CP v2

Tag: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra

  • Nuo gegužės keičiasi negalios ir poreikių nustatymas: ką perima agentūra ir kur teikti prašymus

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalioja pokyčiai nustatant negalią ir su ja susijusius poreikius. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nebevykdys dalies iki šiol priskirtų funkcijų, o gyventojams keičiasi ir prašymų pateikimo tvarka.

    Svarbiausias pokytis tas, kad nuo gegužės 1 dienos agentūra nebepriims sprendimų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei dėl techninės pagalbos priemonių poreikio. Tai reiškia, kad šie klausimai bus sprendžiami pagal atnaujintą paskirstymą, numatytą naujame reguliavime.

    Kartu atsiranda ir nauja agentūros funkcija. Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos agentūra nustatys šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacijos poreikį, todėl prašymai dėl šios kompensacijos bus vertinami agentūros nustatyta tvarka.

    Keičiasi ir praktinė gyventojų kasdienybė teikiant dokumentus. Atnaujinta agentūros klientų savitarnos sistema, o nuo 2026 metų gegužės 4 dienos prašymai bus priimami per SPIS sistemą, todėl planuojantiems kreiptis rekomenduojama iš anksto pasitikrinti prisijungimo galimybes ir reikiamus dokumentus.

    Taip pat atnaujinti keli tvarkos aprašai, susiję su dalyvumo lygio nustatymu ir individualios pagalbos teikimu. Pakeitimai apima ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo tvarką, todėl kai kuriems pareiškėjams gali keistis dokumentų pateikimo ar vertinimo procedūros.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad pereinamuoju laikotarpiu svarbiausia ne tik žinoti įsigaliojimo datas, bet ir pasirinkti teisingą kanalą prašymui pateikti. Jei prašymas bus pateiktas ne per tą sistemą ar ne tai institucijai, jo nagrinėjimas gali užtrukti, todėl prieš teikiant verta pasitikslinti naujausią tvarką ir atsakingas institucijas.

  • Paroda „ACCESSUS“ Vilniuje: kokias pagalbines technologijas išbandysite Litexpo gegužės 15–16 dienomis

    2026 metų gegužės 15–16 dienomis Vilniuje, Litexpo parodų rūmuose, vyks nacionalinė prieinamumo ir pagalbinių technologijų paroda „ACCESSUS“. Renginys skirtas žmonėms su negalia, jų artimiesiems, specialistams, savivaldybių atstovams ir visiems, kurie ieško praktiškų sprendimų kasdieniam savarankiškumui didinti.

    Organizatorių teigimu, „ACCESSUS“ erdvėje bus pristatomos įvairios techninės priemonės ir paslaugos, padedančios įveikti aplinkos barjerus: nuo mobilumo, komunikacijos ir regos sprendimų iki kasdienio gyvenimo pagalbos priemonių. Parodos formatas orientuotas ne tik į demonstracijas, bet ir į galimybę pasitarti, palyginti skirtingus sprendimus bei geriau suprasti jų pritaikymo galimybes.

    Konferencija ir praktinės diskusijos

    Renginio metu planuojama konferencija ir diskusijos, kuriose bus aptariami aktualūs klausimai, susiję su negalios nustatymu, teisiniu reguliavimu ir paslaugų prieinamumu. Taip pat numatoma skirti dėmesio aplinkos ir būsto pritaikymo temoms, kai sprendimai reikalingi čia ir dabar, o ne tik ateities projektuose.

    Pranešimus ir įžvalgas žada pateikti asmenų su negalia teisių ir paslaugų srityje dirbančių organizacijų bei valstybinių institucijų atstovai, tarp jų ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros specialistai. Tokios diskusijos dažnai padeda lankytojams aiškiau suprasti, kokie žingsniai būtini norint gauti kompensuojamas priemones ar paslaugas, ir kur kreiptis konkrečiais atvejais.

    Ką lankytojai paprastai ieško tokio tipo parodose

    Pagalbinių technologijų renginiuose daugiausia dėmesio sulaukia sprendimai, kurie sumažina kasdienį fizinį krūvį ir didina savarankiškumą: mobilumo priemonės, komunikacijos ir klausos pagalbos įrenginiai, regos sprendimai, taip pat namų aplinkos pritaikymo elementai. Ne mažiau svarbi ir konsultacinė dalis, kai galima įvertinti, ar priemonė tinka konkrečiam poreikiui, gyvenimo būdui ir aplinkai.

