Tag: Artimieji Rytai

  • Turkija kelia infliacijos prognozę iki 28,4 proc.: Artimųjų Rytų konfliktas brangina viską

    Turkija kelia infliacijos prognozę iki 28,4 proc.: Artimųjų Rytų konfliktas brangina viską

    Turkijos vyriausybė pakėlė 2026 metų pabaigos infliacijos prognozę iki 28,4 proc., pristatydama 2027–2029 metų vidutinio laikotarpio ekonomikos programą. Apie tai sekmadienį pranešė Turkijos viceprezidentas Cevdetas Yilmazas.

    Pasak jo, tikimasi, kad kainų augimas vėl ryškiau ims lėtėti ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį. Naujasis rodiklis gerokai viršija ankstesnius planus, nes pernai valdžia metų pabaigoje buvo numačiusi 16 proc. infliaciją.

    „Tikimės, kad infliacija ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį vėl pradės mažėti ir metų pabaigoje sieks 28,4 proc.“, – sakė Cevdetas Yilmazas.

    Naujojoje programoje numatyta, kad infliacija 2027 metais turėtų mažėti iki 21 proc., 2028 metais – iki 13,5 proc., o 2029 metais – iki 9 proc. Tokie tikslai reiškia, kad Ankara siekia grįžti prie vienženklės infliacijos, tačiau pripažįsta, kad kelias bus ilgesnis, nei manyta anksčiau.

    Oficialiais duomenimis, metinė infliacija Turkijoje rugpjūtį siekė 31,51 proc. ir buvo kiek mažesnė nei liepą, kai sudarė 31,75 proc. Vis dėlto kainų lygis šalyje virš 30 proc. išsilaiko nuo 2021 metų pabaigos, o didžiausias pikas buvo pasiektas 2024 metų gegužę, kai metinė infliacija viršijo 75 proc.

    Viceprezidentas teigė, kad vienas svarbiausių veiksnių, pakeitusių prognozes, yra karas Artimuosiuose Rytuose. Jo žodžiais, centrinio banko vertinimu, tiesioginis ir netiesioginis konflikto poveikis infliacijai sudaro apie 7 procentinius punktus.

    Šis poveikis dažniausiai persiduoda per energijos ir logistikos grandines: brangstant naftai ir degalams didėja transporto, gamybos ir maisto tiekimo kaštai, o tai greitai matoma vartotojų kainose. Turkijai, kuri importuoja reikšmingą dalį energijos išteklių, tokie svyravimai ypač jautrūs ir gali daryti spaudimą tiek kainoms, tiek nacionalinei valiutai.

    Valdžia pabrėžia, kad kova su infliacija išlieka svarbiausias ekonomikos politikos prioritetas, o pastaraisiais mėnesiais matomas nuosaikus lėtėjimas vertinamas kaip taikomų priemonių rezultatas. Tačiau infliacijos trajektorija ir toliau bus priklausoma nuo geopolitinės įtampos, energijos kainų dinamikos ir pinigų politikos griežtumo.

  • JAV rengia pokario strategiją Artimiesiems Rytams: spaudimas Iranui ir Izraelio susitarimų plėtra

    JAV rengia pokario strategiją Artimiesiems Rytams: spaudimas Iranui ir Izraelio susitarimų plėtra

    JAV administracija pradėjo rengti vadinamąją pokario strategiją Artimiesiems Rytams, kuria siekiama perbraižyti regiono galios pusiausvyrą. Apie tai pranešė „Axios“, remdamasis dviem JAV pareigūnais ir dar dviem šaltiniais, susipažinusiais su aptarimais.

    Pasak šaltinių, planas dar ankstyvoje stadijoje, tačiau jis galėtų apibrėžti Vašingtono politiką regione likusiam JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijos laikui. Dokumentas, kaip teigiama, būtų orientuotas į saugumo architektūros sutvirtinimą ir santykių normalizavimo plėtrą.

    Trys kryptys, kurios svarstomos

    „Axios“ nurodo, kad diskusijose išryškėjo trys pagrindiniai ramsčiai. Pirmasis siejamas su regioniniu JAV sąjungininkų „suderinimu“, kuris turėtų atgrasyti Iraną ir apriboti Teherano įtaką per glaudesnį saugumo koordinavimą.

