CP v2

Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus rūšiavimo centruose – lankytojų antplūdis: prašo atliekas paruošti iš anksto

    Alytaus regiono atliekų rūšiavimo centruose pastaruoju metu fiksuojamas didesnis nei įprastai gyventojų srautas. Dėl to atliekų tvarkytojai ragina prieš vykstant atliekas iš anksto susirūšiuoti ir paruošti taip, kad iškrovimas vietoje užtruktų kuo trumpiau.

    Pirmiausia siūloma atliekas išrūšiuoti dar namuose, atskiras rūšis sudėti atskirai ir vežant didesnį kiekį pasirūpinti, kad viską būtų patogu iškrauti. Taip trumpėja eilės, o aptarnavimas vyksta sklandžiau ir greičiau.

    Atliekų tvarkytojai primena, kad į rūšiavimo centrus reikėtų vežti tas atliekas, kurių negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Tarp jų paprastai patenka stambiagabaritės, statybinės ir remonto, elektros ir elektronikos, pavojingos buitinės atliekos bei kitos specifinės frakcijos.

    Tokia tvarka svarbi ne tik patogumui, bet ir kokybiškam tolimesniam atliekų sutvarkymui. Iš anksto nesurūšiuotos ar sumaišytos atliekos dažniau sukelia papildomų klausimų, pailgina priėmimo laiką ir apsunkina vėlesnį apdorojimą.

    Prieš vykstant verta pasitikrinti konkretaus rūšiavimo centro darbo laiką ir kontaktus, nes skirtingose vietose priėmimo sąlygos ir srautai gali skirtis. Iš anksto pasiruošus atliekas, vizitas dažniausiai būna trumpesnis, o eilės juda sparčiau.

  • Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Nemokamų kompostavimo dėžių poreikis Vilniaus rajone nemažėja: šiemet gyventojams skirtos 2 000 dėžių buvo išdalintos per pusantro mėnesio. Savivaldybė skelbia, kad ir toliau sulaukia prašymų, todėl siekia tiksliau įvertinti, kiek dėžių realiai reikėtų papildomai.

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia individualių namų ūkių gyventojus dalyvauti apklausoje, kuri turėtų padėti planuoti tolesnį kompostavimo dėžių dalijimą. Apklausos duomenys, kaip nurodoma, bus naudojami analizei ir planavimo tikslams.

    „Matome, kad nemokamos kompostavimo dėžės Vilniaus rajono gyventojams yra reikalinga ir vertinama priemonė – tai rodo nuolat augantis susidomėjimas ir aktyvus jų atsiėmimas. Mums svarbiausia, kad ši galimybė būtų prieinama žmonėms ir atitiktų jų poreikius. Todėl kviečiu gyventojus dalyvauti apklausoje“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės, per 2025–2026 metus individualių namų ūkių gyventojams jau išdalinta 7 000 kompostavimo dėžių. Šių metų kompostavimo dėžių įsigijimui skirta 151 371 eurų, o tai, savivaldybės vertinimu, rodo augantį gyventojų susidomėjimą biologinių atliekų tvarkymo sprendimais.

    „Svarbu, kad nemokamų kompostavimo dėžių dalijimas gyventojams vyktų sklandžiai, o ši galimybė būtų prieinama, patogi ir aiški kiekvienam. Jau ne vienerius metus ši iniciatyva skatina gyventojus rinktis tvaresnį atliekų tvarkymą, todėl siekiame ją nuolat tobulinti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Jos teigimu, apklausa savivaldybei reikalinga tam, kad būtų išgirsta gyventojų nuomonė ir objektyviau įvertintas poreikis. Remiantis rezultatais, planuojama priimti sprendimus dėl tolesnio dėžių dalijimo apimčių ir organizavimo.

    Kartu savivaldybė akcentuoja, kad kompostavimas padeda sumažinti mišrių atliekų kiekį ir skatina atsakingiau tvarkyti biodegraduojančias atliekas namų ūkiuose. Didesnis dėmesys, kaip teigiama, skiriamas ir atokesnėms vietovėms, kad informacija bei galimybės pasiektų visus rajono gyventojus.

