisavinimą arba didinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Vaistininkai primena, kad sąveikos dažniausiai priklauso nuo arbatos rūšies, kiekio ir vartojamo vaisto. Ypač atsargiems verta būti žmonėms, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus, geležies papildus ar reguliariai geria stiprias žolelių arbatas.

    Arbatos su tam tikrais augaliniais ekstraktais gali sustiprinti kraujavimo riziką, jei vartojami vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą. Dažniausiai minimas pavyzdys yra acetilsalicilo rūgštis, kuri pati gali didinti kraujavimo tikimybę, ypač virškinamajame trakte.

    Problema gali paaštrėti, jei kartu geriamos arbatos ar papildai, turintys ginkmedžio, imbiero ar panašių veikliųjų medžiagų. Dėl to rekomenduojama vaistus užgerti vandeniu, o dėl žolelių arbatų vartojimo reguliarumo pasitarti su vaistininku.

    Juodojoje ir žaliojoje arbatoje esantys taninai gali sumažinti geležies įsisavinimą, nes su ja sudaro sunkiau pasisavinamus junginius. Tai aktualu žmonėms, kuriems skirti geležies papildai, taip pat nėštumo metu ar esant mažakraujystės rizikai.

    Specialistai dažnai pataria geležies preparatus vartoti atskirai nuo arbatos, paliekant bent valandos tarpą prieš ar po. Panašiai atsargiai vertinama ir gausi žaliosios arbatos vartojimo praktika, nes kai kurie jos junginiai gali būti siejami su mažesniu folatų pasisavinimu.

    Kai kurios žolelių arbatos gali keisti paracetamolio veikimą: vienais atvejais greitinti jo pasišalinimą iš organizmo, kitais atvejais didinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Dėl to, vartojant vaistus nuo skausmo ar karščiavimo, saugiausia juos užsigerti vandeniu.

    Taip pat aprašomos sąveikos tarp tam tikrų žolelių ekstraktų ir omeprazolo, kuris vartojamas esant refliuksui ar rėmeniui. Jei kartu vartojami augaliniai preparatai, ypač turintys ginkmedžio, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes gali didėti kraujavimo rizika.

    Kai kurios žolelės gali mažinti hormoninių kontraceptikų patikimumą, todėl svarbu įvertinti, ką geriate kasdien, ypač jei tai ne viena, o kelios žolelių arbatos. Jei kyla abejonių, praktiškas sprendimas yra kontraceptikus vartoti tuo metu, kai nevartojama jokia arbata, ir rinktis vandenį.

    Aprašoma, kad tam tikri augaliniai produktai gali trukdyti ir dalies antihistamininių vaistų veikimui. Jei alergijos simptomai nemažėja, nors vaistas vartojamas teisingai, viena iš priežasčių gali būti gėrimų ar papildų sąveikos.

    Specialistai pabrėžia, kad universaliausia taisyklė yra paprasta: vaistus geriausia užsigerti stikline vandens. Jei norisi išlaikyti arbatos įprotį, verta iš anksto pasitikslinti dėl konkretaus vaisto ir konkrečios arbatos suderinamumo.

    „Jei norite kasdien gerti arbatą vartodami vaistus, pasitarkite su vaistininku, ar gali būti sąveikų ir kokią arbatą saugiau rinktis“, – sako vaistininkė.

  • Tyrimas: arbata gali būti siejama su tvirtesniais kaulais vyresnėms moterims, kava – ne visada

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali turėti reikšmės kaulų sveikatai vyresniame amžiuje, rodo Australijos mokslininkų analizuoti duomenys. Tyrime, kuriame vertintos gėrimų vartojimo įpročių ir kaulų mineralinio tankio sąsajos, būtent arbata dažniau siejosi su šiek tiek geresniais rodikliais.

    Osteoporozė išlieka viena dažniausių vyresnių moterų sveikatos problemų, o rizika ypač didėja po menopauzės, kai sumažėja estrogenų kiekis. Dėl to kaulinis audinys greičiau netenka tvirtumo, o net nedidelis kaulų tankio sumažėjimas gali reikšmingai didinti lūžių tikimybę.

    Moksliniame žurnale Nutrients publikuotame darbe Flinderso universiteto tyrėjai nagrinėjo beveik 9 700 JAV moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Maždaug 10 metų laikotarpiu dalyvės periodiškai nurodė, kaip dažnai vartoja arbatą ir kavą, o jų kaulų būklė buvo vertinama pagal mineralinį tankį, laikomą vienu svarbiausių osteoporozės rizikos rodiklių.

