Tag: Arbata

  • Keturi pirkiniai, kuriuos verta turėti namuose prasidėjus gripo sezonui

    Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo bei gripo sezonui, pravartu iš anksto pasirūpinti keliais paprastais daiktais, kurie susirgus padeda lengviau ištverti nemalonius simptomus.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ parengtame sąraše, kuriame minimi tiek įprasti virtuvės produktai, tiek buityje praverčiantys sprendimai – nuo arbatos iki šildyklės.

    Nors susirgimo išvengti pavyksta ne visada, pasiruošimas gali padėti greičiau numalšinti gerklės skausmą, sumažinti karščiavimą ar palengvinti raumenų maudimą, kol organizmas atsigauna.

    Svarbu suprasti, kad tokie pirkiniai nėra „gydymas“ – jie labiau skirti savijautai palengvinti ir hidratacijai palaikyti, o kilus abejonėms dėl vaistų vartojimo ar būklės, reikėtų pasitarti su medikais.

    Arbata su medumi

    Arbata – vienas dažniausių namų „vaistų“, kai vargina peršalimo ar gripo simptomai. Šiltas gėrimas padeda sudrėkinti gerklę, gali kiek nuraminti perštėjimą, be to, prisideda prie skysčių vartojimo.

    Siūloma rinktis įvairias arbatas, įskaitant žaliąją ar juodąją, o norint dar labiau „padengti“ gerklę – įmaišyti šaukštą medaus. Taip pat rekomenduojama pagal galimybes rinktis arbatą be kofeino, kad lengviau pavyktų pailsėti.

    Šildyklė arba šildanti antklodė

    Gripas neretai pasireiškia šaltkrėčiu ir raumenų skausmais, o po karščiavimo epizodų norisi kuo greičiau sušilti. Vien tik antklodžių ne visada pakanka, todėl praverčia šildyklė ar šildanti antklodė.

    Tekste pabrėžiama, kad šilumos terapija gali padėti mažinti kaulų, sąnarių ir raumenų skausmą – šiluma atpalaiduoja įtemptus audinius ir didina kraujotaką. Alternatyva gali būti ir karšto vandens pūslė.

    Acetaminofenas ir ibuprofenas

    Tarp dažniausiai namuose turimų priemonių minimi nereceptiniai vaistai, tokie kaip acetaminofenas ir ibuprofenas, kurie gali padėti sumažinti karščiavimą ir palengvinti kūno skausmus ar galvos skausmą.

    Kartu primenama, kad nors šie vaistai daugeliui žmonių yra įprasti, būtina perskaityti informacinį lapelį, laikytis dozavimo ir įspėjimų. Jei kyla klausimų dėl vartojimo ar turite gretutinių ligų, geriausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais.

    Sultinys

    Susirgus neretai sumažėja apetitas arba pykina, todėl sunku suvalgyti įprastą maistą. Tokiais atvejais praverčia vištienos ar kaulų sultinys, kurį lengviau vartoti nei kietą maistą.

    Sultinys suteikia skysčių, šilumos ir bent dalį maistinių medžiagų, o ypač svarbu tai, kad karščiuojant organizmas lengvai netenka skysčių. Dėl to pakankamas skysčių vartojimas tampa viena svarbiausių užduočių sveikstant.

  • Kava ar arbata: kuri iš jų palankesnė kepenims ir ką svarbiausia dėti į puodelį

    Kava ir arbata – du kasdieniai gėrimai, kurie, kaip rodo tyrimai, gali būti siejami ir su kepenų sveikata. Tačiau turimi duomenys leidžia manyti, kad kava šioje dvikovoje turi nedidelį pranašumą.

    Kaip rašo „EatingWell“, tiek kavoje, tiek arbatoje yra augalinių junginių, galinčių turėti antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį. Vis dėlto nei vienas gėrimas pats savaime „neišgelbės“ kepenų – daug daugiau lemia bendra gyvensena.

    Mityba, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas ir bendra medžiagų apykaitos būklė yra pagrindiniai veiksniai, susiję su kepenų rizikomis. Todėl kava ar arbata dažniau vertinamos kaip viena iš detalių, o ne sprendimas.

    Dar viena svarbi praktinė detalė – kas atsiduria puodelyje kartu su gėrimu. Į kavą ar arbatą dedami saldikliai, cukrus ir riebūs grietinėlės pakaitalai gali sumažinti galimą naudą, nes didina papildomų kalorijų, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį.

