CP v2

Tag: Argentina

  • Patagonijos vėjo parke netikėta kaimynystė: guanakai įsikūrė po milžiniškomis turbomis

    Patagonijos vėjo parke netikėta kaimynystė: guanakai įsikūrė po milžiniškomis turbomis

    Patagonijos stepė Argentinoje garsėja atšiauriu kraštovaizdžiu ir vėjais, todėl čia vis dažniau vystomi dideli atsinaujinančios energetikos projektai. Viename jų netikėtai užfiksuotas reiškinys: laukiniai gyvūnai ne pasitraukė, o pradėjo reguliariai naudotis teritorija.

    Vėjo jėgainių parkas įrengtas atokioje, retai žmonių lankomoje vietovėje, kur triukšmo ir šešėliavimo poveikis paprastai vertinamas griežtai. Tačiau stebėsena parodė, kad realus poveikis aplinkai gali būti mažesnis, nei prognozuojama vien pagal modelius.

    Kas pasikeitė stepėje?

    Projekto aplinkosauginiuose vertinimuose daug dėmesio skiriama dviem veiksniams: triukšmui ir nuo menčių susidarančiam šešėliui. Būtent šie aspektai dažniausiai kelia riziką tiek gyventojų komfortui, tiek laukinių gyvūnų elgsenai, todėl ribos ir matavimai yra esminė eksploatacijos dalis.

    Šiuo atveju papildomas kontekstas svarbus: aplink beveik nėra nuolatinių gyventojų, todėl mažiau ir skundų, ir tiesioginio žmogaus poveikio. Kartu tai sukuria paradoksą, kai infrastruktūra atsiranda, bet žmonių srautas nepadidėja, o kai kuriais atvejais net sumažėja.

    Guanakų sugrįžimas į teritoriją

    Pagrindiniai naujieji šios teritorijos „gyventojai“ yra guanakai, Pietų Amerikos kupranugarinių šeimos gyvūnai, artimi lamoms. Jie įprastai migruoja ieškodami ganyklų ir vandens, tačiau taip pat yra socialūs, dažnai judantys bandomis.

    Vertinimuose ir stebėsenos aprašymuose akcentuojama, kad vėjo parko teritorijoje gerai atsikuria vietinė augmenija, o dirvožemis išlieka stabilus. Toks derinys reiškia geresnes ganyklas, o tai guanakams yra tiesioginis motyvas rinktis vietą.

    Kodėl infrastruktūra tapo priedanga?

    Teritorijos aptvėrimas ir ribotas patekimas, nors pirmiausia skirtas saugai ir turto apsaugai, gali turėti šalutinį efektą gamtai. Apribojus žmonių patekimą, sumažėja trikdymas, nelegali medžioklė ir konkurencija su naminiais gyvuliais, todėl laukiniams gyvūnams tokios zonos kartais tampa saugesnės.

    Šis pavyzdys rodo, kad atsinaujinančios energetikos objektai nebūtinai automatiškai reiškia buveinių praradimą, jei projektavimas ir eksploatacija paremti aiškiomis taisyklėmis bei nuolatine stebėsena. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kiekvienas projektas yra skirtingas, todėl sėkmė vienoje vietoje negarantuoja tokio paties rezultato kitur.

  • Pavojaus signalas Argentinoje: iš laboratorijos dingo itin pavojingas cezis-137

    Pavojaus signalas Argentinoje: iš laboratorijos dingo itin pavojingas cezis-137

    Argentinos Rosario mieste sujudintos tarnybos, kai iš medicinos instituto laboratorijos dingo kapsulė su radioaktyviu ceziu-137. Šis izotopas plačiai naudojamas medicinoje, tačiau netinkamai laikomas ar pažeistas gali kelti rimtą grėsmę sveikatai.

    Apie dingimą pranešta Argentinos branduolinės priežiūros institucijai ARN, kuri įjungė krizines procedūras ir informavo radiologinės saugos užtikrinimu besirūpinančias tarnybas. Į paiešką įtrauktos ir federalinės pajėgos, atsakingos už reagavimą į incidentus.

    Kas žinoma apie dingusią kapsulę?

    Pasak ARN, cezis-137 buvo naudojamas medicinos prietaisų kalibravimui. Medžiaga laikyta buteliuke, kuris buvo įdėtas į sunkią švino kapsulę, skirtą blokuoti spinduliuotę.

    Institucijos pabrėžia, kad kol apsauginis apvalkalas nepažeistas, rizika aplinkiniams yra nedidelė. Vis dėlto gyventojai raginami radus įtartiną metalinę kapsulę jos neliesti ir nebandyti atidaryti, o nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl cezis-137 laikomas pavojingu?

