Tag: Aterosklerozė

  • Mokslininkai įspėja: kūnas nesensta tolygiai – du amžiaus tarpsniai, kai pokyčiai šoka

    Raukšlės, žili plaukai ar prastesnė fizinė forma dažnai atrodo kaip pagrindiniai senėjimo ženklai. Tačiau organizme vykstantys pokyčiai ne visada juda tuo pačiu tempu kaip kalendorinis amžius, o skirtingi organai gali senti labai nevienodai.

    Žurnale Nature Aging paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad daugelyje audinių senėjimas dažniau primena ne lėtą nuolydį, o etapais vykstančius šuolius. Tyrėjai išskyrė du laikotarpius, kai dalyje organų struktūriniai pokyčiai pastebimai suintensyvėja, dažniausiai apie ketvirtą ir šeštą gyvenimo dešimtmečius.

    DI padėjo „pamatyti“ audinių pokyčius

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Sanju Sinhos, analizavo 25 306 po mirties paimtus audinių mėginius iš 970 žmonių, kurių amžius siekė nuo 21 iki 70 metų. Iš viso vertinta 40 audinių tipų, siekiant suprasti, kur ir kada pokyčiai ryškėja labiausiai.

    Analizei pasitelkta sistema PathStAR, kuri naudoja dirbtinis intelektas mikroskopiniams audinių struktūros pokyčiams įvertinti. Skirtingai nei įprasti biologinio amžiaus modeliai, ši metodika orientuota ne į amžiaus „atspėjimą“, o į tai, kada konkrečiuose audiniuose didėja senėjimui būdingų požymių intensyvumas.

    Autoriai aprašė kelis senėjimo scenarijus, tačiau dažniausias buvo dvifazis modelis, kai spartesni pokyčiai pasireiškia dviem bangomis. Toks raštas nustatytas devyniuose iš 14 audinių, įtrauktų į galutinį palyginimą.

    Ryšys su reprodukcine sistema

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių rezultatų susijęs su reprodukcine sistema. Kiaušidėse fiksuoti du aiškūs spartesnių pokyčių periodai: pirmasis dažniausiai 35–40 metų amžiuje, kai pradeda ryškiau mažėti vaisingumas, o antrasis apie 55–60 metus, siejamas su menopauzės laikotarpiu.

    Panašūs dviejų bangų pokyčiai pastebėti ir audiniuose, tiesiogiai nesusijusiuose su vaisingumu, pavyzdžiui, stemplėje, skrandyje bei žarnyne. Vyrams dvifazis raštas nustatytas ir prostatoje bei sėklidėse.

    Tyrėjai kelia prielaidą, kad reprodukcinės sistemos pokyčiai gali būti susiję su kitų organų senėjimo dinamika, tačiau pabrėžia, jog tai dar nėra priežastinis įrodymas. Tokiai hipotezei patvirtinti reikės papildomų, ypač ilgalaikių, tyrimų.

    Kodėl vieni organai sensta greičiau?

    Tyrime išryškėjo, kad kai kurie audiniai „įsibėgėja“ anksčiau už kitus. Pavyzdžiui, arterijos pateko tarp tų audinių, kuriuose spartesni senėjimo požymiai pasirodo palyginti anksti, maždaug 30–39 metų amžiuje; mėginiuose matyti ir su ateroskleroze siejami pakitimai, įskaitant apnašų formavimąsi.

    Kita vertus, kai kurie audiniai ilgą laiką išlieka stabilesni. Tyrėjai nurodo, kad gimdos ir makšties audiniuose ryškesni struktūros pokyčiai dažniau matomi tik apie menopauzės laikotarpį.

    Šie skirtumai sustiprina idėją, kad „vieno biologinio amžiaus“ sąvoka ne visada tiksliai apibūdina organizmą. Viena organų sistema gali rodyti pažangesnius pokyčius, kai kita tuo pat metu išlieka santykinai mažiau pakitusi.

    Galimu senėjimo procesų „suderinimo“ mechanizmu laikomi hormonai, nes jie veikia daugelį audinių visame kūne. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad virškinamajame trakte yra, pavyzdžiui, estrogenų receptorių, todėl su amžiumi kintanti hormonų pusiausvyra gali turėti platesnį poveikį nei vien reprodukcinėms funkcijoms.

    Taip pat nurodoma, kad spartesnių pokyčių laikotarpiais dažnėja su uždegimu siejami požymiai, silpnėja energijos gamybos procesai ir ląstelių priežiūros sistemos, atsakingos už pažeidimų taisymą bei funkcijų kontrolę. Tokie mechanizmai siejami ir su didėjančia kai kurių ligų rizika amžėjant, nors tai nereiškia, kad kiekvienas struktūrinis pokytis automatiškai virsta liga.

    Mokslininkai pabrėžia ir tyrimo ribotumus: mėginiai paimti po mirties, o audinių būklei galėjo turėti įtakos ankstesnės ligos, mirties priežastys bei individualūs veiksniai. Be to, žmonės nebuvo stebėti ilgą laiką, todėl rezultatai labiau atskleidžia bendras tendencijas, o ne vieno žmogaus senėjimo trajektoriją.