    Kaip kava siejama su kepenų sveikata

    Tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika. Viename didelės apimties tyrime (daugiau nei 355 000 suaugusiųjų) nustatyta, kad kavą geriantiems žmonėms rizika susirgti ciroze ir mirti nuo kepenų ligų buvo mažesnė nei negeriantiesiems.

    Svarbu ir tai, kad naudos sąsajos aptiktos tiek geriantiems kavą su kofeinu, tiek be jo. Tai leidžia manyti, kad reikšmės gali turėti ne vien kofeinas, o ir kiti kavos junginiai – pavyzdžiui, polifenoliai.

    Dietologai taip pat mini, kad kavoje esantys junginiai (tarp jų – chlorogeninės rūgštys ir kitos augalinės medžiagos) gali būti siejami su antioksidaciniu, priešuždegiminiu ir galimai antifibroziniu poveikiu. Be to, dalis kavos biologiškai aktyvių medžiagų gali būti susijusios su insulino jautrumu ir riebalų apykaita kepenyse.

    Ką rodo tyrimai apie arbatą

    Arbatos vartojimas taip pat siejamas su kepenų sveikatai palankiais požymiais – pavyzdžiui, mažesniu uždegimu ir mažesne sunkios kepenų ligos rizika. Vis dėlto pabrėžiama, kad įrodymų bazė, lyginant su kava, yra silpnesnė.

    Didžiausias dėmesys dažniausiai skiriamas arbatoje esantiems katechinams, kurie pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimuose minima ir tai, kad poveikis gali skirtis priklausomai nuo arbatos tipo.

    Žalioji arbata išskiriama kaip viena labiausiai tirtų – joje gausu epigalokatechino galato (EGCG). Šis polifenolis siejamas su potencialiai palankiu poveikiu esant metabolinei disfunkcijai susijusiai suriebėjusių kepenų ligai (MASLD), o kai kuriuose darbuose minimos ir sąsajos su mažesne kepenų vėžio rizika.

    Kuris gėrimas laimi ir ką verta prisiminti

    Lyginant kavą ir arbatą, specialistai dažniau linksta į kavos pusę – daugiausia dėl to, kad apie ją sukaupta daugiau duomenų ir didesnės apimties tyrimų. Tačiau tai nereiškia, kad arbatos mėgėjams būtina keisti įpročius.

    Jei arbata jums priimtinesnė, ji taip pat gali būti dalis kepenims palankesnio gyvenimo būdo. Svarbiausia – rinktis tai, ką realiai gersite reguliariai, ir nepaversti gėrimo desertu.

    Praktinis patarimas paprastas: didžiausią skirtumą dažnai daro ne kava ar arbata, o priedai. Kuo mažiau cukraus ir riebių priedų – tuo didesnė tikimybė, kad kasdienis puodelis išliks neutralus ar net palankesnis bendrai sveikatai.

  • Gydytojai atkreipia dėmesį: ši arbata gali būti siejama su tvirtesniais kaulais

    Osteoporozė ilgus metus gali nesukelti aiškių simptomų, tačiau kaulai pamažu silpnėja, o net ir nedidelis griuvimas gali baigtis lūžiu. Didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims po menopauzės, kai dėl hormoninių pokyčių kaulų masė mažėja sparčiau.

    Naujausi Australijos mokslininkų duomenys rodo, kad įprasti kasdieniai gėrimai gali būti susiję su kaulų būkle. Flinders universiteto tyrėjai analizavo, ar arbatos ir kavos vartojimas turi ryšį su vyresnio amžiaus moterų kaulų mineraliniu tankiu.

    Tyrimas: stebėta beveik dešimtmetį

    Mokslininkai įvertino 9 704 moterų, kurioms buvo ne mažiau kaip 65 metai, duomenis. Apie dešimt metų buvo stebimi jų kasdieniai įpročiai ir kaulų mineralinio tankio matavimai, daugiausia dėmesio skiriant klubui ir šlaunikaulio kakleliui.

    Šios vietos pasirinktos neatsitiktinai: būtent klubo lūžiai vyresniame amžiuje dažnai sukelia ilgalaikių komplikacijų, judėjimo sutrikimų ir didina priklausomybę nuo kitų pagalbos.

