Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Visagine nemokami aplinkosaugos renginiai gegužės 5–8 dienomis: filmai ir spektaklis vaikams

    Visagine nemokami aplinkosaugos renginiai gegužės 5–8 dienomis: filmai ir spektaklis vaikams

    Visagino savivaldybės administracija gegužės 5–8 dienomis kviečia gyventojus ir miesto svečius į nemokamus renginius, skirtus aplinkosaugai ir sąmoningesniems kasdieniams pasirinkimams. Programoje numatyti du dokumentiniai seansai ir edukacinis spektaklis vaikams.

    Renginių ašis – paprastai ir suprantamai pristatoma mintis, kad klimato kaita, tarša ir biologinės įvairovės nykimas nėra abstraktūs procesai. Tai tiesiogiai susiję su energijos vartojimu, transporto pasirinkimais, vartojimo įpročiais ir atliekų rūšiavimu, todėl organizatoriai kviečia apie tai kalbėtis bendruomenėje.

    Filmai VKC „Draugystė“ kino salėje

    Gegužės 5 dieną 13 valandą VKC „Draugystė“ kino salėje bus rodomas dokumentinis filmas „Antropocenas: žmogaus epocha“ (N-7). Filmas kviečia pažvelgti į žmogaus veiklos mastą ir tai, kaip jis keičia kraštovaizdį, pramonę, išteklių naudojimą ir ekosistemas.

    Gegužės 8 dieną 13 valandą toje pačioje salėje bus rodomas filmas „Upė“ su „Nemunas 2.0“ (N-7). Tai vizualinė kelionė, primenanti apie upių vaidmenį gamtai ir žmonių gyvenimui, o kartu – apie vandens telkinių apsaugą, taršos mažinimą ir atsakingą elgesį prie vandens.

    Spektaklis mažiesiems žiūrovams

    Gegužės 8 dieną 13 valandą VKC „Draugystė“ koncertų salėje vaikų lauks spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“. Jis skirtas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikams ir per žaismingus personažus kalba apie atliekų rūšiavimą, tvarų vartojimą ir švaresnę aplinką.

    Organizatoriai primena, kad ankstyvas aplinkosauginių įgūdžių ugdymas padeda formuoti ilgalaikius įpročius, kurie vėliau persikelia į šeimos kasdienybę. Visi renginiai nemokami, todėl kviečiama ateiti tiek su vaikais, tiek su draugais ar kolegomis.

  • Marijampolėje startuoja maisto atliekų konteinerių dalijimas: kada juos bus galima pradėti naudoti?

    Marijampolėje startuoja maisto atliekų konteinerių dalijimas: kada juos bus galima pradėti naudoti?

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos Marijampolėje gyventojams pradedami dalinti maisto ir virtuvės atliekų konteineriai. Tai dalis pasirengimo atskiram biologinių atliekų surinkimui, kuris palaipsniui tampa įprasta praktika savivaldybėse.

    Konteinerių dalinimą organizuoja UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras kartu su bendrove „Ekonovus“. Darbai vykdomi įgyvendinant 2026 metų vasario 23 dieną pasirašytą sutartį dėl maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius.

    Kada pradėti naudoti konteinerius?

    Nors konteineriai gyventojus pasieks nuo gegužės pradžios, pats maisto ir virtuvės atliekų surinkimas planuojamas nuo 2026 metų liepos. Iki tol gyventojų prašoma konteineriais nesinaudoti, kad surinkimo sistema startuotų tvarkingai ir be papildomų trikdžių.

    Tiksli surinkimo pradžios diena, išvežimo grafikai ir naudojimo tvarka bus paskelbti papildomai. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir atliekų tvarkytojų skelbiamą informaciją, nes grafikai gali skirtis pagal teritorijas.

    Kokie konteineriai bus dalinami?

    Gyventojams bus skiriami rudos spalvos, sandarūs konteineriai, pritaikyti maisto ir virtuvės atliekoms. Tokie konteineriai paprastai parenkami tam, kad būtų patogiau palaikyti higieną ir sumažinti kvapų sklidimą šiltuoju metų laiku.

    Nurodoma, kad konteineriai turės sandarų dangtį ir kvapų filtrą. Individualių namų valdoms numatyta 120 litrų talpa, o daugiabučių konteinerių aikštelėse planuojami 240 litrų talpos konteineriai.

    Kur kreiptis gyventojams?

    Dėl bendros informacijos gyventojai kviečiami kreiptis telefonu 0 700 77046 arba elektroniniu paštu klientuaptarnavimas@ekonovus.lt. Papildomi pranešimai apie startą ir tvarką turėtų būti pateikti atskirai, kai bus patvirtinti galutiniai maršrutai ir grafikai.