    Vis dėlto toks „audinių žemėlapis“ laikomas svarbiu žingsniu siekiant tikslesnės prevencijos ir personalizuotų intervencijų, orientuotų į konkrečius organus. Autorių teigimu, ateityje tai gali padėti geriau parinkti laiką, kada tam tikros sistemos yra jautriausios pokyčiams, nors praktiški sprendimai dar priklausys nuo tolesnių tyrimų.

  • Plikimas, gelsvos dėmės prie akių ir raukšlė ausyje: 3 ženklai, kuriuos sieja su širdimi

    Ne tik skausmas krūtinėje

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, o riziką didina rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio sutrikimai. Dalis žmonių šiuos veiksnius kaupia metų metus, o ligos požymiai ilgai gali būti neryškūs.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavojų širdžiai dažniausiai išduoda ne vien krūtinės skausmas ar dusulys. Kai kuriais atvejais užuominų gali suteikti ir iš pirmo žvilgsnio su širdimi nesiejami išoriniai požymiai, nors jie patys savaime diagnozės nepakeičia.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ryšiams tarp odos, plaukų pokyčių ir kardiovaskulinės rizikos. Tyrimai rodo sąsajas populiacijos lygmeniu, tačiau tai nėra pranašystė, kad konkrečiam žmogui būtinai ištiks infarktas ar insultas.

    Trys išoriniai požymiai, apie kuriuos kalba tyrimai

    Vyrams dažniau analizuojamas plaukų retėjimas viršugalvyje, vadinamasis vertex tipo plikimas. Metaanalizė, apėmusi 36 990 vyrų duomenis, parodė, kad ryšys su išemine širdies liga stiprėjo didėjant plikimo išreikštumui.

    Sunkesnio viršugalvio plikimo atvejais išeminės širdies ligos rizika tyrimuose buvo apie 48 proc. didesnė, vidutinio plikimo – apie 36 proc., o lengvo – apie 18 proc., palyginti su vyrais be tokio plikimo. Tuo pačiu pažymima, kad vien kaktos plikimas su rizika siejamas ne taip aiškiai.

    Kitas signalas – gelsvos, minkštos plokštelės ar mazgeliai prie akių vokų, vadinamos ksantelazmos. Jose kaupiasi lipidų sankaupos, todėl jos gali būti užuomina, kad verta pasitikrinti cholesterolį ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką.

    Didelės elektroninės medicininių įrašų bazės analizėje, kurioje palygintos 17 925 ksantelazmą turinčių žmonių ir tiek pat kontrolinės grupės dalyvių, ksantelazma buvo susieta su beveik tris kartus didesne infarkto rizika per metus. Taip pat fiksuota daugiau nei tris kartus didesnė insulto rizika, o padidėjusi rizika išliko ir per ilgesnį stebėjimo laiką.

    Trečiasis dažnai minimas požymis – įstrižinė raukšlė ausies spenelyje, dar vadinama Franko požymiu. Metaanalizė, apėmusi tyrimus su 2 415 pacientų, sergančių vainikinių arterijų liga, ir 2 545 kontrolinės grupės asmenimis, parodė maždaug keturis kartus didesnę ligos tikimybę tarp turinčiųjų tokią raukšlę.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad raukšlė ausies spenelyje nėra diagnostinis testas ir negali patikimai nustatyti aterosklerozės. Tai tik vienas iš statistiškai dažniau kartu pasitaikančių požymių, kurį būtina vertinti šalia amžiaus, paveldimumo ir įprastų rizikos veiksnių.

    Ką daryti pastebėjus šiuos pokyčius

    Plikimas, ksantelazmos ar Franko požymis savaime nereiškia, kad žmogus serga širdies liga. Tačiau tai gali būti proga neatidėliojant pasitikrinti pagrindinius rodiklius: kraujospūdį, lipidogramą ir gliukozės kiekį kraujyje.

    Ekspertai taip pat rekomenduoja bent kartą suaugusiojo gyvenime ištirti lipoproteiną(a), nes jo kiekį daugiausia lemia genetika, o padidėjusi koncentracija siejama su didesne aterosklerozinių įvykių rizika. Sprendimą dėl tyrimo ir tolimesnių veiksmų turėtų priimti šeimos gydytojas arba kardiologas, įvertinęs visą klinikinį vaizdą.

    Riziką dažniausiai mažina ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli prevencija: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių, riešutų ir žuvies, mažiau druskos, pridėtinio cukraus, stipriai perdirbto maisto bei sočiųjų ir transriebalų. Ne mažiau svarbūs reguliarus judėjimas, kūno masės kontrolė ir visiškas rūkymo atsisakymas.

    Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, spaudimo pojūtis, staigus silpnumas ar neurologiniai simptomai, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau kreiptis skubios medicinos pagalbos, nes laikas dažnai lemia gydymo sėkmę.

