Tag: Atleidimai

  • „Microsoft“ kirto per „Xbox“: po 90 atleidimų „South of Midnight“ kūrėjams – lemtingos derybos

    „Microsoft“ kirto per „Xbox“: po 90 atleidimų „South of Midnight“ kūrėjams – lemtingos derybos

    „South of Midnight“ ir „We Happy Few“ kūrusi studija Compulsion Games atsidūrė audros centre po pranešimų apie daugiau nei 90 darbuotojų atleidimą. Rinkoje daugėja spėlionių, kad sprendimai gali reikšti ir gilesnę restruktūrizaciją, o studijos ateitis šiuo metu sprendžiama derybose su „Microsoft“.

    Apie atleidimus pranešta tuo metu, kai dar neseniai buvo matyti signalų, jog komanda plečiama ir ieškoma žmonių naujam, dar neanonsuotam projektui. Šaltinių teigimu, vadovybė tariasi su „Microsoft“ dėl tolesnio veiklos modelio, tačiau galutinis rezultatas lieka neaiškus.

    Kas vyksta „Xbox“ viduje?

    Situacija siejama su platesniu „Xbox“ krypties peržiūrėjimu, kai didelis dėmesys skiriamas išlaidų kontrolei ir projektų portfelio optimizavimui. Pastaraisiais metais didžiųjų leidėjų ir platformų savininkų strategijoje ryškėja tendencija mažinti riziką, pirmenybę teikiant didžiausioms franšizėms ir aiškiau prognozuojamai grąžai.

    Toks kontekstas ypač jautrus mažesnėms kūrybinėms komandoms, kurios kuria prestižinius, bet ne visuomet masiškai parduodamus žaidimus. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad vien teigiami kritikų vertinimai nebūtinai užtikrina projekto finansinę sėkmę, ypač kai auga kūrimo kaštai.

    „Microsoft“ investicijos ir spaudimas rezultatams

    Vidinėje komunikacijoje, apie kurią viešai cituojama žiniasklaidoje, pabrėžiama, kad žaidimų versle siekiama didesnio pelningumo, o kai kurie rodikliai, lyginant su ankstesniais metais, esą prastėja. Tai stiprina spaudimą peržiūrėti prioritetus ir greičiau priimti sprendimus dėl komandų bei projektų.

    „Per pastaruosius metus į turinį, platformą ir įrangos subsidijas investavome milžiniškas sumas, tačiau tokia dinamika negali tęstis, jei neatsiranda tvarios grąžos“, – sakė vienas iš cituojamų „Microsoft“ vadovų pareiškimų, viešai aptariamų žiniasklaidoje, turinį perteikiant lietuviškai.

    „Turime rasti būdų diegti inovacijas tiek aparatinėje įrangoje, tiek žaidimuose taip, kad tai būtų ekonomiškai pagrįsta“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, viešai cituojamas komentaruose apie „Xbox“ kryptį.

    Ką tai gali reikšti studijai ir žaidėjams?

    Compulsion Games atvejis atspindi platesnį industrijos foną, kai po pandeminio augimo periodo rinka vėsta, o įmonės dažniau imasi optimizavimo. Žaidimų kūrimas brangsta dėl ilgesnių gamybos ciklų, aukštesnių kokybės lūkesčių ir konkurencijos dėl talentų.

    Žaidėjams tokie procesai dažnai reiškia mažiau eksperimentinių projektų ir daugiau dėmesio didelėms, ilgai vystomoms serijoms. Tuo pat metu leidėjai stengiasi didinti pajamų stabilumą per prenumeratas, papildomą turinį ir platesnę sklaidą platformose, įskaitant vaizdo turinio kanalus.

    Kol kas nėra oficialaus patvirtinimo, kad Compulsion Games būtų uždaroma, tačiau atleidimų mastas ir derybos dėl ateities rodo, kad sprendimai gali būti esminiai. Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar studija bus perorientuota, sumažinta, ar jai bus suteiktas naujas mandatas kurti kitą projektą.