    Atskiras maisto atliekų surinkimas savivaldybėms padeda mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį ir geriau panaudoti biologiškai skaidžias atliekas apdorojimui. Gyventojams tai reiškia ir aiškesnę rūšiavimo tvarką, kai sistema pradeda veikti pilnu pajėgumu.

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir pasitikrinti rūšiavimo žinias

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje septintą kartą vyks nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas. Organizatoriai kviečia gyventojus, moksleivius ir įmones pasitikrinti žinias apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą.

    Dalyvavimas vyksta specialioje egzamino platformoje, kur reikia užsiregistruoti ir pasirinktu metu spręsti testą. Egzamino užduotys pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms, todėl dalyvauti gali ir pradinukai, ir vyresni mokiniai, ir suaugusieji.

    Testai parengti trims dalyvių grupėms: 1–4 klasėms, 5–10 klasėms bei 11 klasei ir vyresniems. Registruotis gali tiek pavieniai asmenys, tiek organizacijos, norinčios įtraukti darbuotojus ar bendruomenę į tvaresnius įpročius.

    Pasak organizatorių, susidomėjimas egzaminu kasmet auga, o aktyviausiai įsitraukia švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o tai rodo, kad aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos vis dažniau persikelia į kasdienius sprendimus.

    Specialių reikalavimų dalyviams nėra, o pasiruošti kviečiama iš anksto sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve. Tai patogus būdas atsinaujinti žinias ir kartu suprasti, kuriose srityse dar kyla daugiausia praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis su pakuotėmis, mišriomis atliekomis ar elektronikos atliekomis.

  • Kosminė stotis namuose: „Space at Home“ patikrins, ar 2 savaitės pakeis mūsų įpročius

    Kosminė stotis namuose: „Space at Home“ patikrins, ar 2 savaitės pakeis mūsų įpročius

    Mokslininkai siūlo neįprastą eksperimentą: dvi savaites savo namuose gyventi tarsi Tarptautinėje kosminėje stotyje ir kasdien skaičiuoti ribotus išteklius. Tokia „Space at Home“ simuliacija paremta kosmoso misijose taikomais principais, kai vanduo, energija ir erdvė yra griežtai normuojami.

    Projekto esmė paprasta: dalyviai pasitelkia mobiliąją programėlę, kuri pateikia užduotis ir fiksuoja sprendimus, o tyrėjai vertina, ar toks laikinas režimas gali paveikti ilgalaikius kasdienius įpročius. Pagrindinis tikslas nėra „idealus“ gyvenimas, o realistiškas elgsenos pokyčių matavimas namų aplinkoje.

    Kas bus stebima eksperimente

    Tyrime daugiausia dėmesio skiriama šešiems ištekliams: vandeniui, maistui, orui, erdvei, atliekoms ir energijai. Dalyvių bus prašoma įvertinti savo kasdienę praktiką, pavyzdžiui, kiek vandens sunaudoja, kaip planuoja pirkinius, ar rūšiuoja atliekas ir kaip valdo elektros vartojimą.

    Prieš pradedant simuliaciją dalyvių įpročiai bus užfiksuoti apklausomis, o po dviejų savaičių tie patys klausimai bus kartojami. Taip bus siekiama įvertinti ne tik trumpalaikį disciplinos efektą, bet ir tai, ar pasikeičia požiūris į taupymą bei atsakomybę.

    „Norime paklausti dalyvių, kaip jie vertina vandens naudojimą ir atliekų rūšiavimą, o po dviejų savaičių simuliacijos grįžti prie tų pačių klausimų“, – sakė projekto autorius dr. Marcin Zwierżdżyński.

    Kodėl vien žinių neužtenka

    Projektas remiasi prielaida, kad tradicinės edukacinės priemonės dažnai padidina žinojimą, bet ne visada keičia elgesį. Žmonės gali suprasti, kodėl svarbu taupyti energiją ar mažinti maisto švaistymą, tačiau kasdienybėje sprendimus lemia patogumas, rutina ir aplinka.

    Kosmoso analogija čia veikia kaip sąmoningai sukurta situacija, kurioje pasirinkimai turi aiškias pasekmes: išteklių perteklius neegzistuoja, o sprendimai tampa apčiuopiami. Tyrėjai tikisi, kad toks „ribotumo“ pojūtis padės dalyviams realistiškai įsivertinti, kur daugiausia prarandama vandens, energijos ar maisto.