    Ką parodė rezultatai apie arbatą?

    Analizė parodė, kad arbatą geriančių moterų klubo srities kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek didesnis nei tų, kurios arbatos nevartojo. Skirtumas buvo nedidelis, tačiau statistiškai reikšmingas.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nereiškia, jog arbata apsaugo nuo osteoporozės ar ją gydo. Tyrimas nustatė ryšį tarp įpročių ir kaulų rodiklių, bet neįrodė tiesioginio priežastinio poveikio.

    Galimas paaiškinimas siejamas su arbatžolių augaliniais junginiais, ypač polifenoliais ir katechinais. Šios medžiagos žinomos dėl antioksidacinių savybių, o teoriškai jos gali būti susijusios su kaulinio audinio formavimosi procesais ir irimo slopinimu, tačiau tam dar reikia papildomų tyrimų.

    Kava taip pat įvertinta

    Tyrėjai analizavo ir kavos vartojimą. Saikingas kavos kiekis nebuvo siejamas su blogesniais kaulų mineralinio tankio rodikliais, todėl įprastas įprotis išgerti kelis puodelius per dieną nebūtinai reiškia didesnę riziką vien dėl paties gėrimo.

    Vis dėlto labai didelis kavos kiekis, daugiau nei penki puodeliai per dieną, kai kuriais atvejais buvo siejamas su mažesniu kaulų mineraliniu tankiu. Ryšys ryškesnis buvo tarp moterų, kurios vartojo daugiau alkoholio, todėl bendras gyvenimo būdas išlieka itin svarbus.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienas gėrimas nepakeičia profilaktikos pagrindų. Kaulų sveikatai didžiausią įtaką daro pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, reguliarus fizinis aktyvumas, kritimų prevencija, taip pat rūkymo vengimas ir saikingas alkoholio vartojimas.

    Arbata gali būti viena iš kasdienių, sveikesnių pasirinkimų, tačiau ji neturėtų būti vertinama kaip gydymo priemonė. Jei kyla įtarimų dėl osteoporozės ar jau yra buvę lūžių, svarbiausia pasitarti su gydytoju ir įvertinti riziką, įskaitant kaulų mineralinio tankio tyrimus.

  • Arbata per karšta? Tyrėjai įspėja: šis įprotis gali didinti širdies ligų riziką

    Arbata daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik arbatos rūšis, bet ir temperatūra, kuria ją geriame. Naujesni stebėjimo tyrimai rodo, kad įprotis gerti labai karštus gėrimus gali būti siejamas su prastesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais.

    Moksliniame tyrime, paskelbtame žurnale The Journal of Internal Medicine, buvo analizuoti maždaug 486 000 žmonių duomenys. Dalyviai buvo stebimi beveik dešimtmetį, vertinant jų arbatos vartojimo įpročius ir sąsajas su širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Kas nustatyta apie temperatūrą?

    Tyrėjai pastebėjo, kad žmonėms, kurie nurodė geriantys verdančiai karštą arbatą, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė buvo apie 16 proc. didesnė nei tiems, kurie arbatą gėrė atvėsusią. Svarbu pabrėžti, kad tai yra statistinė sąsaja, o ne tiesioginis įrodymas, jog būtent karšta arbata sukelia ligas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad itin karšti gėrimai gali dirginti burnos ir ryklės gleivinę, o tai ilgainiui laikoma nepalankiu veiksniu bendrai savijautai. Praktinis patarimas paprastas: leisti gėrimui kelias minutes atvėsti tiek, kad būtų patogu gurkšnoti neplikinant.

    Užplikyti karštu vandeniu ir gerti karštą – ne tas pats

    Arbatos paruošimui dažnai reikalingas karštas vanduo, nes taip iš lapelių geriau išsiskiria polifenoliai ir kiti augaliniai junginiai, siejami su antioksidacinėmis savybėmis. Tačiau viena yra užplikyti, o kita – iš karto gerti, kai gėrimas dar yra labai karštas.

    Jei norisi neprarasti skonio, bet sumažinti riziką nusideginti, rekomenduojama po užplikymo luktelėti arba įsipilti į puodelį taip, kad gėrimas greičiau atvėstų. Taip išlaikomas aromatas, bet mažėja tikimybė sudirginti audinius.