    Dalyvauti apklausoje kviečiama iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad kiekvieno gyventojo įsitraukimas padeda tiksliau suplanuoti priemones ir užtikrinti, jog dėžės būtų skiriamos ten, kur jų labiausiai reikia.

  • Senas mopo antgalis – ne tekstilė? Klaida, kurią daro daugelis: kur jį mesti pagal naujas taisykles

    Senas mopo antgalis – ne tekstilė? Klaida, kurią daro daugelis: kur jį mesti pagal naujas taisykles

    Nuo 2025 metų pradžios daliai gyventojų kilo daugiau klausimų, kur išmesti susidėvėjusią mopo šluostę ar antgalį. Priežastis paprasta: griežčiau akcentuojamas tekstilės atliekų atskyrimas, tačiau mopo antgaliai dažnai nėra vien tik audinys.

    Daugelis tokių antgalių gaminami iš mikropluošto ar medvilnės, bet kartu turi plastikinius tvirtinimus, sintetines siūles ar kietinimo detales. Jei antgalis yra daugiamedžiagis, stipriai suteptas chemikalais, riebalais ir dulkių sankaupomis, o jo nepavyksta išardyti, jis paprastai turėtų keliauti į mišrių atliekų konteinerį.

    Kitokios taisyklės taikomos pačiai koto ir laikiklio daliai. Jei plastikinį ar metalinį kotą lengva atskirti nuo mopo galvutės, jis turėtų būti metamas į pakuočių ir kitų plastiko bei metalo atliekų srautą, tai yra geltoną konteinerį.

    Jei mopo konstrukcija didelė, nestandartinė, neaišku, iš kokių medžiagų sudaryta, arba jos nepavyksta saugiai išardyti, patikimiausias sprendimas yra pristatyti į didelių gabaritų ir kitų specifinių atliekų priėmimo vietą. Tokiu būdu mažėja rizika, kad netinkamai išmestos dalys sutrikdys rūšiavimą ar pateks ne į tą atliekų srautą.

    Dar daugiau atsargumo reikia, jei tai garinis ar elektrinis mopas. Prietaisai su laidu, kaitinimo elementu, varikliu, akumuliatoriumi ar elektronika yra laikomi elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, todėl neturėtų būti metami nei į mišrių, nei į plastiko ir metalo konteinerį.

    Tokią įrangą reikėtų atiduoti į elektronikos atliekų surinkimo vietą arba į atliekų priėmimo punktą. Jei elektrinis mopas turi nuimamą tekstilinę šluostę, ją galima vertinti atskirai pagal sudėtį ir užterštumą: švari, vientisa tekstilė dažniau tinka tekstilės srautui, o stipriai nešvari ir daugiamedžiagė dažniau priskiriama mišrioms atliekoms.

    Praktiškai mopo antgalis neretai naudojamas per ilgai, nes akivaizdžių plyšimų gali ir nebūti. Vis dėlto pluošte su kiekvienu plovimu kaupiasi dulkės, plaukai, riebalai, detergentų likučiai ir drėgmė, todėl antgalis palaipsniui praranda sugeriamumą ir nebešalina nešvarumų taip, kaip turėtų.

    Signalai, kad laikas keisti antgalį, dažnai būna ne tik susidėvėjimas, bet ir prastesnis valymo rezultatas: lieka dryžiai, nešvarumai labiau ištepami, o pluoštas sušoka ar deformuojasi. Reguliariai naudojant, orientacinis keitimo laikotarpis gali siekti apie 2–3 mėnesius, tačiau jis priklauso nuo ploto, dažnio ir pačios šluostės kokybės.

    Ilgaamžiškumui didelę įtaką daro priežiūra po tvarkymosi. Antgalį verta kruopščiai išskalauti, o jei gamintojas leidžia, periodiškai išskalbti skalbyklėje nurodytoje temperatūroje ir visiškai išdžiovinti vėdinamoje vietoje.

    Taip pat rekomenduojama vengti audinių minkštiklio, nes jis gali aptraukti pluoštą ir silpninti valymo savybes. Paliktas drėgnas antgalis kibire ar uždaroje spintelėje greičiau pradeda skleisti kvapą ir trumpina jo tarnavimo laiką.

