Tag: Atliekų tvarkymas

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir pasitikrinti rūšiavimo žinias

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje septintą kartą vyks nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas. Organizatoriai kviečia gyventojus, moksleivius ir įmones pasitikrinti žinias apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą.

    Dalyvavimas vyksta specialioje egzamino platformoje, kur reikia užsiregistruoti ir pasirinktu metu spręsti testą. Egzamino užduotys pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms, todėl dalyvauti gali ir pradinukai, ir vyresni mokiniai, ir suaugusieji.

    Testai parengti trims dalyvių grupėms: 1–4 klasėms, 5–10 klasėms bei 11 klasei ir vyresniems. Registruotis gali tiek pavieniai asmenys, tiek organizacijos, norinčios įtraukti darbuotojus ar bendruomenę į tvaresnius įpročius.

    Pasak organizatorių, susidomėjimas egzaminu kasmet auga, o aktyviausiai įsitraukia švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o tai rodo, kad aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos vis dažniau persikelia į kasdienius sprendimus.

    Specialių reikalavimų dalyviams nėra, o pasiruošti kviečiama iš anksto sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve. Tai patogus būdas atsinaujinti žinias ir kartu suprasti, kuriose srityse dar kyla daugiausia praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis su pakuotėmis, mišriomis atliekomis ar elektronikos atliekomis.

  • VAATC keičia tvarką: nuo gegužės 2 dienos izoliacinių atliekų priėmimas vėl bus nemokamas

    Nemokamas priėmimas grįžta su limitu

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad nuo gegužės 2 dienos Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekas gyventojai vėl galės priduoti nemokamai. Tačiau bus taikomas nemokamas metinis limitas – 250 kilogramų vienam gyventojui per metus.

    Šis sprendimas aktualus gyventojams, kurie įsirenginėja būstą ar vykdo remontą ir sukaupia polistirolo, akmens ar stiklo vatos, gipso kartono ir kitų panašių medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas fiziniams asmenims, pristatantiems atliekas į regiono aikšteles.

    Kodėl VAATC grįžta prie nemokamos tvarkos?

    Iki šiol galiojusi praktika buvo griežtesnė: nuo 2026 metų pradžios gyventojai, pristatydami izoliacines atliekas, už jų priėmimą mokėjo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad tokia tvarka turėjo padėti suvaldyti srautus ir finansuoti sudėtingesnį šių atliekų apdorojimą.

    Vis dėlto per kelis mėnesius fiksuotas nepageidaujamas efektas – izoliacinių medžiagų kiekis pradėjo augti mišrių komunalinių atliekų sraute. Pasak VAATC, tai prieštarauja atliekų tvarkymo sistemoje keliamiems aplinkosauginiams tikslams, nes tokios atliekos turi būti surenkamos atskirai, o ne patenka į bendrą konteinerių srautą.

    Izoliacinės atliekos: kodėl svarbu atskirti?

    VAATC atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažnai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to itin svarbu šias atliekas atskirti nuo kitų statybinių atliekų ir pristatyti į tam skirtas aikšteles.

    Centro teigimu, geriausia atskyrimą atlikti dar atliekų susidarymo vietoje, nes taip sumažinama rizika, kad izoliacinės medžiagos bus sumaišytos su kitomis atliekomis. Tinkamas rūšiavimas padeda mažinti bendrą taršą ir leidžia efektyviau organizuoti atliekų tvarkymo grandinę.

    Kokie srautai fiksuojami Vilniaus regione?

    VAATC duomenimis, per 2025 metus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš šio kiekio izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc. viso srauto, arba apie 6 500 tonų.

    Tokie skaičiai rodo, kad izoliacinių medžiagų atliekos sudaro reikšmingą dalį atliekų, kurios susidaro renovuojant ar remontuojant būstus. Dėl to VAATC sprendimą sieja ir su praktiniu tikslu užkirsti kelią netinkamam šių atliekų šalinimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę VAATC rekomenduoja pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo sąlygas bei galiojančius limitus. Taip pat gyventojai gali kreiptis į pasirinktą aikštelę konsultacijai telefonu ar el. paštu.

  • Šiauliuose gegužę rinks pavojingąsias atliekas: kur ir kada priduoti nemokamai, taikomas 200 kg limitas

    Šiaulių miesto savivaldybė kartu su bendrove „Toksika“ 2026 metais gegužės mėnesį rengia pavojingųjų atliekų surinkimo akciją. Jos metu gyventojai galės nemokamai ir saugiai priduoti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas, kurios netinkamai laikomos ar išmetamos kelia riziką sveikatai ir aplinkai.

    Akcijos esmė paprasta: nustatytomis dienomis į skirtingas miesto vietas atvyks specialus „Toksika“ transportas, o gyventojai galės atnešti atliekas tiesiai į surinkimo punktą. Iš vieno gyventojo bus priimama iki 200 kilogramų pavojingųjų atliekų, todėl didesnius kiekius rekomenduojama planuoti iš anksto.

    Kur ir kada lauks surinkimo punktai?

    Gegužės 2 dieną atliekos bus priimamos Prisikėlimo aikštės aikštelėje Varpo g. 22 nuo 9:00 iki 10:00. Vėliau punktas persikels prie daugiabučio Draugystės pr. 21 nuo 11:00 iki 12:00 ir prie daugiabučio Dvaro g. 43A nuo 14:00 iki 15:00.

    Gegužės 9 dieną transportas lauks prie daugiabučio Gegužių g. 60 nuo 9:00 iki 10:00. Taip pat prie daugiabučio Architektų g. 28 nuo 11:00 iki 12:00 ir prie daugiabučio Lyros g. 19 nuo 14:00 iki 15:00.

    Gegužės 16 dieną atliekos bus priimamos Rėkyvos seniūnijoje, aikštelėje prie Energetikų g. 5 nuo 9:00 iki 10:00. Vėliau prie daugiabučio Radviliškio g. 45 nuo 11:00 iki 12:00 ir prie daugiabučio Vilniaus g. 40 nuo 14:00 iki 15:00.

    Gegužės 23 dieną surinkimas vyks prie Tilžės g. 44, iš Tilžės g. pusės, nuo 9:00 iki 10:00. Taip pat prie Krymo g. 26, iš Tilžės g. pusės, nuo 11:00 iki 12:00 ir prie Gvazdikų takas 6 nuo 14:00 iki 15:00.

    Gegužės 30 dieną punktas veiks Medelyno seniūnijoje, aikštelėje prie Birutės g. 40 nuo 9:00 iki 10:00. Vėliau prie daugiabučio Vytauto g. 261 nuo 11:00 iki 12:00 ir prie daugiabučio Gardino g. 4 nuo 14:00 iki 15:00.

    Kokias atliekas galima priduoti?

    Akcijos metu bus priimami dažų, lakų ir klijų likučiai, buityje naudojami cheminiai valikliai, taip pat visų tipų užterštos pakuotės. Priimamos ir užterštos pašluostės, sorbentai bei filtrai, kurie po kontakto su chemikalais neturėtų patekti į mišrių atliekų konteinerius.

    Gyventojai taip pat kviečiami atnešti farmacines atliekas, pavyzdžiui, pasenusius vaistus ir maisto papildus, laboratorines chemines medžiagas, naftos produktus, įskaitant alyvą, bei jais užterštas atliekas. Be to, priimama cheminėmis medžiagomis užteršta mediena, baterijos, akumuliatoriai ir elektronikos atliekos.

    Ką svarbu žinoti prieš atvykstant?

    Specialistai primena, kad pavojingąsias atliekas verta atvežti originaliose pakuotėse arba sandariai uždarytuose, aiškiai paženklintuose induose. Maišyti skirtingų chemikalų tarpusavyje nerekomenduojama, nes tai gali sukelti pavojingas reakcijas arba apsunkinti atliekų sutvarkymą.

    Jei kyla klausimų dėl priimtinų atliekų ar jų paruošimo, gyventojai gali kreiptis į „Toksika“ Šiaulių atliekų aikštelės vadovą telefonu +370 611 23634. Savivaldybė ragina pasinaudoti proga atsakingai sutvarkyti rūsiuose, garažuose ar sandėliukuose susikaupusias medžiagas ir taip prisidėti prie saugesnės miesto aplinkos.

  • Kiek rudųjų lokių gyvena Tatruose? Genetiniai tyrimai rodo didesnę populiaciją

    Kiek rudųjų lokių gyvena Tatruose? Genetiniai tyrimai rodo didesnę populiaciją

    Ką parodė genetinis skaičiavimas

    Rudųjų lokių skaičius Tatruose įvertintas pasitelkus genetinius tyrimus, vykdytus 2023 metais nuo kovo iki spalio. Tyrimas atliktas Tatrų nacionalinio parko užsakymu, o mokslininkai rinko biologinius pėdsakus ir laboratorijoje išskyrė lokių DNR.

    Pagal sudarytus genetinius profilius nustatyti 64 unikalūs genotipai, leidžiantys identifikuoti atskirus individus. Tyrėjai suskaičiavo 38 pateles ir 24 patinus, o duomenys apima ir lokius, migruojančius tarp valstybių, todėl skaičius atspindi Tatruose nuolat ar laikinai besilaikančią populiaciją.

    Tyrėjai pažymi, kad dalies surinktos medžiagos nepavyko tiksliai priskirti konkrečiam individui dėl kokybės ar fragmentiškumo. Dėl to daroma atsargi prielaida, kad realus Tatruose fiksuojamų rudųjų lokių skaičius gali būti didesnis, nei leidžia patvirtinti turimi genetiniai profiliai.

    Kodėl susitikimai su žmogumi tampa pavojingi

    Mokslininkai ir gamtosaugos specialistai pabrėžia, kad lokio ir žmogaus susidūrimas pavojingiausias tada, kai sutampa biologiniai veiksniai ir netinkamas žmonių elgesys. Pavasarį po žiemos miego lokiai būna nusilpę, intensyviai ieško maisto, o patelės su jaunikliais gali reaguoti itin gynybiškai.

    Rizika išauga ir tada, kai žmogus miške juda tyliai, o lokys jį pamato per vėlai arba neturi kur atsitraukti. Tokiose situacijose gyvūnas gali reaguoti instinktyviai, ypač jei jaučia grėsmę ar saugo maisto šaltinį.

    Kaip mažinti konfliktus kalnuose

    Ekspertai rekomenduoja kalnuose ir miškuose aiškiai pažymėti savo buvimą, pavyzdžiui, kalbant garsiau ar skleidžiant įprastus žygio garsus, kad lokys spėtų pasitraukti. Svarbiausia išlikti ramiems ir neskatinti artimo kontakto, ypač prie takų, kur matomumas prastas.

    Problemos augant lokių populiacijai dažnai siejamos su lengvai prieinamu maistu šalia žmonių gyvenviečių. Tai gali būti neapsaugotos atliekos, palikti maisto likučiai ar kiti nuolatiniai traukos taškai, dėl kurių lokiai pripranta lankytis prie sodybų ir turistinių vietų.

    Gamtosaugininkai akcentuoja, kad vien reagavimas į incidentus nepakanka, jei nepašalinamos priežastys. Todėl siūlomos priemonės apima saugių atliekų konteinerių diegimą lokių areale, profesionalių reagavimo komandų stiprinimą ir nuoseklią visuomenės edukaciją apie elgesį lokių teritorijose.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos nuo gegužės 2 dienos vėl bus priimamos nemokamai. Gyventojams bus taikomas metinis nemokamas limitas – 250 kilogramų vienam asmeniui per metus.

    Sprendimas aktualus įsirengiantiems būstą ar remontuojantiems gyventojams, kuriems dažniausiai susidaro įvairių statybinių ir apdailos medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas tik neviršijant nustatyto kiekio, todėl didesnius kiekius planuojantiems atvežti gyventojams verta iš anksto pasitikslinti sąlygas konkrečioje aikštelėje.

    Anksčiau už šių atliekų pridavimą buvo taikomas mokestis: izoliacinių medžiagų, tokių kaip gipso kartono plokščių atliekos, polistirolas, akmens ar stiklo vata, priėmimas fiziniams asmenims kainavo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad praktika parodė ir nepageidaujamą pasekmę – dalis tokių atliekų ėmė dažniau patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Centras teigia, kad toks elgesys apsunkina atliekų tvarkymo procesus ir neatitinka aplinkosauginių tikslų. Mišriame sraute atsidūrusios izoliacinės medžiagos didina užterštumą, blogina rūšiavimo efektyvumą ir gali lemti didesnius sistemos kaštus, nes netinkamai atskirtas atliekas tenka papildomai apdoroti.

    VAATC specialistai atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažniausiai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to gyventojams rekomenduojama izoliacines atliekas nuo kitų statybinių atliekų atskirti dar jų susidarymo vietoje, kad aikštelėje jas būtų galima priimti ir nukreipti tinkamu būdu.

    VAATC pateiktais duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Izoliacinių medžiagų atliekos praėjusiais metais sudarė apie 20 proc. viso srauto ir siekė maždaug 6 500 tonų, todėl jų surinkimo tvarka turi reikšmingą poveikį visos sistemos veikimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojams patariama pasitikrinti priėmimo sąlygas, galiojančius limitus ir konkrečioje vietoje priimamas atliekų rūšis. VAATC pažymi, kad tai padeda išvengti situacijų, kai atliekos atvežamos netinkamai paruoštos arba neįtrauktos į priėmimo sąrašą.

  • Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Atliekų rūšiavimas daugeliui atrodo paprastas įprotis, tačiau realybėje dažnai sustabdome prie visai kasdienių daiktų. Pavyzdžiui, nešvarus grietinės indelis: ar jį būtina išplauti, ar užtenka ištuštinti ir mesti į plastiko pakuočių konteinerį?

    Tokios situacijos ir parodo, kad rūšiavimas nėra vien teorija. Skirtingose savivaldybėse ar tvarkytojų sistemose reikalavimai gali skirtis, tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats: pakuotės turi būti kuo švaresnės, kad netrukdytų perdirbimo procesams.

    Kas yra „Atliekų kultūros“ egzaminas

    Artėjant jau septintą kartą rengiamam „Atliekų kultūros“ egzaminui, dėmesį į iniciatyvą atkreipė ir televizijos laidų vedėjas bei prodiuseris Arūnas Valinskas. Tinklalaidėje „Valinskas žino“ jis pripažino, kad pavyzdiniu rūšiuotoju savęs nelaiko, tačiau stengiasi elgtis atsakingai.

    Organizatorių idėja paprasta: ne „pagauti“ žmones darant klaidas, o padėti greičiau perprasti taisykles, kurios kasdien kinta dėl naujų pakuočių tipų ir perdirbimo technologijų. Egzaminas orientuotas į praktines situacijas, o ne į sausą terminų mokymąsi.

    Valinsko testas atskleidė dažnas klaidas

    Naujame epizode A. Valinskas atsakinėjo į klausimus, kurie pernai dalyviams kėlė daugiausia keblumų. Jo reakcijos atpažįstamos daugeliui: vienur bandoma vadovautis logika, kitur pasitikima įpročiu ar girdėta „taisykle“, kuri ne visada teisinga.

    Tokie pavyzdžiai primena, kad rūšiavime svarbu ne tik noras, bet ir žinios. Klaidos dažniausiai pasitaiko dėl užterštų pakuočių, neatskirto mišraus turinio, taip pat dėl neteisingai suprantamų žymėjimų ant pakuočių.

    Kada vyks ir kaip dalyvauti

    Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o testui atlikti bus skirta 45 minutės. Registracija atvira nuo balandžio 9 dienos, specialių reikalavimų dalyviams nėra.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl dalyvauti gali tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, taip pat ir įmonių komandos. Organizatoriai numato skirtingo sudėtingumo testus pagal amžiaus grupes, o geriausiai pasirodę dalyviai bus paskatinti prizais.

    „Norime, kad žmonės drąsiai tikrintų žinias ir pamatytų, kur dažniausiai suklystama, nes būtent ten slypi didžiausia nauda aplinkai“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai įvairiuose Lietuvos regionuose.

  • Nemokamai surinks pavojingas atliekas Klaipėdos rajone: gegužę – 9 sustojimai ir tikslūs laikai

    Nemokamai surinks pavojingas atliekas Klaipėdos rajone: gegužę – 9 sustojimai ir tikslūs laikai

    Klaipėdos rajone gegužę vyks nemokama pavojingų atliekų surinkimo akcija, kurią organizuoja Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su bendrove „Toksika“. Tai pavasarinė iniciatyva, skirta gyventojams patogiai ir saugiai atsikratyti buityje susidarančių pavojingų atliekų.

    Tokios atliekos negali būti metamos į mišrių atliekų konteinerius ar pilamos į nuotekas, nes gali užteršti dirvožemį ir vandenį bei kelti gaisro ar apsinuodijimo riziką. Specialistai primena, kad net nedideli kiekiai cheminių medžiagų ar netinkamai laikomos baterijos gali sukelti rimtų pasekmių.

    Akcijos metu bus priimamos dažų, klijų ir lakų atliekos, buitiniai cheminiai valikliai, taip pat įvairios užterštos pakuotės ir pašluostės, sorbentai, filtrai. Gyventojai taip pat galės atnešti farmacines atliekas, laboratorines chemines medžiagas, naftos produktus ir jais užterštas atliekas.

    Be to, bus surenkamos cheminėmis medžiagomis užterštos medienos atliekos, baterijos, akumuliatoriai ir visų tipų elektronikos atliekos. Tokios atliekos vėliau perduodamos tvarkytojams, kad būtų utilizuotos arba apdorotos laikantis aplinkosaugos reikalavimų.

    Kur ir kada vyks surinkimas?

    Pirmasis surinkimas numatytas gegužės 2 dieną Gargžduose nuo 9 iki 10 valandos, Kvietinių gatvės automobilių stovėjimo aikštelėje priešais restoraną „Lijo“. Tą pačią dieną atliekos bus priimamos Kvietiniuose nuo 10.20 iki 11.20 valandos, Jaunimo ir Minijos gatvių sankirtos aikštelėje.

    Gegužės 2 dieną surinkimas vyks ir Jakuose nuo 12 iki 13 valandos, aikštelėje prie bibliotekos Pergalės gatvėje 2. Gegužės 9 dieną atliekos bus priimamos Kretingalėje nuo 9 iki 10.30 valandos, automobilių stovėjimo aikštelėje priešais seniūnijos pastatą Klaipėdos gatvėje 12.

    Gegužės 9 dieną suplanuotas sustojimas Sendvario seniūnijoje nuo 11 iki 12 valandos, aikštelėje prie „MediCa klinikos“ Ežero gatvėje 43. Tą pačią dieną Dercekliuose atliekos bus surenkamos nuo 12.40 iki 13.40 valandos, bendrijos ūkio dalies teritorijoje Pavasario gatvėje 56.

    Gegužės 16 dieną akcija vyks Priekulėje nuo 9 iki 10.30 valandos, seniūnijos kieme Klaipėdos gatvėje 14. Vėliau tą pačią dieną atliekos bus priimamos Šernuose nuo 11.40 iki 12.40 valandos, Aušros alėjoje 2, Žiaukų kaime.

    Paskutinis numatytas sustojimas gegužės 16 dieną Ketvergiuose nuo 13 iki 14 valandos, aikštelėje priešais mokyklą. Gyventojams rekomenduojama pavojingas atliekas atnešti sandariose originaliose pakuotėse, jų nemaišyti tarpusavyje ir pasirūpinti saugiu transportavimu.

