Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Po Vėlinių Lenkijos kapinėse nuo vieno kapo lieka iki 9 kg atliekų – daug jų prarandama dėl prasto rūšiavimo

    Po Vėlinių kapinėse susikaupia įspūdingas atliekų kiekis: sutvarkius vieną kapą vidutiniškai lieka nuo 3 iki 9 kilogramų panaudotų žvakių, įdėklų, vazonėlių, gėlių ir kitų šiukšlių. Atliekų tvarkytojai sako, kad didelė dalis jų galėtų būti perdirbama, tačiau tam trukdo netinkamas rūšiavimas.

    Kaip nurodo asociacija „Polski Recykling“, Lenkijos kapinės per metus sugeneruoja apie 500 tūkst. tonų atliekų. Skaičiuojama, kad net iki 100 tūkst. tonų jų sudaro žaliavos, kurios, tinkamai atskirtos, galėtų grįžti į ekonomiką.

    Didžiausia problema – atliekos dažnai metamos į bendrus konteinerius. Stiklinės ir plastikinės žvakidės, metaliniai dangteliai, vazonėliai ar plėvelės susimaišo su žeme, vašku ir augalų likučiais, todėl vertingos medžiagos užsiteršia.

    Tokiu atveju stiklo, plastiko ir metalo atgavimas tampa ekonomiškai neapsimokantis, o dalis medžiagų nukreipiama į alternatyvaus kuro gamybą arba keliauja į sąvartynus. Tai reiškia, kad prarandami ištekliai, kurie galėtų pakeisti pirmines žaliavas gamyboje.

    Tūkstančiai tonų žaliavų „iškrenta“ iš apyvartos

    Asociacijos skaičiavimais, maždaug trys ketvirtadaliai kapinėse susidarančių atliekų srauto yra gėlės, augalinės atliekos ir žemė. Likusi dalis – apie 130 tūkst. tonų – yra vadinamosios medžiaginės atliekos: daugiausia stiklas, plastikas ir metalai.

    Atliekų tvarkymo sektorius pabrėžia, kad būtent ši dalis galėtų tapti reikšmingu perdirbimo šaltiniu. Tačiau kai rūšiavimas nevyksta arba vyksta prastai, medžiagos praranda vertę dėl priemaišų.

    Galiausiai nukenčia ir atliekų surinkimo bei apdorojimo grandinė: mišrios atliekos keliauja į komunalines įrenginius, kur jų panaudojimo galimybės gerokai siauresnės. O žiedinės ekonomikos požiūriu tai – praleista proga sumažinti žaliavų poreikį.

    Naujas iššūkis – LED žvakės ir baterijos

    Prie tradicinių kapinių atliekų vis dažniau prisideda ir elektronikos srautas – LED žvakės, neretai importuojamos iš Azijos. Asociacijos vertinimu, jos gali sudaryti nuo 2 iki 3 tūkst. tonų elektronikos atliekų per metus.

    Skirtingai nei įprastos žvakės, LED variantai turi elektronikos elementų ir baterijų, kurioms reikalingas atskiras surinkimas ir tvarkymas. Netinkamai išmestos baterijos kelia riziką atliekų tvarkymo įrenginiams – gali sukelti gaisrus transportavimo, rūšiavimo ar sandėliavimo metu, taip pat didina taršos pavojų.

    Dėl to pabrėžiama, kad panaudotos LED žvakės turėtų patekti į elektronikos atliekų surinkimo sistemą, o baterijos – jei jas galima saugiai išimti – į tam skirtus atskirus konteinerius.

    Siūlomi pokyčiai kapinėse: daugiau rūšiavimo ir surinkimo taškų

    Perdirbimo sektorius teigia, kad svarbiausia – sudaryti realias sąlygas selektyviam atliekų surinkimui kapinėse. Tai reikštų aiškiai atskirtus konteinerius žalioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms, taip pat baterijų ir panaudotos elektronikos surinkimo vietas.

    Taip pat siūlomos vadinamosios „žvakių dalijimosi“ vietos, kur dar tinkamas naudoti žvakes būtų galima palikti pakartotiniam naudojimui, o ne iškart išmesti. Augalinės atliekos, kaip nurodoma, galėtų būti kompostuojamos, o kompostas panaudojamas kapinių želdynams prižiūrėti.