    Ar stipresnė ir dažniau geriama arbata reiškia daugiau naudos?

    Tyrime pastebėta, kad saikingo stiprumo arbata buvo siejama su palankesniais širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais nei labai stipri arba itin silpna. Vis dėlto stiprumas buvo vertintas pagal pačių dalyvių pateiktą informaciją, todėl to negalima laikyti tiksliu receptu, kiek minučių arbatą būtina laikyti.

    Taip pat fiksuota, kad arbatos gėrimas bent tris kartus per savaitę buvo siejamas su maždaug 11 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o mažiausi rodikliai stebėti tarp išgeriančių šešias–aštuonias puodelių per dieną. Tai nereiškia, kad tiek turėtų gerti kiekvienas, nes stebėjimo tyrimai neatskiria, ar rezultatą lėmė pati arbata, ar kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad arbata nėra stebuklingas sprendimas, o jos poveikį verta vertinti kartu su bendra gyvenimo būdo visuma. Reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, pakankamas miegas ir subalansuota mityba širdies sveikatai paprastai daro didesnę įtaką nei vienas konkretus gėrimas.

  • Mėgstate arbatą? Mokslininkai įspėja: viena detalė gali didinti infarkto ir insulto riziką

    Arbata dažnai siejama su nauda širdžiai, tačiau mokslininkai primena svarbų niuansą: per karštas gėrimas gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. Dėmesio verta ne tik tai, ką geriame, bet ir kokios temperatūros.

    Didelės apimties stebėjimo tyrimuose arbatos vartojimas kelis kartus per savaitę buvo siejamas su mažesne kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto tose pačiose analizėse pastebėta, kad žmonėms, kurie įprastai geria itin karštą arbatą, bendra rizika gali būti didesnė.

    Kodėl temperatūra gali būti svarbi?

    Viena iš galimų priežasčių yra tai, kad labai karšti gėrimai gali dirginti stemplės ir burnos gleivinę, skatinti lėtinį uždegimą ir audinių pažeidimus. Tokie procesai gali turėti netiesioginį ryšį su bendru organizmo uždegiminiu fonu ir širdies bei kraujagyslių sveikata.

    Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad itin karšto gėrimo įprotis dažnai eina kartu su kitais rizikos veiksniais. Stebėjimo tyrimai gali atskleisti sąsajas, tačiau neįrodo, kad būtent arbata ar jos temperatūra tiesiogiai sukelia infarktą ar insultą.

    Kiek ir kokios arbatos gerti?

    Tyrimuose dažniau minima, kad reguliarus arbatos vartojimas gali būti susijęs su palankesniais rodikliais, ypač kai ji geriama neplikinančios temperatūros. Kai kuriose analizėse geriausi rezultatai siejami su keliais puodeliais per dieną, tačiau tai nėra universali rekomendacija visiems.

    Arbatoje esantys polifenoliai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Šių junginių taip pat gausu vaisiuose, daržovėse, neskaldytuose grūduose, riešutuose, kavoje ir kakavoje.

    Ką daryti praktiškai?

    Specialistai pataria leisti arbatai atvėsti ir vengti įpročio gerti plikinančiai karštus gėrimus. Jei gėrimas degina burną, tai paprastai yra aiškus signalas, kad temperatūra per aukšta.

    Širdies ir kraujagyslių ligų riziką labiausiai mažina kompleksiniai įpročiai: nerūkymas, pakankamas fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris, ribojamas alkoholis, subalansuota mityba ir kraujospūdžio kontrolė. Arbata gali būti šių įpročių dalis, tačiau ji nepakeičia kitų svarbiausių prevencijos priemonių.

  • Pakabinama arbata ant durų rankenos: triukas kvapams ar tik mitas? Specialistai įspėja

    Pakabinama arbata ant durų rankenos: triukas kvapams ar tik mitas? Specialistai įspėja

    Socialiniuose tinkluose ir namų ūkio patarimų portaluose vis dažniau kartojamas neįprastas triukas: sausą arbatos pakelį siūloma pakabinti ant durų rankenos. Teigiama, kad taip galima sumažinti nemalonius kvapus kambaryje, spintoje ar sandėliuke, tačiau šio metodo poveikis labai priklauso nuo situacijos.