    Rezultatai parodė, kad reguliariai arbatą geriančių moterų klubo srities kaulų mineralinis tankis buvo kiek didesnis. Tyrėjai tai sieja su arbatoje esančiais polifenoliais, įskaitant katechinus, kurie, remiantis ankstesniais laboratoriniais ir klinikiniais stebėjimais, gali turėti įtakos kaulinio audinio apykaitai.

    Ryškesnė teigiama asociacija buvo pastebėta dalyvių grupėje, kurioje dažniau fiksuotas didesnis kūno svoris. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tokie duomenys neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, o ryšį gali veikti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mityba, fizinis aktyvumas, vartojami vaistai ar bendras sveikatos profilis.

    Vertinant kavą, vaizdas buvo nevienareikšmis. Moterys, kurios išgerdavo daugiau nei penkis kavos puodelius per dieną, dažniau turėjo mažesnį kaulų mineralinį tankį, o tyrėjai primena ankstesnius darbus, kuriuose daug kofeino siejamas su prastesniu kalcio pasisavinimu.

    Taip pat nustatyta, kad kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu kaulų tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tai gali reikšti, kad keli rizikos veiksniai, susidėję kartu, sustiprina nepageidaujamą poveikį kaulų būklei, nors tokiai išvadai vis dar reikia papildomų tyrimų.

    „Net ir nedidelis kaulų tankio pagerėjimas gali sumažinti lūžių skaičių“, – sakė Flinderso universiteto epidemiologas Enwu Liu.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad turėtumėte atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie leidžia manyti, kad saikingas arbatos vartojimas gali būti vienas paprastų būdų palaikyti kaulų sveikatą, o labai didelis kavos kiekis gali būti žalingas, ypač moterims, vartojančioms alkoholį“, – aiškino E. Liu.

    Gydytojai primena, kad kaulų sveikatai svarbiausia ne vienas gėrimas, o visuma: pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, jėgos pratimai ir reguliari fizinė veikla, rūkymo vengimas bei saikingas alkoholio vartojimas. Jei yra padidėjusi osteoporozės ar lūžių rizika, verta pasitarti su gydytoju dėl individualios profilaktikos ir kaulų mineralinio tankio tyrimo.

  • Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali būti svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naujas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus moterų kaulų būklė gali skirtis priklausomai nuo to, ką jos dažniau pila į puodelį.

    Osteoporozė ypač dažna vyresnėms nei 50 metų moterims, o po menopauzės rizika didėja dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Kai kaulinis audinys greičiau irimo nei atsikuria, kaulai tampa trapesni, o lūžiai gyja sunkiau.

    Australijos Flinderso universiteto visuomenės sveikatos tyrėjai analizavo apie 9 700 Jungtinių Valstijų moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Per maždaug 10 metų laikotarpį kelis kartus buvo vertinami jų įpročiai, o kaulų mineralinis tankis matuotas klubo srityje ir šlaunikaulio kaklelyje.

    Arbata siejama su didesniu kaulų tankiu

    Tyrimo duomenimis, reguliariai arbatą geriančių moterų klubo kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek, bet statistiškai reikšmingai didesnis nei tų, kurios arbatos beveik negėrė. Nors skirtumai nedideli, populiacijos mastu jie gali reikšti mažiau lūžių.

    Tyrėjai galimą poveikį sieja su arbatoje esančiais junginiais, pavyzdžiui, katechinais. Jie laboratoriniuose ir ankstesniuose mitybos tyrimuose siejami su procesais, galinčiais palaikyti kaulinį audinį formuojančių ląstelių veiklą.

    „Net nedideli kaulų tankio pagerėjimai didelėse grupėse gali virsti mažesniu lūžių skaičiumi“, – sakė epidemiologas Enwu Liu.

    Įdomu tai, kad arbatos vartojimo sąsajos su geresniais rodikliais buvo ryškesnės moterims, turinčioms nutukimą. Vis dėlto tai nereiškia priežastinio ryšio, o veikti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, bendra mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kava: rizika didėja esant labai dideliam kiekiui

    Kavos rezultatai buvo nevienareikšmiai. Tyrime didesnis nei penkių puodelių kavos per dieną vartojimas siejosi su mažesniu kaulų mineraliniu tankiu, o tai dera su ankstesniais duomenimis, kad kofeinas gali nepalankiai veikti kalcio pasisavinimą.