  • „Microsoft“ ir „Ubisoft“ smūgis žaidimų rinkai: šimtai atleidimų, kalbama ir apie studijos uždarymą

    „Microsoft“ ir „Ubisoft“ smūgis žaidimų rinkai: šimtai atleidimų, kalbama ir apie studijos uždarymą

    Vaizdo žaidimų industrija vėl susidūrė su nauja atleidimų banga: pranešama, kad „Ubisoft“ mažina komandas keliuose padaliniuose, o „Microsoft“ ruošia papildomas restruktūrizacijas savo žaidimų versle. Rinka, kuri po pandemijos augimo šuolio grįžo į lėtesnį tempą, toliau ieško, kaip sumažinti išlaidas ir persidėlioti prioritetus.

    „Ubisoft“ atveju kalbama apie maždaug 380 darbo vietų mažinimą ar planuojamus atleidimus skirtingose pasaulio vietose. Tarp minimų padalinių yra komandos Serbijoje, taip pat darbuotojai biuruose Ispanijoje, JAV ir Kanadoje, o pokyčiai siejami ir su žaidimo „Rainbow Six Siege“ palaikymu.

    „Microsoft“ žaidimų padalinys taip pat ruošiasi naujam etapui: žiniasklaidoje skelbiama, kad darbuotojai buvo informuoti apie planuojamus mažinimus „Xbox“ struktūroje, rinkodaros komandoje ir kituose veiklos segmentuose. Kol kas detalių, kiek pareigybių gali būti panaikinta ir kokie konkretūs padaliniai bus paveikti labiausiai, viešai neatskleidžiama.

    „Artimiausiu metu mūsų organizacijoje numatomi pokyčiai, kurie palies ir komandas, ir veiklos kryptis“, – teigiama darbuotojams skirtos informacijos esmę perteikiančiuose pranešimuose.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir pesimistiškesnių signalų, kad mažinimai gali baigtis ne tik etatų karpymais, bet ir vienos iš „Xbox“ vidinių studijų uždarymu. Tai būtų dar vienas ženklas, jog leidėjai ir platformų valdytojai vis griežčiau vertina projektų portfelius, o brangiai kainuojančių kūrimo ciklų rizika tampa sunkiau toleruojama.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad žaidimų sektoriuje spaudimą didina keli veiksniai: pabrangęs žaidimų kūrimas, augantys atlyginimai ir infrastruktūros kaštai, konkurencija dėl žaidėjų dėmesio bei lūkesčiai greičiau pasiekti pelningumą. Be to, vis dažniau minimas ir DI panaudojimas gamyboje, tačiau trumpuoju laikotarpiu jis dažniau padeda optimizuoti procesus, o ne išsprendžia biudžetų ir terminų problemas.

    „Microsoft“ jau anksčiau buvo ėmęsis ryškių sprendimų, kai buvo uždaromos atskiros komandos ir studijos, o dalis projektų nutraukiami. Todėl rinkoje į pranešimus apie naujus „Xbox“ pertvarkymus reaguojama jautriai, ypač kai kalbama apie galimą vieno studijos padalinio likvidavimą.

    Kol kas tiek „Microsoft“, tiek „Ubisoft“ masto ir terminų klausimai išlieka migloti, o realus poveikis konkretiems projektams paaiškės tik paskelbus oficialius sprendimus. Vis dėlto akivaizdu, kad žaidimų industrija dar nepasiekė stabilumo: net ir didžiausi rinkos žaidėjai toliau peržiūri strategijas, mažina rizikingas investicijas ir ieško efektyvesnio veiklos modelio.

  • Lenkijos automobilių pramonė spaudžiama keisti darbo modelį: įmonės karpo etatus

    Atleidimai Europoje auga

    Europos automobilių sektorius 2024–2025 metais įžengė į ryškų pertvarkos etapą: įmonės skelbia apie darbo vietų mažinimą, kartu kurdamos gerokai mažiau naujų etatų. Remiantis „Exact x Forestall“ pateiktais duomenimis, per šį laikotarpį Europoje paskelbta apie 104 000 planuojamų darbo vietų mažinimą, o naujų etatų atsirado apie 7 000.

    Toks skirtumas rodo, kad rinka ne tik lėtėja, bet ir persitvarko: dalis gamintojų ir tiekėjų peržiūri kaštus, optimizuoja gamybą, o investicijas nukreipia į elektrifikaciją ir automatizaciją. Užimtumo kreivę spaudžia ir konkurencija iš Azijos, taip pat aukštesni energijos ir darbo kaštai.

    Lenkijoje nuotaikos prastesnės

    Apklausoje Lenkija išsiskyrė didesniu pesimizmu nei Europos vidurkis. Šalyje 37 proc. įmonių prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą, kai visos Europos vidurkis siekia 24 proc., teigiama tyrimo išvadose.