    Antrasis ramstis apima platesnes 2023 metų spalio 7 dienos atakos prieš Izraelį pasekmes ir po jų kilusio karo Gazos Ruože regioninį poveikį. Ši kryptis, šaltinių teigimu, apimtų tolesnius sprendimus dėl Gazos valdymo ir saugumo, taip pat su tuo susijusius diplomatinius žingsnius.

    Trečiasis ramstis būtų susijęs su Abrahamo susitarimų plėtra ir naujais normalizavimo susitarimais, įskaitant pastangas pasiekti Izraelio ir Saudo Arabijos susitarimą. Šis procesas iki šiol strigo, nes Rijadas viešai sieja normalizavimą su apčiuopiamu progresu dėl Gazos ir Palestinos valstybės perspektyvos.

    Galimi papildomi elementai

    Diskusijose taip pat svarstoma, ar JAV galėtų tapti tam tikru garantu formuojamam regioniniam „suderinimui“, kuris apimtų ne tik politinius pareiškimus, bet ir praktiškesnį gynybos bei saugumo koordinavimą. Tai primena ilgalaikes JAV pastangas stiprinti ryšius su Persijos įlankos valstybėmis, tačiau būtų mėginama suteikti joms labiau struktūruotą formatą.

    Kaip dar viena kryptis minima galimybė siekti Izraelio ir Sirijos saugumo susitarimo, atsižvelgiant į pasikeitusią Sirijos politinę realybę po Basharo al Assado režimo žlugimo 2024 metų pabaigoje. Šiame kontekste Sirijos naujosios institucijos ieško būdų perstatyti santykius su regiono valstybėmis ir tarptautiniais partneriais.

    Tarp aptariamų temų taip pat minimas Izraelio ir Libano susitarimų įgyvendinimas, kuriais būtų ribojami „Hezbollah“ kariniai pajėgumai. Ši įtampa išlieka vienu jautriausių regiono saugumo taškų, o abipusiai kaltinimai dėl susitarimų nesilaikymo tęsiasi.

    Planą gali koreguoti rinkimai

    Šaltiniai „Axios“ pabrėžė, kad galutinis dokumentas dar nesuformuotas, o diskusijų kryptį gali paveikti artėjantys politiniai ciklai. Tarp veiksnių minimi JAV vidurio kadencijos rinkimai ir Izraelio spalio mėnesį planuojami parlamento rinkimai.

    „Jie tai verda, bet dar neišvirė“, – sakė vienas šaltinis.

    Anot jo, siekiama sujungti kelias tarpusavyje susijusias regiono temas į vieną schemą, kuri atsakytų į klausimą, kaip turėtų atrodyti regioninis „suderinimas“ po karo. Kartu pripažįstama, kad vis dar neaišku, ar visi JAV sąjungininkai regione pritars tokiai darbotvarkei.

  • Degalų kainos šią savaitę tik brangs? Ekspertai paaiškina, kas stumia benziną ir dyzeliną aukštyn

    Degalų kainų šuolis po valstybės taikytų laikinos paramos priemonių pabaigos virto nemalonia žinia vairuotojams: ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzinas ir dyzelinas degalinėse gali brangti toliau. Pirmasis kainų pakilimas siejamas su mokesčių pokyčiais, tačiau vėlesnę dinamiką vis labiau lemia rinka.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vienkartinis kainų šoktelėjimas po PVM lengvatos pabaigos buvo tik pradžia. Tolesniems pokyčiams įtaką daro didmeninės degalų kainos, naftos kotiruotės ir valiutų kursai, todėl kainų kreivė gali išlikti kylanti net ir be naujų sprendimų dėl mokesčių.

    Kodėl kainos kyla ir po mokesčių?

    Degalų rinkoje dažnai veikia keli veiksniai vienu metu: mokesčiai, naftos perdirbimo maržos, logistikos kaštai ir paklausa. Ekspertai teigia, kad didžiausi rinkos dalyviai kainas skaičiuoja pagal panašius principus kaip ir anksčiau, tačiau prie galutinės sumos prisideda pasikeitęs PVM tarifas ir brangstantys ištekliai.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir įtampa tarptautinėse energijos žaliavų rinkose. Jei naftos ir dyzelino biržose išliks didesnės kainos, o eurui silpnėjant importas brangs, degalinėse tai gali atsispindėti per kelias dienas, ypač didėjant didmeninių tiekėjų kainoms.

    Kada pildytis baką šią savaitę?