  • Zarasų krašte ieško rūšiavimo čempionų: kas gaus tūkstantines paskatas ir kelionę?

    Zarasų krašte ieško rūšiavimo čempionų: kas gaus tūkstantines paskatas ir kelionę?

    Portalas DELFI kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ tęsia projektą „Išpakuok Lietuvą“, kuriuo siekiama pastebėti žmones ir iniciatyvas, stiprinančias atsakingą atliekų kultūrą. Šįkart dėmesys krypsta į Zarasų kraštą, kur gyventojai kviečiami siūlyti vietos rūšiavimo lyderius.

    Visą rugpjūtį galima nominuoti tiek pavienius žmones, tiek bendruomenes, mokyklas, organizacijas ar įstaigas, kurios savo darbais mažina šiukšlinimą ir skatina tvaresnius įpročius. Tinka ir mažesnės, kasdienės iniciatyvos, jei jos turi aiškų poveikį aplinkai ir įtraukia kitus.

    Projektas orientuotas į realius sprendimus: nuo talkų ir atliekų rinkimo akcijų iki rūšiavimo edukacijų, savanorių telkimo ar patogesnės infrastruktūros kūrimo. Taip pat vertinamos veiklos, skatinančios pakartotinį daiktų naudojimą, nes tai tiesiogiai mažina mišrių atliekų kiekį ir sąvartynų apkrovą.

    Iniciatyvos bus vertinamos penkiose kategorijose, apimančiose tiek edukaciją ir komunikaciją, tiek savanorystę, jaunimo įtraukimą ir platesnio masto pokyčius. Atskirai išskiriami ir bendruomenių lyderiai, kurie asmeniniu pavyzdžiu keičia aplinkinių įpročius ir buria žmones konkretiems darbams.

    Teikiant nominaciją prašoma nurodyti iniciatyvos pavadinimą, trumpai aprašyti veiklą ir jos organizatorius, pridėti nuotraukų ar vaizdo medžiagos. Taip pat svarbu pateikti aiškius rezultatus, pavyzdžiui, kiek žmonių įsitraukė, kiek atliekų surinkta ar išrūšiuota, kiek edukacijų, talkų ar renginių įvyko.

    Pasiūlytas istorijas atrinks specialiai sudaryta komisija, o dalis jų bus pristatytos DELFI skaitytojams. Vėliau įsijungs ir visuomenė, kuri galės balsuoti už labiausiai įkvepiančias iniciatyvas, o nugalėtojai paaiškės rugsėjį.

    Kiekvienos kategorijos laureatų laukia paskatos ir prizai, įskaitant 1 000 ir 2 000 eurų vertės apdovanojimus bei patirtines dovanas. Apie visų penkių kategorijų nugalėtojus taip pat planuojami specialūs DELFI reportažai, kuriuose bus detaliau pristatyta, kaip konkrečios idėjos virsta apčiuopiamais pokyčiais.

  • Per daug plastikinių maišelių namuose? Servetėlių dėžutė padės sutramdyti chaosą

    Per daug plastikinių maišelių namuose? Servetėlių dėžutė padės sutramdyti chaosą

    Plastikiniai pirkinių maišeliai ir smulkūs maišeliai dažnai užvaldo spintelę po kriaukle: iš pradžių atrodo, kad juos pasidėsite vėlesniam laikui, o po kelių savaičių susidaro šiugždantis raizginys. Tvarką galima įvesti visai paprastai, panaudojant tuščią servetėlių dėžutę kaip namų maišelių dozatorių.

    Tokia netvarka atsiranda ne todėl, kad maišeliai nereikalingi, o dėl laikymo būdo. Juos patogu turėti atliekų kibirui iškloti, šlapiems daiktams trumpam sudėti, avalynei į krepšį, siuntoms ar greitam smulkių šiukšlių surinkimui, tačiau palaidi maišeliai spintelėje greitai ima kabintis už buitinės chemijos ir užima daugiau vietos, nei turėtų.