    „Tai smulkūs gestai, bet šalies mastu jie lemia, ar tūkstančiai tonų stiklo, plastiko ir metalo sugrįš į apyvartą, ar atsidurs sąvartyne arba, dar blogiau, terš aplinką“, – pabrėžia asociacijos „Polski Recykling“ prezidentas Sławomiras Pacekas.

    Atliekų tvarkytojai tikina, kad geresnė tvarka kapinėse leistų sumažinti žaliavų nuostolius ir padidinti perdirbimui tinkamų medžiagų dalį, ypač intensyviausiu laikotarpiu po Vėlinių.

  • Kur mesti skardinę po tunu: daugelis apsirinka – paprasta taisyklė išsprendžia dilemą

    Kur mesti skardinę po tunu: daugelis apsirinka – paprasta taisyklė išsprendžia dilemą

    Skardinė po tunu, sardinėmis ar skumbre dažnam sukelia abejonių: ji metalinė, bet viduje lieka riebalų, padažo ir stiprus kvapas. Dėl to dalis žmonių ją išmeta į mišrių atliekų konteinerį, nors taisyklė kitokia. Tokia pakuotė paprastai turi keliauti į plastiko ir metalo atliekų srautą.

    Pagal Lietuvoje taikomą pakuočių atliekų rūšiavimo logiką metalinės maisto skardinės priskiriamos pakuotei, todėl metamos į geltoną konteinerį, skirtą pakuotėms iš plastiko, metalo ir kombinuotų medžiagų. Skardinės viduje esantys maisto likučiai šios taisyklės nekeičia, tačiau svarbu, kad pakuotė būtų paruošta taip, jog kuo mažiau terštų kitas atliekas.

    Kur keliauja skardinė po žuvies?

    Teisingas pasirinkimas daugeliu atvejų yra geltonas konteineris, net jei skardinė viduje turi apsauginę dangą. Mišrioms atliekoms tokia pakuotė turėtų keliauti tik tada, kai ji akivaizdžiai užteršta taip, kad jos neįmanoma pagrįstai ištuštinti.

    Prieš išmetant būtina pašalinti visus žuvies ir padažo likučius. Užtenka skardinę gerai iškratyti ar išgramdyti, o jei ant sienelių lieka daug riebalų, ją galima trumpai perplauti vandeniu.

    Kaip sumažinti kvapą namuose?

    Didžiausia problema paprastai būna ne pats rūšiavimas, o kvapas virtuvėje, jei skardinė laikoma kelias dienas. Trumpas perplovimas ir išvarvinimas padeda sumažinti nemalonų kvapą ir neleidžia sutepti kitų pakuočių tame pačiame maiše.

    Jei skardinė metama į rūšiavimo maišą namuose, pravartu ją laikyti atskirai nuo popieriaus pakuočių ir neužspausti su kitomis atliekomis, kol ji dar šlapia. Taip sumažėja ir nemalonaus kvapo, ir papildomo užteršimo rizika.

    Dažna klaida, kuri brangiai kainuoja

    Į mišrias atliekas be reikalo išmetamos pakuotės didina sąvartynuose ar deginimui atsiduriančių atliekų kiekį. Tuo metu metalinė pakuotė, patekusi į tinkamą srautą, gali būti perdirbama, o tai mažina poreikį naudoti pirmines žaliavas.

    Trumpai tariant, verta įsiminti paprastą principą: pakuotė rūšiuojama pagal medžiagą, o prieš išmetant ji turi būti ištuštinta. Tuomet ir skardinė po žuvies keliauja ten, kur jai vieta.

  • Vilkaviškio savivaldybėje – klimato misijų finišas: kas labiausiai nustebino organizatorius?

    Vilkaviškio savivaldybėje – klimato misijų finišas: kas labiausiai nustebino organizatorius?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje pagerbti iniciatyvos „Klimato pėdsakas: ką paliksi tu?“ dalyviai, kurią organizavo UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“. Savivaldybė akcentavo, kad rajono įstaigos ir bendruomenės buvo tarp aktyviausių Marijampolės apskrityje.

    Iniciatyva vyko Klimato savaitės metu spalio 19–26 dienomis ir kvietė skirtingas organizacijas imtis praktinių klimato misijų. Jos buvo orientuotos į atsakingą vartojimą, atliekų mažinimą, gamtos puoselėjimą ir aplinkos saugojimą.