    Paroda „ACCESSUS“ gali tapti vieta, kur vienoje erdvėje susitinka keli svarbūs dalykai: realiai išbandomi produktai, specialistų paaiškinimai ir aiškesnis kelias nuo poreikio įvardijimo iki pritaikymo namuose ar darbo vietoje. Organizatoriai kviečia sekti atnaujinamą renginio programą, kurioje bus skelbiami pranešėjai, diskusijų temos ir dalyviai.

  • Ankstyvoji pagalba dar iki nustatant negalią: kas gali kreiptis ir kokios nemokamos paslaugos priklauso

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos primena apie ankstyvosios pagalbos paslaugas žmonėms, kuriems matomi akivaizdūs negalios požymiai, tačiau dar nėra nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Ši pagalba skirta ir šeimos nariams, kurie dažnai pirmieji susiduria su praktiniais bei emociniais iššūkiais.

    Ankstyvosios pagalbos esmė – padėti laiku susiorientuoti sistemoje, gauti patikimą informaciją ir reikiamą palaikymą, kol vyksta sveikatos būklės vertinimas ir sprendžiami formalūs klausimai. Paslauga Lietuvoje pradėta teikti 2024 metais, o 2026 metais jos teikimas tęsiamas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Kokios paslaugos teikiamos?

    Ankstyvoji pagalba apima informavimą ir konsultavimą, emocinę bei psichologinę pagalbą, taip pat atstovavimą. Praktikoje tai gali reikšti aiškius atsakymus, kur kreiptis, kokius dokumentus pildyti, kokių paslaugų galima tikėtis ir kaip pasiruošti vertinimo procesui.

    Pagalba teikiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, o ne pagal bendrą šabloną. Agentūra nurodo, kad paslaugos gali būti teikiamos iki 6 mėnesių iki neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo ir iki 12 mėnesių po nustatymo, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 2 paslaugas.

    Kas gali kreiptis ir kiek tai kainuoja?

    Dėl ankstyvosios pagalbos gali kreiptis pats asmuo, turintis akivaizdžių negalios požymių, jei jam dar nenustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Taip pat kreiptis gali šeimos nariai, kuriems dažnai tenka rūpintis kasdieniais sprendimais, lydėjimu ar informacijos paieška.

    Visos ankstyvosios pagalbos paslaugos teikiamos nemokamai, nes jos įgyvendinamos pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros finansuojamus projektus. Dėl konkrečių paslaugų teikėjų ir kontaktų rekomenduojama kreiptis į agentūrą arba savivaldybę, kuri nukreips į tuo metu paslaugas teikiančias organizacijas.

  • Nuotolinė konsultacija apie negalios nustatymą: agentūra atsakys į dažniausius klausimus

    Nuotolinė konsultacija apie negalios nustatymą: agentūra atsakys į dažniausius klausimus

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečia į viešą nuotolinę konsultaciją apie negalios nustatymą ir su tuo susijusių poreikių vertinimą. Renginys skirtas asmenims su negalia, jų artimiesiems ir visiems, norintiems aiškiai suprasti, kaip vyksta vertinimas.

    Konsultacijos metu agentūros specialistai pristatys pagrindinius proceso etapus ir atsakys į dalyvių klausimus. Organizatoriai akcentuoja, kad tai proga vienoje vietoje gauti praktinius paaiškinimus, kurie dažnai kelia neaiškumų pildant dokumentus ar laukiant sprendimo.

    Kas bus aptariama konsultacijoje?

    Agentūros teigimu, dalyviams bus paaiškinta, kaip paprastai atrodo kelias nuo prašymo pateikimo iki galutinio sprendimo ir pažymėjimo išdavimo. Taip pat bus aptarta, kaip vertinami su negalia susiję individualūs poreikiai ir kokią informaciją svarbu pateikti, kad vertinimas vyktų sklandžiau.

    Praktikoje daug klausimų kyla dėl reikalingų medicininių ir kitų dokumentų, jų pateikimo tvarkos bei terminų, todėl tokio formato konsultacija leidžia iš anksto išsiaiškinti dažniausias klaidas. Organizatoriai nurodo, kad dalyvių skaičius nėra ribojamas.