    Dažniausia klaida yra sugrūsti visus maišelius į vieną didesnį arba tiesiog įkišti į kampą po kriaukle. Iš pradžių tai veikia, bet vėliau susiformuoja didelis kamuolys, iš kurio bandant ištraukti vieną maišelį kartu išsitraukia pusė turinio, o tvarka vėl sugriūva.

    Servetėlių dėžutė šią problemą išsprendžia todėl, kad veikia kaip paprastas dozatorius. Maišelius reikėtų sulankstyti arba lengvai susukti ir sudėti į dėžutę vieną po kito taip, kad kito maišelio rankenėlės ar kraštas liktų prie angos ir būtų lengvai pasiekiamas.

    Tuomet, prireikus, ištraukiate tik vieną maišelį, o likusieji išlieka savo vietoje. Dėžutę galima laikyti spintelėje po kriaukle, sandėliuke, drabužinėje ar stalčiuje, kuriame laikote valymo priemones, nes ji neužima daug vietos ir padeda greitai pasiekti tai, ko reikia kasdien.

    Šis sprendimas geriausiai veikia tada, kai namuose nebekaupiate nereikalingų atsargų. Vertėtų pasilikti tik švarius ir sausus maišelius, o suplyšusius, nešvarius ar drėgnus iškart išmesti, nes jie gali skleisti nemalonų kvapą ir tik didina netvarką.

    Jei namuose susikaupia skirtingų dydžių maišelių, patogu turėti dvi dėžutes: vieną mažiems maišeliams, kitą didesniems pirkinių. Taip spintelė po kriaukle tampa lengviau prižiūrima, o maišeliai nebeužgožia kitų daiktų ir nebekrenta kaskart atidarius dureles.

  • Virtuvėje plastiką naudojate kasdien: paprasti įpročiai, kurie greitai sumažina atliekas

    Vienkartinio plastiko virtuvėje išvengti visiškai sudėtinga, tačiau nedideli, nuoseklūs pokyčiai gali pastebimai sumažinti jo kiekį. Specialistai pabrėžia, kad efektyviausia pradėti ne nuo idealaus „nulinių atliekų“ plano, o nuo realaus savo kasdienybės audito.

    Po pandemijos namų ūkiuose padaugėjo maisto pristatymo pakuočių, vienkartinių įrankių ir plėvelių, o kartu išaugo ir buitinės šiukšlės. Dalis gyventojų tuo pat metu pradėjo daugiau gaminti namuose, tačiau daug produktų prekyboje vis dar supakuoti į plastiką, kuris į virtuvę patenka net nepastebimai.

    Ką laikome vienkartiniu plastiku?

    Vienkartiniu plastiku laikomi daiktai, kuriuos dauguma žmonių išmeta po vieno panaudojimo, net jei teoriškai juos būtų galima panaudoti dar kartą. Tai ne tik šiaudeliai ar įrankiai, bet ir išsinešimo dėžutės, plėvelės, padažų pakeliai, vaisių ir daržovių „kriauklelės“.

    Į šią kategoriją dažnai patenka ir pakuotės, kurios atrodo popierinės, bet yra padengtos plonu plastiko sluoksniu, kad nepraleistų drėgmės. Tokias pakuotes sudėtinga perdirbti, nes atskirti medžiagų sluoksnius daugeliu atvejų ekonomiškai neapsimoka.

    Kodėl perdirbimas ne visada išgelbėja

    Plastikas gaminamas iš iškastinio kuro žaliavų, o jo atliekų tvarkymas daugelyje šalių išlieka viena silpniausių grandžių. Praktikoje perdirbimo sistemos dažnai patikimai priima tik dalį plastikų, o kiti dėl formos, spalvos, užterštumo maistu ar mišrios sudėties gali būti nukreipiami į atliekas.

    Dėl to visuomenėje įsitvirtinęs įprotis pasikliauti vien perdirbimu ne visada duoda rezultatą. Aplinkosaugininkai ir atliekų tvarkymo ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia yra mažinti susidarančių vienkartinių pakuočių srautą, o perdirbimą vertinti kaip papildomą, bet ne vienintelį sprendimą.