    Tuo pat metu bendras Europos vaizdas išlieka mišrus: dalis bendrovių vis dar planuoja samdyti, tačiau didesnė dalis renkasi stabilumą arba mažinimą. Tai rodo, kad automobilių pramonė veikia dviejų greičių režimu, kai vieni segmentai auga, o kiti – traukiasi.

    Automatizacija keičia darbuotojų poreikį

    Vienas ryškiausių signalų – baimė dėl automatizacijos poveikio darbo vietoms. Lenkijoje 64 proc. įmonių teigia nerimaujančios, kad didėjanti automatizacija gali lemti atleidimus, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp tirtų šalių.

    Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad technologijos dažnai ne panaikina darbą, o pakeičia jo turinį: mažėja pasikartojančių, paprastų operacijų, bet didėja poreikis operatoriams, priežiūros technikams, kokybės specialistams ir darbuotojams, gebantiems dirbti automatizuotoje gamyboje.

    „Technologijos ne tiek panaikina darbą, kiek keičia jo struktūrą: mažėja pasikartojančių užduočių, o auga poreikis kompetencijoms dirbti modernioje gamyboje“, – sakė įdarbinimo sektoriaus atstovas Dawid Bąk.

    Kaštai, darbuotojų trūkumas ir elektromobilumas

    Lenkijos automobilių sektoriaus įmonės kaip didžiausius iššūkius dažniausiai įvardija augančius darbo kaštus, kandidatų trūkumą ir didėjančius atlyginimų lūkesčius. Taip pat minimi specialistų su reikiamu išsilavinimu trūkumas ir ribotos galimybės ilgalaikiai planuoti gamybos apimtis, o tai tiesiogiai veikia sprendimus dėl etatų.

    Paradoksalu, bet kartu Lenkijos bendrovės išlieka aktyvios elektromobilumo kryptyje: 75 proc. įmonių deklaruoja veiklą ar tyrimus ir plėtrą, susijusią su elektromobilumu, kai Europos vidurkis siekia 70 proc. Tai reiškia, kad dalis darbo vietų gali persikelti į naujas kompetencijų sritis, tačiau perėjimas nebus vienodas visiems segmentams.

    Diskusijas kaitina ir reguliacinė kryptis dėl vidaus degimo variklių automobilių: dalis pramonės atstovų pasisako už lėtesnį tempą ir siūlo nukelti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo ribojimus iki 2045 metų. Argumentuojama, kad transformacijos tempas turi atitikti technologinę brandą, įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir realią paklausą, ypač komercinio transporto segmente.

    Tyrimą „Exact x Forestall“ atliko 2025 metų gruodį–2026 metų sausį, apklausę 1 013 respondentų 11 valstybių, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, Slovakiją ir kitas Europos rinkas.

  • Kingdom Come kūrėjas pašieptė „Ubisoft“: 16 600 darbuotojų ir milijardo nuostoliai?

    Kingdom Come kūrėjas pašieptė „Ubisoft“: 16 600 darbuotojų ir milijardo nuostoliai?

    Prancūzijos žaidimų milžinė „Ubisoft“ pastaraisiais metais tęsia restruktūrizaciją: bendrovė viešai skelbė apie kelias atleidimų bangas, o darbuotojų skaičius, nepaisant mažinimo, išlieka labai didelis. Tokie pokyčiai vyksta visoje žaidimų industrijoje, kur leidėjai mažina kaštus po pandemijos laikotarpio augimo ir brangstančios kūrimo savikainos.

    Į „Ubisoft“ situaciją socialiniuose tinkluose aštriai sureagavo čekų studijos Warhorse Studios vadovas Danielis Vávra, žinomas kaip „Kingdom Come“ serijos kūrėjas. Jis palygino komandų mastą ir su ironija svarstė, kiek projektų būtų galima sukurti turint tokį darbuotojų skaičių.

    „Po atleidimų jie vis tiek turi 16 600 darbuotojų. Tai maždaug 70 kartų daugiau nei Warhorse“, – sakė Danielis Vávra.

