CP v2

Tag: Atleidimai

  • „Cloudflare“ akcijos krito 18 proc.: nors pelnas augo, dėl DI pokyčių atleis per 1 100 žmonių

    „Cloudflare“ akcijos krito 18 proc.: nors pelnas augo, dėl DI pokyčių atleis per 1 100 žmonių

    JAV debesų kompiuterijos ir interneto infrastruktūros bendrovės „Cloudflare“ akcijos po paskelbtų ketvirčio rezultatų smuko apie 18 proc., nors pajamos ir pelno rodikliai pranoko analitikų lūkesčius. Investuotojus labiausiai išgąsdino žinia apie planuojamą maždaug penktadalio darbuotojų mažinimą.

    Bendrovė pranešė, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pajamos siekė apie 592 mln. eurų, kai rinkoje tikėtasi maždaug 575 mln. eurų. Pakoreguotas pelnas vienai akcijai taip pat buvo didesnis nei prognozuota.

    „Tai nebuvo lengvas sprendimas, bet jis teisingas“, – sakė „Cloudflare“ vadovas Matthew Prince.

    „Cloudflare“ teigimu, ji atsisveikins su daugiau nei 1 100 darbuotojų, nes spartus dirbtinio intelekto diegimas iš esmės pakeitė tai, kaip atliekamas darbas. Bendrovė pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius jos DI naudojimas išaugo daugiau nei 600 proc., todėl peržiūrėtos funkcijos ir prioritetai.

    Vadovybė investuotojams aiškino, jog dalis pareigybių nebeatitinka ateities poreikių, o veiklos modelis vis labiau orientuojamas į DI pagrįstą automatizavimą. Tokie pokyčiai rinkoje vertinami dvejopai: jie gali kelti efektyvumą, bet kartu signalizuoja apie pertvarkų rizikas ir kaštus trumpuoju laikotarpiu.

    Prognozės neatpirko nerimo

    Antram 2026 metų ketvirčiui „Cloudflare“ prognozavo apie 615 mln. eurų pajamų, o pelno gairės iš esmės atitiko Volstrito lūkesčius. Vis dėlto rinkai užkliuvo tai, kad pajamų prognozė buvo praktiškai ties analitikų riba, todėl darbuotojų atleidimai tapo pagrindiniu pranešimo akcentu.

    Visiems 2026 metams bendrovė numatė apie 2,60 mlrd. eurų pajamų, šiek tiek viršydama rinkos vertinimus. Tuo pat metu „Cloudflare“ paskelbė ir apie mažėjantį nuostolį: ketvirtį ji baigė su maždaug 21,2 mln. eurų grynuoju nuostoliu.

    Ką rodo DI banga?

    Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje įsitvirtino tendencija pertvarkyti komandas ir procesus taip, kad rutininės užduotys būtų automatizuojamos, o žmonių darbas koncentruojamas į produktų vystymą, saugumą ir klientų poreikius. Tokie sprendimai dažnai paskelbiami kartu su pažadais ilgainiui didinti maržas, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie gali kelti neapibrėžtumą dėl vykdymo kokybės ir augimo tempo.

    „Cloudflare“ atvejis išryškina ir platesnį klausimą investuotojams: net ir augant DI paklausai, rinkos reakciją gali lemti ne vien rezultatai, bet ir tai, kaip įmonė paaiškina savo transformacijos kainą, rizikas bei aiškų kelią į tvarų pelningumą.

  • „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    Vokietijos vertimo įrankių kūrėja „DeepL“ planuoja atsisakyti maždaug 250 darbuotojų, tai sudaro apie ketvirtadalį jos komandos. Bendrovė aiškina, kad pertvarka reikalinga norint išlikti konkurencingiems sparčiai greitėjant dirbtinio intelekto raidai.

