CP v2

Tag: Atleidimai

  • Kriptovaliutų sektoriaus pertvarkos banga: kas slypi už atleidimų ir įmonių restruktūrizavimo?

    Kriptovaliutų sektoriaus pertvarkos banga: kas slypi už atleidimų ir įmonių restruktūrizavimo?

    Kriptovaliutų sektoriuje tęsiasi pertvarkų laikotarpis: dalis bendrovių viešai praneša apie restruktūrizavimą, mažina komandas ir peržiūri veiklos kryptis. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su mažesnėmis prekybos apimtimis, lėtesniu naujų klientų augimu ir brangusiu kapitalu.

    Nors kai kurioms įmonėms tai tampa išgyvenimo planu, kitoms restruktūrizavimas yra bandymas pasiruošti kitam rinkos ciklui. Pastaraisiais metais sektorius gyveno greitos plėtros ritmu, todėl dalis komandų ir projektų buvo suformuoti optimistiškai vertinant ilgalaikį augimą.

    Kas labiausiai spaudžia rinką

    Vienas svarbiausių veiksnių yra reguliavimo neapibrėžtumas, ypač dėl biržų, tarpininkų ir skaitmeninio turto klasifikavimo. Įmonės, veikiančios keliose jurisdikcijose, priverstos didinti atitikties kaštus ir riboti rizikingesnes paslaugas.

    Ne mažiau svarbi ir pasitikėjimo kaina: po ankstesnių bankrotų bei skandalų investuotojai ir instituciniai klientai kelia aukštesnius skaidrumo reikalavimus. Dėl to dalis bendrovių investuoja į auditą, rezervų įrodymus ir rizikos valdymą, o tai trumpuoju laikotarpiu didina išlaidas.

    Atleidimai nebūtinai reiškia nuosmukį

    Darbuotojų mažinimas ne visada reiškia, kad įmonė praranda rinką. Dažnai tai yra bandymas sutelkti resursus į pelningesnes veiklas, pavyzdžiui, instituciniams klientams skirtą prekybą, saugojimo paslaugas ar infrastruktūrą.

    Kita dažna kryptis yra automatizavimas ir procesų optimizavimas, pasitelkiant DI. Tai leidžia sumažinti klientų aptarnavimo, rizikos stebėsenos ir atitikties procesų sąnaudas, tačiau kartu didina spaudimą vidinėms komandoms greičiau diegti technologinius pokyčius.

    Ką tai reiškia vartotojams ir investuotojams

    Vartotojams pertvarkos dažniausiai pasireiškia griežtesniais patikros procesais, pasikeitusiais įkainiais arba siaurinamu paslaugų spektru. Investuotojams tai signalas atidžiau vertinti įmonių balansą, likvidumą, pajamas iš komisinių ir priklausomybę nuo rinkos ciklų.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad rinka ir toliau skirstysis į kelis segmentus: didesnės, labiau reguliuojamos platformos sieks stabilumo, o mažesni žaidėjai bandys išsiskirti nišiniais produktais. Restruktūrizavimas šioje aplinkoje tampa ne išimtimi, o nauja veiklos norma.

  • „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    Masinis mažinimas DI fone

    Mokesčių ir finansų programinės įrangos kūrėja „Intuit“ paskelbė mažinanti nuolatinių darbuotojų skaičių apie 17 proc. Tai reikštų, kad darbą gali prarasti daugiau nei 3 000 žmonių, vertinant pagal anksčiau skelbtą maždaug 18 200 darbuotojų skaičių.

    Rinkos reakcija buvo aštri: bendrovės akcijos po pranešimo smuko dviženkliu tempu. Pastaraisiais metais programinės įrangos sektoriuje matomas didesnis investuotojų jautrumas augimo lėtėjimui ir DI poveikiui produktų paklausai.

    Kiek kainuos restruktūrizacija

    „Intuit“ nurodė, kad restruktūrizavimo sąnaudos gali siekti nuo maždaug 277 mln. iki 314 mln. eurų, didžioji jų dalis turėtų būti pripažinta einamąjį ketvirtį. Tokios išlaidos paprastai susijusios su išeitinėmis, turto nurašymais ir biurų pertvarkymu.

