CP v2

Tag: Artimieji Rytai

  • JAV tyliai kelia apsaugą Artimuosiuose Rytuose: nauji anti­dronų skydai siunčia signalą Iranui

    JAV tyliai kelia apsaugą Artimuosiuose Rytuose: nauji anti­dronų skydai siunčia signalą Iranui

    JAV jūrų pėstininkai Artimuosiuose Rytuose dislokavo mobilią priešdroninę sistemą L-MADIS, skirtą mažo aukščio grėsmėms aptikti ir neutralizuoti. Ši priemonė diegiama JAV Centrinės vadavietės atsakomybės zonoje, kur dronų atakų rizika pastaraisiais metais tapo viena didžiausių.

    Sistema sukurta taip, kad apsauga neapsiribotų stacionariomis bazėmis. L-MADIS gali būti perkeliamas kartu su manevruojančiais padaliniais ir greitai suformuoti lokalią gynybos zoną ten, kur jos reikia čia ir dabar.

    Kas yra L-MADIS ir kaip veikia?

    Naujausiose JAV gynybos viešinimo platformos DVIDS nuotraukose matyti, kaip kariai konfigūruoja L-MADIS jutiklius, radarą ir elektroninės kovos įrangą. Sistemos esmė yra sujungti aptikimą, valdymą ir poveikį į vieną mobilų sprendimą.

    Jūrų pėstininkų korpusas L-MADIS apibūdina kaip dviejų ultralengvų taktinių transporto priemonių kompleksą, kurį aptarnauja keturi operatoriai. Viena transporto priemonė skirta vadovavimui ir kontrolei, kita vykdo elektroninio poveikio veiksmus prieš bepilotes sistemas.

    Kodėl tai svarbu regione?

    Operatorių užduotis yra aptikti, sekti, identifikuoti ir neutralizuoti taikinius, sutrumpinant sprendimų grandinę iki mažos, mobilios komandos. L-MADIS leidžia derinti aktyvų ir pasyvų aptikimą, veikti elektromagnetinėje erdvėje ir, prireikus, panaudoti ginkluotę prieš taikinius ore.

    Tokia architektūra ypač aktuali ten, kur atakoms dažnai pasitelkiami pigesni, masiškai naudojami dronai, o grėsmės pobūdis kinta greitai. Mobilūs sprendimai mažina priklausomybę nuo vienos vietos oro gynybos ir sudaro sąlygas saugiau veikti išskaidytomis pajėgomis.

    Signalas Iranui ir nauja tendencija

    JAV kariuomenė regione pastaruoju metu nuosekliai stiprina priešdronines priemones, nes UAS tapo pagrindiniu žvalgybos, taikinių paieškos ir smūgių įrankiu. Dronų keliamą riziką didina tai, kad jie gali skristi žemai, būti sunkiau pastebimi ir būti naudojami bangomis.

    „Mobilumas tampa tokia pat svarbia gynybos savybe kaip ir ugnies galia“, – pabrėžia JAV jūrų pėstininkų korpuso komunikacijoje aprašoma L-MADIS koncepcija.

    Praktikoje tai reiškia, kad gynybos zona vis dažniau juda kartu su saugoma formacija. Tokia kryptis laikoma atsaku į regione išaugusią dronų panaudojimo taktiką ir įtampą, kurioje Vašingtonas siunčia aiškų signalą, kad savo pajėgų saugumą stiprins ne tik bazėse, bet ir operacijų maršrutuose.

  • Konfliktas Artimuosiuose Rytuose keičia energetiką: anglis grįžta kaip pigesnė alternatyva dujoms

    Konfliktas Artimuosiuose Rytuose vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą ir pakeitė kurą renkančiųsi šalių prioritetus. Dalis rinkų, ypač Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, trumpuoju laikotarpiu vis dažniau remiasi anglimi kaip stabilesniu tiekimo požiūriu pasirinkimu.

    Energetikos analitikų bendrovė „Rystad Energy“ vertina, kad dėl įtampos ir sutrikimų dujų grandinėje anglies paklausa regione gali reikšmingai augti. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų sukauptas papildomas anglies suvartojimas gali siekti apie 150 mln. tonų.

    Anglis tampa atsarga

    Vienas svarbiausių veiksnių yra suskystintų gamtinių dujų pasiūlos ribojimai, kurie didina kainų svyravimus ir skatina elektrines ieškoti alternatyvų. Kai kuriose šalyse anglies elektrinės turi laisvų pajėgumų, todėl jos gali greičiau kompensuoti dujų trūkumą.