  • Esi lieknas? Šis cholesterolio mitas gali pavojingai užmigdyti budrumą – ką rodo tyrimai

    Esi lieknas? Šis cholesterolio mitas gali pavojingai užmigdyti budrumą – ką rodo tyrimai

    Daugelis vis dar mano, kad padidėjęs cholesterolis yra tik antsvorio, riebaus maisto ir sėdimo gyvenimo būdo problema. Iš tiesų didesnė kūno masė gali didinti riziką, tačiau iš to dažnai padaroma klaidinga išvada, kad lieknas žmogus automatiškai yra saugus. Gydytojai pabrėžia, jog tokios garantijos nėra.

    Padidėjęs cholesterolis priklauso ne vien nuo figūros, bet ir nuo amžiaus, paveldimumo bei kai kurių ligų. Daliai žmonių genetiškai nulemtas polinkis didesniam mažo tankio lipoproteinų kiekiui kraujyje pasireiškia nepriklausomai nuo svorio ar fizinio aktyvumo. Dėl to net sportuojantis ir subalansuotai besimaitinantis žmogus gali turėti rizikingus rodiklius.

    Kodėl svarbiausias rodiklis yra LDL

    Cholesterolis pats savaime organizmui būtinas, nes dalyvauja ląstelių veikloje ir hormonų sintezėje. Problema atsiranda tuomet, kai ilgą laiką išlieka per didelė aterosklerozę skatinančių dalelių koncentracija, ypač LDL. Tokiu atveju cholesterolis linkęs kauptis arterijų sienelėse ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Vertinant riziką, vien bendrojo cholesterolio skaičiaus neužtenka. Lipidogramoje paprastai pateikiami bendras cholesterolis, LDL, didelio tankio lipoproteinai, ne HDL cholesterolis ir trigliceridai, todėl pilnas tyrimas leidžia tiksliau suprasti situaciją. Praktikoje būtent LDL dažniausiai tampa pagrindiniu gydymo tikslu.

    Simptomų dažniausiai nebūna

    Viena didžiausių problemų ta, kad padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų. Jis nebūtinai keičia kūno svorį, savijautą ar fizinę formą, todėl žmogus gali jaustis puikiai ir metų metus nežinoti apie riziką. Dėl to profilaktiniai kraujo tyrimai išlieka patikimiausias būdas problemą pastebėti laiku.

    Ypač svarbu nepraleisti genetinių atvejų, kai LDL būna padidėjęs nuo pat gimimo. Tokiose situacijose cholesterolis gali tyliai kauptis kraujagyslėse ilgą laiką, o pirmasis ženklas kartais tampa ankstyvas infarktas ar insultas šeimoje. Jei artimiesiems yra buvę širdies ligų jauname amžiuje, rizika vertinama griežčiau.

    Kada verta pasitikrinti ir ką keisti

    Net jei svoris normalus, mityba vis tiek gali kelti LDL rodiklius, jei joje gausu sočiųjų riebalų. Jų daugiau būna riebioje mėsoje, svieste, dalyje riebių pieno produktų, taip pat kokosų ar palmių aliejuje ir kai kuriuose stipriai perdirbtuose produktuose. Dažnai rekomenduojama juos keisti nesočiųjų riebalų šaltiniais, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų aliejumi, riešutais, sėklomis.

    Jei šeimoje pasitaikė labai aukšto cholesterolio atvejų arba ankstyvų infarktų, verta su šeimos gydytoju aptarti ne tik įprastą lipidogramą, bet ir papildomus rizikos žymenis. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių reikšmingas gali būti lipoproteino(a) tyrimas, kurio rodikliai daugiausia nulemti genetiškai. Esmė paprasta: vien veidrodis ar svarstyklės nėra diagnostikos priemonė.

  • Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis neskauda, bet žaloja tyliai: ką LDL skaičius išduoda apie širdies riziką

    Cholesterolis dažnai įvardijamas kaip nematomas rizikos veiksnys: savijauta gali būti gera, tačiau kraujagyslėse ilgainiui vystosi aterosklerozė. Būtent todėl gydytojai ragina žinoti savo lipidų rodiklius, ypač LDL cholesterolį, kuris laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos „variklių“.

    Padidėjęs LDL cholesterolis paprastai nesukelia aiškių simptomų, kol neįvyksta rimtas įvykis, pavyzdžiui, miokardo infarktas ar insultas. Tylus ligos progresavimas ir yra didžiausia problema, nes rizika gali augti metų metus nepastebimai.

    Kodėl LDL rodiklis toks svarbus?

    Cholesterolis organizmui reikalingas, nes dalyvauja ląstelių membranų, hormonų ir vitamino D sintezėje. Tačiau per didelis jo kiekis kraujyje, ypač LDL frakcijos, didina apnašų formavimosi arterijose tikimybę.