    Vadovas Sasan Goodarzi teigė, kad bendrovė siekia supaprastinti struktūrą ir didinti veiklos greitį, kad ilgainiui būtų užtikrintas tvaresnis augimas. Jo teigimu, organizacijoje susikaupė per daug valdymo lygių, todėl planuojama mažinti perteklines grandis.

    „Žvelgdami į priekį, plečiame augimo variklius ir kuriame organizaciją, kuri veiktų didesniu tempu, kad užtikrintume ilgalaikį augimą“, – sakė Sasan Goodarzi.

    Kas vyksta su rezultatais

    Kartu su mažinimo planu „Intuit“ paskelbė ir ketvirčio rezultatus. Pajamos augo apie 10 proc. per metus, o tai įvardyta kaip lėčiausias augimo tempas per kelis pastaruosius laikotarpius, atspindintis vėsesnes nuotaikas programinės įrangos rinkoje.

    Bendrovė taip pat atnaujino finansines prognozes 2026 finansiniams metams ir pateikė aukštesnius tikslus, nei dalis rinkos dalyvių tikėjosi. Tai rodo, kad „Intuit“ vienu metu bando ir mažinti kaštus, ir išlaikyti ambicijas auginti pajamas, perskirstant resursus į prioritetines kryptis.

    Platesnė sektoriaus tendencija

    „Intuit“ sprendimas išsiskiria mastu, tačiau nėra pavienis technologijų sektoriuje, kuriame įmonės peržiūri išlaidas ir komandų struktūras DI diegimo laikotarpiu. Pastaruoju metu apie reikšmingus darbuotojų mažinimus skelbė ir kitos JAV technologijų bendrovės.

    Įmonė taip pat nurodė ketinanti glaudžiau telkti komandas fiziškai, kad didėtų bendradarbiavimas, o dalis biurų gali būti uždaromi. Be to, minima vaidmenų dubliacija po įsigijimų ir integracijų, todėl mažinimas apima ir procesų supaprastinimą skirtinguose padaliniuose.

    „Tikime, kad galime aptarnauti daugiau klientų ir kurti proveržio produktus, mažindami sudėtingumą ir supaprastindami struktūrą, kad taptume greitesnė, liesesnė ir labiau susitelkusi įmonė“, – rašė Sasan Goodarzi.

  • Lenkijos baldų pramonė spaudžiama: krenta eksportas, kyla sąnaudos, o gamyklos mažina darbuotojų skaičių

    Lenkijos baldų pramonė pastaruosius kelerius metus susiduria su prastesne paklausa ir augančiais kaštais, todėl įmonės vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti gamybos apimtis ir darbuotojų skaičių. Apie tai viešai kalba ir Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli, akcentuojanti, kad sektorius įžengė į itin sudėtingą laikotarpį.

    Vienas ryškiausių signalų – „IKEA“ gamyklos Vjelbarke sprendimas atsisveikinti su dalimi darbuotojų, tai aiškinant mažesniu užsakymų srautu ir gamybos pritaikymu prie rinkos poreikių. Atleidimai paliečia ir gamybos, ir administracijos grandis, o panašūs procesai fiksuojami ir kitose baldų įmonėse.

    Kas spaudžia sektorių?

    Gamintojai pabrėžia, kad baldai nėra pirmo būtinumo prekė, todėl neramiais laikotarpiais namų ūkiai dažniau atideda didesnius pirkinius. Mažesnė paklausa mažmenoje greitai persiduoda gamintojams – krenta gamybos planai, o įmonės ieško, kur sumažinti fiksuotas išlaidas.

    Prie silpnesnio pardavimo prisideda ir geopolitinis neapibrėžtumas, turintis įtakos vartotojų nuotaikoms bei tarptautinei prekybai. Lenkija yra viena didžiausių baldų eksportuotojų Europoje, todėl bet koks rinkų svyravimas ar atsargumas užsakymuose ypač greitai atsispindi sektoriaus rezultatuose.

    „Dabartinė geopolitinė situacija ir karai daro įtaką eksportui į Europos ir JAV rinkas, o stabilumo trūkumas veikia paklausą bei gamybą“, – sakė Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli vadovas Janas Szynaka.

    Brangsta energija, žaliavos ir darbas

    Kita problema – sąnaudų šuolis. Baldų gamyba yra energijai imli, tad elektros kainų svyravimai tiesiogiai kelia galutinio produkto savikainą, o kartu mažina galimybes konkuruoti kaina užsienio rinkose.

