CP v2

Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Zarasų socialinės globos namuose – apie saugų keliavimą, prekybos žmonėmis rizikas ir rūšiavimą

    Zarasų socialinės globos namuose – apie saugų keliavimą, prekybos žmonėmis rizikas ir rūšiavimą

    Gegužės 5 dieną Zarasų socialinės globos namuose surengtas informacinis susitikimas, kuriame dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus atstovai ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnė. Gyventojams pristatytos kelios aktualios temos, susijusios su kasdieniu saugumu ir atsakingu elgesiu viešojoje erdvėje.

    Daug dėmesio skirta saugiam keliavimui ir elgesiui eisme. Aptartos dažniausios rizikingos situacijos pėstiesiems, priminta atšvaitų svarba tamsiuoju paros metu ir akcentuota, kad Kelių eismo taisyklių laikymasis padeda išvengti skaudžių nelaimių tiek mieste, tiek užmiestyje.

    Susitikime taip pat kalbėta apie prekybos žmonėmis prevenciją ir tai, kaip atpažinti grėsmes dar ankstyvoje stadijoje. Gyventojams paaiškinta, kad riziką didina neaiškūs darbo pasiūlymai, spaudimas skubiai priimti sprendimą, pažadai „sutvarkyti dokumentus“ ar apmokėti kelionę bei reikalavimai atiduoti asmens dokumentus ar pasirašyti nesuprantamus įsipareigojimus.

    Gyventojai raginti išlikti budrūs, kilus įtarimų tartis su artimaisiais, socialiniais darbuotojais ar atsakingomis institucijomis. Pabrėžta, kad saugiausia informacija yra patikrinama, o sprendimai, susiję su darbu ar kelionėmis, neturi būti priimami skubotai.

    Pristatytos ir Bendrojo ir viešosios tvarkos skyriaus veiklos kryptys, susijusios su viešosios tvarkos užtikrinimu bei gyventojų konsultavimu. Susitikimo metu globos namų gyventojai turėjo galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus ir gauti atsakymus apie pagalbos būdus bei praktinius veiksmus, kai kyla saugumo problemų.

    Atskira pokalbio dalis skirta aplinkosaugai ir atliekų rūšiavimui. Paaiškinta, kodėl rūšiavimas svarbus tiek gamtai, tiek visuomenės ištekliams, ir priminta, kad teisingi įpročiai prasideda nuo kasdienių sprendimų, kai atliekos atskiriamos pagal jų tipą.

    Diskusijoje netrūko ir vietos bendruomenės patirčių: gyventojai dalijosi, kad į mišką vaikšto nuolat ir dažnai grįžta nešini surinktomis šiukšlėmis. Susitikimo pabaigoje akcentuota, jog tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą, didina informuotumą ir padeda institucijoms tiksliau atliepti gyventojų poreikius.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimas, sukėlęs daugiausia klaidų

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, balandžio 30 dieną vykęs jau septintą kartą, šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o egzaminą realiai laikė per 17 tūkst. dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo žinias ir atkreipti dėmesį į kasdienius sprendimus, kurie daro įtaką atliekų kiekiui. Šių metų rezultatai parodė, kad didžiausią susidomėjimą išlaiko moksleiviai, tačiau aktyviau įsitraukia ir suaugusieji.

    Daugiausia dalyvių subūrė mokyklos

    Didžiausią dalyvių dalį sudarė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. jaunų žmonių, o prie iniciatyvos prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Aktyviausios šiemet buvo Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

    Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas svarbus ne vien dėl žinių patikrinimo. Moksleiviams rūšiavimo įgūdžiai dažnai formuojasi per praktines situacijas, todėl net ir klaidos tampa naudinga mokymosi dalimi.

    Klausimai, kuriems prireikė konteksto

    Vienu kebliausių šių metų klausimų tapo situacija, kai reikia nuspręsti, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau būtent čia dalyviams teko atskirti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis tampa kita atlieka, tvarkoma kitu principu.

    Rezultatai parodė, kad 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai signalas, kad daliai klausimų nepakanka vien atmintinai išmoktos taisyklės, reikia suprasti ir pačią rūšiavimo logiką.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kilo vartojimo ir jo įtakos atliekų kiekiui temose, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tokia tendencija atitinka ir bendrą atliekų prevencijos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir mažesniam atliekų susidarymui.