    Prie veiklų aktyviai jungėsi rajono švietimo bei socialinių paslaugų įstaigos, neformaliojo ugdymo būreliai ir vietos bendruomenės. Dalyviai rinkosi užduotis pagal savo galimybes ir kasdienius įpročius, o kartu gilino žinias, kaip mažinti poveikį aplinkai realiais veiksmais.

    Kas buvo akcentuota apdovanojimuose?

    Renginio metu dalyvius pasveikino vicemerė Daiva Riklienė ir savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis. Jie pabrėžė, kad tvarūs įpročiai dažniausiai prasideda nuo paprastų sprendimų, o didžiausią pokytį sukuria nuoseklumas.

    „Labiausiai džiugina tai, kad įsitraukė ne pavieniai žmonės, o ištisos bendruomenės, kurios šias veiklas gali tęsti ir po iniciatyvos“, – sakė Darius Bunikis.

    Savivaldybėje dalyviams įteiktos padėkos ir rėmėjų dovanos, taip pat padėkota pedagogams, specialistams ir veiklų vadovams, paskatinusiems jaunimą bei bendruomenes įsitraukti. Prie iniciatyvos prisidėjo Vilkaviškio Rotary klubas, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus ir „Vero kiemelis“.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios dabar?

    Klimato kaitos švelninimas vis dažniau siejamas su kasdieniais vartojimo sprendimais, atliekų prevencija ir perdirbimu, energijos taupymu bei tvariu judumu. Savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, organizuodami praktines užduotis, siekia, kad aplinkosauginės žinios virstų įpročiais mokyklose, įstaigose ir namuose.

    Organizatoriai primena, kad daugiausia efektų duoda atliekų kiekio mažinimas dar prieš joms atsirandant: pakartotinis naudojimas, atsakingas pirkimas ir rūšiavimas. Tokie veiksmai mažina sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį ir su tuo susijusias emisijas, o kartu stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Vilkaviškio rajono savivaldybė padėkojo iniciatyvos organizatoriams ir visiems dalyviams už kūrybiškumą bei aktyvumą, pabrėždama, kad tokios praktinės klimato misijos yra lengviausias kelias nuo idėjų prie realių pokyčių kasdienybėje.

  • Zniczai į stiklą ar mišrias? Viena klaida kapinėse gali kainuoti iki 1 150 eurų

    Kapinių tvarkymas prieš Vėlines kasmet sukuria milžiniškus atliekų kiekius, o didelė jų dalis atsiduria netinkamuose konteineriuose. Dažniausia klaida – stikliniai žvakidžių gaubtai metami į žalio stiklo tarą, nors daug kur to daryti negalima.

    Tokia painiava brangiai kainuoja visai atliekų sistemai: užterštos frakcijos sunkiau perdirbamos, o dalis žaliavų galiausiai nukeliauja į šalinimą. Savivaldybės ir atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad kapinių atliekos dažnai skiriasi nuo buityje įprastų pakuočių.

    Kur dėti stiklinę žvakidę?

    Stikliniai ir keraminiai žvakidžių gaubtai ne visada tinka pakuočių stiklo perdirbimui, nes gali būti pagaminti iš kitokios sudėties stiklo, o taip pat būna smarkiai užteršti vaško ar parafino likučiais. Dėl to kai kuriose savivaldybėse jie nukreipiami į mišrias atliekas, kad nesugadintų visos stiklo partijos.

    Saugiausia taisyklė lankantis skirtingose kapinėse – vadovautis vietoje esančiomis lentelėmis ir konteinerių žymėjimu. Jei informacijos nėra, o gaubtas riebaluotas, aprūkęs ar sunkiai išvalomas, dažniausiai rekomenduojama rinktis mišrių atliekų konteinerį.

    Įdėklai, dangteliai ir detalės

    Plastikiniai žvakių įdėklai paprastai būna aprūkę ir su sustingusio vaško likučiais, todėl jų perdirbimas dažniausiai neįmanomas. Tokie įdėklai, ypač jei ne visiškai sudegę, paprastai turėtų keliauti į mišrias atliekas.

    Kita situacija su švariais metaliniais dangteliais ar plastikinėmis detalėmis, kurios nebuvo kontaktavusios su vašku ir nėra smarkiai užterštos. Jei jos vienos medžiagos ir švarios, daug kur jos metamos į pakuočių plastiko ir metalo konteinerį, tačiau galutinį atsakymą vis tiek nulemia vietos taisyklės.