    Gamintojai taip pat mini brangstančias žaliavas, įskaitant medieną, bei išaugusias darbo sąnaudas. Dėl šių veiksnių eksportas į tokias svarbias rinkas kaip Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė daliai įmonių tampa mažiau pelningas, net jei užsakymų visiškai netrūksta.

    „Pardavimų kritimas Europoje siekia apie 10–15 proc.“, – pridūrė Janas Szynaka.

    Kiek žmonių priklauso nuo baldų pramonės?

    Pasak pramonės atstovų, baldų sektoriuje Lenkijoje dirba apie 230 000 žmonių, o su juo susijusiose veiklose – dar daugiau nei 100 000. Todėl užsakymų sumažėjimas ir gamybos ribojimai tampa ne vien atskirų įmonių, bet ir platesnės darbo rinkos klausimu.

    Ieškodami išeičių, gamintojai daugiau dėmesio skiria efektyvumui ir technologijoms, kurios leistų mažinti energijos bei žaliavų nuostolius. Tačiau trumpuoju laikotarpiu sektoriui tenka laviruoti tarp silpnesnės paklausos ir išaugusių gamybos kaštų, o tai didina spaudimą optimizuoti veiklą.

  • Tysiące etatų gali dingti Lenkijoje: atleidimų banga plečiasi už technologijų sektoriaus

    Pasaulio darbo rinkoje ryškėja nauja atleidimų banga, kuri pirmiausia palietė technologijų įmones, tačiau vis dažniau persimeta ir į kitus sektorius. Analitikai tai sieja su lėtesniu augimu po pandemijos, kaštų mažinimu ir tuo, kaip greitai įmonėse diegiamas dirbtinis intelektas.

    Atleidimų mastą technologijų sektoriuje seka platforma Layoffs.fyi: šiemet daugiau nei 120 bendrovių jau sumažino darbuotojų skaičių, o bendrai pranešta apie daugiau nei 100 000 panaikintų darbo vietų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimas „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakęs maždaug 30 000 darbuotojų, o „Block“ viešai skelbė planus mažinti komandą iki 40 proc.

    Nors tokie skaičiai labiausiai matomi JAV rinkoje, pokyčiai juntami ir arčiau Lietuvos. Lenkijos verslo žiniasklaida pastebi, kad šalyje darbdaviai tampa atsargesni: mažėja naujų darbo pasiūlymų, dažnėja kalbos apie restruktūrizacijas ir išlaidų karpymą.

    Kas stumia atleidimų bangą?

    Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne visada tiesiogiai „pakeičia“ žmogų, tačiau keičia darbo pasidalijimą. Įmonės dažniau mažina pozicijas, kuriose daug pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu didina poreikį žmonėms, gebantiems valdyti procesus, duomenis ir automatizavimo sprendimus.

    Kartu su technologijų sektoriumi vis dažniau minimos logistikos ir sandėliavimo sritys, taip pat tos industrijos, kurios pandemijos metais agresyviai didino darbuotojų skaičių. Kai paklausa normalizuojasi, darbdaviai linkę grįžti prie efektyvumo, o dalį funkcijų perkurti pasitelkiant automatizaciją.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkijoje atleidimų apimtys kol kas mažesnės nei JAV technologijų rinkoje, tačiau kryptis panaši: darbdaviai atsargiau samdo, atidžiau vertina biudžetus ir dažniau peržiūri komandas. Tokios nuotaikos paprastai pirmiausia pasimato darbo skelbimų sraute ir vidinėse optimizacijose, o vėliau persikelia į platesnę ekonomiką.

    Darbuotojams tai signalas, kad labiausiai augs paklausa kompetencijoms, susijusioms su skaitmenizacija, duomenų analize ir procesų automatizavimu. Kita vertus, rizika didėja pareigoms, kurių turinį lengva standartizuoti ir perkelti į automatizuotus sprendimus.

    „Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja darbo pasiūlymų, o vis daugiau įmonių skelbia apie restruktūrizaciją ir kaštų mažinimą“, – teigiama apžvalgose.

  • Cisco pajamos auga dėl DI paklausos, bet planuoja atleisti apie 4 000 darbuotojų

    JAV technologijų bendrovė „Cisco Systems“ per trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, gavo 15,84 mlrd. eurų pajamų. Tai yra 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko analitikų lūkesčius.