    Įsitraukė ir įmonės bei organizacijos

    Egzaminą laikė ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įvairių organizacijų bei įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet išskirta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatoriai akcentuoja, kad egzaminas nėra tik žinių testas, o veikiau praktinis priminimas, jog rūšiavimas reikalauja nuolatinio atsinaujinimo. Pakuočių sprendimai, medžiagos ir ženklinimas keičiasi, todėl gyventojams tenka vis dažniau vertinti konkrečią situaciją, o ne pasikliauti sena nuostata.

    Tiems, kurie šiemet nespėjo dalyvauti, siūloma pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus. Tikimasi, kad sukaupta patirtis daliai dalyvių kitąmet padės išvengti klaidų, o klausimai, kurie šiemet pasirodė sudėtingiausi, taps aiškesni kasdienėje praktikoje.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sutraukė rekordinį dalyvių skaičių ir dar kartą priminė: rūšiavimas nėra tik taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kuriame svarbus kontekstas. Organizatoriai skaičiuoja, kad registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o žinias realiai pasitikrino per 17 tūkst. dalyvių.

    Daugiausia aktyvumo tradiciškai parodė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. mokinių, įsitraukė apie 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Toks mastas rodo, kad atliekų rūšiavimas vis dažniau tampa ne vien pavienė iniciatyva, o nuosekli aplinkosauginio švietimo dalis.

    Kas sukėlė daugiausia neaiškumų

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu iš daugiausia klaidų pareikalavusių. Būtent tokios situacijos parodo dažną problemą: žmonės susiduria ne su „juoda arba balta“ taisykle, o su skirtingais atvejais, kai svarbu suprasti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka.

    Egzamino rezultatai atskleidė ir skirtumus tarp amžiaus grupių. 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai leidžia daryti išvadą, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinių spragos išlieka.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir taisyklių taikymo aspektai. Praktikoje tai reiškia, kad vien žinoti konteinerių spalvas neužtenka, kai tenka įvertinti gaminio sudėtį, paskirtį ir panaudojimo aplinkybes.

    Prie egzamino jungiasi ir organizacijos

    Augantis įsitraukimas matomas ne tik mokyklose. Egzaminą laikė ir mokytojai, studentai, įvairių įstaigų bei įmonių darbuotojai, o tarp aktyviausių organizacijų paminėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda perkelti rūšiavimo temą iš teorijos į kasdienybę, kur sprendimus dažniausiai tenka priimti greitai. Dėl to egzamine dalis klausimų sąmoningai pateikiami su aplinkybėmis, kurios reikalauja ne atmintinai išmoktos formulės, o supratimo, kaip taisyklės veikia realiose situacijose.

    Kodėl rūšiavimas vis dar kelia klausimų

    Atliekų tvarkymo taisyklės Lietuvoje nuosekliai vystomos, tačiau gyventojų kasdienybėje daug painiavos sukelia vadinamosios ribinės situacijos: mišrios sudėties pakuotės, neaiškiai pažymėti gaminiai, taip pat daiktai, kurie gali būti ir pakartotinai naudojami, ir išmetami. Čia svarbiausia praktinė nuostata – jei kyla abejonių, sprendimą dažnai lemia tai, ar daiktas yra pakuotė, ar jau nebetinkamas naudoti objektas.

    Egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais geriau pasiruošus, o mokykloms ir organizacijoms suteiks aiškesnes kryptis, kuriose reikia daugiau paaiškinimų. Pasak jų, rūšiavimo įgūdžiai gerėja per nuoseklų kartojimą, realių pavyzdžių analizę ir įpročių keitimą, o ne per vienkartinį „tobulą“ rezultatą.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, šiemet vykęs balandžio 30 dieną, parodė, kad net ir kasdieniai rūšiavimo sprendimai ne visada tokie akivaizdūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugiausia dalyvių suklupo ties klausimu, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis.

    Egzaminas surengtas jau septintą kartą ir, organizatorių teigimu, juo siekiama ne tik patikrinti žinias, bet ir priminti paprastą principą: rūšiavimas yra įgūdis, kuris stiprėja mokantis ir klystant. Todėl dalis klausimų sąmoningai pateikiami su kontekstu, kai vien tik „atmintinai“ žinomos taisyklės gali nepadėti.

