Tag: Atminties lustai

  • „Apple“ vadovas Timas Cookas įspėja: atminties trūkumas augs, brangs „Mac“ ir „iPhone“?

    „Apple“ vadovas Timas Cookas įspėja: atminties trūkumas augs, brangs „Mac“ ir „iPhone“?

    „Apple“ vadovas Timas Cookas perspėjo, kad pasaulinis atminties lustų trūkumas tik stiprės, o didėjančios komponentų kainos artimiausiais ketvirčiais vis labiau spaudžia bendrovės savikainą. Per finansinių rezultatų aptarimą jis pabrėžė, kad „Apple“ jau patyrė tiekimo apribojimų, o jų poveikis gali didėti.

    Pasak T. Cooko, pastarąjį ketvirtį „Apple“ augo sparčiau, nei prognozuota, tačiau tai įvyko nepaisant ribotos komponentų pasiūlos. Jis aiškino, kad poveikis gruodžio laikotarpiu buvo minimalus, kovą jau juntamesnis, o ketvirčiui, kuris baigsis birželio pabaigoje, didžiausia rizika kyla kai kuriems „Mac“ modeliams.

    „Manome, kad atminties kainos didins poveikį mūsų verslui, ir mes toliau vertinsime situaciją“, – sakė Timas Cookas.

    Atminties rinką pastaruoju metu ypač kaitina DI infrastruktūros bumas: duomenų centrai ir naujos kartos spartintuvai naudoja vis daugiau didelės spartos atminties, todėl pasiūla įsitempia ir kitoms elektronikos kategorijoms. Dėl to brangsta tiek serveriams, tiek vartotojų įrenginiams reikalingi komponentai, o gamintojams tenka spręsti, kas labiau priimtina: kelti kainas ar susitaikyti su mažesnėmis maržomis.

    Panašius signalus pastaruoju metu akcentavo ir kitos technologijų bendrovės. „Microsoft“ ir „Meta“ savo prognozėse nurodė, kad didesnės komponentų, įskaitant atmintį, kainos prisideda prie didesnių planuojamų investicijų į infrastruktūrą, o tai rodo platesnį viso sektoriaus spaudimą.

    „Apple“ pasirinkimai: kainos ar maržos

    Analitikai svarsto, kad „Apple“ gali rinktis iš kelių kelių: sudaryti ilgesnio laikotarpio tiekimo sutartis ir taip stabilizuoti kainas, perskirstyti komponentus tarp modelių arba dalį kaštų perkelti pirkėjams. Kitas scenarijus būtų dalį brangimo sugerti pačiai bendrovei, laikinai mažinant bendrąjį pelningumą.

    Rinkoje taip pat aptariama, kad kainų pokyčiai, jei jų prireiktų, nebūtinai paliestų visus produktus vienodai. Kai kurie analitikai tikisi, kad labiau brangti galėtų aukštesnės klasės įrenginiai, o bazinių modelių kainos būtų išlaikomos stabilesnės siekiant apsaugoti pardavimų apimtis.

    Kas svarbiausia vartotojams?

    Vartotojams atminties trūkumas gali reikšti ne tik galimą kainų kilimą, bet ir ribotą kai kurių konfigūracijų prieinamumą, ilgesnius pristatymo terminus ar mažiau agresyvias komplektacijas. „Apple“ pastaraisiais metais dažniau vengė staigių kainų šuolių, tačiau ilgalaikis komponentų brangimas gali priversti peržiūrėti šią taktiką.

    Papildomos įtampos suteikia ir tai, kad rudenį „Apple“ turėtų keistis vadovas: T. Cooką turėtų pakeisti Johnas Ternusas. Tai reiškia, kad atminties ir kitų komponentų tiekimo klausimai taps vienu pirmųjų strateginių išbandymų naujajai vadovybei, ypač tuo metu, kai DI sukelta infrastruktūros paklausa neslūgsta.

  • „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir kartu įspėjo investuotojus: 2026 finansiniais metais kapitalo išlaidos gali šoktelėti iki maždaug 176 mlrd. eurų. Bendrovė tai sieja su brangstančiais atminties komponentais ir spartėjančia duomenų centrų plėtra, kurią stumia DI paklausa.

    Įmonė nurodė, kad pajamos per metus augo, o pelnas taip pat didėjo. Rinkoms svarbus signalas buvo ne tik rezultatai, bet ir prognozė, kad didesnės infrastruktūros sąnaudos gali spausti pelningumą, nes duomenų centrų įranga bei jos nusidėvėjimas tampa vis didesne išlaidų eilute.

    Atminties kainos kelia įtampą

    „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood investuotojų skambutyje akcentavo, kad vien komponentų brangimas 2026 metais gali turėti apie 23 mlrd. eurų poveikį planuojamoms investicijoms. Tokį šuolį rinka sieja su pasauliniu aukštos klasės atminties ir su ja susijusių tiekimo grandinių įtempimu, kurį pastaraisiais metais sustiprino DI serverių paklausa.

    Technologijų sektoriuje duomenų centrų pajėgumai tapo strategine konkurencijos zona, todėl didžiosios platformų bendrovės lenktyniauja dėl įrangos ir ilgalaikių tiekimo sutarčių. Dėl to auga ne tik atminties, bet ir kitų kritinių komponentų, taip pat energijos bei statybos kaštų jautrumas.