    Grynasis pelnas per ketvirtį išaugo iki maždaug 3,37 mlrd. eurų, palyginti su apie 2,49 mlrd. eurų prieš metus. Bendrovė teigia, kad augimą labiausiai skatino išaugusi DI infrastruktūrai reikalingų sprendimų paklausa.

    „Cisco“ akcentuoja investicijas į naujos kartos tinklo įrangą, įskaitant komutatorius ir maršrutizatorius, pritaikytus dideliems duomenų srautams ir skaičiavimo apkrovoms. Taip pat plečiami kibernetinio saugumo sprendimai verslui, nes DI diegimas didina reikalavimus tinklo saugai ir atsparumui.

    Rinkos reakcija į paskelbtus rezultatus buvo palanki: per vieną dieną bendrovės akcijų kaina šoktelėjo apie 20 proc., o nuo 2026 metų pradžios prieaugis viršijo 50 proc. Investuotojai teigiamai vertina „Cisco“ pozicionavimą DI infrastruktūros grandinėje, kur didėja įrangos ir programinės įrangos poreikis.

    Vis dėlto kartu su augimu skelbiama ir apie restruktūrizaciją. Bendrovė planuoja atsisveikinti su ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų, tai sudarytų apie 5 proc. visos „Cisco“ komandos.

    „Vykdydami restruktūrizaciją ir sutelkdami dėmesį į DI, planuojame atleisti ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų“, – sakė „Cisco“ vadovas Chuckas Robbinsas.

    Restruktūrizacija, daugiausia dėl išeitinių išmokų ir susijusių kaštų, turėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 450 mln. eurų numatoma pripažinti einamajame ketvirtyje, o likusi dalis persikels į 2027 finansinius metus.

    Tokios situacijos technologijų sektoriuje pastaraisiais metais tampa įprastos: įmonės, net ir demonstruodamos augančias pajamas, mažina etatus, kai perskirsto investicijas į prioritetines kryptis. DI infrastruktūros bumas skatina išlaidas duomenų centrams, tinklams ir saugumui, todėl tradicinės veiklos sritys dažnai peržiūrimos, o komandos pertvarkomos.

  • „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    JAV automobilių pramonės centre Detroite ryškėja nauja tendencija: didieji gamintojai sparčiai mažina biuruose dirbančių specialistų skaičių, o DI vis dažniau minimas kaip vienas iš lūžio veiksnių. Viešai skelbiami įmonių duomenys rodo, kad „Detroit Three“ – „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ – per šį dešimtmetį nuo ankstesnių pikų kartu sumažino daugiau kaip 20 000 JAV samdomų, ne gamybinės grandies darbuotojų.

    Skaičiuojama, kad tai sudaro apie 19 proc. jų bendros biurų darbuotojų bazės nuo aukščiausių pastarųjų metų lygių. Nors kiekvienos bendrovės sprendimus lėmė skirtingos aplinkybės, bendras vardiklis tas pats: automobilius vis labiau apibrėžia programinė įranga, elektrifikacija, automatizavimo sprendimai ir DI, keičiantys įprastas darbo funkcijas.

    Pokyčius viešai yra įvardiję ir įmonių vadovai, pabrėždami, kad DI pirmiausia palies pasikartojančias biuro užduotis. „DI paliks daug biuro darbuotojų už borto“, – sakė „Ford“ vadovas Jimas Farley, kalbėdamas apie tai, kad technologijos gali perimti didelę dalį rutininių procesų.

    Kur labiausiai mažėjo etatų

    Didžiausią mažinimą tarp Detroito trejeto pastaraisiais metais fiksavo „General Motors“. Bendrovė nuo 2022 iki 2025 metų pabaigos JAV sumažino maždaug 11 000 biuro darbuotojų, nors prieš tai buvo sparčiai plėtusi komandą ir 2022 metais buvo pasiekusi apie 58 000 JAV biuro darbuotojų ribą.

    „Ford“ korekcijas vykdė nuosaikiau: nuo 2020 metais buvusio piko biurų darbuotojų skaičius, viešų ataskaitų duomenimis, sumažėjo apie 5 300 ir pernai siekė maždaug 30 700. „Stellantis“ tuo pačiu laikotarpiu JAV biuro darbuotojų skaičių sumažino nuo maždaug 15 000 iki apie 11 000.