    Rekordinis dalyvių aktyvumas

    Šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą realiai laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai, jų šiemet buvo beveik 15 000, prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Aktyviausiai įsitraukusių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas rodo augantį aplinkosauginio raštingumo poreikį.

    Kodėl medinė dėžutė tapo „spąstais“?

    Dalyvius suklaidinęs klausimas atskleidė dažną problemą: žmonės ne visada aiškiai atskiria, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jau tampa atlieka, kurią reikia tvarkyti kitaip. Būtent tokiose situacijose svarbios ne vien bendros nuostatos, bet ir konkrečios rūšiavimo taisyklės, taikomos pakuočių ir kitų atliekų srautams.

    Pasak organizatorių, nemaža dalis užduočių reikalavo ne „vieno teisingo žodžio“, o situacijos įvertinimo. Tokie klausimai padeda atpažinti, kur dažniausiai pasitaiko klaidų, o vėliau tikslinti švietimo turinį ir praktines rekomendacijas.

    Rezultatai išryškino silpniausias vietas

    Rezultatai parodė, kad kai kurioms amžiaus grupėms užduotys buvo ypač sudėtingos. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Organizatoriai pastebi ir temines tendencijas: jaunesniems daugiau klausimų kėlė vartojimas ir jo įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tai rodo, kad vien rūšiavimo „technikos“ nepakanka, vis dažniau reikia suprasti ir platesnį kontekstą.

    Prie egzamino šiemet aktyviai jungėsi ne tik mokyklos, bet ir organizacijos bei įmonės, tarp jų AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“. Organizatoriai pabrėžia, kad augantis suaugusiųjų įsitraukimas signalizuoja: atliekų tema tampa ne vien edukacine, bet ir darbo kultūros dalimi.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Egzamino organizatoriai ragina šių metų klausimus vertinti kaip praktinę pamoką, o ne verdiktą. Anot jų, svarbiausia, kad žmonės įsitraukia ir grįžta pasitikrinti žinių, nes būtent taip, per bandymus ir klaidas, formuojasi tvaresni įpročiai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai taip pat kviečia ir nedalyvavusius pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė per 17 000 žmonių.

    Didžiausią aktyvumą tradiciškai rodė moksleiviai: beveik 15 000 mokinių prie iniciatyvos prisijungė per maždaug 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas dažnai priklauso nuo situacijos, o ne nuo vienos taisyklės.

    Šių metų statistika parodė ir silpnąją vietą: vienas, atrodytų, paprastas klausimas daugeliui tapo klupiniu. Dalyvių buvo klausiama, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, ir būtent ši detalė privertė dalį žmonių abejoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokie klausimai tikrina ne atmintinai išmoktą atsakymą, o gebėjimą įvertinti kontekstą. Praktikoje dažniausiai painiava kyla tada, kai reikia atskirti, ar daiktas konkrečiu atveju laikytinas pakuote, ar jau daiktu, kuris tvarkomas kaip atlieka pagal kitą logiką.

    Rezultatai atskleidė ir ryškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinios dar nėra tolygios.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, vyresniems dažniau strigo klausimai, susiję su taisyklėmis ir teisiniais aspektais. Tokia dinamika būdinga ir kasdienėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o taisyklės ne visada atrodo vienareikšmės.

    Egzaminas buvo pastebimas ne tik mokyklose: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet minėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie turinio ir edukacijos sklaidos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šių metų patirtis yra pamoka ateičiai: rūšiavimo žinios dažniausiai auga per bandymus ir klaidas, o labiausiai įsimena būtent tie atvejai, kai „paprastas“ klausimas pasirodo turintis daugiau nei vieną niuansą. Tikimasi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasitikintys ir geriau pasirengę įvertinti situacijas, kuriose lemia detalės.

    Norintys pasitikrinti žinias ir po egzamino gali spręsti skirtingų metų klausimus oficialioje egzamino platformoje. Taip siekiama, kad mokymasis nesibaigtų paskelbus rezultatus, o taptų įpročiu kasdienėse rūšiavimo situacijose.

