Tag: Argentina

  • Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežius Leonas XIV tęsia kelionę po Pietų Ameriką ir šeštadienį aukoja Mišias Santa Krus de Sukčabamboje šiaurės Peru, o jo sutraukiamos minios kelia papildomą rūpestį sveikatos institucijoms dėl tymų protrūkio regione.

    71 metų pontifikas į šią vietą atskrido sraigtasparniu iš Čiklajo oro bazės, o vakare planuoja grįžti į maldos susitikimą su katalikų bendruomene Šv. Toribijaus de Mogrovecho šventovėje, praneša „Euronews“.

    Popiežius penktadienį sugrįžo į Čiklajų – miestą, kuriame kadaise dirbo ir kurį vadina sau artimu. Čikagoje gimęs pontifikas anksčiau Peru buvo misionierius, vėliau – vyskupas, taip pat turi Peru pilietybę.

    Atviroje erdvėje aukotose Mišiose Čiklajuje dalyvavo apie 500 000 žmonių, o pats popiežius miniai sakė dėkojantis už palaikymą ir maldas, ypač – už jo sveikatą „išbandymų metu“, kuriuos, pasak jo, su Dievo pagalba pavyksta įveikti.

    Tymų atvejų šuolis Amerikoje

    Sveikatos institucijų dėmesį šiemet ypač prikaustė tymų plitimas: nuo sausio iki spalio pabaigos Amerikoje 17 šalių ir teritorijų užfiksuota 57 666 patvirtinti atvejai – beveik penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Taip pat pranešama apie mažiausiai 81 mirtį. Artėjant popiežiaus vizitams, Panamerikos sveikatos organizacija (PAHO) tymų keliamą visuomenės sveikatos riziką masinių religinių susibūrimų kontekste įvertino kaip „labai didelę“.

    Didžiausias nerimas siejamas su nepakankamu skiepijimo lygiu kai kuriose šalyse – ypač Argentinoje ir Peru. PAHO imunizacijos vadovas Danielis Salasas Peraza atkreipė dėmesį, kad dėl situacijos vaikai neina į mokyklą, o dalis jų atsiduria ligoninėse.

    Kodėl tymai tokie pavojingi

    Tymai – itin užkrečiama oro lašeliniu būdu plintanti virusinė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų ir būti mirtina. Iš pradžių infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, vėliau išplinta po visą organizmą.

    Dažniausi simptomai – aukšta temperatūra, kosulys, sloga ir bėrimas. Nuo tymų yra veiksminga ir palyginti nebrangi vakcina.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad imunitetui užtikrinti vaikams reikia dviejų vakcinos dozių. Bendruomenėje ligos plitimui sustabdyti paprastai būtina, kad pilnai paskiepyta būtų bent 95 proc. gyventojų.

    PSO 2025 metų duomenimis, šią ribą Amerikoje pasiekė tik Urugvajus. Peru skiepijimo aprėptis siekė 90 proc. pirmai dozei ir 82 proc. antrai, o Argentinoje – atitinkamai 84 proc. ir 55 proc.

    Peru ir Argentina stiprina priemones

    Peru 2026 metais užregistruota beveik 3 000 tymų atvejų – tai ketvirtas pagal dydį skaičius Amerikoje po Gvatemalos, Meksikos ir JAV. Penkiuose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą – Limoje, Čiklajuje, Kachamarkoje, Kuske ir Pukalpoje – šiemet nustatyta 170 infekcijų.

    Ruošiantis vizitui, Peru institucijos sustiprino skiepijimo kampanijas, daugiausia dėmesio skirdamos teritorijoms, kuriose fiksuotas didesnis plitimas. Tarp priemonių minimas ir ankstesnis skiepijimas vaikams nuo šešių iki vienuolikos mėnesių bei kampanijos, skirtos žmonėms iki 29 metų.

    Skelbiama, kad iki rugsėjo pabaigos nuo balandį pradėtos intensyvesnės kampanijos jau buvo suleista 1,2 mln. dozių, o dar daugiau nei 2 mln. dozių buvo paruošta papildomam poreikiui.

    Argentinoje, kur buvo laukiama iki 4 mln. žmonių Buenos Airių provincijoje, spalio pabaigoje taip pat paskelbtas įspėjimas dėl su popiežiaus vizitu susijusių sveikatos rizikų. Specialistai nerimauja ir dėl valdžios sprendimų mažinti sveikatos išlaidas, kurie gali apsunkinti imunizacijos kampanijų planavimą bei stebėseną.

    Tuo metu Urugvajus visoje šalyje įvedė sustiprintos epidemiologinės stebėsenos laikotarpį, kuris turėtų tęstis iki lapkričio 29 dienos – dar kelias savaites po popiežiaus išvykimo. Gyventojai raginami užbaigti skiepų kursą, kad nauji užsikrėtimai būtų aptikti kuo greičiau.