    Pasak jo, toks dydis teoriškai leistų vienu metu vystyti daugybę didelės apimties RPG, jei tik organizacija veiktų itin efektyviai. Šis komentaras iškart tapo diskusijų apie didžiųjų leidėjų valdymą dalimi: žaidimų kūrimas vis dažniau primena kino industriją, kur rizika didžiulė, o vieno nesėkmingo produkto pasekmės gali būti skausmingos.

    „Ubisoft“ pastaruoju metu minėjo ir kitus pokyčius: dalis projektų buvo atidėti, kiti – nutraukti, o kompanija siekia sutelkti resursus į pelningiausias franšizes. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas stabilizuoti finansus tuo metu, kai žaidėjų dėmesys išsiskaido tarp daug nemokamų, nuolat atnaujinamų žaidimų, o dideli vienkartiniai leidimai turi vis trumpesnį pardavimų piką.

    Tuo pat metu Warhorse Studios, išgarsėjusi istoriniu RPG „Kingdom Come“, dirba mažesnėmis komandomis ir remiasi ilgesniu kūrimo ciklu. Pats Danielis Vávra yra užsiminęs ir apie darbą prie „Kingdom Come“ ekranizacijos krypties, tačiau filmo premjeros data kol kas nėra paskelbta.

  • Kriptovaliutų sektoriaus pertvarkos banga: kas slypi už atleidimų ir įmonių restruktūrizavimo?

    Kriptovaliutų sektoriaus pertvarkos banga: kas slypi už atleidimų ir įmonių restruktūrizavimo?

    Kriptovaliutų sektoriuje tęsiasi pertvarkų laikotarpis: dalis bendrovių viešai praneša apie restruktūrizavimą, mažina komandas ir peržiūri veiklos kryptis. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su mažesnėmis prekybos apimtimis, lėtesniu naujų klientų augimu ir brangusiu kapitalu.

    Nors kai kurioms įmonėms tai tampa išgyvenimo planu, kitoms restruktūrizavimas yra bandymas pasiruošti kitam rinkos ciklui. Pastaraisiais metais sektorius gyveno greitos plėtros ritmu, todėl dalis komandų ir projektų buvo suformuoti optimistiškai vertinant ilgalaikį augimą.

    Kas labiausiai spaudžia rinką

    Vienas svarbiausių veiksnių yra reguliavimo neapibrėžtumas, ypač dėl biržų, tarpininkų ir skaitmeninio turto klasifikavimo. Įmonės, veikiančios keliose jurisdikcijose, priverstos didinti atitikties kaštus ir riboti rizikingesnes paslaugas.

    Ne mažiau svarbi ir pasitikėjimo kaina: po ankstesnių bankrotų bei skandalų investuotojai ir instituciniai klientai kelia aukštesnius skaidrumo reikalavimus. Dėl to dalis bendrovių investuoja į auditą, rezervų įrodymus ir rizikos valdymą, o tai trumpuoju laikotarpiu didina išlaidas.

    Atleidimai nebūtinai reiškia nuosmukį

    Darbuotojų mažinimas ne visada reiškia, kad įmonė praranda rinką. Dažnai tai yra bandymas sutelkti resursus į pelningesnes veiklas, pavyzdžiui, instituciniams klientams skirtą prekybą, saugojimo paslaugas ar infrastruktūrą.

    Kita dažna kryptis yra automatizavimas ir procesų optimizavimas, pasitelkiant DI. Tai leidžia sumažinti klientų aptarnavimo, rizikos stebėsenos ir atitikties procesų sąnaudas, tačiau kartu didina spaudimą vidinėms komandoms greičiau diegti technologinius pokyčius.

    Ką tai reiškia vartotojams ir investuotojams

    Vartotojams pertvarkos dažniausiai pasireiškia griežtesniais patikros procesais, pasikeitusiais įkainiais arba siaurinamu paslaugų spektru. Investuotojams tai signalas atidžiau vertinti įmonių balansą, likvidumą, pajamas iš komisinių ir priklausomybę nuo rinkos ciklų.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad rinka ir toliau skirstysis į kelis segmentus: didesnės, labiau reguliuojamos platformos sieks stabilumo, o mažesni žaidėjai bandys išsiskirti nišiniais produktais. Restruktūrizavimas šioje aplinkoje tampa ne išimtimi, o nauja veiklos norma.