    LDL tikslinės reikšmės nėra vienodos visiems, jos priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių rizikos. Kuo rizika didesnė, tuo žemesnio LDL rodiklio siekiama, todėl vien tik bendras „normos“ skaičius be konteksto gali klaidinti.

    „Per didelis LDL cholesterolio kiekis metų metus gali nepasireikšti jokiais simptomais, bet tuo pat metu spartinti aterosklerozę ir didinti infarkto ar insulto riziką“, – sakė prof. Maciejus Banachas.

    Ką verta tirti be bendro cholesterolio?

    Pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti lipidų būklę, yra lipidograma, atliekama iš kraujo. Joje paprastai pateikiamas bendras cholesterolis, LDL, HDL ir trigliceridai, o gydytojui svarbu matyti bendrą vaizdą, o ne vieną skaičių.

    Praktikoje rizika vertinama kartu su kitais veiksniais: arteriniu kraujospūdžiu, gliukozės apykaita, kūno mase, rūkymu, fiziniu aktyvumu ir mityba. Dėl to tas pats LDL rezultatas vienam žmogui gali reikšti stebėseną ir gyvenimo būdo korekcijas, o kitam jau signalizuoti būtinybę gydytis.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į papildomus rodiklius, kurie kai kuriais atvejais padeda tiksliau įvertinti riziką. Tarp jų minimi ne-HDL cholesterolis ir lipoproteinas(a), ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.

    Ką daryti, jei LDL padidėjęs?

    Padidėjęs cholesterolis nereiškia, kad situacija beviltiška. Pirmas žingsnis dažniausiai yra gyvenimo būdo korekcijos: subalansuota mityba, daugiau judėjimo, svorio kontrolė ir rūkymo atsisakymas, nes tai tiesiogiai veikia bendrą rizikos profilį.

    Vis dėlto daliai žmonių vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, ypač esant didelei rizikai ar paveldimai hipercholesterolemijai. Tokiais atvejais sprendimą dėl gydymo ir tikslinių LDL reikšmių turėtų priimti gydytojas, įvertinęs visus tyrimus ir gretutinius veiksnius.

    Svarbiausia rekomendacija išlieka paprasta: jei lipidogramos rezultatai gauti, jų nereikėtų palikti stalčiuje. Aptarus rodiklius su specialistu, galima sudaryti aiškų planą, kaip mažinti riziką ir apsaugoti širdį dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams.

  • Pažiūrėkite į odą prie akių: geltonos plokštelės gali įspėti apie infarktą

    Daugelis širdies ir kraujagyslių įvykių neatsiranda staiga: jiems neretai metus ar net dešimtmečius „ruošia dirvą“ nepastebimai progresuojanti aterosklerozė. Didžiausia problema ta, kad žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų, kol arterijų spindis nesusiaurėja kritiškai.

    Naujesni klinikiniai duomenys primena apie iš pirmo žvilgsnio kosmetinį požymį, kurį galima pastebėti veide. Tai ksanteliazma – gelsvos, švelniai iškilios plokštelės arba „apnašos“ vokų srityje, dažniausiai prie vidinių akių kampų.

    Ksanteliazma siejama su riebalų, pirmiausia cholesterolio, kaupimusi odoje esančiose ląstelėse. Nors ji gali pasireikšti ir esant normaliems kraujo rodikliams, dažnai būna susijusi su padidėjusiu mažo tankio cholesteroliu, trigliceridais, metaboliniu sindromu ar kitais lipidų apykaitos sutrikimais.

    Didelės apimties pacientų duomenų analizė parodė, kad žmonėms, kuriems diagnozuota ksanteliazma, per pirmuosius stebėjimo metus miokardo infarktas nustatytas dažniau nei panašiai grupei be šio požymio. Taip pat dažniau fiksuoti ir insultai bei trumpalaikiai smegenų kraujotakos sutrikimai, vadinami tranzitorinėmis išeminėmis atakomis.

    Svarbu pabrėžti, kad pats odos pakitimas nereiškia, jog infarktas ar insultas būtinai įvyks. Tačiau tai gali būti praktiškas signalas neatidėlioti profilaktikos: pasitikrinti lipidogramą, arterinį kraujospūdį, gliukozės rodiklius, įvertinti kūno masės indeksą ir kitus rizikos veiksnius.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių riziką lemia ne vien cholesterolis. Prie jos prisideda rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, miego trūkumas, lėtinis stresas, cukrinis diabetas, inkstų ligos ir paveldimumas, todėl sprendimai dažniausiai apima ir gyvenimo būdo korekcijas, ir, jei reikia, vaistus.

    Pastebėjus gelsvas plokšteles vokų srityje, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą, o prireikus – į kardiologą. Dažniausiai pirmasis žingsnis būna kraujo tyrimai ir bendras širdies bei kraujagyslių rizikos įvertinimas, nes ankstyvas rizikos veiksnių suvaldymas reikšmingai mažina sunkių įvykių tikimybę.