    Praktiškas būdas pradėti jau šiandien

    Efektyviausia strategija yra viena ar dvi savaites stebėti, kas realiai patenka į jūsų virtuvę: kokių pakuočių susikaupia daugiausia, ką perkate dažniausiai, o kas atsiranda kaip „priedas“. Tada verta pasirinkti vieną didžiausią šaltinį ir keisti jį po truputį, o ne bandyti per vieną dieną pakeisti viską.

    Dažnai greičiausi pokyčiai pasiekiami atsisakant to, kas beveik nesukuria vertės: vienkartinių stalo įrankių pristatymo užsakymuose, perteklinių maišelių ar plėvelių. Likusiems atvejams padeda daugkartiniai sprendimai, tačiau specialistai akcentuoja, kad jie atsiperka tik tada, kai naudojami nuosekliai ir ilgai.

    Taip pat svarbu atsižvelgti į realius poreikius: kai kuriems žmonėms vienkartiniai gaminiai gali būti būtini dėl sveikatos ar negalios, todėl vertinant įpročius nereikėtų vadovautis kaltės jausmu. Tikslas yra ne tobulumas, o mažesnis atliekų kiekis ir labiau apgalvoti pasirinkimai.

  • Senas baldas prie konteinerių? Taisyklės aiškios: už tokį „patogumą“ gresia bauda

    Senas baldas prie konteinerių? Taisyklės aiškios: už tokį „patogumą“ gresia bauda

    Palikti nenaudojamą sofą, spintą ar kitą didelių gabaritų daiktą prie atliekų konteinerių daugeliui atrodo paprastas sprendimas. Tačiau tokia praktika vis dažniau vertinama kaip aplinkos teršimas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Lietuvoje didelių gabaritų atliekos nėra metamos į mišrių atliekų konteinerius ir neturėtų būti paliekamos šalia jų. Savivaldybės paprastai numato atskirą tokių atliekų surinkimo tvarką, o atliekų vežėjai jas išveža pagal iš anksto paskelbtus grafikus arba pagal užsakymą.

    Kas laikoma didelių gabaritų atliekomis?

    Didelių gabaritų atliekomis laikomi baldai, čiužiniai, kilimai, didesnės plastiko ar medžio konstrukcijos, kurios netelpa į konteinerius. Svarbu atskirti, kad buitinė technika ir elektronika dažniausiai priskiriama elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, todėl joms taikomos atskiros surinkimo taisyklės.

    Palikus tokias atliekas prie konteinerių, jos ne tik darko aplinką, bet ir apsunkina atliekų išvežimą, gali užblokuoti privažiavimą, kelti gaisro riziką. Dėl to daugiabučių teritorijose tvarka pastaraisiais metais griežtinama, o gyventojų elgesys vis dažniau fiksuojamas ir pagal skundus.

    Kaip teisėtai atsikratyti senais baldais?

    Dažniausias kelias yra pasitikrinti, kada jūsų teritorijoje numatytas didelių gabaritų atliekų surinkimas. Kai kur organizuojamos periodinės akcijos, kai gyventojai nurodytą dieną gali išnešti daiktus į sutartą vietą, bet ne bet kada ir ne bet kur.

    Jei laukti nenorite, paprastai galima rinktis du sprendimus: pristatyti atliekas į didelių gabaritų atliekas priimančias aikšteles arba užsisakyti išvežimą iš atliekų tvarkytojo. Konkretūs reikalavimai skiriasi pagal savivaldybę, todėl prieš išnešant baldą verta patikrinti vietos taisykles, kad išvengtumėte papildomų problemų.

    Kokia atsakomybė gresia?

    Už netinkamą atliekų tvarkymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o baudos dydis priklauso nuo pažeidimo aplinkybių ir galiojančių teisės aktų. Praktikoje dažniausiai rizikuojama gauti baudą už šiukšlinimą ar atliekų palikimą ne tam skirtose vietose.

    Be baudos, pasekmės gali būti ir finansinės per bendrą namo ūkį, jei už papildomą teritorijos sutvarkymą ar neplanuotą išvežimą tenka mokėti namo administratoriui ar bendrijai. Todėl seną baldą geriausia pašalinti legaliai, o ne palikti prie konteinerių tikintis, kad kažkas jį išveš „savaime“.