    Pranešama, kad Kataro Ras Laffan kompleksas po incidentų paskelbė force majeure ir sustabdė SGD tiekimą į Aziją, kurio apimtys siekė apie 10,2 mln. tonų per metus. Tai dar labiau sutraukė regioninę dujų pasiūlą ir padidino spaudimą elektros gamintojams.

    Esant tokioms sąlygoms anglis rinkose dažnai veikia kaip sistemos stabilumo buferis, ypač kai dujų kainos šokteli. Europoje taip pat fiksuojami atvejai, kai energetinė anglis vertinama pastebimai pigiau nei dujos, todėl dalis gamintojų skaičiuoja, ar įmanoma didinti anglies generaciją.

    Azijos šalys didina vartojimą

    Didžiausias paklausos šuolis siejamas su energetikos sistemomis, kurioms SGD yra svarbi, bet jautri tiekimo sutrikimams. Tarp minimų pavyzdžių dažnai įvardijama Japonija, o Pietų Korėja ir Taivanas taip pat fiksuoja augantį anglies naudojimą, kai dujų srautai tampa nepatikimi.

    Pietryčių Azijoje, įskaitant Vietnamą, Tailandą ir Filipinus, anglies elektrinių parkai dažniau pasitelkiami balansavimui, kai dujų rinkoje susidaro įtampa. Kinijos situacija įvardijama kaip santykinai atsparesnė dėl mažesnio dujų vaidmens elektros gamyboje.

    Pagal pesimistinį scenarijų „Rystad Energy“ skaičiuoja, kad vien 2026 metais anglies paklausa gali padidėti maždaug 90 mln. tonų. Kiek tai taps ilgalaike tendencija, priklausys nuo konflikto dinamikos, dujų pasiūlos atsigavimo ir energetikos politikos sprendimų.

    Ką tai reiškia Europai?

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad 2026 metais pasaulinė anglies paklausa gali augti 1,2 proc. ir pasiekti 8,94 mlrd. tonų. Tokios prognozės rodo, kad energetikos perėjimas realybėje išlieka priklausomas nuo geopolitikos ir išteklių prieinamumo.

    „Vien dujų kaip pereinamojo kuro iki nulinės emisijos ekonomikos akcentavimas yra klaidingas požiūris“, – sakė Górnicza Izba Przemysłowo-Handlowa vadovas Januszas Olszowskis.

    Jo teigimu, Europos Sąjungoje nepakanka vietinių dujų išteklių, o importas gali būti ir brangus, ir rizikingas. Pasak jo, pirmiausia reikėtų sukurti stabilias alternatyvas, pavyzdžiui, branduolinę generaciją, ir tik tada nuosekliai mažinti anglies pajėgumus.

  • DI sukurptas žvalgybos raportas beveik įplieskė JAV ir Kinijos konfliktą: operacija buvo per plauką

    DI sukurptas žvalgybos raportas beveik įplieskė JAV ir Kinijos konfliktą: operacija buvo per plauką

    Pavasarį JAV kariuomenėje ėmė plisti žvalgybos ataskaita, kurioje teigta, kad Kinijos laivas Artimuosiuose Rytuose gabena su branduoline programa siejamus komponentus. Pasak kelių su situacija susipažinusių šaltinių, dokumentas buvo vertinamas kaip pakankamai rimtas, kad būtų svarstoma karinė intervencija.

    Du informatoriai CNN nurodė, kad buvo rengiamasi operacijai: ginkluoti JAV kariai ruošėsi patekti į laivą, o ore patruliavo kariniai orlaiviai. Toks veiksmas prieš Kinijos vėliava plaukiojančią transporto priemonę galėjo tapti itin pavojingu eskalacijos tašku.

    Situacija pasikeitė tik prieš pat planuotus veiksmus, kai pareigūnai ataskaitą patikrino detaliau. Paaiškėjo, kad ją parengė analitikas, pasitelkęs dirbtinis intelektas įrankį, o „išvada“ apie krovinį buvo klaidinga ir neatitiko realybės.

    „Ataskaita buvo visiškai neteisinga, tačiau bet koks priešiškas veiksmas prieš Kinijos laivą galėjo peraugti į atvirą konfliktą“, – CNN situaciją apibūdino vienas su incidentu susipažinęs šaltinis.

    Žurnalistų teigimu, DI įrankis šiame epizode sujungė atvirų šaltinių informaciją su duomenimis iš vyriausybinių sistemų, todėl klaida įgavo patikimumo įspūdį. Analitikas esą DI pagalba ne tik tikrino laivo krovinio sąrašo detales, bet ir vėliau suformavo standartinio formato žvalgybinę pažymą, kuri buvo išplatinta grandinėje.