    Cezis-137 susidaro vykstant branduoliniam skilimui ir skyla skleisdama beta bei gama spinduliuotę. Didelės apšvitos dozės gali sukelti nudegimus, spindulinę ligą, ilgainiui didinti onkologinių ligų riziką, o kraštutiniais atvejais baigtis mirtimi.

    Pavojų didina ir cheminės savybės: cezio junginiai gali lengvai plisti aplinkoje ir patekti į organizmą su vandeniu ar maistu. Dėl to radioaktyvių šaltinių apskaita ir laikymas daugelyje šalių reguliuojami itin griežtai.

    Rizikos scenarijai ir istorinės pamokos

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie šaltiniai teoriškai gali būti panaudoti vadinamosioms radiologinėms atakoms, kai sprogmuo išsklaido radioaktyvias daleles plačioje teritorijoje. Tai nėra branduolinis ginklas, tačiau pasekmės gali būti skaudžios dėl taršos, panikos ir brangių valymo darbų.

    Vienas žinomiausių incidentų įvyko 1987 metais Brazilijos Goiânijoje, kai buvo išardytas apleistas medicinos įrenginys su ceziu-137. Tuomet mirė keturi žmonės, o daugiau kaip 100 000 gyventojų teko patikrinti dėl galimos apšvitos.

    Rosario atvejis šiuo metu tiriamas, o tarnybos siekia kuo greičiau nustatyti, kur atsidūrė kapsulė ir ar nebuvo pažeista jos apsauga. Kol vyksta paieška, institucijos ragina laikytis budrumo ir nebandyti savarankiškai tvarkyti galimai pavojingų radinių.

  • Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Įtarimai dėl protrūkio ištakų

    Argentinos pietuose esantis Ušuajos miesto pakraštyje esantis atliekynas atsidūrė tyrimo centre, aiškinantis hantaviruso protrūkį kruiziniame laive MV Hondius. Nacionalinės sveikatos institucijos neatmeta, kad būtent ten galėjo užsikrėsti olandų pora, laikoma galimos užsikrėtimo grandinės pradžia.

    Pasak tyrėjų, pora įtariamo kontakto su virusu galėjo turėti paukščių stebėjimo išvykos metu. Tokiose vietovėse žmonės kartais susiduria su graužikų paliktomis išskyromis, kurios kai kurių hantavirusų atveju yra pagrindinis užsikrėtimo kelias.

    „Manau, kad susiduriame su šios krypties šmeižto kampanija“, – sakė provincijos epidemiologijos direktorius Juanas Facundo Petrina.

    Vietos valdžia tvirtina apie tokius įtarimus sužinojusi iš žiniasklaidos, o ne iš oficialių pranešimų. Ji pabrėžia, kad Ušuajos regionas pastaraisiais metais nebuvo siejamas su hantaviruso atvejais, ir nuogąstauja dėl galimo smūgio turizmui.

    Kuo pavojinga Andų atmaina?

    Tyrimą komplikuoja tai, kad nustatyta Andų atmaina yra išskirtinė: tai viena iš žinomų hantaviruso atmainų, kuri gali plisti nuo žmogaus žmogui. Dėl to, specialistų vertinimu, infekcija laive galėjo išplisti plačiau nei vien tarp pirminių kontaktų.

    Hantavirusai dažniausiai plinta įkvėpus ore pakilusių dalelių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių. Rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose vietose, taip pat tvarkant teritorijas, kur galėjo būti graužikų.

    Kelionės maršrutas ir dvi mirtys

    Skelbiama, kad turistai į Argentiną atvyko 2025 metų lapkričio 27 dieną ir kelis mėnesius keliavo automobiliu po šalį. Jie taip pat lankėsi Čilėje ir Urugvajuje, o kovo pabaigoje grįžo į Argentiną.

    Balandžio 1 dieną pora iš Ušuajos išplaukė kruiziniu laivu. Netrukus 70 metų vyrui pasireiškė simptomai, o balandžio 11 dieną jis mirė; 69 metų moteris mirė Pietų Afrikoje bandydama grįžti į Europą.

    Argentina: augantis mirtingumas ir tarptautinis tyrimas

    Argentinos institucijos skelbia, kad pastaruoju metu šalyje fiksuojamas didesnis hantaviruso mirtingumas: jei 2019–2024 metais jis siekė apie 17 proc., per pastaruosius metus, kaip nurodoma, viršijo 33 proc. Tokia dinamika didina spaudimą greičiau nustatyti židinius ir užkirsti kelią plitimui.

    Tuo pat metu pažymima, kad Ugnies Žemės provincijoje atvejai buvo itin reti: vietos pareigūnai nurodo, kad paskutinis užfiksuotas atvejis siekia 1996 metus. Hipotezei dėl atliekyno patikrinti į teritoriją vyks specialistų komandos, planuojančios gaudyti graužikus ir ieškoti viruso pėdsakų.