    Arbatos lapeliai, kaip ir kiti džiovinti augaliniai produktai, gali šiek tiek sugerti aplinkoje esančius kvapus, ypač mažose, uždarose erdvėse. Vis dėlto tai nėra universali priemonė, nes arbata kvapų šaltinio nepašalina, o tik trumpam gali sušvelninti pojūtį.

    Kaip tai daryti saugiai?

    Jei vis tiek norite išbandyti šį būdą, svarbiausia naudoti sausą, nepažeistą arbatos pakelį ir jį pakabinti taip, kad neplyštų. Tokį pakelį prasmingiausia dėti mažoje erdvėje, pavyzdžiui, spintelėje, dėžėje daiktams ar nedideliame kambaryje.

    Drėgno arbatos pakelio, ką tik ištraukto iš puodelio, naudoti nereikėtų. Ilgiau šiltoje patalpoje laikoma drėgna organinė masė gali tapti palankia terpe mikroorganizmams, o vėliau pati pradėti skleisti nemalonų kvapą.

    Kada kvapas signalizuoja problemą?

    Nemalonūs kvapai namuose dažniausiai kyla dėl maisto likučių, nešvarių tekstilės gaminių, šiukšliadėžės ar drėgmę kaupiančių batų. Užuot bandžius kvapą užmaskuoti, efektyviau pirmiausia nustatyti priežastį ir ją pašalinti.

    Virtuvėje padeda reguliarus šiukšliadėžės plovimas ir gartraukio naudojimas, o vonioje svarbiausia ventiliacija ir drėgnų paviršių nusausinimas. Jei juntamas pelėsio, kanalizacijos ar įsisenėjusios drėgmės kvapas, tai gali rodyti sandarumo ar nuotekų sistemos bėdas, kurias geriau spręsti iš esmės.

    Kokios priemonės dažniausiai veiksmingesnės?

    Jei įprastas valymas nepadeda, dažniau pasiteisina kvapų sugėrikliai su aktyvintąja anglimi. Dėl porėtos struktūros ji gali sulaikyti dalį kvapą sukeliančių junginių, tačiau ir ši priemonė nekompensuos neišspręsto drėgmės ar nuotekų problemos.

    Prie kvapų kaupimosi prisideda ir audiniai, todėl verta periodiškai skalbti užuolaidas, valyti minkštus baldus ir vėdinti patalpas. Ilgalaikį rezultatą dažniausiai duoda nuosekli švara, drėgmės kontrolė ir geras oro judėjimas, o ne vienas atsitiktinis triukas.

  • Šie 8 gėrimai turi daugiau kofeino nei kava: vienas gali viršyti dienos normą

    Puodelis kavos daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau ne visi žino, kad kai kurie kiti gėrimai gali suteikti dar stipresnį kofeino impulsą. Įprastas apie 240 mililitrų juodos plikytos kavos puodelis dažniausiai turi maždaug 90–95 miligramus kofeino, nors kiekis kinta pagal pupelių rūšį ir paruošimą.

    Sveikiems suaugusiesiems dažnai nurodoma orientacinė riba yra apie 400 miligramų kofeino per dieną. Viršijus ją, gali pasireikšti nerimas, drebulys, padažnėjęs širdies plakimas ar dirglumas, o jautresniems žmonėms poveikis pasireiškia ir nuo mažesnių dozių.

    Kur slypi didesnės dozės?

    Dalis gėrimų kofeino koncentraciją pasiekia dėl receptūros, pavyzdžiui, naudojant robustos pupeles ar didesnį ekstrakcijos kiekį. Kiti produktai kofeiną tiesiog prideda, todėl skardinėje ar vienoje porcijoje jo gali būti tiek, kiek keliuose puodeliuose kavos.

    Ypač svarbu atkreipti dėmesį į porcijos dydį: energetiniai gėrimai dažnai geriami greitai, todėl per trumpą laiką suvartojama didelė dozė. Dėl to specialistai pataria neskubėti ir neskaičiuoti vien „kiek skardinėje“, bet ir „kiek išgeriama per valandą“.

    Matcha ir stiprios kavos

    Tradiciniu būdu ruošiama matcha arbata gali būti netikėtai stipri, nes vartojami smulkinti arbatos lapeliai, o ne vien užpilas. Priklausomai nuo paruošimo, jos kofeino kiekis gali siekti apie 19–44 miligramus vienoje uncijoje, tad sutirštinta matcha porcija neretai lenkia įprastą kavą.

    Itin stiprios kavos prekės ženklai taip pat orientuojasi į maksimalų kofeiną. Pavyzdžiui, „Death Wish Coffee“ nurodo, kad jų „Power Surge“ paruošta porcija gali turėti apie 210 miligramų kofeino 6 uncijose, o tai yra daugiau nei standartiniame kavos puodelyje.

    Dar ryškesnis pavyzdys yra „Black Insomnia Coffee“, kurio komunikacijoje minimi ypač dideli kofeino kiekiai. Tokie produktai praktikoje gali priartėti prie dienos normos ar ją viršyti vienu puodeliu, todėl ypač svarbu vertinti individualų jautrumą ir vengti vartojimo vėlai vakare.

    Energetiniai gėrimai ir arbata su kofeinu

    Tarp populiarių energetinių gėrimų dažnai išsiskiria „Celsius“: 355 mililitrų skardinėje paprastai būna apie 200 miligramų kofeino. Stipresnėje „Celsius Essentials“ versijoje 473 mililitrų skardinėje kofeino kiekis gali siekti apie 270 miligramų.

    „Bang“ energetiniuose gėrimuose neretai nurodoma apie 300 miligramų kofeino 473 mililitrų skardinėje, todėl tai vienas didžiausių kiekių masinėje rinkoje. Tuo metu „Ryse“ siūlo skirtingas linijas: vienose apie 200 miligramų, kitose apie 150 miligramų kofeino, priklausomai nuo produkto.

    Ne tik energetiniai gėrimai gali būti stiprūs: „The Republic of Tea“ HiCAF arbatų linija kai kuriuose variantuose pateikia apie 110 miligramų kofeino 6 uncijų puodelyje. Tai reiškia, kad arbata, ypač jei geriama didesnėmis porcijomis, gali tapti rimtu kofeino šaltiniu.

    Dar vienas tarpinis variantas yra kavos ir energetinio gėrimo hibridai, tokie kaip „Java Monster“. Juose dažnai nurodoma apie 200 miligramų kofeino vienoje skardinėje, todėl pasirinkus tokį gėrimą verta atsisakyti papildomos kavos tą pačią dieną.

    Specialistai primena, kad kofeinas „susideda“ iš visų šaltinių: kavos, arbatos, energetinių gėrimų, kai kurių gazuotų gėrimų ir net papildų. Jei vartojate vaistus, esate nėščia ar turite širdies ritmo sutrikimų, prieš didesnes dozes verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Svečiai klausia, kas taip kvepia namuose: paprasta arbatėlė ant durų rankenos veikia stebėtinai

    Svečiai klausia, kas taip kvepia namuose: paprasta arbatėlė ant durų rankenos veikia stebėtinai

    Malonus kvapas namuose dažniausiai siejamas su žvakėmis, difuzoriais ar pirktiniais oro gaivikliais, tačiau yra ir paprastesnis būdas. Tam gali užtekti įprasto arbatos maišelio, kurį daugelis turi virtuvės spintelėje, ir kelių lašų eterinio aliejaus. Toks sprendimas ypač praverčia, kai po maisto gaminimo kvapai užsilaiko ilgiau nei norėtųsi.

    Sausos arbatos lapeliai pasižymi savybe sugerti kvapus, todėl arbatos maišelis gali veikti kaip bazė naminiam kvapų sugėrikliui. Praktiškai tai reiškia, kad nereikia nieko berti į atskirus indelius ar gaminti sudėtingų mišinių. Užtenka ant sauso maišelio užlašinti kelis lašus eterinio aliejaus ir jį pakabinti ant durų rankenos ar spintelės rankenėlės.

    Kaip pasigaminti kvapnų maišelį

    Kvapą verta rinktis pagal patalpą ir norimą efektą. Vonioje ar prieškambaryje dažnai pasirenkami ryškesni aromatai, pavyzdžiui, citrusiniai ar eukaliptų, o miegamajame labiau tinka raminantys kvapai, tokie kaip levandų. Kvapo intensyvumą lengva reguliuoti: kuo daugiau lašų, tuo stipriau kvepės, tačiau per didelis kiekis gali būti pernelyg aitrus.