  • Geltonos dėmės prie akių? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti didesnę infarkto ir insulto riziką

    Geltonos dėmės prie akių? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti didesnę infarkto ir insulto riziką

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip kosmetinė smulkmena: ant vokų ar šalia vidinių akių kampučių atsiranda gelsvos, šiek tiek iškilusios plokštelės. Dažniausiai jos neskauda, niežulio nesukelia ir regėjimo nepablogina, todėl dalis žmonių jas laiko tik estetiniu trūkumu.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad vadinamosios ksantelazmos, arba geltonosios plokštelės, gali būti susijusios su lipidų apykaitos sutrikimais. Tai reiškia, kad tokie odos pakitimai kartais sutampa su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, įskaitant infarktą ar insultą.

    Nauja analizė: ryšys išlieka ilgai

    Stanfordo universiteto mokslininkų atlikta didelės apimties medicininių duomenų analizė, paremta TriNetX duomenų baze, parodė reikšmingas sąsajas. Tyrėjai įvertino 17 925 suaugusiųjų, kuriems buvo diagnozuotos ksantelazmos, ir palygino juos su tokio pat dydžio kontroline grupe be šių pakitimų.

    Kad palyginimas būtų tikslesnis, kontrolinei grupei parinkti asmenys, kurie taip pat lankėsi pas akių gydytojus dėl su amžiumi susijusio regėjimo iš arti silpnėjimo. Iš analizės pašalinti žmonės, kurie iki ksantelazmų diagnozės jau buvo patyrę infarktą, insultą ar praeinantį smegenų išemijos priepuolį.

    Per pirmuosius metus infarktas fiksuotas 1 proc. asmenų su ksantelazmomis, o kontrolinėje grupėje – 0,35 proc. Insultas atitinkamai nustatytas 0,95 proc. ir 0,30 proc., o praeinantis smegenų išemijos priepuolis – 0,60 proc. ir 0,19 proc.

    Per penkerius metus infarktas ištiko 2,26 proc. žmonių su ksantelazmomis, palyginti su 1,13 proc. kontrolinėje grupėje. Insulto atvejų buvo 2,25 proc. prieš 1,03 proc., o praeinančio smegenų išemijos priepuolio – 1,60 proc. prieš 0,74 proc.

    Tyrėjai pabrėžė, kad padidėjusi rizika išliko ir ilgesnėje stebėsenoje iki 10 metų. Tai nereiškia, kad kiekviena gelsva dėmelė ant voko pranašauja artėjantį infarktą, tačiau gali būti matomas ženklas, kad verta atidžiau įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių riziką.

    Kodėl pakitimai atsiranda?

    Ksantelazmos spalva siejama su lipidų, pirmiausia cholesterolio, kaupimusi odoje. Šiame procese dalyvauja imuninės sistemos ląstelės, kurios „surenka“ riebalų perteklių, o tai gali suformuoti gelsvą, plokščią ar šiek tiek iškilusią plokštelę.

    Vis dėlto ksantelazmos nėra tas pats, kas aterosklerozinė plokštelė kraujagyslėse. Jų buvimas savaime neįrodo, kad arterijose tikrai vystosi aterosklerozė, tačiau gali signalizuoti apie rizikos veiksnius, kurie skatina širdies ir kraujagyslių ligas.

    Svarbu ir tai, kad ksantelazmos ne visada reiškia padidėjusį cholesterolį standartiniuose tyrimuose. Kai kuriems žmonėms bendras lipidų profilis gali atrodyti „normalus“, tačiau riziką vis tiek lemia kiti veiksniai, tokie kaip cukrinis diabetas, kraujospūdis, rūkymas, antsvoris ar paveldimumas.

    Ką verta pasitikrinti?

    Gydytojai pataria ksantelazmas vertinti kaip progą profilaktikai, ypač jei jos atsirado anksti arba žmogus turi kitų rizikos veiksnių. Dažniausiai pradedama nuo išsamesnio lipidų profilio, kraujospūdžio įvertinimo ir gliukozės apykaitos tyrimų.

    Širdies ir kraujagyslių rizika paprastai vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į amžių, šeiminę anamnezę, kūno masę, fizinį aktyvumą ir mitybą. Prireikus gydytojas gali pasiūlyti papildomus tyrimus ir gyvenimo būdo korekcijas, kurios mažina ilgalaikių komplikacijų tikimybę.

    Dermatologiniai ar oftalmologiniai sprendimai, skirti pačioms plokštelėms pašalinti, dažniausiai yra estetinio pobūdžio, o pakitimai gali atsinaujinti. Todėl pagrindinis tikslas – ne tik kosmetika, bet ir rizikos veiksnių kontrolė, jei jie nustatomi.

  • „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    Heidelberge įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Revier Therapeutics“ oficialiai pradėjo veiklą ir pranešė užbaigusi pradinio etapo investicijų raundą, kuriame pritraukė 6 mln. eurų. Įmonė kuria ligą modifikuojančius vaistus kardiometabolinėms ligoms, o pirmieji projektai orientuoti į širdies ir kraujagyslių riziką.

