Tag: Artimieji Rytai

  • Pasaulį apskriejo nuotraukos: virš Irano numuštas, kaip įtariama, lenkiškas dronas „Tiguar M“

    Pasaulį apskriejo nuotraukos: virš Irano numuštas, kaip įtariama, lenkiškas dronas „Tiguar M“

    Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso paviešintos nuotraukos sukėlė didelį atgarsį: jose matomas, kaip teigiama, pietų Irane numuštas bepilotis orlaivis. Karybos apžvalgininkai ir dalis analitikų pagal konstrukcijos ypatumus ėmė svarstyti, kad tai gali būti Lenkijoje sukurtas „Tiguar M“.

    „Tiguar M“ pristatomas kaip karinės paskirties žvalgybinis dronas, kurį sukūrė Varšuvoje veikianti bendrovė „uAvionics“. Tai fiksuoto sparno aparatas, kurio sparnų mojis siekia apie 4,1 metro, o masė, gamintojo teigimu, neviršija 25 kilogramų.

    Gamintojas nurodo, kad bepilotis naudoja hibridinę pavarą, leidžiančią ore išbūti ilgiau nei 20 valandų. Taip pat skelbiama, kad jo operacinis nuotolis gali viršyti 1 800 kilometrų, o maksimalus kreiserinis greitis siekia apie 160 kilometrų per valandą.

    „uAvionics“ viešai pateikiamoje informacijoje rašoma, kad „Tiguar M“ gali būti komplektuojamas su daugiau nei 40 megapikselių raiškos kamera. Teigiama, jog per vieną skrydį, priklausomai nuo užduoties ir nustatymų, dronas gali surinkti duomenis apie iki 10 000 hektarų teritoriją.

    Be to, nurodoma galimybė integruoti lazerinį skenerį, kuris padeda rinkti itin detalius reljefo duomenis. Tokia įranga dažnai siejama su žvalgyba, kartografavimu ir taikinių identifikavimo užduotimis, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose tampa kritiškai svarbios.

    Klausimų kelia tai, kaip tokios kilmės dronas galėjo atsidurti virš Irano. Viena iš versijų, kurią aptarinėja dalis stebėtojų, sieja šį modelį su JAV kariuomene, nes anksčiau viešojoje erdvėje pasirodė vaizdų iš tarptautinių pratybų, kur matomi „Tiguar M“ tipo bepiločiai.

    Pratybos Balikatan 2026 vyko Filipinuose, o kai kuriuose įrašuose buvo matyti, kad JAV kariai naudoja „Tiguar M“ šeimos dronus. Atskiruose kadruose pastebėtas ir galimas ryšio įrangos pritaikymas, kuris galėtų būti susijęs su palydovine komunikacija, tačiau oficialiai tai nebuvo patvirtinta.

    Dėl šių aplinkybių keliama prielaida, kad virš Irano numuštas aparatas galėjo priklausyti JAV pajėgoms, tačiau šiuo metu nėra viešo patvirtinimo, kuri konkreti JAV dalis galėtų naudoti šiuos dronus Artimuosiuose Rytuose. Taip pat nėra aišku, ar tokio tipo sistemos būtų naudojamos tik specialiųjų operacijų vienetų, ar plačiau.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ilgai ore išbūnantys, palyginti nedideli žvalgybiniai dronai tapo vienu svarbiausių modernios žvalgybos elementų. Jie naudojami situaciniam suvokimui, taikinių paieškai, smūgių rezultatų įvertinimui ir duomenų perdavimui realiuoju laiku, o tokios platformos kaip „Tiguar M“ gali užpildyti nišą tarp mažų taktinių dronų ir didelių strateginių sistemų.

    Kol kas Irano institucijos ir galimi operatoriai nepateikė išsamių duomenų, kurie leistų galutinai identifikuoti numušto bepiločio kilmę ir misiją. Dėl to istorija ir toliau vertinama kaip reikšmingas signalas apie žvalgybinių dronų naudojimo mastą regione.

  • Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Kainų šuolis jau kitą savaitę

    Portugalijoje artėjančią savaitę, nuo liepos 20 iki 26 dienos, vairuotojams prognozuojamas ryškus degalų kainų augimas. Vietos rinkos stebėtojai pabrėžia, kad labiausiai brangs dyzelinas, o benzino kaina taip pat kils.

    Automóvel Clube de Portugal (ACP), remdamasis Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos (DGEG) prognozėmis, skaičiuoja, kad dyzelinas gali brangti 13,5 euro cento už litrą. Benzino kaina, pagal tuos pačius skaičiavimus, gali augti 6,5 euro cento už litrą.

    Prognozuojama, kad dėl šio pokyčio dyzelino litras gali kainuoti apie 1,988 euro, o benzino – apie 1,980 euro. ACP akcentuoja, kad tai yra vidutiniai orientaciniai dydžiai, o realios kainos skirtingose degalinėse gali skirtis dėl konkurencijos ir logistikos kaštų.

    Taip pat pažymima, kad skaičiavimai paremti žaliavų kainomis, fiksuotomis praėjusios savaitės pabaigoje. Iki naujos savaitės pradžios rinkose dar gali vykti svyravimai, todėl galutinės kainos gali kiek kisti.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Didžiausią spaudimą naftos kainoms pastaruoju metu daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias rizikas, susijusias su tiekimo grandinėmis, nes net riboti sutrikimai greitai persiduoda didmeninėms degalų kainoms Europoje.

    Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, kuriuo, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis. Bet kokie ribojimai ar karinės eskalacijos signalai šiame regione didina tiekimo rizikos priedą, kuris atsispindi kainose.

    Ši rizika aktuali ir dėl to, kad degalų kainą vartotojui sudaro ne tik nafta, bet ir perdirbimo maržos, transportavimas bei mokesčiai. Todėl, net stabilizuojantis žaliavai, kainos degalinėse dažnai krenta lėčiau, o kylant – reaguoja sparčiau.

    Vyriausybės reakcija ir patikrinimai

    Portugalijos valdžia yra žadėjusi taikyti neeilinį laikino pobūdžio naftos ir energetikos produktų mokesčio (ISP) mažinimą, kai kainų augimas peržengia 10 centų ribą. Tokios priemonės paprastai naudojamos siekiant amortizuoti staigius šokus, tačiau jų apimtis ir trukmė priklauso nuo fiskalinių galimybių.

    Portugalijos spaudoje skelbta, kad aplinkos ir energetikos ministrė Maria Graça Carvalho kreipėsi į energetikos reguliuotoją ERSE, prašydama patikrinimų ir analizės. Tikslas – įvertinti degalinių kainodarą nuo 2024 metų ir paaiškinti, kodėl tarptautinių rinkų atpigimai ne visada greitai atsispindi degalinėse.

    Tuo pačiu viešojoje erdvėje vėl keliama diskusija dėl PVM mažinimo degalams. Vis dėlto Portugalijos finansų ministras Miranda Sarmento, remiantis viešais pasisakymais, laikosi pozicijos, kad mokesčio tarifas keičiamas nebus, o dėmesys sutelkiamas į tikslines ir laikinas priemones.

    Ekspertai primena, kad vartotojams tokiais laikotarpiais verta sekti vidutines kainas ir atkreipti dėmesį į regioninius skirtumus. Staigių šuolių metu net keli euro centai už litrą, ypač dažnai važinėjantiems, per mėnesį gali virsti apčiuopiama suma.

  • Naftos kainos vėl šoka į viršų: Artimųjų Rytų eskalacija jau purto akcijų rinkas

    Naftos kainos vėl šoka į viršų: Artimųjų Rytų eskalacija jau purto akcijų rinkas

    Naftos kainos antradienio rytą tęsė kilimą, rinkoms vertinant paaštrėjusią situaciją Artimuosiuose Rytuose ir galimą poveikį energijos tiekimui. Kartu prastėjo nuotaikos akcijų biržose, ypač Azijoje, kur investuotojai mažino riziką.

    „Brent“ rūšies nafta pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta – iki maždaug 73 eurų. Dieną prieš tai kainos buvo pašokusios beveik 10 proc., o tai priminė, kaip greitai geopolitika gali perbraižyti žaliavų rinkos lūkesčius.

    Naftos kainos vis dar žemesnės nei ankstesnių krizių piko lygiai, tačiau rizikos premija rinkoje didėja dėl neapibrėžtumo, susijusio su tiekimo maršrutais. Daugiausia dėmesio tenka Hormūzo sąsiauriui – strateginiam keliui, per kurį iš Persijos įlankos į pasaulį gabenama reikšminga dalis naftos.

    Įtampą dar labiau didino pranešimai apie naujus smūgius ir griežtesnę retoriką, o tai paskatino kalbas apie galimus apribojimus laivybai. Kai tanklaiviai vengia rizikingų zonų arba didėja draudimo ir logistikos kaštai, tai greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Azijos biržos traukėsi

    Azijos prekybos sesijoje pagrindiniai indeksai smuko: Japonijos „Nikkei 225“ mažėjo apie 1 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ – daugiau nei 3 proc. Kinijos akcijos taip pat silpo, nors eksporto statistika rodė spartų augimą, siejamą su didesne puslaidininkių ir technologijų paklausa.

    Investuotojus slėgė ir JAV akcijų rinkos signalai: prieš tai „S&P 500“ buvo kritęs apie 0,8 proc., o „Nasdaq“ – apie 1,6 proc. Didžiausią spaudimą patyrė su DI bumu siejamos technologijų bendrovės, nes dalis rinkos vis garsiau klausia, ar dabartiniai įkainojimai atitinka realiai pasiekiamą pelningumą.

    Rinkos laukia bankų rezultatų

    Šią savaitę Volstrito dėmesys krypsta į įmonių finansines ataskaitas, kurios turėtų padėti įvertinti, ar ekonomikos augimas ir vartojimas išlieka pakankamai stiprūs. Tarp svarbiausių – didžiųjų JAV bankų ketvirčio rezultatai, tradiciškai laikomi vienu iš bendros ekonominės sveikatos barometrų.

    Analitikai prognozuoja, kad „S&P 500“ bendrovių pelnai gali augti daugiau nei 20 proc., tačiau lūkesčiai jau įskaičiuoti į kainas. Jei ataskaitos nuviltų, o nafta brangtų toliau, rinkos galėtų dar jautriau reaguoti į infliacijos ir palūkanų normų perspektyvą.

    Kodėl brangi nafta svarbi visiems

    Brangesnė nafta paprastai didina degalų, logistikos ir dalies gamybos kaštus, todėl gali kelti vartotojų kainas. Tai ypač aktualu centrinėms bankininkystės institucijoms: jei infliacija vėl įsibėgėtų, palūkanų normų mažinimo planai galėtų būti atidėti.

    Tuo pat metu geopolitinė rizika skatina investuotojus ieškoti saugesnių aktyvų, o akcijų rinkoms tai reiškia didesnius svyravimus. Artimiausiomis dienomis naftos ir biržų kryptį labiausiai lems naujienos iš regiono, laivybos srautų situacija ir įmonių rezultatų sezonas.

  • Europa ieško kelio į Artimuosius Rytus: Sirijos kultūra ir infrastruktūra siūlomos kaip stabilumo raktas

    Europa ieško kelio į Artimuosius Rytus: Sirijos kultūra ir infrastruktūra siūlomos kaip stabilumo raktas

    Kultūra ir civilinė infrastruktūra gali tapti vienu iš praktiškiausių būdų mažinti įtampas Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje, teigia dalis Europoje gyvenančių sirų intelektualų. Jų siūlymas Briuseliui paprastas: vietoje vien politinių deklaracijų remti apčiuopiamus paveldo atkūrimo ir kasdienio gyvenimo atstatymo projektus.

    Šios krypties šalininkai akcentuoja, kad paveldas čia nėra vien muziejų tema. Atkuriant miestų audinį, švietimą, kultūros institucijas ir susisiekimą, kartu atkuriamas pasitikėjimas tarp bendruomenių, kurį per ilgus karo metus ardo smurtas, propaganda ir skurdas.

    Vienas iniciatyvos veidų yra muzikologas Nabil Al Lao, kadaise vadovavęs Damasko konservatorijai ir prisidėjęs prie miesto operos teatro kūrimo. Jis teigia, kad kelios ES valstybės narės turi realius instrumentus pradėti kultūros politiką Levante, kuri, jo vertinimu, galėtų peraugti į platesnį politinį procesą.

    „ES šalys, ypač Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija, turi įrankių pradėti kultūros politiką Levante taip, kad pirmasis poveikis būtų matomas ir galėtų virsti platesniu procesu“, – sakė Nabil Al Lao.

    Pasak jo, tai neturėtų apsiriboti kultūrine diplomatija ar pavienėmis parodomis. Idėja siūlo „karo teatrą“ paversti archeologiniu ir urbanistiniu atsigavimo lauku, derinant paveldo atstatymą su vandentvarkos, transporto, mokyklų, bibliotekų ir kitų civilinių objektų atnaujinimu.

    Sirijos karas, prasidėjęs 2011 metais, paliko milžinišką žalą tiek žmonėms, tiek miestams. Kultūros paveldo nuostoliai tapo vienu ryškiausių konflikto simbolių, o Palmyra, Alepas ir kitos istorinės vietovės ilgus metus buvo niokojamos karo veiksmų, plėšikavimo ir ekstremistinių grupuočių sąmoningo naikinimo.

    Nabil Al Lao biografija šiame kontekste išsiskiria: jis buvo aukšto lygio vertėjas, dalyvavęs svarbiuose diplomatiniuose kontaktuose, o vėliau dėl karo ir politinių aplinkybių tapo pabėgėliu Europoje. Pastaraisiais metais jis kalba apie norą grįžti į Damaską ir pereinamojo laikotarpio valdžiai pristatyti konkrečius atkūrimo pasiūlymus.

    Kitas siūlomos strategijos akcentas yra tarpvalstybiniai projektai, kurie kurtų ne tik ekonominį, bet ir simbolinį ryšį. Pavyzdžiu įvardijama istorinė Damasko ir Baalbeko geležinkelio jungtis, kurios atgaivinimas, iniciatorių manymu, vienu metu stiprintų viešąjį transportą, regiono ekonomiką ir kultūrinį turizmą.

    Toks požiūris siejamas ir su platesniu Libano bei Sirijos santykių kontekstu, kuriame dešimtmečius persipina karai, politinės įtakos kova ir išorės žaidėjų interesai. Pastarojo meto konfliktai regione ne tik pareikalavo aukų ir sugriovė infrastruktūrą, bet ir palietė senovės paminklus, kurie yra svarbūs viso regiono tapatybei.

    Italijoje dirbanti arabų kalbos ir kultūros profesorė Maria Francesca Corrao pabrėžia, kad Sirijos paveldo atgaivinimas jau remiasi realiais akademiniais ir tarptautiniais tinklais. Pasak jos, Europoje gyvenantys sirų studentai ir intelektualai padeda atkurti ryšius, kurie leidžia tęsti archeologinius ir restauravimo darbus.

    „Sirų intelektualų ir studentų tremtyje pastangos leido atsirasti iniciatyvoms, kurios remiasi noru sugrįžti ir gelbėti šalį per kultūrą“, – sakė Maria Francesca Corrao.

    Praktinėje plotmėje daug vilčių siejama su tarptautiniais tyrimų ir restauravimo projektais, kuriuose dalyvauja Europos universitetai ir specialistai. Archeologiniai tyrimai kai kuriose vietovėse buvo atnaujinti po ilgos pertraukos, o tai leidžia ne tik fiksuoti padarytą žalą, bet ir planuoti, ką įmanoma atkurti.

    Viena ryškiausių diskusijų krypčių – Palmyros atstatymas. Šis UNESCO pasaulio paveldo objektas tapo ne tik istoriniu, bet ir politiniu simboliu, o atkūrimo darbai, anot ekspertų, reikalauja ilgalaikių tyrimų, finansavimo ir saugumo garantijų, kad paveldo apsauga nevirstų vienkartine akcija.

    Europos Sąjunga jau yra rėmusi UNESCO iniciatyvas, skirtas Sirijos kultūros paveldui saugoti, o parama buvo teikiama tiek per bendras programas, tiek per atskirų šalių projektus. Tuo pat metu Europos Komisija yra skyrusi 2 500 000 000 eurų paramą Sirijos pereinamajam laikotarpiui, tačiau diskusijos dėl efektyviausių prioritetų tęsiasi.

    Šalininkų teigimu, kultūros ir infrastruktūros sujungimas į vieną strategiją leistų pasiekti greitesnį, žmonėms matomą rezultatą. Kritiškiausias klausimas išlieka saugumas, institucinis skaidrumas ir tai, ar paveldo atkūrimas bus paremtas vietos bendruomenių įtrauktimi, o ne vien išorės donorų darbotvarke.

  • TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja, kad atsinaujinusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali tapti artimiausiu ir didžiausiu pavojumi pasaulio ekonomikos prognozėms. Fondo vertinimu, net ir trumpalaikiai karo veiksmai regione gali padidinti žaliavų kainų svyravimus, apsunkinti tiekimo grandines ir pabloginti finansavimo sąlygas.

    TVF pažymi, kad didžiausia rizika siejama su energijos ir kitų žaliavų rinka, nes bet koks tiekimo sutrikimas gali greitai persiduoti į transporto, gamybos ir maisto kainas. Šis poveikis ypač sustiprėja, kai verslas ir valstybės pradeda kaupti atsargas, o rinkos kainose įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Kas labiausiai paveiktų kainas?

    Fondas pabrėžia, kad atsinaujinęs konfliktas galėtų pratęsti kainų nepastovumą ne tik naftos ir dujų, bet ir trąšų bei logistikos sektoriuose. Tai reikštų didesnes sąnaudas maisto gamybai ir tiekimui, o žemų pajamų šalims toks šokas dažnai virsta dar didesniu pažeidžiamumu bei socialinių įtampų rizika.

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į ribotą saugiklių kiekį: dalis šalių ankstesniais konflikto etapais jau buvo išleidusios strategines naftos atsargas, todėl nauji sutrikimai rinkoje gali būti juntami aštriau. Jei tiekimo trikdžiai užsitęstų, atsargų lygis kai kuriose valstybėse galėtų priartėti prie įtemptos situacijos ribos.

    Augimo prognozės ir infliacijos kryptis

    Atnaujintame vertinime TVF nurodo, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais galėtų siekti apie 3 proc., o 2027 metais – apie 3,4 proc. Tuo metu bendroji infliacija, TVF skaičiavimu, 2026 metais gali padidėti iki maždaug 4,7 proc., o 2027 metais mažėti iki maždaug 3,9 proc.

    TVF aiškina, kad santykinai lėtesnis augimas, palyginti su ankstesniais metais, atspindi karo poveikį ir su juo susijusį neapibrėžtumą. Investuotojams tai paprastai reiškia brangesnį skolinimąsi, didesnį atsargumą rizikingesnėse rinkose ir lėtesnį vartojimo bei investicijų atsigavimą.

    DI gali padėti, bet rizikos išlieka

    Fondas nurodo, kad dalį neigiamo geopolitinių sukrėtimų poveikio gali kompensuoti spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas ir su juo susijusios investicijos. Jei DI plėtra virstų plačiai taikomu produktyvumo šuoliu, vidutiniu laikotarpiu pasaulio ekonomikos augimo potencialas galėtų stiprėti.

    Kartu TVF įspėja, kad per dideli lūkesčiai dėl DI pelningumo taip pat kelia riziką: jei rinkos įvertintų, jog produktyvumo nauda bus mažesnė, investicijos technologijų sektoriuje gali staigiai trauktis. Tokiu atveju galimas platesnis finansinių rinkų koregavimasis ir griežtesnės pasaulinės finansavimo sąlygos, kurios paveiktų ne vien technologijų įmones.

  • XX amžiaus drąsiausia keliautoja Freya Stark: nuo randų iki žygių Irane ir ginčų Palestinoje

    Freya Stark gimė Paryžiuje 1893 metais ir dar vaikystėje įgijo įprotį keliauti: jos šeima dažnai keitė gyvenamąją vietą, o pati Freya dėl ligų daug laiko praleisdavo lovoje su knygomis. Būtent skaitymas tapo jos ilgalaikės aistros Orientui pradžia, vėliau pavertusia ją viena ryškiausių XX amžiaus kelionių autorių.

    Apie 1906 metus įvykęs nelaimingas atsitikimas fabrike paliko gilius randus, kurie lydėjo Stark visą gyvenimą. Ji dažnai slėpdavo juos galvos apdangalais, o šis bruožas ilgainiui tapo atpažįstama jos įvaizdžio dalimi nuotraukose iš ekspedicijų.

    Kalbos ir kelias į Iraną

    Pirmojo pasaulinio karo metais Stark dirbo slaugytoja VAD struktūrose ir atliko su pašto cenzūra susijusius darbus Italijoje, todėl anksti susidūrė su logistika, disciplina ir krizių valdymu. Pasibaigus karui, ji Londone ėmėsi kryptingai ruoštis kelionėms: mokėsi arabų ir persų kalbų, gilinosi į regiono istoriją.

    Lūžis įvyko po sesers mirties XX amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje, kai Stark nusprendė keliauti viena. 1927 metais ji išvyko į Beirutą ir Bagdadą, keliavo po Siriją ir Libaną, o sienų kirtimas be leidimo baigėsi sulaikymu prancūzų valdomose teritorijose, tačiau jos tai nesustabdė.

    Iki 1931 metų Stark surengė kelias keliones į Vakarų Iraną, tuo metu europiečiams menkai pažintą regioną. Ten ji aprašė vadinamąją Asasinų slėnio teritoriją, o 1934 metais išleista knyga sustiprino jos reputaciją geografijos ir kelionių literatūros lauke.

    Nuo ekspedicijų iki karo propagandos

    1934 metais ji bandė pasiekti Šabvą Hadramauto regione, sekdama senovinį smilkalų kelią, tačiau ekspediciją nutraukė liga ir evakuacija į ligoninę. Vis dėlto surinktos pastabos ir maršrutai tapo medžiaga vėlesnėms knygoms, kurios įtvirtino Stark kaip autorę, derinančią kelionių pasakojimą su istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kalbų žinios ir patirtis Artimuosiuose Rytuose atvedė ją į Didžiosios Britanijos Informacijos ministerijos veiklą. 1939–1943 metais ji dirbo Jemene, Adene, Kaire ir Irake, prisidėdama prie sąjungininkų informacinių iniciatyvų bei vietinių ryšių tinklų kūrimo.

    1941 metais Stark atsidūrė Bagdade per politinę krizę, kai vyko bandymas nuversti valdžią, o vėliau prisidėjo prie su tuo susijusių informacinių struktūrų organizavimo. Šis jos biografijos tarpsnis dažnai vertinamas prieštaringai, nes keliautojos vaidmuo peržengė vien literatūros ar geografijos ribas.

    Ginčai Palestinoje ir vėlyvosios kelionės

    Didžiausią kritiką sukėlė 1943 metų epizodas mandatinei Palestinai jautriame kontekste, kai Stark viešai pasisakė dėl žydų migracijos ribojimo be arabų pritarimo. Ši pozicija iki šiol minima kaip tamsiausias jos biografijos taškas, nes ji tapo politinių konfliktų dalimi ir nebuvo linkusi vėliau aiškiai atsiriboti.

    Po karo, 1947 metais, ji ištekėjo už Stewarto Perowne’o, tačiau santuoka truko neilgai ir pora išsiskyrė po penkerių metų. Stark grįžo prie kelionių ir rašymo, daug laiko skirdama Turkijai ir Artimiesiems Rytams, kur fiksavo kraštovaizdžius, architektūrą ir vietos papročius.

    Viena įspūdingiausių vėlyvųjų kelionių įvyko 1968–1970 metais, kai Stark, būdama vyresnė nei 70 metų, pasiekė atokų Džamo minaretą Afganistane. Kelionė į sunkiai pasiekiamą vietovę tapo dar vienos knygos pagrindu ir parodė, kad jos ekspedicinis ryžtas išliko iki pat senatvės.

    Per maždaug pusę amžiaus kelionių ji nuolat fotografavo, o Oksforde saugoma didelė jos vizualinio archyvo dalis liudija metodišką dokumentavimą. 1972 metais Jungtinė Karalystė ją pagerbė DBE titulu, o Freya Stark mirė 1993 metais Asolo mieste, sulaukusi 100 metų.

    Šiandien Stark dažniausiai minima kaip keliautoja, kuri sugebėjo sujungti literatūrinį talentą, kalbų mokėjimą ir drąsą vykti ten, kur tuo metu kelionės buvo sudėtingos net patyrusiems vyrams. Tačiau jos palikimas išlieka nevienareikšmis: greta įkvepiančių maršrutų ir knygų visuomet minimi ir politiniai pareiškimai, kurie iki šiol kelia diskusijas.

  • Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Kas yra Abraomo susitarimai?

    Abraomo susitarimai – tai Jungtinių Valstijų tarpininkautų diplomatinių susitarimų paketas, 2020 metais atvėręs kelią Izraelio santykių normalizavimui su dalimi arabų valstybių. Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti naują regioninio bendradarbiavimo modelį, paremtą saugumu, prekyba ir politiniu dialogu.

    Susitarimai buvo pasirašyti pirmosios Donaldo Trumpo kadencijos metu, o prie jų prisijungė Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Marokas. Vėliau apie ketinimą jungtis paskelbė ir Sudanas, nors praktinis įgyvendinimas ilgą laiką priklausė nuo vidaus politikos bei tarptautinių sąlygų.

    Kodėl Trumpas nori plėtros?

    Donaldas Trumpas pastaruoju metu ragina daugiau musulmoniškų šalių prisijungti prie Abraomo susitarimų, argumentuodamas, kad platesnė normalizacija mažintų įtampą Artimuosiuose Rytuose. Jo komanda šią kryptį sieja ir su platesnėmis derybomis bei pastangomis stabilizuoti regioną, įskaitant santykių su Iranu klausimą.

    Viešojoje erdvėje minimos tokios valstybės kaip Saudo Arabija, Kataras ar Pakistanas, tačiau analitikai pabrėžia, kad šių šalių sprendimai yra stipriai priklausomi nuo vidaus nuotaikų ir regioninio saugumo situacijos. Karo Gazos Ruože kontekstas, humanitarinė krizė ir visuomenės parama palestiniečiams daugelyje musulmoniškų šalių šiuo metu smarkiai mažina politinę erdvę greitam pripažinimui.

    Ką davė susitarimai ir ko nepasiekė?

    Susitarimų šalininkai akcentuoja suaktyvėjusią prekybą, investicijų srautus, turizmo augimą ir naujas saugumo bendradarbiavimo formas tarp Izraelio ir prisijungusių šalių. Praktikoje tai reiškė intensyvesnius politinius kontaktus, tiesioginius skrydžius, ekonominius projektus ir bendrą interesą atsverti regionines grėsmes.

    Kritikai primena, kad Abraomo susitarimai iš esmės nepalietė pagrindinio ilgalaikio konflikto mazgo – Palestinos klausimo. Dalis ekspertų teigia, kad normalizacija, apeinant politinį sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo perspektyvos, gali duoti trumpalaikės naudos, bet ilguoju laikotarpiu palikti spragą, kuri bet kada vėl paaštrins įtampą.

    „Abraomo susitarimai buvo sukurti kaip regioninio pragmatizmo projektas, tačiau karo Gazos Ruože akivaizdoje jų plėtra tampa politiškai gerokai sudėtingesnė“, – sako Artimųjų Rytų politiką stebintys analitikai.

    Artimiausiu metu esminis klausimas išlieka, ar JAV iniciatyvos galės pasiūlyti tokį diplomatinį paketą, kuris vienu metu užtikrintų saugumo garantijas, ekonominius interesus ir bent minimalų politinį horizontą palestiniečių klausimui. Be šių dedamųjų, net ir valstybės, kurios anksčiau svarstė apie normalizaciją, gali rinktis laukti palankesnio momento.

  • Naftos kainos svyruoja: rinkos vis atsargiau vertina greitą JAV ir Irano susitarimą

    Naftos kainos svyruoja: rinkos vis atsargiau vertina greitą JAV ir Irano susitarimą

    Kas vyksta naftos rinkoje

    Pasaulio naftos rinkoje fiksuojami priešingi judesiai: dalis sutarčių pinga, dalis brangsta, o kryptį lemia ne tik paklausos prognozės, bet ir politinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina, kad susitarimas tarp JAV ir Irano gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi, todėl kainos išlieka jautrios bet kokioms naujienoms.

    Prekyboje matyti skirtumai tarp etaloninių rūšių: WTI kaina vienu metu smuko apie 4,6 proc., o „Brent“ – pakilo maždaug 2,5 proc. Tokie išsiskyrimai dažnai atspindi skirtingas regionines pasiūlos ir logistikos rizikas, taip pat pozicijų perskirstymą ateities sandorių rinkoje.

    Geopolitika ir derybų šešėlis

    Rinkų nuotaikas apsunkina pranešimai apie JAV veiksmus regione ir mažėjantis tikėjimas greitu proveržiu derybose su Iranu. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) skelbė apie smūgius, kuriuos įvardijo kaip gynybinius, o tokios žinios paprastai didina vadinamąją geopolitinę rizikos priemoką naftos kainoje.

    „JAV pajėgos pietų Irane atliko gynybinius smūgius, kad apsaugotų mūsų karius nuo Irano pajėgų keliamos grėsmės“, – sakė CENTCOM atstovas Timas Hawkinsas.

    Pasak pateiktos informacijos, tarp taikinių buvo raketų paleidimo pozicijos ir laivai, galėję būti susiję su minų dislokavimu. Nors akcentuojama, kad veiksmai nereiškia platesnio konflikto eskalavimo, rinkoms svarbiausia yra pati netikrumo būsena ir rizika tiekimo maršrutams.

    Branduolinė tema ir skirtingi vertinimai

    JAV pusė teigia, kad susitarimas vis dar įmanomas, tačiau derybos remiasi į jautrius klausimus, ypač dėl Irano sukaupto ir praturtinto urano. Vyriausybių signalai, kad galutiniam susitarimui dar reikia laiko, mažina lūkestį, jog į rinką netrukus galėtų grįžti papildomi Irano naftos kiekiai.

    Pranešama, kad Iranas yra sukaupęs apie 440 kilogramų praturtinto urano, kurio lygis viršija civiliniams tikslams įprastai reikalingą. Rinkoms tai svarbu ne tiesiogiai, o per sankcijų, derybų eigos ir rizikos scenarijų grandinę: kuo mažiau aiškumo, tuo labiau naftos kaina reaguoja į kiekvieną diplomatinį ar karinį signalą.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir vykstant kontaktams, proveržis nebūtinai bus greitas, o susitarimo įgyvendinimas gali būti dar sudėtingesnis nei pats pasirašymas. Dėl to naftos kainų dinamika išlieka trapi: bet koks įtampos padidėjimas gali kainas kelti, o diplomatinės pažangos ženklai – slopinti.

  • Dujos Europoje vėl brangsta: Artimųjų Rytų įtampa spaudžia kainas, o saugyklas reikia pildyti dabar

    Dujos Europoje vėl brangsta: Artimųjų Rytų įtampa spaudžia kainas, o saugyklas reikia pildyti dabar

    Europos dujų rinkoje vėl fiksuojamas kainų kilimas po trumpalaikio atoslūgio. Prekybininkai ir analitikai pagrindiniu rizikos veiksniu įvardija Artimųjų Rytų įtampą, kuri didina tiekimo sutrikimų tikimybę ir įskaičiuojama į kontraktų kainas.

    Orientyras Europoje dažniausiai išlieka Nyderlandų TTF prekybos taškas, pagal kurį vertinama didelė dalis žemyno sandorių. Kai geopolitinė rizika auga, rinkos paprastai brangina ne tik dujas, bet ir vadinamąją saugumo premiją, net jei realūs srautai dar nepasikeitė.

    Rinką veikia geopolitinė rizika

    Pastarosiomis dienomis dėmesys krypsta į JAV ir Irano santykius bei platesnę saugumo situaciją regione. Bet kokie pranešimai apie karinius incidentus ar griežtesnę retoriką investuotojams tampa signalu, kad energijos tiekimas gali tapti mažiau prognozuojamas.

    Ypač jautri tema yra laivyba strategiškai svarbiais maršrutais, kuriais gabenami energijos ištekliai, įskaitant suskystintas gamtines dujas. Rinkos dalyviai vertina ne tik faktinius apribojimus, bet ir riziką, kad logistikos grandinė gali sutrikti ilgesniam laikui.

    Saugyklas būtina pildyti prieš žiemą

    Europa šiltuoju metų laiku paprastai kaupia atsargas kitam rudens ir žiemos sezonui, tačiau šis procesas yra jautrus kainoms ir pasaulinei konkurencijai dėl krovinių. Jei kainos kyla, saugyklų pildymas brangsta, o sprendimus tenka priimti greičiau, kad vėliau netektų pirkti piko metu.

    Dalis valstybių į saugyklas jau aktyviai pumpuoja dujas, bet bendra situacija skiriasi priklausomai nuo infrastruktūros, importo galimybių ir ankstesnio sezono pabaigos. Jei atsargų lygis yra žemesnis už įprastą daugiametį vidurkį, bet koks naujas kainų šuolis tampa dar skausmingesnis.

    Karščiai didina paklausą ir Europoje, ir Azijoje

    Papildomą spaudimą kainoms kelia ir sezoniniai veiksniai: karštesni orai didina elektros poreikį vėsinimui, o dalyje šalių tam netiesiogiai prisideda ir dujų elektrinės. Kai paklausa vienu metu kyla ir Europoje, ir Azijoje, suskystintų gamtinių dujų kroviniai dažniau nukreipiami ten, kur tuo metu mokama daugiau.

    Dėl to Europos pirkėjams tenka konkuruoti globalioje rinkoje, o kainų jautrumas naujienoms išlieka didelis. Artėjant aktyviam saugyklų pildymo laikotarpiui, bet kokia neapibrėžtumo banga gali lemti didesnius svyravimus nei įprastai.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai labiausiai stebės deeskalacijos ženklus Artimuosiuose Rytuose, realius tiekimo srautų pokyčius ir tai, kaip sparčiai pavyks kaupti atsargas. Šie veiksniai kartu nulems, ar dabartinis kainų kilimas taps trumpu epizodu, ar naujos, brangesnės vasaros pradžia.

  • Ormuzo sąsiaurio blokada tęsiasi: strateginės naftos atsargos seka, o kainų šuolio rizika auga

    Jau kelias savaites išlieka sutrikę svarbūs jūrų transporto keliai Artimuosiuose Rytuose, o viena jautriausių vietų – Ormuzo sąsiauris, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis. Nors tokio masto logistinis smūgis paprastai greitai persiduoda degalinių kainoms, rinkos iki šiol išvengė staigaus šoko.

    Analitikų vertinimu, santykinę ramybę palaiko ne „stebuklingas“ pasiūlos atsistatymas, o ypač aktyvus strateginių atsargų naudojimas. Tai reiškia, kad dabartinis stabilumas perkamas mažėjančiu saugumo rezervu, o ilgėjant krizei rizikos kaupiasi kiekvieną dieną.

    Kas laiko kainas vietoje?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad investuotojai vis dar tikisi greito politinio sprendimo ir jūrinių maršrutų atlaisvinimo. Tokie lūkesčiai atsispindi ir išvestinių sandorių kainodaroje, kur įtampa ne visada įkainojama taip, kaip būtų galima tikėtis esant ilgalaikiam tiekimo sutrikimui.

    „Jeigu kas nors žiemą būtų pasiūlęs scenarijų, kad sąsiauris bus blokuojamas kelis mėnesius, dauguma tikėtųsi gerokai didesnių naftos kainų“, – sakė degalų rinkos ekspertas Dawidas Czopekas.

    Tačiau toks „tikėjimo scenarijus“ turi silpną vietą: jei susitarimas neįvyksta, rinkai tenka staigiai perskaičiuoti riziką. Tuomet kainų reakcija gali būti ne palaipsnė, o šuoliška – ypač jei atsargų lygiai priartėja prie ribos, kai jų naudojimas ima kelti grėsmę energetiniam saugumui.

    Atsargos senka, o trūkumas tampa fizinis

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad kritinis momentas gali ateiti tada, kai ilgesnį laiką nejudančios siuntos ima reikšti nebe finansinę, o realią prekių stoką. Kitaip tariant, problema persikelia iš biržų grafikų į sandėlius, uostus ir gamybos grandines.

    Šį poslinkį stiprina ir tai, kad tanklaiviai bei krovininiai laivai, negalėdami judėti įprastais maršrutais, keičia kryptis arba vėluoja, o tiekimo grandinėse atsiranda „skylė“, kurią užlopyti greitai sunku. Jei tokia situacija užsitęsia, verslui tenka valdyti trūkumą mažinant paklausą, o tai didina ekonomikos lėtėjimo riziką.

    Rafinerijų ribos ir infliacijos domino

    Situaciją komplikuoja tai, kad pasauliui svarbi ne tik žaliavinė nafta, bet ir paruošti produktai, tokie kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Jei regione sutrinka rafinavimo pajėgumai arba tiekimas, rinkai ima trūkti būtent galutinių produktų, kurie tiesiogiai reikalingi transportui ir pramonei.

    Net ir dideli gamintojai ne visada gali greitai kompensuoti praradimus, nes rafinerijos pritaikytos konkrečių rūšių naftai, o pakeisti žaliavos struktūrą „per naktį“ sudėtinga. Tai technologinis ir logistinis apribojimas, dėl kurio pakaitalas dažnai būna brangesnis ir lėtesnis.

    Kartu didėja infliacijos rizika: brangesnė energija ir sutrikusios žaliavų bei chemijos produktų tiekimo grandinės paprastai greitai persiduoda transporto kaštams, trąšų kainoms ir galiausiai maisto prekių krepšeliui. Jei krizė užsitęstų, centriniai bankai gali atsidurti situacijoje, kai tenka rinktis tarp ekonomikos skatinimo ir infliacijos suvaldymo.

    Ekspertai perspėja, kad dabartinis laikotarpis yra „langas“, kai dar galima išvengti blogiausio scenarijaus. Jei maršrutai nebus atlaisvinti ir atsargų naudojimas tęsis tuo pačiu tempu, kainų stabilumas gali pasirodyti laikinas, o vartotojų sąskaitos už degalus ir energiją – vėl tapti vienu svarbiausių ekonominių klausimų.