    Neaišku, ar naudotas pokalbių robotas buvo komercinis, ar sukurtas valdžios institucijoms. Vis dėlto buvęs aukšto rango JAV pareigūnas CNN yra sakęs, kad daug kariuomenėje naudojamų DI modelių nuo rinkoje prieinamų sprendimų skiriasi tik nežymiai, todėl klaidų ir neteisingų interpretacijų rizika išlieka aktuali.

    Pentagonas ir JAV Ramiojo vandenyno specialiųjų operacijų vadovybė į prašymą pakomentuoti neatsakė. Tačiau incidentas gali tapti rimtu argumentu griežtinti DI naudojimo žvalgyboje taisykles, ypač ten, kur sprendimai gali turėti tiesioginių karinių pasekmių.

    Pastaraisiais metais JAV gynybos institucijos DI diegimą įvardija kaip prioritetą, nes šie įrankiai gali apdoroti milžiniškus duomenų srautus, padėti greičiau vertinti rizikas, planuoti logistiką ar parinkti taikinius. Vis dėlto tokie atvejai primena, kad kartu būtini aiškūs patikros protokolai, atsakomybės ribos ir principas, jog sprendimus dėl jėgos panaudojimo turi patvirtinti žmonės, remdamiesi nepriklausomai patikrintais šaltiniais.

  • Trumpo patarėjas: karas su Iranu turi baigtis netrukus, bet lemiama sąlyga – branduolinis klausimas

    Trumpo patarėjas: karas su Iranu turi baigtis netrukus, bet lemiama sąlyga – branduolinis klausimas

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vyresnysis patarėjas arabų ir Artimųjų Rytų klausimais Massadas Boulos teigia, kad Baltieji rūmai tikisi artimiausiu metu užbaigti kelis mėnesius trunkantį karą su Iranu. Vis dėlto konkretus terminas, anot jo, neįvardijamas, nes sprendimo momentą esą pasirinks pats prezidentas.

    Patarėjas tai sakė Dubajuje vykusiame Arabų žiniasklaidos viršūnių susitikime, kur pabrėžė, kad administracija siekia sprendimo, tačiau nenori įsipareigoti dėl datos. Pasak Boulos, pagrindinis Trumpo tikslas yra konflikto pabaiga, tačiau ji, jo teigimu, neatsiejama nuo vieno esminio klausimo.

    Branduolinis klausimas kaip riba

    Boulos akcentavo, kad, JAV vertinimu, karinių veiksmų stabdymas pirmiausia priklausys nuo susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Jis kartojo poziciją, kad Teheranui negali būti leista įgyti branduolinio ginklo, o tai, pasak patarėjo, yra būtina sąlyga tvariam saugumui regione.

    Tokio tipo pareiškimai atspindi ilgalaikę Vašingtono liniją, kurioje branduolinė grėsmė laikoma centriniu rizikos veiksniu Artimuosiuose Rytuose. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir Vakarų sostinės ne kartą teigė, kad įtampa dėl Irano programos tiesiogiai veikia regiono stabilumą, energetikos rinkas ir karinių aljansų dinamiką.

    „Prezidentas mano, kad tai baigsis netrukus, ir jis ryžtingai siekia, kad tai baigtųsi“, – sakė Massadas Boulos.

    Abrahamo susitarimai ir Persijos įlankos vaidmuo

    Patarėjas taip pat grįžo prie Abrahamo susitarimų temos, teigdamas, kad jų plėtra buvo pristabdyta po 2020 metais vykusių JAV rinkimų. Boulos nurodė, kad iniciatyvos turėtų grįžti į darbotvarkę, kai tik bus suvaldytas dabartinis karas.

    Persijos įlankos valstybės, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus ir Katarą, pastaraisiais mėnesiais viešai kėlė klausimą, ar dabartiniai saugumo mechanizmai pakankamai apsaugo nuo regioninių grėsmių. Boulos tvirtino, kad ryšiai su Vašingtonu išlieka tvirti politiniu ir instituciniu lygiu, minėdamas ir Saudo Arabiją, Egiptą bei Jordaniją.

    Sudanas – didžiausia humanitarinė krizė

    Kalbėdamas apie kitus regiono židinius, Boulos išskyrė Sudaną, pavadindamas jį svarbiausia administracijos humanitarine byla. Jis teigė, kad šalyje pagalbos reikia 35 milijonams žmonių, o 25 milijonai, jo vertinimu, gyvena sąlygomis, artimomis badui.