    Ilgesnis tikslas ir praktinė nauda

    Numatoma, kad projektas truks kelerius metus, o jo metu bus vertinama, ar programėlė gali tapti nuosekliu ugdymo įrankiu mokyklose ir organizacijose. Telefono duomenys ir dalyvių atsakymai leistų tyrėjams geriau suprasti, kokios užduotys veikia, o kurios tėra trumpalaikė motyvacija.

    Jei metodas pasiteisins, praktinė nauda gali būti labai žemiška: nuo mažesnių sąskaitų už elektrą ir šildymą iki tikslesnio pirkinių planavimo bei mažiau išmetamo maisto. Kosmoso misijoms sukurtas taupumo modelis taip būtų pritaikomas kasdienėms problemoms, kurios vis dažniau siejamos ir su klimato kaitos, ir su augančių kainų realijomis.

    Eksperimento vertė bus matuojama ne įspūdžiu, o rezultatu: ar po dviejų savaičių simuliacijos dalyviai iš tiesų pakeičia bent kelias praktikas ir ar tie pokyčiai išsilaiko ilgiau nei pačios užduotys.

  • Atliekų kultūros egzaminas jau balandžio 30 dieną: testas parodys, kur dažniausiai klystame

    Balandžio 30 dieną nuo 9.00 iki 20.00 valandos vyks Atliekų kultūros egzaminas, kviečiantis pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva padės ne tik įvertinti įpročius, bet ir sumažinti kasdienių klaidų, dėl kurių perdirbimui tinkamos atliekos tampa netinkamos.

    Artėjant egzaminui siūloma atlikti trumpą žinių testą, kuris leidžia greitai įsivertinti, ar teisingai rūšiuojate. Tokie testai dažniausiai atkreipia dėmesį į praktines situacijas, su kuriomis žmonės susiduria namuose: kaip paruošti pakuotes, kur mesti skirtingas medžiagas ir ko nereikėtų dėti į rūšiavimo konteinerius.

    Viena dažniausių problemų rūšiuojant yra užterštos pakuotės, kai į plastiko ar popieriaus konteinerius patenka riebalais ar maisto likučiais sutepti gaminiai. Perdirbimo grandinėje tai reiškia papildomą atmetimą, nes dalis medžiagų nebegali būti kokybiškai apdorotos, o išrūšiuotos atliekos gali būti nukreipiamos į mišrių atliekų srautą.

    Kita klaidų grupė susijusi su atliekų „spėjimu“ pagal išvaizdą, o ne pagal realią sudėtį. Pavyzdžiui, ne viskas, kas atrodo kaip popierius, yra perdirbamas kartu su popieriumi, o kai kurios pakuotės būna sudėtinės, todėl svarbu vadovautis rūšiavimo taisyklėmis ir, jei reikia, pasitikslinti savo savivaldybės ar atliekų tvarkytojų rekomendacijas.

    Dalyvauti Atliekų kultūros egzamine galima užsiregistravus organizatorių svetainėje. Egzamino formatas pritaikytas plačiai auditorijai, todėl jis aktualus tiek šeimoms, tiek moksleiviams, tiek įmonių kolektyvams, kurie vis dažniau siekia mažinti atliekų kiekį ir gerinti rūšiavimo kokybę darbo vietose.

  • Atliekų kultūra egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir ką verta prisiminti prieš testą

    Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius kviečia gyventojus, mokinius ir pedagogus dalyvauti Atliekų kultūra egzamine, kuris vyks 2026 metų balandžio 30 dieną. Tai internetinis žinių patikrinimas apie atliekų rūšiavimą, prevenciją ir atsakingą vartojimą.

    Organizatorius – UAB „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, tarp jų ir UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir praktiškai įsivertinti kasdienius įpročius: kur turi keliauti pakuotės, ką daryti su baterijomis ir elektronikos atliekomis, kodėl svarbus maisto švaistymo mažinimas. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir atliekų prevencijai, nes didžiausią poveikį aplinkai daro būtent nesukurtos atliekos.

    Registracija į egzaminą vykdoma internetu per organizatorių platformą, o dalyvauti gali tiek pavieniai asmenys, tiek mokyklų bendruomenės. Savivaldybė taip pat informuoja, kad geriausių rezultatų pasiekę Utenos rajono dalyviai bus apdovanoti specialiais prizais atskirose amžiaus grupėse.

    Ruošiantis egzaminui verta prisiminti kelias dažniausias klaidas: į pakuočių konteinerius nemetami riebalais ar maisto likučiais stipriai sutepti gaminiai, o pavojingos atliekos, pavyzdžiui, lempos, dažai ar cheminės priemonės, turi būti priduodamos tam skirtose surinkimo vietose. Taip pat svarbu atskirti pakuotes nuo ne pakuočių plastiko ir vadovautis savivaldybės nustatyta konteinerių sistema.

  • Atliekų kultūros egzaminas grįžta balandžio 30 dieną: kaip sudalyvauti ir ką verta pasikartoti

    Balandžio 30 dieną gyventojai vėl kviečiami dalyvauti Atliekų kultūros egzamine – nuotoliniame žinių teste apie rūšiavimą ir atsakingą vartojimą. Iniciatyva kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir tampa proga greitai pasitikrinti kasdien praverčiančias žinias.

    Organizatorių teigimu, pernai egzamine dalyvavo daugiau nei 17 000 žmonių, o aktyviausiai įsitraukė švietimo bendruomenė. Tokios iniciatyvos svarbios ir dėl to, kad Europoje vis griežtėja atliekų tvarkymo reikalavimai, o savivaldybėms keliami aukštesni perdirbimo tikslai.

    Egzaminas vyks internetu nuo 9.00 iki 20.00 valandos, o jam skiriamos 45 minutės. Dalyviai testą galės atlikti jiems patogiu metu, prisijungę prie egzamino platformos ir pasirinkę savo amžiaus grupę.

    Klausimai apima ne tik rūšiavimo taisykles, bet ir atliekų mažinimą, pakartotinį panaudojimą bei perdirbimą. Praktiniuose pavyzdžiuose dažnai pasitaiko situacijos, kurios kelia abejonių kasdienybėje, pavyzdžiui, kaip elgtis su picos dėže, sudužusiu veidrodžiu ar skirtingų rūšių plastiku.

    Užduotys pritaikytos trims grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Jaunesniųjų testą sudaro 15 klausimų, vyresniųjų – 20, o rezultatai įvertinami diplomais pagal surinktų teisingų atsakymų skaičių.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius bei įmonių komandas, nes tvarkant atliekas daug lemia nuoseklūs įpročiai namuose ir darbovietėse. Geriausiai pasirodę dalyviai tradiciškai apdovanojami prizais, o pasiruošti galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) skelbia, kad nuo gegužės 2 dienos sostinės regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos gyventojams vėl bus priimamos nemokamai. Nemokamas priėmimas bus taikomas su metiniu limitu – iki 250 kilogramų vienam gyventojui per metus.

    Šis pokytis aktualus įsirengiantiems būstą ar atliekantiems remontą, kai susidaro polistirolo, akmens ar stiklo vatos, gipso kartono ir panašių izoliacinių medžiagų likučiai. VAATC pabrėžia, kad atliekas būtina pristatyti į DGASA aikšteles, o ne palikti prie konteinerių ar išmesti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

    Anksčiau galiojusi tvarka numatė mokestį už izoliacinių medžiagų atliekų priėmimą – fiziniams asmenims buvo taikomas 0,19 euro tarifas už kilogramą. VAATC sprendimą grįžti prie nemokamo priėmimo, taikant limitą, sieja su per pastaruosius mėnesius pastebėtu išaugusiu tokių atliekų kiekiu mišrių komunalinių atliekų sraute.

    Pasak centro, izoliacinių medžiagų atliekos dažnai nėra lengvai perdirbamos, o jų apdorojimas reikalauja atskiro, sudėtingesnio proceso. Dėl to itin svarbu izoliacines atliekas atskirti nuo kitų statybinių atliekų dar jų susidarymo vietoje ir pristatyti tvarkyti pagal nustatytas taisykles.

    VAATC duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle iš viso surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš jų izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc. viso srauto, arba apie 6 500 tonų.

    Gyventojams prieš vykstant į aikšteles rekomenduojama iš anksto pasitikrinti konkrečios DGASA priėmimo sąlygas ir galiojančius atliekų kiekių limitus. Tai padeda išvengti situacijų, kai dalis atliekų nepriimama dėl neatitikimų arba viršyto metinio nemokamo kiekio.

  • Pakruojo rajone patikrino pakuočių konteinerius: beveik trečdalis rasta pripildyti netinkamai

    Pakruojo rajone patikrino pakuočių konteinerius: beveik trečdalis rasta pripildyti netinkamai

    Pakruojo rajone balandžio 23 dieną atlikta pakuočių atliekų konteinerių patikra, kurią vykdė UAB „Pakruojo komunalininkas“ kartu su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos specialistais. Per patikrinimą vertinta, ar gyventojai laikosi rūšiavimo taisyklių ir ar į pakuočių konteinerius nemetamos tam nepriklausančios atliekos.

    Patikrinimai vyko Mikoliškio, Bardiškių, Diržių, Lauksodžio, Steigvilių ir Puodžiūnų kaimuose. Nustatyti 39 netinkamo rūšiavimo atvejai, tai sudaro beveik 30 proc. visų patikrintų konteinerių.

    Konteineriai, kuriuose rasta netinkamų atliekų, buvo pažymėti įspėjamaisiais lapeliais ir nebuvo ištuštinti. Atliekos bus išvežamos tik tuomet, kai gyventojai jas išrūšiuos tinkamai, kad pakuočių srautas nebūtų užterštas ir galėtų būti perdirbamas.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ nurodo kaupiantis duomenis apie pakartotinius pažeidimus. Taikoma tvarka numato, kad du kartus gyventojai įspėjami, o trečią kartą, tam pačiam asmeniui vėl netinkamai rūšiuojant, informacija perduodama Pakruojo rajono savivaldybės administracijai.

    Už piktybinį netinkamą atliekų rūšiavimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų. Savivaldybė ir atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad netinkamai išrūšiuotos atliekos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo galimybes, todėl kontrolė bus tęsiama ir toliau.

    Gyventojai taip pat raginami pasitikrinti rūšiavimo taisykles ir naudotis VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mobiliąja programėle „ŠRATC – atliekų tvarkymas“. Joje pateikiami atliekų surinkimo grafikai ir praktinė informacija, padedanti greičiau išsiaiškinti, kur turi keliauti konkreti atlieka.

  • Seminaras Palangoje: kokių pakuočių apskaitos ir atliekų rūšiavimo pokyčių laukti iki 2025 metų

    Balandžio 28 dieną Palangos kurorto muziejuje surengtas praktinis seminaras, skirtas viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus atstovams bei planuojantiems pradėti veiklą. Renginyje dėmesys sutelktas į pakuočių apskaitą, atliekų rūšiavimą ir tvarkymo reikalavimus, kurie verslui kelia daugiausia praktinių klausimų.

    Seminarą organizavo Palangos miesto savivaldybė kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“. Dalyviams pristatyta, kas jau galioja šiandien ir kokie pakeitimai artėja, kad įmonės iš anksto pasiruoštų patikroms, vidinėms procedūroms ir kasdieniams procesams virtuvėje ar apgyvendinimo vietose.

    Renginyje aptartos išplėstinės gamintojo atsakomybės prievolės, kurios aktualios ir tiems verslams, kurie į rinką tiekia pakuotes kartu su prekėmis. Akcentuota registracijos ir duomenų teikimo tvarka, pakuočių apskaitos vedimas bei pareiga užtikrinti teisėtą pakuočių atliekų sutvarkymą.

    Taip pat nagrinėti vienkartinių gaminių reguliavimo pokyčiai, susiję su ženklinimu, apskaita ir rūšiavimu. Viešojo maitinimo įstaigoms tai svarbu dėl didelio vienkartinių pakuočių srauto ir būtinybės aiškiai atskirti, kas priskiriama skirtingoms atliekoms, kad būtų išvengta klaidų rūšiavimo grandinėje.

    Diskusijoje išskirti ir nacionalinių teisės aktų pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2025 metų gegužės 1 dienos, bei jų įtaka pakuočių naudojimui ir atliekų prevencijai. Verslui tai reiškia poreikį peržiūrėti tiekimo sprendimus, pakuočių pasirinkimą, sutartis su atliekų tvarkytojais ir darbuotojų instruktažus.

    Aptarti ir Europos Sąjungos lygmens pokyčiai, kurie orientuoti į pakuočių mažinimą ir didesnį pakartotinį naudojimą. Pabrėžta, kad praktinis pasiruošimas dažnai prasideda ne nuo teisės aktų skaitymo, o nuo procesų žemėlapio: kur susidaro atliekos, kas jas rūšiuoja, kur jos laikinai laikomos ir kaip fiksuojami duomenys apskaitoje.

    Didelė dalis dėmesio skirta maisto atliekų rūšiavimui, nes būtent čia viešojo maitinimo įstaigos susiduria su didžiausiais organizaciniais iššūkiais. Specialistai aptarė, kuo naudinga atskirti maisto atliekas, kokios dažniausios klaidos pasitaiko ir kaip sprendimai kitose šalyse padeda sumažinti mišrių atliekų kiekį.

    Pranešimus skaitė aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Danisevičius, atliekų tvarkymo specialistė Inga Muliuolė ir kiti. Po pristatymų vyko atvira diskusija, kurioje dalyviai kėlė praktinius klausimus ir ieškojo pritaikomų sprendimų kasdienei veiklai.