  • „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    „Intuit“ atleidžia 17 proc. darbuotojų: daugiau nei 3 000 vietų dingsta DI bumo metu

    Masinis mažinimas DI fone

    Mokesčių ir finansų programinės įrangos kūrėja „Intuit“ paskelbė mažinanti nuolatinių darbuotojų skaičių apie 17 proc. Tai reikštų, kad darbą gali prarasti daugiau nei 3 000 žmonių, vertinant pagal anksčiau skelbtą maždaug 18 200 darbuotojų skaičių.

    Rinkos reakcija buvo aštri: bendrovės akcijos po pranešimo smuko dviženkliu tempu. Pastaraisiais metais programinės įrangos sektoriuje matomas didesnis investuotojų jautrumas augimo lėtėjimui ir DI poveikiui produktų paklausai.

    Kiek kainuos restruktūrizacija

    „Intuit“ nurodė, kad restruktūrizavimo sąnaudos gali siekti nuo maždaug 277 mln. iki 314 mln. eurų, didžioji jų dalis turėtų būti pripažinta einamąjį ketvirtį. Tokios išlaidos paprastai susijusios su išeitinėmis, turto nurašymais ir biurų pertvarkymu.

    Vadovas Sasan Goodarzi teigė, kad bendrovė siekia supaprastinti struktūrą ir didinti veiklos greitį, kad ilgainiui būtų užtikrintas tvaresnis augimas. Jo teigimu, organizacijoje susikaupė per daug valdymo lygių, todėl planuojama mažinti perteklines grandis.

    „Žvelgdami į priekį, plečiame augimo variklius ir kuriame organizaciją, kuri veiktų didesniu tempu, kad užtikrintume ilgalaikį augimą“, – sakė Sasan Goodarzi.

    Kas vyksta su rezultatais

    Kartu su mažinimo planu „Intuit“ paskelbė ir ketvirčio rezultatus. Pajamos augo apie 10 proc. per metus, o tai įvardyta kaip lėčiausias augimo tempas per kelis pastaruosius laikotarpius, atspindintis vėsesnes nuotaikas programinės įrangos rinkoje.

    Bendrovė taip pat atnaujino finansines prognozes 2026 finansiniams metams ir pateikė aukštesnius tikslus, nei dalis rinkos dalyvių tikėjosi. Tai rodo, kad „Intuit“ vienu metu bando ir mažinti kaštus, ir išlaikyti ambicijas auginti pajamas, perskirstant resursus į prioritetines kryptis.

    Platesnė sektoriaus tendencija

    „Intuit“ sprendimas išsiskiria mastu, tačiau nėra pavienis technologijų sektoriuje, kuriame įmonės peržiūri išlaidas ir komandų struktūras DI diegimo laikotarpiu. Pastaruoju metu apie reikšmingus darbuotojų mažinimus skelbė ir kitos JAV technologijų bendrovės.

    Įmonė taip pat nurodė ketinanti glaudžiau telkti komandas fiziškai, kad didėtų bendradarbiavimas, o dalis biurų gali būti uždaromi. Be to, minima vaidmenų dubliacija po įsigijimų ir integracijų, todėl mažinimas apima ir procesų supaprastinimą skirtinguose padaliniuose.

    „Tikime, kad galime aptarnauti daugiau klientų ir kurti proveržio produktus, mažindami sudėtingumą ir supaprastindami struktūrą, kad taptume greitesnė, liesesnė ir labiau susitelkusi įmonė“, – rašė Sasan Goodarzi.

  • Lenkijos baldų pramonė spaudžiama: krenta eksportas, kyla sąnaudos, o gamyklos mažina darbuotojų skaičių

    Lenkijos baldų pramonė pastaruosius kelerius metus susiduria su prastesne paklausa ir augančiais kaštais, todėl įmonės vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti gamybos apimtis ir darbuotojų skaičių. Apie tai viešai kalba ir Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli, akcentuojanti, kad sektorius įžengė į itin sudėtingą laikotarpį.

    Vienas ryškiausių signalų – „IKEA“ gamyklos Vjelbarke sprendimas atsisveikinti su dalimi darbuotojų, tai aiškinant mažesniu užsakymų srautu ir gamybos pritaikymu prie rinkos poreikių. Atleidimai paliečia ir gamybos, ir administracijos grandis, o panašūs procesai fiksuojami ir kitose baldų įmonėse.

    Kas spaudžia sektorių?