    Patarėjas nurodė, kad JAV nuo karo pradžios Sudanui skyrė daugiau kaip 2 700 000 000 eurų humanitarinei pagalbai. Jis pabrėžė, kad Vašingtono įsitraukimas, pasak jo, apsiriboja humanitarine parama ir diplomatinėmis pastangomis, taip pat siekiu Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje stiprinti ginklų embargo kryptį.

    „Sudanas šiandien yra didžiausia pasaulyje humanitarinė katastrofa“, – sakė Massadas Boulos.

    Vidaus politikos kontekste Boulos teigė, kad artėjant kadencijos vidurio rinkimams Trumpas aktyviai telkia politinę paramą, tačiau karas su Iranu, jo vertinimu, nebūtinai taps lemiamu veiksniu rinkėjų pasirinkimams. Pasak patarėjo, JAV rinkėjams dažniau svarbiausios išlieka vidaus darbotvarkės temos, tokios kaip ekonomika, kainos ir socialinė politika.

  • BRICS ragina laikytis santūrumo Artimuosiuose Rytuose: Iranas ir JAE netikėtai pritarė pareiškimui

    BRICS viršūnių susitikime Delyje priimtame pareiškime šalys paragino laikytis maksimalios santūrumo politikos Artimuosiuose Rytuose ir vengti veiksmų, galinčių dar labiau eskaluoti įtampą. Kreipimąsi palaikė ir Iranas bei Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o tai tarptautiniu mastu įvertinta kaip reikšmingas signalas regione.

    Pareiškime taip pat akcentuojama civilių apsauga, valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo gerbimas bei būtinybė saugoti pasaulinę prekybą. BRICS pabrėžė tiekimo grandinių, energijos srautų ir jūrinio saugumo svarbą, nes bet kokia eskalacija Artimuosiuose Rytuose greitai atsispindi naftos, dujų ir logistikos kainose.

    Kas slypi už Irano ir JAE pritarimo

    Tą pačią dieną Irano prezidentas Masudas Pezeškianas susitiko su Abu Dabio emyrato sosto įpėdiniu Khaledu bin Mohamedu Al Nahyanu. Tai laikoma aukščiausio lygio kontaktu tarp abiejų šalių atstovų per pastarąjį konfliktų ir tarpusavio įtampos etapą.

    Pasak Abu Dabio valdžios pranešimo, susitikime aptarti regioniniai ir tarptautiniai klausimai, saugumas bei stabilumo užtikrinimas. Vis dėlto apie konkrečius susitarimus nepranešta, todėl diplomatinis gestas labiau siejamas su siekiu sumažinti rizikas ir išlaikyti komunikacijos kanalus atvirus.

    Įtampa regione ir tiesioginė rizika ekonomikai

    Pastaruoju metu regione fiksuoti abipusiai Irano ir JAV smūgiai, o tai didina nerimą dėl platesnės eskalacijos. Tarp minimų epizodų nurodomi ir atakų taikiniai JAE teritorijoje, susiję su JAV kariniu buvimu, kas JAE verčia itin jautriai vertinti saugumo klausimus.

    Tokie incidentai ypač svarbūs dėl strateginių jūrinių maršrutų ir energijos eksporto, nuo kurių priklauso ne tik Persijos įlankos valstybės, bet ir pasaulinės rinkos. Dėl to BRICS raginimai saugoti prekybą ir jūrinį saugumą laikomi ne tik politiniu pareiškimu, bet ir ekonominės prevencijos žinute.

    Kas yra BRICS ir kodėl grupė plečiasi

    BRICS iš pradžių sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, tačiau pastaraisiais metais grupė sparčiai plečiasi. Prie jos prisijungė ir kelios sparčiai augančios ekonomikos bei regiono žaidėjai, įskaitant Iraną ir JAE.

    Plėtra sustiprina BRICS kaip alternatyvios daugiašalės platformos svorį, ypač energetikos ir prekybos temose. Tuo pat metu skirtingi narių interesai reiškia, kad bendri pareiškimai dažnai formuluojami taip, kad telktų dėl bendrų tikslų, bet paliktų erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    „Išreiškiame gilų susirūpinimą tolesne įtampos eskalacija ir raginame laikytis maksimalios santūrumo politikos bei vengti veiksmų, galinčių dar labiau pabloginti situaciją“, – sakoma BRICS dokumente.