    Bendrai trijų gamintojų biuro darbuotojų skaičius maždaug 2022 metais buvo pasiekęs apie 102 000, o 2025 metų pabaigoje buvo kritęs iki maždaug 88 700. Tai reikšmingas nuosmukis, rodantis, kad pertvarkos nėra vienkartinės, o tampa ilgalaike strategijos dalimi.

    DI spaudimas biuro darbams

    Darbo rinkos analitikai pabrėžia, kad DI didžiausią spaudimą kuria pareigoms, kuriose daug pasikartojančių užduočių: administravimui, daliai finansų procesų, IT operacijoms ir net programavimui, jei darbas susijęs su standartizuotu kodavimu. Tuo pat metu automobilininkams atsiveria naujos kryptys, kuriose žmogiškų kompetencijų poreikis auga: kibernetinis saugumas, autonominio vairavimo sistemos, duomenų inžinerija, programiškai apibrėžti automobiliai.

    Pastaraisiais mėnesiais „General Motors“ papildomai mažino šimtus biuro darbuotojų, daugiausia IT veiklos srityse. Rinkoje tai siejama su tuo, kad įmonės peržiūri, kokias IT funkcijas gali automatizuoti, o kokias perkelti į naujas, su DI diegimu ir duomenimis susijusias komandas.

    „DI gali padaryti programuotoją gerokai produktyvesnį, bet jis nepadės, jei nežinai verslo“, – sakė su „General Motors“ dirbęs programuotojas ir duomenų specialistas, kalbėjęs apie kasdienį DI įrankių poveikį darbui.

    Atleidimai nereiškia, kad neieško žmonių

    Svarbu tai, kad Detroito trejeto mažinimai nebūtinai atspindi visą JAV automobilių sektorių. JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, motorinių transporto priemonių gamybos darbo vietų skaičius 2022–2025 metais mažėjo minimaliai ir siekė apie 285 800, tačiau šis rodiklis apima tiek biuro, tiek gamybos darbuotojus.

    Be to, ne visi gamintojai JAV mažina biuro komandų apimtis. Pavyzdžiui, „Toyota“ per pastaruosius metus JAV didino biuro darbuotojų skaičių, kas rodo, kad strategijos tarp rinkos dalyvių skiriasi, o talentų kova dėl programinės įrangos, duomenų ir saugumo specialistų tik aštrėja.

    Patys Detroito gamintojai taip pat toliau skelbia atrankas: jų karjeros puslapiuose vienu metu gali būti tūkstančiai atvirų pozicijų, o dalis jų tiesiogiai susijusios su DI. Praktikoje tai reiškia, kad mažinimai dažnai vyksta vienose funkcijose, o kitose – ypač susijusiose su naujos kartos automobiliais ir skaitmeniniais produktais – komandos stiprinamos.

    Konsultantai perspėja, kad beatodairiškas etatų karpymas gali atsisukti prieš pačias įmones: sumažėja institucinės žinios, lėtėja projektai, o kritiniai talentai renkasi konkurentus. Dėl to vis dažniau kalbama ne apie „kiek atleisti“, o apie tai, kaip perprojektuoti darbą taip, kad DI didintų produktyvumą ir leistų greičiau kurti naujus produktus.

  • Cisco rekordiniai rezultatai ir DI bumas: įmonė mažina beveik 4 000 darbo vietų, kodėl?

    Cisco rekordiniai rezultatai ir DI bumas: įmonė mažina beveik 4 000 darbo vietų, kodėl?

    Cisco paskelbė apie beveik 4 000 darbo vietų mažinimą, nors įmonės finansiniai rezultatai ir investuotojų lūkesčiai pastaruoju metu kilo. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad sprendimas priimamas augant užsakymams, kuriuos skatina DI infrastruktūros paklausa.

    Po stiprių ketvirčio rezultatų Cisco akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo dviženkliu procentu ir pasiekė rekordines aukštumas. Investuotojai palankiai įvertino ne tik pajamas, bet ir atnaujintas prognozes, susijusias su duomenų centrų ir tinklų įrangos paklausa.

    Kas slypi už atleidimų?

    Įmonė teigia, kad mažinimas susijęs su restruktūrizacija ir investicijų perskirstymu į sparčiausiai augančias kryptis. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų automatizuojamos, o daugiau lėšų nukreipiama į produktų kūrimą, lustus, optiką, kibernetinį saugumą ir DI sprendimus.