    Įmonės vadovas ir įkūrėjas Jarekas Kutylowskis teigia, kad tai yra sąmoningas struktūrinis sprendimas, kaip „DeepL“ turi veikti, jei nori išlaikyti globalios DI bendrovės ambiciją. Pasak jo, rinka per metus pasikeitė taip, kad keičiasi ne tik technologijos, bet ir pats darbo organizavimas.

    „DI tempas paspartėjo gerokai labiau, nei dar prieš metus atrodė įmanoma, ir tai keičia, ką reiškia dirbti efektyviai, įskaitant tokias bendroves kaip mūsų“, – sakė Jarekas Kutylowskis.

    Vadovas pabrėžia, kad bendrovė pereina prie mažesnių komandų, kuriose daugiau sprendimų priėmimo atsakomybės tenka darbuotojams, o rutininės užduotys atiduodamos DI sistemoms. Tokia schema, jo teigimu, turėtų leisti žmonėms koncentruotis į darbus, kuriuose svarbiausi kūrybiškumas, intuicija ir projektų įgyvendinimas nuo pradžios iki pabaigos.

    „DeepL“ yra Kelne įsikūrusi bendrovė, įkurta 2017 metais, geriausiai žinoma dėl teksto vertimo ir rašymo įrankių. Įmonė pasaulyje turi daugiau nei 1 000 darbuotojų, o pastaraisiais metais augant generatyvaus DI sprendimams, vertimo bei turinio kūrimo rinka tapo viena konkurencingiausių visame programinės įrangos sektoriuje.

    Viešai neįvardijama, kurios konkrečios „DeepL“ veiklos sritys bus labiausiai paveiktos atleidimų. Tačiau pats argumentas apie perėjimą prie mažesnių komandų ir DI integravimą į kasdienius procesus atitinka platesnę tendenciją technologijų rinkoje, kur įmonės peržiūri funkcijas, dubliuojančias automatizavimo galimybes, ir didesnį dėmesį skiria produktyvumui.

    Pastaruoju metu DI įrankiai vertimo srityje vystosi ypač greitai, o kokybės kartelė kyla ne tik dėl gerėjančių modelių, bet ir dėl integracijų į darbo aplinkas bei dokumentų srautus. Tokiose sąlygose įmonėms vis dažniau tenka rinktis: arba didinti kaštus plečiant komandas, arba pertvarkyti veiklą taip, kad didesnė darbo dalis būtų atliekama automatizuotai.

    „DeepL“ žinutė investuotojams ir rinkai aiški: bendrovė siekia veikti greičiau, sumažinti vidinius trukdžius ir daugiau resursų skirti produktų plėtrai. Kartu tai dar vienas signalas, kad DI diegimas keičia darbo vietas ne vien teoriškai, o labai praktiškai, per komandų dydį, vaidmenis ir organizacijų struktūrą.

  • Krachas „Rockstar“ veterano studijoje: po „MindsEye“ fiasko atleidžiami dar 170 žmonių

    Krachas „Rockstar“ veterano studijoje: po „MindsEye“ fiasko atleidžiami dar 170 žmonių

    Žaidimų kūrimo studija „Build A Rocket Boy“, įkurta buvusio „Rockstar Games“ prodiuserio Leslie Benzieso, per pastaruosius 12 mėnesių patyrė jau trečią atleidimų bangą. Naujausiais duomenimis, darbo neteko apie 170 žmonių, o komandos dydis sumažėjo iki maždaug 80 specialistų.

    Studija pastaruoju metu siejama su žaidimu „MindsEye“, kurį kūrėjai pristatinėjo kaip ambicingą, kinematografišką veiksmo projektą. Rinkai jis turėjo pasiūlyti stiprią istoriją, aukštą techninę kokybę ir AAA lygio patirtį, tačiau realybėje lūkesčių neišpildė.

    Žaidėjų ir apžvalgininkų reakcija „MindsEye“ atžvilgiu buvo itin kritiška: dažniausiai minėtos techninės klaidos, silpna optimizacija ir neišbaigtas turinys. Neigiamas vertinimas greitai persikėlė ir į vartotojų atsiliepimus skaitmeninėse parduotuvėse, o tai paprastai tiesiogiai smogia pardavimams ir projekto finansiniam gyvybingumui.