    Gamintojai pabrėžia, kad baldai nėra pirmo būtinumo prekė, todėl neramiais laikotarpiais namų ūkiai dažniau atideda didesnius pirkinius. Mažesnė paklausa mažmenoje greitai persiduoda gamintojams – krenta gamybos planai, o įmonės ieško, kur sumažinti fiksuotas išlaidas.

    Prie silpnesnio pardavimo prisideda ir geopolitinis neapibrėžtumas, turintis įtakos vartotojų nuotaikoms bei tarptautinei prekybai. Lenkija yra viena didžiausių baldų eksportuotojų Europoje, todėl bet koks rinkų svyravimas ar atsargumas užsakymuose ypač greitai atsispindi sektoriaus rezultatuose.

    „Dabartinė geopolitinė situacija ir karai daro įtaką eksportui į Europos ir JAV rinkas, o stabilumo trūkumas veikia paklausą bei gamybą“, – sakė Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli vadovas Janas Szynaka.

    Brangsta energija, žaliavos ir darbas

    Kita problema – sąnaudų šuolis. Baldų gamyba yra energijai imli, tad elektros kainų svyravimai tiesiogiai kelia galutinio produkto savikainą, o kartu mažina galimybes konkuruoti kaina užsienio rinkose.

    Gamintojai taip pat mini brangstančias žaliavas, įskaitant medieną, bei išaugusias darbo sąnaudas. Dėl šių veiksnių eksportas į tokias svarbias rinkas kaip Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė daliai įmonių tampa mažiau pelningas, net jei užsakymų visiškai netrūksta.

    „Pardavimų kritimas Europoje siekia apie 10–15 proc.“, – pridūrė Janas Szynaka.

    Kiek žmonių priklauso nuo baldų pramonės?

    Pasak pramonės atstovų, baldų sektoriuje Lenkijoje dirba apie 230 000 žmonių, o su juo susijusiose veiklose – dar daugiau nei 100 000. Todėl užsakymų sumažėjimas ir gamybos ribojimai tampa ne vien atskirų įmonių, bet ir platesnės darbo rinkos klausimu.

    Ieškodami išeičių, gamintojai daugiau dėmesio skiria efektyvumui ir technologijoms, kurios leistų mažinti energijos bei žaliavų nuostolius. Tačiau trumpuoju laikotarpiu sektoriui tenka laviruoti tarp silpnesnės paklausos ir išaugusių gamybos kaštų, o tai didina spaudimą optimizuoti veiklą.

  • Tysiące etatų gali dingti Lenkijoje: atleidimų banga plečiasi už technologijų sektoriaus

    Pasaulio darbo rinkoje ryškėja nauja atleidimų banga, kuri pirmiausia palietė technologijų įmones, tačiau vis dažniau persimeta ir į kitus sektorius. Analitikai tai sieja su lėtesniu augimu po pandemijos, kaštų mažinimu ir tuo, kaip greitai įmonėse diegiamas dirbtinis intelektas.

    Atleidimų mastą technologijų sektoriuje seka platforma Layoffs.fyi: šiemet daugiau nei 120 bendrovių jau sumažino darbuotojų skaičių, o bendrai pranešta apie daugiau nei 100 000 panaikintų darbo vietų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimas „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakęs maždaug 30 000 darbuotojų, o „Block“ viešai skelbė planus mažinti komandą iki 40 proc.

    Nors tokie skaičiai labiausiai matomi JAV rinkoje, pokyčiai juntami ir arčiau Lietuvos. Lenkijos verslo žiniasklaida pastebi, kad šalyje darbdaviai tampa atsargesni: mažėja naujų darbo pasiūlymų, dažnėja kalbos apie restruktūrizacijas ir išlaidų karpymą.

    Kas stumia atleidimų bangą?

    Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne visada tiesiogiai „pakeičia“ žmogų, tačiau keičia darbo pasidalijimą. Įmonės dažniau mažina pozicijas, kuriose daug pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu didina poreikį žmonėms, gebantiems valdyti procesus, duomenis ir automatizavimo sprendimus.

    Kartu su technologijų sektoriumi vis dažniau minimos logistikos ir sandėliavimo sritys, taip pat tos industrijos, kurios pandemijos metais agresyviai didino darbuotojų skaičių. Kai paklausa normalizuojasi, darbdaviai linkę grįžti prie efektyvumo, o dalį funkcijų perkurti pasitelkiant automatizaciją.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkijoje atleidimų apimtys kol kas mažesnės nei JAV technologijų rinkoje, tačiau kryptis panaši: darbdaviai atsargiau samdo, atidžiau vertina biudžetus ir dažniau peržiūri komandas. Tokios nuotaikos paprastai pirmiausia pasimato darbo skelbimų sraute ir vidinėse optimizacijose, o vėliau persikelia į platesnę ekonomiką.