    „Didelių gabaritų atliekas reikia perduoti atliekų tvarkytojams pagal nustatytą tvarką, o palikimas prie konteinerių laikomas pažeidimu“, – pabrėžia atliekų tvarkymo praktiką aiškinančios savivaldybių rekomendacijos.

  • Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Kur mesti sugedusį plaukų džiovintuvą? Daugelis vis dar renkasi neteisingą konteinerį

    Sugedęs plaukų džiovintuvas yra elektros ir elektroninės įrangos atliekos, todėl jo negalima mesti nei į mišrių atliekų konteinerį, nei į plastiko ir metalo pakuočių dėžę. Vis dėlto būtent čia tokie prietaisai atsiduria dažniausiai, o tai trukdo perdirbimui ir didina aplinkos taršą.

    Tokiuose įrenginiuose būna plastiko, metalų, laidų, o kartais ir smulkių elektronikos detalių, todėl jie turi keliauti į atskirą surinkimo srautą. Net ir nedidelis prietaisas, paliktas netinkamoje vietoje, gali patekti į sąvartyną arba būti netinkamai apdorotas, nors dalį medžiagų įmanoma susigrąžinti.

    Tinkamiausias kelias gyventojams yra pristatyti sugedusį džiovintuvą į didelių gabaritų ir specialių atliekų surinkimo aikštelę, kur priimamos ir elektros atliekos. Tokiose aikštelėse paprastai priimami tiek stambūs, tiek smulkūs prietaisai iš namų ūkių.

    Kita dažna išeitis yra specialūs mažosios elektronikos surinkimo konteineriai, pastatomi viešose vietose ar prie prekybos centrų. Į juos galima įmesti smulkią buitinę techniką, tačiau svarbu įsitikinti, kad konteineris skirtas būtent elektros atliekoms, o ne pakuotėms.

    Perkant naują prietaisą verta prisiminti ir pardavėjų pareigą priimti seną įrangą. Praktikoje dažnai taikomas principas, kai įsigijus naują džiovintuvą galima atiduoti seną analogišką prietaisą, kad jis būtų perduotas tvarkytojams ir nepatektų į bendrą atliekų srautą.

    Elektros atliekų surinkimas pastaraisiais metais griežtinamas visoje Europos Sąjungoje, nes didėja smulkios elektronikos kiekiai, o kartu ir poreikis efektyviau atgauti žaliavas. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai plečia surinkimo vietų tinklą, o gyventojams rekomenduojama rinktis artimiausią oficialų punktą, o ne patogesnį, bet neteisingą konteinerį prie namų.

  • Pasaulinė aplinkos apsaugos diena: kokie kasdieniai sprendimai realiai mažina taršą Lietuvoje

    Pasaulinė aplinkos apsaugos diena kasmet primena, kad didžiausi pokyčiai prasideda ne nuo deklaracijų, o nuo kasdienių pasirinkimų. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mažinti taršą miestuose, taupyti energiją ir mažinti atliekų kiekį.

    Pastaraisiais metais ypač išryškėjo du iššūkiai: transporto tarša ir didelis atliekų srautas, ypač vienkartinių pakuočių. Dėl to tiek savivaldybės, tiek verslas aktyviau diegia rūšiavimo, daugkartinio naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, tačiau be gyventojų įsitraukimo poveikis lieka ribotas.

    Kasdieniai įpročiai, kurie dažniausiai duoda apčiuopiamą rezultatą, yra paprasti: sąmoningesnis vartojimas, mažiau maisto švaistymo, daugiau rūšiavimo ir retesnis automobilio naudojimas trumpoms kelionėms. Net nedidelis pokytis, pavyzdžiui, dažnesnis ėjimas pėsčiomis ar dviračiu, kartu su energijos taupymu namuose gali reikšmingai sumažinti asmeninį poveikį aplinkai.

    Ši diena taip pat yra proga įsivertinti, ar namuose racionaliai naudojami ištekliai: vanduo, šiluma ir elektra. Energetikos kainų svyravimai paskatino daugiau dėmesio skirti pastatų šiltinimui, efektyvesniems prietaisams ir atsakingam vartojimui, o tai tiesiogiai mažina ir išmetamųjų teršalų kiekį.