    Pasak pranešimų, atleidimai palietė skirtingas grandis: lygių dizainerius, garso specialistus ir kokybės užtikrinimo darbuotojus. Dalis jų viešai pranešė ieškantys naujų pozicijų industrijoje, o tai rodo, kad komandoje pokyčiai buvo staigūs ir plataus masto.

    Viešojoje erdvėje taip pat skambėjo užuominos apie įtampą studijos viduje ir nepalankią atmosferą, o pati įmonė anksčiau yra leidusi suprasti, kad dalį problemų galėjo lemti išoriniai veiksniai. Vis dėlto žaidimų rinkoje dažniausiai lemiami išlieka apčiuopiami rodikliai: produkto kokybė, atsiliepimai, pardavimai ir gebėjimas greitai stabilizuoti situaciją atnaujinimais.

    Pastarosiomis savaitėmis „MindsEye“ sulaukė didesnio atnaujinimo, tačiau net ir po jo atleidimų banga nesustojo. Tai atspindi platesnę industrijos tendenciją: dideli biudžetai, spaudžiantys terminai, brangus turinio kūrimas ir augantis kokybės kartelės aukštis vis dažniau priverčia studijas mažinti komandas, jei projektas nepasiekia tikslų.

    Ekspertai pabrėžia, kad po nesėkmingos premjeros studijoms tenka rinktis tarp kelių strategijų: agresyviai taisyti produktą ir bandyti susigrąžinti auditoriją, perplanuoti artimiausius projektus arba mažinti išlaidas. „Build A Rocket Boy“ atvejis rodo, kad šiuo metu prioritetas, panašu, yra kaštų mažinimas ir bandymas stabilizuoti veiklą po nesėkmingo žaidimo starto.

  • Pramonėje vis daugiau atleidimų: nyksta tūkstančiai darbo vietų, darbdaviai vertina ir L4 istoriją

    Lenkijos pramonėje ryškėja atleidimų banga, apimanti buitinės technikos, baldų ir automobilių sektorius. Įmonės mažina gamybos apimtis ir peržiūri kaštus, o darbo vietų netekimų skaičiai kai kuriose šakose skaičiuojami tūkstančiais.

    Personalo konsultacijų bendrovės Conperio vertinimu, vien buitinės technikos pramonėje 2024–2025 metais darbą gali prarasti apie 6 000 žmonių. Baldų sektoriuje nurodomas dar didesnis mastas – daugiau nei 22 000 darbo vietų.

    Pokyčiai paliečia ir konkrečias gamyklas. IKEA Industry gamykloje Golenijove pradėta restruktūrizacija, kuri gali reikšti apie 160 darbuotojų atleidimą iš maždaug 580 žmonių kolektyvo.

    Baldų gamintoja Black Red White nusprendė nutraukti gamybą Zamostės padalinyje, todėl iki birželio pabaigos planuojama panaikinti daugiau nei 160 darbo vietų. Tai dar vienas signalas, kad sektoriuje įmonės renkasi ne laipsnišką mažinimą, o aiškų padalinių uždarymą.

    Automobilių pramonėje spaudimą didina paklausos svyravimai ir gamybos planų korekcijos. Stellantis gamykla Tichuose pereina nuo trijų pamainų prie dviejų, o tai siejama su maždaug 320 darbuotojų atleidimu.

    Kas lemia, kas išlieka?

    Darbdaviai, rinkdamiesi, su kuo atsisveikinti, vis dažniau vertina ne tik kompetencijas, patirtį ar rezultatus. Praktikoje vis svarbesnis tampa ir ligos nedarbingumo rodiklis, ypač trumpi, pasikartojantys nedarbingumo laikotarpiai.