    Argentina taip pat įjungė tarptautinio bendradarbiavimo kanalus ir ketina perduoti nustatytos atmainos genetinę medžiagą laboratorijoms Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Tikslas – patikslinti aptikimo ir diagnostikos protokolus, ypač atsižvelgiant į galimą plitimą tarp žmonių.

    Ši situacija išryškino ir geopolitinį sveikatos politikos foną: šalyje pabrėžiama, kad tarptautinis keitimasis duomenimis gali vykti ir per regionines struktūras, tokias kaip Panamerikos sveikatos organizacija. Protrūkio valdymui svarbiausia išlieka operatyvus kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir aiškios rekomendacijos keliautojams.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Po įtariamo hantaviruso protrūkio kruiziniame laive, plaukusiame maršrutu tarp Argentinos ir Žaliojo Kyšulio, mirė trys žmonės. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad bent vienas atvejis jau patvirtintas, tačiau pabrėžė, jog bendra rizika visuomenei išlieka nedidelė.

    Šis atvejis iškart sukėlė klausimų, kaip keleiviai galėjo užsikrėsti virusu, kuris dažniausiai siejamas su graužikais. Ekspertai vertina dvi versijas: užsikrėtimas dar prieš kelionę arba užkrato perdavimas laive.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai paplitę įvairiuose pasaulio regionuose, o užsikrėtimai fiksuojami ištisus metus. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidariusių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat kontaktuojant su užterštais paviršiais.

    Infekcija siejama su žiurkėmis, pelėmis ir pelėnais, todėl rizika didesnė vietose, kur gali kauptis graužikų palikti pėdsakai, pavyzdžiui, sandėliuose, sodo nameliuose ar prastai vėdinamose patalpose. Kelionėse papildomas dėmesys skiriamas maisto laikymui ir higienai, nes laivuose ar uostuose pasitaiko graužikų kontrolės iššūkių.

    Kuo pavojinga infekcija?

    Hantavirusų sukeliamos ligos dažniausiai skirstomos į dvi pagrindines formas pagal geografinį paplitimą. Europoje ir Azijoje dažnesnė hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, o Šiaurės ir Pietų Amerikoje labiau žinoma hantavirusinė plaučių sindromo forma, kuri gali progresuoti labai greitai.

    Simptomai neretai prasideda nespecifiškai: karščiavimu, raumenų skausmais, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo negalavimais. Sunkesniais atvejais gali vystytis inkstų funkcijos sutrikimas arba ūmus kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurio gali prireikti intensyviosios terapijos.

    Ar virusas gali plisti tarp žmonių?

    Dauguma hantavirusų žmogus žmogui neplinta, todėl įprastai kalbama apie pavienius atvejus, susijusius su kontaktu su graužikais. Vis dėlto Pietų Amerikoje aptiktas Andų virusas yra žinomas kaip išimtis, kai retais atvejais fiksuotas perdavimas tarp žmonių, dažniausiai po artimo ir ilgalaikio kontakto.

    Prancūzijos nacionalinio hantavirusų referentinio centro vadovė Virginie Sauvage interviu naujienų agentūrai AFP pabrėžė, kad lemiamos reikšmės turės konkretaus viruso tipo nustatymas.

    „Tikslus atmainos nustatymas bus esminis žingsnis, padėsiantis suprasti, kas iš tiesų įvyko laive“, – sakė V. Sauvage.

    Jei būtų patvirtinta, kad laive plito Naujojo pasaulio hantavirusas tarp žmonių, tai epidemiologams būtų itin reikšmingas signalas, nes tokie atvejai laikomi itin reti. Dėl to svarbiausias tyrimo etapas yra viruso genetinis ištyrimas, leidžiantis patikrinti, ar atvejai tarpusavyje susiję, ir atsekti galimą užsikrėtimo grandinę.

    Ką svarbu žinoti apie gydymą?

    Specifinio, universalaus gydymo, kuris tiesiogiai sunaikintų hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl medikai daugiausia gydo simptomus ir komplikacijas. Kuo anksčiau žmogus patenka į gydymo įstaigą, tuo didesnė tikimybė laiku suvaldyti būklės blogėjimą.

    Sunkiais atvejais gali prireikti deguonies terapijos, kvėpavimo funkcijos palaikymo ar kitų intensyviosios terapijos priemonių. Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi, nusilpusiu imunitetu ir gretutinėmis ligomis, taip pat su darbais, kuriuose dažnesnis kontaktas su graužikų aplinka, pavyzdžiui, miškininkystėje ar žemės ūkyje.