CP v2

Tag: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra

  • DUOday 2026 Tauragėje: kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atveria darbo užkulisius

    DUOday 2026 Tauragėje: kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atveria darbo užkulisius

    DUOday patirtis Tauragės skyriuje

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Tauragės skyrius prisijungė prie DUOday iniciatyvos ir vienai dienai priėmė dalyvį Arą Ačą. Jis turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kaip specialistai bendrauja su žmonėmis ir sprendžia kasdienes situacijas.

    Tokio formato vizitai suteikia progą ne tik susipažinti su konkrečia profesija, bet ir geriau suprasti darbo aplinką bei lūkesčius. Praktinis stebėjimas dažnai padeda aiškiau įsivertinti, kokių įgūdžių reikia ir kokios atsakomybės tenka viešojo sektoriaus specialistams.

    Ką dalyvis pamatė ir išmoko

    A. Ačas stebėjo specialistų veiklą, darbo procesus ir komandinį bendradarbiavimą. Tokia patirtis leidžia suprasti, kaip derinami klientų poreikiai, institucijos procedūros ir pagalbos koordinavimas, kai svarbi tiek informacijos tikslumas, tiek jautrus bendravimas.

    Pasak organizatorių, diena dalyviui tapo proga įgyti naujų žinių ir realistiškai pamatyti profesijos kasdienybę. Įsitraukimas į įstaigos ritmą dažnai suteikia daugiau aiškumo nei vien teorinė informacija apie pareigas ar darbo aprašymus.

    Kodėl DUOday svarbus darbdaviams

    DUOday tikslas yra kurti tiesioginį kontaktą tarp darbdavių ir žmonių su negalia, suteikiant saugią progą išbandyti darbo vaidmenis ir įsivertinti galimybes. Darbdaviams tai padeda praktikoje pamatyti, kaip gali atrodyti įtraukesnės darbo vietos ir kokių pritaikymų iš tiesų reikia.

    Tauragės skyrius padėkojo teritorinio skyriaus vedėjui Vaidui Gargasui, vyresniajai specialistei, pagalbos vadybininkei Ingai Janušauskienei ir kolegoms už bendradarbiavimą bei šiltą priėmimą. Tokie susitikimai stiprina pasitikėjimą ir mažina atotrūkį tarp institucijų bei žmonių, ieškančių realių galimybių darbo rinkoje.

    Iniciatyvoje kviečiami dalyvauti ir kiti darbdaviai bei negalios organizacijos, norintys tapti partneriais. DUOday formatas leidžia vienos dienos patirtį paversti ilgalaikėmis pažintimis, mentoryste ar net įdarbinimo galimybėmis.

  • Oro pavojaus atvejis: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba apie priedangas ir perspėjimus

    Oro pavojaus atvejis: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba apie priedangas ir perspėjimus

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra praneša, kad projekto Institucinės globos pertvarka komanda parengė atmintinę lengvai suprantama kalba. Ji skirta padėti žmonėms aiškiai suprasti, ką daryti kilus oro pavojui ir kaip elgtis iki pavojaus pabaigos.

    Atmintinę rengė komanda, kurioje dirba ir kolegos su intelekto negalia, todėl tekstas pritaikytas paprastam, tiesioginiam supratimui. Tokia informacija ypač svarbi situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai, o stresas trukdo susigaudyti.

    Kur ieškoti priedangos?

    Atmintinėje paaiškinama, kur ieškoti priedangos oro pavojaus metu ir kaip atpažinti, kad pasirinkta vieta yra saugesnė. Taip pat primenama laikytis oficialių perspėjimų ir vadovautis savivaldybių bei atsakingų tarnybų nurodymais.

    Gyventojams akcentuojama, kad priedangos paieška neturėtų prasidėti paskutinę minutę. Iš anksto verta pasitikrinti, kur arčiausiai namų, darbo ar ugdymo įstaigos yra artimiausia priedanga, ir susitarti dėl veiksmų su šeima ar artimaisiais.

    Kaip sužinoti, kad pavojus baigėsi?

    Leidinyje taip pat nurodoma, kaip suprasti, kad pavojus baigėsi, ir kada galima išeiti iš priedangos. Pabrėžiama, kad svarbu laukti oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą, o ne remtis gandais ar nepatvirtinta informacija.