  • Popiežius Leonas XIV Argentinoje griežtai kreipėsi į prezidentą Milei: valdžia turi tarnauti žmogui

    Per istorinį vizitą Argentinoje popiežius Leonas XIV viešai pasiuntė aiškią žinią prezidentui Javierui Milei – valdžia esą turi būti tarnystė, o sprendimuose žmogus negali atsidurti po ekonomikos interesais.

    Buenos Airėse pasirodymą lydėjo didžiulis gyventojų dėmesys – pontifiką pasitiko dešimtys tūkstančių žmonių, o pagrindiniai susitikimai vyko prezidentūroje „Casa Rosada“.

    Vizitas vyksta įtemptame fone: nuo 2023 metų Milei vykdomos radikalios neoliberalios reformos šalį smarkiai suskaldė. Valdžia giriasi tam tikrais makroekonominiais rodikliais, tačiau visuomenėje auga nepasitenkinimas dėl taupymo politikos pasekmių.

    Tarp skaudžiausiai paliestų sričių minimi socialiniai mokėjimai, švietimas, universitetų ir mokslo finansavimas, taip pat darbo rinka – tai tapo kontekstu, kuriame popiežiaus raginimai nuskambėjo ypač aštriai.

    Vizitas, kurio Argentina laukė dešimtmečius

    Argentina popiežiaus vizito buvo laukusi beveik keturis dešimtmečius – paskutinį kartą šalyje 1987 metais lankėsi Jonas Paulius II. Šįkart Leonas XIV atvyko į Buenos Aires ir dar kelionės pradžioje pasirinko simbolinį gestą.

    Iškart po atvykimo jis nuvyko į Plaza San Martin – vieną svarbiausių sostinės aikščių, pavadintą generolo José de San Martino, Argentinos, Čilės ir Peru išvaduotojo, vardu. Šis sustojimas interpretuotas kaip pagarba šalies istorijai ir tapatybei.

    Tuo pat metu politinė atmosfera išlieka įtempta: dalis visuomenės reformose mato būtinybę, kiti – socialinį smūgį silpniausiems. Ši įtampa lydėjo ir popiežiaus susitikimą su prezidentu.

    Popiežiaus žinia Milei: „veikite apdairiai“

    Pagrindinė Leono XIV kalba nuskambėjo Buenos Airėse, „Palacio Libertad“. Nors tonas buvo diplomatiškas, kreipimasis aiškiai siejosi su politine šalies realybe.

    Popiežius pabrėžė, kad valdžia turi prasmę tik tada, kai yra tarnystė ir kai žvelgiama plačiau nei į trumpalaikius tikslus. Jis taip pat akcentavo apdairumo pareigą ir raginimą pripažinti valdžios ribas, sprendimus nukreipiant į visos bendruomenės gerovę.

    Svarbiausia mintis išreikšta tiesiogiai: „Tas, kuris turi valdžią, privalo veikti apdairiai, pripažinti jam patikėtos galios ribas ir savo sprendimus nukreipti visos bendruomenės labui.“

    Leonas XIV atkreipė dėmesį ir į demokratiją – kaip paveldą, kurį reikia saugoti klausantis ir kantriai ieškant susitarimo. Tai nuskambėjo kaip užuomina į Milei valdymo stilių, kai svarbūs sprendimai priimami dekretų keliu.

    Švietimas, socialinė apsauga ir jaunimo emigracija

    Popiežius kalbėjo ne vien abstrakčiai. Jis ragino stiprinti švietimą, aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, taip pat skirti ypatingą dėmesį žmonėms su negalia.

    Kalboje buvo paminėti ir bedarbiai bei tie, kurie, nepaisant sunkaus darbo, sunkiai išlaiko šeimas. Šios temos tiesiogiai siejamos su taupymo politika, kurią reformų metu ypač pajuto socialinės sistemos ir viešasis sektorius.

    Kitas akcentas – jaunimas, kuris, popiežiaus žodžiais, priverstas palikti šalį ieškodamas geresnės ateities. Pontifikas klausė, kur buvo suklysta, jei vis daugiau jaunų žmonių nemato perspektyvos savo valstybėje.

    DI klausimas: skirtingos ateities vizijos

    Vizito metu ryškėjo ir idėjinis konfliktas dėl dirbtinio intelekto vaidmens valstybėje. Popiežius įspėjo apie grėsmes „žmogiškajam veiksniui“ ir ragino technologinę pažangą sieti su atsakomybe bei etiniu apmąstymu.

    Tuo metu Milei administracija sieja DI su būsimos ekonomikos pamatu: minimi planai plėtoti duomenų centrus, o diskusijose pasirodo ir idėjos apie teisinį statusą „nežmogiškoms korporacijoms“.