    Vertinant prognozes, vairuotojams svarbiausia suprasti paprastą taisyklę: jei didmeninės kainos kyla, degalinės dažniausiai kainas koreguoja su kelių dienų vėlavimu. Dėl to savaitės pradžioje dar gali pasitaikyti pigesnių pasiūlymų, tačiau bendra kryptis, tikėtina, išliks kylanti.

    Ekspertai taip pat pastebi trumpalaikius paklausos šuolius, kai vairuotojai skuba prisipilti degalų prieš numatomą brangimą. Tokiais atvejais kai kuriose vietose greičiau ištuštėja talpyklos, o degalinės skuba papildyti atsargas jau brangesne didmenine kaina, todėl kainų kilimas gali būti dar labiau paspartintas.

    Kas vyksta rinkos lyderių akcijose?

    Degalų kainų augimas dažnai persiduoda ir į energetikos įmonių lūkesčius: investuotojai vertina, kaip brangesnė žaliava ir aukštesnės perdirbimo maržos paveiks finansinius rezultatus. Dėl to rinkoje gali stiprėti nuotaikos, kad didieji perdirbėjai ir tiekėjai uždirbs daugiau, ypač kai pasaulinės rafinavimo maržos išlieka aukštos.

    Analitikai pabrėžia, kad akcijų kainas lemia ne vien vidaus degalų politika, bet ir platesnės makroekonominės sąlygos, įskaitant energijos išteklių kainas pasaulyje ir dividendų lūkesčius. Pastarieji dažnai sustiprėja, kai valstybės valdomoms įmonėms keliami aukštesni pelno paskirstymo tikslai.

  • JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    JAV siunčia lėktuvnešį USS George Washington prie Irano: kas keičiasi Artimuosiuose Rytuose?

    Rotacija, kuri kelia klausimų

    Jungtinės Valstijos ruošiasi perkelti lėktuvnešį USS George Washington į Artimuosius Rytus, kur jis turėtų pakeisti regione ilgai dislokuotą USS Abraham Lincoln. Apie planus pranešta remiantis JAV pareigūnų informacija, pabrėžiant, kad tai yra iš anksto numatyta laivų rotacija.

    Tokios rotacijos JAV kariniame jūrų laivyne įprastos, nes leidžia išlaikyti nuolatinę kovinę parengtį ir tęsti operacijas regione. Vis dėlto šis pakeitimas vyksta padidėjus įtampai dėl Irano ir sustiprėjus karinei laikysenai svarbiausiuose Artimųjų Rytų jūrų keliuose.

    Ilgas USS Abraham Lincoln budėjimas

    USS Abraham Lincoln dislokacija tapo išskirtinai ilga, o dalis šaltinių mini daugiau nei 250 dienų jūroje. Pranešama, kad reikšmingą šio laiko dalį įgula praleido be standartinių užsukimų į uostus, o tai kelia papildomą krūvį tiek žmonėms, tiek technikai.

    Ankstesniais mėnesiais laivas buvo perdislokuotas iš Ramiojo vandenyno į Artimuosius Rytus, kai JAV sustiprino veiksmus prieš Iraną. Ilgas buvimas regione siejamas ir su operacijomis ore bei spaudimu Iranui jūrų erdvėje.

    Įtampos regione fonas

    Pranešimuose teigiama, kad USS Abraham Lincoln grupė atliko svarbų vaidmenį bombardavimo kampanijoje ir JAV vykdomoje Irano uostų blokadoje. Tokios misijos reikalauja nuolatinio oro operacijų ritmo, papildomų žvalgybos pajėgumų ir patikimos logistikos grandinės.

    Kartu viešojoje erdvėje pasirodė signalų apie įgulos kasdienybės sunkumus, įskaitant tiekimo trikdžius ir gyvenimo sąlygų prastėjimą. Ilgai trunkančios misijos, ypač kai ribojami išėjimai į krantą, paprastai didina nuovargį ir psichologinę įtampą, todėl rotacija tampa ne tik operaciniu, bet ir žmogiškuoju būtinu sprendimu.

    Kas yra USS George Washington

    USS George Washington yra Nimitz klasės lėktuvnešis, pradėjęs tarnybą 1992 metais ir laikomas vienu iš pagrindinių JAV jūrų galios instrumentų. Jo bendras ilgis siekia apie 333 metrus, o pilna vandentalpa, priklausomai nuo komplektacijos, dažnai nurodoma apie 101 000–104 000 tonų.