    Finansavimo raundui vadovavo KHAN Technology Transfer Fund II, taip pat prisidėjo High-Tech Gründerfonds (HTGF), VORNvc ir privatūs investuotojai per Revier Invest Heidelberg. Bendrovė teigia, kad lėšos bus naudojamos ikiklinikinių programų spartinimui ir komandos plėtrai, įskaitant klinikinių ir operacinių funkcijų stiprinimą.

    Naujasis taikinys: IIa klasės HDAC

    „Revier Therapeutics“ savo strategijos pagrindu įvardija selektyvų IIa klasės histonų deacetilazių (HDAC) slopinimą. Šie fermentai dalyvauja genų raiškos reguliavime ir, kaip rodo pastarųjų metų akademiniai tyrimai, gali būti susiję su patologiniais procesais širdies ir metabolinėse ligose.

    Įmonė pabrėžia, kad kuria geriamuosius mažos molekulinės masės junginius, kurie turėtų slopinti būtent ligą skatinančią fermentinę veiklą, kartu išsaugant svarbias fiziologines funkcijas. Toks selektyvumo siekis iš dalies yra atsakas į ankstesnės kartos platesnio veikimo HDAC inhibitorių patirtį, kai dėl poveikio kelioms HDAC klasėms klinikinį pritaikomumą ribodavo nepageidaujami reiškiniai.

    Ką planuoja daryti su investicija

    Bendrovės teigimu, jos pirmosios dvi programos nukreiptos į širdies nepakankamumą su išlikusia išstūmimo frakcija ir į aterosklerozinę širdies ir kraujagyslių ligą. Abi sritys laikomos didelės nepatenkintos medicininės paklausos zonomis, nes daliai pacientų trūksta tikslinių, ilgalaikį poveikį užtikrinančių gydymo sprendimų.

    „Nepaisant reikšmingos pažangos širdies ir kraujagyslių medicinoje, milijonai pacientų vis dar turi ribotas tikslines gydymo galimybes. Manome, kad naujos kartos kardiometaboliniai vaistai turi spręsti ligą lemiančią biologiją, kad pacientams būtų užtikrinti ilgalaikiai sprendimai“, – sakė „Revier Therapeutics“ bendraįkūrėja ir vadovė profesorė Eva van Rooij.

    „Pirmos kartos HDAC inhibitoriai plačiai veikė kelias HDAC klases ir dėl to pasireikšdavo dozę ribojantys šalutiniai poveikiai. „Revier“ junginiai selektyviai taiko IIa klasės HDAC, siekiant terapinio efektyvumo išlaikant palankesnį saugumo profilį“, – sakė mokslinis bendrovės įkūrėjas profesorius Johannes Backs.

    Investuotojų vertinimu, selektyvus požiūris gali padėti išnaudoti HDAC biologijos potencialą ir kartu išvengti ankstesnių metodų ribotumų. Pasak KHAN Technology Transfer Fund II atstovo Michaelio Hamacherio, tai gali atverti kelią ligą modifikuojantiems sprendimams ir keisti įprastą gydymo praktiką, jei ikiklinikiniai rezultatai sėkmingai persikels į klinikinius tyrimus.

    Artimiausiu metu „Revier Therapeutics“ ketina koncentruotis į ikiklinikinių duomenų paketų stiprinimą, kandidatų atranką ir pasirengimą pirmiesiems klinikiniams etapams. Biotechnologijų rinkoje tai dažniausiai reiškia intensyvią toksikologinių, farmakokinetinių ir veiksmingumo tyrimų programą, kuri lemia, ar projektai bus pakankamai brandūs tolimesniam finansavimui ir klinikinei plėtrai.

  • Sportuojate ir maitinatės sveikai, bet cholesterolis kyla: gydytojas paaiškino, ką daryti

    Padidėjęs cholesterolis dažnai siejamas su riebia mityba ir pasyviu gyvenimo būdu, tačiau praktikoje tai ne visada taip paprasta. Net ir reguliariai sportuojant bei subalansavus racioną, daliai žmonių lipidų rodikliai išlieka per aukšti, o kartais net didėja.

    Tam įtakos turi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir paveldimumas, amžius, hormoniniai pokyčiai bei kitos ligos. Dėl to vien tik „teisingas gyvenimo būdas“ ne visada užtikrina optimalius MTL cholesterolio skaičius, ypač jei rizika širdžiai padidėjusi.

    Kodėl rodikliai gali kilti?

    Viena dažniausių priežasčių yra genetika: organizmas gali natūraliai gaminti daugiau cholesterolio arba lėčiau šalinti MTL daleles iš kraujo. Kai kuriais atvejais nustatoma šeiminė hipercholesterolemija, kai labai aukšti MTL rodikliai pasireiškia nuo jaunų metų ir reikalauja aktyvesnės gydytojo priežiūros.