    Tokia logika dažniau pasitaiko gamybinėse įmonėse, kur vieno darbuotojo nebuvimas gali išbalansuoti pamainos darbą. Tuomet kyla poreikis skubiai perplanuoti grafikus, didėja viršvalandžių apimtis, o tai tiesiogiai veikia savikainą ir našumą.

    „Mažinant darbuotojų skaičių įmonės vertina ne tik kompetencijas, bet ir darbo tęstinumą bei nuspėjamumą. Pasikartojantys trumpi nedarbingumai organizacijai tampa aiškiu, palyginamu signalu“, – sakė Conperio vadovas ir darbo rinkos ekspertas Mikołaj Zając.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia automatinio sprendimo prieš sergančius darbuotojus, tačiau ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonės ieško lengvai pamatuojamų kriterijų. Kartu didėja ir spaudimas vadovams užtikrinti gamybos stabilumą, ypač ten, kur kiekviena prastova ar darbuotojų trūkumas iškart matomas skaičiuose.

  • „Meta“ metavisata toliau ryja milijardus: Reality Labs per ketvirtį prarado per 3,8 mlrd. eurų

    „Meta“ metavisata toliau ryja milijardus: Reality Labs per ketvirtį prarado per 3,8 mlrd. eurų

    Technologijų milžinė „Meta“ paskelbė, kad jos metavisatos ir išplėstinės realybės padalinys Reality Labs 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė apie 3,8 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Padalinio pardavimai siekė maždaug 377 mln. eurų, tačiau to nepakako, kad būtų pristabdytas ilgalaikis nuostolingumas.

    Reality Labs kuria virtualios realybės ir papildytos realybės sprendimus, taip pat dėvimus įrenginius. Nors „Meta“ pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio ir kapitalo skiria DI infrastruktūrai bei naujiems modeliams, metavisatos kryptis ir toliau kainuoja brangiai.

    Dešimtys milijardų nuostolių

    „Meta“ duomenimis, nuo 2020 metų pabaigos Reality Labs sukaupti veiklos nuostoliai viršijo 75 mlrd. eurų. 2021 metais bendrovė pakeitė pavadinimą iš „Facebook“ į „Meta“, signalizuodama ambiciją perkelti darbą ir laisvalaikį į skaitmenines erdves.

    Tačiau generatyvaus DI proveržis, įsibėgėjęs 2022 metų pabaigoje, pakeitė viso sektoriaus prioritetus. Investuotojų ir konkurentų spaudimas verčia „Meta“ sparčiau didinti DI pajėgumus ir ieškoti produktų, kurie greičiau generuotų grąžą.

    Resursai perskirstomi, darbuotojų mažiau

    Reality Labs veikla pastaruoju metu patyrė ir vidinių korekcijų. „Meta“ metų pradžioje atleido apie 1 000 šio padalinio darbuotojų, siekdama daugiau resursų nukreipti į DI paremtus dėvimus įrenginius.

    Vėliau sekė dar vienas mažinimo etapas, palietęs kelis šimtus žmonių skirtinguose padaliniuose. Bendrovė taip pat pranešė planuojanti sumažinti apie 10 proc. darbuotojų, tai yra maždaug 8 000 pozicijų, ir atsisakyti dalies atvirų vaidmenų.

    Ką tai sako apie strategiją?

    Reality Labs rezultatai rodo, kad „Meta“ metavisatos vizija kol kas išlieka ilgo horizonte, o trumpuoju laikotarpiu bendrovei svarbiausia tampa DI produktų ir infrastruktūros plėtra. Rinkoje stiprėja konkurencija, o kova dėl talentų, skaičiavimo galios ir duomenų centrų pajėgumų dar labiau brangina ambicingas technologines programas.

    Tuo pat metu „Meta“ stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų krypčių: tęsti XR ekosistemos kūrimą ir tuo pačiu sparčiai vytis DI lyderius. Investuotojams artimiausiais ketvirčiais svarbiausias signalas bus tai, ar „Meta“ sugebės mažinti nuostolius Reality Labs ir aiškiau pagrįsti, kaip ši veikla taps pelninga.