    Darbuotojams tai signalas, kad labiausiai augs paklausa kompetencijoms, susijusioms su skaitmenizacija, duomenų analize ir procesų automatizavimu. Kita vertus, rizika didėja pareigoms, kurių turinį lengva standartizuoti ir perkelti į automatizuotus sprendimus.

    „Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja darbo pasiūlymų, o vis daugiau įmonių skelbia apie restruktūrizaciją ir kaštų mažinimą“, – teigiama apžvalgose.

  • Cisco pajamos auga dėl DI paklausos, bet planuoja atleisti apie 4 000 darbuotojų

    JAV technologijų bendrovė „Cisco Systems“ per trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, gavo 15,84 mlrd. eurų pajamų. Tai yra 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko analitikų lūkesčius.

    Grynasis pelnas per ketvirtį išaugo iki maždaug 3,37 mlrd. eurų, palyginti su apie 2,49 mlrd. eurų prieš metus. Bendrovė teigia, kad augimą labiausiai skatino išaugusi DI infrastruktūrai reikalingų sprendimų paklausa.

    „Cisco“ akcentuoja investicijas į naujos kartos tinklo įrangą, įskaitant komutatorius ir maršrutizatorius, pritaikytus dideliems duomenų srautams ir skaičiavimo apkrovoms. Taip pat plečiami kibernetinio saugumo sprendimai verslui, nes DI diegimas didina reikalavimus tinklo saugai ir atsparumui.

    Rinkos reakcija į paskelbtus rezultatus buvo palanki: per vieną dieną bendrovės akcijų kaina šoktelėjo apie 20 proc., o nuo 2026 metų pradžios prieaugis viršijo 50 proc. Investuotojai teigiamai vertina „Cisco“ pozicionavimą DI infrastruktūros grandinėje, kur didėja įrangos ir programinės įrangos poreikis.

    Vis dėlto kartu su augimu skelbiama ir apie restruktūrizaciją. Bendrovė planuoja atsisveikinti su ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų, tai sudarytų apie 5 proc. visos „Cisco“ komandos.

    „Vykdydami restruktūrizaciją ir sutelkdami dėmesį į DI, planuojame atleisti ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų“, – sakė „Cisco“ vadovas Chuckas Robbinsas.

    Restruktūrizacija, daugiausia dėl išeitinių išmokų ir susijusių kaštų, turėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 450 mln. eurų numatoma pripažinti einamajame ketvirtyje, o likusi dalis persikels į 2027 finansinius metus.

    Tokios situacijos technologijų sektoriuje pastaraisiais metais tampa įprastos: įmonės, net ir demonstruodamos augančias pajamas, mažina etatus, kai perskirsto investicijas į prioritetines kryptis. DI infrastruktūros bumas skatina išlaidas duomenų centrams, tinklams ir saugumui, todėl tradicinės veiklos sritys dažnai peržiūrimos, o komandos pertvarkomos.

  • „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    JAV automobilių pramonės centre Detroite ryškėja nauja tendencija: didieji gamintojai sparčiai mažina biuruose dirbančių specialistų skaičių, o DI vis dažniau minimas kaip vienas iš lūžio veiksnių. Viešai skelbiami įmonių duomenys rodo, kad „Detroit Three“ – „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ – per šį dešimtmetį nuo ankstesnių pikų kartu sumažino daugiau kaip 20 000 JAV samdomų, ne gamybinės grandies darbuotojų.

    Skaičiuojama, kad tai sudaro apie 19 proc. jų bendros biurų darbuotojų bazės nuo aukščiausių pastarųjų metų lygių. Nors kiekvienos bendrovės sprendimus lėmė skirtingos aplinkybės, bendras vardiklis tas pats: automobilius vis labiau apibrėžia programinė įranga, elektrifikacija, automatizavimo sprendimai ir DI, keičiantys įprastas darbo funkcijas.

