Argentinoje fotospąstų kamera užfiksavo andinę katę – vieną rečiausių Pietų Amerikos plėšrūnų, priskiriamą nykstančioms rūšims. Gamtosaugininkai patvirtino, kad vaizdas gautas 2026 metų sausio 30 dieną, o toks stebėjimas laikomas itin reikšmingu rūšies apsaugai.
Andinė katė gyvena atšiauriuose Andų regionuose, todėl ją pamatyti gamtoje sudėtinga net specialistams. Kiekvienas patvirtintas fiksavimas padeda tikslinti paplitimo ribas, geriau suprasti gyvūnų judėjimo kelius ir įvertinti, kuriose vietovėse apsauga duoda didžiausią efektą.
Pasak WCS Argentina vertinimų, suaugusių andinių kačių populiacija Pietų Amerikoje siekia apie 2 100 individų. Didžiausios grėsmės rūšiai siejamos su neteisėta medžiokle, buveinių nykimu ir mitybos bazės mažėjimu, kai mažėja smulkių gyvūnų, kuriais ji minta.
Fotospąstų užfiksuoti kadrai gauti keli kilometrai į rytus nuo La Pajunijos saugomos teritorijos. Ši vietovė laikoma svarbia dėl ilgalaikių gamtos atkūrimo darbų, kuriais siekiama sumažinti žmogaus daromą poveikį ir sustiprinti vietinių ekosistemų atsparumą.
WCS Argentina gamtos apsaugos vadovas Andrés Novaro pabrėžė, kad andinių kačių pasirodymas yra vienas iš teigiamų pokyčių, fiksuojamų La Pajunijoje. Jo teigimu, mažėjant apkrovai ir atsikuriant natūralioms sąlygoms, į šias teritorijas sugrįžta rūšys, kurios sudaro plėšrūnų grobio bazę, o tai keičia visą ekosistemos pusiausvyrą.
„Andinių kačių pasirodymas – tik vienas iš teigiamų pokyčių, kuriuos matome La Pajunijos teritorijoje“, – sakė Andrés Novaro.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie signalai svarbūs ne tik konkrečiai rūšiai, bet ir kaip indikatorius, rodantis buveinių būklę. Jei teritorijoje daugėja grobio gyvūnų ir mažėja trikdymo, atsiranda sąlygos grįžti ir itin jautriems, didelių plotų reikalaujantiems plėšrūnams.
Gamtosaugininkai pabrėžia, kad fotospąstai šiandien tapo vienu patikimiausių būdų stebėti sunkiai aptinkamas rūšis, neardant jų natūralios elgsenos. Surinkti duomenys vėliau naudojami planuojant saugomų teritorijų ribas, stiprinant antibrakonierišką kontrolę ir nukreipiant išteklius ten, kur jų reikia labiausiai.
Leave a Reply