  • Kretingos rajone startuoja atliekų surinkimo akcija: nemokamai priims elektroniką ir baterijas

    Kur ir kada vyks akcija

    Gegužės 12 dieną Kretingos rajono savivaldybėje organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Ji rengiama vykdant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus ir siekiant, kad pavojingos atliekos nepatektų į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Organizatoriai kviečia gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas iš anksto įvertinti, kokių atliekų yra sukaupta, ir pasirūpinti jų perdavimu tvarkytojams. Tokios akcijos paprastai padeda patogiau atsikratyti pavojingų atliekų, ypač kai jos laikomos namuose ar dirbtuvėse.

    Kas priimama nemokamai

    Akcijos metu nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų atliekos bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Šios atliekos priskiriamos srautams, kuriuose dažnai pasitaiko sunkiųjų metalų, elektrolitų ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų.

    Gyventojams primenama, kad elektronikos atliekų ar baterijų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Net ir nedidelis kiekis netinkamai išmestos pavojingos atliekos gali prisidėti prie dirvožemio ir vandens taršos, o per atliekų tvarkymo grandinę didėja rizika žmonių sveikatai.

    Kokios atliekos priimamos už mokestį

    Sumokant atliekų turėtojui, bus surenkamos automobilių hidraulinių amortizatorių atliekos, automobilinės ir pramoninės baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Organizatoriai nurodo, kad amortizatorių atliekoms gali būti taikomos išimtys, todėl prieš perduodant rekomenduojama pasitikslinti sąlygas.

    Taip pat transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantiems asmenims palankiomis sąlygomis bus sudaryta galimybė priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Alyvos ir filtrų atliekos laikomos pavojingomis, todėl jų surinkimas ir sutvarkymas privalo vykti per licencijuotus tvarkytojus.

    Kodėl svarbu nepraleisti progos

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose esančios medžiagos, patekusios į aplinką, gali būti ilgalaikės taršos šaltinis. Tinkamas surinkimas užtikrina, kad vertingos žaliavos būtų nukreiptos perdirbimui, o pavojingos sudedamosios dalys būtų sutvarkytos saugiai.

    Eksploatuoti netinkami automobiliai taip pat kelia rizikų: iš jų gali ištekėti degalai, alyva ar kiti techniniai skysčiai, o aplinkoje paliktos detalės ir stiklai gali tapti ir taršos, ir traumų priežastimi. Dėl to raginama nepalikti nebenaudojamų transporto priemonių kiemuose ar pakelėse ir perduoti jas teisėtiems tvarkytojams.

    Akciją organizuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija, VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija ir Kretingos rajono savivaldybė, o atliekų surinkimą vykdo UAB Atliekų tvarkymo centras. Registracija dalyvavimui vyksta iki 2026 metų gegužės 10 dienos el. paštu arba telefonu, nurodytais organizatorių pranešime.

  • Klaipėdos apskrityje gegužės viduryje surinks baterijas ir elektroniką: ką svarbu pranešti iki 11 dienos

    Surinkimas vyks gegužės 12–15 dienomis

    Gamintojų ir Importuotojų Asociacija kartu su UAB „Atliekų tvarkymo centras“ ir VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ tęsia panaudotų baterijų ir elektronikos surinkimo projektą „Mes rūšiuojam įmonėje“.

    Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje iš projekto dalyvių bus renkamos panaudotos nešiojamosios baterijos, akumuliatoriai bei nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga. Atliekų paėmimas planuojamas gegužės 12–15 dienomis.

    Kokiose savivaldybėse bus vykdomas surinkimas

    Surinkimas apims Šilutės, Skuodo, Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybes, taip pat Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų savivaldybes. Projekto organizatoriai ragina įstaigas iš anksto įsivertinti, kokių atliekų yra sukaupta ir ką planuojama nurašyti artimiausiu metu.

    Dažniausiai perduodami stambūs buitiniai prietaisai, tokie kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ar indaplovės, taip pat televizoriai, monitoriai, kompiuteriai, spausdintuvai ir kita smulki elektronika. Atskirai prašoma sužymėti nešiojamas baterijas ir akumuliatorius.

    Ką būtina pateikti iki 11 dienos

    Organizatoriai prašo iki gegužės 11 dienos 10 valandos ryto pateikti informaciją apie sukauptas atliekas: kiekį vienetais ir, jei įmanoma, apytikrį svorį. Šie duomenys reikalingi logistikai suplanuoti ir surinkimui užtikrinti.

    Taip pat svarbu nurodyti kontaktinį telefono numerį ir įstaigos darbo laiką, kada būtų patogiausia atvykus išvežti atliekas. Praktikoje tai padeda išvengti situacijų, kai transportas atvyksta netinkamu metu arba atliekos nebūna paruoštos perdavimui.

    „Atkreipiame dėmesį, kad sukauptas atliekas perduokite tik UAB „Atliekų tvarkymo centras“ darbuotojams“, – skelbia organizatoriai.

    Pabrėžiama, kad tik oficialiai UAB „Atliekų tvarkymo centras“ darbuotojams perduotos atliekos bus fiksuojamos kaip projekte dalyvaujančių įmonių sukaupti kiekiai. Ši informacija vėliau naudojama projekto pabaigoje, kai taškai keičiami į prizus.

    Kodėl tai aktualu įmonėms

    Įmonėms toks surinkimas patogus tuo, kad atliekos išvežamos iš jų vietos, o nešiojamos baterijos ir elektronikos įranga sutvarkoma per tam skirtas tvarkymo grandines. Tai mažina riziką, kad baterijos ar elektronika bus laikomos netinkamomis sąlygomis, o pavojingos sudedamosios dalys pateks į aplinką.

    Projektas taip pat skatina rūšiavimą per taškų sistemą: už priduotą elektronikos atliekų kilogramą numatoma 0,09 euro vertės taškų suma, o už ekranus turinčią įrangą, pavyzdžiui, monitorius ar televizorius, 0,03 euro vertės taškų suma. Už baterijų atliekų kilogramą numatoma 0,60 euro vertės taškų suma.

    Organizatorių teigimu, surinkti taškai gali būti keičiami į įvairius prizus, o dalyvavimas projekte padeda įstaigoms nuosekliai tvarkyti nurašomą įrangą ir kartu prisidėti prie žiedinės ekonomikos tikslų. Vis dažniau pabrėžiama ir atitikties svarba, nes elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų srautų Europoje.

  • Visagine nemokami aplinkosaugos renginiai gegužės 5–8 dienomis: filmai ir spektaklis vaikams

    Visagine nemokami aplinkosaugos renginiai gegužės 5–8 dienomis: filmai ir spektaklis vaikams

    Visagino savivaldybės administracija gegužės 5–8 dienomis kviečia gyventojus ir miesto svečius į nemokamus renginius, skirtus aplinkosaugai ir sąmoningesniems kasdieniams pasirinkimams. Programoje numatyti du dokumentiniai seansai ir edukacinis spektaklis vaikams.

    Renginių ašis – paprastai ir suprantamai pristatoma mintis, kad klimato kaita, tarša ir biologinės įvairovės nykimas nėra abstraktūs procesai. Tai tiesiogiai susiję su energijos vartojimu, transporto pasirinkimais, vartojimo įpročiais ir atliekų rūšiavimu, todėl organizatoriai kviečia apie tai kalbėtis bendruomenėje.

    Filmai VKC „Draugystė“ kino salėje

    Gegužės 5 dieną 13 valandą VKC „Draugystė“ kino salėje bus rodomas dokumentinis filmas „Antropocenas: žmogaus epocha“ (N-7). Filmas kviečia pažvelgti į žmogaus veiklos mastą ir tai, kaip jis keičia kraštovaizdį, pramonę, išteklių naudojimą ir ekosistemas.

    Gegužės 8 dieną 13 valandą toje pačioje salėje bus rodomas filmas „Upė“ su „Nemunas 2.0“ (N-7). Tai vizualinė kelionė, primenanti apie upių vaidmenį gamtai ir žmonių gyvenimui, o kartu – apie vandens telkinių apsaugą, taršos mažinimą ir atsakingą elgesį prie vandens.

    Spektaklis mažiesiems žiūrovams

    Gegužės 8 dieną 13 valandą VKC „Draugystė“ koncertų salėje vaikų lauks spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“. Jis skirtas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikams ir per žaismingus personažus kalba apie atliekų rūšiavimą, tvarų vartojimą ir švaresnę aplinką.

    Organizatoriai primena, kad ankstyvas aplinkosauginių įgūdžių ugdymas padeda formuoti ilgalaikius įpročius, kurie vėliau persikelia į šeimos kasdienybę. Visi renginiai nemokami, todėl kviečiama ateiti tiek su vaikais, tiek su draugais ar kolegomis.

  • Marijampolėje startuoja maisto atliekų konteinerių dalijimas: kada juos bus galima pradėti naudoti?

    Marijampolėje startuoja maisto atliekų konteinerių dalijimas: kada juos bus galima pradėti naudoti?

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos Marijampolėje gyventojams pradedami dalinti maisto ir virtuvės atliekų konteineriai. Tai dalis pasirengimo atskiram biologinių atliekų surinkimui, kuris palaipsniui tampa įprasta praktika savivaldybėse.

    Konteinerių dalinimą organizuoja UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras kartu su bendrove „Ekonovus“. Darbai vykdomi įgyvendinant 2026 metų vasario 23 dieną pasirašytą sutartį dėl maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius.

    Kada pradėti naudoti konteinerius?

    Nors konteineriai gyventojus pasieks nuo gegužės pradžios, pats maisto ir virtuvės atliekų surinkimas planuojamas nuo 2026 metų liepos. Iki tol gyventojų prašoma konteineriais nesinaudoti, kad surinkimo sistema startuotų tvarkingai ir be papildomų trikdžių.

    Tiksli surinkimo pradžios diena, išvežimo grafikai ir naudojimo tvarka bus paskelbti papildomai. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir atliekų tvarkytojų skelbiamą informaciją, nes grafikai gali skirtis pagal teritorijas.

    Kokie konteineriai bus dalinami?

    Gyventojams bus skiriami rudos spalvos, sandarūs konteineriai, pritaikyti maisto ir virtuvės atliekoms. Tokie konteineriai paprastai parenkami tam, kad būtų patogiau palaikyti higieną ir sumažinti kvapų sklidimą šiltuoju metų laiku.

    Nurodoma, kad konteineriai turės sandarų dangtį ir kvapų filtrą. Individualių namų valdoms numatyta 120 litrų talpa, o daugiabučių konteinerių aikštelėse planuojami 240 litrų talpos konteineriai.

    Kur kreiptis gyventojams?

    Dėl bendros informacijos gyventojai kviečiami kreiptis telefonu 0 700 77046 arba elektroniniu paštu klientuaptarnavimas@ekonovus.lt. Papildomi pranešimai apie startą ir tvarką turėtų būti pateikti atskirai, kai bus patvirtinti galutiniai maršrutai ir grafikai.

    Atskiras maisto atliekų surinkimas savivaldybėms padeda mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį ir geriau panaudoti biologiškai skaidžias atliekas apdorojimui. Gyventojams tai reiškia ir aiškesnę rūšiavimo tvarką, kai sistema pradeda veikti pilnu pajėgumu.

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir pasitikrinti rūšiavimo žinias

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje septintą kartą vyks nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas. Organizatoriai kviečia gyventojus, moksleivius ir įmones pasitikrinti žinias apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą.

    Dalyvavimas vyksta specialioje egzamino platformoje, kur reikia užsiregistruoti ir pasirinktu metu spręsti testą. Egzamino užduotys pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms, todėl dalyvauti gali ir pradinukai, ir vyresni mokiniai, ir suaugusieji.

    Testai parengti trims dalyvių grupėms: 1–4 klasėms, 5–10 klasėms bei 11 klasei ir vyresniems. Registruotis gali tiek pavieniai asmenys, tiek organizacijos, norinčios įtraukti darbuotojus ar bendruomenę į tvaresnius įpročius.

    Pasak organizatorių, susidomėjimas egzaminu kasmet auga, o aktyviausiai įsitraukia švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o tai rodo, kad aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos vis dažniau persikelia į kasdienius sprendimus.

    Specialių reikalavimų dalyviams nėra, o pasiruošti kviečiama iš anksto sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve. Tai patogus būdas atsinaujinti žinias ir kartu suprasti, kuriose srityse dar kyla daugiausia praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis su pakuotėmis, mišriomis atliekomis ar elektronikos atliekomis.