    „The Guardian“ skelbė, kad už biudžeto karpymus atsakingas ministras Federico Sturzenegger yra pripažinęs, jog DI jau naudotas rengiant įstatymų projektus. Tai dar labiau išryškino skirtingus požiūrius į technologijų reguliavimą ir jų vietą valstybės valdyme.

    Argentinos žiniasklaidos vertinimai ir galimas protokolinis incidentas

    Popiežiaus kalba Argentinoje sulaukė plataus atgarsio – dalis žiniasklaidos ją apibūdino kaip politiškai taiklų, „iki milimetro“ sureguliuotą diplomatinį pareiškimą. Pabrėžta, kad Leonas XIV kalbėjo mandagiai, bet tvirtai.

    Pranešta, kad kai kurios kalbos vietos salėje sulaukė audringų plojimų, ypač ten, kur pontifikas palietė ekonomikos ir socialinio teisingumo temas. Vienas momentas, pasak aprašymų, suvienijo skirtingas politines stovyklas – popiežiaus pasmerkta korupcija.

    Tekste taip pat minima, jog renginio pabaigoje galėjo įvykti diplomatinis nesusipratimas: esą prezidentas Milei nuo scenos pasitraukė neatsisveikinęs ir nepaduodamas rankos, o popiežius, pažeisdamas protokolą, priėjo prie viceprezidentės Victorios Villarruel, konfliktuojančios su Milei. Šis epizodas buvo plačiai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose.

  • Prie Argentinos krantų masiškai gaišta pietiniai banginiai: šiemet jau per 300 jauniklių

    Prie Argentinos krantų masiškai gaišta pietiniai banginiai: šiemet jau per 300 jauniklių

    Prie Argentinos krantų, netoli Valdés pusiasalio, šiemet fiksuojamas išskirtinis pietinių banginių (Eubalaena australis) gaišimas – nuo birželio rasta daugiau kaip 300 nugaišusių jauniklių.

    Tai beveik tris kartus viršija ankstesnį rekordą, pasiektą 2012 metais, kai buvo aptikta 113 negyvų gyvūnų. Apie situaciją rašo „Smithsonian Magazine“.

    Pietiniai banginiai į šiuos vandenis kasmet atplaukia poruotis, atsivesti jauniklių ir juos auginti palyginti ramiomis sąlygomis. Veisimosi sezonas paprastai tęsiasi nuo gegužės iki gruodžio.

    Jauniklių žūtys šiame cikle nėra neįprastos – tipiniu sezonu gali neišgyventi apie 20–30 proc. gimusio prieauglio. Tačiau šių metų mastas kelia rimtą nerimą dėl vietos ekosistemos būklės ir galimų priežasčių.

    Įtariama bakterinė infekcija, bet atsakymo dar nėra

    Viena pagrindinių tiriamų versijų – bakterija Erysipelothrix rhusiopathiae, galinti sukelti odos infekcijas ir su jomis susijusias rimtas sveikatos komplikacijas.

    Šiemet negyvų banginių audinių mėginiai laboratorijas pasiekė anksčiau nei ankstesniais metais, o tyrimai parodė būtent šio mikroorganizmo buvimą.

    Mokslininkai neatmeta, kad bakterijos plitime gali dalyvauti kirai. Teigiama, jog šie paukščiai gali pulti jaunus banginius ir, jiems iškylant įkvėpti oro, iškapoti odos gabalėlius, palikdami žaizdas, per kurias lengviau prasideda infekcija.

    Vis dėlto vien bakterijos aptikimas dar nepaaiškina, kodėl būtent 2026 metais jauniklių žūčių skaičius taip smarkiai šoktelėjo. Svarstoma, ar mikroorganizmas galėjo tapti agresyvesnis, ar pasikeitė jauniklių atsparumas.

    Galimas klimato ir aplinkos sąlygų poveikis

    Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į platesnius aplinkos veiksnius: vandens temperatūros, druskingumo bei pH pokyčiai gali daryti įtaką tiek jūrų organizmams, tiek banginių imunitetui.

    Tarp galimų veiksnių minimi klimato kaitos procesai ir El Ninjo reiškinys, galintys keisti vandenynų sąlygas bei maisto prieinamumą.

    Kartu keliamas klausimas ir dėl patelių būklės – ji tiesiogiai priklauso nuo maisto išteklių, o tai gali turėti reikšmės jauniklių išgyvenamumui.

    Kita hipotezė – toksiniai dumblių žydėjimai

    Nerimą kelia ir kiti radiniai: Argentinos Patagonijoje aptikta keliolika negyvų jaunų ir suaugusių banginių.

    Šiais atvejais dėmesys krypsta į toksinius dumblių žydėjimus. Kai kurie ištirti gyvūnai buvo geros fizinės būklės, o jų skrandžiuose rasta daug maisto, todėl neatmetama, kad jie galėjo apsinuodyti suėdę toksinais užterštų organizmų.