    Aplinkosauga vis dažniau suvokiama kaip bendras susitarimas, o ne vieno žmogaus pastangos. Kuo daugiau žmonių prisideda mažais, bet nuosekliais sprendimais, tuo greičiau tokie įpročiai tampa norma šeimose, darbovietėse ir bendruomenėse.

    „Aplinkosauga prasideda nuo pasirinkimų, kuriuos darome kasdien, net jei jie atrodo maži“, – sako aplinkosaugos iniciatyvų organizatoriai.

    Pasaulinė aplinkos apsaugos diena gali tapti patogiu atspirties tašku naujiems įpročiams: pradėti rūšiuoti nuosekliau, sumažinti vienkartinių pakuočių naudojimą ar bent kelias keliones per savaitę pakeisti viešuoju transportu. Svarbiausia ne vienkartinis pažadas, o tęstinumas, kuris ilgainiui virsta realiu poveikiu.

  • Pakruojyje startuoja atskiras maisto atliekų rūšiavimas: ką gyventojams svarbu žinoti iki liepos 1 dienos

    Pakruojyje startuoja atskiras maisto atliekų rūšiavimas: ką gyventojams svarbu žinoti iki liepos 1 dienos

    Pakruojo mieste nuo 2026 metų liepos 1 dienos pradedamas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Pokytis numatytas Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane ir yra dalis platesnio siekio mažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį.

    Savivaldybė gyventojams žada, kad įsigaliojus naujai tvarkai vietinės rinkliavos dydis nedidės. Praktikoje tai reiškia, kad maisto atliekų atskyrimas turėtų vykti keičiant įpročius ir infrastruktūrą, o ne didinant mokesčius.

    Susitikimas gyventojams Pakruojyje

    Kilus klausimams dėl rūšiavimo, konteinerių vietų ar priemonių, Pakruojo rajono savivaldybė kviečia į informacinį susitikimą. Jis vyks 2026 metų birželio 9 dieną 17.30 valandą savivaldybės didžiojoje salėje Kęstučio gatvėje 4, antrame aukšte.

    Susitikimo metu planuojama pristatyti, kaip veiks maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, kur bus statomi konteineriai ir kaip gyventojams bus dalijami rūšiavimo kibirėliai. Taip pat bus paaiškinta, kokios atliekos galės keliauti į maisto atliekų konteinerius, ir atsakoma į gyventojų klausimus.

    Ką keičia atskiras surinkimas?

    Atskiras maisto atliekų surinkimas dažniausiai diegiamas tam, kad biologiškai skaidžios atliekos nebūtų maišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Toks atskyrimas padeda mažinti kvapus ir nešvarą mišrių atliekų konteineriuose, o surinktas maisto atliekas galima nukreipti apdorojimui, pavyzdžiui, kompostavimui ar biodujų gamybai.

    Gyventojams svarbiausia iš anksto sužinoti, kur atsiras nauji konteineriai ir kokia bus tiksli metimo tvarka. Savivaldybė pabrėžia, kad susitikime bus aptariamos ir praktinės detalės, nuo kurių priklauso kasdienis patogumas, todėl gyventojų dalyvavimas gali padėti išspręsti neaiškumus dar iki naujos sistemos starto.

    Ką verta pasiruošti iki liepos 1 dienos?

    Iki liepos 1 dienos gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės informaciją dėl konteinerių pastatymo vietų ir kibirėlių dalijimo tvarkos. Taip pat verta įsivertinti, kur namuose patogiausia laikyti atskirą talpą maisto atliekoms, kad rūšiavimas taptų kasdieniu įpročiu, o ne papildomu rūpesčiu.

    Savivaldybė kviečia pakruojiečius aktyviai įsitraukti ir teigia, kad pokytis įgyvendinamas siekiant švaresnės ir tvaresnės aplinkos. Esminė žinutė gyventojams šiuo metu paprasta: nauja tvarka įsigalioja netrukus, o svarbiausi atsakymai bus pateikti birželio 9 dienos susitikime.