    Kada ir kaip vyks renginys?

    Konsultacija vyks kovo 27 dieną 10:00 valandą nuotoliu, naudojant „Microsoft Teams“ platformą. Renginys bus verčiamas į lietuvių gestų kalbą, kad informacija būtų prieinama kuo platesniam žmonių ratui.

    Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, o prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems dalyviams elektroniniu paštu. Pažymėjimai apie dalyvavimą nebus išduodami.

  • Parengta atmintinė keleiviams: ką daryti neturint bilieto, kai viešajame transporte ateina kontrolierius

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra pranešė parengusi atmintinę lengvai suprantama kalba Ką daryti, jei neturi bilieto, bet ateina kontrolierius. Ji skirta padėti keleiviams aiškiai suprasti, kaip elgtis bilietų patikros metu viešajame transporte.

    Atmintinė parengta projekto Institucinės globos pertvarka komandos, o joje aprašomos situacijos, kurios gali kilti tiek vaikams, tiek žmonėms su intelekto negalia. Dokumentas pritaikytas taip, kad informaciją būtų paprasta perskaityti ir įsiminti.

    Kaip turėtų bendrauti kontrolierius?

    Atmintinėje pabrėžiama, kad kontrolierius turėtų kalbėti ramiai ir lėtai, vengti pykčio, naudoti trumpus sakinius. Taip pat nurodoma, kad keleiviui turi būti paaiškinama, kokių veiksmų iš jo tikimasi.

    Dokumente akcentuojama ir tai, kad kontrolierius gali paklausti, kodėl žmogus neturi bilieto, o jei keleivis yra vaikas ir amžius neaiškus, gali būti paprašyta dokumento. Taip siekiama užtikrinti aiškų procesą ir sumažinti įtampą patikros metu.

    Keleivio teisė gauti pagalbą

    Atmintinėje taip pat numatyta, kad kontrolierius turėtų išklausyti žmogų ir stebėti jo savijautą. Jei keleiviui sudėtinga bendrauti ar priimti sprendimus, jam turi būti leidžiama pasikviesti artimąjį ar pagalbininką.

    Agentūra pažymi, kad ši informacija gali būti naudinga mokantis savarankiškumo kasdienėse situacijose: namuose, mokykloje ar dienos centre. Praktiniai paaiškinimai skirti tam, kad netikėta bilietų patikra nevirstų stresine patirtimi.

    Kodėl tokios atmintinės svarbios?

    Lengvai suprantama kalba parengti dokumentai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami viešajame sektoriuje, nes padeda užtikrinti informacijos prieinamumą skirtingų poreikių žmonėms. Aiškios elgesio gairės naudingos ne tik keleiviams, bet ir kontrolieriams, nes prisideda prie pagarbios, nuspėjamos komunikacijos.

    Agentūra linki ramių kelionių ir kviečia naudotis atmintine kaip praktiniu pagalbiniu įrankiu, kai viešajame transporte tikrinami bilietai. Dokumentas gali būti aktualus ir tiems, kurie padeda vaikams ar žmonėms su negalia kasdienėse situacijose.

  • Pasirengimas ekstremalioms situacijoms: žmonės su negalia kviečiami užpildyti poreikių anketą

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms: žmonės su negalia kviečiami užpildyti poreikių anketą

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra kviečia žmones su negalia ir jų artimuosius užpildyti specialią anketą, skirtą pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Iniciatyvos tikslas – iš anksto surinkti informaciją, kuri nelaimės atveju padėtų gelbėjimo tarnyboms greičiau ir tiksliau suteikti pagalbą.

    Anketą parengė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Surinkti duomenys reikalingi tam, kad planuojant pagalbą būtų galima įvertinti individualius poreikius, įskaitant judėjimo, sveikatos, komunikacijos ar lydinčių asmenų pagalbos klausimus.

    Kam reikalingi duomenys?

    Agentūra pabrėžia, kad ekstremaliose situacijose laikas yra kritiškai svarbus, o iš anksto žinomi poreikiai leidžia tiksliau organizuoti veiksmus. Tai gali prisidėti prie sklandesnės evakuacijos, tinkamesnio transporto parinkimo ir efektyvesnės pagalbos suteikimo vietoje.