    Agentūra pažymi, kad aiškiai ir prieinamai pateikta civilinės saugos informacija padeda didinti visuomenės pasirengimą ir mažina riziką pažeidžiamoms grupėms. Atmintinė skirta visiems, kam aktualus paprastas ir lengvai įgyvendinamas veiksmų planas.

    Atmintinė pateikiama kaip dokumentas, kurį galima atsisiųsti ir turėti patogiai pasiekiamą telefone ar atspausdintą. Tai gali būti naudinga ne tik namuose, bet ir darbovietėse, bendruomenėse bei paslaugas žmonėms su negalia teikiančiose įstaigose.

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros informacija.

  • Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Oro pavojaus signalas: aiški atmintinė, kur slėptis, ką pasiimti ir kada saugu grįžti

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra parengė atmintinę lengvai suprantama kalba, skirtą veiksmams oro pavojaus atveju. Ji parengta įgyvendinant projektą „Institucinės globos pertvarka“, o rengiant turinį dalyvavo ir komandos nariai su intelekto negalia.

    Atmintinėje aiškiai paaiškinama, ką daryti išgirdus oro pavojaus signalą, kur ieškoti priedangos ir kaip suprasti, kad pavojus pasibaigė. Tokia informacija ypač svarbi, kai sprendimus reikia priimti greitai, o instrukcijos turi būti suprantamos iš karto.

    Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl to, kur slėptis, jei namuose nėra specialiai įrengtos slėptuvės. Rekomenduojama rinktis artimiausią priedangą arba tvirtą pastato dalį toliau nuo langų, o jei yra galimybė, nusileisti į žemesnius aukštus ar rūsį.

    Atmintinė taip pat primena, kad svarbu sekti oficialius pranešimus ir negrįžti į įprastas veiklas vien todėl, kad lauke nurimo garsai. Saugiausia vadovautis perspėjimo sistemų ir institucijų informacija, o pasibaigus pavojui įsitikinti, kad aplinka saugi.

    Agentūros parengta atmintinė skirta kuo platesnei auditorijai, tačiau ypač naudinga žmonėms, kuriems sudėtinga suprasti sudėtingus, ilgesnius nurodymus. Tokie lengvai suprantami paaiškinimai vis dažniau taikomi viešajame sektoriuje, siekiant, kad civilinės saugos informacija pasiektų kiekvieną.

  • Ką daryti per oro pavojų: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba ir aiškūs žingsniai

    Ką daryti per oro pavojų: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba ir aiškūs žingsniai

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekto „Institucinės globos pertvarka“ komanda parengė atmintinę lengvai suprantama kalba, kaip elgtis paskelbus oro pavojų. Prie rengimo prisidėjo ir kolegos su intelekto negalia, todėl informacija pateikta kuo aiškiau ir praktiškiau.

    Atmintinėje trumpai paaiškinama, kaip atpažinti oro pavojaus signalą ir kokių veiksmų imtis nedelsiant. Akcentuojama, kad svarbiausia yra kuo greičiau pasitraukti į saugesnę vietą ir sekti oficialius pranešimus.

    Taip pat pateikiama, kur ieškoti priedangos ir kuo priedanga skiriasi nuo kitų vietų, kurios tik iš dalies gali sumažinti riziką. Tokia informacija ypač svarbi žmonėms, kurie naujoje aplinkoje ar streso situacijoje gali pasimesti.

    Galiausiai atmintinėje primenama, kaip sužinoti, kad pavojus baigėsi, ir kada galima saugiai grįžti prie įprastos veiklos. Rekomenduojama orientuotis į patikimus kanalus ir nelaukti neoficialių žinučių socialiniuose tinkluose.

    Atmintinė skirta plačiai auditorijai, tačiau ypač praverčia žmonėms, kuriems reikalinga aiškesnė, paprastesnė kalba ir nuoseklūs žingsniai. Tokie leidiniai padeda didinti visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir mažina paniką realaus pavojaus metu.

  • Lengvai suprantama kalba Lietuvoje: kur rasti patikrintus tekstus ir kodėl jų vis daugiau

    Kas yra lengvai suprantama kalba

    Lengvai suprantama kalba – tai aiškiai, trumpai ir nuosekliai parašyti tekstai, skirti žmonėms, kuriems įprasta administracinė kalba gali būti per sudėtinga. Ji ypač svarbi asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat visiems, kuriems reikia paprastesnių instrukcijų.

    Tokiuose tekstuose vengiama sudėtingų sakinių, perteklinių terminų ir dviprasmybių, o informacija dėstoma žingsnis po žingsnio. Praktikoje tai reiškia, kad žmogus greičiau supranta, ką daryti, kur kreiptis ir kokių dokumentų gali prireikti.

    Kur ieškoti patikrintos informacijos

    Lietuvoje daugėja institucijų ir savivaldybių, kurios skelbia turinį lengvai suprantama kalba. Vienas iš pavyzdžių – Visagino savivaldybės viešinami kvietimai susipažinti su savivaldybe bei teminiai tekstai, pritaikyti paprastesniam skaitymui.

    Tarp dažniausiai lengvai suprantama kalba pateikiamų temų – pasiruošimas ekstremalioms situacijoms, pagalba nukentėjus nuo nusikaltimo ir paaiškinimai, kur bei kaip gauti paslaugas. Tokios temos pasirenkamos neatsitiktinai, nes krizės ar stresinės situacijos metu net ir įprastai sklandžiai skaitantiems žmonėms informacija turi būti kuo aiškesnė.

    Prieinamumo kokybę dažnai didina tai, kad tekstai ne tik parengiami specialistų, bet ir peržiūrimi vertintojų bei išbandomi su tiksline auditorija. Tai padeda pastebėti vietas, kuriose skaitytojui gali pritrūkti konteksto arba kur formuluotė dar gali būti supaprastinta.

    Kodėl tai tampa nauja norma

    Prieinamumas viešajame sektoriuje tampa vis labiau matomas dėl skaitmeninių paslaugų plėtros ir didėjančio dėmesio tam, ar informacija suprantama visiems gyventojams. Kai dalis paslaugų persikelia į internetą, tekstų aiškumas tiesiogiai lemia, ar žmogus gebės savarankiškai užpildyti prašymą, rasti kontaktus ar suprasti savo teises.

    Lengvai suprantama kalba taip pat padeda mažinti administracinę naštą pačioms institucijoms. Kuo aiškesnė informacija pateikiama iš anksto, tuo mažiau skambučių ir paklausimų dėl tų pačių bazinių klausimų, o gyventojai rečiau daro klaidų pildydami dokumentus.

    Tendencija akivaizdi: viešieji tekstai vis dažniau kuriami ne vien teisiškai tikslūs, bet ir praktiškai suprantami. Tai ypač svarbu temose, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai, pavyzdžiui, ekstremalios situacijos metu arba ieškant skubios pagalbos.

  • Socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė: 35 vietos Lietuvoje kviečia pažinti veiklą ir produkciją

    Atvirų durų savaitė gegužę

    Gegužės 11–15 dienomis socialinės dirbtuvės visoje Lietuvoje rengia atvirų durų dienas ir kviečia gyventojus susipažinti su jų veikla, galimybėmis bei gaminama produkcija. Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte „Institucinės globos pertvarka“.

    Iš viso prie atvirų durų savaitės jungiasi 35 socialinės dirbtuvės skirtinguose miestuose ir rajonuose. Organizatoriai tikisi, kad daugiau žmonių iš arti pamatys, kuo šios dirbtuvės skiriasi nuo įprasto užimtumo ir kokią realią naudą jos kuria dalyviams bei bendruomenėms.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės – tai paslauga, kurioje žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia lavina ir palaiko bendruosius bei specialiuosius darbinius įgūdžius. Kasdienės veiklos orientuotos į konkrečios prekės gamybą ar paslaugos suteikimą, todėl dalyviai mokosi dirbti pagal užduotį ir rezultatą.

    Dirbtuvėse ugdomi ne tik praktiniai įgūdžiai, bet ir įpročiai, reikalingi darbo rinkoje: laiko planavimas, atsakomybė, darbo tempo laikymasis, bendravimas su specialistais ir komandos nariais. Ilgainiui tai padeda išlaikyti motyvaciją, stiprina savarankiškumą ir didina galimybes dalyvauti darbo gyvenime.

    Ši paslauga skirta žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl negalios nulemtų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje arba pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Socialinės dirbtuvės tampa tarpine, saugesne erdve, kurioje galima nuosekliai mokytis ir stiprinti gebėjimus.

    Kodėl verta užsukti?

    Atvirų durų dienos suteikia progą iš arčiau susipažinti su užimtumo ir socialinėmis galimybėmis žmonėms su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Lankytojai gali pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kokie gaminiai ar paslaugos kuriami, ir kaip atrodo kasdienė dirbtuvių rutina.

    Renginys aktualus ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei įvairių institucijų atstovams, ieškantiems partnerystės socialiniuose projektuose. Tokie susitikimai dažnai virsta bendradarbiavimu, užsakymais ar bendromis iniciatyvomis, kurios padeda dirbtuvių dalyviams įgyti daugiau realios darbo patirties.

    Vilniuje atvirų durų savaitėje dalyvauja kelios socialinės dirbtuvės, kurios lankytojų laukia skirtingomis dienomis. Nurodytu laiku galima atvykti į Asociacijos Vilniaus Lietaus vaikai dirbtuves Palydovo gatvėje, VšĮ Pal. J. Matulaičio socialinio centro „Atvira Bendruomenė“ erdvę, taip pat į „Vilniaus Viltis“ socialines dirbtuves Skroblų gatvėje ir Vytenio gatvėje.

  • STASIS sistema www.stasis.lt: interaktyvus žemėlapis parodo, kiek viešieji pastatai pritaikyti negaliai

    Po to, kai Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją, valstybė įsipareigojo užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų savarankiškai gyventi ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių – prieinamumas: fizinė aplinka, transportas, informacija ir ryšiai turi būti pasiekiami lygiai su kitais.

    Šį principą taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, numatantis teisę į prieinamą aplinką ir jos įgyvendinimo mechanizmus. Praktikoje tai reiškia, kad viešosios paslaugos turi būti teikiamos taip, jog žmogus su judėjimo, regos, klausos ar kitais sunkumais galėtų į jas patekti ir jomis naudotis be papildomų kliūčių.

    Siekiant nuosekliai stebėti pažangą ir aiškiau matyti, kur problemos išlieka, sukurta Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema STASIS. Ji pasiekiama internetu adresu www.stasis.lt ir skirta tiek prieinamumo stebėsenai, tiek patogiam informacijos pateikimui visuomenei.

    Viena pagrindinių STASIS dalių – interaktyvus žemėlapis, kuriame pateikiami duomenys apie viešąsias paslaugas teikiančių pastatų prieinamumą. Informacija grupuojama pagal negalios pobūdį, todėl žmogus gali greičiau įvertinti, ar konkretus objektas atitinka jo poreikius, pavyzdžiui, ar yra pritaikytas įėjimas, judėjimo maršrutai ar kiti svarbūs elementai.

    Duomenys STASIS sistemoje pildomi savideklaracijos principu. Viešąsias paslaugas teikiančios institucijos ir įstaigos pirmiausia pačios įsivertina jų valdomų pastatų prieinamumą pagal parengtą klausimyną ir suveda informaciją į sistemą.

    Užsiregistravus STASIS sistemoje, suvesti duomenys automatiškai įvertinami pagal nustatytus kriterijus ir parodomas objekto prieinamumo lygis. Toks modelis leidžia greičiau sukaupti didesnės apimties informaciją, tačiau kartu pabrėžia atsakomybę įstaigoms teikti tikslius, atnaujinamus duomenis.

    Dėl naudojimosi STASIS metodinę pagalbą ir konsultacijas teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Klausimais, susijusiais su registracija ar duomenų pildymu, galima kreiptis elektroniniu paštu info@stasis.lt.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad tokios sistemos padeda vienoje vietoje sutelkti informaciją apie viešųjų pastatų pritaikymą ir geriau planuoti priemones, kai prieinamumo trūksta. Gyventojams tai tampa praktišku įrankiu iš anksto pasitikrinti, kur galima tikėtis patogesnio patekimo ir paslaugų gavimo.

  • Socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė gegužės 11–15 dienomis: 35 vietos visoje Lietuvoje

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Prie iniciatyvos prisijungia 35 socialinės dirbtuvės, kviečiančios gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis ir kuriama produkcija.