    Cholesterolio pokyčiai siejami ir su amžiumi, o moterims reikšmingą įtaką gali turėti laikotarpis po menopauzės. Be to, padidėję rodikliai kartais būna susiję su hipotiroze, blogai kontroliuojamu cukriniu diabetu, nutukimu, metaboliniu sindromu ar lėtine inkstų liga.

    Reikšmės turi ir vartojami vaistai, todėl pirmą kartą nustačius ryškesnę dislipidemiją svarbu įvertinti galimas antrines priežastis. Praktikoje tai reiškia, kad gydytojas dažnai peržiūri ne tik mitybą, bet ir bendrą sveikatos būklę bei vartojamus preparatus.

    Kodėl dažnai nejaučiama jokių simptomų?

    Padidėjęs cholesterolis paprastai nesukelia skausmo ar silpnumo, todėl žmogus gali jaustis gerai, nors kraujagyslėse jau vyksta ateroskleroziniai pokyčiai. Šis procesas dažniausiai vystosi lėtai, per daugelį metų.

    Simptomai dažniau pasireiškia ne dėl paties cholesterolio, o dėl pasekmių, kai susiaurėja širdies, galvos smegenų ar kojų arterijos. Tuomet gali atsirasti krūtinės angina, didėti infarkto ar insulto rizika, pasireikšti protarpinis šlubavimas.

    „Padidėję cholesterolio rodikliai nebūtinai reiškia, kad žmogus gyvena nesveikai ar kažką daro netinkamai“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas.

    Kada pakanka mitybos, o kada reikia vaistų?

    Sprendimas dėl gydymo priklauso ne vien nuo konkretaus cholesterolio skaičiaus, bet ir nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Vertinant riziką atsižvelgiama į amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą, inkstų funkciją, šeiminę anamnezę ir tai, ar žmogus jau yra patyręs širdies ir kraujagyslių įvykių.

    Jei žmogus jaunas, bendra rizika maža, o MTL padidėjęs nedaug, dažniausiai pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai ir pakartotinis lipidų tyrimas po sutarto laikotarpio. Tačiau didelės rizikos pacientams, sergantiems aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga, daliai sergančių cukriniu diabetu ar lėtine inkstų liga, taip pat įtariant šeiminę hipercholesterolemiją, vaistų gali prireikti anksčiau.

    Tais atvejais gydymas parenkamas individualiai, o tikslai priklauso nuo rizikos grupės. Esminė taisyklė paprasta: kuo didesnė bendra rizika, tuo griežtesni siektini MTL tikslai ir tuo svarbesnė nuosekli gydytojo kontrolė.

    „Lipidograma leidžia įvertinti atskiras cholesterolio dalis, o svarbiausias rodiklis dažniausiai yra MTL cholesterolis, kurio perteklius kaupiasi arterijų sienelėse“, – sako E. Šivickas.

    Specialistai primena, kad vien bendro cholesterolio skaičiaus nepakanka. Vertingiausia yra lipidograma, kuri parodo MTL, DTL ir trigliceridus, o rezultatai turi būti vertinami kartu su kitais rizikos veiksniais ir bendru klinikiniu vaizdu.

  • Gydytojai primena: šios sultys senjorams gali padėti širdžiai ir kaulams – tik nepadauginkite

    Slyvų sultys – ne tik virškinimui

    Slyvų sultys dažnai siejamos su žarnyno veikla, tačiau jų sudėtis gali būti svarbi ir širdies bei kaulų sveikatai. Jose yra kalio, vitamino K, taip pat polifenolių – antioksidantų, kurie siejami su uždegimo mažinimu ir kraujagyslių apsauga.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad didžiausia nauda gaunama tuomet, kai sultys vartojamos kaip subalansuotos mitybos dalis, o ne kaip stebuklingas produktas. Ypač vyresniame amžiuje svarbu atsižvelgti į bendrą cukraus kiekį maiste ir gėrimuose.

    Kuo jos naudingos širdžiai?

    Vienas svarbiausių slyvų sulčių privalumų – kalis, padedantis palaikyti normalų kraujospūdį. Pakankamas kalio kiekis mityboje siejamas su mažesne hipertenzijos rizika, o tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.

    Slyvose esantys polifenoliai, įskaitant chlorogeno rūgšties junginius, siejami su antioksidaciniu poveikiu. Tokie junginiai gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš aterosklerozės vystymosi veiksnių.

    Kodėl tai svarbu kaulams?

    Slyvų sultyse aptinkamas vitaminas K reikalingas normaliai kaulų būklei palaikyti, nes dalyvauja kaulinio audinio baltymų aktyvinime. Vyresniame amžiuje, didėjant osteoporozės rizikai, vitaminas K, kartu su vitaminu D, kalciu ir fiziniu aktyvumu, tampa svarbia visos strategijos dalimi.

    Be to, slyvose esantys antioksidantai tiriami ir dėl galimo poveikio kaulų apykaitai. Nors didesnis mokslinis dėmesys dažniau skiriamas džiovintoms slyvoms, sultys taip pat gali būti alternatyva tiems, kam sunkiau sukramtyti kietesnį maistą.

    Kam reikia atsargumo?

    Slyvų sultys turi sorbitolio ir skaidulų, ypač jei tai ne skaidrintos, o tyrės tipo sultys. Dėl to jos gali suaktyvinti žarnyno peristaltiką, tačiau jautresniems žmonėms sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar viduriavimą.

    Taip pat svarbu įvertinti natūralių cukrų kiekį: net ir be pridėtinio cukraus sultys išlieka kaloringesnis pasirinkimas nei vanduo. Sergantiems diabetu ar turintiems gliukozės kontrolės problemų verta pasitarti su gydytoju ar dietologu dėl tinkamo kiekio ir vartojimo dažnio.

    Renkantis parduotuvėje, verta ieškoti sulčių be pridėtinio cukraus ir be nereikalingų priedų. Gaminant namuose, naudinga prisiminti, kad tirštesnė konsistencija paprastai reiškia daugiau skaidulų, o skaidrintos sultys dažniau būna švelnesnės virškinimui.

  • Gydytojai įspėja: aukštą cholesterolį išduoda oda ir akys – štai kaip atpažinti

    Gydytojai įspėja: aukštą cholesterolį išduoda oda ir akys – štai kaip atpažinti

    Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, būtina ląstelių membranoms, hormonų gamybai ir vitamino D apykaitai. Problema prasideda tada, kai kraujyje per daug vadinamojo MTL (LDL) cholesterolio, kuris siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Perteklinis MTL cholesterolis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir ilgainiui sudaryti aterosklerozines plokšteles. Dėl to siaurėja arterijos, blogėja kraujotaka ir didėja krūtinės anginos, miokardo infarkto ar insulto tikimybė.

    Svarbu tai, kad padidėjęs cholesterolis dažnai ilgai nesukelia jokių aiškių pojūčių. Todėl gydytojai pabrėžia profilaktinių tyrimų svarbą net ir tuomet, kai žmogus jaučiasi gerai.

    Požymiai, kuriuos galima pastebėti

    Vienas būdingiausių odos požymių yra ksantelazmos, dar vadinamos gelsvomis plokštelėmis ant vokų. Tai minkšti gelsvi ar gelsvai oranžiniai dariniai, dažniausiai atsirandantys viršutiniuose ar apatiniuose vokuose, arčiau vidinių akių kampų.

    Šios plokštelės susidaro dėl cholesterolio sankaupų odoje, jos paprastai neskauda ir niežti. Ksantelazmos ne visada reiškia padidėjusį cholesterolį, tačiau jos yra pakankamai svarbus signalas, kad verta pasitikrinti lipidų rodiklius.

    Kitas galimas ženklas – vadinamasis ragenos lankas, kai aplink rainelę matomas pilkšvas ar balkšvai gelsvas žiedas. Vyresniame amžiuje tai gali būti su amžiumi susijęs pokytis, tačiau jaunesniems žmonėms toks radinys gali sietis su lipidų apykaitos sutrikimais.

    Rečiau pasitaiko kiti xantomų tipai, kai ant odos ar sausgyslių atsiranda kietesni gelsvi mazgeliai. Tokie pakitimai gali būti būdingesni šeiminei hipercholesterolemijai – genetinei būklei, kai MTL cholesterolis būna labai aukštas nuo jauno amžiaus.

    Ką daryti pastebėjus pakitimus?

    Odos ar akių pakitimai patys savaime nėra diagnozė, tačiau gali padėti laiku įtarti problemą. Pastebėjus tokius ženklus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus.

    Pagrindinis tyrimas yra lipidograma, kuri parodo bendrą cholesterolį, MTL (LDL), DTL (HDL) ir trigliceridus. Rezultatai vertinami atsižvelgiant į amžių, gretutines ligas ir bendrą širdies bei kraujagyslių įvykių riziką.

    Jei rodikliai prasti, gydymas dažniausiai pradedamas nuo gyvenimo būdo korekcijų. Paprastai rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį, dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius ir pilno grūdo produktus.

    Ne mažiau svarbus reguliarus fizinis aktyvumas – dažnai minimas orientyras yra bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę. Taip pat reikšminga mesti rūkyti, koreguoti kūno svorį ir suvaldyti kraujospūdį bei gliukozės kiekį kraujyje.

    Kada prireikia vaistų?

    Jeigu vien mitybos ir aktyvumo nepakanka arba žmogaus rizika yra didelė, gydytojas gali skirti vaistų. Dažniausiai pirmo pasirinkimo vaistai yra statinai, o kai kuriais atvejais taikomi ir kiti cholesterolį mažinantys preparatai.

    Gelsvos plokštelės ant vokų ar baltas žiedas aplink rainelę nebūtinai reiškia pavojų, tačiau tai nėra ir kosmetinė smulkmena, kurią verta ignoruoti. Paprastas lipidogramos tyrimas gali padėti problemą aptikti anksčiau, nei atsiranda rimtos komplikacijos.