    Restruktūrizacijos kaštai, pagal viešai skelbtą informaciją, turėtų siekti apie 930 milijonų eurų. Toks mastas signalizuoja ne vien taupymą, o bandymą greičiau persitvarkyti, kai technologijų rinka vis labiau orientuojasi į DI skaičiavimams reikalingą infrastruktūrą.

    DI infrastruktūra kelia kartelę

    Cisco pastaruoju metu išskiria augančius užsakymus, susijusius su DI infrastruktūra, o metinę šios srities užsakymų prognozę padidino nuo maždaug 4,6 milijardo iki apie 8,3 milijardo eurų. Tai rodo, kad bendrovė tikisi didesnės paklausos tinklų, saugumo ir duomenų centrų sprendimams, kurių reikia DI sistemoms veikti.

    Technologijų rinkoje tai tapo platesne tendencija: įmonės investuoja į DI pajėgumus, tačiau kartu peržiūri išlaidas ir darbuotojų struktūrą. Dažnas scenarijus toks pats: daugiau samdoma inžinerijai ir produktų plėtrai, o dalis administracinių ar pasikartojančių funkcijų mažinama arba automatizuojama.

    Ne vien Cisco: spaudimas jaučiamas visur

    Panašios nuotaikos matomos ir kitose didžiosiose technologijų bendrovėse. Pavyzdžiui, „LinkedIn“ taip pat planuoja mažinti etatinių darbuotojų skaičių maždaug 5 proc. nuo daugiau nei 17 500 darbuotojų visame pasaulyje.

    Nors kai kurios įmonės viešai pabrėžia, kad pokyčiai nėra tiesiogiai susiję su DI, rinkos dalyviai dažnai tai sieja su tuo pačiu reiškiniu: biudžetai perskirstomi į DI produktus, infrastruktūrą ir efektyvumo didinimą. Dėl to vienose srityse atsiranda naujų vaidmenų, o kitose darbo vietų mažėja net ir tuo metu, kai pelningumas išlieka aukštas.

    Investuotojams toks signalas dažnai reiškia spartesnį prisitaikymą prie naujos konkurencinės realybės, tačiau darbuotojams tai didina neapibrėžtumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar Cisco restruktūrizacija leis išlaikyti augimo tempą ir sustiprinti pozicijas DI infrastruktūros grandinėje.

  • „Cisco“ akcijos šovė 17 proc.: DI užsakymų bumas, bet įmonė ruošiasi atleisti iki 4 000 žmonių

    „Cisco“ akcijos šovė 17 proc.: DI užsakymų bumas, bet įmonė ruošiasi atleisti iki 4 000 žmonių

    DI užsakymai pakeitė nuotaikas rinkoje

    „Cisco“ akcijos prekybos po biržos uždarymo metu šoktelėjo apie 17 proc., kai bendrovė paskelbė ketvirčio rezultatus ir prognozes, pranokusias Volstrito lūkesčius. Investuotojus labiausiai įkvėpė ženkliai išaugusi DI infrastruktūros paklausa ir didinami užsakymų planai šiems finansiniams metams.

    Bendrovė nurodė, kad DI infrastruktūros ir hipermastelio duomenų centrų klientų užsakymų šiemet jau gauta už maždaug 4,9 mlrd. eurų. Metų užsakymų tikslas pakeltas iki maždaug 8,3 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo planuota apie 4,6 mlrd. eurų.

    Rezultatai: pajamos augo, prognozė – dar drąsesnė

    Per ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, „Cisco“ pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 12 proc. ir siekė apie 14,6 mlrd. eurų. Grynasis pelnas augo iki maždaug 3,1 mlrd. eurų, o tai rodo, kad įmonė atsigavimą duomenų centrų rinkoje verčia apčiuopiamais finansiniais rezultatais.

    Kito ketvirčio prognozėje „Cisco“ pateikė reikšmingai didesnius lūkesčius nei analitikų konsensusas: planuojamos pajamos siekia maždaug 15,4–15,5 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat padidino DI krypties metinių pajamų prognozę iki maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Beveik 4 000 atleidimų: pertvarka dėl investicijų perskirstymo

    Kartu su gera žinia rinkai „Cisco“ pranešė apie planuojamą darbuotojų skaičiaus mažinimą šį ketvirtį. Numatyta atsisveikinti su mažiau nei 4 000 darbuotojų, tai yra mažiau nei 5 proc. visos darbo jėgos.