    Dirbtinės gėlės ir elektroninės lemputės

    Dirbtinės gėlės ir vainikai dažnai būna iš kelių medžiagų: plastiko, tekstilės, vielos, klijų, blizgučių, todėl jų išardyti ir kokybiškai perdirbti praktiškai neįmanoma. Dėl to daugelyje vietų nudėvėtos dirbtinės dekoracijos priskiriamos mišrioms atliekoms.

    Atskiro dėmesio reikalauja žvakės su LED, saulės baterijomis ar elektroniniais elementais, taip pat lemputės su maitinimo šaltiniais. Tokie gaminiai laikomi elektros ir elektronikos atliekomis, o baterijas būtina išimti ir priduoti į baterijoms skirtus surinkimo dėklus arba pristatyti į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo vietas.

    „Jeigu kyla abejonių, patikimiausia išeitis yra perskaityti kapinėse pateiktą rūšiavimo schemą, o elektroninius žvakių gaminius visada laikyti atskirai nuo įprastų atliekų“, – pabrėžia atliekų tvarkymo specialistai.

    Už netinkamą atliekų tvarkymą gali grėsti administracinė atsakomybė, o baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir nustatytų aplinkybių. Praktikoje griežčiausiai vertinamas pavojingų atliekų, įskaitant baterijas ir elektroniką, išmetimas į bendrus konteinerius.

  • „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines edukacijas: lapkritį laukia svarbi tema

    „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines edukacijas: lapkritį laukia svarbi tema

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ lapkritį kviečia į nemokamą nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Organizatoriai teigia, kad užsiėmimai skirti padėti žmonėms paprastai pritaikyti aplinkosaugos principus kasdienybėje.

    Lapkritis dažnai tampa intensyviu pasiruošimo šventėms laikotarpiu, kai išauga pirkimų, pakuočių ir mišrių atliekų kiekiai. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad tvarūs sprendimai prasideda nuo mažų įpročių: planavimo, pakartotinio panaudojimo ir taisyklingo rūšiavimo.

    „Norime parodyti, kad gyventi draugiškiau aplinkai galima be sudėtingų taisyklių, o svarbiausia pradžia yra aiškus supratimas, kaip elgtis su atliekomis kasdien“, – sakė programos organizatoriai.

    Edukacijų turinys orientuotas į praktinius klausimus, su kuriais susiduria šeimos, mokyklos ir bendruomenės. Pavyzdžiui, pakuočių rūšiavimas išlieka viena painiausių temų, nes skirtingos medžiagos ir jų deriniai reikalauja dėmesio, o netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamus srautus.

    Programoje numatytos nuotolinės paskaitos apie teisingą rūšiavimą ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose siūloma iš turimų medžiagų pasigaminti šventinių dekoracijų. Organizatoriai pabrėžia, kad toks požiūris padeda mažinti vartojimą ir atliekų kiekį, o kartu ugdo vaikų ir suaugusiųjų įprotį daiktams suteikti antrą gyvenimą.

    Numatoma, kad dalis užsiėmimų bus pritaikyta priešmokyklinio amžiaus vaikams ir 1–4 klasių mokiniams, kiti skirti vyresniems mokiniams bei suaugusiesiems. Visos edukacijos vyks nuotoliniu būdu, o registruojantis rekomenduojama pasirinkti savo auditorijai tinkamiausią laiką ir atidžiai nurodyti kontaktus.

    Papildomą informaciją apie „Žaliasis raštingumas“ ciklą organizatoriai skelbia savo komunikacijos kanaluose, taip pat suteikia galimybę užduoti klausimus el. paštu ir telefonu. Dalyvavimas nemokamas.

  • „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines pamokas: sužinokite, kaip rūšiuoti be klaidų

    „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines pamokas: sužinokite, kaip rūšiuoti be klaidų

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ pradeda nemokamų nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Jo tikslas – praktiškai ir aiškiai parodyti, kaip kasdienybėje taikyti aplinkosaugos principus, kad mažiau atliekų atsidurtų mišriame konteineryje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šventiniu laikotarpiu vartojimas paprastai išauga, o kartu padidėja ir pakuočių srautas. Dėl to aktualu ne tik rinktis daugkartinius sprendimus, bet ir taisyklingai rūšiuoti tai, ko išvengti nepavyksta.