    Tačiau ir ši versija kol kas neturi galutinio patvirtinimo, todėl tyrimai tęsiami.

    Pietiniai banginiai praeityje buvo intensyviai medžiojami, tačiau po tarptautinio komercinės banginių medžioklės draudimo 9-ajame dešimtmetyje jų populiacija pradėjo atsigauti. Šiuo metu pietų pusrutulyje gyvena maždaug 12–15 tūkst. šių gyvūnų, tačiau mokslininkai dar negali pasakyti, kaip šių metų nuostoliai atsilieps rūšies ateičiai.

  • Popiežius Leonas XIV pradėjo Pietų Amerikos turą: pirmoji stotelė – Urugvajus

    Popiežius Leonas XIV pradėjo Pietų Amerikos turą: pirmoji stotelė – Urugvajus

    Popiežius Leonas XIV penktadienį išvyko į Urugvajų ir taip pradėjo kelionę po Pietų Ameriką. Vėliau pontifikas planuoja aplankyti Argentiną ir Peru.

    Apie vizito pradžią skelbia „Euronews“. Pasak Vatikano, skrydis iš Romos Fiumičino oro uosto pakilo netrukus po 7 valandos ryto.

    Numatoma, kad popiežius Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje nusileis apie 16.30 val. vietos laiku. Šalyje jo laukia intensyvi trijų dienų programa.

    Kelionė rengiama praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai 71 metų Leonui XIV buvo atlikta plaučių vėžio operacija. Vatikano komunikacijos vadovė Maria Montserrat Alvar teigė, kad pontifiko ištvermė esą labai gera, o gydytojai yra nusiteikę optimistiškai.

    Susitikimai Montevidėjuje ir vizitai regionuose

    Urugvajuje Leonas XIV turi susitikti su šalies prezidentu Yamandú Orsi. Taip pat suplanuota sveikinimo kalba vyriausybės pareigūnams ir diplomatams.

    Programoje numatyta ir pamaldų dalis – popiežius vadovaus vakarinei maldai (Vesperoms) Montevidėjaus metropolijos katedroje.

    Artimiausiomis dienomis taip pat planuojami vizitai į Paysandú ir Florida miestus. Be to, darbotvarkėje – apsilankymas rajone, kurį vargina gaujų smurtas.

    Kitos stotelės – Argentina ir Peru

    Iš Urugvajaus Leonas XIV turėtų vykti į Argentiną, kur numatyti vizitai Buenos Airėse, Kordoboje ir Lujáne.

    Vėliau kelionė tęsis Peru. Ten popiežius planuoja apsilankyti Čiklajuje, Kuske ir Pukalpoje.

    Tekste pažymima, kad Peru popiežius anksčiau ne vienerius metus dirbo misionieriumi, o vėliau ėjo vyskupo pareigas.

  • Patagonijoje du skirtingų spalvų ežerus išskyrė siauras sausumos ruožas – vaizdas iš kosmoso

    Tarptautinėje kosminėje stotyje esantis astronautas 2020 metų rugsėjo 15 dieną užfiksavo neįprastą Patagonijos vaizdą: du ryškiai skirtingų spalvų ežerai susitinka ties siauru sausumos ruožu, kuris juos tarsi perskiria per pusę.

    Nuotraukoje matyti Argentinos ežerai Pueyrredón ir Posadas – vieta, kur skaidrus, tamsiai melsvas vanduo pereina į šviesesnį, žalsvai melsvą atspalvį. Būtent kontrastas iš aukštai ir daro šį gamtos „susidūrimą“ itin fotogenišką.

    Pueyrredón yra maždaug 65 kilometrų ilgio ledyninės kilmės ežero Argentinos dalis, besitęsianti iki Čilės sienos. Čilėje šis vandens telkinys vadinamas Cochrane ežeru, o didelis gylis ir itin skaidrus vanduo iš viršaus suteikia gilią mėlyną spalvą.

    Posadas ežeras, kuris yra gerokai mažesnis ir sekliau užpildytas, per tūkstantmečius susiformavo pietinėje Pueyrredón dalyje, kai nuosėdos sukūrė natūralų barjerą. Dėl seklumo ir didesnio nuosėdų kiekio jo vanduo atrodo šviesesnis, turkio atspalvio.

    Kaip susidarė „tiltas“ tarp ežerų

    NASA Žemės observatorijos duomenimis, pagrindinį barjerą sudaro nuosėdų ir stambesnių akmenų sankaupa, atsiradusi dar tada, kai kraštovaizdį formavo ledynai. Iš tolo ji gali priminti smėlio nerijas, tačiau labiau tikėtina, kad tai morena – ledyno pakraštyje susikaupusios uolienos ir nuogulos.

    Nuotraukoje taip pat išsiskiria vakariniame Pueyrredón krante susiformavę vėduoklės formos žemės dariniai – deltos, kurių dydis didėja iš šiaurės į pietus. Jos rodo, kiek daug nuosėdų į ežerą per laiką atnešė iš aplinkinių kalvų tekėjusios upės.