  • Atliekų kultūros egzaminas 2026: startas balandžio 30 dieną, registracija jau prasidėjo

    Net ir kasdien rūšiuojant atliekas dažnai kyla klausimų, kur mesti pakuotę nuo saldainių, panaudotas baterijas ar picos dėžę. Apklausos rodo, kad žmonės savo žinias vertina geriau, nei jos pasitvirtina praktiškai, todėl rūšiavimo klaidos vis dar dažnos.

    Dėl to gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias Atliekų kultūros egzamine 2026. Tai jau septintą kartą rengiamas nacionalinis nuotolinis testas, skirtas atliekų prevencijai, rūšiavimui ir tvariems kasdieniams įpročiams stiprinti.

    Organizatorių teigimu, iniciatyva kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio, o aktyviausi dalyviai tradiciškai yra švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 žmonių, prie jo jungėsi mokyklos, mokytojai, mokiniai ir įmonių komandos.

    Kada vyks egzaminas?

    Šiemet Atliekų kultūros egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu. Dalyvauti gali visi norintys, specialių reikalavimų nėra, o pats formatas pritaikytas taip, kad testą būtų galima atlikti patogiu metu.

    Registracija šiemet startavo balandžio 9 dieną. Pasiruošti kviečiama sprendžiant ankstesnių metų užduotis ir pasitikrinant, ar gerai atskiriate pakuotes, elektronikos atliekas, pavojingas atliekas bei kitas dažniausiai painiojamas kategorijas.

    Kur dažniausiai klystama rūšiuojant?

    Daugiausia neaiškumų kyla dėl mišrių ar užterštų pakuočių ir dėl to, kad skirtingose savivaldybėse gali skirtis priėmimo tvarka. Pavyzdžiui, klausimų dažnai sukelia riebaluota picos dėžė, sudužęs veidrodis, vaistų likučiai ar smulkios baterijos, kurios neturėtų atsidurti buitinėse atliekose.

    Ekspertai pabrėžia, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo efektyvumą. Tinkamas rūšiavimas padeda daugiau žaliavų grąžinti į apyvartą, o pavojingas atliekas nukreipti ten, kur jos bus sutvarkytos saugiai.

    Kas laukia dalyvių?

    Egzamino tikslas yra ne tik įvertinti žinias, bet ir suteikti praktinių įgūdžių, kurie praverčia kasdien. Organizatoriai primena, kad geriausių rezultatų pasiekę dalyviai paprastai sulaukia paskatinimo ir prizų.

    Atliekų kultūros egzaminas per kelerius metus tapo vienu labiausiai atpažįstamų aplinkosauginių švietimo projektų Lietuvoje. Augantis dalyvių skaičius rodo, kad tvarumo temos vis dažniau tampa įprasta kasdienybės dalimi, o ne vien proginiu susidomėjimu.

  • Veiverių ir Stakliškių seniūnijų ataskaitiniai susitikimai: ką gyventojai iškėlė ir kas planuojama iki 2026 metų

    Gyventojų klausimai ir kasdieniai rūpesčiai

    Prienų rajone vyko ataskaitiniai susitikimai Veiverių ir Stakliškių seniūnijose, kuriuose seniūnai pristatė metų darbus, o savivaldybės vadovai su gyventojais aptarė aktualiausias problemas. Tokie susitikimai paprastai tampa vieta, kur greta rezultatų išryškėja ir kasdieniai klausimai, kuriems reikia greitų sprendimų.

    Veiverių seniūnijoje didžiausias dėmesys teko sodų bendrijoms, kurių teritorijose gyventojai dažniausiai kelia kelių būklės, dulkių dėl didelio automobilių greičio ir kelkraščių sutvirtinimo klausimus. Aptartos ir eismo saugumo priemonės, apšvietimo poreikis prie autobusų stotelių, atliekų konteinerių aikštelių įrengimas bei dažnesnis jų aptarnavimas.