    „Būti gamtai draugišku žmogumi nėra sudėtinga, kai turi aiškias taisykles ir supranti, kodėl jos svarbios“, – sako „Žaliojo taško“ atstovai.

    Edukacijos vyks nuotoliniu būdu ir bus pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms: nuo priešmokyklinio amžiaus vaikų iki vyresnių klasių mokinių ir suaugusiųjų. Registruojantis svarbu pasirinkti tinkamą užsiėmimą pagal auditoriją ir nurodyti teisingą el. pašto adresą, kuriuo bus siunčiama prisijungimo informacija.

    Ko mokys nuotolinėse edukacijose

    Ciklo programoje numatytos paskaitos apie teisingą rūšiavimą ir praktinės kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus siūloma idėjų, kaip dekoracijas ar dovanas pasigaminti iš turimų medžiagų. Toks požiūris atitinka pastarųjų metų tendenciją mažinti vienkartinių pirkinių kiekį ir ilginti daiktų naudojimo laiką.

    Rūšiavimo tema ypač aktuali dėl dažnų klaidų, kurios vėliau brangina atliekų tvarkymą ir mažina perdirbimo efektyvumą. Specialistai primena, kad pakuotes svarbu ne tik mesti į tinkamą konteinerį, bet ir pašalinti maisto likučius, o skirtingas medžiagas, jei įmanoma, atskirti.

    Numatytos datos lapkritį

    Lapkričio 12 dieną vyks nuotolinės paskaitos „Rūšiuokime teisingai“ kelioms auditorijoms: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–4 klasių mokiniams, vyresniųjų klasių mokiniams ir suaugusiesiems. Skirtingi laikai bus skirti skirtingoms grupėms, kad turinys būtų pateiktas suprantamai ir praktiškai.

    Lapkričio 18 ir 19 dienomis planuojamos kūrybinės dirbtuvės apie kalėdines dekoracijas. Jose dalyviai bus skatinami naudoti jau turimas medžiagas ir taip sumažinti naujų pirkinių poreikį, kartu mažinant susidarančių atliekų kiekį.

    Lapkričio 26 dieną numatytas susitikimas su „Kitas balsas“. Organizatoriai pažymi, kad visos veiklos yra nemokamos, o dalyvavimui būtina išankstinė registracija.

    Dėl registracijos ir praktinių klausimų galima kreiptis el. paštu rastingumas@ztl.lt arba telefonu 8 677 56545.

  • Blistrus po vaistų vis dar meta į plastiką: štai kur jie turi atsidurti iš tiesų

    Blistrus po vaistų vis dar meta į plastiką: štai kur jie turi atsidurti iš tiesų

    Atšalus orams ir prasidėjus peršalimo sezonui, buitinių atliekų sraute pastebimai padaugėja vaistų pakuočių. Komunalininkai ne kartą atkreipė dėmesį, kad viena dažniausių klaidų yra tuščius tablečių blistrus išmesti į plastiko pakuotėms skirtą konteinerį.

    Nors iš pirmo žvilgsnio blistras gali atrodyti kaip plastikas, realybėje tai dažniausiai yra kelių medžiagų derinys. Dėl tokios sudėties pakuotė daugeliu atvejų netinka įprastam pakuočių rūšiavimo srautui ir efektyviai neperdirbama.

    Kur mesti blistrus ir kodėl

    Tušti vaistų blistrai paprastai turėtų keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Taip yra todėl, kad blistras sudarytas iš plastiko ir aliuminio sluoksnių, kuriuos atskirti sudėtinga, todėl rūšiavimo įrenginiuose tokia pakuotė dažnai tampa teršalu.

    Teisingas išmetimas svarbus ne tik dėl tvarkos konteineriuose, bet ir dėl viso rūšiavimo grandinės efektyvumo. Netinkamai į geltoną konteinerį patekusios atliekos didina išrūšiavimo kaštus ir gali pabloginti perdirbamų žaliavų kokybę.

    Ką daryti su dėžutėmis ir lapeliais

    Kartoninės vaistų dėžutės ir popieriniai informaciniai lapeliai, jei jie švarūs ir sausi, turėtų būti metami į popieriaus konteinerį. Tai viena tų pakuočių dalių, kuri dažniausiai sėkmingai perdirbama, todėl ją verta atskirti.