    Kai aromatas susilpnėja, maišelį geriausia pakeisti nauju arba vėl švelniai atnaujinti keliais lašais aliejaus. Svarbu įvertinti ir aplinką: jei maišelis bus laikomas vietoje, kur daug garų ar nuolat kaupiasi drėgmė, jis greičiau praras savybes ir gali pradėti skleisti nemalonų kvapą.

    Ar tinka panaudotas arbatos maišelis?

    Šiam triukui tinka ir naujas, ir jau užplikytas arbatos maišelis, tačiau su panaudotu reikia atsargumo. Maišelis privalo visiškai išdžiūti, nes likusi drėgmė sudaro palankias sąlygas pelėsiui. Tik visiškai sausą maišelį saugu mirkyti eteriniu aliejumi ir kabinti pasirinktoje vietoje.

    Jei maišelis vėl sudrėksta, jo geriau nebenaudoti ir pakeisti nauju. Taip pat svarbu nepamiršti, kad arbata, kuri turėjo kontaktą su eteriniu aliejumi, nebetinka gėrimui, todėl virtuvėje ją verta aiškiai atskirti nuo kitų arbatos atsargų.

    Kur dar tai praverčia?

    Arbatos maišelis su eteriniu aliejumi tinka ne tik ant durų rankenos. Jį galima padėti spintelėje, pakabinti prie šiukšlių dėžės spintelės vidaus, laikyti vonioje ar net panaudoti automobilyje, pavyzdžiui, prie daiktadėžės laikiklio, kad kvapas sklistų subtiliai, o ne būtų įkyrus.

    Vis dėlto toks sprendimas labiau maskuoja kvapą ir padeda sugerti lengvus pašalinius aromatus, bet neišsprendžia problemos priežasties. Jei nemalonus kvapas kyla dėl drėgmės, prasto vėdinimo ar pelėsio, pirmiausia reikia pašalinti šaltinį ir tik tuomet naudoti kvapą kaip papildomą priemonę.

  • Mėgstate arbatą ir kavą itin karštas? Mokslininkai perspėja dėl stemplės vėžio rizikos

    Įprotis gerti itin karštą arbatą ar kavą gali būti siejamas su didesne stemplės vėžio rizika. Tokią išvadą pateikė Oksfordo universiteto tyrėjai, išanalizavę apie 980 000 Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis.

    Tyrime žmonės patys įvertino, ar gėrimai jiems būna šilti, karšti ar labai karšti. Tie, kurie nurodė geriantys karštus gėrimus, turėjo maždaug 1,7 karto didesnę stemplės vėžio riziką, o pasirinkę „labai karštus“ – beveik tris kartus didesnę, palyginti su šiltus gėrimus mėgusiais dalyviais.

    Kokia vėžio forma siejama labiausiai?

    Tyrėjai pabrėžė, kad ryšys aiškiausiai matytas su plokščialąsteliniu stemplės vėžiu. Tuo metu aiškios sąsajos tarp gėrimų temperatūros ir stemplės adenokarcinomos rizikos šiame darbe nebuvo nustatyta.

    Svarbus buvo ne vien karštis. Didesnė rizika išryškėjo ir tiems, kurie per dieną išgerdavo šešis ar daugiau karštų gėrimų, palyginti su geriančiais rečiau.

    Kodėl temperatūra gali būti svarbi?

    Tyrime tiksliai nematuota, kokios temperatūros buvo dalyvių gėrimai, tačiau ankstesnės išvados leidžia orientuotis į aiškią ribą. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra yra nurodžiusi, kad gėrimai, karštesni nei 65 laipsniai Celsijaus, laikomi tikriausiai didinančiais stemplės vėžio riziką.

    Galimas paaiškinimas siejamas su terminiu pažeidimu. Itin karšti skysčiai gali nuolat dirginti ir žaloti stemplės gleivinę, o pasikartojantis audinių pažeidimas ir uždegimas ilgainiui gali didinti piktybinių pakitimų tikimybę.

    Ką pataria specialistai?

    Ekspertai neakcentuoja būtinybės atsisakyti arbatos ar kavos. Paprastas sprendimas – neskubėti ir leisti gėrimui atvėsti kelias minutes po užplikymo, ypač jei įprastai geriate „degina“ temperatūros gėrimus.