    Socialinės dirbtuvės veikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto „Institucinės globos pertvarka“ kontekste. Šios dirbtuvės yra viena iš bendruomeninių paslaugų, padedančių žmonėms su negalia stiprinti savarankiškumą ir ryšį su darbo aplinka.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia lavina bei palaiko darbinius įgūdžius. Veiklos orientuotos į konkrečius rezultatus: gaminamas produktas arba teikiama paslauga, todėl dalyviai mokosi darbo ritmo, atsakomybių ir kokybės standartų.

    Kartu ugdomi ir bendrieji įgūdžiai, kurie dažnai tampa lemiami siekiant išlikti aktyviems: laiko planavimas, komunikacija, darbas su specialistų pagalba. Praktika rodo, kad nuoseklus palaikymas ir įprasta darbo rutina gali didinti motyvaciją, o kai kuriais atvejais tapti žingsniu į platesnes užimtumo galimybes.

    Kam ši paslauga skirta?

    Paslauga teikiama žmonėms nuo 18 metų, kuriems dėl negalios aplinkybių sudėtinga įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Ji taip pat aktuali tiems, kurie šiuo metu negali pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga arba kuriems reikalingas ilgesnis įgūdžių stiprinimo laikotarpis.

    Socialinės dirbtuvės padeda palaikyti užimtumą ir kasdienę struktūrą, o tai ypač svarbu siekiant mažinti socialinę atskirtį. Tokios paslaugos dažnai kuriamos taip, kad būtų lengviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir palaikyti savarankiškumo įgūdžius.

    Kodėl verta apsilankyti atvirų durų dienomis?

    Atvirų durų savaitė skirta ne tik artimiesiems ar žmonėms, ieškantiems užimtumo galimybių, bet ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei institucijų atstovams. Tai proga gyvai pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kokie produktai ar paslaugos kuriami ir kokios partnerystės galėtų būti prasmingos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimai vietoje padeda geriau suprasti socialinių paslaugų spektrą ir praktinę naudą bendruomenei. Vizitai taip pat gali tapti pradžia bendriems projektams, užsakymams ar kitoms bendradarbiavimo formoms, kurios stiprina tvarią šių dirbtuvių veiklą.

    Dalyvaujančių socialinių dirbtuvių sąrašas ir konkreti apsilankymų tvarka paprastai pateikiami organizatorių informaciniuose kanaluose. Planuojantiems vykti rekomenduojama iš anksto pasitikslinti laiką ir registracijos poreikį pasirinktoje vietoje.

    „Atvirų durų savaitė yra galimybė iš arčiau pamatyti, kaip žmonės su negalia ugdo darbinius įgūdžius ir kuria realius produktus bei paslaugas bendruomenei“, – teigiama Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros pranešime.

  • Socialinės dirbtuvės atveria duris gegužės 11–15 dienomis: kur Lietuvoje užsukti ir ką pamatyti

    Socialinės dirbtuvės atveria duris gegužės 11–15 dienomis: kur Lietuvoje užsukti ir ką pamatyti

    Kas vyksta gegužės 11–15 dienomis?

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje rengiama socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Gyventojai kviečiami užsukti į dirbtuves, susipažinti su jų veikla, produkcija ir paslaugomis, taip pat pabendrauti su specialistais bei dalyviais.

    Atvirų durų dienos vyksta socialinių dirbtuvių tinkle, kuris plėtojamas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte Institucinės globos pertvarka. Skelbiama, kad iniciatyvoje dalyvauja 35 socialinės dirbtuvės skirtinguose šalies regionuose.

    Ką daro socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės skirtos žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia, kurie lavina ir palaiko darbinius įgūdžius per praktines užimtumo veiklas. Dirbtuvėse atliekami darbai paprastai susiję su konkretaus produkto gamyba arba paslaugų teikimu, todėl ugdymas vyksta realioje, į darbo rinką orientuotoje aplinkoje.

    Praktika apima ir kasdienius įgūdžius, pavyzdžiui, laiko planavimą, užduočių nuoseklumą, bendravimą su komanda ir atsakomybę už rezultatą. Tokia struktūra padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir didina galimybes išlikti aktyviems, net jei atvira darbo rinka šiuo metu nėra pasiekiama.

    Paslauga teikiama nuo 18 metų žmonėms, kurie dėl negalios nulemtų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje arba pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Socialinės dirbtuvės dažnai tampa tarpine grandimi tarp socialinių paslaugų ir darbo rinkos, kai žmogui reikia daugiau laiko, palaikymo ir praktikos.