    Laivas varomas dviem branduoliniais reaktoriais, todėl jo veikimo nuotolis praktiškai neribojamas, o eksploatacijoje vieno kuro užkrovimo gali pakakti maždaug 20–25 metams. Tipiškai jis gali gabenti iki maždaug 90 orlaivių, o bendra įgula su aviacijos sparnu sudaro apie 5 500–6 000 žmonių.

    Pastaruoju metu USS George Washington veikė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, įskaitant operacijas Pietų Kinijos jūroje. Skelbiama, kad jis jau kirto strategiškai svarbų Malakos sąsiaurį, o atvykimas į Artimuosius Rytus turėtų užtikrinti, kad JAV regione išlaikytų nuolatinę lėktuvnešių paramą.

    JAV karinis planavimas dažnai remiasi principu, kad lėktuvnešis yra ne vien laivas, o visa mobilios oro bazės sistema, leidžianti greitai reaguoti į krizes. Todėl tokia rotacija siunčia signalą apie pasirengimą tęsti operacijas ir tuo pačiu mažinti ilgalaikės dislokacijos kainą žmonėms.

  • Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija pasirašė gynybos paktą: kas keičiasi regione ir kodėl dabar

    Netikėtas susitarimas Mekoje

    Saudo Arabija, Pakistanas ir Turkija Mekoje pasirašė bendrą gynybos susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti saugumo bendradarbiavimą. Pakistanо užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad susitarimas yra gynybinio pobūdžio ir nėra nukreiptas prieš jokią kitą valstybę ar valstybių grupę.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dokumente įtvirtinta kolektyvinės gynybos logika: ginkluotas išpuolis prieš vieną iš pasirašiusiųjų būtų laikomas išpuoliu prieš visas. Kartu akcentuojama, kad tarpusavio pagalba būtų teikiama tik gynybos apimtyje.

    Ką numato kolektyvinė gynyba?

    Agentūros „Reuters“ cituotas Turkijos pareigūnas teigė, kad paktas turi kolektyvinės gynybos nuostatą ir yra „grynai gynybinis“. Pasak jo, susitarimas palieka erdvės kitoms regiono valstybėms prisijungti ir nepanaikina jau galiojančių dvišalių ar daugiašalių susitarimų.

    Vis dėlto paktas palieka daug neatsakytų klausimų, nes viešai neatskleidžiama, kokie konkretūs įsipareigojimai įsigalioja krizės atveju. Tokiais atvejais svarbiausia detalė paprastai būna praktiniai mechanizmai: sprendimų priėmimo tvarka, greitojo reagavimo planai, žvalgybos ir oro gynybos koordinavimas.

    Regiono įtampa ir platesnis fonas

    Susitarimas pasirašytas intensyvėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose fone, kai regiono valstybės vis dažniau ieško papildomų saugumo garantijų. „Reuters“ primena, kad pastaruoju metu buvo fiksuota daugiau atakų ir apšaudymų, o tai didina spaudimą stiprinti oro gynybą ir keistis operatyvine informacija.

    Tuo pačiu Saudo Arabija yra viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, o bet kokie saugumo sukrėtimai Persijos įlankos regione paprastai greitai atsiliepia energijos tiekimo rizikoms. Pakistanas turi branduolinį arsenalą, o Turkija disponuoja viena didžiausių kariuomenių NATO ir išlieka svarbiu regiono saugumo žaidėju.

    „Susitikimo politinė simbolika yra reikšminga. Trys įtakingos musulmonų pasaulio valstybės susitinka didėjančio neapibrėžtumo metu ir rodo augantį pasirengimą glaudžiau koordinuoti saugumo klausimus“, – sakė Saudo Arabijos tyrimų centro „Gulf Research Center“ vadovas Abdulaziz Sager.

    Analitikai tokį formatą vertina kaip signalą, kad vidutinės ir regioninės galios nori daugiau savarankiškumo saugumo politikoje, ypač kai konfliktų židiniai persidengia su prekybos maršrutais, energetikos infrastruktūra ir didėjančia raketų bei bepiločių grėsme.

  • „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį jos grynasis pelnas daugiau nei padvigubėjo. Bendrovė teigia, jog rezultatams itin palankiai susiklostė naftos ir dujų rinkos, kurias sudrebino Artimųjų Rytų konfliktas.

    „BP“ duomenimis, pelnas po mokesčių balandžio–birželio laikotarpiu siekė apie 3,38 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu sudarė apie 1,40 mlrd. eurų. Tokį šuolį lėmė brangesni iškastinio kuro ištekliai ir didesnės pajamos iš prekybos veiklos, kai kainos rinkose stipriai svyravo.