    Vėjo sukelti srautai ir bangos dalį nuosėdų „ištempė“ į plonus žemės liežuvius, nukreiptus vyraujančios srovės kryptimi. Tokie dariniai padeda suprasti, kaip net ir šiandien ežerų pakrantės pamažu kinta.

    Kodėl ežerai skirtingų spalvų

    Didžiąją spalvų kontrasto dalį paaiškina du dalykai: vandens gylis ir nuosėdų kiekis. Gilesnis, skaidresnis vanduo iš viršaus atrodo tamsesnis, o sekliau esantis, daugiau sąnašų turintis vanduo įgauna šviesesnius, žalsvus tonus.

    Šiuo atveju Pueyrredón pasižymi dideliu gyliu – iki 500 metrų, todėl jo atspalvis ryškiai mėlynas. Posadas yra seklesnis ir papildomai „maitinamas“ upės atnešamomis nuosėdomis, tad spalva tampa šviesesnė.

    Vieta turistams, nors aplink beveik negyvenama

    Nors teritorija aplink ežerus yra retai apgyvendinta, ji traukia keliautojus – čia vykstama stovyklauti, žygiuoti, žvejoti ar plaukti baidarėmis. Atidesni stebėtojai net gali įžiūrėti siaurą nusileidimo taką vienoje iš deltų.

    Posadas ežere taip pat yra sala su išskirtine uoline arka, kuri laikoma viena iš vietos įdomybių. Tokie objektai, kaip ir pats „perskirtų“ ežerų vaizdas, primena, kiek daug Patagonijos kraštovaizdyje paliko ledynų epocha.

    Abu ežerai yra didelėje slėnio struktūroje, kurią išgraužė kadaise regioną dengęs milžiniškas ledynas. Patagonijoje panašių ledynų suformuotų slėnių ir fjordų yra daug, todėl iš kosmoso čia neretai matomos itin ryškios geologinės „linijos“ ir formos.

  • Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas jau plaukia: 2 100 keleivių ir 40 MWh baterijos

    Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas jau plaukia: 2 100 keleivių ir 40 MWh baterijos

    Į vandenį nuleistas ir pirmąjį komercinį reisą jau atliko didžiausiu pasaulyje elektriniu keltu vadinamas „China Zorrilla“. Laivą Australijoje pastatė laivų statykla „Incat Tasmania“, o jis skirtas keltų operatoriui „Buquebus“ reisams tarp Buenos Airių ir Colonia del Sacramento Urugvajuje.

    Maršrutas per La Platos estuariją siekia apie 55 kilometrus, todėl elektrinis sprendimas čia ypač tinkamas: atstumas nėra didelis, reisai reguliarūs, o uostuose galima planuoti įkrovimą. Toks modelis pastaraisiais metais laikomas vienu realiausių kelių greitai mažinti taršą keleiviniuose pervežimuose.

    Elektra vietoje dyzelio

    „China Zorrilla“ yra apie 130 metrų ilgio ir gali vienu metu pervežti iki 2 100 keleivių bei 225 transporto priemones. Esminė naujovė slypi energijos sistemoje: daugiau nei 250 tonų akumuliatorių suteikia per 40 MWh energijos kaupimo talpą.

    Ši energija maitina aštuonis elektrinius vandens čiurkšlių tipo pavaros įrenginius, todėl reiso metu nenaudojamas tradicinis vidaus degimo variklis. Praktikoje tai reiškia, kad plaukiant vietinių išmetamųjų dujų nėra, nors bendras klimato pėdsakas priklauso ir nuo to, kaip pagaminama elektra bei baterijos.

    Tyliau, mažiau vibracijos

    Laivų statyklos atstovai pabrėžia, kad elektrinė pavara keičia ne tik taršą, bet ir kelionės pojūtį. Pasak „Incat“ vadovo Craigo Cliffordo, dalyvavusio pirmajame komerciniame reise, labiausiai išsiskiria triukšmo ir vibracijos stoka, būdinga dideliems dyzeliniams varikliams.

    Elektrifikacija jūrų transporte dažnai siejama ir su mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis trumpuose maršrutuose, tačiau galutinį rezultatą lemia infrastruktūra uostuose, elektros kaina ir baterijų ilgaamžiškumas. Dėl to tokie projektai paprastai planuojami kartu su įkrovimo sprendimais ir tinklo galios didinimu.

    Dar ne visiems maršrutams

    Kelte įrengta ir maždaug 2 300 kvadratinių metrų neapmuitinamų prekių zona, todėl jis suplanuotas ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip erdvė keleiviams kelionės metu. Oficialus pristatymas įvyko spalio 21 dieną Buenos Airėse, dalyvaujant Argentinos ir Urugvajaus jūrų institucijų atstovams.