    Azure augimas ir DI pajamos

    Ketvirtį „Microsoft“ debesijos platforma Azure ir kitos debesijos paslaugos demonstravo labai spartų augimą, o tai bendrovei leidžia išlaikyti optimistinę paklausos trajektoriją. Rinka šiuos skaičius vertina kaip vieną svarbiausių indikatorių, ar didžiulės investicijos į duomenų centrus atsiperka per realias klientų išlaidas.

    Bendrovė taip pat pateikė atnaujintą vaizdą apie DI pajamų mastą, į kurį įtraukia klientų naudojamas DI paslaugas Azure infrastruktūroje ir pačios įmonės DI įrankius. Pastaruoju metu vienas svarbiausių „Microsoft“ tikslų yra didinti DI sprendimų įsitraukimą ir paversti juos nuolatiniu prenumeratų priedu verslo klientams.

    Darbuotojų skaičius ir santykių su „OpenAI“ pokyčiai

    „Microsoft“ taip pat užsiminė, kad ateinančiu laikotarpiu darbuotojų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, gali mažėti. Tokie sprendimai dažnai aiškinami pastangomis didinti veiklos efektyvumą, ypač kai kapitalo investicijos auga greičiau nei pelno maržos.

    Įmonė pranešė ir apie pokyčius santykiuose su „OpenAI“: nutraukiamos ilgą laiką galiojusios pajamų dalijimosi schemos, o modelius pagal naujas sąlygas galės teikti ir kiti debesijos tiekėjai. Vis dėlto „Microsoft“ pabrėžia, kad išlaiko licencines teises naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe nustatytą laikotarpį.

    „Mes ir toliau keičiame savo veiklos modelį, kad didintume tempą ir lankstumą“, – sakė Amy Hood.

    Investuotojams ši žinia reiškia dvigubą signalą: iš vienos pusės, DI ir debesijos paklausa išlieka labai stipri, iš kitos – infrastruktūros kaina tampa esminiu kintamuoju, galinčiu lemti maržų spaudimą ir didesnį rezultatų nepastovumą artimiausiais ketvirčiais.

  • „Samsung“ pelnas šovė į viršų 8 kartus: DI bumas sukėlė atminties lustų stygių

    „Samsung“ pelnas šovė į viršų 8 kartus: DI bumas sukėlė atminties lustų stygių

    „Samsung Electronics“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos veiklos pelnas šoktelėjo daugiau nei aštuonis kartus ir viršijo analitikų lūkesčius. Augimą daugiausia lėmė su DI susijusi duomenų centrų plėtra ir dėl to brangstanti atminties lustų produkcija.

    Bendrovės pajamos siekė apie 133,9 trln. Pietų Korėjos vonų, o veiklos pelnas – apie 57,2 trln. vonų. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 85,2 mlrd. eurų pajamų ir apie 36,4 mlrd. eurų veiklos pelno, o pelno šuolis per metus viršijo 750 proc.

    Pagrindiniu varikliu tapo lustų padalinys DS (Device Solutions), apimantis atminties lustus, projektavimą ir gamybos paslaugas. Jo veiklos pelnas pasiekė apie 34,2 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis buvo apie 0,6 mlrd. eurų.

    Rinkoje DI paklausa ypač išaugino serveriams ir spartintuvams reikalingų atminties lustų poreikį, o pasiūla nespėja vytis užsakymų. „Samsung“ pripažįsta, kad turimi atminties pajėgumai nuo paklausos atsilieka, o dalis klientų, bijodami trūkumo, užsakymus kelia į priekį ir jau planuoja 2027 metų poreikius.

    Didžiausią reikšmę DI infrastruktūrai turi didelės spartos HBM atmintis, kuri naudojama moderniuose duomenų centrų sprendimuose. „Samsung“ plečia HBM kryptį ir skelbia pradėjusi masinę HBM4 gamybą bei siuntas klientams, tačiau šiame segmente išlieka itin aštri konkurencija su SK Hynix.

    Remiantis rinkos tyrimų bendrovės Counterpoint Research duomenimis, SK Hynix praėjusių metų pabaigoje pagal HBM pajamas pirmavo su 57 proc. rinkos dalimi. Analitikai pažymi, kad „Samsung“ technologinis atotrūkis naujausioje kartoje mažėja, bet lyderystės kova dar nesibaigė.

    „Atmintis vis tvirčiau įsitvirtina kaip lemiamas veiksnys, nuo kurio priklauso DI infrastruktūros sėkmė ar nesėkmė“, – sakė Counterpoint Research analitikas Jeongku Choi.

    Vis dėlto spartus atminties lustų kainų kilimas gali būti dvipusis kardas pačiai „Samsung“. Brangesni komponentai didina spaudimą vartotojų elektronikos segmentams, įskaitant išmaniuosius telefonus ir buitinę techniką, todėl bendrovei gali tekti ieškoti balanso tarp pelningų lustų pardavimų ir konkurencingų galutinių produktų kainų.

    Prie rizikų priskiriamos ir geopolitinės įtampos, galinčios paveikti žaliavų bei energijos tiekimo grandines. „Samsung“ teigia stebinti situaciją Artimuosiuose Rytuose ir vertinanti galimą poveikį tiekimo stabilumui bei kaštams.