Tag: Atliekų rūšiavimas

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena, o kartu su ja gyventojai kviečiami į Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Renginį organizuoja „Žaliosios politikos institutas“, o dalyvavimas yra atviras ir nemokamas.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl prisijungti galima patogiu metu nuo 8.00 iki 20.00 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir gauti aiškius paaiškinimus, padedančius geriau suprasti aktualias temas.

    Klausimai apima klimato kaitą, atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energetiką. Tai sritys, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais pasirinkimais: energijos vartojimu namuose, transportu, pirkinių krepšeliu ir atliekų rūšiavimu.

    Kas gali dalyvauti?

    Organizatoriai kviečia prisijungti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosaugos ekspertus. Kad dalyviams būtų paprasčiau pasirinkti, klausimai suskirstyti pagal sudėtingumą į kelias kategorijas.

    Moksleiviams siūlomos pradedančiojo ir smalsuolio kategorijos, norintiems gilesnio iššūkio numatyta ekspertų kategorija. Taip pat yra kategorija dalyviams, kurie nori išbandyti jėgas ir įvertinti savo bendrą supratimą apie aplinkosaugą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Klimato kaitos tema pastaraisiais metais vis dažniau persikelia iš mokslinių ataskaitų į kasdienį gyvenimą: daugiau ekstremalių orų reiškinių, šiltesnės žiemos ir dažnesnės karščio bangos keičia įprastus planus ir didina rizikas sveikatai bei ūkiui. Švietimas šioje srityje laikomas viena efektyviausių ilgalaikių priemonių, padedančių priimti pagrįstus sprendimus.

    Egzamino iniciatoriai akcentuoja, kad aplinkosaugos raštingumas tampa praktiniu įgūdžiu: nuo gebėjimo mažinti energijos sąnaudas iki supratimo, kaip veikia atliekų prevencija ir kodėl vien rūšiavimo nepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ir atsinaujinančiai energetikai, kuri Europoje sparčiai plečiama siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Prizai ir grįžtamasis ryšys

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp kurių numatytos planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Po egzamino dalyviai el. paštu gauna ne tik teisingus atsakymus, bet ir išsamesnius paaiškinimus, padedančius mokytis iš klaidų.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravus taip pat žadama gauti informaciją, kuri gali padėti pasiruošti klausimams ir geriau orientuotis egzamino temose.

  • Kartoną po kiaušiniais meti ne ten? Viena detalė išduoda, ar tinka popieriui, ar mišrioms

    Kartoną po kiaušiniais meti ne ten? Viena detalė išduoda, ar tinka popieriui, ar mišrioms

    Tuščia dėžutė nuo kiaušinių dažnai keliauja į mėlyną popieriaus konteinerį, tačiau tai ne visada teisinga. Sprendimą lemia dvi aplinkybės: iš ko pagaminta pakuotė ir ar ji išliko švari bei sausa.

    Popierinės ir kartoninės kiaušinių dėžutės paprastai priskiriamos popieriaus frakcijai, todėl tinka mesti į popieriui skirtą konteinerį. Tačiau ši taisyklė galioja tik tada, kai pakuotė nėra sutepta maistu, riebalais ar kiaušinio likučiais.

    Kada tinka popieriui, o kada ne?

    Jei kartonas po kiaušiniais sudrėkęs, apipiltas tryniu ar kitaip smarkiai užterštas, jo perdirbti kaip popieriaus dažniausiai nebeįmanoma. Tokiu atveju tokia pakuotė turėtų keliauti į mišrių atliekų konteinerį, kad neužterštų visos popieriaus partijos.

    „Popieriaus ir kartono pakuotės turi būti švarios ir sausos, o stipriai užterštos netinka perdirbimui“, – nurodo atliekų rūšiavimo rekomendacijas skelbiančios institucijos.

    Plastikas ir putplastis turi kitą vietą

    Ne visos kiaušinių pakuotės yra kartoninės: dalis jų gaminamos iš plastiko. Tokias dėžutes reikėtų mesti į konteinerį, skirtą plastikui ir metalui, jei pakuotė tuščia ir santykinai švari.

    Pasitaiko ir putplasčio pakuočių, kurios taip pat priskiriamos plastiko atliekų srautui, jei tai pakuotinis, o ne statybinis putplastis. Po remonto likęs putplastis tvarkomas atskirai pagal savivaldybės atliekų priėmimo tvarką.

    Kompostavimas ir antras gyvenimas

    Jei turite kompostą, švarią kartoninę dėžutę nuo kiaušinių galima kompostuoti, prieš tai suplėšius į mažesnes dalis. Tai pagreitina irimą ir padeda subalansuoti komposto drėgmę, kai jis per šlapias.

    Kartonas taip pat gali praversti buityje: dėžutės dažnai naudojamos daigams sėti ar smulkmenoms laikyti. Taip pakuotė ilgiau nevirs atlieka, o rūšiavimo klaidų bus mažiau.

  • „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia visuomenę į nemokamų nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Jo tikslas – paprastai ir praktiškai paaiškinti, kaip kasdieniais įpročiais mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

    Edukacijose akcentuojama, kad teisingas rūšiavimas yra viena svarbiausių grandžių žiedinėje ekonomikoje, kai pakuotės gali būti perdirbtos ir tapti naujais gaminiais. Kuo mažiau atliekų patenka į mišrių atliekų srautą, tuo mažesnė tarša ir didesnės galimybės panaudoti žaliavas pakartotinai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimo kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo kasdienių sprendimų: pakuočių ištuštinimo, tinkamo atskyrimo pagal medžiagas ir įpročio nepalikti maisto likučių. Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamą srautą ir sumažinti perdirbimo efektyvumą.

    Kam skirtos edukacijos?

    Nuotoliniai užsiėmimai pritaikyti skirtingoms auditorijoms: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–4 klasių mokiniams, vyresniųjų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems. Registruojantis prašoma pasirinkti tinkamą užsiėmimą pagal amžiaus grupę ir nurodyti tikslų el. pašto adresą, nes visa informacija pateikiama nuotoliniu būdu.

    Dalį programos sudaro paskaitos apie teisingą rūšiavimą, o dalį – kūrybinės dirbtuvės apie antrąjį pakuočių gyvenimą. Spalio mėnesio temose atsispindi ir Klimato savaitės kontekstas, kai daugiau dėmesio skiriama vartojimo mažinimui bei pakartotiniam panaudojimui.

    Kada vyks nuotoliniai susitikimai?

    Edukacijų ciklas suplanuotas spalio mėnesį, numatyti keli skirtingi laikai ryte ir po pietų. Paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės vyks spalio 1, 7, 8, 15, 22 ir 29 dienomis.

    Organizatoriai nurodo, kad dalyvių registracija vykdoma iš anksto, o papildoma informacija teikiama „Žaliojo taško“ komunikacijos kanaluose ir kontaktiniu el. paštu bei telefonu. Kilus klausimams, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai, kad būtų parinkta tinkamiausia edukacija pagal dalyvių amžių ir poreikius.

  • Jogurto kubelis ir dangtelis: daugelis vis dar klysta, kur mesti ir ar tikrai reikia plauti

    Nors atliekų rūšiavimo sistema Lenkijoje veikia jau ne vienerius metus, kasdienėse situacijose prie šiukšliadėžės vis dar pasitaiko klaidų. Dažna jų kyla iš seno įpročio elgtis „švariau“, tačiau taip neretai tik iššvaistomi geriamojo vandens ištekliai ir apsunkinamas atliekų tvarkytojų darbas.

    Didžiausias mitas susijęs su plastikinėmis pakuotėmis nuo maisto: žmonės įsitikinę, kad jogurto ar grietinės indelį būtina kruopščiai išplauti. Atliekų tvarkymo specialistai pabrėžia, kad namuose to daryti nereikia, o pakanka ištuštinti pakuotę ir pašalinti didesnius likučius.

    Ar reikia plauti pakuotes?

    Zielona Góra miesto komunalinių paslaugų įmonė Zakład Gospodarki Komunalnej Spółka z o.o. aiškina, kad indelių plovimas kriauklėje nėra nei būtinas, nei tvarus sprendimas. Rūšiavimo ir perdirbimo grandinėje naudojamos pramoninės technologijos, kurios susitvarko su likusiais maisto pėdsakais.

    „Dažnai mūsų klausiate apie pakuotes nuo jogurtų ir grietinės. Plauti ar neplauti? Atsakome: tikrai neplauti, nes taip taupome vandenį“, – sakė Zielona Góra komunalinių paslaugų įmonės atstovai.

    Praktinis patarimas paprastas: pakuotę reikėtų ištuštinti, prireikus likučius išgramdyti šaukšteliu ir mesti į geltoną konteinerį, skirtą metalui ir plastikui. Taip sumažinama tarša konteineryje ir išvengiama bereikalingo vandens naudojimo namuose.

    Ką daryti su aliuminio dangteliu?

    Kitas dažnas klausimas yra dėl plonos aliuminio folijos dangtelio, kuris dažnai lieka prikibęs prie plastikinio indelio. Specialistai rekomenduoja dangtelį nuplėšti, nes plastikas ir aliuminis yra skirtingos medžiagos, kurias efektyviau atskirti, kai jos patenka į rūšiavimo liniją atskirai.

    „Būtų gerai, jei nuplėštumėte. Bet jei nenuplėšite, nieko baisaus nenutiks“, – teigė Zielona Góra komunalinių paslaugų įmonės atstovai.

    Šiuolaikinėse rūšiavimo linijose veikia optiniai atpažinimo įrenginiai ir metalo atskyrimo technologijos, todėl net ir neatskirtas dangtelis nebūtinai panaikina galimybę pakuotę perdirbti. Vis dėlto geriausia praktika išlieka ta pati: jei įmanoma, dangtelį atskirkite, o abu elementus išmeskite į geltoną konteinerį.

    Galutinė taisyklė, kurią verta įsiminti, paprasta: nešvaistykite vandens plovimui, pakuotes tik ištuštinkite, o jei turite kelias sekundes, atskirkite skirtingų medžiagų dalis. Tokie smulkūs veiksmai padeda rūšiavimo sistemai veikti efektyviau ir mažina bendras atliekų tvarkymo sąnaudas.

  • Žvakės įdėklas kapams gali užgesti per anksti: štai ką būtina patikrinti prieš perkant

    Žvakės įdėklas kapams gali užgesti per anksti: štai ką būtina patikrinti prieš perkant

    Kapinių žvakės įdėklas neretai užgęsta gerokai anksčiau, nei žadama ant pakuotės, ir tai ne visada reiškia broką. Degimo trukmę smarkiai keičia temperatūra, vėjas, drėgmė, įdėklo sudėtis ir net tai, kaip jis įstatytas į žvakidę. Todėl perkant verta įvertinti ne tik valandų skaičių etiketėje, bet ir kelis praktinius požymius.

    Lenkijoje, kuri yra viena didžiausių kapinių žvakių gamintojų Europoje, kasmet nuperkama apie 300 milijonų žvakių. Pastaraisiais metais rinkoje vis ryškiau dominuoja stikliniai žibintai su keičiamu įdėklu, o plastikiniai korpusai pamažu praranda populiarumą. Kartu daugėja ir saulės bei LED sprendimų, ypač brangesniame segmente.

    Stiklinė žvakidė paprastai kainuoja daugiau, tačiau gali tarnauti ne vieną sezoną, jei reguliariai keičiami įdėklai. Prieš vėl uždegant svarbu apžiūrėti stiklą ir dangtelį, nes įtrūkimas nuo karščio gali plėstis, o surūdijusi ar deformuota kepurėlė prasčiau saugo liepsną nuo vėjo. Sunkesnis korpusas taip pat rečiau nuvirsta per gūsingą orą.

    Kur dingsta deklaruotos valandos?

    Ant pakuotės nurodytas degimo laikas dažniausiai yra orientacinis, nes realiomis sąlygomis įtaką daro šalnos, vėjo kryptis, lietus ir oro patekimas į žvakidę. Net panašaus dydžio įdėklai, turintys vienodą deklaraciją, gali užgesti kelių valandų skirtumu. Lemia įdėklo masė, dagčio kokybė ir kuro mišinio savybės.

    Parafininiai įdėklai paprastai yra pigiausi ir plačiausiai prieinami, tačiau didesnis šaltis gali sutvirtinti masę taip, kad dagtis nebespėja „atsigerti“ kuro. Tuomet liepsna silpsta ir žvakė užgęsta, nors dugne dar lieka neišdegusios masės. Švelnesniu oru parafinas dažniau dega tolygiai.

    Aliejiniai arba parafino ir aliejaus mišinio įdėklai paprastai geriau pakelia žemesnę temperatūrą, nes jų masė išlieka minkštesnė. Vis dėlto tai nėra garantija, kad jie degs ilgiau, nes daug lemia konkreti receptūra ir įdėklo masė. Parduotuvėse pasitaiko ir stearino ar mišrių stearino įdėklų, kurių degimas gali skirtis dėl kitos kietumo ir lydimosi dinamikos.

    Verta kritiškai vertinti ir užrašus apie augalinę sudėtį, nes jie nebūtinai reiškia, kad įdėklas pagamintas tik iš augalinių riebalų. Mišiniuose gali būti tiek augalinių komponentų, tiek parafino, o tikslios proporcijos dažnai nenurodomos. Aplinkosauginis poveikis priklauso ne nuo vieno žodžio etiketėje, o nuo žaliavų kilmės, transporto ir atliekų kiekio.

    Į ką žiūrėti parduotuvėje?

    Renkantis įdėklą svarbu palyginti ne tik deklaruojamas valandas, bet ir masę bei matmenis. Aukštesnis įdėklas nebūtinai reiškia daugiau kuro, todėl kartais jis sudega greičiau, nei tikimasi. Jei du įdėklai žada tą patį laiką, didesnė masė dažnai rodo didesnį kuro kiekį, tačiau rezultatą vis tiek pakoreguos oras.

    Dagčio proporcijos yra vienas greičiausių kokybės indikatorių, nes per plonai parinkta dagtis tiekia per mažai kuro ir liepsna linkusi gesti. Per stora dagtis gali sukurti per aukštą liepsną, spartinti degimą ir didinti suodžių kiekį. Juodas apnašas ant stiklo dažniausiai reiškia ne tik vėją, bet ir netinkamą degimo režimą bei ribotą oro patekimą.

    Įdėklas turi būti pritaikytas žvakidės aukščiui ir pločiui, kad stovėtų tiesiai ir neįstrigtų prie stiklo. Tarp įdėklo korpuso ir stiklo turi likti šiek tiek erdvės oro cirkuliacijai, kitaip liepsna gali pradėti dusti. Taip pat svarbu, kad liepsna nepriartėtų prie dangtelio, nes tuomet jis smarkiai įkaista ir greitai apsineša suodžiais.

    Saulės ir LED žvakės: kada nuvilia?

    Saulės žvakė veikia taip, kad dieną įkraunamas akumuliatorius, o sutemus jutiklis įjungia šviesos diodą. Rudenį tokia žvakė dažnai šviečia trumpiau, nei nurodoma aprašyme, nes įkrovimą mažina debesuotumas, medžių šešėlis, ant panelės prilipę nešvarumai ar lapai. Jei žvakė pastatyta po akmeniniu stogeliu, šviesos gali neužtekti net ir saulėtą dieną.

    LED įdėklų veikimo trukmė priklauso nuo baterijų tipo, temperatūros ir pačios elektronikos kokybės, todėl realūs skirtumai rinkoje gali būti dideli. Tokie įdėklai po naudojimo tampa elektronikos atliekomis, todėl juos reikėtų tvarkyti atsakingai, atskiriant baterijas, jei tai įmanoma. Ilgaamžiškiausi sprendimai dažniausiai yra tie, kurie iš tiesų tarnauja kelis sezonus, o ne sugenda per pirmą drėgną rudenį.

    Dar viena dažna klaida susijusi su atliekų rūšiavimu: žvakidžių stiklas su parafino likučiais, dagčiu ir metalinėmis detalėmis paprastai neturėtų keliauti į stiklo konteinerį. Konkreti tvarka gali skirtis pagal savivaldybę ar kapinių administravimo taisykles, todėl verta atkreipti dėmesį į vietoje esančius konteinerių ženklinimus. Taip mažiau rizikuojama, kad atliekos bus išrūšiuotos neteisingai.

  • ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) informuoja, kad visame Alytaus regione vykdomi neplaniniai atliekų surinkimo konteinerių patikrinimai. Penkiose savivaldybėse papildomai tikrinamos ir kompostavimo dėžės, susijusios su vietinės rinkliavos lengvatomis.

    ARATC teigia, kad konteineriai tikrinami visose Alytaus regiono savivaldybėse, vertinant ir gyventojų, ir įmonių naudojamus konteinerius. Patikrinimų metu žiūrima konteinerių būklė, ar jie naudojami pagal paskirtį, taip pat ar atliekos rūšiuojamos tinkamai.

    Nustačius netinkamo rūšiavimo ar neteisingo konteinerių naudojimo atvejus, pažeidimai fiksuojami. ARATC primena, kad neteisingai rūšiuojamos atliekos apsunkina perdirbimą, didina mišrių atliekų apdorojimo kaštus ir gali lemti papildomus nepatogumus visiems atliekų turėtojams.

    Kur tikrinamos kompostavimo dėžės?

    Kompostavimo dėžių patikrinimai vykdomi Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse. Tikrinamos tiek individualių gyventojų, tiek juridinių asmenų kompostavimo dėžės, kai yra pateiktas prašymas dėl vietinės rinkliavos lengvatos už individualų biologinių atliekų kompostavimą.

    Patikrinimų metu vertinama, ar deklaruota kompostavimo dėžė yra nurodytoje valdoje ir ar ji realiai naudojama pagal paskirtį. ARATC atkreipia dėmesį, kad Birštono ir Prienų rajono savivaldybėse kompostavimo dėžių patikrinimai nevykdomi.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    ARATC pabrėžia, kad patikrinimai atliekami neplanuotai ir pasirinktinai, todėl apie konkrečią patikrinimo datą iš anksto gali nebūti informuojama. Gyventojų ir organizacijų prašoma bendradarbiauti su ARATC darbuotojais ir sudaryti galimybę atlikti patikrinimus.

    Centras primena, kad biologinių atliekų tvarkymas ir kompostavimas yra viena svarbiausių atliekų prevencijos priemonių, padedanti mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius. Tinkamas rūšiavimas ir realiai naudojamas kompostavimas leidžia efektyviau tvarkyti atliekas bei pagrįstai taikyti rinkliavos lengvatas.

  • Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Kiekvienais metais pasaulyje susidaro daugiau nei 2 mlrd. tonų komunalinių atliekų, o didelė jų dalis dingsta iš akių vos atsidūrusi konteineryje. Tačiau būtent nuo to momento prasideda atliekų kelias, kuris lemia taršą, savivaldybių išlaidas ir energijos poreikius.

    Žiedinės ekonomikos principas paprastas: išteklius naudoti kuo ilgiau, pirmiausia mažinant vartojimą, vėliau pakartotinai naudojant ir perdirbant. Kuo daugiau medžiagų grįžta į gamybą, tuo mažiau jų galiausiai patenka į sąvartynus.

    Atskyrimas lemia, kiek atgaunama

    Atliekų tvarkymo kompleksuose vis dažniau diegiamos mechaninio rūšiavimo linijos, kuriose įranga atskiria plastiką, metalą, popierių ir kartoną. Taip iš mišrių šiukšlių formuojami antriniai žaliavų srautai, kurie gali vėl patekti į pramonę.

    Vis dėlto dalies atliekų perdirbti nepavyksta dėl sudėties, užterštumo ar ekonominio neapsimokėjimo. Tokiu atveju kai kuriose šalyse pasirenkamas atliekų deginimas energijai gauti, siekiant sumažinti į sąvartynus keliaujantį kiekį.

    „Perdirbimas išsaugo medžiagą, o energijos gamyba iš atliekų sprendžia tai, kas lieka, kad ir likutis sukurtų vertę“, – sakė inžinierė Alya Al Obeidli.

    Uzbekistanas mažina priklausomybę nuo sąvartynų

    Uzbekistanas per metus sugeneruoja apie 15 mln. tonų buitinių atliekų, o perdirbama ar specializuotai apdorojama, valdžios institucijų vertinimu, tik apie 5–6 proc. Dėl to daugeliui atliekų galutinis taškas vis dar yra sąvartynas.

    Netoli Taškento veikiantis naujas apie 24 hektarų sąvartynas kasdien priima maždaug 1 500–2 500 tonų atliekų, priklausomai nuo sezono. Tokiose aikštelėse atliekos sutankinamos ir užpilamos gruntu, o apsauginiai sluoksniai turi mažinti teršalų patekimą į gruntą.

    Tačiau sąvartynų poveikis išlieka: be deguonies yrant organinėms atliekoms susidaro metanas, kuris yra viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to vis dažniau įrengiamos dujų surinkimo sistemos ir svarstomos jų panaudojimo energetikoje galimybės.

    „Sename sąvartyne metano dujų sankaupos buvo labai didelės, o dabar ten vykdomas projektas jas surinkti ir iš jų gaminti elektrą“, – sakė Rafaelis Bekmullinas.

    Elektra iš atliekų, bet svarbiausia – rūšiavimas

    Vienas iš Uzbekistano planuojamų sprendimų – atliekų energinis panaudojimas. Prie Samarkando statoma jėgainė, kuri, planuojama, per parą apdoros apie 1 500 tonų buitinių atliekų ir per metus pagamins apie 240 mln. kilovatvalandžių elektros.

    Pareigūnai pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas yra atliekų srautų atskyrimas: perdirbamos medžiagos turi grįžti į gamybą, organika – virsti kompostu ar biodujomis, o tik likutis keliauti į energijos gamybą. Toks eiliškumas leidžia išlaikyti daugiau vertingų medžiagų apytakoje.

    Vis dėlto praktika rodo, kad infrastruktūros nepakanka, jei rūšiavimas neprasideda namuose. Angrene vykusiame bandomajame projekte gyventojams išdalinus 10 000 maišų atliekoms atskirti, grąžinta su išrūšiuotomis atliekomis buvo tik apie 1 proc.

    „Be atliekų rūšiavimo neįmanoma pasiekti rezultatų“, – sakė Sobiras Mashrabovas.

    Ekspertai akcentuoja, kad žiedinė ekonomika prasideda dar anksčiau nei konteineryje: mažesniu vartojimu, ilgesniu daiktų naudojimu ir pakartotiniu panaudojimu. Kuo mažiau mišrių atliekų susidaro, tuo mažiau jų tenka deginti ar laidoti, o tai tiesiogiai mažina taršą ir ilgalaikes sąnaudas.

  • Neišmeskite siuntos dėžės: namuose ji pravers bent 3 būdais ir sutaupys vietos

    Neišmeskite siuntos dėžės: namuose ji pravers bent 3 būdais ir sutaupys vietos

    Po internetinių pirkinių namuose dažnai lieka tai, ko niekas neplanavo kaupti: kartoninės siuntų dėžės. Tačiau tvarkingas, sausas ir nesugadintas kartonas dar gali praversti, ypač jei norisi susitvarkyti stalą, spintas ar stalčius neleidžiant pinigų naujiems organizatoriams.

    Prieš pasiliekant dėžę verta įvertinti jos būklę. Pakartotiniam naudojimui labiausiai tinka standus kartonas, išlaikęs formą, be drėgmės žymių, riebalų dėmių ar nemalonaus kvapo. Jei dėžė buvo sušlapusi ar susispaudusi, praktiškiau ją iškart išrūšiuoti kaip popierių.

    Kaip greitai paversti organizatoriumi

    Viena paprasčiausių idėjų – iš dėžės pasidaryti stalo organizatorių. Iš storesnio kartono galima iškirpti kelias sieneles ir suformuoti skyrelius rašikliams, žirklėms, lipniems lapeliams ar laidams, kad smulkmenos nebesimėtytų ant stalviršio.

    Patogiausia organizatoriaus matmenis prisitaikyti prie konkrečios vietos, o ne bandyti įsprausti dar vieną daiktą į jau apkrautą kampą. Kartoną galima palikti natūralų arba apklijuoti popieriumi, svarbiausia, kad konstrukcija būtų tvirta ir lengvai išvaloma nuo dulkių.

    Tvarkingesnis stalčius be pirkinių

    Kitas praktiškas panaudojimas – apatinių drabužių ar kojinių stalčiaus pertvaros. Platus stalčius be skyrių greitai virsta krūva, kurioje viskas susimaišo, o nedideli kartono gabalai gali veikti kaip atskiri įdėklai ar skyrikliai.

    Prieš pjaunant verta išmatuoti stalčiaus aukštį ir plotį, kad pertvaros netrukdytų užsidaryti. Nebūtina jų klijuoti prie baldų, nes tada išdėstymą bus lengva pakeisti, kai atsiras poreikis didesniam skyriui, pavyzdžiui, kojinėms ar sportinei aprangai.

    Paprasta slėptuvė katei

    Jei dėžė didesnė, ji gali tapti greita slėptuve katei. Pakanka vienoje sienelėje išpjauti angą įėjimui, o nelygius kraštus tvarkingai apkirpti, kad neliktų aštrių atplaišų.

    Prieš atiduodant dėžę gyvūnui būtina pašalinti segtukus, lipnios juostos likučius, etiketes ir kitus smulkius elementus, kuriuos katė galėtų nukramtyti. Turint kelias dėžes, jas galima sujungti angomis ir sukurti didesnę, bet vis tiek paprastą konstrukciją.

    Vis dėlto neverta kaupti visų pakuočių vien dėl minties, kad kada nors prireiks. Paprastai pakanka kelių skirtingų dydžių dėžių konkretiems tikslams, o likusias geriau sulankstyti ir išrūšiuoti, kad jos neužimtų vietos namuose.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas grįžta spalį: kas gali dalyvauti ir kodėl verta išbandyti

    Spalį Lietuvoje vyks Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas, kviesiantis moksleivius, studentus, pedagogus ir visus besidominčius gamtos apsauga pasitikrinti žinias. Iniciatyvą nuo 2011 metais organizuoja VšĮ „Žaliosios politikos institutas“, o renginys kasmet siekia didinti visuomenės aplinkosauginį raštingumą.

    Šiemet egzaminas numatytas 2026 metais spalio 23 dieną ir vyks nuotoliniu būdu specialioje internetinėje platformoje. Dalyviai atsakinės į klausimus apie klimato kaitą, taršos mažinimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką, biologinę įvairovę ir tvaresnius vartojimo įpročius.

    Tokios temos aktualios ne tik dėl augančių ekstremalių orų reiškinių, bet ir dėl ES klimato tikslų, numatančių reikšmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą iki 2030 metų bei klimato neutralumą iki 2050 metų. Praktiniai sprendimai kasdienybėje, nuo energijos taupymo iki rūšiavimo, tampa vis svarbesni tiek namų ūkiams, tiek organizacijoms.

    Organizatoriai skelbia keturias dalyvių kategorijas: pradedantieji, smalsuoliai, tyrinėtojai ir ekspertai. Tokia struktūra leidžia pritaikyti klausimų sudėtingumą skirtingoms amžiaus grupėms ir patirties lygiui, kad dalyvauti būtų prasminga ir mokiniams, ir specialistams.

    Po egzamino dalyviai elektroniniu paštu gaus ne tik savo rezultatą, bet ir teisingus atsakymus bei paaiškinimus, kurie padeda mokytis iš klaidų. Geriausiai pasirodžiusiems numatomi diplomai ir prizai, kuriuos paprastai steigia partneriai ir prie iniciatyvos prisijungiančios savivaldybės.

    „Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas – tai ne tik žinių patikrinimas, bet ir galimybė ugdyti atsakingą, aplinkai draugišką visuomenę“, – sakė VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ direktorius Remigijus Lapinskas.

    Aplinkosauginis švietimas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su praktiniais įgūdžiais: kaip atpažinti žaliąjį smegenų plovimą, įvertinti produkto poveikį aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą ar suprasti, kuo skiriasi atliekų prevencija nuo paprasto rūšiavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad net trumpas žinių testas gali tapti paskata pasidomėti patikimais šaltiniais ir priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdien.

  • Sodų bendrijose – nauji konteineriai maisto atliekoms: ką būtina žinoti, kad negausite pastabų

    Sodų bendrijose – nauji konteineriai maisto atliekoms: ką būtina žinoti, kad negausite pastabų

    Visagino sodų bendrijose rudenį pradėti statyti biologinėms virtuvės atliekoms skirti konteineriai. Kaip informuoja UAB „Visagino būstas“, iš viso pastatyta 19 talpų, kurių kiekviena yra 770 litrų.

    Konteineriai sodų bendrijose bus pastatyti laikinai, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Atliekos iš jų bus surenkamos kartą per savaitę, trečiadieniais.

    Rudenį sodų bendrijose ženkliai išauga biologinių atliekų kiekiai, ypač dėl derliaus nuėmimo ir sodo tvarkymo. Daugiausia susidaro nukritusių ar surinktų obuolių, taip pat kitų vaisių ir daržovių likučių.

    Gyventojai raginami šias atliekas mesti į specialius biologinių atliekų konteinerius, o ne į mišrių komunalinių atliekų talpas. Tinkamas rūšiavimas mažina mišrių atliekų kiekį ir padeda užtikrinti tvarkingesnę aplinką sodų bendrijose.

    Kokios atliekos tinka?

    Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti virtuvėje susidarančias maisto atliekas, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių likučius bei jų žieves. Taip pat tinka obuoliai ir kiti vaisiai, kavos tirščiai bei kavos filtrai.

    Leidžiama mesti arbatos tirščius ir tinkamus arbatos pakelius, kiaušinių lukštus, duonos ir kitų kepinių likučius. Taip pat galima išmesti sugedusį ar vartoti nebetinkamą maistą, mėsos, žuvies ir jų produktų likučius.

    Ko griežtai nemesti?

    Kad rūšiavimas būtų efektyvus, į biologinių atliekų konteinerius turi patekti tik tam skirtos atliekos. Į juos negalima mesti plastikinių maišelių, pakuočių, stiklo, metalo, tekstilės, higienos priemonių ar kitų mišrių komunalinių atliekų.

    Taip pat prašoma atliekų nepalikti šalia konteinerių, nes tai teršia aplinką ir apsunkina atliekų tvarkymą. Tvarkingas rūšiavimas padeda išvengti užterštų srautų, kai dėl netinkamų priemaišų dalis atliekų nebegali būti tvarkoma kaip biologinės.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Biologinių atliekų atskyrimas ypač aktualus šaltuoju sezonu, kai mišrių atliekų konteineriai dažniau prisipildo ir pradeda skleisti nemalonius kvapus. Atskiras surinkimas leidžia sumažinti mišrių atliekų svorį ir kiekį, o tai svarbu tiek aplinkos švarai, tiek visos sistemos efektyvumui.

    Gyventojai kviečiami atsakingai rūšiuoti ir primenama, kad konteinerių ištuštinimo grafikas yra nustatytas iš anksto. Jei biologinės atliekos metamos teisingai, šis sprendimas padeda išlaikyti tvarką sodų bendrijose intensyviausiu rudens laikotarpiu.