    Vis dėlto tokie laivai dar greitai nepakeis visų dyzelinių keltų: dideliems laivams reikia milžiniškų energijos kiekių, o baterijos didina svorį, kainą ir kelia papildomų reikalavimų įkrovimo infrastruktūrai. Dėl to elektriniai keltai šiuo metu daugiausia siejami su trumpais, aiškiai suplanuotais maršrutais.

    „Incat“ teigia tęsianti elektrinių laivų kryptį ir jau statanti dar kelis panašaus dydžio elektrinius keltus Danijos operatoriui „Molslinjen“, taip pat hibridinių ir elektrinių sprendimų projektus. Tai rodo, kad elektrifikacija jūroje iš nišinio sprendimo vis dažniau pereina į pramoninę gamybą.

  • Argentinos teismas nutraukė bylą dėl LIBRA: kodėl teisėjas nematė Milei apgaulės požymių

    Argentinos teismas nutraukė bylą dėl LIBRA: kodėl teisėjas nematė Milei apgaulės požymių

    Argentinos federalinis teisėjas Marcelo Martínez de Giorgi nutraukė baudžiamąją bylą, kurioje buvo vertinama prezidento Javiero Milei ir dar 10 asmenų atsakomybė dėl kriptoturto projekto LIBRA viešinimo. Teismo nutartyje nurodyta, kad tiriami veiksmai „neatitinka jokios nusikalstamos veikos sudėties“, todėl byla šioje stadijoje užbaigta.

    Sprendimas grindžiamas išvada, kad surinkti duomenys nepatvirtino „baudžiamosios teisės požiūriu reikšmingos apgaulės“ nei Milei, nei kitų byloje minimų asmenų veiksmuose. Teisėjas pripažino, kad prezidento įrašas socialiniame tinkle galėjo suteikti projektui didesnį matomumą, tačiau vien žinomumas ir vieša reklama savaime nereiškia sukčiavimo schemos.

    Kas nutiko su LIBRA žetonu

    Bylos kontekstas siejamas su 2025 metų vasario 14 dieną pasirodžiusiu Milei įrašu apie LIBRA, po kurio žetono kaina trumpam šoktelėjo. Netrukus įrašas buvo ištrintas, o rinka patyrė staigų nuosmukį, sukėlusį dalies pirkėjų nuostolius ir paskatinusį kreiptis į teisėsaugą.

    Viešai skelbta, kad projekto kapitalizacija trumpam viršijo maždaug 4,2 milijardo eurų, o vėliau per kelias valandas smuko apie 95 proc. Taip pat minėta, kad kelioms su komanda siejamoms piniginėms priskiriamas išsigryninimas siekė apie 99 milijonus eurų, tačiau šie skaičiai teisme buvo vertinami ne kaip automatinis nusikaltimo įrodymas, o kaip aplinkybės, kurias dar reikia susieti su konkrečiais neteisėtais veiksmais.

    Ką vertino teisėjas ir ko nepakako

    Nutartyje analizuota ir informacija apie tariamą susitarimą bei mokėjimus, aptiktą vieno iš bylos figūrantų telefone kaip užrašą „Apple Notes“. Teismo vertinimu, ekspertai patvirtino, kad toks užrašas įrenginyje egzistavo, tačiau nepavyko nustatyti, ar jis buvo kam nors išsiųstas, kam konkrečiai buvo skirtas ir ar atspindi realiai įvykusius pervedimus.

    Taip pat buvo nagrinėtos ištrintos žinutės ir skambučių įrašai, tačiau jų turinio atkurti nepavyko. Teisėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nė vienas iš 11 tirtų asmenų nebuvo apklaustas kaip įtariamasis, o prokuroras Eduardo Taiano pats prašė bylą nutraukti.

    Kas dar gali keistis toliau

    Nors prokuratūra, kaip skelbiama, sprendimo apskųsti neketina, dalis investuotojų ieško procedūrinio kelio sugrįžti į procesą ir taip įgyti teisę ginčyti nutraukimą. Anksčiau penki investuotojai buvo pašalinti iš bylos kaip privatūs kaltintojai, o apeliacinė instancija buvo konstatavusi, kad pirkėjai „savanoriškai prisiėmė“ tokio tipo investicijoms būdingą riziką.

    Pats Milei sprendimą viešai sutiko palankiai ir tvirtino, kad byla esą buvo politinių ir žiniasklaidos interesų dalis. Tuo metu opozicijos atstovai kritikavo nutraukimą ir akcentavo, jog neatsakyta į klausimus dėl susitikimų su projekto atstovais ir galimų sąsajų su sprendimų priėmimu.