    Jei kartonas suteptas ar sudrėkęs, jis nebetinka popieriui ir turėtų keliauti į mišrias atliekas. Rūšiuojant visada svarbu vertinti ne tik medžiagos pavadinimą, bet ir realią jos būklę.

    Su vaistais elkitės kitaip

    Nepanaudotų ar pasibaigusio galiojimo vaistų negalima mesti į buitines šiukšles ar nuleisti į kanalizaciją, nes veikliosios medžiagos gali patekti į aplinką. Tokie preparatai turėtų būti perduodami į tam skirtus surinkimo punktus, pavyzdžiui, vaistinėms, kurios priima nereikalingus vaistus.

    Prieš atiduodami vaistus, laikykite juos originalioje pakuotėje, kad būtų aišku, kas tai per preparatas. Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto pakuotės ar atliekų tvarkymo taisyklių, verta pasitikrinti savivaldybės ar atliekų tvarkytojo rekomendacijas.

  • Einant į kapines verta prisiminti: 5 smulkmenos rankinėje sutaupys nervų ir pinigų

    Einant į kapines verta prisiminti: 5 smulkmenos rankinėje sutaupys nervų ir pinigų

    Artėjant Vėlinių laikotarpiui daugelis planuoja apsilankymą kapinėse, tačiau praktiniai dalykai dažnai pamirštami iki paskutinės minutės. Nors kasdien vis dažniau atsiskaitoma kortele ar telefonu, prie kapinių prekystaliuose ir sezoninėse vietose ne visi pardavėjai priima bekontakčius mokėjimus.

    Todėl pravartu turėti šiek tiek grynųjų pinigų, ypač smulkesniais nominalais. Jie gali praversti perkant žvakes, gėles, dekoracijas, taip pat atsiskaitant už automobilių stovėjimą ar mokamas tualeto paslaugas, jei tokios įrengtos šalia.

    Kodėl neverta neštis didelių sumų?

    Dideli žmonių srautai aplink kapines, ypač prieš lapkričio 1 dieną ir lapkričio 2 dieną, didina smulkių vagysčių riziką. Dėl to rekomenduojama su savimi turėti tik tiek pinigų, kiek realiai planuojate išleisti, o piniginę laikyti vidinėje striukės kišenėje.

    Jei atsiskaitote telefonu, verta pasirūpinti ir atsarginiu planu, nes šaltis greičiau iškrauna bateriją. Paprastas sprendimas yra pilnai įkrautas telefonas ir minimalus grynųjų kiekis nenumatytoms situacijoms.

    Pirštinės, kurios išgelbėja rankas

    Tvarkant kapavietę dažnai tenka liesti senus žvakidžių likučius, parafiną, drėgnus lapus ar nešvarias vazas. Plonos darbinės arba guminės pirštinės užima mažai vietos, bet apsaugo rankas nuo purvo ir drėgmės.

    Jos ypač praverčia šalinant senus žvakių indus, nes parafino likučius nuo odos nuplauti sudėtinga, o kai kurių stiklinių žvakidžių kraštai gali būti įskilę. Vėsesnėmis dienomis verta rinktis kiek storesnes pirštines, kad rankos nešaltų liečiant šaltą akmenį ar metalines detales.

    Baigus darbus, panaudotas pirštines geriausia įsidėti į atskirą maišelį, kad neišteptumėte kitų daiktų rankinėje. Tai paprasta smulkmena, bet ji padeda išvengti papildomo vargo grįžus namo.

    Ugnis vėjyje: kuo lengviau uždegti žvakę

    Rudenį žvakes uždegti kartais sudėtinga dėl vėjo ir drėgmės, ypač kai dagtis įleista giliai į stiklinę žvakidę. Patogus pasirinkimas yra dujinis žiebtuvėlis su pailgu antgaliu, nes jis leidžia pasiekti dagtį ir sumažina nudegimų tikimybę.

    Prieš uždegant žvakę verta patikrinti, ar ji pastatyta stabiliai ir ar šalia nėra sausų lapų bei lengvai užsidegančių dekoracijų. Tokia trumpa patikra padeda išvengti nemalonių incidentų, ypač esant stipresniam vėjui.