  • BRICS siūlo tarpininkauti dėl karo Artimuosiuose Rytuose: Xi remia, Modi ragina veikti konkrečiai

    BRICS šalių lyderiai bendroje deklaracijoje išreiškė susirūpinimą augančiais vienašališkai taikomais muitais ir kitomis prekybos kliūtimis, kurios, jų teigimu, trikdo tarptautinę prekybą. Kinijos lyderis Xi Jinpingas paragino bloką aktyviau imtis tarpininko vaidmens sprendžiant karinius konfliktus, įskaitant karą Artimuosiuose Rytuose.

    Savo ruožtu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, atidarydamas BRICS viršūnių susitikimą Naujajame Delyje, pabrėžė, kad formatas pasiekė brandą ir turi virsti apčiuopiamais veiksmais. Jis akcentavo, kad BRICS nėra nukreiptas prieš kurią nors valstybę ir esą turėtų didinti vadinamojo Globaliųjų Pietų svorį pasauliniuose sprendimuose.

    Ambicijos būti tarpininku

    BRICS pastaraisiais metais vis dažniau pristato save kaip platformą, galinčią kalbėtis su skirtingais geopolitiniais blokais ir siūlyti politinį dialogą. Tokią kryptį sustiprina ir faktas, kad tarp narių yra valstybės, palaikančios nevienodus ryšius su Vakarais, Kinija ar Rusija, todėl BRICS bando išnaudoti šį spektrą kaip derybinį pranašumą.

    Vis dėlto tarpininkavimo galimybės priklauso nuo vieningos pozicijos, o ją išlaikyti sudėtinga. BRICS nariai skiriasi tiek užsienio politikos interesais, tiek ekonominiais prioritetais, o naujų narių įtraukimas didina ir vidinių nesutarimų riziką.

    Valiutų klausimas ir dolerio vaidmuo

    Iranas susitikime ragino daugiau naudoti nacionalines valiutas tarpusavio prekyboje ir kurti priemones, mažinančias valiutų kursų svyravimo riziką. Tokie siūlymai siejami su noru sumažinti ekonominį pažeidžiamumą sankcijoms ir finansiniam spaudimui, ypač šalių, kurioms ribojama prieiga prie įprastų atsiskaitymo kanalų.

    Tuo pat metu analitikai pabrėžia, kad greitas atsitraukimas nuo JAV dolerio pasaulinėje prekyboje yra mažai realus. Dolerio vaidmenį palaiko gilios finansų rinkos, didelis likvidumas, plačiai naudojama infrastruktūra ir tai, kad didelė dalis žaliavų rinkų vis dar remiasi doleriniais atsiskaitymais.

    Indijos ir Kinijos santykių testas

    Susitikimas Naujajame Delyje tapo proga Modžiui ir Xi aptarti dvišalius santykius, kurie išlieka įtempti po 2020 metais įvykusių kruvinų susirėmimų ginčijamoje Himalajų pasienio atkarpoje. Kinijos lyderio vizitas į Indiją buvo vienas retesnių per pastaruosius metus, todėl stebėtojai jį vertina kaip ženklą, kad abi pusės ieško stabilizavimo.

    BRICS vienybę taip pat tikrina karas Artimuosiuose Rytuose, nes formate dalyvauja ir Iranas, ir Jungtiniai Arabų Emyratai, turintys skirtingas saugumo ir regioninės politikos nuostatas. Pranešta, kad Naujajame Delyje įvyko ir aukšto lygio Irano bei Jungtinių Arabų Emyratų kontaktas, laikomas reikšmingu po konflikto eskalacijos.

    BRICS, įkurtas 2009 metais, siekia didinti kylančių ekonomikų įtaką tarptautinėje sistemoje. Šiuo metu blokas apima didelę pasaulio gyventojų dalį ir, pagal įvairius tarptautinius vertinimus, sukuria reikšmingą pasaulinio bendrojo vidaus produkto dalį, tačiau jo politinės ambicijos vis dažniau susiduria su praktiniais vieningos krypties iššūkiais.

  • Turkija kelia infliacijos prognozę iki 28,4 proc.: Artimųjų Rytų konfliktas brangina viską

    Turkija kelia infliacijos prognozę iki 28,4 proc.: Artimųjų Rytų konfliktas brangina viską

    Turkijos vyriausybė pakėlė 2026 metų pabaigos infliacijos prognozę iki 28,4 proc., pristatydama 2027–2029 metų vidutinio laikotarpio ekonomikos programą. Apie tai sekmadienį pranešė Turkijos viceprezidentas Cevdetas Yilmazas.