    Ši istorija dar kartą išryškino kriptoturto rinkai būdingą rizikų profilį: staigūs kainų šuoliai, ribotas informacijos skaidrumas ir didelė priklausomybė nuo įtaką turinčių asmenų pasisakymų gali greitai sukurti euforiją, o po to ir gilų nuosmukį. Teisinėje plotmėje tokiose bylose lemiama tampa ne vien nuostolių faktas, bet ir aiškūs įrodymai, kad buvo tyčia klaidinama, slėpta informacija ar organizuota apgaulės schema.

  • Tiesioginė ekspedicijos transliacija atskleidė „Patriką“ ir 57 naujas rūšis: kas rasta 3 500 m gylyje

    Tiesioginė ekspedicijos transliacija atskleidė „Patriką“ ir 57 naujas rūšis: kas rasta 3 500 m gylyje

    Tiesiogiai transliuota giliavandenė ekspedicija prie Argentinos krantų netikėtai tapo interneto sensacija, kai kameros užfiksavo jūrų žvaigždę, primenančią Patriką iš animacinio serialo. Tačiau už virusinio vaizdo slypi kur kas reikšmingesnė žinia mokslui.

    Po ekspedicijos tarptautinė biologų ir taksonomų komanda Buenos Airėse surengtame identifikavimo seminare patvirtino, kad per trumpą laiką aprašytos 57 naujos rūšys ir 5 naujos gentys. Dauguma mėginių buvo surinkta naudojant nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą „SuBastian“.

    Kur vyko atradimai

    Pagrindinė tyrimų vieta buvo Mar del Platos kanjonas, vienas didžiausių Argentinos povandeninių plyšių. Giliausioje vietoje jis smenga daugiau kaip 3 500 metrų, kur slėgis ir tamsa ilgą laiką ribojo detalius stebėjimus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ši zona išskirtinė tuo, jog joje susiduria šiltos, sūrios Brazilijos srovės ir šaltos, maistingų medžiagų turtingos Malvinų srovės. Toks susikirtimas didina biologinę įvairovę ir sudaro sąlygas aptikti dar nežinomų organizmų.

    Ką pavyko identifikuoti

    Per identifikavimo darbų etapą užfiksuotos 22 naujos dygiaodžių rūšys, įskaitant jūrų agurkus ir jūrų lelijas, taip pat 20 naujų irklakojų vėžiagyvių rūšių. Be to, aprašytos 14 naujų geliančiųjų rūšių, tarp jų aštuonspinduliai koralai, jūrų plunksnos ir kietieji koralai, bei vienas moliuskas.

    Dalies radinių reikšmė dar didesnė, nes jie priskirti ne tik naujoms rūšims, bet ir naujoms gentims. Tai rodo, kad giliavandeniuose kanjonuose slypi iki šiol menkai pažintos evoliucinės linijos, kurias tyrimai tik pradeda atskleisti.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo naujai nustatytas jūrų agurkas, tyrėjų pramintas Loki dėl į ragus panašių ataugų. Mokslininkai teigia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti, kaip giliavandeniai organizmai prisitaiko prie maisto stygiaus, žemos temperatūros ir didžiulio slėgio.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Ekspedicija buvo platesnės iniciatyvos, skirtos kuo greičiau dokumentuoti giliavandenių ekosistemų įvairovę, dalis. Mokslininkai akcentuoja, kad žinių apie giliąją jūrą trūksta, o rizikos veiksniai didėja dėl klimato kaitos ir augančio susidomėjimo giliavandene gavyba.

    „Gilioji jūra yra viena mažiausiai suprastų Žemės ekosistemų, todėl kiekviena naujai identifikuota rūšis keičia mūsų supratimą apie gyvybės įvairovę“, – sakė Ocean Census mokslo vadovė Michelle Taylor.

    „Šie rezultatai parodo, ką gali pasaulinio lygio technologijos, ekspertinės žinios ir tarptautinis bendradarbiavimas“, – sakė „Schmidt Ocean Institute“ direktorė Jyotika Virmani.

    Tyrėjai pažymi, kad dalis mėginių dar neperžiūrėta, todėl tikėtina, jog realus naujų rūšių skaičius ateityje dar augs. Tokie projektai taip pat leidžia kurti tikslesnius biologinės įvairovės žemėlapius ir pagrįsti sprendimus dėl jautrių jūrinių teritorijų apsaugos.

  • Graikė Naima Gerasopoulou Buenos Airėse iškovojo pasaulio tango čempionės titulą su argentiniečiu

    Graikė Naima Gerasopoulou Buenos Airėse iškovojo pasaulio tango čempionės titulą su argentiniečiu

    Buenos Airėse vykusiame kasmetiniame pasaulio tango čempionate triumfavo Graikijos šokėja Naima Gerasopoulou ir jos partneris iš Argentinos Lucasas Gauto. Duetas pelnė pagrindinį trofėjų, o pergalės akimirka abiem tapo itin emocinga.