    Servetėlės ir šluostė greitiems darbams

    Ne kiekvienas apsilankymas kapinėse reiškia didelius tvarkymo darbus. Kartais užtenka nuvalyti dulkes nuo paminklo, pašalinti lapus, nušluostyti užrašą ar nuvalyti vietą, kur bus statoma nauja žvakė.

    Tokiais atvejais praverčia higieninių servetėlių pakuotė ir nedidelė mikropluošto šluostė. Vis dėlto svarbu nepersistengti, nes skirtingų medžiagų paminklams gali reikėti skirtingos priežiūros, o senesni, jautresni paviršiai ir įrašai gali būti lengvai pažeidžiami.

    Mažas maišelis, kuris praverčia labiausiai

    Į kišenę telpantis daugkartinis maišelis kapinėse tampa universaliu pagalbininku. Jis praverčia, jei pakeliui nusiperkate papildomų žvakių, įdėklų ar nedidelę puokštę ir nenorite visko nešti rankose.

    Tvirtas atskiras maišelis naudingas ir surenkant šiukšles nuo kapavietės, pavyzdžiui, nuvytusias gėles, panaudotus įdėklus ar senas dekoracijas. Taip pat verta atkreipti dėmesį į rūšiavimą, nes daugelyje kapinių įrengti atskiri konteineriai žaliajai masei, stiklui ir mišrioms atliekoms.

  • Įmeskite tai į šiukšliadėžės dugną ir palaukite: kvapas bei skysčio pratekėjimai dings

    Įmeskite tai į šiukšliadėžės dugną ir palaukite: kvapas bei skysčio pratekėjimai dings

    Mišrių atliekų šiukšliadėžė namuose dažnai tampa stipriausio kvapo šaltiniu, ypač šiltuoju sezonu. Nemalonų kvapą paprastai sustiprina drėgnos maisto atliekos, nutekėję skysčiai ir rečiau išnešami šiukšlių maišai.

    Nors teoriškai patariama į maišą nemesti nieko šlapio ar greitai gendančio, praktikoje to laikytis sudėtinga. Dėl to šiukšliadėžės dugne atsiranda balos, o kvapas persismelkia į plastiką ir patalpas.

    Kas padeda sumažinti pratekėjimus

    Pirmas žingsnis yra sugerti drėgmę dar prieš jai pradedant kauptis. Į šiukšliadėžės dugną galima įdėti sugeriantį sluoksnį, pavyzdžiui, kelis popierinių rankšluosčių lapus ar seną laikraštį, kad skysčiai neplistų po visą maišo dugną.

    Kitas praktiškas sprendimas yra naudoti didesnio tankio, tvirtesnius maišus ir jų neperkrauti. Kai maišas per pilnas, jis lengviau plyšta, o skystis pradeda sunktis per siūles ar mikroįtrūkimus.

    Ką dėti į dugną dėl kvapo

    Kad kvapas būtų mažiau juntamas, svarbu arba jį sugerti, arba neutralizuoti. Vienas dažniausių buitinių pasirinkimų yra nedidelis kiekis sodos, pabarstytos šiukšliadėžės dugne arba ant sugeriančio popieriaus.

    Taip pat gali padėti kvapą sugeriantys sprendimai, pavyzdžiui, maišelis su aktyvuota anglimi ar specialūs šiukšliadėžių kvapų absorberiai. Svarbiausia, kad priemonė būtų laikoma dugne ir netrukdytų sandariai užrišti maišo.

    Kaip dažnai plauti šiukšliadėžę

    Net ir naudojant sugeriančias priemones, šiukšliadėžę būtina reguliariai valyti, nes kvapas įsigeria į paviršius. Dažnu atveju pakanka plovimo kartą per savaitę, o jei atliekų daug ir jos drėgnos, gali prireikti ir dažniau.

    Valymui tinka įprasti plovikliai, tačiau namuose dažnai pasirenkamas ir spirito actas. Jį galima maišyti su vandeniu santykiu 1:1, išplauti šiukšliadėžę, po to gausiai nuskalauti ir kruopščiai nusausinti.

    Jei šiukšlės išnešamos retai, net geriausios priemonės nebus stebuklingos. Kvapo ir pratekėjimų rizika mažėja labiausiai tada, kai maišas keičiamas laiku, o šiukšliadėžė išplaunama dar prieš kvapui įsisenint.

  • Vilniečių tekstilė įgaus antrą gyvenimą: dalį atiduos „Grindos“ prieglaudai guoliams

    Vilniečių tekstilė įgaus antrą gyvenimą: dalį atiduos „Grindos“ prieglaudai guoliams

    Vilniuje dalis į tekstilės konteinerius surenkamų atliekų nuo šiol bus nukreipiama į „Grindos“ gyvūnų globos namus. Ten audiniai, patalynė, pagalvės ar antklodės bus naudojami keturkojų guoliams ir kasdienei priežiūrai, taip mažinant naujų priemonių poreikį.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra ne vien surinkti tekstilę, bet ir kuo didesnę jos dalį panaudoti pakartotinai. Tokios iniciatyvos žiedinės ekonomikos principus perkelia į praktinius sprendimus, kai atliekos virsta realia pagalba.

    „Daiktas, kuris vienam tapo nebereikalingas, kitam gali būti labai naudingas. Norime, kad tekstilė kuo rečiau taptų atlieka ir kuo dažniau įgytų antrą paskirtį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Eglė Bernotavičienė.

    Per 2024 metus vilniečiai į tekstilės konteinerius išmetė daugiau nei 3,6 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Mieste veikia beveik 350 konteinerių, o surinkta tekstilė po išvežimo papildomai rūšiuojama rankomis pagal būklę ir galimas panaudojimo kryptis.

    Paslaugą Vilniuje teikianti bendrovė „Ecoservice“ nurodo, kad didžiausia vertė slypi būtent pakartotiniame naudojime. Įmonės teigimu, apie 75 proc. surinktos tekstilės dar tinka panaudoti pakartotinai, dar apie 5 proc. gali būti perdirbama į kitus gaminius, pavyzdžiui, industrines šluostes.

    Likusi dalis, kuri dažniausiai būna smarkiai užteršta, šlapia, supelijusi ar netinkamos sudėties perdirbimui, paprastai nebeturi racionalių panaudojimo galimybių. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai akcentuoja, kad kokybė surinkimo vietoje lemia, kiek tekstilės bus išgelbėta nuo tapimo atlieka.

    „Mums tekstilė reikalinga nuolat, todėl galimybė ją gauti tvariau ir nuosekliau yra svarbi kasdienėje gyvūnų priežiūroje“, – sakė „Grindos“ gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė.

    Pirmuoju perdavimu globos namams jau atiduota 75 kilogramai tekstilės gaminių, o tolesni kiekiai priklausys nuo surenkamos tekstilės apimties ir būklės. Savivaldybė neatmeta, kad ateityje bendradarbiavimas galėtų plėstis ir į iniciatyvą būtų įtrauktos kitos gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos.

    Kaip teisingai išmesti tekstilę

    Į tekstilės konteinerius galima mesti tiek dar tinkamus dėvėti, tiek nebetinkamus gaminius: drabužius, avalynę, namų tekstilę, užuolaidas, patalynę ar minkštus žaislus. Kad geros būklės daiktai nesusigadintų, rekomenduojama juos apsaugoti nuo drėgmės ir purvo.

    Praktikoje tai reiškia paprastą taisyklę: naudojimui dar tinkamą tekstilę ir sugadintą, suplyšusią ar suteptą tekstilę verta supakuoti atskirai į tvirtai užrištus maišus. Toks rūšiavimas konteineryje padeda išsaugoti pakartotiniam naudojimui tinkamus daiktus ir sumažina užterštumo riziką visai surinktai partijai.

    Kodėl pakartotinis naudojimas svarbus

    Tekstilės vartojimas Europoje išlieka augantis, o kartu didėja ir atliekų srautai, kuriuos suvaldyti sudėtinga. Perdirbimą riboja mišrūs audiniai, užterštumas ir technologijų bei pajėgumų trūkumas, todėl greičiausias poveikis paprastai pasiekiamas pailginant gaminių naudojimo laiką.

    Kai dalis tekstilės panaudojama iš naujo vietoje, mažėja atliekų tvarkymo kaštai ir aplinkosauginis pėdsakas, o socialinė nauda atsiranda čia pat. Šiuo atveju ji pasireiškia geresnėmis sąlygomis gyvūnams ir mažesne finansine našta prieglaudai kasdieniams pirkiniams.