    Seniūnijoje įvardytos ir ilgiau besitęsiančios problemos, su kuriomis susiduria dalis sodų teritorijų: sklypų numeracijos stoka, apleistos teritorijos, netinkamas atliekų tvarkymas. Taip pat paminėti tekstilės konteinerių trūkumo ir žaliųjų atliekų sutvarkymo klausimai, kurie šiltuoju metų laiku tampa ypač aktualūs.

    Investicijos, verslo projektai ir planai keliams

    Veiverių seniūnijoje savivaldybės atstovai lankėsi ir vietos objektuose, tarp jų Skriaudžių buities muziejuje, kur aptartos įvažiavimo įrengimo bei teritorijos aptvėrimo galimybės. Tokie infrastruktūros sprendimai dažnai siejami su lankytojų srautais ir regiono patrauklumu, todėl savivaldybės įsitraukimas laikomas svarbiu.

    Vizitų metu pristatyti ir vietos verslo pavyzdžiai, kuriuose pasinaudota vietos projektų finansavimu infrastruktūrai gerinti ir paslaugoms plėsti. Juodbūdžio kaime aplankyta UAB „Zigelita“, o Byliškių kaimo pašonėje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Grand Vila“ pristatyta plėtra, įskaitant laisvalaikio infrastruktūros sprendimus.

    Kalbant apie artimiausius darbus, Veiverių seniūnijoje įvardyti planuojami kapitalinio remonto projektai 2026 metais. Tarp minimų krypčių buvo Vilties ir Sodų gatvės Skriaudžiuose, Kaštonų gatvė Veiveriuose ir Jūrės kelias Papilvio kaime, taip pat privažiavimų ir automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymas atskirose vietovėse.

    Stakliškėse akcentas ir paveldui, ir paslaugoms

    Stakliškių seniūnijoje savivaldybės vadovų vizitas tradiciškai apėmė tvarkomų objektų apžiūrą ir pokalbius su gyventojais apie jų lūkesčius. Tarp aptartų klausimų minėta Užuguosčio bibliotekos situacija ir galimybės seniūnijos reikmėms pritaikyti nenaudojamus pastatus, kad būtų kur laikyti darbo techniką bei priemones.

    Susitikimuose išskirtas bendruomenių aktyvumas, ypač Želkūnų kaimo bendruomenės įgyvendinti socialiniai projektai, prisidėję prie paslaugų ir veiklų plėtros. Tokios iniciatyvos dažnai padeda mažesnėms gyvenvietėms išlaikyti gyvybingumą, kai svarbios tampa ne tik investicijos į asfaltą, bet ir į vietos paslaugas.

    Ataskaitiniame susirinkime pristatyti seniūnijos darbai, bendruomeninė veikla, renginių tradicijos, paveldo objektų priežiūra ir istorinės atminties puoselėjimas. Taip pat aptartas bendradarbiavimas su seniūnijoje veikiančiomis įstaigomis, bendruomenėmis ir ūkininkais, kurių pagalba, pavyzdžiui, žiemos metu prižiūrint kelius, išlieka reikšminga.

    Stakliškėse aptarti ir savivaldybės investiciniai planai, tarp jų sveikatos paslaugų infrastruktūra bei kelių tvarkymas. Buvo pabrėžta, kad keliams kasmet papildomai skiriama daugiau nei 2 milijonai eurų iš savivaldybės biudžeto, tačiau poreikių visame rajone išlieka daug, todėl sprendimai dažnai planuojami etapais.

    Kalbėta ir apie paramą religinėms bendruomenėms bei paveldo objektams, kai prieš remonto darbus būtini tyrinėjimai. Taip pat aptartos daugiabučių renovacijos galimybės, būsto pritaikymo asmenims su negalia programa ir bešeimininkio ar apleisto turto įteisinimas, kuris leidžia tokius objektus sutvarkyti arba nugriauti.

    Susitikimuose paliesti atliekų tvarkymo klausimai ir planai Stakliškėse įrengti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Taip pat priminta, kad rajone skaitmenizuotos kapinės, o tai gyventojams palengvina artimųjų kapaviečių paiešką ir administravimą.