    Finalą internetu stebėjo tūkstančiai tango gerbėjų, o salėje pasirodymus vertino tarptautinė teisėjų komisija. Organizatoriai pabrėžė, kad šiemet konkurencija buvo ypač stipri, nes į Buenos Aires atvyko poros iš kelių žemynų.

    „Tai buvo svajonė, kurią turėjau prieš dvidešimt metų, kai pirmą kartą atvykau į pasaulio čempionatą. Tą dieną pasakiau sau, kad noriu tapti pasaulio čempionu ir išgirsti skelbiant mano vardą“, – sakė Lucasas Gauto.

    Naima Gerasopoulou pasakojo, kad tango jai atsivėrė netikėtai ir prasidėjo nuo paprasto jausmo, kuris vėliau virto gyvenimo keliu. Anot šokėjos, būtent artumas ir tikras ryšys su partneriu tapo tuo, kas ją paskatino pasilikti tango pasaulyje.

    „Kai pradėjau Graikijoje, atvirai sakant, net nežinojau, kas yra tango ir kad jis apskritai egzistuoja. Bet kai nuėjau, pajutau nuoširdų apkabinimą iš žmogaus, kurio nepažinojau, ir tai mane užbūrė“, – sakė Naima Gerasopoulou.

    Finale pasirodė šokėjai iš Rusijos, Turkijos, Japonijos, Indonezijos ir Kazachstano, o tai, pasak čempionato rengėjų, dar kartą parodė augantį tango populiarumą už Argentinos ribų. Tango bendruomenė vis dažniau kalba apie šį šokį ne tik kaip apie techniką, bet ir kaip apie asmeninę komunikacijos formą, kurioje svarbiausia tampa partnerystė, muzikalumas ir interpretacija.

    Pasaulio tango čempionatas Buenos Airėse laikomas prestižiškiausiu šio žanro renginiu, pritraukiančiu ir profesionalus, ir mėgėjus. Pastaraisiais metais didėja ir nuotolinis susidomėjimas čempionatu, nes vis daugiau pasirodymų žiūrovai seka transliacijose bei socialinių tinklų platformose.

  • Argentinoje fotospąstai užfiksavo itin retą andinę katę: kodėl tai svarbi žinia ekologams

    Argentinoje fotospąstų kamera užfiksavo andinę katę – vieną rečiausių Pietų Amerikos plėšrūnų, priskiriamą nykstančioms rūšims. Gamtosaugininkai patvirtino, kad vaizdas gautas 2026 metų sausio 30 dieną, o toks stebėjimas laikomas itin reikšmingu rūšies apsaugai.

    Andinė katė gyvena atšiauriuose Andų regionuose, todėl ją pamatyti gamtoje sudėtinga net specialistams. Kiekvienas patvirtintas fiksavimas padeda tikslinti paplitimo ribas, geriau suprasti gyvūnų judėjimo kelius ir įvertinti, kuriose vietovėse apsauga duoda didžiausią efektą.

    Pasak WCS Argentina vertinimų, suaugusių andinių kačių populiacija Pietų Amerikoje siekia apie 2 100 individų. Didžiausios grėsmės rūšiai siejamos su neteisėta medžiokle, buveinių nykimu ir mitybos bazės mažėjimu, kai mažėja smulkių gyvūnų, kuriais ji minta.

    Fotospąstų užfiksuoti kadrai gauti keli kilometrai į rytus nuo La Pajunijos saugomos teritorijos. Ši vietovė laikoma svarbia dėl ilgalaikių gamtos atkūrimo darbų, kuriais siekiama sumažinti žmogaus daromą poveikį ir sustiprinti vietinių ekosistemų atsparumą.

    WCS Argentina gamtos apsaugos vadovas Andrés Novaro pabrėžė, kad andinių kačių pasirodymas yra vienas iš teigiamų pokyčių, fiksuojamų La Pajunijoje. Jo teigimu, mažėjant apkrovai ir atsikuriant natūralioms sąlygoms, į šias teritorijas sugrįžta rūšys, kurios sudaro plėšrūnų grobio bazę, o tai keičia visą ekosistemos pusiausvyrą.

    „Andinių kačių pasirodymas – tik vienas iš teigiamų pokyčių, kuriuos matome La Pajunijos teritorijoje“, – sakė Andrés Novaro.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie signalai svarbūs ne tik konkrečiai rūšiai, bet ir kaip indikatorius, rodantis buveinių būklę. Jei teritorijoje daugėja grobio gyvūnų ir mažėja trikdymo, atsiranda sąlygos grįžti ir itin jautriems, didelių plotų reikalaujantiems plėšrūnams.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad fotospąstai šiandien tapo vienu patikimiausių būdų stebėti sunkiai aptinkamas rūšis, neardant jų natūralios elgsenos. Surinkti duomenys vėliau naudojami planuojant saugomų teritorijų ribas, stiprinant antibrakonierišką kontrolę ir nukreipiant išteklius ten, kur jų reikia labiausiai.