    Tuo pat metu bendrovės pajamos didėjo iki maždaug 60,43 mlrd. eurų ir buvo apie 47 proc. didesnės nei prieš metus. Energetikos sektoriuje panašios tendencijos fiksuotos ir pas kitus didžiuosius Vakarų rinkos žaidėjus, kurių bendras ketvirčio pelnas, skaičiuojama, taip pat išaugo dėl įtampos regione ir pasiūlos sutrikimų rizikos.

    Rinka sukrėsta, pelnai auga

    „Pastarasis laikotarpis pažymėtas vienu labiausiai sutrikdytų etapų pasaulinėje energijos rinkoje“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Energetikos įmonėms tokiomis sąlygomis dažnai padeda ne tik brangstanti žaliava, bet ir prekybos padalinių uždarbis, kai ateities sandorių kainos reaguoja į kiekvieną naujieną iš konflikto zonos. Investuotojams tai paprastai reiškia didesnį trumpalaikį pelningumą, tačiau kartu išauga ir rizika dėl tiekimo grandinių, logistikos bei reguliavimo pokyčių.

    Strategijos posūkis: mažiau žaliosios energijos

    Pastaraisiais metais „BP“ dažnai buvo kritikuojama, kad jos veiklos rezultatai atsilieka nuo kai kurių pagrindinių konkurentų. Prieš Meg O’Neill paskyrimą bendrovė mažino švariosios energetikos investicijas ir labiau orientavosi į pelningesnį naftos ir dujų verslą.

    Šią kryptį sustiprina ir turto pardavimai: bendrovė jau yra realizavusi dalį perdirbimo bei mažmeninės prekybos turto žemyninėje Europoje ir paskelbė ketinanti atsisakyti Šiaurės jūros veiklos Jungtinėje Karalystėje. Taip pat pranešta apie planus parduoti „Archaea“ – biometano ir biodujų verslą Jungtinėse Valstijose.

    „Mes neišnaudojame savo potencialo“, – teigė Meg O’Neill.

    „Mūsų pastarųjų metų rezultatai neatitiko nei mūsų pačių lūkesčių, nei akcininkų“, – pridūrė ji.

    Dividendas kyla, bet įtampa dėl valdysenos išlieka

    „BP“ pranešė ketvirtinį dividendą didinanti 4 proc., o bendrovės akcijų kaina po rezultatų paskelbimo ankstyvoje prekyboje Londone kilo apie 0,5 proc. Įmonė taip pat pabrėžė, kad pelno rodiklis, eliminuojantis tam tikrus vienkartinius veiksnius, per ketvirtį išaugo iki maždaug 4,92 mlrd. eurų ir viršijo rinkos lūkesčius.

    Vis dėlto finansinius rodiklius lydi ir reputaciniai bei valdysenos klausimai. Balandį metiniame akcininkų susirinkime kilo nepasitenkinimas dėl klimato atskaitomybės, o vėliau bendrovė netikėtai atsisveikino su valdybos pirmininku Albertu Manifoldu, nurodydama rimtus nuogąstavimus dėl valdysenos ir priežiūros standartų.

    Meg O’Neill, anksčiau dirbusi „ExxonMobil“ ir vadovavusi „Woodside Energy“, tapo pirmąja išorės kandidate, paskirta „BP“ generaline direktore per 117 metų bendrovės istoriją. Ji pakeitė Murray Auchinclossą, kuris pareigas ėjo trumpiau nei dvejus metus.

  • Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Romoje įvyko naujas tiesioginių Libano ir Izraelio derybų etapas, kurį tarpininkauja Jungtinės Valstijos. Pagrindinis Beiruto tikslas – pasiekti laipsnišką Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Libano pietų ir aiškų veiksmų grafiką.

    Derybos rengiamos JAV ambasadoje Italijos sostinėje ir, kaip skelbiama, turėtų trukti iki ketvirtadienio. Šis susitikimas laikomas dar vienu bandymu sukonkretinti anksčiau sutartą derybų rėmą dėl saugumo, sienos klausimų ir ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Birželį Vašingtone šalys buvo sutarusios dėl principinio rėmo, apimančio „Hezbollah“ nuginklavimą, laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą ir Libano kariuomenės dislokavimą pietuose. Procesą planuota pradėti bandomosiose teritorijose, vadinamose pilotinėmis zonomis, kuriose tikrinamas susitarimų įgyvendinimas vietoje.