    Taip pat primenama, kad didžiausią stemplės vėžio riziką didinantys veiksniai išlieka rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Tyrėjų teigimu, reikia papildomų darbų, kad būtų tiksliau nustatyta temperatūra ir vartojimo įpročiai, nuo kurių rizika pradeda ryškiau augti.

    „Tai didžiausias Jungtinėje Karalystėje atliktas gyventojų tyrimas šiuo klausimu ir jis papildo įrodymus, kad itin karšti gėrimai gali didinti plokščialąstelinio stemplės vėžio riziką“, – sakė Oksfordo universiteto Oxford Population Health tyrėja dr. Keren Papier.

  • Mokslininkai įspėja: per karšta arbata ir kava gali didinti vėžio riziką – štai įprotis, kurį keiskite

    Įprotis gerti labai karštą arbatą ar kavą gali būti susijęs su didesne stemplės vėžio rizika, rodo Oksfordo universiteto mokslininkų atlikta didelės apimties analizė. Tyrėjai vertino maždaug 980 000 Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis ir ieškojo sąsajų tarp gėrimų temperatūros, vartojimo dažnio bei onkologinių susirgimų.

    Nustatyta, kad žmonėms, kurie savo gėrimus apibūdino kaip geriamus karštus, stemplės vėžio rizika buvo apie 1,7 karto didesnė nei tiems, kurie rinkosi šiltus gėrimus. Tie, kurie gėrė labai karštus gėrimus, riziką turėjo beveik tris kartus didesnę, palyginti su šiltus gėrimus geriančiais dalyviais.

    Tyrimas daugiausia siejamas su plokščialąsteliniu stemplės vėžiu, kuris kai kuriose pasaulio šalyse sudaro didelę dalį šio organo piktybinių navikų atvejų. Aiškios sąsajos tarp gėrimų temperatūros ir stemplės adenokarcinomos mokslininkai nenustatė, todėl pabrėžiama, kad skirtingos stemplės vėžio formos gali turėti nevienodus rizikos veiksnius.

    Rizika didėjo ne tik dėl temperatūros, bet ir dėl vartojimo intensyvumo. Didesni rodikliai buvo fiksuojami ir tarp tų, kurie per dieną išgerdavo šešis ar daugiau karštų gėrimų, palyginti su žmonėmis, kurie jų vartojo mažiau.

    Svarbi detalė ta, kad tyrimo metu tiksli gėrimų temperatūra nebuvo matuojama, todėl vertinimas rėmėsi pačių dalyvių įpročių aprašymu. Vis dėlto ankstesnė tarptautinių ekspertų vertinimo praktika rodo kryptį: gėrimai, kurių temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus, yra priskiriami prie tokių, kurie tikėtina didina vėžio riziką.

    „Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas Jungtinėje Karalystėje, kur daugelis žmonių kasdien geria arbatą ir kavą. Jis papildo turimus įrodymus, kad labai karšti gėrimai gali didinti plokščialąstelinio stemplės vėžio riziką“, – sakė tyrimo autorė daktarė Keren Papjė iš Oxford Population Health.

    Mokslininkai galimą mechanizmą sieja su terminiam poveikiui jautria stemplės gleivine. Labai karšti gėrimai gali sukelti pasikartojančius mikropažeidimus, o nuolatinis dirginimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie piktybinių pakitimų atsiradimo.

    Specialistai nesiūlo atsisakyti arbatos ar kavos, tačiau rekomenduoja koreguoti įprotį, kuris dažnai atrodo nekaltas. Paprasčiausias žingsnis – negerti iš karto po užplikymo ir leisti gėrimui atvėsti iki maloniai šiltos temperatūros.

    Vėžio prevencijos kontekste ekspertai taip pat pabrėžia, kad stemplės vėžio riziką reikšmingai didina rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas. Todėl, net jei gėrimų temperatūra yra vienas iš galimų rizikos veiksnių, didžiausią poveikį bendrai rizikai dažnai daro būtent žalingų įpročių visuma.

    Tyrėjai akcentuoja, kad ateityje reikėtų daugiau darbų, kuriuose būtų tiksliai matuojama gėrimų temperatūra ir vertinamas realus vartojimo elgesys. Tai padėtų aiškiau nustatyti ribą, nuo kurios rizika pradeda pastebimai augti, ir suformuluoti dar tikslesnes rekomendacijas visuomenei.