    „Įmonės, kurios laimės DI eroje, bus tos, kurios išlaikys fokusą, skubą ir discipliną nuolat perkelti investicijas ten, kur paklausa ir ilgalaikė vertė yra didžiausia“, – sakė „Cisco“ vadovas Chuckas Robbinsas.

    „Cisco“ taip pat nurodė, kad išeitinės kompensacijos ir kitos susijusios išlaidos lems apie 920 mln. eurų ikimokestinius kaštus. Iš jų maždaug 410 mln. eurų tikimasi pripažinti jau ketvirtame finansinių metų ketvirtyje.

    Pastaraisiais metais DI bumas tapo viena svarbiausių jėgų, perbraižančių technologijų sektoriaus prioritetus: įmonės spartina investicijas į tinklus, duomenų centrų įrangą, optiką ir kibernetinį saugumą, o kartu ieško efektyvumo kitose srityse. „Cisco“ atvejis rodo, kad rinkos euforija dėl DI paklausos gali eiti greta griežtų sprendimų dėl kaštų ir organizacijos pertvarkos.

  • GM IT darbuotojus atleido per 15 min. susitikimą: DI spaudimas, išeitinės ir šokas

    GM IT darbuotojus atleido per 15 min. susitikimą: DI spaudimas, išeitinės ir šokas

    General Motors (GM) darbuotojai pasakoja apie netikėtą atleidimo procedūrą, kuri, jų teigimu, prasidėjo nerimą keliančiu el. laišku ir 15 minučių trukmės nuotoliniu susitikimu. Po iš anksto parengtos Personalo skyriaus žinutės susitikimas esą buvo staigiai nutrauktas, o kartu baigėsi ir darbas.

    Pasak su situacija susipažinusio asmens, šie atleidimai palietė maždaug 500–600 žmonių. Daugiausia tai informacinių technologijų pareigose dirbę darbuotojai Ostine ir Vorene, o sprendimas, anot šaltinio, siejamas su kaštų mažinimu ir neapibrėžtomis rinkos sąlygomis.

    „Nebuvo jokio dėkingumo ar empatijos. Jokių klausimų. Nieko“, – sakė duomenų analitikas, automobilių gamintojo komandoje dirbęs daugiau nei dešimtmetį.

    Du atleisti darbuotojai teigė, kad jų padaliniuose pastaruoju metu vyko pertvarkos, o kasdieniame darbe vis dažniau buvo skatinama pasitelkti dirbtinis intelektas. Jų vertinimu, DI diegimas didino produktyvumą, tačiau kartu stiprino įspūdį, kad daliai funkcijų ateityje reikės mažiau žmonių.

    „Jie stums DI į kasdienį darbą ir visa kita. Tai gali labai padidinti programuotojo produktyvumą, bet DI nepadės, jei nežinai verslo“, – sakė patyręs programuotojas ir duomenų mokslininkas.

    GM viešai nenurodė, kokį vaidmenį atleidimuose suvaidino DI, tačiau patvirtino, kad pertvarko IT organizaciją. Bendrovė teigė, jog tai daroma siekiant geriau pasirengti ateičiai, ir pripažino, kad sprendimas atsisakyti dalies pareigybių buvo sunkus.

    Tuo pat metu bendrovė ir toliau ieško IT specialistų: karjeros puslapyje buvo skelbiama apie maždaug 80 atvirų IT pozicijų, tarp jų ir susijusių su DI. Tai rodo dažną didžiųjų organizacijų kryptį: mažinant vienas komandas, lygiagrečiai stiprinamos naujų kompetencijų sritys.

    Darbuotojams pateiktoje GM išeitinių programos apžvalgoje nurodyta, kad 1–4 metų stažą turintiems siūloma dviejų mėnesių išeitinė. Turintiems 8 metų patirtį numatyti keturi mėnesiai, o 12 ar daugiau metų dirbusiems darbuotojams siūlomi šeši mėnesiai.