    Pokyčius viešai yra įvardiję ir įmonių vadovai, pabrėždami, kad DI pirmiausia palies pasikartojančias biuro užduotis. „DI paliks daug biuro darbuotojų už borto“, – sakė „Ford“ vadovas Jimas Farley, kalbėdamas apie tai, kad technologijos gali perimti didelę dalį rutininių procesų.

    Kur labiausiai mažėjo etatų

    Didžiausią mažinimą tarp Detroito trejeto pastaraisiais metais fiksavo „General Motors“. Bendrovė nuo 2022 iki 2025 metų pabaigos JAV sumažino maždaug 11 000 biuro darbuotojų, nors prieš tai buvo sparčiai plėtusi komandą ir 2022 metais buvo pasiekusi apie 58 000 JAV biuro darbuotojų ribą.

    „Ford“ korekcijas vykdė nuosaikiau: nuo 2020 metais buvusio piko biurų darbuotojų skaičius, viešų ataskaitų duomenimis, sumažėjo apie 5 300 ir pernai siekė maždaug 30 700. „Stellantis“ tuo pačiu laikotarpiu JAV biuro darbuotojų skaičių sumažino nuo maždaug 15 000 iki apie 11 000.

    Bendrai trijų gamintojų biuro darbuotojų skaičius maždaug 2022 metais buvo pasiekęs apie 102 000, o 2025 metų pabaigoje buvo kritęs iki maždaug 88 700. Tai reikšmingas nuosmukis, rodantis, kad pertvarkos nėra vienkartinės, o tampa ilgalaike strategijos dalimi.

    DI spaudimas biuro darbams

    Darbo rinkos analitikai pabrėžia, kad DI didžiausią spaudimą kuria pareigoms, kuriose daug pasikartojančių užduočių: administravimui, daliai finansų procesų, IT operacijoms ir net programavimui, jei darbas susijęs su standartizuotu kodavimu. Tuo pat metu automobilininkams atsiveria naujos kryptys, kuriose žmogiškų kompetencijų poreikis auga: kibernetinis saugumas, autonominio vairavimo sistemos, duomenų inžinerija, programiškai apibrėžti automobiliai.

    Pastaraisiais mėnesiais „General Motors“ papildomai mažino šimtus biuro darbuotojų, daugiausia IT veiklos srityse. Rinkoje tai siejama su tuo, kad įmonės peržiūri, kokias IT funkcijas gali automatizuoti, o kokias perkelti į naujas, su DI diegimu ir duomenimis susijusias komandas.

    „DI gali padaryti programuotoją gerokai produktyvesnį, bet jis nepadės, jei nežinai verslo“, – sakė su „General Motors“ dirbęs programuotojas ir duomenų specialistas, kalbėjęs apie kasdienį DI įrankių poveikį darbui.

    Atleidimai nereiškia, kad neieško žmonių

    Svarbu tai, kad Detroito trejeto mažinimai nebūtinai atspindi visą JAV automobilių sektorių. JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, motorinių transporto priemonių gamybos darbo vietų skaičius 2022–2025 metais mažėjo minimaliai ir siekė apie 285 800, tačiau šis rodiklis apima tiek biuro, tiek gamybos darbuotojus.

    Be to, ne visi gamintojai JAV mažina biuro komandų apimtis. Pavyzdžiui, „Toyota“ per pastaruosius metus JAV didino biuro darbuotojų skaičių, kas rodo, kad strategijos tarp rinkos dalyvių skiriasi, o talentų kova dėl programinės įrangos, duomenų ir saugumo specialistų tik aštrėja.

    Patys Detroito gamintojai taip pat toliau skelbia atrankas: jų karjeros puslapiuose vienu metu gali būti tūkstančiai atvirų pozicijų, o dalis jų tiesiogiai susijusios su DI. Praktikoje tai reiškia, kad mažinimai dažnai vyksta vienose funkcijose, o kitose – ypač susijusiose su naujos kartos automobiliais ir skaitmeniniais produktais – komandos stiprinamos.

    Konsultantai perspėja, kad beatodairiškas etatų karpymas gali atsisukti prieš pačias įmones: sumažėja institucinės žinios, lėtėja projektai, o kritiniai talentai renkasi konkurentus. Dėl to vis dažniau kalbama ne apie „kiek atleisti“, o apie tai, kaip perprojektuoti darbą taip, kad DI didintų produktyvumą ir leistų greičiau kurti naujus produktus.