    Kodėl verta apsilankyti?

    Atvirų durų savaitė skirta ne tik šeimoms ir bendruomenėms, bet ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei kitoms įstaigoms. Tai proga realiai pamatyti, kaip organizuojamas užimtumas, kokių partnerystės formų galima ieškoti ir kuo socialinės dirbtuvės gali būti naudingos vietos bendruomenei.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vizitas gali padėti geriau suprasti socialinių paslaugų spektrą žmonėms su negalia ir įvertinti, kokios priemonės veikia praktikoje. Be to, tai galimybė atrasti konkrečias dirbtuves savo regione ir sužinoti, kokią produkciją ar paslaugas jos kuria.

    Socialinių dirbtuvių atvirų durų dienos numatytos įvairiuose miestuose ir rajonuose, įskaitant Alytų, Varėną, Kaišiadoris, Garliavą, Raseinius, Kauną, Jonavą, Palangą, Klaipėdą, Marijampolės regiono vietoves, Panevėžį, Šiaulius, Kuršėnus, Naująją Akmenę, Joniškį, Tauragę, Pagėgius, Jurbarką, Plungę, Mažeikius, Molėtus, Zarasus, Vilnių, Trakus ir Ukmergę.

    Tikslios kiekvienų dirbtuvių atvirų durų dienos skiriasi, todėl planuojant apsilankymą verta pasitikslinti laiką ir vietą konkrečioje dirbtuvėje. Dalis dirbtuvių lankytojus priims vieną pasirinktą dieną, kitos veiks visą savaitę.

  • Atvirų durų savaitė socialinėse dirbtuvėse: 35 vietos Lietuvoje kviečia susipažinti iš arčiau

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Jos metu 35 socialinės dirbtuvės kviečia gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis bei dalyvių kuriama produkcija ir paslaugomis.

    Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto Institucinės globos pertvarka kontekste. Šio projekto kryptis siejama su bendruomeninių paslaugų plėtra, kad daugiau žmonių galėtų gyventi ir veikti bendruomenėje, o ne institucijose.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės yra paslauga, skirta žmonėms su intelekto ir arba psichosocialine negalia, kuriems reikalinga struktūruota, saugi ir specialistų lydima darbinio užimtumo aplinka. Čia ugdomi ir palaikomi bendrieji bei specialieji darbiniai įgūdžiai per praktines, apčiuopiamą rezultatą duodančias veiklas.

    Dirbtuvių dalyviai mokosi planuoti laiką, laikytis susitarimų, dirbti komandoje ir bendrauti su specialistais. Toks kasdienis ritmas padeda stiprinti savarankiškumą ir pasitikėjimą, o užmegztas ryšys su darbuotojais dažnai tampa papildoma motyvacija siekti didesnio įsitraukimo į darbo rinką.

    Kam skirta ši paslauga?

    Paslauga teikiama asmenims nuo 18 metų, kurie dėl negalios sąlygotų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Taip pat ji aktuali tiems, kuriems dar nėra tinkama įdarbinimo su pagalba paslauga arba reikalingas tarpinis etapas, padedantis pasirengti didesniam savarankiškumui.

    Atvirų durų dienos suteikia progą ne tik pamatyti, kaip organizuojamas darbas, bet ir geriau suprasti, kokios pagalbos formos žmonėms su negalia veikia praktiškai. Tai gali būti naudinga ir šeimoms, ir bendruomenės nariams, kurie ieško informacijos apie realias užimtumo galimybes.

    Kodėl verta užsukti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad atvirų durų savaitė skirta ne vien smalsiems lankytojams, bet ir potencialiems partneriams. Darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms, amatininkams bei institucijų atstovams tai galimybė susipažinti su dirbtuvių kompetencijomis ir aptarti bendradarbiavimą socialiniuose projektuose.

    Kauno rajone gegužės 11 dieną lankytojų lauks socialinės dirbtuvės „Pilnos širdys“ Garliavoje, S. Lozoraičio g. 24-1A. Čia bus galima susipažinti su dirbtuvių veikla, pabendrauti su komanda ir pamatyti, kokie darbai gimsta kasdienėje aplinkoje.