    Dabartinis derybų ciklas yra septintas nuo tada, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įsitraukė į regiono konfliktą, apšaudydama Izraelį raketomis, o Izraelis atsakė plataus masto oro smūgiais ir sausumos operacijomis. Libanas skelbia, kad per eskalaciją žuvo daugiau nei 4 300 žmonių, o pietiniai rajonai patyrė didelę infrastruktūros žalą.

    „Tiesioginės derybos Libanui neatneš nieko, tik gėdą, pažeminimą ir virtinę nuolaidų“, – sakė „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas.

    Jis taip pat kritikavo Libano prezidentą Josephą Aouną, teigdamas, kad šis esą nebeatlieka vienijančio vaidmens. Tokia retorika atspindi gilų vidaus politinį skilimą: dalis Libano politinės sistemos siekia valstybės institucijų kontrolės pietuose, o „Hezbollah“ nepritaria bet kokiam nuginklavimo scenarijui.

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paragino abi puses išlaikyti konstruktyvų toną ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų pilnai įgyvendinti sutartą rėmą. Italija šiame procese veikia kaip priimančioji šalis, tačiau realus tarpininkavimo vaidmuo tenka Vašingtonui.

    Vienu iš pirmųjų praktinių žingsnių po ankstesnių derybų Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Zawtar al-Gharbiya kaimo prieigų, kuris įvardijamas kaip viena pilotinių zonų. Libano kariuomenė ten buvo dislokuota, o gyventojams leista apžiūrėti namus ir verslus.

    Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas yra pareiškęs, kad šalis siekia nuoseklių Izraelio pasitraukimų, kurie galiausiai vestų į visišką pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos. Tuo metu JAV diplomatai pabrėžia, kad skubėjimas gali sukelti papildomų rizikų civiliams, todėl pilotinių zonų plėtra turi remtis aiškiai suderinta procedūra.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo dviejų lygiagrečių išbandymų. Pirma, ar Libano valdžia ir kariuomenė pajėgs realiai plėsti kontrolę pietuose ir apriboti nevalstybinių ginkluotų struktūrų veikimą, antra, ar Izraelis laikysis pasitraukimo įsipareigojimų, kai pilotinės zonos bus parenkamos jautriausiose teritorijose.

    Nors po pastarųjų susitarimų smurto lygis, kaip skelbiama, sumažėjo, Libanas ir toliau praneša apie pavienius Izraelio smūgius, apšaudymą, sprogdinimus bei griovimus pietiniuose kaimuose. Derybose Romoje siekiama sumažinti tokių incidentų tikimybę ir sukurti veikiančią saugumo architektūrą, kuri užkirstų kelią naujam konflikto etapui.

    Regiono kontekste šios derybos vertinamos kaip bandymas sujungti taktinius saugumo sprendimus su platesnėmis politinėmis garantijomis. Praktikoje tai reiškia, kad greta kariuomenių išsidėstymo ir sienos klausimų sprendimo teks atsakyti ir į sudėtingiausią klausimą – kas ir kokiomis sąlygomis realiai užtikrins „Hezbollah“ ginkluotės kontrolę, kad procesas nevirstų laikina pauze prieš naują eskalaciją.

  • Galingiausia Irano raketa „Khorramshahr“: ką reiškia 2 000 km nuotolis ir 1 500 kg kovinė galvutė

    Balistinė raketa „Khorramshahr“ laikoma viena galingiausių Irano arsenale ir nuolat minima vertinant rizikas Artimuosiuose Rytuose. Ekspertai pabrėžia, kad šios sistemos derinys – didelė kovinė galvutė ir iki 2 000 kilometrų nuotolis – daro ją svarbiu Irano atgrasymo politikos įrankiu.

    „Khorramshahr“ šeima dažnai siejama su Šiaurės Korėjos technologine įtaka, nes Iranas ilgą laiką plėtojo raketų programą remdamasis išorės patirtimi ir vietine inžinerija. Viešai skelbiamose analizėse pažymima, kad tai vidutinio nuotolio balistinė raketa, skirta smūgiams regione ir už jo ribų.

    Viena svarbiausių šios sistemos ypatybių – skystasis kuras, kuriam naudojami itin toksiški komponentai, plačiai žinomi dar nuo Šaltojo karo laikų. Tokie sprendimai leidžia pasiekti didelę trauką, o hermetiški kuro bakai teoriškai sutrumpina parengimo laiką, nes raketą galima laikyti ilgiau neperpilant kuro.

    „Khorramshahr-4“ parametrai

    Naujausia plačiai aptarta modifikacija „Khorramshahr-4“ buvo pristatyta 2023 metais. Skelbiama, kad raketos ilgis siekia apie 13 metrų, skersmuo – apie 1,5 metro, o startinė masė – maždaug 25 tonos.

    Didžiausias dėmesys tenka kovinei daliai: įvairiuose vertinimuose nurodoma iki 1 500 kilogramų masė, kuri yra neįprastai didelė šios klasės raketoms. Maksimalus nuotolis įvardijamas iki 2 000 kilometrų, o tai apima didelę dalį regiono, įskaitant potencialiai strategiškai svarbius taikinius.

    Navigacija ir taiklumas

    Irano pareiškimai ir nepriklausomos apžvalgos rodo, kad „Khorramshahr“ gali turėti skrydžio korekcijos galimybių, kurios teoriškai didina taiklumą, palyginti su senesnėmis sistemomis. Tokiose diskusijose minimi skirtingi scenarijai – nuo inercinės navigacijos iki pažangesnių sprendimų, tačiau tikslūs parametrai viešai patikimai nepatvirtinti.

    Analitikai pabrėžia, kad balistinių raketų efektyvumą lemia ne vien deklaruojamas nuotolis, bet ir kovinės dalies tipas, patikimumas, paleidimo parengtis bei priešo oro ir priešraketinės gynybos pajėgumai. Todėl praktinė grėsmė kiekvienu atveju vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į realias konflikto sąlygas.

    Ką tai keičia regione

    „Khorramshahr“ dažnai minima kalbant apie Irano strategiją turėti priemonių atsakui į galimus smūgius ir spaudimą. Pastaraisiais metais augant įtampai regione, balistinių raketų programos pažanga tapo vienu iš veiksnių, darančių įtaką tiek deryboms, tiek kariniam planavimui.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos didina eskalacijos riziką, nes gali būti panaudotos greitam smūgiui dideliu atstumu. Dėl to tarptautinėje darbotvarkėje išlieka klausimai apie raketų plėtros ribojimą, sankcijas ir regioninio saugumo architektūrą.

  • Paliaubos tarp JAV ir Irano? Ugnis pritylo, o užkulisiuose įsibėgėja slaptos derybos

    Artimuosiuose Rytuose po beveik dviejų savaičių smurto įsivyravo santykinė tyla: Iranas pranešė dvi dienas nevykdantis atsakomųjų atakų, nes JAV esą sustabdė smūgius jo teritorijoje. Teheranas kartu pabrėžia, kad laikosi principo atsakyti į kiekvieną ataką, tad pauzė vertinama kaip laikina ir priklausoma nuo Vašingtono veiksmų.

    Šis pritylęs etapas yra pirmasis nuo maždaug 13 dienų pradžios, kai naktį neužfiksuota abipusių smūgių. Tokią situaciją diplomatai įvardija kaip langą deeskalacijai, tačiau abi pusės vengia kalbėti apie ilgalaikes paliaubas ir palieka sau galimybę greitai atnaujinti veiksmus.

    Derybų vaidmuo užkulisiuose

    Pranešama, kad į Teheraną vyko aukšto rango Omano atstovai, o ši valstybė jau ne kartą tarpininkavo JAV ir Irano kontaktuose. Tarpininkavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes tiesioginis Vašingtono ir Teherano dialogas yra ribotas, o daug sprendimų pasiekiama per uždarus kanalus.

    JAV pareigūnai viešai signalizuoja, kad mato erdvės tolesnėms deryboms, tačiau kartu akcentuoja, jog saugumo situacija regione išlieka įtempta. Net ir sumažėjus smūgių intensyvumui, rizika, kad vienas incidentas vėl sukels grandininę eskalaciją, išlieka didelė.

    Patriot atsargos ir eskalacijos rizika

    Vienas iš galimų JAV sprendimo pristabdyti operacijas veiksnių siejamas su priešraketinės gynybos ištekliais regione. Žiniasklaidoje keliama versija, kad Vašingtonas vertina, kiek tvaru ilgą laiką remtis „Patriot“ sistemų perėmimo raketomis ir kitu gynybiniu arsenalu, saugančiu bazes bei sąjungininkus Persijos įlankos valstybėse.