    Pasak jo, tikimasi, kad kainų augimas vėl ryškiau ims lėtėti ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį. Naujasis rodiklis gerokai viršija ankstesnius planus, nes pernai valdžia metų pabaigoje buvo numačiusi 16 proc. infliaciją.

    „Tikimės, kad infliacija ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį vėl pradės mažėti ir metų pabaigoje sieks 28,4 proc.“, – sakė Cevdetas Yilmazas.

    Naujojoje programoje numatyta, kad infliacija 2027 metais turėtų mažėti iki 21 proc., 2028 metais – iki 13,5 proc., o 2029 metais – iki 9 proc. Tokie tikslai reiškia, kad Ankara siekia grįžti prie vienženklės infliacijos, tačiau pripažįsta, kad kelias bus ilgesnis, nei manyta anksčiau.

    Oficialiais duomenimis, metinė infliacija Turkijoje rugpjūtį siekė 31,51 proc. ir buvo kiek mažesnė nei liepą, kai sudarė 31,75 proc. Vis dėlto kainų lygis šalyje virš 30 proc. išsilaiko nuo 2021 metų pabaigos, o didžiausias pikas buvo pasiektas 2024 metų gegužę, kai metinė infliacija viršijo 75 proc.

    Viceprezidentas teigė, kad vienas svarbiausių veiksnių, pakeitusių prognozes, yra karas Artimuosiuose Rytuose. Jo žodžiais, centrinio banko vertinimu, tiesioginis ir netiesioginis konflikto poveikis infliacijai sudaro apie 7 procentinius punktus.

    Šis poveikis dažniausiai persiduoda per energijos ir logistikos grandines: brangstant naftai ir degalams didėja transporto, gamybos ir maisto tiekimo kaštai, o tai greitai matoma vartotojų kainose. Turkijai, kuri importuoja reikšmingą dalį energijos išteklių, tokie svyravimai ypač jautrūs ir gali daryti spaudimą tiek kainoms, tiek nacionalinei valiutai.

    Valdžia pabrėžia, kad kova su infliacija išlieka svarbiausias ekonomikos politikos prioritetas, o pastaraisiais mėnesiais matomas nuosaikus lėtėjimas vertinamas kaip taikomų priemonių rezultatas. Tačiau infliacijos trajektorija ir toliau bus priklausoma nuo geopolitinės įtampos, energijos kainų dinamikos ir pinigų politikos griežtumo.

  • JAV rengia pokario strategiją Artimiesiems Rytams: spaudimas Iranui ir Izraelio susitarimų plėtra

    JAV rengia pokario strategiją Artimiesiems Rytams: spaudimas Iranui ir Izraelio susitarimų plėtra

    JAV administracija pradėjo rengti vadinamąją pokario strategiją Artimiesiems Rytams, kuria siekiama perbraižyti regiono galios pusiausvyrą. Apie tai pranešė „Axios“, remdamasis dviem JAV pareigūnais ir dar dviem šaltiniais, susipažinusiais su aptarimais.

    Pasak šaltinių, planas dar ankstyvoje stadijoje, tačiau jis galėtų apibrėžti Vašingtono politiką regione likusiam JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos laikui. Dokumentas, kaip teigiama, būtų orientuotas į saugumo architektūros sutvirtinimą ir santykių normalizavimo plėtrą.

    Trys kryptys, kurios svarstomos

    „Axios“ nurodo, kad diskusijose išryškėjo trys pagrindiniai ramsčiai. Pirmasis siejamas su regioniniu JAV sąjungininkų „suderinimu“, kuris turėtų atgrasyti Iraną ir apriboti Teherano įtaką per glaudesnį saugumo koordinavimą.

    Antrasis ramstis apima platesnes 2023 metų spalio 7 dienos atakos prieš Izraelį pasekmes ir po jų kilusio karo Gazos Ruože regioninį poveikį. Ši kryptis, šaltinių teigimu, apimtų tolesnius sprendimus dėl Gazos valdymo ir saugumo, taip pat su tuo susijusius diplomatinius žingsnius.

    Trečiasis ramstis būtų susijęs su Abrahamo susitarimų plėtra ir naujais normalizavimo susitarimais, įskaitant pastangas pasiekti Izraelio ir Saudo Arabijos susitarimą. Šis procesas iki šiol strigo, nes Rijadas viešai sieja normalizavimą su apčiuopiamu progresu dėl Gazos ir Palestinos valstybės perspektyvos.

    Galimi papildomi elementai

    Diskusijose taip pat svarstoma, ar JAV galėtų tapti tam tikru garantu formuojamam regioniniam „suderinimui“, kuris apimtų ne tik politinius pareiškimus, bet ir praktiškesnį gynybos bei saugumo koordinavimą. Tai primena ilgalaikes JAV pastangas stiprinti ryšius su Persijos įlankos valstybėmis, tačiau būtų mėginama suteikti joms labiau struktūruotą formatą.

    Kaip dar viena kryptis minima galimybė siekti Izraelio ir Sirijos saugumo susitarimo, atsižvelgiant į pasikeitusią Sirijos politinę realybę po Basharo al Assado režimo žlugimo 2024 metų pabaigoje. Šiame kontekste Sirijos naujosios institucijos ieško būdų perstatyti santykius su regiono valstybėmis ir tarptautiniais partneriais.

    Tarp aptariamų temų taip pat minimas Izraelio ir Libano susitarimų įgyvendinimas, kuriais būtų ribojami „Hezbollah“ kariniai pajėgumai. Ši įtampa išlieka vienu jautriausių regiono saugumo taškų, o abipusiai kaltinimai dėl susitarimų nesilaikymo tęsiasi.

    Planą gali koreguoti rinkimai

    Šaltiniai „Axios“ pabrėžė, kad galutinis dokumentas dar nesuformuotas, o diskusijų kryptį gali paveikti artėjantys politiniai ciklai. Tarp veiksnių minimi JAV vidurio kadencijos rinkimai ir Izraelio spalio mėnesį planuojami parlamento rinkimai.

    „Jie tai verda, bet dar neišvirė“, – sakė vienas šaltinis.

    Anot jo, siekiama sujungti kelias tarpusavyje susijusias regiono temas į vieną schemą, kuri atsakytų į klausimą, kaip turėtų atrodyti regioninis „suderinimas“ po karo. Kartu pripažįstama, kad vis dar neaišku, ar visi JAV sąjungininkai regione pritars tokiai darbotvarkei.

  • Degalų kainos šią savaitę tik brangs? Ekspertai paaiškina, kas stumia benziną ir dyzeliną aukštyn

    Degalų kainų šuolis po valstybės taikytų laikinos paramos priemonių pabaigos virto nemalonia žinia vairuotojams: ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzinas ir dyzelinas degalinėse gali brangti toliau. Pirmasis kainų pakilimas siejamas su mokesčių pokyčiais, tačiau vėlesnę dinamiką vis labiau lemia rinka.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vienkartinis kainų šoktelėjimas po PVM lengvatos pabaigos buvo tik pradžia. Tolesniems pokyčiams įtaką daro didmeninės degalų kainos, naftos kotiruotės ir valiutų kursai, todėl kainų kreivė gali išlikti kylanti net ir be naujų sprendimų dėl mokesčių.

    Kodėl kainos kyla ir po mokesčių?

    Degalų rinkoje dažnai veikia keli veiksniai vienu metu: mokesčiai, naftos perdirbimo maržos, logistikos kaštai ir paklausa. Ekspertai teigia, kad didžiausi rinkos dalyviai kainas skaičiuoja pagal panašius principus kaip ir anksčiau, tačiau prie galutinės sumos prisideda pasikeitęs PVM tarifas ir brangstantys ištekliai.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir įtampa tarptautinėse energijos žaliavų rinkose. Jei naftos ir dyzelino biržose išliks didesnės kainos, o eurui silpnėjant importas brangs, degalinėse tai gali atsispindėti per kelias dienas, ypač didėjant didmeninių tiekėjų kainoms.

    Kada pildytis baką šią savaitę?

    Vertinant prognozes, vairuotojams svarbiausia suprasti paprastą taisyklę: jei didmeninės kainos kyla, degalinės dažniausiai kainas koreguoja su kelių dienų vėlavimu. Dėl to savaitės pradžioje dar gali pasitaikyti pigesnių pasiūlymų, tačiau bendra kryptis, tikėtina, išliks kylanti.

    Ekspertai taip pat pastebi trumpalaikius paklausos šuolius, kai vairuotojai skuba prisipilti degalų prieš numatomą brangimą. Tokiais atvejais kai kuriose vietose greičiau ištuštėja talpyklos, o degalinės skuba papildyti atsargas jau brangesne didmenine kaina, todėl kainų kilimas gali būti dar labiau paspartintas.

    Kas vyksta rinkos lyderių akcijose?

    Degalų kainų augimas dažnai persiduoda ir į energetikos įmonių lūkesčius: investuotojai vertina, kaip brangesnė žaliava ir aukštesnės perdirbimo maržos paveiks finansinius rezultatus. Dėl to rinkoje gali stiprėti nuotaikos, kad didieji perdirbėjai ir tiekėjai uždirbs daugiau, ypač kai pasaulinės rafinavimo maržos išlieka aukštos.

    Analitikai pabrėžia, kad akcijų kainas lemia ne vien vidaus degalų politika, bet ir platesnės makroekonominės sąlygos, įskaitant energijos išteklių kainas pasaulyje ir dividendų lūkesčius. Pastarieji dažnai sustiprėja, kai valstybės valdomoms įmonėms keliami aukštesni pelno paskirstymo tikslai.

  • JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    Rotacija, kuri kelia klausimų

    Jungtinės Valstijos ruošiasi perkelti lėktuvnešį USS George Washington į Artimuosius Rytus, kur jis turėtų pakeisti regione ilgai dislokuotą USS Abraham Lincoln. Apie planus pranešta remiantis JAV pareigūnų informacija, pabrėžiant, kad tai yra iš anksto numatyta laivų rotacija.

    Tokios rotacijos JAV kariniame jūrų laivyne įprastos, nes leidžia išlaikyti nuolatinę kovinę parengtį ir tęsti operacijas regione. Vis dėlto šis pakeitimas vyksta padidėjus įtampai dėl Irano ir sustiprėjus karinei laikysenai svarbiausiuose Artimųjų Rytų jūrų keliuose.

    Ilgas USS Abraham Lincoln budėjimas

    USS Abraham Lincoln dislokacija tapo išskirtinai ilga, o dalis šaltinių mini daugiau nei 250 dienų jūroje. Pranešama, kad reikšmingą šio laiko dalį įgula praleido be standartinių užsukimų į uostus, o tai kelia papildomą krūvį tiek žmonėms, tiek technikai.

    Ankstesniais mėnesiais laivas buvo perdislokuotas iš Ramiojo vandenyno į Artimuosius Rytus, kai JAV sustiprino veiksmus prieš Iraną. Ilgas buvimas regione siejamas ir su operacijomis ore bei spaudimu Iranui jūrų erdvėje.

    Įtampos regione fonas

    Pranešimuose teigiama, kad USS Abraham Lincoln grupė atliko svarbų vaidmenį bombardavimo kampanijoje ir JAV vykdomoje Irano uostų blokadoje. Tokios misijos reikalauja nuolatinio oro operacijų ritmo, papildomų žvalgybos pajėgumų ir patikimos logistikos grandinės.

    Kartu viešojoje erdvėje pasirodė signalų apie įgulos kasdienybės sunkumus, įskaitant tiekimo trikdžius ir gyvenimo sąlygų prastėjimą. Ilgai trunkančios misijos, ypač kai ribojami išėjimai į krantą, paprastai didina nuovargį ir psichologinę įtampą, todėl rotacija tampa ne tik operaciniu, bet ir žmogiškuoju būtinu sprendimu.

    Kas yra USS George Washington

    USS George Washington yra Nimitz klasės lėktuvnešis, pradėjęs tarnybą 1992 metais ir laikomas vienu iš pagrindinių JAV jūrų galios instrumentų. Jo bendras ilgis siekia apie 333 metrus, o pilna vandentalpa, priklausomai nuo komplektacijos, dažnai nurodoma apie 101 000–104 000 tonų.

    Laivas varomas dviem branduoliniais reaktoriais, todėl jo veikimo nuotolis praktiškai neribojamas, o eksploatacijoje vieno kuro užkrovimo gali pakakti maždaug 20–25 metams. Tipiškai jis gali gabenti iki maždaug 90 orlaivių, o bendra įgula su aviacijos sparnu sudaro apie 5 500–6 000 žmonių.

    Pastaruoju metu USS George Washington veikė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, įskaitant operacijas Pietų Kinijos jūroje. Skelbiama, kad jis jau kirto strategiškai svarbų Malakos sąsiaurį, o atvykimas į Artimuosius Rytus turėtų užtikrinti, kad JAV regione išlaikytų nuolatinę lėktuvnešių paramą.

    JAV karinis planavimas dažnai remiasi principu, kad lėktuvnešis yra ne vien laivas, o visa mobilios oro bazės sistema, leidžianti greitai reaguoti į krizes. Todėl tokia rotacija siunčia signalą apie pasirengimą tęsti operacijas ir tuo pačiu mažinti ilgalaikės dislokacijos kainą žmonėms.