    Be to, bet koks kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu šlaunikaulio mineraliniu tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tyrėjai pabrėžia, kad kartu vartojamų medžiagų poveikis gali stiprėti, todėl svarbu vertinti ne vieną įprotį atskirai.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad reikia atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie rodo, kad saikinga arbata gali būti paprastas būdas prisidėti prie kaulų sveikatos, o labai dideli kavos kiekiai gali būti nepalankūs, ypač vartojant alkoholį“, – teigė Enwu Liu.

    Ką verta prisiminti dėl osteoporozės prevencijos

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kaulų sveikatos pagrindas išlieka pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, taip pat judėjimas ir jėgos pratimai, mažinantys lūžių riziką. Gėrimų pasirinkimas gali būti tik viena dėlionės dalis, o ne vienintelis sprendimas.

    Taip pat svarbu tai, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo baltosios rasės moterys, todėl rezultatai ne visuomet gali tiksliai atspindėti kitų populiacijų situaciją. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nutrients“.

  • Ar verta gerti arbatą kasdien? Dietologai įvardijo 5 naudas širdžiai, protui ir cukraus kontrolei

    Kasdienis arbatos puodelis daugeliui yra įprotis, siejamas su ramybe ir trumpa pertrauka, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ši tradicija gali turėti ir apčiuopiamos naudos sveikatai. Arbatoje gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač polifenolių, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių apsauga, uždegimo mažinimu bei medžiagų apykaitos reguliavimu.

    Didžiausio dėmesio dažniausiai sulaukia žalioji ir juodoji arbata. Žaliojoje arbatoje daugiau katechinų, įskaitant epigalokatechino galatą, o juodojoje arbatoje gausu flavonoidų, kurie susidaro fermentacijos metu ir taip pat gali būti naudingi kraujagyslėms.

    Tyrimuose reguliarus arbatos vartojimas siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos žymenimis, tokiais kaip kraujospūdis, mažo tankio cholesterolio koncentracija ir trigliceridų rodikliai. Šis ryšys dažniausiai aiškinamas polifenolių poveikiu kraujagyslių sienelėms ir oksidaciniam stresui.

    Dalis apžvalginių tyrimų rodo, kad didesnis žaliosios arbatos vartojimas gali būti susijęs su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o vienas iš mitybos įpročių, kuris geriausiai veikia kartu su subalansuota mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.

    Arbatoje esantis kofeinas gali padėti išlaikyti budrumą, ypač atliekant ilgesnes ar sudėtingesnes užduotis. Skirtingai nei kavoje, arbatoje kofeino paprastai būna mažiau, todėl daliai žmonių ji sukelia švelnesnį, stabilesnį poveikį.

    Kitas svarbus junginys yra L-teaninas, dažniau minimas žaliojoje arbatoje. Jis siejamas su ramesne savijauta, o derinyje su kofeinu kai kuriuose tyrimuose aptariamas kaip galintis padėti išlaikyti dėmesį be ryškaus nervingumo.

    Polifenoliai laikomi viena iš medžiagų, galinčių daryti įtaką žarnyno mikrobiomai, nes jie tampa maistu tam tikroms bakterijoms ir gali skatinti palankesnę mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno ekosistema siejama ne tik su virškinimu, bet ir su uždegimo procesais bei metaboline sveikata.

    Žaliojoje arbatoje esantys katechinai tiriami ir dėl galimo poveikio riebalų apykaitai bei jautrumui insulinui. Nors rezultatai skiriasi priklausomai nuo žmogaus mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių, tyrimuose aptariama, kad reguliarus vartojimas gali būti susijęs su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Arbatos vartojimas taip pat siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika, o mokslinėje literatūroje dažnai aptariamas ryšys tarp kelių puodelių per dieną ir palankesnių ilgalaikių rodiklių. Juodojoje arbatoje esantys flavonoidai tiriami dėl galimo poveikio gliukozės apykaitai ir kraujagyslių funkcijai.

    Svarbu įvertinti ir praktinę pusę: pridėtinis cukrus, saldūs sirupai ar kaloringi priedai gali panaikinti dalį naudos, todėl, siekiant sveikatai palankesnio pasirinkimo, dažniausiai rekomenduojama gerti arbatą be saldiklių arba riboti jų kiekį.

    Galiausiai, arbata nėra universali visiems. Žmonėms, jautriems kofeinui, turintiems miego sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei planuojama reikšmingai didinti vartojimą arba rinktis koncentruotus arbatos ekstraktus.