    Taip pat numatytos vienkartinės išmokos sveikatos priežiūros išlaidoms padengti, kurių dydis siekia maždaug 1 850–5 550 eurų, priklausomai nuo dokumentuose nurodytų sumų. Dokumentuose taip pat pažymima, kad nepanaudotos atostogos ar nedarbingumo laikas gali būti prarandami, jei to nedraudžia konkrečios valstijos teisė.

    GM darbuotojams pasiūlė ir papildomas paslaugas: psichologinės pagalbos sprendimus bei karjeros konsultavimą, įskaitant pagalbą ieškant naujo darbo. Vis dėlto dauguma išmokų ir paslaugų siejamos su sąlyga pasirašyti atsisakymo nuo pretenzijų susitarimą ir grąžinti bendrovei priklausantį turtą, jei jis buvo suteiktas.

    Pastaraisiais metais panašias žinutes apie efektyvumo didinimą ir mažesnį darbuotojų skaičių, diegiant DI sprendimus, vis dažniau kartoja ir kitos didelės technologijų bei paslaugų bendrovės. Ekspertai pabrėžia, kad DI dažnai ne tiek „pakeičia“ vieną darbuotoją, kiek pakeičia darbo pobūdį: auga poreikis žmonėms, galintiems valdyti procesus, duomenis ir rizikas, bet mažėja rutininių užduočių apimtis.

  • DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Kevinas Hassettas pareiškė, kad šiuo metu duomenys nerodo, jog dirbtinis intelektas tiesiogiai atimtų žmonėms darbo vietas. Vis dėlto jis pripažino, kad administracija vertina DI poveikį ateityje ir tam yra suburta speciali darbo grupė.

    Tokie komentarai nuskambėjo technologijų sektoriui tęsiant atleidimų bangą. Pastaraisiais mėnesiais kelios didžiosios bendrovės viešai siejo kaštų mažinimą ir komandos struktūros pokyčius su sparčiai diegiamomis automatizavimo priemonėmis.

    Atleidimai ir automatizavimas

    Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „Block“, kuri pranešė apie beveik 4 000 darbuotojų atleidimą. Bendrovė akcentavo siekį veikti greičiau su mažesnėmis komandomis, daugiau užduočių automatizuojant DI įrankiais.

    „Pasirinkome keisti veikimo modelį, nes matome galimybę judėti greičiau su mažesnėmis, itin talentingomis komandomis, pasitelkiant DI automatizuoti daugiau darbo“, – teigė „Block“ finansų vadovė Amrita Ahuja.

    „Atlassian“ taip pat skelbė apie darbo vietų mažinimą, aiškindama tai noru perskirstyti išteklius tolesnėms investicijoms į DI ir verslo klientų plėtrą. Panašių sprendimų ėmėsi ir kitos technologijų bei skaitmeninių paslaugų įmonės.

    Kodėl skaičiai ne visada matomi iš karto?

    Hassettas pabrėžė, kad nacionalinė užimtumo statistika dažnai fiksuoja bendras tendencijas, tačiau ne visada iškart parodo, kiek konkrečių pareigybių pakeičiama automatizavimu. DI įtaka gali pasireikšti netiesiogiai, kai tos pačios apimties darbą atlieka mažesnė komanda arba kai naujų žmonių tiesiog nebesamdoma.

    Darbo rinkos analitikai išskiria ir kitą niuansą: technologijų įmonės po spartaus samdymo laikotarpio dažnai koreguoja planus dėl finansavimo kainos, pelningumo tikslų ir investuotojų spaudimo. Tokiu atveju DI tampa ne vien priežastimi, o priemone paspartinti jau planuotą kaštų mažinimą.

    Ką reiškia darbuotojams ir įmonėms?

    Pasak Hassett’o, įmonės, kurios greičiau įsidiegia DI sprendimus, neretai pasiekia spartesnį pajamų augimą ir ilgainiui gali auginti užimtumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu produktyvumo šuolis dažnai reiškia mažesnį poreikį rutininėms funkcijoms, ypač administravimo, klientų aptarnavimo ir dalyje programavimo užduočių.

    Praktikoje vis dažniau kalbama apie agentinius DI sprendimus, kurie ne tik generuoja tekstą ar kodą, bet ir vykdo užduotis grandinėmis, integruodami skirtingus procesus. Įmonėms tai leidžia greičiau diegti pokyčius, o darbuotojams kelia aiškų poreikį persikvalifikuoti ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius.