Tag: Atliekų tvarkymas

  • Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Molėtų tarybos posėdis: sprendimai dėl 2026 metų sveikatos centro normatyvų ir savivaldybės turto

    Gegužės 28 dieną Molėtų rajono savivaldybės taryba posėdyje apsvarstė 19 darbotvarkės klausimų: nuo metinių ataskaitų tvirtinimo iki sprendimų dėl turto, kelių ir socialinio būsto administravimo. Posėdyje taip pat pristatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veikla.

    Taryba patvirtino 2025 metų metinį savivaldybės ataskaitų rinkinį, kurį sudaro veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Dokumentuose apžvelgiami metų rezultatai, o veiklos ataskaita pradedama mero pranešimu ir informacija apie mero veiklos rodiklius.

    Vienas svarbiausių sprendimų susijęs su Molėtų sveikatos centru: nustatyti 2026 metų išlaidų normatyvai darbo užmokesčiui ir medikamentams. Numatytas 87 proc. normatyvas darbo užmokesčiui ir 6 proc. medikamentams, skaičiuojant nuo visų įstaigos gaunamų pajamų.

    Posėdyje akcentuota, kad įstaiga planuoja 2026 metais gauti apie 9 000 000 eurų pajamų, todėl normatyvai tampa reikšmingu planavimo įrankiu vertinant, kaip bus paskirstomi ištekliai ir kaip bus užtikrinamas paslaugų tęstinumas. Taryba taip pat patikslino Bendruomenės sveikatos tarybos sudėtį, o pirmininke patvirtino savivaldybės administracijos specialistę, sveikatos reikalų koordinatorę Miglę Bareikytę.

    Infrastruktūros klausimu pritarta savivaldybės administracijos ir UAB „Rivona“ bendradarbiavimo sutarčiai dėl susisiekimo komunikacijų statinių ir inžinerinių tinklų naujos statybos valstybinės žemės sklype Giedraičių miestelyje. Pagal pateiktą informaciją numatoma įrengti privažiavimą prie planuojamo prekybos centro, o užbaigus darbus gatvės atkarpa, apšvietimas ir lietaus tinklai būtų įregistruoti savivaldybei nuosavybės teise.

    Taryba taip pat patvirtino atliekų turėtojų ginčų ir skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles. Jose apibrėžiama, kaip bus nagrinėjami gyventojų ir įmonių skundai dėl vietinės rinkliavos ar kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo, taip pat dėl paslaugos kokybės ir paslaugos teikimo organizavimo.

    Švietimo srityje patvirtintas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų, finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, finansavimo ir atrankos tvarkos aprašas. Jame nustatyti programų atrankos principai, reikalavimai programų turiniui ir vykdytojams bei finansavimo mechanizmas.

    Administraciniais sprendimais pakeistos dviejų seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribos: Alantos seniūnijai priskirti Agatavos kaimas, Aleksandravos viensėdis ir Kuktiškio viensėdis, kurie iki šiol buvo priskirti Balninkų seniūnijai. Savivaldybė nurodė, kad ribų keitimai atliekami vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka, siekiant, kad seniūnijų teritorijos būtų vientisos.

    Molėtų mieste pėsčiųjų takui nuo Ąžuolų gatvės link Architektų gatvės suteiktas Hiorstelio alėjos pavadinimas. Sprendimas motyvuotas ilgamečiu Molėtų bendradarbiavimu su Hiorstelio miestu Vokietijoje ir siekiu įprasminti partnerystę, kuri tęsiasi apie 20 metų.

    Turtiniais klausimais nuspręsta perimti savivaldybės nuosavybėn savivaldybės apskaitoje registruotą valstybės nekilnojamąjį turtą, nurodant, kad tai yra 8 vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Taip pat pritarta išnuomoti 55,78 kv. m ploto patalpas ambulatorijoje Giedraičiuose 10 metų laikotarpiui, nustatant pradinę 1 kv. m kainą 1,50 euro per mėnesį.

    Posėdyje savivaldybės turtas, pripažintas nereikalingu, perduotas UAB „Molėtų švara“ pagal turto patikėjimo sutartį. Tai susiję su anksčiau įgyvendintu projektu, kurio metu lankytinose vietose įrengti automatiniai lauko tualetai ir įmontuoti mokėjimo kortelių skaitytuvai, kuriuos numatyta eksploatuoti savivaldybės įmonei.

    Taryba atnaujino tvarkas, susijusias su turto panauda ir patikėjimo teise, atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Taip pat sutiko, kad savivaldybei priklausančiame mokyklos pastate Bijutiškyje būtų registruota „Bijutiškio bendruomenės centro“ buveinė.

    Atskiru sprendimu Lietuvos šaulių sąjungai pagal panaudos sutartį 10 metų perduota 1 821,96 kv. m patalpų dalis mokyklos pastate Joniškyje, Arino gatvėje. Savivaldybė nurodė, kad turtas perduodamas veiklai, numatytai organizacijos įstatuose.

    Gyventojams aktualus pakeitimas priimtas dėl finansinės paramos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti: taryba pakoregavo paramos teikimo tvarkos aprašą. Posėdyje taip pat patikslintas autobusų stočių steigimo Molėtų rajone tvarkos aprašas, apibrėžiant veiklos paskirtį ir viešai skelbtinos informacijos apimtį.

    Socialinio būsto administravimo kontekste taryba nustatė ir 6 metams išnuomojo žemės sklypų dalis Molėtuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse, socialinio būsto nuomai išnuomotų gyvenamųjų patalpų eksploatacijai. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie sprendimai reikalingi tvarkingam turto valdymui ir atsakomybių aiškumui.

    Posėdyje pristatyta ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veikla, aptariant vykdomą reformą, reagavimo klausimus bei komunikaciją ekstremaliųjų situacijų metu. Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas apžvelgė pajėgų techninį aprūpinimą, gaisrų statistiką, prevenciją ir 2026 metų veiklos tikslus.

  • Kaimynas gali apskųsti jūsų kompostinę: viena klaida ir gali tekti ją išvežti

    Kaimynas gali apskųsti jūsų kompostinę: viena klaida ir gali tekti ją išvežti

    Kompostavimas kieme daugeliui atrodo paprastas būdas sumažinti šiukšlių kiekį ir pasigaminti trąšų, tačiau praktikoje daugiausia problemų kyla ne dėl pačio komposto, o dėl vietos ir priežiūros. Net ir nedidelė kompostinė, pastatyta netinkamai arba skleidžianti kvapus, gali tapti priežastimi kaimynų skundams ir institucijų patikrinimams.

    Bioatliekos sudaro reikšmingą buitinių atliekų dalį, todėl savivaldybės vis dažniau skatina gyventojus jas tvarkyti vietoje. Dalis savivaldybių taiko rinkliavos lengvatas tiems, kurie kompostuoja, o kai kur gyventojams dalijamos ir nemokamos kompostinės. Vis dėlto lengvata neatleidžia nuo pareigos laikytis statybos ir aplinkosaugos reikalavimų.

    Kur dažniausiai padaroma klaida

    Dažniausia problema yra kompostinės įrengimas per arti kaimyno sklypo ribos ar gyvenamojo namo langų ir durų. Tokiais atvejais net ir tvarkingai prižiūrimas kompostas gali kelti konfliktų, o prastai prižiūrimas greitai tampa kvapų ir vabzdžių židiniu.

    Pagal taikomus reikalavimus mažesnės kompostinės, kurios skirtos buitinėms bioatliekoms ir nėra pramoninio masto, turi būti įrengiamos laikantis nustatytų atstumų. Jeigu kompostinės tūris didesnis, atstumai iki sklypo ribos ir pastatų langų paprastai dar griežtėja, todėl prieš įrengiant verta pasitikrinti savivaldybės bei statybos techninių dokumentų nuostatas.

    Kokios atliekos tinka kompostui

    Į kompostą paprastai galima dėti augalines virtuvės ir sodo atliekas, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių likučius, kavos tirščius, arbatžoles, kiaušinių lukštus, nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakeles, pjuvenas ar nedažytą popierių. Kad kompostas nesmirdėtų, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp drėgnų atliekų ir sausų, struktūrą suteikiančių medžiagų.

    Daugiausia bėdų sukelia į kompostą metami netinkami likučiai ir per didelė drėgmė. Jei masė pradeda rūgti, atsiranda aitrus kvapas, pritraukiantis vabzdžius ir graužikus, o tai kaimynams dažniausiai tampa paskutiniu argumentu kreiptis į atsakingas institucijas.

    Ką gali padaryti kaimynas

    Jei iš kompostinės sklinda intensyvus kvapas, matomas kenkėjų antplūdis arba įrenginys įrengtas akivaizdžiai netinkamoje vietoje, kaimynas gali kreiptis į savivaldybę ar kitas priežiūros institucijas. Praktikoje tai gali baigtis patikrinimu ir reikalavimu pašalinti pažeidimus.

    Kraštutiniais atvejais gali būti nurodyta kompostinę perkelti į kitą vietą arba ją išvis pašalinti iš sklypo. Todėl saugiausia dar prieš įrengiant įsivertinti atstumus, pasirinkti nuošalesnę vietą, naudoti dangtį ar uždarą kompostinę ir reguliariai prižiūrėti turinį, kad nekiltų kvapų problema.

  • Zarasų rajono aplinkos kokybė reitinge: savivaldybė kviečia gyventojus pasakyti, ko trūksta

    Zarasų rajono aplinkos kokybė reitinge: savivaldybė kviečia gyventojus pasakyti, ko trūksta

    Portalo „Delfi“ pristatytame Savivaldybių reitinge 2026 Zarasų rajono savivaldybė aplinkos ir tvarumo srityje užėmė 26 vietą. Savivaldybė surinko 54,52 taško iš 90 galimų, todėl vietos valdžia pripažįsta, kad dalyje sričių reikalingi papildomi sprendimai.

    Tokie reitingai paprastai vertina kelis rodiklius, susijusius su kasdiene gyvenimo kokybe: atliekų tvarkymu, vandens ir nuotekų ūkio efektyvumu, aplinkos švara, viešųjų erdvių priežiūra ir kitais tvarumo aspektais. Net ir vidutinis rezultatas gali reikšti, kad gyventojai skirtingose seniūnijose aplinkos kokybę patiria nevienodai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracija skelbia pradedanti gyventojų apklausą, kuri turėtų padėti tiksliau įvardyti problemas ir prioritetus. Anot savivaldybės, surinkti atsakymai bus naudojami planuojant priemones, skirtas aplinkos kokybei gerinti.

    Apklausoje kviečiami dalyvauti visi rajono gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus. Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos reikalingos tam, kad sprendimai būtų paremti realia patirtimi, o ne vien statistika ar ataskaitomis.

    Apklausa vykdoma iki birželio 30 dienos. Savivaldybė ragina skirti kelias minutes atsakymams ir pažymi, kad kuo daugiau gyventojų įsitrauks, tuo tiksliau bus galima įvertinti situaciją ir numatyti konkrečius veiksmus.

  • Kupiškio taryba per posėdį priėmė 33 sprendimus: kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Kupiškio taryba per posėdį priėmė 33 sprendimus: kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną vykusiame posėdyje apsvarstė 34 darbotvarkės klausimus. Priimti 33 sprendimai, o vieno sprendimo priėmimas atidėtas vėlesniam svarstymui.

    Didžioji dalis sprendimų susiję su 2025 metų veiklos rezultatų įvertinimu ir atskaitomybe: patvirtinti metinių ataskaitų rinkiniai. Tarp jų – savivaldybės administracijos, Kontrolės ir audito tarnybos, taip pat kelių savivaldybės įstaigų ir biudžetinių organizacijų ataskaitos.

    Patvirtintos 2025 metų ataskaitos

    Posėdyje patvirtintos Kupiškio muziejaus, Kultūros centro, Viešosios bibliotekos, Jaunimo centro, Visuomenės sveikatos biuro, Priešgaisrinės tarnybos metinės ataskaitos. Taip pat patvirtintos socialinių paslaugų įstaigų ataskaitos ir savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkinys.

    Tokie sprendimai tarybose paprastai laikomi vienu svarbiausių metinių atskaitomybės etapų, nes jie leidžia viešai įvertinti, kaip įstaigos įgyvendino uždavinius, kaip buvo panaudotos lėšos ir kokių rezultatų pasiekta. Patvirtintos ataskaitos tampa pagrindu planuojant kitų metų veiklas ir koreguojant prioritetus.

    Pokyčiai priešgaisrinėje tarnyboje

    Vienu iš konkrečiausių administracinių pakeitimų tapo sprendimas pakeisti Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos buveinę. Nurodyta, kad buveinė perkeliama iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės 12A Kupiškyje į Sodų gatvę 6 Kupiškyje, taip pat patvirtinti atnaujinti tarnybos nuostatai.

    Tokie sprendimai paprastai susiję su patalpų pritaikymu tarnybos poreikiams, efektyvesniu turto naudojimu ar siekiu sumažinti eksploatavimo kaštus. Atnaujinti nuostatai svarbūs ir dėl aiškesnio funkcijų bei atsakomybių apibrėžimo.

    Naujos tvarkos ir mokesčių sprendimai

    Taryba pakeitė anksčiau priimtus sprendimus dėl reagavimo į savižudybių riziką algoritmų Kupiškio rajono savivaldybėje bei dėl smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo komisijos sudarymo. Tokie atnaujinimai dažniausiai atliekami siekiant suderinti dokumentus su pasikeitusiais teisės aktais, praktika ar institucijų kompetencijomis.

    Taip pat patvirtinti nauji savivaldybės turto perdavimo ir naudojimo dokumentai: turto perdavimo patikėjimo teise tvarkos aprašas, turto perdavimo panaudos pagrindais tvarka ir ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašas. Šie sprendimai įsigalioja 2026 metais birželio 1 dieną ir turėtų aiškiau suvienodinti procedūras, taikomas savivaldybės turtui valdyti.

    Posėdyje nustatyti 2026 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai bei patvirtintos 2026 metų žemės mokesčio lengvatos. Kartu atnaujintos Kupiškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės ir patvirtintos atliekų turėtojų ginčų bei skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, kurios taip pat įsigalioja 2026 metais birželio 1 dieną.

    Be to, patvirtintas bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai kurti ir plėsti, projektų idėjų sąrašas, kuris bus teikiamas gyventojų viešai atrankai. Savivaldybė nurodo, kad su priimtais tarybos sprendimais gyventojai gali susipažinti savivaldybės interneto svetainėje ir Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriuje.

  • Iki liepos 1 dienos susitvarkykite sklypą: Kėdainiuose už apleistą žemę grės 4 proc. tarifas

    Iki liepos 1 dienos susitvarkykite sklypą: Kėdainiuose už apleistą žemę grės 4 proc. tarifas

    Kėdainių rajono savivaldybė primena privačių žemės sklypų savininkams, taip pat valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams: iki liepos 1 dienos būtina sutvarkyti sklypus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai aktualu tiek gyvenamosiose teritorijose, tiek komercinės ar kitos paskirties žemėje.

    Pasak savivaldybės, nesutvarkyti sklypai gali būti pripažinti nenaudojamais ar apleistais ir įtraukti į atitinkamą sąrašą. Tokiu atveju 2026 metais būtų taikomas padidintas 4 proc. žemės mokesčio arba valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas.

    Kada sklypas laikomas apleistu?

    Savivaldybė nurodo, kad sklypas gali būti laikomas nenaudojamu ar apleistu, jei jis nešienaujamas ir apaugęs piktžolėmis, krūmais ar medžiais. Taip pat rizika kyla, jei teritorijoje laikomas statybinis laužas ar kiti netvarkingi daiktai.

    Į apleisto sklypo požymius įtraukiami ir aplinką teršiantys objektai, netvarkingos transporto priemonės bei kaupiamos atliekos. Tokie atvejai, savivaldybės vertinimu, daro neigiamą įtaką kaimynystei, teritorijos saugumui ir bendram vietovės estetiniam vaizdui.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Savivaldybė informuoja, kad nenaudojamų, apleistų kitos paskirties sklypų nustatymo tvarka buvo patvirtinta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2026 metais balandžio 24 dieną sprendimu Nr. TS-85. Ši tvarka apibrėžia, kaip sklypai vertinami ir kada jie patenka į sąrašą, pagal kurį vėliau taikomas didesnis tarifas.

    Gyventojams ir sklypų valdytojams rekomenduojama nelaukti paskutinės dienos: nušienauti žolę, pašalinti atliekas, sutvarkyti sandėliuojamas medžiagas ir įsitikinti, kad sklype nėra aplinką teršiančių daiktų. Taip sumažinama rizika patekti į apleistų sklypų sąrašą ir patirti didesnes mokestines pasekmes.

  • Ukmergės r. didelių gabaritų atliekų aikštelė birželio 1 dieną dirbs trumpiau: iki 12.00

    Ukmergės rajone esanti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė birželio 1 dieną dirbs trumpiau. Gyventojai raginami vizitą suplanuoti iš anksto, kad atliekų pristatymas neatsidurtų už darbo laiko ribų.

    Skelbiama, kad aikštelė, esanti Garseniškių gatvėje 5, Ukmergės rajone, tądien veiks iki 12.00 valandos. Įprastas darbo grafikas kitomis dienomis nesikeičia, tačiau konkrečių valandų prieš vykstant verta pasitikslinti savivaldybės kanaluose.

    Didelių gabaritų atliekų aikštelės gyventojams aktualios tvarkant būstus ar kiemus, ypač kai reikia atsikratyti stambesniais daiktais. Dėl to trumpesnis darbo laikas gali lemti didesnius srautus ryte, o vėliau atvykę gali nebespėti.

    Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus. Jei nespėjote birželio 1 dieną, atliekų pristatymą rekomenduojama perkelti į artimiausią dieną pagal įprastą aikštelės darbo laiką.

  • Šiauliuose tęsiasi pavojingųjų atliekų surinkimas: gegužės 30 dieną atvyks „Toksika“

    Šiauliuose tęsiasi pavojingųjų atliekų surinkimas: gegužės 30 dieną atvyks „Toksika“

    Šiauliuose visą gegužę vyksta buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo akcija. Savivaldybės duomenimis, per akcijos laikotarpį gyventojai jau atsakingai perdavė 8,132 tonos pavojingųjų atliekų.

    Akcija organizuojama kartu su UAB „Toksika“, o gyventojai kviečiami ir toliau nemokamai bei saugiai priduoti pavojingąsias atliekas. Pabrėžiama, kad tokios atliekos neturėtų būti metamos į mišrias šiukšles ar pilamos į nuotekas, nes gali kelti riziką aplinkai ir žmonių sveikatai.

    Kur „Toksika“ lauks gegužės 30 dieną?

    Specialus UAB „Toksika“ transportas gyventojų lauks gegužės 30 dieną Medelyno seniūnijoje, aikštelėje prie Birutės g. 40, nuo 9.00 iki 10.00 valandos. Vėliau jis vyks prie daugiabučio Vytauto g. 261, kur stovės nuo 11.00 iki 12.00 valandos.

    Trečioji sustojimo vieta numatyta prie daugiabučio Gardino g. 4, kur pavojingąsias atliekas bus galima priduoti nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Gyventojai raginami pasirinkti patogiausią laiką ir atvykti su saugiai supakuotomis atliekomis.

    Kokias atliekas galima priduoti?

    Akcijos metu priimami dažų, lakų ir klijų likučiai, buityje naudojami cheminiai valikliai, taip pat visų tipų užterštos pakuotės. Taip pat galima atvežti užterštas pašluostes, sorbentus ir filtrus, laboratorines chemines medžiagas bei naftos produktus, pavyzdžiui, alyvą, ir jais užterštas atliekas.

    Be to, priimama cheminėmis medžiagomis užteršta mediena, baterijos, akumuliatoriai ir elektronikos atliekos. Gyventojai gali priduoti ir farmacines atliekas, tai yra pasenusius vaistus bei maisto papildus.

    Svarbios sąlygos ir kontaktai

    Nurodoma, kad iš vieno gyventojo bus priimama iki 200 kilogramų pavojingųjų atliekų. Tai reiškia, kad didesnius kiekius turintys asmenys turėtų iš anksto pasidomėti alternatyviomis perdavimo galimybėmis.

    Kilus klausimams, gyventojai kviečiami kreiptis į UAB „Toksika“ Šiaulių atliekų aikštelės vadovą telefonu +370 611 23634. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir prisidėti prie švaresnio bei saugesnio miesto.

  • ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    ES žalia ekonomika sprogo: saulė lenkia hidro, bet daugiausia uždirba visai kitas sektorius

    Žalioji ekonomika vėl centre

    Energetikos rinkose augant neapibrėžtumui ir geopolitinei įtampai, Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie atsinaujinančių išteklių vaidmenį stiprinant energijos nepriklausomybę. Tokį posūkį skatina ir pastarųjų metų pamokos, kai importuojamo kuro kainos tapo itin svyruojančios.

    Eurostato duomenys rodo, kad atsinaujinančių išteklių dalis bendrame ES energijos vartojime priartėjo prie 50 proc. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Austrija ir Švedija, jau dabar didžiąją dalį poreikio patenkina iš atsinaujinančių šaltinių.

    Saulės energija auga sparčiausiai

    Nors didžiausia žalios elektros dalis ES vis dar pagaminama iš vėjo ir hidroenergijos, būtent saulės energetika išsiskiria tempu. Eurostatas fiksuoja, kad saulės dalis nuo 2008 metais buvusio maždaug 1 proc. iki 2024 metais viršijo 23 proc.

    Tokia dinamika siejama su technologijų pigimu, greitesniu projektų įgyvendinimu ir vis aktyvesniu saulės elektrinių diegimu ant pastatų stogų bei pramoniniuose parkuose. Ekspertai neatmeta, kad artimiausiais metais saulės gamyba pagal apimtį gali aplenkti hidroenergiją.

    Pelningiausias sektorius nustebino

    Eurostato statistika atskleidžia, kad didžiausią pelną ES žaliojoje ekonomikoje generuoja ne elektrą gaminantys sektoriai, o atliekų tvarkymas. 2023 metais šios veiklos sukurta pridėtinė vertė viršijo 200 milijonų eurų ir per dešimtmetį šoktelėjo apie 78 proc.

    Tai maždaug dvigubai daugiau nei kitų, pagal vertę sekančių veiklų, susijusių su nuotekų tvarkymu ir medžiagų atgavimu. Atliekų tvarkymas taip pat išlieka didžiausiu darbdaviu žaliojoje ekonomikoje, jame dirba beveik 1 000 000 žmonių visoje ES.

    Žalieji darbai daugėja, bet kryptys skiriasi

    Žaliojoje ekonomikoje darbo vietų skaičius ES per mažiau nei dešimtmetį išaugo daugiau nei 2 000 000. Eurostato vertinimu, 2014 metais jų buvo apie 3 600 000, o 2023 metais skaičius pasiekė 5 800 000.

    Didelė dalis užimtumo tenka energijos taupymo sprendimams, pastatų efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių išteklių infrastruktūrai. Greta to išlieka svarbios sritys, susijusios su dirvožemio ir požeminio vandens apsauga bei nuotekų tvarkymu, kurios reikalauja specifinių kompetencijų.

    Reguliavimo kryptis kelia klausimų

    Eurostatas nurodo, kad nuo 2014 metų ES žaliosios ekonomikos sukuriama vertė augo nuosekliai, o metinis prieaugis vidutiniškai siekė beveik 8 proc. Per mažiau nei dešimtmetį bendra sektoriaus apimtis beveik padvigubėjo ir 2023 metais siekė apie 1 330 000 000 eurų.

    Vis dėlto politinėje darbotvarkėje matomas poslinkis į reguliavimo supaprastinimą, kuris verslui žada mažesnę administracinę naštą, bet daliai ekspertų kelia rizikų dėl aplinkosauginių standartų silpninimo. Diskusijas kursto ir atidėtos ar sušvelnintos iniciatyvos, nukreiptos prieš žaliąjį smegenų plovimą, pesticidų mažinimą bei gamtos atkūrimo tikslus.

    Rinkai tai reiškia dvejopą signalą: viena vertus, investicijų ir darbo vietų augimą toliau stumia technologijų pažanga, kita vertus, spartą gali riboti kintantis reguliavimo klimatas. Artimiausi metai parodys, ar ES išlaikys ankstesnį tempą, ypač atsinaujinančių išteklių ir žiedinės ekonomikos srityse.

  • Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Konservų skardinės daugeliui vis dar kelia klausimų, tačiau taisyklė paprasta: tai metalinė pakuotė, todėl ją reikia mesti į pakuočių atliekų srautą. Praktikoje dažna klaida yra skardines išmesti į mišrias atliekas, ypač jei viduje liko maisto likučių.

    Lietuvoje metalinės pakuotės kartu su plastiko ir kombinuotomis pakuotėmis paprastai keliauja į geltoną konteinerį. Tai apima ir plienines, ir aliuminines skardines, taip pat metalinius dangtelius ar žiedelius, jei jie atskirti nuo pakuotės.

    Ar skardinę reikia plauti?

    Skardinių prieš išmetant plauti nebūtina, tačiau rekomenduojama jas kuo labiau ištuštinti. Jei pakuotėje liko maisto, pakanka iškratyti likučius į bioatliekas arba mišrias atliekas, o pačią skardinę mesti į geltoną konteinerį.

    Jei turite galimybę, pakuotę galima lengvai praskalauti, kad ji mažiau skleistų kvapą ir nepritrauktų kenkėjų. Vis dėlto svarbiausia ne idealus švarumas, o teisinga rūšiavimo frakcija.

    Kodėl neteisingas rūšiavimas kainuoja?

    Atliekų tvarkymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama rūšiavimo kokybei, o užterštos frakcijos didina tvarkymo kaštus. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai gali taikyti didesnius įkainius tiems, kurie atliekas išmeta netinkamai.

    Praktikoje tai reiškia, kad į mišrias atliekas nuolat metamos pakuotės gali tapti priežastimi peržiūrėti mokėjimą už atliekų tvarkymą. Kuo daugiau neteisingai išrūšiuotų atliekų patenka į netinkamą srautą, tuo didesnė rizika, kad brangs bendras sistemos išlaikymas.

    Ką daryti, kad nekiltų abejonių?

    Jei nesate tikri dėl vietinių taisyklių, verta pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų vežėjo rūšiavimo atmintines, nes konteinerių spalvos ir priėmimo detalės gali nežymiai skirtis. Tačiau konservų skardinė beveik visada bus priskiriama metalinei pakuotei, kuri metama į geltoną konteinerį.

    Trumpa taisyklė kasdienai: maisto likučiai turi keliauti ten, kur metate organines ar mišrias atliekas, o metalinė pakuotė atskirai. Taip sumažinsite užterštumą ir prisidėsite prie efektyvesnio perdirbimo.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    Druskininkuose šiemet surengtas jau septintasis nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą ir atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos prisijungę kurorto gyventojai galėjo įsivertinti, kaip kasdieniai sprendimai prisideda prie mažesnio atliekų kiekio.

    Egzaminą laikiusius dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis. Savivaldybė pabrėžė, kad kasmet augantis susidomėjimas rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir norą keisti įpročius.

    „Kultūra prasideda nuo žmogaus požiūrio į savo aplinką – kultūringas žmogus rūpinasi ne tik savimi, bet ir tuo, kas yra aplink jį“, – sakė Aurimas Uldukis.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūros“ egzaminas orientuotas ne tik į teoriją, bet ir į praktines situacijas: kur mesti skirtingas pakuotes, ką daryti su baterijomis, elektronikos atliekomis ar mišriomis medžiagomis. Tai aktualu ir dėl to, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos gali pabloginti perdirbimui tinkamų žaliavų kokybę.

    Kaip ir kasmet, klausimai parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams. Nors užduotims spręsti skiriamos 45 minutės, dalis dalyvių atsakymus pateikė greičiau.

    Egzamino formatas leidžia jį laikyti nuotoliniu būdu, o dalyviai savo paskyroje gali matyti rezultatą ir atsisiųsti diplomą. Druskininkuose visiems dalyvavusiems taip pat įteiktos simbolinės Druskininkų savivaldybės ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro dovanos.

    Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis labiau siejamos su platesniais tvarumo tikslais, nes atliekų prevencija ir rūšiavimas yra viena pigiausių priemonių mažinti sąvartynuose atsiduriančių šiukšlių kiekį. Kuo daugiau gyventojų supranta rūšiavimo logiką, tuo efektyviau veikia visa atliekų tvarkymo grandinė – nuo konteinerio kieme iki perdirbimo įmonių.