    Kartu JAV administracija, vertindama ankstesnių susidūrimų dinamiką, stengiasi išvengti scenarijaus, kai riboti smūgiai perauga į platesnį karinio konflikto etapą. Iranas savo ruožtu pabrėžia atsakomųjų veiksmų logiką ir atsargiai vertina Vašingtono signalus, todėl situacija lieka trapi ir priklausoma nuo artimiausių dienų sprendimų.

    „Jei JAV susilaikys nuo smūgių, mes taip pat neatnaujinsime atakų“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.

  • Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Socialiniuose tinkluose ir regiono žiniasklaidoje pasklidus kadruose matomai neįprastai dangaus formacijai virš Jordanijos, gynybos analitikai ėmė svarstyti, kad tai galėjo būti daugiaetapis balistinis vidutinio nuotolio užtaisas. Dažniausiai minima versija – Iranui priskiriama „Sejjil“ raketa, laikoma viena pažangiausių jo arsenale.

    Vertinimai, paremti viešai prieinamais vaizdais ir ankstesniais Irano bandymų duomenimis, rodo, kad „Sejjil“ siejama su kietojo kuro technologija. Kietasis kuras paprastai leidžia greičiau parengti paleidimą ir sutrumpina laiką, kai paleidimo sistema yra pažeidžiama, palyginti su dalimi skystojo kuro sprendimų.

    Kas yra „Sejjil“?

    „Sejjil“ dažniausiai apibūdinama kaip dviejų pakopų balistinė vidutinio nuotolio raketa, kurią Iranas kūrė kaip strategiškai svarbią sistemą. Ji pirmą kartą viešai pristatyta 2008 metais, o nuo tada reguliariai minima Irano pareiškimuose apie atgrasymo priemones ir raketinės programos pažangą.

    Vakarų analitikai „Sejjil“ dažniausiai priskiria maždaug iki 2 000 kilometrų nuotolio klasei, todėl ji patenka į vidutinio nuotolio balistinių raketų kategoriją. Tokia distancija teoriškai leidžia pasiekti platų regioną, o tai keičia gynybos planavimą ir oro gynybos sistemų išdėstymo prioritetus.

    Atviruose šaltiniuose taip pat nurodoma, kad raketa galėtų gabenti kelis šimtus kilogramų ar didesnės masės kovinę galvutę, nors tikslūs pajėgumai viešai nėra patvirtinti. Dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad Irano raketų programa tarptautinėje erdvėje nuolat vertinama ir per galimo branduolinio potencialo prizmę, tačiau konkrečių šio incidento įrodymų tam nėra pateikta.

    Ką žinoma apie smūgio padarinius?

    Apie konkrečius tariamo smūgio padarinius Jordanijoje šiuo metu patikimos, vienareikšmės informacijos trūksta, o oficialūs pranešimai gali vėluoti dėl saugumo ir informacijos tikslinimo. Dėl to dalis vertinimų remiasi netiesioginiais požymiais, tokiais kaip trajektorijos pobūdis ir matomi pėdsakai danguje.

    Jordanija laikoma strategiškai jautria kryptimi, nes šalyje ir jos apylinkėse yra svarbių JAV karinių pajėgų objektų, taip pat logistikos ir oro gynybos infrastruktūros. Regiono eskalacijos sąlygomis bet koks incidentas, susijęs su balistinėmis raketomis, gali turėti poveikį tiek kariniams sprendimams, tiek diplomatijai.

    JAV atsakas ir platesnis kontekstas

    JAV pastaruoju metu viešai deklaruoja siekį mažinti Irano galimybes vykdyti atakas prieš regiono interesus ir tarptautinę laivybą, ypač strategiškai svarbiose vietose. Pranešimuose akcentuojama, kad smūgiai prieš karinę infrastruktūrą gali būti nukreipti į pajėgumų, naudojamų grasinimui laivybai, silpninimą.

    „Mums svarbu apsaugoti kariškius regione ir užtikrinti, kad tarptautinė laivyba galėtų veikti be grasinimų“, – sakė JAV pareigūnų poziciją apibendrinantys komentarai, cituojami tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad balistinių sistemų naudojimas regione didina klaidingo vertinimo riziką, nes tokie ginklai pasižymi trumpu perspėjimo laiku. Dėl to oro gynybos ir žvalgybos sistemos regione paprastai dirba padidinto budrumo režimu, o incidentų interpretavimas viešoje erdvėje gali tapti informacinio karo dalimi.