    Tokie sprendimai ypač svarbūs, kai kyla rizika, kad daliai žmonių gali prireikti papildomos pagalbos dėl klausos, regos, judėjimo ar intelekto negalios. Aiškūs duomenys leidžia tarnyboms pasiruošti ne bendrais scenarijais, o realiais gyventojų poreikiais.

    Anketa pritaikyta skirtingiems poreikiams

    Nurodoma, kad anketa pateikiama ne tik įprasta lietuvių kalba, bet ir lietuvių gestų kalba bei lengvai suprantama kalba. Tai svarbu siekiant, kad kuo daugiau žmonių galėtų savarankiškai susipažinti su klausimais ir pateikti informaciją.

    Agentūra taip pat ragina pasidalyti informacija su artimaisiais, kaimynais ar pažįstamais, kuriems anketą užpildyti gali būti sudėtinga. Prireikus siūloma padėti užpildyti formą tiems, kam tai aktualu, kad informacija būtų pateikta tiksliai ir laiku.

  • Zarasai ruošiasi perėjimui nuo institucinės globos: kokių bendruomeninių paslaugų labiausiai trūksta?

    Zarasai ruošiasi perėjimui nuo institucinės globos: kokių bendruomeninių paslaugų labiausiai trūksta?

    Zarasuose balandžio 24 dieną surengtas susitikimas, kuriame aptartas perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų žmonėms, turintiems intelekto ir ar psichikos negalią. Diskusijoje dalyvavo savivaldybės, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, nevyriausybinių organizacijų ir kitų įstaigų atstovai.

    Pagrindinis projekto tikslas yra užtikrinti, kad reikalinga pagalba žmogų pasiektų kuo arčiau jo gyvenamosios vietos, o ne didelėse globos įstaigose. Tokia kryptis siejama su didesniu savarankiškumu, stipresniu įsitraukimu į bendruomenės gyvenimą ir mažesne socialine atskirtimi.

    Ką reiškia bendruomeninės paslaugos?

    Susitikime pabrėžta, kad bendruomeninės paslaugos apima ne vien apgyvendinimą, bet ir kasdienį palaikymą: atvejo vadybą, pagalbą priimant sprendimus, užimtumo sprendimus ir socialines dirbtuves. Tokios paslaugos padeda žmogui išlaikyti ryšius su artimaisiais, mokytis kasdienio gyvenimo įgūdžių ir gauti pagalbą tada, kai jos reikia labiausiai.

    Aptarta, kaip Zarasų rajone taikomi atvejo vadybos sprendimai ir kokį vaidmenį turi specialistas, padedantis priimti sprendimus. Šie modeliai svarbūs tais atvejais, kai žmogui reikia nuoseklios, koordinuotos pagalbos ne vienoje, o keliose srityse vienu metu.

    Infrastruktūra ir pasirengimas 2030 metams

    Renginyje daug dėmesio skirta planuojamai apgyvendinimo infrastruktūrai ir jos poreikiui: grupinio gyvenimo namams, apsaugotam būstui bei socialinėms dirbtuvėms. Savivaldybės atstovai aptarė, kokie sprendimai galėtų geriausiai atitikti vietos poreikius ir kokių žingsnių reikia, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Taip pat akcentuota, kad artėjant 2030 metams savivaldybėms svarbu iš anksto pasirengti pokyčiams, kai ilgalaikė socialinė globa nebegalės būti naujai pradedama teikti socialinės globos namuose, išskyrus specializuotos slaugos atvejus. Tai reiškia, kad bendruomeninių paslaugų plėtra tampa ne papildoma galimybe, o būtina sąlyga, kad pagalba žmonėms būtų užtikrinta ir ateityje.

    Kokie iššūkiai išryškėjo?

    Susitikimo metu pristatyti pasiekti rezultatai ir sukauptos patirtys, tačiau įvardyti ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama įgyvendinant pokytį. Tarp jų minėtas paslaugų tęstinumo užtikrinimas, specialistų poreikis bei bendradarbiavimas tarp institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus.

    Renginio pabaigoje vyko klausimų ir atsakymų sesija, kurios metu aptarti konkretūs žingsniai, kaip stiprinti paslaugų prieinamumą Zarasų rajone. Sutarta, kad perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų yra ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus planavimas ir dėmesys individualiems kiekvieno žmogaus poreikiams.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.